Grėsmė uostamiesčiui

Hidrologai perspėja, kad ketvirtadienio para bus sudėtingiausia uostamiesčiui, nes vandens lygis dar gali kilti. Tačiau vėliau smarkaus lietaus jau nežadama, tad situacija turėtų gerėti.

Akmenos-Danės stichinė riba yra 2,8 m. Upės lygis ties Klaipėda ketvirtadienio rytą buvo ties 2,89 m žyma.

Įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki patikino, kad potvynio banga Klaipėdoje jau pridarė bėdų.

„Vandens lygis labai pakilęs, nuo Tauralaukio tilto iki Botanikos sodo viskas apsemta, upė išsiliejusi iš krantų. Po vandeniu atsidūrė dviračių ir pėsčiųjų takas. Apsemtas tiltukas. Ąžuolyno gatvės didelė dalis yra apsemta. Vanduo ties Botanikos sodu esančiu skardžiu labai pakilęs, iki čia esančio skardžio viršaus liko metras“, – pasakojo A. Siakki.

Šiaurinėje uostamiesčio dalyje sunkiai išvažiuojamos Veterinarijos ir Baltijos 7-oji gatvės, ties šių gatvių sankirta pastatyti eismą draudžiantys ženklai.

„Klaipėdos paplūdimių“ nuotr.

Kretingoje vanduo slūgsta

Akmena-Danė ties Kretinga ketvirtadienio naktį ėmė slūgti. 6 val. ryto duomenimis, vandens lygis Akmenoje ties Kretinga siekė kiek daugiau nei 4,15 m, bet per naktį nukrito apie 7 cm.

Vandens lygis Akmenos upės užtvankose taip pat nukrito apie 4 cm.

Kretingos meras Antanas Kalnius pranešė, kad miesto lietaus nuotekų tinklai vis dar buvo pilni vandens, visi siurbliai dirbo visu pajėgumu.

Tačiau vandens lygis tuo metu grėsmingai ėmė kilti Minijoje ties Kartena. Čia stichinė riba yra 5,2 m.

Naktį vandens lygis Minijoje ties Kartena viršijo stichinį lygį ir pasiekė beveik 5,31 m. Iš viso per parą vandens lygis Minijoje pakilo daugiau nei 50 cm.

Kretingos rajono savivaldybės nuotr.

Lietus liausis

Vakarų Lietuvos upių baseinuose stebimas vandens lygio kilimas. Minijoje ties Priekule pasiekta 5,05 m lygis, Šyšoje ties Šilute – 2,71 m. Leitėje ties Kūlynais – 2,15 m.

Veiviržas ties Mikuižiais 40 cm viršijo stichinę ribą ir pasiekė 5,2 m lygį.

Į viršų šoko ir Šventosios vanduo, vandens lygis artėja iki 3,2 m ribos.

Laimei, Baltijos jūros vandens lygis krenta, tad upių atnešama vandens masė turėtų netrukdomai ištekėti.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos hidrologas Juozas Šimkus tikino, kad sunkiausia padėtis pajūryje gali būti ketvirtadienį, paskui situacija gerės.

„Kretingoje padėtis stabilizavosi. Akmenos-Danės vanduo per parą dažniausiai pasiekia Klaipėdą, tad sudėtingiau bus čia. Uostamiestyje upės lygis jau pasiekė stichinę ribą. Vanduo dar gali kilti. O ir kritulių sulauksime“, – aiškino J. Šimkus.

Hidrologas tikino, kad vakarų vėjų nebus, todėl vanduo turėtų lengvai ištekėti.

„Tačiau Danėje dar turėtų pakilti vanduo, kažkur lietaus kanalizacija gali išsilieti. Tačiau nuo penktadienio nebeprognozuojame lietaus, tad vanduo visur turėtų kristi“, – paaiškino J. Šimkus.

Gyventojų nuotr.

Atkirto nuo namų

Sudėtinga situacija tiems gyventojams, kurie įsikūrė prie pat uostamiesčio esančiuose Laistų soduose. Daugelis žmonių važinėja į uostamiestį dirbti.

