Mažėjanti Lietuva nebegali savais resursais užpildyti šio poreikio, todėl jos darbo rinką pasiekia vis didesnis oficialus ir neoficialus trečiųjų šalių darbuotojų skaičius. Vien 2023-iems metams patvirtinta atvykstančių specialistų kvota siekia 10 000, o iš viso Lietuvoje jau darbuojasi virš 100 000 užsieniečių.

Lietuvoje miršta beveik 20 000 žmonių daugiau nei gimsta

Aplinkui siaučiant karui, ekonominėms, finansinėms ir politinėms krizėms, vis dažniau mąstome apie mūsų šalies ateitį, bandome sukurti Lietuvos ateities strategijas ir vizijas. Praradę turėtus ir nesukūrę naujų ateities mokslinio planavimo instrumentų, tokių kaip Lietuvos ekonomikos tyrimų institutas, Lietuvos demografinių tyrimų institutas ar Lietuvos darnaus vystymosi institutas, šią funkciją patikėjome komercinių bankų analitikams, verslo ar įvairių interesų grupių ekspertams. 

Seimo įkurtas Ateities komitetas yra bandymas šią skylę užlopyti, tačiau jis irgi stokoja tų pačių, moksliniais tyrimais paremtų instrumentų, kurių Lietuva neturi. Justo Džiugelio vadovaujama Seimo darbo grupė neseniai suformavo rekomendacijas dėl ilgalaikės demografijos ir migracijos politikos. Dar nepasiekusi vyriausybės, ši ataskaita jau sukėlė nemažai diskusijų. Pati problema suformuluota visiškai teisingai ir paremta daugiau nei iškalbingais statistiniais duomenimis. Taip, tiesa, kad didžiausias Lietuvos gyventojų skaičius buvo Nepriklausomybės pradžioje 1991 metais. Tada Lietuvoje gyveno 3,7 milijono gyventojų, o 2022 metais – jau tik 2,8 milijono. Taigi per nepriklausomybės trisdešimtmetį sumažėjome ketvirtadaliu (24,3 proc.). Ilgą laiką šį mažėjimą lėmė daug didesnis išvykstančių gyventojų skaičius nei atvykstančių. Keletą metų šį gyventojų praradimą dar kompensavo didesnis gimimų nei mirčių skaičius, tačiau labai greitai jo balansas tapo neigiamas ir, vis didėdamas, 2021 metais jis tapo rekordinis – minus 25 000. Tiesos dėlei reikia priminti, kad prie to prisidėjo ir COVID-19 mirtys, tačiau ir be to, per paskutinį dešimtmetį kasmet Lietuvoje miršta beveik 20 000 žmonių daugiau nei gimsta. Ir nors galų gale išsisėmęs išvykstančių gyventojų srautas nuo 2019 metų tapo mažesnis nei atvykstančių, bendras Lietuvos gyventojų skaičius mažėja dėl didelio skirtumo tarp gimusių ir mirusių gyventojų.

Lietuvos padėtis – bene liūdniausia Europoje

2022 metais dėl Rusijos pradėto žiauraus karo Ukrainoje į Lietuvą atvyko apie 70 000 Ukrainos gyventojų. Tai, aišku, padidino bendrą Lietuvos gyventojų skaičių lyginant su 2021 metais ir kai kas jau suskubo džiaugtis, kad Lietuva vėl pradėjo didėti. Deja, tai tik karo sukeltas efektas. Jeigu per metus šalyje gimstančių vaikų bus po 25 000,  tai mažiau nei po 40 metų Lietuvos gyventojų sumažės dar vienu milijonu. Tai vienas iš liūdniausių rezultatų Europos Sąjungoje, gal tik Bulgarijos mažėjimas yra spartesnis, tačiau jos gyventojų resursai yra daug didesni nei Lietuvos. Aišku, čia tik teoriniai skaičiavimai, reikia tikėti, kad pavyks pagerinti tiek demografinius, tiek migracijos rodiklius, tačiau gyventojų mažėjimo tendencija išliks dar ilgai.

Mažas šalies gyventojų skaičius savaime nėra labai didelė problema. Pasaulyje gyvena ir mažesnės tautos, o kai kurios iš jų gyvena ir labai gerai. Problema yra tai, kad labai spartus šalies mažėjimas stipriai sudarko gyventojų struktūrą. Natūralu, kai šalies įvairaus amžiaus gyventojų skaičius maždaug vienodas ir tolygiai mažėja didėjant amžiui, tačiau Lietuvoje matome visai kitą vaizdą: 

Akivaizdu, kad vyresnių, artėjančių prie pensinio amžiaus žmonių Lietuvoje yra beveik dvigubai daugiau nei jaunų žmonių. Ši situacija laikysis dar bent 30  metų, todėl visą šį laikotarpį jausime žmonių trūkumą visose gyvenimo sferose. Pakankamai spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas ilgainiui pradės neigiamai veikti (ir jau dabar veikia) visas mūsų gyvenimo sritis. Vykstantis visuomenės senėjimas reiškia, kad didėja pasitraukusių iš darbo rinkos žmonių procentas, auga medicininės pagalbos poreikis, vis didesnė biudžeto dalis skiriama pensijų ir socialinių išmokų padengimui. Tačiau didžioji problema yra ne tai. Beveik dvigubas jaunų žmonių trūkumas neleidžia normaliai plėtotis verslui, mažina inovacijų diegimą, stabdo investicijų pritraukimą į šalį, pavojingai didina vidutinį darbuotojų amžių įvairiose struktūrose, aštrina kartų kaitos problemas. Dėl iškilusių krizių besitraukiantis verslas kiek sušvelnino šiuos iššūkius, bet tai tik laikinas palengvinimas.

