Kai kurie parlamentarai svarsto, ar nuteistųjų darbą, už kurį jie gauna nedideles neapmokestinamas pajamas negalima laikyti išnaudojimu, kiti kėlė klausimą, kad padarius vieną išimtį, nuteistieji jų pareikalaus daugiau, o treti sako, kad turėdami didesnį darbo stažą nuteistieji gautų didesnes pensijas ir valstybei mažiau reikėtų išlaidauti pašalpoms ir kompensacijoms.

Už tai, kad esama tvarka būtų keičiama, balsavo 15 Seimo narių, kad pokyčiai nebūtų svarstomi – 64, o 27 susilaikė.

Pasak komisijos pirmininko konservatoriaus Edmundo Pupinio, bet kokio nuteistųjų darbo neįtraukti į jų stažą buvo siūloma atsižvelgus į Teisingumo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų motyvus.

Nusikalstamą veiką padarę asmenys neturi ir negali tikėtis, kad jų privatus gyvenimas, taip pat gyvenimas atliekant bausmę, bus lygiai toks pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidė įstatymo.

„Nusikalstamą veiką padarę asmenys neturi ir negali tikėtis, kad jų privatus gyvenimas, taip pat gyvenimas atliekant bausmę, bus lygiai toks pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidė įstatymo“, – Seimui teigė E. Pupinis.

Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos teigimu, kai įkalinimo įstaigoje nuteistieji atlieka tam tikrus tvarkybos darbus, jiems atlyginama iš įkalinimo įstaigų biudžeto.

„Kai yra atskiros įmonės, kai į išorę išeinama dirbti, visi nuteistieji yra draudžiami visais draudimais, o taip pat, kas yra svarbu, ir privalomuoju sveikatos draudimu. Tai reiškia, yra įmanoma gauti tam tikrais atvejais ir sveikatos paslaugas, kai jų nesuteikia (įkalinimo įstaigos –  BNS) vidaus medicinos skyrius“, – sakė ministrė.

Tuo metu dalis parlamentarų siūlė nuteistiesiems taikant išimtį skatinti dirbti bet kokį darbą, kad atlikę bausmę gautų didesnę pensiją ir lengviau integruotųsi į visuomenę.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė siūlė užuot „klausimą uždarius“, apsvarstyti šią galimybę. Ji įsitikinusi, kad įstatyme būtų galima numatyti bent pensinį draudimą.

„Jeigu jis dirba, vadinasi, gauna pajamas, ir apmokestinti kažkokia dalimi tai, kas būtų įskaičiuojama į stažą, manau, nėra problemos. Tai galėtų būti išimtis. (...) Nekalbu apie tai, kad jis turi gauti pašalpą, ligos ar motinystės išmokas“, – tvirtino L. Nagienė. 

Pasak jos, nuteistieji tokiu būdu būtų skatinami dirbti, o „ne gulėti ir laukti, kol atneš valgyti“.

Tuo metu E. Pupinio teigimu, darbo stažą leidžiant kaupti ir atliekant bausmę, atsirastų ir kitų reikalavimų.

„Tada socialinio draudimo sistema reikalautų ir kitų privilegijų, kuriuos suteikia socialinio draudimo sistema, tai ir motinystės atostogos ir kiti dalykai (...) Tokių garantijų griežto režimo kolonijose negalime suteikti“, – svarstė jis.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis įspėjo, kad nuteistųjų darbas gali būti traktuojamas kaip išnaudojantis: „Ar tai nėra prievartinio darbo tam tikri elementai, nes vieniems darbas neskaitomas kaip darbas, nemokamas socialinis draudimas. Nes tai yra darbas, turbūt mes to nenuginčysime, ypač, jeigu už tai yra apmokama“.

L. Kukuraitis neatmeta, kad gali paruošti pataisas dėl darbo įkalinimo įstaigoje įtraukimo į stažą. Pasak jo, dėl pakeitimų apsispręs, gavęs daugiau informacijos, kiek nuteistųjų dirba išorėje su socialinėmis garantijomis, o kiek viduje – be jų, nors ir gauna atlygį ir kiek pasitelkiama pavieniams darbams.

Į darbo stažą neįtraukė

„Kauno dienai“ Irena Karalevičienė pasakojo, kad, skaičiuojant pensijos dydį, jai buvo išbraukti vieni metai iš darbo stažo. Beveik prieš tris dešimtmečius ji buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų. Tuomet keleri metai į darbo stažą buvo įtraukti, o vieni – ne.