Išsiliejęs Smeltalės upelis užliejo į sodus vedantį kelią. Tai vienintelis kelias, vedantis į sodų bendriją, todėl žmonėms teko palikti automobilius prieš užlietą ruožą ir iki namų bristi pėsčiomis.

Vanduo čia apsėmė elektros skydinę, tad tokie vaizdai gyventojams kelia didelį nerimą.

Sunkumus dėl potvynio išgyvena nemaža dalis Kretingos rajono gyventojų. Jiems patarta nenaudoti šulinių vandens. To imtasi po to, kai teko atidaryti nuotekų valymo įrenginių sklendes ir išleisti dalį nevalyto vandens į aplinką.

Rūdaičių kaimui nuspręsta geriamą vandenį tiekti auto cisterna. Automobilį su vandens talpa bendruomenei išsiuntė vandentiekininkai.

Kaip penktadienį pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, teršalai Danės upėje ketvirtadienį pasklido apie trijų kilometrų atstumu.

Nutolus apie kilometrą nuo Liepų gatvės tilto į Tauralaukio pusę, absorbuojančiomis boninėmis užtvaromis buvo užtverta apie 75 metrus upės.

Už absorbuojamųjų boninių užtvarų sudėtas 21 bonas.

Aplinkosaugos darbuotojai prie Tauralaukio dvaro rado nuotekų vamzdį, iš kurio į Danės upę galimai teka naftos produktų likučiai. Prie vamzdžio sudėti trys absorbuojantys bonai.

Tarša ketvirtadienio vakarą pastebėta ir Neries upėje, Vilniuje.

Iš lietaus nuotekų vamzdžio į Neries upę bėgo naftos produktai, galimai dyzelinas. Aplink vamzdį pastatyti penki absorbuojamieji bonai.

Paradas įvyks 16.30 val. Klaipėdos Kruizinių laivų terminale, pačioje čempionato trasoje.

Ateikite ir išvyskite galingas formules, manevruojančias lenktynių trasa.

Iškart po to, 17 val., čia įvyks ir spaudos konferencija, kuri atskleis, ko tikėtis iš adrenalino kupino pasaulinio lygio sporto renginio.

Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, trečiadienį, po 13 val., buvo gautas pranešimas, jog Žvejų gatvėje apie 60-ties metų moteris įkrito į Danės upę.

Pranešta kad nelaimėlė laikosi įsikibusi už gelbėjimo rato.

Atvykus ugniagesiams, moteris buvo ant kranto, jai išlipti padėjo praeiviai, ji nenukentėjo, buvo tik sušalusi.

Pagal pratybų, kurias stebėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei Lenkijos vadovas Andrzejus Duda (Anždejus Duda), scenarijų, šią infrastruktūrą perėmė į Lietuvos teritoriją įsiveržusios ir dalį Klaipėdos užėmusios priešo pajėgos.

„Šios pratybos – praktinis įgyvendinimas to, dėl ko sutarėme su Lenkijos prezidentu A. Duda politiniu lygmeniu“, – penktadienį žurnalistams uostamiestyje sakė G. Nausėda.

Anot jo, karinis Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas stiprėja, reguliarios karinės pratybos intensyvėja, o karinių pajėgų sąveika auga akyse.

Šios pratybos – praktinis įgyvendinimas to, dėl ko sutarėme su Lenkijos prezidentu A. Duda politiniu lygmeniu.

„Artimiausiu metu bus vis daugiau į regioninius gynybos planus ir bendrus gynybos veiksmus orientuotų bendrų Lietuvos ir Lenkijos pratybų. Toks buvo mano pageidavimas, ir man labai džiugu, kad Lenkijos prezidentas sutiko, jog reikia tęsti šią gražią iniciatyvą. Ir ji bus tuo vertingesnė, kuo bus pastovesnė, nuoseklesnė, kadangi tokiose pratybose turime unikalią galimybę išbandyti praktikoje, kas yra teorijoje, bet ypač svarbu gerai suprasti vienas kitą, turėti labai aiškią tikslų hierarchiją, sprendimų algoritmus“, – teigė Lietuvos vadovas.

Lenkijos prezidentas A. Duda savo ruožtu tvirtino, kad Lenkija kaip sąjungininkė ir kaimynė suvokia tokių mokymų svarbą, be to, ji prisidės prie NATO viršūnių susitikimo Lietuvoje saugumo.

