Susirinkusi minia nuo Katedros pajuda Seimo link, leidimo paprašyta 700 mitingo dalyvių.

„Ne tik viešasis sektorius, bet ir privatus prisijungė prie mūsų“, – kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

„Esame vieningi. Nusprendėme pabūti kartu, atvažiavome iš Gargždų“, – kalbėjo vyras.

Mūsų atlyginimas yra tikras pasityčiojimas iš žmogaus.

„Aš dirbu mokykloje. Man jau seniai priklauso pensija, bet aš dirbu, kadangi trūksta mokytojų, o jaunimas neina. Mūsų atlyginimas yra tikras pasityčiojimas iš žmogaus. Ar dirbsime iki mirties? Ar kada nors išleis mus iš mokyklų? Aš dėl to pergyvenu“, – sakė mokytoja.

„Vyriausybė traktuoja, kad algos kils. Nors mes, pasiskaitę biudžetinių įstaigų atlyginimų projektą, matome, kad bus didelis situacijos pablogėjimas. Socialiniai darbuotojai neteks galimybių už stažą, už kvalifikaciją. Tai mūsų netenkina“, – teigė Šeimos ir vaiko gerovės centro socialinė darbuotoja Dalia Polianinienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Anot profsąjungų, nors Europoje auga įmonių pelnai, tačiau atlyginimai kyla per lėtai.

„Šiandien kabo vyr. bibliotekininkės skelbimas, kai taikomi aukščiausi reikalavimai, o atlyginimas ant popieriaus siūlomas 1,3 tūkst. eurų, tai yra šiek tiek daugiau nei 700 eurų į rankas. Tokius skaičius mato ir socialiniai darbuotojai, ir kiti darbuotojai iš viešojo sektoriaus“, – kalbėjo I. Ruginienė.

„Mano alga savivaldybėje peršoka tūkstantį eurų. Sunku išgyventi. Nors esu iš pajūrio, ne iš Vilniaus“, – sakė Palangos savivaldybės darbuotojas Vytautas Gerikas.

Piktinamasi ir Europos Centrinio Banko palūkanų politika. Bankai lobsta, o žmonės skursta.

Profsąjungos sako, kad gali įvykti taip, kad liks tik privačios poliklinikos, ligoninės, darželiai, mokyklos. Dar labiau ims trūkti pareigūnų.

Reikia pagalvoti apie tai, kad atlyginimai yra per maži, o krūviai – per dideli.

„Šiuo metu Vyriausybė nesikalba, negirdi ir užsidengia akis, kad jaunas renkasi tokią rizikingą specialybę, kai nebėra garantijų. Pareigūnai greičiausiai darys savo atskirą mitingą“, – kalbėjo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas.

„Esame aplinkosaugininkai ir stovime čia. Esame žmonės, kurie saugo visos Lietuvos aplinką“, – teigė moteris.

Žmonės reikalauja ir mokesčių teisingumo, ir prieinamų viešųjų paslaugų.

„Reikia nustoti draskyti viešąjį sektorių. Reikia pagalvoti apie tai, kad atlyginimai yra per maži, o krūviai – per dideli. Katastrofiškai trūksta darbuotojų, o tai automatiškai reiškia, kad mažėja viešųjų paslaugų prieinamumas. Tą jaučiame savo kailiu, kai negalime užsiregistruoti pas gydytoją, kai policijos pareigūnas neatvyksta laiku“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Reikalavimai išsiųsti ir valdžiai. Panašūs protestai vyksta Prancūzijoje, Vokietijoje, kitose Baltijos šalyse. Lietuvoje protesto akcijos tik įsibėgėja. 

Kaip pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, didės minimalios ir maksimalios koeficientų ribos, daugės skatinimo priemonių. Mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimai kitąmet vidutiniškai didės 7 procentais.

Šiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems įstatymų projektams dar turės pritarti Seimas.

„Pagal Vyriausybės programą, nuosekliai tęsiame suplanuotus darbus ir auginame gyventojų pajamas. Kitąmet toliau augs biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės maždaug 47 tūkstančiams darbuotojų. Taip pat siekiame, kad biudžetinėse įstaigose daugėtų skatinimo bei darbuotojų motyvavimo įrankių ir priemonių“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės maždaug 47 tūkstančiams darbuotojų.