Kaunietė jau kelerius metus gauna pensiją, tačiau tik dabar nusprendė pakalbėti apie tai, kaip, anot jos, buvo nesąžiningai apskaičiuotas darbo stažas, nuo kurio priklauso pensijos dydis. I. Karalevičienė dirbti pradėjo dar 1976 m. ir darbai tęsėsi iki pat 2020-ųjų vidurio. Tad jos darbo stažas yra daugiau nei 40 metų. 1990–1996 m. ji buvo motinystės atostogose.

Iš pradžių ji augino vieną dukrą, tačiau po kelerių metų gimė dvynukės. Pasak pašnekovės, auginant tris mergaites, keitėsi įstatymai ir tik dalis šio laiko buvo įtraukta į darbo stažą, o vieni metai tarsi prapuolė.

„Tuo metu buvo galima eiti vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis treji metai. Kai „Sodra“ man skaičiavo išdirbtus metus, į stažą įtraukė ne visus metus. Jie kažkodėl 1995-ųjų neįskaičiavo ir tie metai stažui nepriskirti. Man ir šiaip neteisingai paskaičiavo, nes kitiems ėmė paskutinių dešimties metų atlyginimo dydį, kitiems leido pasirinkti metus, kai buvo didžiausia alga, o man skaičiavo nuo viso išdirbto laikotarpio. Kai rublius pavertė eurais, to meto alga tapo juokinga. Tačiau su tuo skaičiavimu jau buvau susitaikiusi, bet kodėl man vienus metus išmetė iš darbo stažo, taip ir liko neaišku“, – stebėjosi pašnekovė.

Ji dėl pensijos perskaičiavimo kreipėsi į „Sodrą“, tačiau jos atstovai niekuo negalėjo padėti ir vis atsakydavo, kad vaiko priežiūros atostogos, kai mažylį prižiūrima iki trejų metų, į darbo stažą pradėtos įskaičiuoti tik nuo 1996 m. sausio 1 d. Iki tol esą įstatymai nenumatė motinystės atostogų įtraukti į stažą.

„Kodėl man įtraukė 1994-uosius ir ankstesnius metus, bet 1995-ieji neįskaičiuojami. Taigi, jei vadovaujasi tuo ministro pakeitimu, man tik nuo 1996-ųjų turėjo vaiko priežiūros atostogas įskaičiuoti į darbo stažą. Dabar įskaičiavo visus metus, bet vienus išmetė, paskui vėl pradėjo įskaičiuoti ir niekas negali paaiškinti, kodėl taip yra“, – nesuprantamus biurokratijos pavyzdžius dėstė I. Karalevičienė.

Socialiai nesąžininga

Senjorė tikino, kad bus tūkstančiai moterų, kurios 1995 m. augino vaikus, bet šis laikas nebus įtrauktas į darbo stažą.

„Aš dvynukių susilaukiau būdama 37 metų, o kitos juk gimdė ir 20-ies. Tai jos dar darbo rinkoje ir apie tai, kad vieni metai bus išbraukti iš darbo stažo, dar net nežino“, – pastebėjo I. Karalevičienė.

Nesąžininga: I. Karalevičienei apmaudu, kad ji visą gyvenimą dirbo ir mokėjo mokesčius, bet auginant vaikus vieni metai neįtraukti į darbo stažą. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Moters nuomone, iš bendro darbo stažo išbraukti vienus metus yra socialiai nesąžininga. Pasak jos, jei ir buvo paliktos įstatymų spragos, dabar jos turėtų būti ištaisytos ir tėvams, minėtais metais auginusiems vaikus, turėtų būti perskaičiuojama pensija.

„Kai praėjusiais metais „Sodra“ pradėjo dalyti pensijas visiems vienišiems, nors jie susimetę po kelis tame pačiame bute gyvena, pakėlė pensijas ir tiems, kurie nedirbo ir neturi stažo, pasidarė apmaudu, kodėl man, visą gyvenimą dirbusiai, mokėjusiai mokesčius, į stažą neįtraukti tie 1995-ieji. Nežinau, kiek pensija galėtų padidėti, jei priskaičiuotų ir tuos metus, bet vis tiek koks euras kitas prisidėtų. Dabar tiesiog nesąžininga“, – įsitikinusi senjorė.

Biurokratijos labirintai

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič dienraščiui aiškino, kad pensijų socialinio draudimo stažą sudaro laikas, per kurį žmonės patys ar kiti už juos moka privalomas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas, taip pat laikas, per kurį šie žmonės gauna socialinio draudimo pašalpas ar išmokas, pavyzdžiui, ligos, motinystės, vaiko priežiūros ir kt.

