-
„Lidl Lietuva“ tempas: daugiau nei 200 naujų gerai apmokamų darbo vietų per metus 7
„Per paskutinius trejus metus prie „Lidl Lietuva“ komandos jau prisijungė daugiau nei 700 profesionalių komandos narių, kurių dėka vykdome sparčią plėtrą ir galime pasiūlyti naujas darbo galimybes daugiau nei 200 žmonių per metus tiek parduotuvėse ir logistikos centre, tiek ir įmonės administracijoje. Kaip ir visiems kitiems prekybos tinklo darbuotojams, naujiems komandos nariams suteiksime įvairias papildomas naudas, pavyzdžiui, privatų papildomą sveikatos draudimą, profesinio tobulėjimo galimybes ir mokymus bei konkurencingiausią atlyginimą mažmeninės prekybos sektoriuje“, – sako Sandra Savickienė, „Lidl Lietuva“ valdybos narė ir personalo vadovė.
„Rekvizitai.lt“ duomenimis, vidutinis pirmojo 2022 m. ketvirčio užmokesčio vidurkis prieš mokesčius „Lidl Lietuva“ siekė 1928,30 euro ir buvo 33 proc. didesnis už antroje ir 45 proc. didesnis už trečioje vietoje esančių prekybos tinklų vidutinius atlyginimus.
„Lidl Lietuva“ pirmauja tarp didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje ne tik pagal vidutinį darbo užmokestį, bet ir pagal atlyginimų medianą. Pirmąjį 2022 m. ketvirtį vidutinė „Lidl Lietuva“ atlyginimų mediana siekė 1485,39 eurus ir 11 proc. lenkė antroje vietoje esantį prekybos tinklą bei buvo net 35 proc. didesnė už trečioje vietoje esantį prekybos tinklą.
Sandra Savickienė. „Lidl Lietuva“ nuotr.
„Siekdami išlaikyti mūsų siūlomų atlyginimų konkurencingumą, dar šių metų pradžioje 5–15 proc. padidinome darbo užmokestį visiems komandos nariams. Šiam tikslui įgyvendinti iki 2022 finansinių metų pabaigos į atlyginimų biudžetą papildomai iš viso investuosime 9 mln. eurų“, – sako S. Savickienė.
„Lidl Lietuva“ rūpinasi ir fizine bei emocine darbuotojų gerove. Visi komandos nariai yra apdraudžiami papildomu privačiu sveikatos draudimu, kasmet jiems yra dovanojami ir imunitetą stiprinantys vitaminų rinkiniai. Darbuotojai gali nemokamai apsilankyti ir dešimtyje gydytojo psichoterapeuto ar psichologo-psichoterapeuto psichoterapijos seansų per metus. Taip pat darbuotojams siūloma speciali finansinių, teisinių ir asmeninių konsultacijų programa „Gali mumis pasikliauti“, kuri prieinama ir prekybos tinkle dirbantiems daugiau nei 100 ukrainiečių, jų gimtąja kalba.
Dėl išskirtinių sąlygų ir papildomų naudų darbuotojams, jau ketvirtus metus iš eilės „Lidl Lietuva“ įvertinama prestižiniais „Top Employer 2022 Lietuva“ ir „Top Employer 2022 Europe“ sertifikatais. Šiemet įmonė antrąkart pelnė ir „Metų darbdavio“ titulą, kurį suteikia darbo skelbimų portalas „CVbankas.lt“. Naujausius „Lidl Lietuva“ darbo pasiūlymus galima rasti įmonės karjeros portale http://karjera.lidl.lt.
„Lidl Lietuva“ šiuo metu dirba daugiau nei 2,7 tūkst. darbuotojų. Lietuvoje iš viso veikia 63 „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvė 24-uose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose bei Rokiškyje.