Iš kur gauti darbuotojų?

Natūralu, kad Seimo komisijos parengtos ataskaitos rekomendacijos krypsta tiek į demografinės situacijos ilgalaikį pagerinimą Lietuvoje, tiek į skubų darbo rinkos gelbėjimą. Abi šios užduotys yra sudėtingos, reikalaujančios rimtų sociologinių, ekonominių ir demografinių mokslinių tyrimų. Kaip ir siūloma, pagal jas turėtų būtų sukurta ilgalaikė veiksmų ir priemonių programa, numatytas lėšų poreikis, įvertintos rizikos ir problemos. Sukurta programa turėtų būti ilgalaikė ir stabili. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, lengvatos vaikus auginančioms šeimoms nebus nutrauktos po keleto metų nuo jų priėmimo, o reemigravusių piliečių integravimo programa nebus sustabdyta vos tik jiems sugrįžus. Ypač daug diskusijų kelia ir matyt toliau kels tiesioginis darbo jėgos atsivežimas iš įvairių šalių, jų kvotos, šalių sąrašai, darbo leidimai ir t. t.

Susidariusi liūdnoka Lietuvos situacija verčia permąstyti ir Lietuvos švietimo bei profesinio orientavimo sistemą. Šiuo metu vis dar gyvename taip, lyg kiekvienais metais bendrojo lavinimo mokyklas paliktų bent 40 ar 45 tūkstančiai abiturientų. Lietuvos profesinio rengimo centrai ir mokyklos, kolegijos ir universitetai siūlo daugybę programų, reklamuoja jas, kviečia laisvai pasirinkti ir studijuoti. Esant normaliai šalies būsenai, gamta ir statistika pasirūpina, kad į visas profesijas ir specialybes pasuka pakankami būriai jaunimo, baigę studijas jie įsilieja į darbo rinką, užima naujai atsiradusias darbo vietas arba pakeičia pasitraukusius iš darbo rinkos.

Šiuo metu Lietuvos darbo rinkoje dirba apie 1,37 milijono gyventojų. Nemažai daliai iš jų yra reikalingas aukštasis išsilavinimas ir šis poreikis vis didėja. Kad esamos struktūros (mokytojų, inžinierių, gydytojų, tarnautojų, statybininkų ir t. t.) bent jau nesentų ir nemažėtų sparčiau, nei mažėja Lietuvos gyventojų skaičius, į kiekvieną 1000 darbuotojų kolektyvą kasmet turėtų ateiti bent jau po 30 naujų darbuotojų. Taigi minimalus mūsų poreikis naujiems darbuotojams yra maždaug 41 000. Deja, turime vos 25 000 nuosavų, naujų darbo rinkos dalyvių ir tai verčia mus visai kitaip elgtis ir ieškoti naujų sprendimų.

Yra specialybių, kurių nepakeis imigrantai

Pirmiausia, ką turėtume padaryti, tai atrinkti tas profesijas, kurias labai sunku pakeisti kitų šalių imigrantais, tokias kaip mokytojai, valstybės tarnautojai, aukštojo išsilavinimo reikalaujančios profesijos ir panašiai. Įvertinę darbuotojų trūkumą tose srityse turėtume sukurti paskatų sistemą, kad būsimieji rinkos dalyviai maždaug tolygiai pasiskirstytų pagal trūkstamas profesijas. Aišku, kad valstybei bus nelengva konkuruoti su verslu. Pavyzdžiui, ieškodamos inžinierių, kai kurios įmonės šią profesiją pasirinkusiems studentams siūlo ne tik vienkartinę išmoką, siekiančią iki 3000 eurų, bet ir pastovią stipendiją visam studijų laikotarpiui. Taigi, pavyzdžiui, kviečiant jaunimą studijuoti fizikos, matematikos ar informatikos mokytojo specialybę, reikės sukurti ne mažiau patrauklią ekonominę ir socialinę skatinimo sistemą, jau nekalbant apie atlyginimus.

Deja, tokios priemonės tik užtikrintų, kad į visas profesijas įsilietų kažkiek naujų darbuotojų, tačiau pačio jų trūkumo tai nepanaikintų. Taigi išsiversti be imigracijos nepavyks. Panaikinti keliolikos tūkstančių darbuotojų trūkumą kasmet yra gana rimtas iššūkis. Tiesiog atidaryti visas sienas ir kelius nėra išeitis. Didžioji dalis emigrantų, siekiančių patekti į Lietuvą, yra iš Irako, Sirijos ar kitų šalių ir savo kelionės tikslu mato senąsias Europos šalis, o Lietuvos darbo rinkoje beveik neužsilaiko. Lieka galimybė tikslingai ieškoti darbuotojų kitose šalyse ir organizuoti jų atvykimą į Lietuvą konkretiems darbams pagal nustatytas darbo kvotas. Pavyzdžiui, 2023 metams patvirtinta 35 950 darbuotojų kvota trečiųjų šalių piliečiams. Kaip ir kasmet, didžiausi darbuotojų srautai yra iš Ukrainos, Baltarusijos ir keleto kitų šalių. Atvykstančių iš ES (išskyrus grįžtančius lietuvaičius) yra labai mažai. Kvotos daugiausia išdalinamos aptarnavimo, transporto, pramonės, statybos ir kitiems sektoriams. Aukštos kvalifikacijos specialistai tarp jų yra mažuma ir tai neatliepia žmonių su aukštuoju išsilavinimu poreikio.