Ji nurodė, kad iki 1994 m. gruodžio 31 d. galiojo toks reguliavimas dėl pašalpos vaiko priežiūrai iš valstybinio socialinio draudimo lėšų mokėjimo: už kiekvieną vaiką, iki jam sukaks pusantrų metų, mokama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio pašalpa, už kiekvieną vaiką nuo pusantrų iki trejų metų mokama pusės MGL dydžio pašalpa.

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis (redakcija, galiojusi nuo 1991 07 01 iki 1995 03 08), pašalpos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų buvo skiriamos ir mokamos pagrindinėje darbovietėje. Vaiko priežiūros pašalpos paprastai buvo skiriamos vaiko motinos darbovietėje.

Pagal nuo 1995 m. galiojančias nuostatas, pasibaigus motinystės pašalpos mokėjimo laikotarpiui, vienam iš tėvų (vieninteliam esamam iš tėvų ar globėjui), išleistam vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks vieni metai, buvo mokama 60 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, bet ne mažesnė, negu nustatytas minimalus darbo užmokestis.

„Asmenys, buvę vaiko nuo vienų iki trejų metų priežiūros atostogose, iki 1996 m. sausio 1 d. nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Todėl, jei žmogus 1995 m. negavo darbo užmokesčio, nuo kurio buvo mokamos įmokos, ar socialinio draudimo pašalpų, o turėjo vaiko nuo vienų iki trejų metų priežiūros atostogas, šis atostogų laikas į stažą neįskaitomas.

Taigi, į stažą buvo įtraukiamas tik vaiko priežiūros atostogų laikotarpis, iki kol vaikui sueina vieni metai. Jeigu vienas iš tėvų pasirinkdavo pasilikti vaiko priežiūros atostogose, kai vaikui yra nuo vienų iki trejų metų, jam darbo stažas nebuvo skaičiuojamas“, – tuo metu galiojusias nuotatas aiškino M. Kozič.

Ji pažymėjo, kad tėvai, buvę vaiko nuo vienų iki trejų metų priežiūros atostogose, valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis pradėti drausti tik nuo 1996 m. sausio 1 d.

„Sodra“ administruoja socialinio draudimo įmokas ir išmokas pagal galiojančius įstatymus, tačiau nepriima įstatymų ir neformuoja socialinio draudimo politikos“, – į klausimą, ar toks stažo skaičiavimas yra socialiai sąžiningas, atsakė „Sodros“ atstovė.

Ministerijos pozicija

Kodėl moterims, auginusioms vaikus, į darbo stažą įtrauktas laikas iki 1995 m. ir nuo 1996 m., bet vieni metai į stažą nepateko, paklausėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM).

„Dėl darbo stažo įskaitymo 1994 ir 1996 metais „Sodra“ turėtų patikrinti faktinę situaciją. Iš pateiktos informacijos galima suprasti, kad 1995 m. dvynukams jau buvo sukakę dveji metai ir moteris buvo nemokamose vaiko priežiūros atostogose. Nemokamų vaiko priežiūros atostogų laikotarpiai pradėti drausti valstybės lėšomis nuo 1996 m. Iš pradžių tokios mamos buvo draudžiamos tik pagrindinei pensijos daliai, o pastaruoju metu visai pensijai ir nedarbo draudimu nuo minimalaus darbo užmokesčio“, – komentavo SADM atstovai.

Dienraštis teiravosi, ar dar yra galimybių įtraukti į stažą 1995 m., kai tėvai buvo vaiko priežiūros atostogose. Gal galima pakoreguoti teisės aktus, kad tokios spragos būtų ištaisytos?

„Seime jau buvo kelios iniciatyvos į socialinio draudimo stažą įtraukti anksčiau buvusius laikotarpius, tačiau dėl atitikties Konstitucijai ir asmenų lygiateisiškumo principų šioms iniciatyvoms nebuvo pritarta. Įtraukti į stažą nedraudžamųjų laikotarpių „Sodra“ neturi teisinio pagrindo“, – teigė ministerijos atstovai.

Kodėl man vienus metus išmetė iš darbo stažo, taip ir liko neaišku.