 

Tęsiant viešojo sektoriaus reformą, nuo 2024 metų keisis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas. Atsisakoma pareiginės algos koeficientų diferencijavimo pagal biudžetinių įstaigų grupes, profesinio ar vadovaujamo darbo patirtį.

Pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami atsižvelgiant į įstatyme nustatytą pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 euro.

Įstaigų vadovams paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas, kitiems darbuotojams – tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio.

Taip pat didinami minimalieji pareiginės algos koeficientai. Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės nuo 65 eurų iki 610 eurų ir, kai nurodo ministerija, palies apie 47 tūkst. darbuotojų – tam kitąmet reikės 38,6 mln. eurų.

Darbuotojus bus galima skatinti įvairiais kitais būdais, tokiais kaip piniginė išmoka, pareiginės algos koeficiento padidinimas, papildomos apmokamos poilsio dienos, kvalifikacijos kėlimo finansavimas ir kiti.

Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės nuo 65 eurų iki 610 eurų.

 

Taip pat siūloma mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių ir kitų  pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientus nuo sausio padidinti 10 proc., nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 procentų. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., bendras padidėjimas sudarytų 21 procentą.

Mokyklų vadovų pareiginės algos koeficientus nuo sausio siūloma padidinti 18,4 proc., nuo rugsėjo 1 dienos – dar 10 procentų. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki šių metų gruodžio 31 dienos, bendras jų didėjimas sieks 30 procentų. Mažiausias mokyklos vadovo pareiginės algos koeficientas 2024 metais būtų 40 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą.

Tuo pačiu dydžiu siūloma didinti ir mokyklų vadovų pavaduotojų, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, taip pat švietimo pagalbos įstaigų vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos koeficientus.

Siūloma padidinti pedagoginių darbuotojų darbo laiko normas – netiesioginio darbo valandų skaičių, jei jos nesiekia 36 valandų per savaitę, tačiau ne daugiau, nei didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Taip siekiama mažinti disproporcijas tarp skirtingų pedagoginių darbuotojų darbo laiko normų ir palaipsniui priartėti prie vienodos 36 valandų darbo laiko normos.

Pakeitus pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, palyginti su pareigine alga, nustatyta iki 2023-iųjų pabaigos, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos padidėjimas sudarys nuo 317 iki 445 eurų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – nuo 238 iki 283 eurų, mokyklų vadovų – nuo 833 iki 987 eurų, švietimo pagalbos įstaigų vadovų – nuo 759 iki 852 eurų.

Pareiginės algos didės daugiau kaip 60 tūkst. pedagoginių darbuotojų.

„Norime, kad mūsų darbuotojai jaustųsi saugūs dėl savo finansinės padėties, suprantame, kad tik tuomet jie gali išnaudoti savo potencialą siekdami profesinių rezultatų. Dėl to „Lidl“ komandos nariams siūlome konkurencingiausią atlyginimą rinkoje ir periodiškai didiname bazinį darbo užmokestį, be to, visiems darbuotojams suteikiame ir platų papildomų naudų krepšelį, kuris yra viena iš išskirtinių įmonės viduje taikomų darbuotojų motyvacijos skatinimo programų dalių“, – teigia įmonės valdybos narė ir personalo vadovė Sandra Savickienė.

„Rekvizitai.lt“ duomenimis, „Lidl Lietuva“ pirmąjį šių metų ketvirtį buvo lyderiai tarp didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje ne tik pagal vidutinį darbo užmokestį, bet ir pagal atlyginimų medianą. Pirmąjį šių metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ vidutinė atlyginimų mediana buvo didžiausia – siekė 1485,39 eurus ir 11 proc. lenkė antroje vietoje esantį prekybos tinklą bei buvo net 35 proc. didesnė už trečioje vietoje esantį prekybos tinklą.

„Lidl Lietuva“ šiemet 5–15 proc. padidino darbo užmokestį visiems komandos nariams nepriklausomai nuo užimamų pareigų – tam įmonės atlyginimų biudžete numatyti papildomi 9 mln. eurų. Didindama bazinį darbo užmokestį, „Lidl Lietuva“ esamiems ir būsimiems darbuotojams siūlo ir įvairius finansinius motyvacinius priedus. Praėjusiais metais papildomoms premijoms ir priedams tinklas skyrė daugiau nei 1,7 mln. eurų.