Investicijos į studentus ir jų studijas

Efektyviausias šios problemos sprendimo kelias yra per šalies aukštojo mokslo sistemą. Tuo sėkmingai ir ilgą laiką naudojasi JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, o dabar tai pradeda daryti ir Lenkija, Čekija bei kitos šalys. Esmė yra ta, kad taikant dideles nuolaidas už mokslą arba turint labai palankią mokslo kreditavimo sistemą (kreditą grąžinti reikia tik baigus mokslus ir pradėjus gauti didelį darbo užmokestį), į šalies aukštąsias mokyklas pakviečiamas mokytis didelis skaičius gabiausio jaunimo iš kitų valstybių. Nekalbant jau apie tai, kad didelė jų dalis įsidarbina dar studijų laikotarpiu, o baigę tos šalies studijas, žinodami jos kalbą ir kultūrą, dauguma pasilieka dirbti šalyje, jei tik yra laisvų darbo vietų. Toks būdas leidžia pritraukti į šalį aukštos kvalifikacijos specialistus, ko beveik neįmanoma padaryti per tiesioginę imigraciją. Lietuva čia turi labai didelę perspektyvą. Ne taip seniai Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo per 200 000 studentų, tačiau šiemet jų teturime 100 000. Tai reiškia, kad Lietuvos aukštosios mokyklos dirba ne pilnu pajėgumu ir be jokių didelių infrastruktūrinių investicijų galėtų kasmet priimti iki 10 000 užsienio studentų. Tai galėtų dalinai sumažinti tiesioginės imigracijos mastus, kadangi nemaža studentų dalis įsidarbintų dalimi etato – tai galėtų atitikti dviejų ar trijų tūkstančių imigrantų kvotą.

Ko tam reikia ir kodėl tai nevyksta dabar? Labai paprasta. Mes esame patrauklūs trečiųjų šalių, daugiausia kaimyninių, jaunimui, tačiau pragyvenimas Lietuvoje  ir jos aukštasis mokslas jiems yra per brangus. Tam, kad galėtume pasikviesti gabiausius, labiausiai motyvuotus studentus, turėtume į juos investuoti. Kreditų ar tiesioginių subsidijų būdu vienam studentui reikėtų surasti apie 4 000 eurų per metus. Taip, tai nemažos investicijos, įsibėgėjus programai jos siektų apie 150 milijonų eurų, tačiau jų grąža nekelia didelės rizikos, nes pradėjusiam dirbti jaunam žmogui grąžinti gautą kreditą nėra nepakeliama našta. Be to, į šį procesą lengvai gali įsitraukti tiek verslas, tiek ir pati valstybė, finansuodami savo būsimų specialistų studijas. Taigi bent jau pabandyti tikrai būtų verta. Pabaigai dar atsakymas į klausimą, kodėl tokios geros sąlygos būtų siūlomos užsieniečiams, kai dalis Lietuvos jaunimo yra priversti mokėti už savo studijas?  Pirmiausia, pastebėkime, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius jau dabar yra didesnis nei yra norinčių ir galinčių studijuoti inžinerijos, informacinių technologijų, žemės ūkio, pedagogikos ir kitose programose, kurių absolventų nuolatos trūksta. Mokančiųjų už mokslą lieka vadybos, psichologijos, teisės ir kitose, ne tokiose deficitinėse programose. Nuo 2024 metų, suvienodinus stojimo reikalavimus į mokamas ir nemokamas studijas, valstybės finansuojamų vietų turėtų pakakti visoms programoms. Didesnė problema bus kaip tolygiai, nors ir nepilnai, užpildyti visas programas, kad nenutiktų taip, jog vienos ar kitos profesijos aukštos kvalifikacijos specialistų Lietuvoje neliks visai, o jų importas bus sunkiai išsprendžiama užduotis.

Šiemet į gamyklos statybas ji investuos 15 mln. eurų, dar apie 5 mln. eurų bus skirta naujai robotizuotai ultragarsinių vandens skaitiklių gamybos linijai.

„Jau šiemet prie mūsų kolektyvo pakviesime prisijungti apie 150 naujų specialistų. 2024 metais savo darbuotojų gretas papildysime dar apie 180 profesionalų, kurie pageidauja dalyvauti pasaulinių technologinių inovacijų kūrime ir pritaikyme kasdieniam gyvenimui“, – pranešime sakė „Axioma Metering“ vadovas Ignas Vosylius.

Nauja gamykla iškils šalia jau veikiančio fabriko ir bendrą jo plotą išplės iki 17 tūkst. kv.  metrų. Statybų pradžią pirmadienį pažymėjo įkasta simbolinė kapsulė, o jas baigti numatoma pirmąjį 2024 metų ketvirtį.

Anot I. Vosyliaus, naujoji gamybos linija 2024 metais išplės išmaniųjų skaitiklių gamybą nuo 2 iki 3 mln. per metus. Visiškai užbaigus investicijas, bendras jos pajėgumas išaugs tris kartus iki daugiau nei 6 mln. skaitiklių.

Naujas robotizuotas gamybos linijas „Axioma Metering“ kuria kartu su mokslininkais, dėl įrangos vyksta derybos su Šveicarijos įmone „Mikron“ bei Danijos „Bila“.