„Kaip solidarūs partneriai prisidėsime prie sąjungininkų saugumo, iš principo prisidėsime prie visų šalių ir pasaulio saugumo užtikrinimo“, – teigė jis.

Anot Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio, šiose pratybose dalyvavo kariai, kuriai užtikrins saugumą NATO viršūnių susitikimo metu.

„Jie grįš ten, jei reiktų vykdyti tas operacijas, arčiau Vilniaus. Dabar sutarėm su Lenkijos ginkluotosiom pajėgom, specialiųjų operacijų vienetu, kad reikia pabandyti pasitreniruoti čia, Klaipėdoje, dėl to, kad Klaipėda labai svarbus strategiškai, operaciškai, taktiškai taškas, dėl to, kad didžioji dalis paramos karinės turėtų eiti per Klaipėdą. Tai labai svarbus objektas mums, jūrų uostas, taip pat ir priešui, todėl turime treniruotis“, – sakė V. Rupšys.

Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) kariai demonstravo tariamo priešo užimto objekto šturmą Danės krantinėje, taip pat skirtingus infiltracijos būdus priartėjant prie objekto žeme, vandeniu ir oru.

Objektą iš oro stebėjo SOP bepilotis orlaivis, kuris rinko žvalgybinę informaciją, leidžiančią numatyti saugiausius priartėjimo prie objekto kelius ir identifikuoti priešo poziciją.

Operacija prasidėjo SOP narams išnirus iš Danės upės ir užėmus pozicijas krantinėje, kad pagrindinės šturmo pajėgos galėtų  saugiai priartėti prie objekto. Viena šturmo grupės dalis buvo sudaryta iš Lietuvos ir Lenkijos kovinių narų, kurie valtimis atplaukė upe ir išsilaipino krantinėje. Iš sraigtasparnių ant objekto stogo nusileido lenkų ir lietuvių specialiųjų pajėgų kariai.

Pagalbą kariams užtikrino Lenkijos naikintuvai F-16, kurių paskirtis – sunaikinti priešo šarvuotą techniką.

Sausumoje su priešais kovojo SOP Jėgerių atkirtimo grupė, naudodama Lietuvos kariuomenės visureigius. Pratybų metu naudoti ir motociklai. Pasitelkti medikai, improvizuotų sprogmenų neutralizavimo grupės specialistai.

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, pratybos šiomis dienomis vyksta ir kituose šalies miestuose, o Klaipėda yra svarbus logistinis kelias.

„Klaipėda tai yra ne tik jūrų uostas, bet ir tas kelias, į kurį veda mūsų sąjungininkų visa logistika, logistiniai keliai, net ir vokiečių padalinių perdislokavimas išbandytas ir sausumos, ir jūrų keliu, patys galėjote įsitikinti“, – sakė A. Anušauskas.

„Pirmieji mūsų keleiviai buvo kauniečiai. Netikėta, kad nuo ankstyvo ryto – 8 valandos – pradedantys kursuoti elektriniai laivai domina ne tik klaipėdiečius, bet ir uostamiesčio svečius“, – pasakojo Vaidas Ramanauskas, maršrutą aptarnaujančios UAB „Klaipėdos paslaugos“ generalinis direktorius.

Vadovas apgailestavo, kad visi norintys netelpa į pirmuosius reisus, ir prašė kantrybės. Planuojama, jog elektriniai autobusai kursuos iki vėlyvo rudens, tad pasimėgauti pramoga nukeliauti iš senamiesčio į miesto pakraštį dar bus progų.

Tai yra pirmas mūsų žingsnis į susisiekimą vandens keliais.

Keleivinė laivyba Danės upe uostamiestyje nėra naujas reiškinys. Pasak istorikų, XIX a. kilmingieji iš miesto centro nedideliais garlaiviais keliaudavo į Luizės dvarą atsigerti arbatėlės. O kiti šaltiniai teigia, kad XX a. pradžioje laiveliais miestiečiai nukakdavo ir iki Tauralaukio, kur buvo smagiomis pramogomis garsėjančios smuklės.