Įmonė prie savo komandos kviečia prisijungti daugiau nei 100 darbuotojų įvairiuose Lietuvos miestuose. Naujiems komandos nariams tinklas siūlo gerą darbo vidinę atmosferą ir dinamišką darbo pobūdį prekybos tinklo parduotuvėse, logistikos sandėlyje Kaune bei centriniame biure Vilniuje. Įmonė taip pat siūlo darbo pozicijas ir karo pabėgėliams iš Ukrainos.

Sandra Savickienė. „Lidl Lietuva“ nuotr.

Konkurencingi atlyginimai nėra vienintelis mažmeninės prekybos sektoriuje lyderiaujančios įmonės bruožas – „Lidl Lietuva“ visiems darbuotojams siūlo ir platų papildomų naudų krepšelį.

„Nuosekliai rūpinamės fizine bei emocine savo darbuotojų sveikata. Visus komandos narius apdraudžiame privačiu papildomu sveikatos draudimu, kurį šių metų pradžioje praplėtėme įtraukdami ir dalį odontologijos bei optikos paslaugų. Iš viso į darbuotojų sveikatos draudimą šiais metais investuosime 28 proc. daugiau lėšų nei pernai. Stengiamės, kad mūsų darbuotojai gautų visą jiems reikalingą sveikatos priežiūrą“, – sako S. Savickienė.

Ne visos prekybos tinklo taikomos darbuotojų sveikatos stiprinimo priemonės yra nukreiptos tik į fizinę komandos narių sveikatą. Ne mažiau rūpinamasi ir jų emocine savijauta – darbuotojai taip pat gali pasinaudoti dešimtimi nemokamų gydytojo psichoterapeuto ar psichologo-psichoterapeuto psichoterapijos seansų per metus, jiems siūloma ir speciali konsultacijų programa „Gali mumis pasikliauti“. Paskambinę visą parą veikiančiu numeriu, darbuotojai ir jų artimieji gali nemokamai ir anonimiškai pasikonsultuoti finansiniais, teisiniais ir asmeniniais klausimais.

Taip pat prieš kelerius metus buvo priimtas sprendimas „Lidl“ parduotuvėms nedirbti didžiųjų metų švenčių metu. Pirmąją Kalėdų ir Velykų dieną bei sausio 1-ąją visi darbuotojai gali praleisti kartu su artimiausiais šeimos nariais.

„Lidl Lietuva“ jau ketvirtus metus iš eilės yra įvertinama prestižiniais „Top Employer 2022 Lietuva“ ir „Top Employer 2022 Europe“ sertifikatais. Šiemet prekybos tinklas antrąkart pelnė ir „Metų darbdavio“ titulą, kurį suteikia darbo skelbimų portalas „CVbankas.lt“.

„Lidl Lietuva“ šiuo metu dirba daugiau nei 2,6 tūkst. darbuotojų. Lietuvoje iš viso veikia 61 „Lidl“ prekybos tinklo parduotuvė 24-uose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose bei Rokiškyje.

Gobergiškėse, Jakuose ir Slengiuose laukia įkurtuvės

„Džiaugiamės, kad jau turime rangovą, kuris užbaigs Gobergiškės darželio rekonstrukciją. Modernizavus pastatą dvi grupes jame galės lankyti 35 vaikai. Rangovas darželyje atliks vidaus apdailos ir elektros darbus, įrengs šildymo-vėdinimo sistemas, katilinę, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus, taip pat apsauginę ir gaisrinę signalizaciją, sutvarkys sklypą, kuriame bus įrengti takeliai, suoliukai, dviračių stovai, šiukšlinės, vartai. Baldus ir įrangą, reikalingą darželiui, Savivaldybė nupirko jau praėjusiais metais“, – vardija mero pavaduotoja Audronė Balnionienė.

Sendvario seniūnijai persikėlus į naujas patalpas, Slengių mokykloje-daugiafunkciame centre jau įrengiamos dvi naujos darželio grupės, o Jakuose rugsėjį duris atvers dar dažais kvepianti mokykla. Kad vaikai į mokyklas keliautų saugiai, bus atnaujintas ir mokyklinių autobusų parkas – už numatytus 90 tūkstančių eurų Savivaldybė pirks mokyklinius autobusus.

Net 1 mln. eurų bus paskirstyta švietimo įstaigų mokymo priemonėms įsigyti – kompiuteriams, išmaniesiems televizoriams, interaktyviems ekranams, muzikos instrumentams, patalpų remontui atnaujinant klases, buitinei, organizacinei technikai įsigyti ir mokyklinių autobusų remontui.