I. Vosyliaus teigimu, planuojama įmonės 2022-ųjų apyvarta siekia 27 mln. eurų, o 2023 metais tikimasi pasiekti 80 mln. eurų apyvartą. 

Anot jo, pernai sektoriuje pritaikius lengvatą, padidėjo iš jo surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o tai rodo lengvatos svarbą šiam verslui.

„Kai mes kalbame apie kitus metus, mes galime kažkiek galvoti apie PVM netekimą pratęsus papildomą lengvatą, bet mes tikrai surinksime daugiau GPM, tai tikrai nekainuos valstybei tiek daug, kaip finansų ministrė sako, bet tai padės išgelbėti nemažai darbo vietų ir smulkaus verslo, kurio tame sektoriuje yra labai daug. Dėl to ir pasisakome už“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Mitalas.

„Metų gale mes matome kitą skaičių – GPM surinkta 38 proc. daugiau ir tai reiškia, kad dirbančiųjų viešojo maitinimo įstaigose atlyginimai priartėjo prie realių skaičių, kurie ir yra nusistovėję šiame sektoriuje“, – pridūrė jis.

Anot V. Mitalo, lengvata taip pat padeda mažinti šešėlį maitinimo sektoriuje.

„Įvedus PVM lengvatą šiam sektoriui tikrai padidėjo sektoriaus apyvarta ir tai nėra paaiškinama, kad visi staigiai suplūdo į restoranus, kurių atsidarė daugiau ar dar kažkas. Tai paaiškinama veikiausiai tuo, kad šešėlio mastas šiame sektoriuje sumažėjo“, – sakė V. Mitalas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ya ne kartą sakiusi, kad ši lengvata nėra aktuali daugumai įmonių, nes jos nėra PVM mokėtojos. Anot ministrės, didžiausia nauda tenka bendrovėms, turinčioms didelę apyvartą, – greitojo maisto restoranams ir picerijų tinklams.

Ministrė anksčiau atmetė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko teiginius, kad PVM lengvata aktuali 13 tūkst. maitinimo įmonių, kurių 99 proc. yra smulkus verslas. Anot jos, 15 didžiausių PVM lengvatos naudos gavėjų šiame sektoriuje yra greitojo maisto restoranai ir tinklinės picerijos, o tai nėra smulkus ir vidutinis verslas.

Lengvatinio 9 proc. PVM pratęsimas dar vieneriems metams – iki 2023 metų pabaigos, premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, biudžetui per metus kainuotų 100 mln. eurų.

Vyriausybė siūlo lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo įstaigoms pratęsti pusmečiui, o Biudžeto ir finansų komitetas toliau laikosi nuomonės, kad jis būtų taikomas iki 2023 metų pabaigos.

Dėl lengvatos Seimas galutinai balsuoti ketina antradienį.

Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis Lietuvoje pirmąjį ketvirtį siekė 2 proc. visų pozicijų, arba 0,9 proc. punkto mažiau nei vidutiniškai ES (2,9 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys.

Per metus – pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2021 metais – šis rodiklis Lietuvoje paaugo 0,4 punkto, o per ketvirtį – 0,2 punkto.

Latvijoje laisvų darbo vietų rodiklis siekė 3,1 proc., Estijoje – 2,1 procento. Daugiausia laisvų darbo vietų buvo Čekijoje (5,3 proc.), Nyderlanduose (4,9 proc.) ir Belgijoje (4,8 proc.)

„Ekonominiai sutrikimai kartu su dideliu skaičiumi namus palikusių žmonių šalies viduje bei pabėgėlių srautais sukelia didelių žmonių darbo vietų ir pajamų praradimų“, – nurodė JT Tarptautinė darbo organizacija (TDO).

Tolesnio karinio eskalavimo scenarijaus atveju prarandamų darbo vietų toliau daugėtų ir jų skaičius pasiektų 7 mln. arba 43,5 proc.

Pirmojoje ataskaitoje apie Rusijos karo Ukrainoje pasekmes ne tik jame dalyvaujančioms šalims, bet ir Centrinei Azijai bei visam pasauliui, TDO pateikė kelis galimus scenarijus, kurie priklausys nuo to, kaip toliau plėtosis šis konfliktas.

„Jei karo veiksmai būtų nedelsiant nutraukti, galėtų prasidėti greitas (ekonomikos – red. past.) atsigavimas, 3,4 mln. darbo vietų atkūrimas, o tai sumažintų darbo vietų praradimą iki 8,9 proc.“, – nurodė agentūra.

„Tolesnio karinio eskalavimo scenarijaus atveju prarandamų darbo vietų toliau daugėtų ir jų skaičius pasiektų 7 mln. arba 43,5 proc.“, – skelbiama ataskaitoje.

TDO gyrė Kyjivo pastangas išlaikyti veikiančią Ukrainos socialinės apsaugos sistemą.

„Ukrainos vyriausybė yra visiškai veikli, kaip ir darbdaviai ir darbininkų organizacijos“, – per spaudos konferenciją sakė TDO Europos ir Centrinės Azijos regiono direktorius Heinzas Kolleris.

„Mes ir toliau juos remiame, kad būtume pasirengę jiems padėti ne tik esant dabartinei situacijai, bet, tikimės, kad ir rekonstrukcijos etapu, pasibaigus šiam konfliktui“, – nurodė jis.