Apie galimybę uostamiestyje atgaivinti keleivinę laivybą Dangės upe imta kalbėti 2020 metais. Startuolio „Popa Boat“ įkūrėjas Tomas Vėlius, sukūręs ir sėkmingai nuomojęs į vandens dviračius panašius pramoginius dviviečius elektrinius laivelius, priėmė UAB „Klaipėdos paslaugos“ pasiūlymą pagaminti didesnį elektra varomą keleivinį vandens autobusą. Sulaukus investuotojo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko verslo inkubatoriuje buvo pastatytas pirmasis vandens autobusas.

Vaidas Ramanauskas. „Klaipėdos paslaugų“ nuotr.

Keleivinio transporto upe idėja rado pritarimą Klaipėdos miesto savivaldybėje. Net kelios municipalitetui priklausančios įmonės – VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“, UAB „Klaipėdos paslaugos“ – suvienijo pajėgas, kad ekologiškas vandens transportas taptų realybe. Per dvejus metus Dangės krantinėse suprojektuotos ir įrengtos 6 stotelės, sukonstruotos prieplaukos laivams švartuoti, pastatyti 2 laivai ir jiems būtinos elektros įkrovimo stotelės, sukurtas maršrutas ir įdiegta kelionėms būtina atsiskaitymo bei apskaitos sistema.

„Tai yra pirmas mūsų žingsnis į susisiekimą vandens keliais. Kartu tai ir socialinis projektas, atveriantis klaipėdiečiams bei miesto svečiams naują erdvę įspūdžiams ir mūsų miesto pažinimui. Jei įvairios vandens susiekimo paslaugos egzistuoja kituose Europos uostamiesčiuose, kodėl jos negalėtų būti vystomos Klaipėdoje?“ – sakė Vaidas Ramanauskas.

UAB „Klaipėdos paslaugos“ (anksčiau UAB Klaipėdos autobusų parkas) 100 proc. akcijų valdytoja yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Bendrovė nuolat plečia teikiamų paslaugų spektrą.

Šalia keleivinio transporto paslaugų dar projektuoja, įrengia ir prižiūri gatvių apšvietimo, šviesoforų sistemas, valo miesto gatves, nukelia nebenaudojamus automobilius ir kt., todėl šiemet bendrovė pakeitė pavadinimą į labiau atspindinčią jos veiklą. Elektriniai vandens autobusai – ekologinių bendrovės tradicijų tąsa: ji pirmoji šalyje pradėjo keleivių pervežimui naudoti dujinius autobusus, įsigijo pirmuosius didžiuosius elektra varomus autobusus.

Kelionė autobusu keleiviams kainuos 3 eurus, turintiems klaipėdiečio kortelę – 2,4 euro, vaikams – 1,5 euro, o turintiems teisę į didesnę lengvatą – 60 centų.

Anot įstaigos, dauguma lengvatų miesto ir vandens autobusuose sutampa, skiriasi tik lengvatos vaikams.

Nuo 7 iki 13 metų (imtinai) vaikams bilietas parduodamas už pusę kainos. Nuo 14 metų vaikams galioja pilna bilieto kaina. Vyresniųjų klasių moksleiviai ir studentai čia, skirtingai nei miesto autobusuose, lengvatos neturi.

Pirmoji vandens autobuso stotelė yra senamiestyje, o paskutinė – Tauralaukyje. Apie aštuonių kilometrų atstumą elektrinis katamaranas įveikia per kiek daugiau nei valandą. Iš viso yra šešios stotelės. Per dieną abu autobusai iš viso padarys aštuonis reisus.

Elektriniai vandens autobusai kursuos nuo 8 val. ryto iki 9 vakaro. Vandens autobuse yra 10 sėdimų vietų ir viena vieta neįgaliajam vežimėlyje.

Planuojama, kad vandens autobusas plaukios šiltuoju sezonu.

Pirmoji stotelė numatoma senamiestyje, o paskutinė Tauralaukyje. Vandens autobusas stoja penkiose stotelėse.

Pirmadienį vyko žvalgomasis šios transporto priemonės reisas. Elektriniai vandens autobusai kursuos nuo 8 val. ryto iki 9 val. vakaro. 

