JT Žmogaus teisių ekspertų grupė Nikaragvos klausimais teigė, kad šie pažeidimai prilygsta nusikaltimams žmoniškumui. Po 2018 metų protestų D. Ortega įkalino oponentus ir uždraudė pilietines grupes, kurios, jo teigimu, buvo užsienio organizuoto sąmokslo jį nuversti dalis.

Grupė savo ataskaitą pristatė Ženevoje. Ataskaitoje taip pat smerkiama D. Ortegos vyriausybė už tai, kad iš 222 oponentų buvo atimta pilietybė. Praėjusį mėnesį šie žmonės buvo įsodinti į lėktuvą, skrendantį į Jungtines Valstijas.

Ataskaitoje teigiama, kad D. Ortegos vyriausybė vykdė „neteismines egzekucijas, savavališkus sulaikymus, kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį“. Nikaragvos vyriausybė atsisakė pripažinti šią grupę.

Ataskaitoje teigiama, kad „70–80 proc. (demonstrantų) mirčių sukėlė šaunamieji ginklai, o didžioji dalis (žaizdų) buvo protestuotojų gyvybiškai svarbiose kūno vietose“.

Ataskaitoje teigiama, kad prie žudynių prisidėjo D. Ortegos partija „Frente Sandinista“, jos jaunimo sparnas, vyriausybės tarnautojai, buvę kariškiai ir net gatvės gaujų nariai, kuriuos užverbavo su aukšto rango pareigūnais susiję asmenys.

Policija ir gydytojai reikalavo, kad giminaičiai pasirašytų dokumentus, kuriais atsisakytų savo teisių į aukų kūnų skrodimą ar teisių pateikti skundą dėl mirčių, sakoma ataskaitoje.

Bažnyčioje „viskas primetama, tai tobula diktatūra, tobula tironija“, pareiškė jis tvyrant įtampai tarp jo vyriausybės ir šios religinės institucijos.

„Jei jie nori būti demokratiški, tegu pradeda nuo to, kad katalikai balsuotų dėl popiežių, kardinolų, vyskupų“, – sakė jis per televiziją transliuotoje kalboje, skirtoje Nikaragvos policijos įkūrimo 43-osioms metinėms.

Nuo 2018 metų, kai D. Ortega apkaltino Katalikų Bažnyčią remiant protestus prieš jo vyriausybę, ji Nikaragvoje patiria vis didesnį valdžios spaudimą.

Malšinant 2018-ųjų demonstracijas žuvo šimtai žmonių.

D. Ortega tvirtina, kad protestai buvo Jungtinių Valstijų remiamos opozicijos sąmokslo nuversti jį nuo valdžios dalis, ir kaltina vyskupus bendrininkavimu.

Anksčiau šį mėnesį popiežius Pranciškus pabrėžė, kad svarbu „niekada nenutraukti dialogo“ su Nikaragva.

Kovą Nikaragva išsiuntė iš šalies Vatikano ambasadorių.

Rugpjūčio mėnesį vyriausybę kritikuojančiam vyskupui Rolando Alvarezui (Rolandui Alvaresui) buvo paskirtas namų areštas už tai, ką policija pavadino „destabilizuojančia ir provokuojančia“ veikla. Dėl to susirūpino popiežius Pranciškus, elgesį su vyskupu pasmerkė JAV.

Taip pat buvo suimti mažiausiai keturi kunigai ir du seminaristai, tačiau policija nenurodė, kuo jie yra kaltinami.

Liepą Nikaragvai uždraudus Dievo Meilės Misionierių seserų kongregaciją, iš šalies turėjo išvykti šios kongregacijos vienuolių grupė.

Suskaičiavus 99,8 proc. balsalapių, buvęs marksistas, 70-metis D.Ortega gavo 72,5 proc. balsų, nurodė Aukščiausioji rinkimų taryba.

Jo artimiausias varžovas, Maximino Rodriguezas (Maksimino Rodrigezas), iš dešinėn linkusios Liberalų konstitucialistų partijos pelnė tik 15 proc. balsų.

D.Ortega, Nikaragvai vadovavęs 20 iš pastarųjų 37 metų, buvo kaltinamas pasinaudojęs teismais, kad sumažintų opozicijos galias.

