-
Jei lankausi pas psichologą, darbdaviui apie tai nereikia žinoti 8
Ar gali, darbuotojui apsilankius pas psichologą, būti apribota teisė dirbti? Ir ar darbdavys gali rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatą? Apskritai – kaip darbdavys gali padėti darbuotojui, ir atvirkščiai? Kada privalu psichinę sveikatą tikrinti?
Darbdavys negali domėtis darbuotojo vizitais pas specialistą
Darbdavys teisiškai negali domėtis darbuotojo sveikatos būkle ar prašyti pateikti su tuo susijusią informaciją, kai tai nesusiję su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 41 str. 1 d.). Taip pat jis negali tvarkyti darbuotojo sveikatos duomenų, nebent kalbame arba apie būtinąją profilaktinę patikrą, arba darbo medicinos tikslus, kad darbdavys įvertintų darbuotojo darbingumą (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 9 str. 1–2 d.).
Tiesa, psichikos sveikatos būklė, siekiant įsitikinti darbuotojo tinkamumu darbui, gali būti vertinama, tačiau tik per privalomąjį sveikatos tikrinimą įsidarbinant ir profilaktinius tikrinimus, jeigu tai yra būtinasis, t. y. darbuotojo pareigybės, reikalavimas darbo funkcijoms vykdyti.
Darbdavys teisiškai negali domėtis darbuotojo sveikatos būkle ar prašyti pateikti su tuo susijusią informaciją, kai tai nesusiję su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu.
Kada darbuotojui gali būti reikalinga psichiatro konsultacija?
Į psichiatrą darbuotojas kreiptis privalo, tik kai yra realūs tam tikri profesinės rizikos veiksniai ir (arba) indikacijos. Pavyzdžiui, kontraindikacijos – darbai su kai kuriomis cheminėmis medžiagomis, jonizuojančia spinduliuote, kai padidėjęs atmosferos slėgis, vyrauja toksikomanija, alkoholizmas, psichikos sveikatos ar elgesio sutrikimai, ypač paūmėjimo epizodais (žr. 2000 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 301 patvirtinto 13 priedo „Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (arba) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) 1 ir 2 lenteles).
Visgi akcentuotina, kad visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą yra visiškai konfidenciali, ir asmens medicinos knygelėje ar pažymoje (F Nr. 086/a, F Nr. 047/a arba F Nr.048/a) nei diagnozė, nei ligų grupė nenurodoma. Tokia sveikatos informacija galima naudotis tik dėl dirbančiojo interesų, gerbiant jo privatumą (Aprašo 3 lentelė). Gydytojas, patikrinęs darbuotojo sveikatą, nurodo tik išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo: „dirbti gali“, „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodo kaip) arba „dirbti negali“. Pažyma ar įrašas asmens medicinos knygelėje pateikiamas tiesiogiai asmeniui, ir jis šį dokumentą pateikia darbdaviui (Aprašo 26 p.).
Psichologas ir psichiatras – ne tas pats: šių specialistų funkcijos skiriasi
Medicinos psichologai atlieka psichologinę diagnostiką ir įvertinimą, teikia psichologinio konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais ir asmenines problemas, šeiminio gyvenimo sunkumus, tarpasmeninius konfliktus, teikia psichologinę pagalbą ir (arba) pirminio lygio psichologinės-psichoterapinės intervencijos paslaugas asmenims, išgyvenusiems krizines situacijas ir (arba) patyrusiems psichologines traumas.
Taigi tik psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (arba) psichologo konsultacijas arba psichoterapinį gydymą. Psichiatras taip pat gali išrašyti siuntimą į dienos stacionarą, ligoninę (stacionarą) arba psichosocialinę reabilitaciją.
Taigi tik psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (arba) psichologo konsultacijas arba psichoterapinį gydymą.
Psichikos sveikatos sutrikimai, kai darbuotojas negali dirbti
Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai gali riboti galimybę užimti tam tikras pareigas (pavyzdžiui, teisėjo, prokuroro, statutinio, kario ar žvalgybos pareigūno, ar dirbti tam tikrus darbus (pavyzdžiui, naktį, vairuoti). Visos išimtys – čia.
Galimos pasekmės darbuotojui, darbdaviui neteisėtai renkant informaciją apie sveikatą
Darbdavys, neteisėtai rinkdamas informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos gydymą, gali pakenkti jo sveikatai. Darbuotojui suvokus, kad jo sveikatos informacija gali būti naudojama prieš jį, žmogus gali būti linkęs vengti kreiptis pagalbos į specialistus. Maža to, tokios informacijos rinkimas pažeidžia darbuotojo teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą (DK 27 str. 1 d.). Darbuotojas turi teisę į asmeninės informacijos konfidencialumą, įskaitant informaciją apie jo sveikatą, jei tai, kaip minėta anksčiau, nėra susiję su jo tiesioginių darbo funkcijų atlikimu. Informacijos apie darbuotojo sveikatą darbdavys negali rinkti ir dėl to, kad tai gali diskriminuoti darbuotoją (DK 26 str. 1 d.). Kitaip tariant, darbdavys, turintis informacijos apie darbuotojo psichikos sveikatos problemas, gali jį diskriminuoti darbo vietoje.