Kovą JT agentūra pranešė stabdanti visą techninį bendradarbiavimą su Rusija, kol ji nutrauks savo karą Ukrainoje, ir pavadino šią Maskvos invaziją visiškai „nesuderinama“ su narystės TDO principais.

Vasarį Rusijos pradėta invazija į Ukrainą išprovokavo didžiausią pabėgėlių krizę Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

Remiantis JT pabėgėlių agentūros duomenimis, iš Ukrainos jau pabėgo daugiau nei 5,9 mln. žmonių – daugiausia moterys, vaikai ir seneliai.

TDO skaičiavimais, maždaug 2,75 mln. šių pabėgėlių yra darbinio amžiaus ir gali ieškoti darbo juos priėmusiose šalyse, jeigu karas užsitęs ir jie ilgai negalės grįžti į Ukrainą.

Du trečdaliai šių žmonių yra gerai išsilavinę ir beveik pusė iki konflikto dirbo aukštos kvalifikacijos darbą. Tik 15 proc. jų dirbo žemos kvalifikacijos darbą, nurodė TDO.

Apskaičiuota, kad šalyje šiuo metu gyvena apie 410 tūkst. anksčiau dirbusių pabėgėlių, įskaitant 200 tūkst. aukštos kvalifikacijos, 146 tūkst. vidutinės ir 64 tūkst. žemos kvalifikacijos darbuotojų, nurodė TDO.

Siekiant lengvesnės ukrainiečių integracijos naujoje vietoje, bus atsižvelgiama į jų profesijas ir įgytas specialybes. Pasak mero, "Klaipėdos ID" bus šio proceso koordinatoriai.

"Visos temos sukasi apie Ukrainą ir visos situacijos sietinos su karu, jo pasekmių suvaldymu Klaipėdos kontekste. Su "Klaipėda ID" kalbėjome apie jų vaidmenį integruojant į darbo rinką Ukrainos karo pabėgėlius, atvykusius į Klaipėdą. Informacinis bankas, kauptas jau anksčiau, dabar turės būti atnaujintas, atsižvelgiant į tai, kiek ir kokių specialybių darbuotojų reikia. Registruojant atvykstančius ukrainiečius reikės iš karto identifikuoti jų profesiją arba galimybę dalyvauti darbo rinkoje. "Klaipėdos ID" turės būti šio proceso koordinatoriai", – teigė meras.

Labai atsakingai žiūrėkime į tuos galybę pasiūlymų aukoti daiktais ar kitais būdais.

Klaipėdiečius, norinčius padėti Ukrainos žmonėms finansiškai ar kitaip, V.Grubliauskas ragina išlikti atidžius ir atsakingus, nes internete jau telkiasi grupės, siekiančios pasinaudoti žmonių geraširdiškumu.

"Yra įvairių signalų, pavyzdžiui, paramos rinkimas individualia tvarka. Atskiros bendrovės ar atskiri asmenys pradeda inicijuoti finansinės paramos rinkimą tam tikroms pabėgėlių reikmėms. Labai atsakingai žiūrėkime į tuos galybę pasiūlymų aukoti daiktais ar kitais būdais. Reikėtų labai atsakingai tai vertinti, ypač kalbant apie pinigines aukas. Geriau aukokite patikimiems, tikriems fondams, kurie garantuotai nukreips paramą, kam to labiausiai reikia, – Lietuvos Raudonasis Kryžius, organizacija "Blue / Yellow", stipruskartu.lt ir kitos platformos, kurios nekelia abejonių", – perspėjo meras.

Nepaisant įvairių iššūkių, uostamiestis ruošiasi priimti ir padėti ukrainiečiams visais įmanomais būdais.

"Dabar visa Lietuva susiduria su pabėgėlių nuo karo priėmimo, prieglobsčio suteikimo, įdarbinimo bei integracijos į mūsų gyvenimą iššūkiais. Klaipėda – ne išimtis. Visas spektras klausimų, kuriuos tenka spręsti. Tačiau dirbame tikrai labai daug ir rezultatai jau matyti", – kalbėjo V.Grubliauskas.

Didžioji dalis neįgaliųjų dirba atviroje darbo rinkoje, socialinėse įmonėse – apie 10 proc. Užimtumo tarnyboje yra užregistruota apie 13 tūkst. asmenų, turinčių negalią, kurie ieško darbo.

Savi, artimi, branginantys

Kauno technologijos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad žmonėms, turintiems negalią, aktyviai įsitraukti į darbo rinką trukdo keletas priežasčių, visų pirma, neigiamos darbdavių, darbo kolektyvų ir visos visuomenės nuostatos. Vyrauja stereotipinė nuomonė, kad neįgalūs žmonės nebus pajėgūs tinkamai atlikti darbo, nes jiems trukdys negalia.

„Šios nuostatos dažniausiai susijusios su tuo, kad mes menkai pažįstame neįgaliuosius, jų nėra mūsų aplinkoje. Mokslininkai labai aiškiai akcentuoja, kad žmonės, turintys negalią, tinkamomis sąlygomis dirba kokybiškai, tvariai, jie yra labai lojalūs darbuotojai, nes brangina darbo vietą ir nenori jos prarasti“, – aiškino viceministrė J.Jakštienė.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siekiant užtikrinti žmonių, turinčių negalią, teisę į darbą lygiai su kitais žmonėmis, pagelbėti jiems įsidarbinti ir sėkmingai dirbti, suteikiama įvairių nemokamų darbo rinkos paslaugų, taip pat pagalba kuriant darbo vietą sau. Ministerija yra parengusi naujų siūlymų, kurie padės žmonėms, turintiems negalią, lengviau įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Numatytas labai platus priemonių spektras – nuo visuomenės nuostatų keitimo iki konkrečios darbo vietos pritaikymo.