Pilna bilieto kaina – 3 eurai. Galios ir senjorams, moksleiviams ir kitiems asmenims įstatyme įtvirtintos nuolaidos, jiems kaina mažės iki 1,5 euro arba 0,8 euro.

„Pilna kaina be lengvatų 3 eurai, su klaipėdiečio kortele – 2,40, o toliau atitinkamos lengvatos“, – LRT televizijai sakė „Klaipėdos keleivinio transporto“ direktorius Gintaras Neniškis.

Susimokėti už kelionę vandens autobusu bus galima „Klaipėdos keleivinio transporto“ e.bilieto kortele bei e.Ticket Klaipeda programėle telefone, e.mokinio pažymėjimu ar fizine „Klaipėdiečio kortele“, prieš tai papildžius jas pinigais.

Miesto svečiai už pasiplaukiojimą Danės upe bilietą galės susimokėti pačiame vandens autobuse – bekontakte mokėjimo kortele.

Kol kas vandens autobusas plaukios šiltuoju sezonu ir šviesiu paros metu, nes nėra pritaikytas nakčiai.

Kaip skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, 1.40 val. gautas pranešimas, kad Žvejų gatvėje į Danės upę įkrito žmogus.

Atvykus gelbėtojams, vaikinas buvo vandenyje ir laikėsi įsikibęs į krantinę.

Ugniagesiai sušalusį vaikiną ištraukė, nuvedė iki greitosios pagalbos automobilio ir perdavė medikams.

Savivaldybės įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ laikinasis vadovas Andrius Samuilovas sako, kad apie aštuonių kilometrų ilgio maršrutas upe turėtų būti reguliarus.

„Miestas įrengs vandens kelią, o mes perkame vežimo paslaugą, kurią teiks Klaipėdos autobusų parkas – dviem vandens autobusais nustatytu tvarkaraščiu plukdys keleivius“, – BNS sakė jis.

Klaipėdos autobusų parkas buvo vienintelis dalyvavęs konkurse, 264 tūkst. eurų vertės sutartis su bendrove pasirašyta spalį.

Planuojama, kad vandens transporto sezonas Danės upėje prasidės gegužės 15-ąją ir truks iki spalio vidurio. Tarp miesto centro ir Tauralaukio penkis kartus per dieną kursuos „Popa LT“ sukurtas ir išbandytas 12 vietų elektrinis vandens autobusas, kainuojantis, anot jo kūrėjo, apie 130 tūkst. eurų.

Pasak Klaipėdos autobusų parko atstovės, įmonė yra pasirengusi maršruto aptarnavimui nuo pavasario.

„Vienas autobusas yra pagamintas, ištestuotas, pagal bandymų rezultatus padaryti patobulinimai, rasti optimalūs sprendiniai. Antrasis autobusas netrukus bus surenkamas, detalės supirktos. Iš autobusų parko pusės pasiruošta, turime sutartį, turime autobusus“, – BNS sakė Klaipėdos autobusų parko finansų direktorė Elida Mantulova.

Anot jos, maždaug 50 minučių trukmės kelionė vandens autobusu ilgainiui turėtų būti integruota į Klaipėdos viešojo transporto sistemą.

„Neabejoju, kad iš pradžių tai bus pažintinis, atraktyvus maršrutas gyventojams ir miesto svečiams, o per trejų metų bandomąjį laikotarpį įpročiai keisis ir žmonės supras, kad toks maršrutas gali būti reikalingas“, – kalbėjo E. Mantulova. 

Pagal sutartį autobusas turėtų stoti penkiose stotelėse. Pontonines prieplaukas įrengs savivaldybės įmonė „Klaipėdos paplūdimiai“, darbai kainuos 67,5 tūkst. eurų.

„Pagal sutartį jos turėtų būti pagamintos iki metų pabaigos, tai iki gegužės tikrai viską suspėsime“, – BNS sakė „Klaipėdos paplūdimių“ vadovas Olegas Mariničius.

Klaipėdos savivaldybė yra atsakinga už prieigų prie prieplaukų įrengimą. Kaip BNS sakė savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė, rangovo konkursą tikimasi paskelbti dar šiais metais, jie turėtų būti atlikti iki gegužės 15-osios, jeigu procedūrų nestabdys teisiniai ginčai.