„Kauno diena“ paklausė ir dėl socialinio teisingumo: ar tikrai sąžininga, kad tiems, kurie visą gyvenimą dirbo, metai išbraukti iš darbo stažo, tačiau pensininkams didinamos kitos išmokos. Kai kuriais atvejais net gali nutikti taip, kad mokesčių nemokėję ar vieniši senjorai gaus didesnę pensiją nei tie, kurie mokėjo mokesčius. Valdininkai laikėsi pozicijos, kad pensijos pakėlimo ir kitų išmokų nereikėtų painioti su darbo stažu.

„Socialinio draudimo pensija yra asmens indėlio į „Sodros“ biudžetą, mokant pensijų socialinio draudimo įmokas, pasekmė. Kuo daugiau įmokų sumokėta, tuo didesnė pensija gaunama. Pensijų draudimo stažas arba stažas pensijai nuo pat Pensijų įstatymo įsigaliojimo 1995 m. taip pat yra skaičiuojamas pagal tai, kiek pensijų draudimo įmokų žmogus sumokėjo arba, jei laikinai nedirbo, sirgo, prižiūrėjo vaikus, – pagal tai, kokio dydžio socialinio draudimo išmokas gavo. Kitaip tariant, pensijų stažui vertinama arba sumokėtos įmokos, arba gautos socialinio draudimo išmokos. Jei 1995 m. į pensijų stažą neįtraukiami vaiko auginimo metai, vadinasi, tuo metu dėl kažkokių priežasčių nebuvo mokamos socialinio draudimo vaiko priežiūros išmokos“, – dėstė SADM.

„Vienišo asmens išmoka nieko bendro neturi su vaiko priežiūros laikotarpių įskaitymu ar neįskaitymu į pensijų draudimo stažą. Vienišo asmens išmokos įstatyme nurodytas tikslas – suteikti papildomą valstybės finansinę paramą vienišiems asmenims. Vienišo asmens išmoką gali gauti tiek turintys vaikų, tiek jų neturėję. Tai našlių pensijai analogiška išmoka, tiesiog našlių pensija yra skiriama mirusių sutuoktinių našliams, o vienišo asmens išmoka – neturėjusiems sutuoktinių, išsiskyrusiems ar neturintiems teisės gauti našlių pensijos. Kitaip tariant, vienišo asmens išmoką gali gauti ir vaikus auginusi mama, kuriai dėl kažkokių priežasčių neįskaityti vieni metai vaiko priežiūros, jei ji negauna našlių pensijos ir nėra susituokusi“, – savo poziciją dėl pensijos išmokų pateikė ministerijos atstovai.

„Mes norime, kad pensija didėtų spartesniu tempu negu vidutinis darbo užmokestis ir mes jau sutarėme su darbartine Vyriausybe, kad taip ir bus. Turėtų vidutinė pensija sudaryti maždaug 50 procentų vidutinio neto darbo užmokesčio“, – penktadienį LRT radijui sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas sako, kad spartesnio pensijų didinimo bus siekiama iki jo bei dabartinės Vyriausybės kadencijos pabaigos 2024 metais.

„Didinsime ir tikrai stengsimės, kad ir iki pat kadencijos pabaigos tiek mano, tiek šios Vyriausybės – nes šiuo klausimu mes puikiausiai sutariame – didinti pensijas reikia ir tai turime daryti greitai. Manau, kad pasieksime dar ženklaus augimo iki pat 2024-ųjų metų pabaigos“, – teigė G. Nausėda.

Pasirašydamas 2023 metų biudžetą G. Nausėda pabrėžė, kad pensijos kitais metais bus indeksuojamos ketvirtus metus iš eilės. Jos augs iki 542-575 eurų, priklausomai nuo darbo stažo.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 1,13 tūkst. eurų, o vidutinė senatvės pensija – 483 eurai.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas konservatorius Mindaugas Lingė abejoja, ar nauja tvarka būtų palanki darbuotojams. Jo manymu, ji būtų iš esmės neįgyvendinama, nes, pavyzdžiui, žmonėms keičiant darbą tos pačios grupės įmonėse jų darbo stažas nebūtų sumuojamas. 

„Yra įmonių koncernas su skirtingomis veiklomis ir žmogus padirbęs vienoje srityje pereina į kitą, norima, kad jo darbo trukmė sumuotųsi, bet yra skirtingi darbdaviai ir to sumavimo nebūtų. Būtų traktuojama, kad tai skirtingi darbdaviai“, – BNS tvirtino M. Lingė.  

Seimo teisininkai taip pat sako, kad įsidarbinus, pavyzdžiui, antrinėje grupės įmonėje, kuri yra savarankiškas juridinis asmuo, tai reikštų ir kitą darbdavį.