„Šiandien tik kas trečias darbingo amžiaus neįgalus žmogus dirba. Galėtų dirbti dvigubai ar net trigubai daugiau. Tik būtina sukurti tinkamas sąlygas, pašalinti nemažai kliūčių, kad neįgalieji galėtų lengviau ir greičiau įsitraukti į darbo rinką ir joje išlikti. Būtent to ir siekiame“, – aiškino viceministrė J.Jakštienė.

Pasak jos, vadovaujantis Nacionaliniu pažangos planu, yra siekiama, kad iki 2025 m. atviroje darbo rinkoje dirbtų apie 39 proc. žmonių, turinčių negalią, o 2030 m. – 47 proc.

Silpnybės ir stiprybės

Viceministrei pritaria ir UAB „Stiklinimo konstrukcijos“ direktorius Vaidotas Nekiūnas. Jo įmonėje jau kelerius metus dirba šeši darbuotojai, turintys klausos negalią.

Didžioji dalis socialinių įmonių veikia valymo paslaugų, gamybos paslaugų srityse. Neįgalūs žmonės, nenorintys dirbti tokio darbo, neturėtų būti ten siunčiami.

„Ir neįgalieji, ir sveiki – visi turime savo stiprybių ir silpnybių. Nė vienas darbdavys neįdarbins darbuotojo tokioje darbo vietoje, kuri jam netinka, kurioje išryškėja jo silpnybės. Visada ieškome suderinamumo, žiūrime, kur yra žmogaus stiprybė ir kur galime ją pritaikyti. Suradome tinkamų vietų žmonėms, turintiems klausos negalią, – ir mums gerai, ir jiems“, – sako V.Nekiūnas.

Pasak verslininko, įdarbinant neįgaliuosius, buvo pasinaudota valstybės teikiamomis subsidijomis, tačiau jos nebuvo svarbiausia priežastis šiuos žmones įdarbinant.

„Specialiai neieškojome darbuotojų, turinčių negalią. Nors savo laiku pasinaudojome tam tikromis valstybės subsidijomis, tačiau tai nebuvo priežastis įdarbinti būtent neįgalius žmones. Mums tiesiog reikėjo darbuotojų ir jie atėjo pakviesti kitų įmonėje jau dirbusių darbuotojų. Tie žmonės, turintys negalią, kurių subsidijos jau baigėsi, ir toliau sėkmingai pas mus dirba“, – teigė V.Nekiūnas.

Įtraukusis švietimas

Mokslininkų tyrimas taip pat atskleidė, kad neįgalieji neretai būna pasyvūs ir neieško darbo, nes neturi patirties, įgūdžių, niekada nėra dalyvavę darbo rinkoje, nepasitiki savimi, jiems trūksta išsilavinimo.

„Negalią turintiems žmonėms nebuvo prieinamas įtraukusis švietimas. Nors švietimo sistema dabar juda įtraukumo link, tačiau šiandien nemažos dalies neįgaliųjų išsilavinimas žemesnis. Antra vertus, yra išsilavinimą turinčių neįgalių žmonių, kurie aktyviai įsitraukia į darbo rinką. Jie yra puikus pavyzdys mums visiems, kaip reikia siekti dar daugiau žinių, dar daugiau kompetencijų, būti aktyviems“, – įsitikinusi viceministrė J.Jakštienė.

Tinkama darbo aplinka, pagal individualius poreikius pritaikyta darbo vieta, pagalba ir palaikymas darbo vietoje, judumo galimybės, kai reikia atvykti į darbą, – tai taip pat labai svarbios aplinkybės, lemiančios sėkmingą neįgaliųjų dalyvavimą darbo rinkoje.

Nebeliks socialinių įmonių

Lietuvoje šiuo metu veikia apie 100 socialinių įmonių. Kasmet jų mažėja, taip pat mažėja neįgaliųjų, norinčių dirbti jose. Šiuo metu socialinės įmonėse dirba apie 4 tūkst. žmonių, turinčių negalią, t.y. tik 10 proc.

„Didžioji dalis socialinių įmonių veikia valymo paslaugų, gamybos paslaugų srityse. Neįgalieji, nenorintys dirbti tokio darbo, neturėtų būti ten siunčiami. Mano manymu, socialinės įmonės Lietuvoje yra praeities modelis. Mes turime imtis pokyčių ir užtikrinti lygias galimybes visiems“, – kategoriškai sako viceministrė J.Jakštienė.

Pasak jos, būtent atvira darbo rinka sudaro visiems vienodas galimybes ir teises į darbą. Įtraukiant neįgaliuosius į atvirą darbo rinką, siekiama įgyvendinti lygių galimybių principą. Šia reforma įgyvendinami Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimai, susiję su tokiomis neįgaliųjų teisėmis kaip teisė į darbą lygiai su kitais asmenimis, galimybė užsidirbti pragyvenimui iš laisvai pasirinkto darbo, iš laisvai priimto darbo pasiūlymo darbo rinkoje ir tokioje darbo aplinkoje, kuri yra atvira, tinkama visiems ir prieinama žmonėms, turintiems negalią.

Numatoma daug pokyčių

Siekdama neįgaliesiems efektyviau padėti įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, Užimtumo tarnyba numatė pokyčių.