Darbuotojo teisė, darbdaviui bandant rinkti informaciją apie sveikatą
Jei darbdavys bando rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos gydymąsi, kai tai tiesiogiai nesusiję su jo darbo funkcijos atlikimu, darbuotojas turi visišką teisę atsisakyti pateikti šią informaciją. Be to, jis gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, jei darbdavys ir toliau bando rinkti šią informaciją.
Darbdavio atsakomybė už darbuotojo psichinę sveikatą
Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo sąlygos ir darbo aplinka užkirstų kelią psichikos sveikatos problemų atsiradimui.
Būtina įvertinti psichosocialinę darbo aplinką ir atpažinti rizikos veiksnius, kurie sukelia įtampą darbuotojams arba lemia jų stresines reakcijas. Darbo reikalavimai, darbo krūvis, terminai, per kuriuos darbuotojas turi įgyvendinti užduotis, darbo paskirstymas, psichologinis smurtas – tai tik vos keletas darbuotojų psichinę sveikatą žalojančių veiksnių.
Rūpintis savo darbuotoju, kuriančiu vertę darbdaviui, – atsakingo darbdavio pareiga. Svarbu, kad darbo mikroklimatas skatintų darbuotojus rūpintis savo psichikos sveikata, o ne atgrasytų ir baugintų.
-
Iš emigracijos grįžęs Kazimieras: darbas Lietuvoje ne tik atitiko lūkesčius, bet ir juos viršijo 10
Kazimiero darbo patirtis spalvinga – vos baigęs ekonomikos studijas, pradėjo dirbti audito konsultantu vienoje iš didžiausių kompanijų Lietuvoje. Vėliau sekė darbas Graikijoje, po jos – grįžimas atgal į Lietuvą, kol galiausiai 2013 metais kartu su žmona Kazimieras išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę.
Darbo paieškos Jungtinėje Karalystėje buvo greitos – vyrui beveik iš karto pavyko įsidarbinti „Amazon UK“ logistikos centre. Iš pradžių pakavęs siuntas, po kelių mėnesių tapo priėmimo skyriaus vedėju, o vėliau – ir komandos vadovu.
„Po beveik keturių metų darbo įvairiose pozicijose išsipildė svajonė ir pavyko tapti priėmimo skyriaus vadovu. Labai norėjau šio darbo ir įsivaizdavau, kad daug išmanau ir esu tinkamas vadovo darbui, tačiau pradėjus eiti šias pareigas sekėsi daug sunkiau nei numaniau. Šioje pozicijoje dirbant 6 metus teko nuolat mokytis“, – pasakojo Kazimieras.
Ilgai mąstyti, ar grįžti į Lietuvą, nereikėjo
Nors karjera Jungtinėje Karalystėje klostėsi puikiai, jauna šeima jau po penkerių metų gyvenimo svetur pradėjo svarstyti apie tėvynę ir gyvenimą joje.
„Pradėjus svarstyti apie tėvynę, vis dažniau čia grįždavome atostogauti, o sugrįžimo visam laikui idėją paskatino sūnaus gimimas. Anglijoje buvome tik mudu su žmona, kildavo keblumų, jei kažkuriam reikėdavo išvykti, todėl tekdavo ieškoti pagalbos. Nusprendėme, kad gana svajoti apie sugrįžimą – reikia imti ir daryti“, – sakė Kazimieras.
Rasti darbą neužtruko
Grįžus į Lietuvą reikėjo susirasti darbą, vyro dėmesį patraukė „Lidl Lietuva“ skelbimas.
„Darbas „Lidl Lietuva“ sudomino, kadangi norėjau dirbti įmonėje, kurioje vyrauja vakarietiška darbo kultūra, taip pat nebenorėjau nutolti nuo logistikos ir vadovavimo komandoms srities, todėl net nesvarsčiau pozicijų finansų srityje, kuriose teko dirbti prieš emigraciją. Nors dabar atrodo, kad gauti darbą „Lidl Lietuva“ buvo paprasta, tačiau buvo labai daug pasiruošimo ir jaudulio“, – prisiminė Kazimieras.