M. Lingės teigimu, pataisa tiesiogiai susijusi su darbuotojo ir darbdavio santykiais, o dėl jų galima tartis kitais būdais: „Kalbama apie lojalumą, darbą vienoje įmonėje ilgą laiką (...) Dabar įmonės irgi lanksčiai stengiasi – per įvairius susitarimus, darbo ir kolektyvines sutartis – nusimatyti skatinimo priemones“.

Tačiau M. Lingė pabrėžė, kad Darbo kodeksas leidžia pertvarkant įmonę ar dėl terminuotų sutarčių išdirbtus metus sumuoti.

Darbdaviai: papildomos atostogos už stažą – sovietinių laikų reliktas

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pataisas pavadino politinių pažadų objektu.  

Jis prisiminė, kad 2016 metais Seime svarstant naująjį Darbo kodeksą toks papildomų atostogų dienų „bonusas“ už ilgalaikį darbą buvo verslo kritikuojamas, siūlyta iš viso to atsisakyti.

„Iš sovietinių laikų persikėlė į mūsų dienas. Tas pats išlikę valstybės tarnyboje, išliko ir Darbo kodekse. Tai, kad darbuotojas vienoje vietoje dirba 15 ar 20 metų ar panašiai, įtakoja jo atostogas, o jeigu tik 10 ar 14 metų – dar ne“, – BNS kalbėjo jis. 

Reikia kalbėti apie tai, koks yra teisingas laikotarpis žmonėms ilsėtis, o ne turėti kažkokias sudėtingas privilegijų schemas.

„Reikia kalbėti apie tai, koks yra teisingas laikotarpis žmonėms ilsėtis, o ne turėti kažkokias sudėtingas privilegijų schemas“, – teigė konfederacijos vadovas.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Daivos Čibirienės taip pat mano, jog darbdaviai nėra nevykėliai, kad nesugebėtų patys sugalvoti skatinimo priemonių darbuotojams išsaugoti.

„Manyčiau, kad valstybės pagalba ir kišimasis į darbuotojo premijavimą už ilgalaikį darbą yra tikrai nereikalingas. Apskritai bet kokios Kodekso nuostatos, nustatančios privalomas darbdavio premijas, pavyzdžiui, papildomas apmokamas atostogas, yra sovietinių laikų liekanos (...). Įmonės turi pakankamai fantazijos ir pačios gali nuspręsti, kaip premijuoti ir apdovanoti savo darbuotojus už sukurtą vertę įmonei“, – BNS sakė D. Čibirienė. 

„Apmokėjimas tik už tai, kad ilgai dirbo, neatsižvelgiant į sukurtą ar planuojamą sukurti vertę, prieštarauja ekonomikai ir verslo prigimčiai“, – įsitikinusi D. Čibirienė. 

A. Romanovskis, be kita ko, pastebėjo, kad darbuotojai yra linkę kaupti atostogas, o ne ilsėtis. Jis teigė norintis, kad teikdami tokius siūlymus politikai pasitartų su profsąjungomis ir darbdaviais. 

Nepertraukiamo stažo reikalavimas nebeaktualus 

Pataisų autorius socialdemokratas Gintautas Paluckas sako, kad dabartinis reguliavimas netobulas, nes neįvertinamas žmonių mobilumas, pavyzdžiui perkeliant darbuotoją į antrinę įmonę, steigiant filialus, kurie formaliai nėra ta pati įmonė.

„Toks darbuotojas, nepaisant lojalumo įmonei ar organizacijai, grįžęs dirbti į įmonę dėl formalaus reikalavimo, kad darbo stažas būtų nepertraukiamas, netenka teisės į papildomas kelių dienų atostogas“, – sako G. Paluckas.

Jis įsitikinęs, kad pakeitus papildomų atostogų už darbo stažą skaičiavimą pavyktų išlaikyti kvalifikuotus ir patyrusius specialistus. 

M. Lingės tvirtinimu, pataisą pradedant svarstyti Seime būtų gerai žinoti Trišalės tarybos poziciją šiuo klausimu.

„Arba Trišalė taryba turėtų ieškoti tikslesnės formuluotės, kaip pasiekti norimą tikslą, arba jis nebus pasiektas“, – BNS teigė Seimo narys.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, šis pokytis paliestų labai nedaug žmonių. 