„Keisis Užimtumo tarnybos su neįgaliais žmonėmis ir darbdaviais darbo metodai. Atsiranda atvejo vadyba. Tarnyba turi matyti, kokios kliūtys  konkrečiam neįgaliam žmogui trukdo įsidarbinti. Kliūtys gali būti labai netipinės, nestandartinės. Numatoma sudaryti planą, kaip tos kliūtys bus šalinamos, jei reikės, bus įtraukiami ir kiti partneriai. Vienas iš labai svarbių partnerių – savivaldybės“, – sako viceministrė J.Jakštienė.

Pasak jos, būtent savivaldybės turi atlikti labai svarbų vaidmenį teikiant neįgaliems žmonėms įtraukiojo švietimo, susisiekimo ir kitas paslaugas. Be atvejo vadybos, žmonėms, turintiems negalią, bus teikiama pagalba įsidarbinant ir lydimoji pagalba.

„Jau įsidarbinusiam neįgaliajam toliau bus skiriama lydimoji pagalba. Galbūt kartkartėmis reikės spręsti tam tikrus klausimus su darbdaviu, gal darbdaviui ar darbuotojui bus kažkas neaišku pradėjus dirbti, galbūt reikės pagalbos apmokant kolektyvą, padedant neįgaliajam įsilieti į kolektyvą. Numatoma daug įvairių paslaugų“, – sako J.Jakštienė.

Jos teigimu, lygiagrečiai bus siekiama keisti darbdavių ir visuomenės nuostatas, didinti neįgalių žmonių motyvaciją ir pasiryžimą, bus pasitelkiami sėkmingi neįgaliųjų integracijos į atvirą darbo rinką pavyzdžiai.

Darbas keičia visų gyvenimus

Dešimtmečius vyravusios diskriminacinės nuostatos neįgaliųjų įdarbinimo srityje pamažu jau nyksta. Daugiau nei 6,5 tūkst. šalies darbdavių priėmė dirbti žmonių, turinčių negalią. Kol nedirbantys svarsto, ar verta dirbti, norintys įsidarbina – pernai darbo rinkoje įsitvirtino 7,8 tūkst. neįgaliųjų. Tai net 34,6 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Beveik dvigubai daugiau išaugo pasirinkusių savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą (2,68 tūkst.), palyginti su 2020 m. (1,5 tūkst.) ir 2019 m. (1,1 tūkst.).

Užimtumo tarnyboje pernai 4 proc. (9620) registruotų klientų turėjo negalią. Tai vėlgi 36,8 proc. mažiau nei 2020 m. (15 217) ir 2019 m. (11 366). Daugiausia kreipėsi 45–55 proc. darbingumo lygį turinčių asmenų (62,4 proc.).

„Teigiamos patirtys ir darbuotojų atviroje darbo rinkoje skaičiaus augimas rodo, kokia kryptimi neįgaliųjų užimtumas turėtų būti skatinimas. Plečiame ir atvejo vadybininkų tinklą visoje šalyje – pernai jų padaugėjo nuo 47 iki 57, o šiais metais šis skaičius turėtų išaugti iki 100. Individualus darbas su ribotų įsidarbinimo galimybių asmenimis padeda jiems geriau adaptuotis visuomenėje, o išsiaiškinus jų poreikius ir lūkesčius – įsidarbinti. Tai, matome, duoda geresnių rezultatų“, – tvirtino Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo vedėja Vaida Kamandulienė.

2021 m. šalyje veikė 105 socialinės įmonės, kuriose dirbo 4 512 neįgaliųjų, 2020 m. – 9 156, 2019 m. – 10 020.

Tarp neįgaliųjų su aukštuoju išsilavinimu buvo daugiau nei dešimtadalis, su aukštesniuoju – 13 proc., kvalifikuotų darbininkų ar paslaugų srities darbuotojų – 44,4 proc. ir neturinčių profesinio pasirengimo – 31,6 proc. Didžiausią dalį sudarė 55 metų ir vyresnio amžiaus neįgalieji – 47,6 proc., 40–54 metų – 34,5 proc., 30–39 metų – 10,7 proc. ir mažiausiai – 7,2 proc. nešgalaus jaunimo.

Negalią turinčių klientų daugiausia buvo Pakruojo (8,7 proc.), Šiaulių miesto (7,3 proc.), Šalčininkų (6,7 proc.), Joniškio (6,4 proc.), Varėnos (6,3 proc.), Kupiškio ir Rokiškio (6 proc.) rajonuose. Radviliškio, Šiaulių, Kaišiadorių, Molėtų, Raseinių, Alytaus, Prienų, Šilutės ir Zarasų rajonuose šie asmenys sudarė daugiau nei 5 proc.

Vyresnio nei 55 amžiaus Marijos Žuginos istorija – viena iš daugelio, kai, įgijusi naują profesinę kvalifikaciją, šiuo metu sėkmingai dirba. Jos didžioji karjera buvo prekyboje. Dirbo direktore, vedėja, pardavėja ir sandėlio vedėja. Dėl sveikatos problemų teko palikti barmenės darbą. Baigusi masažuotojų kursus, savarankiškai negalėjo susirasti darbo. Užimtumo tarnyboje užsiregistravusi tikėjosi toliau tobulintis šioje srityje. Jai buvo pasiūlyta persikvalifikuoti ir įgyti paklausią slaugytojo padėjėjo kvalifikaciją. Ją įgijusi įsidarbino Santaros klinikose.