„Šias lėšas švietimo įstaigos pasiskirstys pačios. Iš mokyklų ir darželių deleguotų švietimo darbuotojų sudaryta komisija apvažiavo visas švietimo įstaigas, susipažino su pateiktų prašymų pagrįstumu, situacija įstaigose. Jau dabar mokyklos ir darželiai pasiskirstys 800 tūkst. eurų, dar 200 tūkst. eurų planuojama palikti antram pusmečiui – pagrindinis jų skirstymo prioritetas būtų įstaigų pasiruošimas naujiems mokslo metams“, – kalba mero pavaduotoja.

Auga privačius darželius lankančių vaikų skaičius

Nemenką švietimui skirto biudžeto dalį reikės atriekti ir mokyklų bei darželių veiklos užtikrinimui, atlyginimų didėjimui, organizuoti mokinių pavėžėjimą, finansuoti neformalus vaikų švietimą įvairiuose būreliuose.

Atskiros lėšos numatytos Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos aktų salės statybai, bus tvarkoma ir Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos teritorija, ruošiami projektai Gargždų „Vaivorykštės“ ir Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijų modernizavimui.

„Šiemet rengiamas naujo darželio Gargžduose statybos projektas. Svarbu ir tai, kad ir toliau vyksta dialogai su potencialiais Sendvario daugiafunkcio centro statytojais. O kol vaikams trūksta vietų jau esamose ugdymo įstaigose, problemą sprendžiame skirdami didžiausias kompensacijas Lietuvoje – 250 eurų – už privačiuose rajono darželiuose ugdomus vaikus“, – sako mero pavaduotoja A. Balnionienė.

Šiemet privačiuose rajono ir miesto darželiuose ugdomi 759 rajono vaikai – tiek, kiek vietų paprastai būna trijuose valstybiniuose darželiuose. Prieš kelerius metus privačiai ugdyti 88 vaikai. Tad šiemet tikslinėms kompensacijoms iš Savivaldybės biudžeto prireiks 717 tūkst. eurų daugiau nei pernai.

Augantis lėšų poreikis kompensacijoms ir vis didėjantis privačiai ugdomų vaikų skaičius rodo, kad sprendimas kiek įmanoma labiau palengvinti finansinę naštą tėvams buvo sėkmingas ir reikalingas.

„Tebesitęsianti COVID-19 pandemija nestokoja iššūkių. Itin vertiname bei dėkojame darbuotojams už jų kasdienes pastangas ir atsidavimą šiuo sudėtingu laikotarpiu. Darbo sąlygų gerinimas yra mūsų prioritetas, todėl nuolat ieškome kaip savo veiklą organizuoti efektyviau. Bendrovėje reguliariai peržiūrime tiek darbuotojų bazinius darbo užmokesčius, tiek papildomą finansinio motyvavimo sistemą ir ieškome sprendimų, kaip ją dar labiau patobulinti, kad darbuotojai galėtų užsidirbti dar daugiau“, – sako „Maximos“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė.

Per pirmąjį pusmetį vidutiniškai 10,5 proc. išaugusiam darbo užmokesčiui įtakos turėjo 2021-ųjų pradžioje papildomai 8 mln. eurų padidintas bazinių atlyginimų fondas bei dar pernai išplėstos „Maximos“ darbuotojų premijavimo apimtys.

Itin vertiname bei dėkojame darbuotojams už jų kasdienes pastangas ir atsidavimą šiuo sudėtingu laikotarpiu.

Vidutinis darbo užmokestis labiausiai – 19,2 proc. – didėjo logistikos darbuotojams, maisto gamybos cechų ir „Maximos“ parduotuvių darbuotojams atlyginimai atitinkamai augo 10,9 proc. ir 10,5 proc., o dirbantiems administracijoje – 4,4 proc.

Išmokėta per 8,6 mln. eurų premijų

Pagal „Maximos“ įgyvendinamą atlygio politiką darbuotojų darbo užmokestis susideda iš bazinio atlygio ir skatinamosios premijos, kuri vidutiniškai sudaro 15 proc. darbo užmokesčio. Iš viso per pirmąjį šių pusmetį darbuotojams išmokėta per 8,6 mln. eurų skatinamųjų premijų, t. y. 26 proc. arba beveik 1,8 mln. eurų daugiau lyginant su 2020 m. pirmuoju pusmečiu.