„Kiek mes turime tokių darbuotojų, kurie pas tą patį darbdavį įsidarbina po kelis kartus. Matyt, labai labai mažą procentą. Yra labai mažos darbuotojų grupės, kuriems bus aktualus šis pasiūlymas. Sezoninius darbus dirbantiems žmonėms ir sudarantiems terminuotas projektinio darbo sutartis būtų labiausiai aktualu, nes tai tie darbuotojai, kurie pas tą patį darbdavį gali dirbti kad ir 10 ar 15 metų, o jų sutartys dėl tam tikrų aplinkybių nutrūksta“, – BNS kalbėjo I. Ruginienė. 

Finansininkai: apsunkins darbuotojų administravimą

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės D. Čibirienės teigimu, naują tvarką bus sudėtinga įgyvendinti. Pasak jos, esant daug minusų, pliusas darbuotojui „nėra tas dalykas, dėl kurio reikėtų apsunkinti verslui darbo jėgos administravimą“. 

„Sudėtinga įgyvendinti dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR), nes tokiu atveju reikės kaupti duomenis apie darbuotojus net ir po jų atleidimo iki jų mirties. O šių duomenų tikrai reikės, jei darbuotojas sugalvos įsidarbinti toje pačioje įmonėje po 15 ar 40 metų visai kitose pareigose nei kad dirbo jaunystėje“, – BNS teigė D. Čibirienė.

Pasak jos, kadangi darbdavys neturi ir nerenka duomenų apie seniai atleistus darbuotojus, duomenų bazės bus perkrautos nereikalinga informacija. 

Asociacijos vadovės teigimu, ginčių gali kilti, jeigu įmonės teisinė forma keitėsi ilgą laiką: „Jei po darbuotojo atleidimo viena įmonė buvo padalinta į tris įmones. Kaip tada? Ar darbuotojui įsidarbinus į bet kurią iš jų toliau tęsiasi jo darbo stažas įmonėje, kuri seniai pertvarkyta?“

Darbo kodeksas dabar numato, kad dabar už 10 metų nepertraukiamą darbo stažą toje pačioje  darbovietėje priklauso trys papildomos atostogų dienos, o už kiekvienus paskesnius penkerius metus – viena diena. 

Pasak ministerijos Pensijų skyriaus vedėjos Ingos Buškutės, mažiau reikšmės teikiant stažui, žmonės stengsis daugiau uždirbti ir mokėti didesnes „Sodros“ įmokas.    

„Didesnis dėmesys individualiai pensijos daliai yra svarbus tuo, kad skatina žmones ne tik susimokėti („Sodros“ įmokas – BNS) nuo grindų (MMA – BNS), kokią prievolę turi. Reikia keisti mąstymą – pensija turi priklausyti nuo įmokų, o ne nuo to, kiek sumokama nuo MMA“, – trečiadienį Seimo „darbiečių“ frakcijoje teigė I. Buškutė.  

„Labai daug žmonių nori dirbti neskaidriai, jie tuo ir naudojasi – susimoka nuo „grindų“ (mažiausių reikalaujamų pajamų – BNS), bet nemoka didesnių įmokų“, – tvirtino ministerijos atstovė.

Reikia keisti mąstymą – pensija turi priklausyti nuo įmokų, o ne nuo to, kiek sumokama nuo MMA.

I. Buškutė priminė, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pakartojęs, jog vienintelis pagrindas diferencijuoti pensijas pagal jų dydį yra sumokėtos įmokos.

„Ne faktinis darbo laikas ar dar kažkas, o sumokėtos įmokos“, – pabrėžė ministerijos atstovė. 

Tuo metu parlamentaras Valentinas Bukauskas piktinosi, kad individualiai dirbantiems gyventojams reikia dirbti 30 ar 40 metų, kad jiems susikauptų 15 ar 20 metų darbo stažas.

Pasak jo, daugiausia tokių žmonių yra periferijoje, kur pajamos ir darbo apimtys nėra tokios didelės.

„Kaime turėjo kirpyklėlę, tas valandas išbuvo, ir vaikai buvo neprižiūrimi... Ir jie gaus keliais eurais daugiau negu tie, kurie iš viso nedirbo“, – teigė parlamentaras. Anot jo, tokių žmonių yra apie 90 tūkst.

I. Buškutės teigimu, individualiai dirbantiems žmonėms vienerių metų darbo stažas susikaupia, jeigu jie per metus sumoka „Sodros“ įmokas nuo 12 MMA ar didesnės sumos (nuo 2022 metų sausio – 8760 eurų).

Seimas šią savaitę priėmė Socialinio draudimo pensijų įstatymo įstatymą, nustatantį, kad vidutinė senatvė pensija nuo 2022 metų sausio didės 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais iki 489 eurų.