„Jau metus dirbu slaugytojo padėjėja. Nors ir sunku, patinka darbas Vidaus ligų skyriuje. Mano vadovė labai gera. Vien dėl to norisi keltis ir važiuoti į darbą. Neiškeičiau jo į pasiūlymą dirbti privačioje klinikoje. Daug kontaktuoju su sunkiais ligoniais, norisi palengvinti jų situaciją. Su ligoniais dirbantys turi mylėti žmones“, – kalbėjo savo motyvacija stebinanti Marija.

Didelę socialinę atsakomybę neįgaliems darbuotojams jaučiančios prekybos įmonės „Maxima“, „RIMI Lietuva“, „Palink“ kasmet įdarbina ne po vieną dešimtį neįgaliųjų.

Žmonių, turinčių negalią, dirba įvairiose srityse, jie eina įvairias pareigas įvairiose šalies įmonėse – „Ekskomisarų biure“, „Epsilon LT“, GRIFS AG, „Ainavoje“, „Partizane“, „Argus“, „Kaišiadorių paukštyne“, Valstybinių miškų urėdijoje, EUROCASH1, „Vitarestoje“, Lietuvos pašte, „Valuminoje“, „Advantus“, „Eglėšakyje“, „Baltijos saugos grupėje“, „Ecoservice projektuose“, Utenos komunalininke“, „Norfos mažmenoje“, Socialinių mokslų kolegijoje, „Anykštos“ redakcijoje, „Grūstėje“, „Joaldoje“, „Eglės“ sanatorijoje, „Rokiškio knygyne“, „Lidl Lietuva“, „Pastatų meistruose“, „Šturmų švyturyje“, „Baldai jums“, „Šiaulių plente“, „Smiltainis ir Ko“, „Prezo grupėje“, „Torteloje“, „Megaprojektuose“, „Tandemus“, Pabradės socialinės globos namuose, „Marino projektuose“, Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje ir daugelyje kitų.

Daugiausia negalieji nori dirbti pagalbiniais darbininkais, budėtojais, sargais, automobilio vairuotojais, valytojais, pardavėjais, aplinkos tvarkytojais, nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbuotojais. Sėkmingai dirba ir buhalteriais, IT specialistais, pardavimo vadybininkais, konsultantais, slaugytojais ir kt.

V.Kamandulienės teigimu, pagrindinė spartesnės integracijos į darbo rinką problema susijusi su motyvacija ir kvalifikacijos trūkumu. Svarbiausios mokymo poreikio kryptys susijusios su profesiniu orientavimu, kompiuteriniu raštingumu, verslo kūrimo žinių ir įgūdžių stoka, užsienio kalbų mokėjimu.

Pernai 1,6 tūkst. neįgaliųjų pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Daugiausia įdarbinta subsidijuojant (902) ir dalyvaujant profesinio mokymo programose (230). Paramos judumui ir neformaliu būdu įgytų kompetencijų pripažinimo priemonėmis pasinaudojo 88 asmenys. Profesinės reabilitacijos programoje pradėjo dalyvauti 298 asmenys, turintys negalią, – daugiausia įgijo apskaitininko, socialinio darbuotojo, floristo, slaugytojo padėjėjo, dekoratyvinių augalų auginimo ir želdynų įrengimo ir priežiūros, virėjo profesijas.

„Turime didelį srautą – per valandą registruojasi apie 10 darbdavių, dienai baigiantis apie 80 teikia darbo pasiūlymus Ukrainos karo pabėgėliams. 30 proc. iš jų siūlo ir apgyvendinimą, nemažai iš jų net neprašo mokesčio“, –  pranešime sakė tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Ji anksčiau šią savaitę sakė, kad ukrainiečiams siūloma daugiau nei tūkstantis darbo vietų.

Tarnyba pranešė, kad sulaukta daug skambučių iš darbdavių, kurie turi partnerius Ukrainoje ir bando perkelti jų darbuotojus į Lietuvą. Kiti darbdaviai tikina, kad pritaikys darbo grafiką moterims su vaikais.

Kol nežinomas atvykusių žmonių išsilavinimas, darbo pasiūlymai susiję su mažiau kvalifikuotu darbu. Darbdaviai įdarbintų virėjus, kambarines, parduotuvių salės darbuotojus, taip pat kvalifikuotus elektrikus, staklių operatorius ir inžinierius.

„Pirmiausia, be abejo, sprendžiami svarbiausi sveikatos, gyvenamosios vietos, vaikų ir jų pačių saugumo bei teisiniai klausimai. Tačiau aktualus tampa užimtumas ir įsidarbinimas. Tam intensyviai ruošiamės. Kreipėmės į darbdavius, kurie galėtų juos įdarbinti“, – sakė I. Balnanosienė.

Pasak jos, į Lietuvą atvyksta daugiau moterų ir vaikų, todėl ne visi darbo pasiūlymai atitiks jų poreikius. Tikėtina, kad šiuo atveju paslaugų, prekybos ir aptarnavimo įmonės sulauks daugiausiai susidomėjimo.

Šiuo metu tarnyboje dar nėra registruotų ukrainiečių pabėgėlių, tačiau jiems teikiamos informavimo, konsultavimo ir pagal galimybes tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – pirmieji Panevėžyje įsidarbino du ukrainiečiai.

Į Lietuvą nuo karo pasitraukę žmonės atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ar sprendimą dėl darbo atitikties. Juos įdarbinti ketinantys šalies darbdaviai neturi kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimų dirbti išdavimo.