Tačiau jo oponentai pavadino rinkimus farsu, o JAV savo ruožtu pareiškė, kad „pažeista“ procedūra padarė laisvus ir teisingus rinkimus neįmanomus.

Kadangi D.Ortegos oponentai paragino Nikaragvos piliečius sekmadienį vykusius rinkimus boikotuoti, visų dėmesys buvo nukreiptas į rinkėjų aktyvumo rezultatus.

Rinkimų taryba nurodė, kad rinkėjų aktyvumas buvo 68,2 proc., nors opozicija mini žymiai mažesnius skaičius: mažiau kaip 30 procentų.

„Nepripažįstame šio farso rezultatų“, – žurnalistams prieš paskelbiant galutinius rinkimų rezultatus sakė Violeta Granera, opozicinio Plačiojo fronto už demokratiją (FAD) lyderė.

Vyriausybė ir rinkimų tarybos pareigūnai pavadino šiuos rinkimus puikiu demokratijos pavyzdžiu ir sakė, balsavimas vyko „ramiai“, išskyrus vienos kaimiškoje vietovėje esančios rinkimų apylinkės padegimą.

„Tai balsavimas dėl taikos, dėl Nikaragvos žmonių saugumo“, – sakė D.Ortega, kai pats įmetė savo balsalapį.

Su juo buvusi jo žmona R.Murillo – poetė ir ilgametė vyriausybės atstovė – sakė, kad rinkimai buvo „pavyzdiniai“.

D.Ortega turi stiprią Nikaragvos skurdžiai gyvenančių piliečių paramą.

Jie sudaro daugiau kaip trečdalį visų šalies gyventojų ir gavo naudos iš jo vykdytų socialinių programų.

D.Ortegos šalininkai, paaiškėjus rezultatams, išėjo į gatves švęsti: džiūgaudami mojavo baltai mėlynomis Nikaragvos vėliavomis ir kėlė triukšmą automobilių garso signalais.

„Tikimės, kad jis ir toliau pildys savo pažadus, duos mums maisto ir pastogę“, – naujienų agentūrai AFP sakė viena iš jo šalininkių Maria Auxiliadora Monte (Marija Auksiliadora Monte).

„Jis yra geriausias prezidentas, kokį tik esame turėję“, – pridūrė ji.

D.Ortega ir jo Sandinistų nacionalinio išvadavimo fronto (FSLN) partija sugebėjo užtikrinti šalies ekonominį stabilumą bei saugumą, todėl verslo elito interesai taip pat buvo puikiai patenkinti.

Tačiau Nikaragvos ateitis yra gana miglota, nes šalis yra smarkiai įsiskolinusi savo problemų kamuojamai sąjungininkei Venesuelai, o didžiulio masto infrastruktūriniai projektai, tokie kaip siūlomas transokeaninis kanalas, kuris konkuruotų su Panamos kanalu, nėra įgyvendinami.

Ši kadencija D.Ortegai bus iš viso ketvirtoji: jis vadovavo šaliai 1985–1990 metais, kai sandinistų sukilėliai laimėjo po revoliucijos, nuvertusios diktatorių dinastiją. Vėliau jis dirbo prezidento poste dvi kadencijas iš eilės nuo 2007 metų.

Tačiau opozicija, neturinti svaraus balso kairiųjų pažiūrų lyderio vadovaujamoje šalyje, pareiškė nepripažinsianti rinkimų rezultatų ir pridūrė laikanti juos „farsu“.

Suskaičiavus 66 proc. balsalapių, D.Ortegos Sandinistų nacionalinio išvadavimo frontas (FSLN) gavo 72 proc. balsų, sakė Aukščiausiosios rinkimų tarybos vadovas Roberto Rivasas (Robertas Rivasas).

Anksčiau jis sakė, kad rinkėjų aktyvumas buvo 65 proc., nors opozicija mini mažesnius skaičius

Šie preliminarūs rezultatai atitinka prieš rinkimus skelbtus apklausų rezultatus, prognozavusius tvirtą pergalę D.Ortegai ir FSLN.

Artimiausias varžovas, dešinėn linkusi Liberalų konstitucialistų partija pelnė tik 14 proc. balsų.

Sekmadienį buvo renkamas prezidentas ir Nacionalinio Susirinkimo deputatai.

Galutiniai oficialūs rezultatai turėtų būti paskelbti pirmadienį 11 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku, nurodė R.Rivasas.