„Skatinamosios premijos darbuotojams mokamos pagal motyvacinę sistemą, kuri dar pernai buvo išplėsta atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją. Kiekvieną mėnesį darbuotojams už jų pasiektus individualius ir komandinius rezultatus išmokami atlygio priedai. Kasmėnesinės skatinamosios premijos sudaro galimybę ne tik darbuotojams daugiau bei papildomai užsidirbti, bet ir skatina juos tobulėti, o su įgyjamomis naujomis kompetencijomis atitinkamai didėja ir bazinio atlygio dalis“, – pažymi J. Bivainytė.

Daugiausiai skatinamųjų premijų yra išmokama „Maxima“ parduotuvių darbuotojams. Jiems skirtas premijų fondas per pirmuosius šių metų šešis mėnesius siekė daugiau nei 6,2 mln. EUR ir buvo 26 proc. didesnis nei pernai.

Lyginant su 2020 metų pirmuoju pusmečiu, net 45 proc. augo maisto gamybos cechų darbuotojams skirtas skatinamųjų premijų fondas. Pastariesiems iš viso buvo išmokėta 0,54 mln. eurų.

Tuo metu logistikos ir administracijos darbuotojų skatinamosioms premijoms atitinkamai skirta 1,43 mln. EUR ir 0,41 mln. eurų.

Rūpinasi darbuotojų sveikata

Be reguliariai augančio vidutinio darbo užmokesčio prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojams suteikiamos įvairios papildomos finansinės bei nefinansinės naudos, kurios įtvirtintos Kolektyvinėje sutartyje.

Darbuotojai yra apdrausti papildomu sveikatos draudimu, kuris garantuoja šeimos ar gydytojo specialisto konsultaciją, paskirtų diagnostinių tyrimų atlikimą, ambulatorinį gydymą odontologijos bei reabilitacijos paslaugas tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose. Papildomam darbuotojų sveikatos draudimui įmonė yra skyrusi 1,5 mln. eurų. Taip pat visi esami ir būsimi „Maxima“ darbuotojai yra apdrausti specialiu draudimu nuo koronaviruso. Jis užtikrina, kad susirgus COVID-19 infekcija ir gydantis ligoninėje yra mokama fiksuota išmoka bei ligonpinigiai.

„Sudėtingos COVID-19 infekcijos akivaizdoje saugi ir motyvuojanti darbo aplinka išlieka mūsų dėmesio centre. Nuo pat pandemijos pradžios ėmėmės visų būtinų priemonių, kad užtikrintume savo darbuotojų saugumą ir gerovę. Norime, kad darbuotojai darbe jaustųsi saugūs tiek emociškai, tiek finansiškai, todėl sudarome kuo saugesnes darbo sąlygas bei patrauklias uždarbio, motyvavimo bei karjeros galimybes“, – sako „Maximos“ generalinė direktorė J. Bivainytė.

Šią problemą A. Jakubauskas aptarė antradienį susitikęs su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.

„Centro  darbuotojų atlyginimai nėra aukšti, kalbėjome apie tai, kaip reikėtų motyvuoti žmones ir pabandyti tuos atlyginimus pakelti. Parengsime atitinkamus pasiūlymus Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai. Manyčiau, kad orus atlyginimas turėtų būti toks, kad centro darbuotojas gautų į rankas apie 800–900 eurų“, – Eltai sakė A. Jakubauskas.

Pasak jo, su V. Pranckiečiu taip pat buvo kalbama apie Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky ir Geros valios fondo vadovo rabino Andrew Bakerio kreipimąsi į Seimo vadovą, kuriame jie ragina nesiimti jokių veiksmų, kurie pagerbtų bei paskelbtų 2021-uosius Juozo Lukšos-Daumanto metais.

„Mūsų centro istorikai rengia pažymą, kurioje pateiks visą informaciją apie šio žmogaus veiklą“, – sakė A. Jakubauskas. Pasak jo, ši pažyma bus parengta artimiausiu metu ir paskelbta visuomenei.

Manyčiau, kad orus atlyginimas turėtų būti toks, kad centro darbuotojas gautų į rankas apie 800–900 eurų.