-
Užimtumo tarnyba: pasiūlymų ukrainiečiams turi šimtai darbdavių
„Sklandesnės integracijos palikusiems savo šalį Ukrainos gyventojams siekiame kartu su vyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybėmis, verslo atstovais ir socialiniais partneriais. Pirmiausia, be abejo, sprendžiami svarbiausi sveikatos, gyvenamosios vietos, vaikų ir jų pačių saugumo bei teisiniai klausimai. Tačiau aktualus tampa užimtumas ir įsidarbinimas. Tam intensyviai ruošiamės. Kreipėmės į darbdavius, kurie galėtų juos įdarbinti“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Užimtumo tarnybos interneto svetainėje dar praėjusią savaitę pradėjo veikti puslapis ukrainiečių kalba. Visa informacija taip pat pateikiama anglų ir rusų kalbomis. Klientų aptarnavimo skyriai pasirengę aptarnauti ukrainiečius ir teikti jiems paslaugas.
Paskelbus anketą interneto svetainėje dėl darbo pasiūlymų nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams, per dvi kovo darbo dienas 200 šalies darbdavių atsiliepė į Užimtumo tarnybos išplatintą anketą ir siūlo darbą ukrainiečiams.
„Turime didelį srautą – per valandą registruojasi apie 10 darbdavių, dienai baigiantis – apie 80 teikia darbo pasiūlymus Ukrainos karo pabėgėliams. 30 proc. iš jų siūlo ir apgyvendinimą, nemažai iš jų net neprašo mokesčio“, – sakė I. Balnanosienė.
Jau kreipėsi prekybos tinklai „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, daugybė viešbučių, restoranų, transporto, gamybos įmonių. Sulaukta daug skambučių iš darbdavių, kurie turi partnerius Ukrainoje ir bando perkelti jų darbuotojus į Lietuvą. Kiti darbdaviai tikina, kad pritaikys darbo grafikus moterims su vaikais.
Šiuo metu siūlomų darbų pobūdis įvairus. Kol nežinomas atvykusių žmonių išsilavinimas, darbo pozicijos susijusios su mažiau kvalifikuotu darbu. Darbdaviai įdarbintų virėjus, kambarines, parduotuvės salės darbuotojus, taip pat kvalifikuotus elektrikus, staklių operatorius ir inžinierius.
Pasak vadovės, į mūsų šalį atvyksta daugiau moterų ir vaikų, todėl atitinkamai ne visi darbo pasiūlymai atitiks jų poreikius. Tikėtina, kad šiuo atveju paslaugų, prekybos ir aptarnavimo įmonės sulauks daugiausiai susidomėjimo.
Šiuo metu Užimtumo tarnyboje dar nėra registruotų ukrainiečių, atvykusių dėl karo Ukrainoje, tačiau jiems teikiamos informavimo, konsultavimo ir, pagal galimybes, tarpininkavimo įdarbinant paslaugos – pirmieji Panevėžyje įsidarbino du ukrainiečiai.
Užimtumo tarnyba atkreipia darbdavių dėmesį – turinčius darbo pasiūlymų nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams prašoma užpildyti anketą. Gavusi informaciją, Užimtumo tarnyba susisieks ir plačiau aptars pateiktus darbo pasiūlymus.
Darbdaviai, sudarę darbo sutartį su užsieniečiu, privalo pateikti nustatytos formos LDU pranešimą per „Sodros“ informacinę sistemą EDAS. Nurodytas pranešimas apie užsieniečio įdarbinimą turi būti pateikiamas ne vėliau, kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.
Šiais metais Užimtumo tarnyba išdavė atitinkamus dokumentus, leidžiančius 1661 užsieniečiui iš trečiųjų šalių dirbti Lietuvos Respublikoje, iš jų – 815 dokumentų (478 leidimai dirbti ir 337 sprendimai dėl darbo atitikties) buvo išduota Ukrainos piliečiams. Pagal pilietybę, jie sudaro didžiausią skaičių – 49 proc.
Daugiausiai leidimų dirbti ir sprendimų buvo išduota pramonės sektoriaus įmonėse (47 proc.). Paslaugų sektoriaus įmonėse – 22 proc., statybos sektoriaus – 21 proc., žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės sektoriaus – 10 proc. Ukrainiečiai daugiausiai ketino įsidarbinti maisto pusgaminių ruošėjais (144), virėjais (81), staliais (71), elektromonteriais (53), plastikinių gaminių mašinų operatoriais (42), pakuotojais (24), betonuotojais (14).