Nuo šiol bus siekiama, kad bazinė dalis ir jos įtaka bendroje pensijoje palaipsniui mažėtų, o individuali – didėtų, tačiau stažas ir toliau turės įtakos – jei jis viršys 30 metų, sparčiau bus indeksuojama bazinė pensijos dalis.

Bazinė pensija šiemet siekia 198 eurus, o kitais metais – kiek daugiau nei 215 eurų.

„Netiesa, todėl kad pensijos priklausomybė nuo stažo ir toliau išlieka, žmonių, kurių darbo stažas yra didesnis, pensijų indeksavimas yra dosnesnis“, – žurnalistams Seime sakė Ingrida Šimonytė.

Ji pastebėjo, kad mažesnį darbo stažą turintiems žmonėms kompensuojama kitais būdais – priemokomis prie pensijos, socialine parama.

„Taip, girdime tą kritiką dėl asmenų, kurie turėjo mažesnį stažą ir dėl to jiems bazinės pensijos indeksavimas išties duoda labai mažą pajamų padidėjimą, bet reikia labai atvirai žiūrėti situacijai į akis, kad tokiems žmonėms mes paprastai kompensuojame tą pajamų mažumą įvairiais kitais būdais“, – aiškino premjerė.

Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis tikina, kad pensijos sparčiausiai augs gaunantiems didžiausias pensijas ir neturintiems darbo stažo. Anot jo, tai socialiai neteisinga.

Tos pačios frakcijos narė Laima Nagienė piktinosi, kad pagal pataisas žmogus, turintis 40 ar 42 metus darbo stažo, gaus tokią pat bazinę pensiją, kaip ir tas, kuris dirbo 15 metų.

I. Šimonytės teigimu, tikslas, kad bazinė pensija būtų kuo arčiau minimalių vartojimo poreikių, buvo užsibrėžtas, kai Lietuva tik kūrė savo pensijų sistemą, ir dabar mėginama jį pasiekti.

„Dėl tam tikrų finansinių problemų ir dėl finansų trūkumo tas tikslas buvo pamestas, tai mes dabar norime tą situaciją išlyginti per 2022 metus ir toliau jau normalus indeksavimo mechanizmas galėtų būti taikomas be kažkokių tokių papildomų vienkartinių sprendimų“, – komentavo ministrė pirmininkė.

Seimo spendimu vidutinė senatvė pensija nuo 2022 metų sausio didės 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais iki 489 eurų.

Siekiama, kad bazinė dalis ir jos įtaka bendroje pensijoje palaipsniui mažėtų, o individuali – didėtų, tačiau stažas ir toliau turės įtakos – jei jis viršys 30 metų, sparčiau bus indeksuojama bazinė pensijos dalis. 

Pokytis dėl jūrininkų knygelių

Nuo liepos 1 d. įsigalios nauja jūrininkų knygelių išdavimo, galiojimo pratęsimo, taip pat jų panaikinimo tvarka. 31 punkto taisyklėse aprašyti atvejai, kada jūrininko knygelė išduodama, kokie turi būti pateikti dokumentai, kodėl ji gali būti panaikinta dar nesibaigus jos galiojimo terminui.

Nauja nuostata, kad prieš išduodant jūrininko knygelę turės būti patikrinta, ar ją siekiantis gauti asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui. Tą darys ne pats jūrininkas, o valstybės institucijos.

Tokia nuostata numatyta Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje dėl jūrininkų tapatybės dokumentų. Ji atsirado dėl tarptautinio terorizmo ir noro išvengti, kad į transporto sferą neprasiskverbtų asmenys, kurie keltų pavojų laivams, žmonėms, uostams.

Jūrininkų knygelės lengviau išduodamos Jūrininkų registre esantiems asmenims. Šiuo metu Lietuvoje yra įregistruota 6 510 jūrininkų. Jūrininkų knygelės išduotos per 6 230 asmenų.

Darbo stažo aprašas

Jūrininkui jo prašymu jūrininko knygelę išduoda ir pratęsia jos galiojimą Lietuvos transporto saugos administracija. Ši institucija reguliuoja ir kitus su jūrininkų veikla susijusius dokumentus, jų reglamentus.

Šiuo metu Lietuvos transporto saugos administracija derina Darbo stažo jūrų laive patvirtinimo tvarkos aprašą.