Pasak „Lidl Lietuva“ personalo vadovės ir valdybos narės Sandros Savickienės, vis daugiau potencialių kandidatų vertina įmonėje plėtojamą vakarietišką darbo kultūrą, paplitusią Vakarų Europos valstybėse ir Skandinavijos šalyse.
„Kasdien įmonės viduje puoselėjamos bendros vertybės nulemia verslo atmosferą bei visos komandos veiklos rezultatus. „Lidl Lietuva“ organizacijoje kuriame motyvuojančią darbo aplinką, kurioje visi darbuotojai jaustųsi komfortiškai. Tokios įmonės viduje puoselėjamas vertybes – sąžiningumą, patikimumą, atsakingumą – vertina tiek esami komandos nariai, tiek potencialūs kandidatai“, – pasakojo S. Savickienė.
„Lidl Lietuva“ nuotr.
Vienas iš vakarietiškos darbo kultūros bruožų yra ir skaidriai apmokamas, sąžiningas ir konkurencingas užmokestis. Pavyzdžiui, darbas „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvėse ir logistikos centre yra apmokamas minučių tikslumu, o pasirašydami darbo sutartį, darbuotojai jau žino, kaip artimiausius kelerius metus augs jų atlyginimas.
„Lidl Lietuva“ nuolat peržiūri ir savo siūlomą atlyginimo dydį. Portalo „Rekvizitai.lt“ duomenimis, antrojo šių metų ketvirčio „Lidl Lietuva“ darbuotojų vidutinis atlyginimas prieš mokesčius buvo didžiausias tarp maisto produktais prekiaujančių penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų ir siekė 1937,41 eurus.
Nors įmonėje Kazimieras dirba dar tik kelis mėnesius, tačiau jau pavyko susidaryti įspūdį apie organizaciją. Anot jo, darbas „Lidl Lietuva“ yra dinamiškas, kupinas naujų procesų, su kuriais dirbant „Amazon UK“ neteko susidurti – kiekviena diena pilna atradimų.
Sužavėjo draugiškas kolektyvas
Pasak pašnekovo, darbas „Lidl Lietuva“ atitiko ir net viršijo visus lūkesčius. Labiausiai nustebino šiltas priėmimas, kolektyvo bei vadovų palaikymas.
„Jaučiu vadovų tikėjimą manimi ir palaikymą, taip pat komandos nariai labai draugiški ir motyvuojantys, tai palengvina įdirbį ir kuria ryšius, kurie padės tolimesniuose karjeros etapuose. Kurti artimą ryšį su kolegomis padeda daugybė organizuojamų švenčių – vien per šiuos kelis mėnesius teko dalyvauti ir „Lidl Lietuva“ gimtadienio renginyje, ir komandos formavimo išvykoje“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak „Lidl Lietuva“ personalo vadovės ir valdybos narės Sandros Savickienės įmonė labai daug dėmesio skiria sklandžiai darbuotojų integracijai.
Jaučiu vadovų tikėjimą manimi ir palaikymą, taip pat komandos nariai labai draugiški ir motyvuojantys.
„Pirmosios dienos naujame darbe gali būti emociškai sudėtingos: nepažįstama vieta, nauji kolegos ir darbai. Dėl to ypatingai stengiamės nuo pat pirmų dienų užmegzti tvarų ryšį su naujai prisijungusiu komandos nariu, jam padėti ir palaikyti. Siekiame, kad nė vienas kolega nebūtų paliekamas nežinioje, todėl jų progresą prižiūri kiti kolektyvo nariai – bičiulis ir mokytojas, kurie dalijasi patirtimi ir žiniomis, supažindina naujoką su organizacijoje esančiais procesais“, – sakė S. Savickienė.
Kazimierą nustebino ir itin artimas vadovų ir darbuotojų santykis. Anot pašnekovo, tai labai svarbus įmonės bruožas – darbuotojai gali nuolat siūlyti, kaip pagerinti procesus, ir žinoti, kad jų nuomonė svarbi ir visada bus išklausyta.
Jam antrina ir S. Savickienė, kuri atkreipia dėmesį, kad siekdama išgirsti kiekvieną darbuotoją, įmonė kuria įvairius įrankius.
„Pavyzdžiui, mes kiekvienais metais atliekame darbuotojų apklausas įvairiomis temomis – nuo pasitenkinimo darbo sąlygomis iki procesų efektyvumo. Vėliau rezultatus aptariame komandose ir paruošiame tolimesnių veiksmų planą. Be to, viena iš priemonių, padedanti į organizacijos kasdienybę dar labiau įtraukti visą personalą – „Mano idėja“ platforma. Joje darbuotojai gali siūlyti įvairiausias su įmone susijusias idėjas, geriausios iš jų – įgyvendinamos, o autoriai – dosniai įvertinami“, – pasakojo S. Savickienė.