Darbo stažas jūrininkui reikalingas norint gauti konkretų jūrininko kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, priimant sprendimą dėl atitinkamo jūrininko kvalifikaciją patvirtinančio dokumento išdavimo ar neišdavimo.

Pildoma pažyma apie reisą

Numatyti net 23 punktai, pagal kuriuos vertinama jūrininko darbo stažo kvalifikacija. Jūrininko darbas, patirtis, karjera ypač smarkiai priklauso nuo darbo stažo. Tai yra viena iš nedaugelio profesijų, kai po kiekvieno reiso reikėtų pasirengti pažymą apie įgytą darbo stažą konkrečiame laive.

Darbo stažo jūrų laive apraše numatyta ir tokios pažymos forma. Ją turi pildyti pats jūrininkas ir pateikti Lietuvos transporto saugos administracijai, kad ši galėtų išduoti jūrininko kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą.

Šios informacijos tikslumą Lietuvos transporto saugos administracija tikrina pagal jūrininko knygelės duomenis, tačiau, kilus įtarimų, gali būti prašoma pateikti ir jūrininko darbo laive sutartį.

Labai svarbu, kad jūrininkai būtų susipažinę su pažyma apie įgytą darbo stažą jūrų laive, nes tada tiksliai žinotų, kokie duomenys apie laivą, reisą, patį jūrininką, darbo aplinką turi būti įrašyti pažymoje.

Tokią Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisą Seime registravo dvylika socialdemokratų.

Kaip BNS sakė vienas pataisų autorių Gintaras Paluckas, taip siekiama padėti žmonėms, kuriems reikalingą stažą sukaupti sutrukdė krizė.  

„Daug žmonių, kai atėjo nauja banga, antrą kartą išėjo į prastovas ar darbo neteko ir gavosi taip, kad dėl krizės nesurinko reikiamo stažo. Logiška, kad jie netenka nedarbo išmokos. Tai kad taip nebūtų, siūlome švelninti reikalavimus – trumpiname stažą, nes žmonės jo neteko ne dėl jų kaltės“, – BNS sakė G. Paluckas. 

Parlamentarai siūlo nedarbo išmoką mokėti ir tiems bedarbiams, kurie iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje nebus įgiję dvylikos mėnesių darbo stažo, o turės perpus mažesnį – bent pusės metų per paskutinius 30 mėnesių – stažą. Tačiau ši išlyga galiotų tik tada, kai bedarbis į tarnybą kreipsis tą ketvirtį, kai paskelbta ekstremali situacija ar karantinas. 

Tokiu atveju nedarbo išmoka būtų mokama dvylika mėnesių.

Dabar nedarbo išmoką devynis mėnesius gali gauti žmonės, turėję ne mažesnį kaip dvylikos mėnesių darbo stažą per paskutinius 30 mėnesių. 

Taip pat parlamentarai siūlo bedarbiams, per pastaruosius 30 mėnesių išdirbusiems bent metus ir darbo sutartį nutraukusiems savo iniciatyva be svarbių priežasčių, nedarbo išmoką pradėti mokėti praėjus mėnesiui nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje.

Pataisos iniciatoriai nurodo, kad taip siekiama sumažinti piktnaudžiavimą.

Šią ministerijos išvadą Vyriausybė svarstys trečiadienio posėdyje.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, išankstinė senatvės pensija gali būti skiriama likus ne daugiau nei 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus. Išankstinę senatvės pensiją gavusiam asmeniui skiriant senatvės pensiją, ji mažinama 0,4 proc. už kiekvieną mėnesį, kai buvo mokama išankstinė senatvės pensija.

SADM iš esmės pritaria įstatymo projektui, tačiau siūlo jį tobulinti. Vienas iš siūlymų – pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą senatvės pensijos amžius (iki 65 metų) ir būtinasis stažas (iki 35 metų) palaipsniui didinami, todėl siūloma nustatyti proporcingai didėjantį stažo, kurį įgijęs asmuo gautų nesumažintą senatvės pensiją, reikalavimą (t.y. 2020 metais ir anksčiau – 40 metų, 2021 metais – 40 metų ir 6 mėnesius, 2022 metais – 41 metus, 2023 metais – 41 metus ir 6 mėnesius ir t. t.).

Taip pat, siekiant nepažeisti konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo ir užtikrinti jau gavusių išankstinę senatvės pensiją asmenų teises, siūloma nustatyti iki įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės pensijų perskaičiavimo principus bei procedūras.

Ministerija nurodo, kad šiems siūlymams reikėtų apie 1,2 mln. eurų.