Seimo pirmininkas  V. Pranckietis  pastebėjo, kad laiškas buvo parašytas liepos 1 d., kai Seimas jau birželio   30 d. buvo priėmęs sprendimą dėl Juozo Lukšos-Daumanto metų paskelbimo.

„Nuo projekto pateikimo nebuvo jokių niekur kokių nors neigiamų atgarsių,  todėl  jokių iniciatyvų Seime keisti ką nors šiuo klausimu nėra“, – sakė V. Pranckietis.

Į klausimą, ar rengiama  pažyma padėtų išsklaidyti abejones, V. Pranckietis atsakė, kad „visuomenėje abejonių ir  nebuvo, dėl to  tie metai ir buvo paskelbti“.

„O tiems  žmonėms, kurie nori sukurti abejonę, bus atsakyta istorikų rengiamoje pažymoje“, – sakė V. Pranckietis.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. sukanka 100 metų, kai gimė partizanas, vienas Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui lyderių J. Lukša-Daumantas, 2021-uosius paskelbė J. Lukšos-Daumanto metais.

Dokumente pabrėžiama, kad rezistentas J. Lukša-Daumantas buvo vienas svarbiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat įvertinami nuopelnai ginant Lietuvos nepriklausomybę laisvės kovose, jo veikla prasiveržus už geležinės uždangos, besąlygiška ištikimybė partizano priesaikai.

Liepos 1 d. įsigaliojo Seimo birželio 25 d. priimtas sprendimas, kuriuo A. Jakubauskas paskirtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi penkeriems metams, primena ELTA.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra valstybės įstaiga, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, 1990–1991 m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

Šis centras inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, jo uždaviniai – istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimas.

Didžiausia Europos pigių skrydžių oro linijų bendrovė anksčiau skelbė atleidusi apie 250 biurų darbuotojų ir ketinanti atleisti dar apie 3 000 pilotų ir lėktuvų įgulos narių, praneša „Reuters“.

„Paskelbėme apie maždaug 3 500 darbuotojų atleidimus, tačiau šiuo metu deramės su pilotais ir lėktuvų įgulos nariais ir prašome jų sutikti su mažesniu atlyginimu kaip alternatyva darbo vietų naikinimui“, – BBC sakė M. O'Leary'is.

„Kalbame apie 20 proc. mažesnį geriausiai apmokamų kapitonų atlyginimą ir 5 proc. mažesnį prasčiausiai apmokamų skrydžio palydovų atlyginimą. Jei galėtume sutarti dėl tokio atlyginimų sumažinimo, tuomet galėsime išvengti daugumos, bet ne visų atleidimų“, – teigė jis.

Pastaraisiais mėnesiais labiausiai pigo įvairiausios prekės – jų kainos gegužės mėnesį buvo vidutiniškai 1,6 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tiesa, to buvo galima tikėtis, nes prekių pigimui buvo nemažai priežasčių – atpigo nafta bei daugelis kitų žaliavų, kai kurie gamintojai dėl kritusios pasaulinės paklausos bandė padidinti pardavimus mažindami kainas. Be to, karantino metu didesnė dalis pirkėjų įprato pirkti internetu, kur lengviau palyginti ir išsirinkti mažiausias kainas.

Tačiau defliacija – kainų mažėjimas – beveik visai nepalietė Lietuvos paslaugų sektoriaus.

Gegužės mėnesį paslaugos buvo beveik 5 proc. brangesnės nei prieš metus. Tai neturėtų nei piktinti, nei stebinti – svarbiausias paslaugų kainų veiksnys yra darbuotojų atlyginimai. Kadangi nuo šių metų pradžios beveik dešimtadaliu didėjo minimalus atlyginimas, be to, vidutinis darbo užmokestis pastaraisiais metais augo panašiu tempu, visa tai vis atsispindi ir paslaugų kainose.

Lietuvoje populiaru reklamuoti žemą kainą. Nemažiau populiaru ir kone įprasta yra piktintis aukštomis kainomis.

Nereikėtų užmiršti ir sparčiai augusių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų, kurie atsispindi, pavyzdžiui, švietimo ir sveikatos paslaugų kainose, net jei už jas sumoka valstybė, o ne pats paslaugos gavėjas. Taigi, daug kas turbūt pripažintų, kad toks atlyginimų augimo sukeltas kainų kilimas nėra problema.

Galbūt gali stebinti, kad dar didesnė infliacija buvo stebima restoranuose, kavinėse ir baruose, kur kainos buvo net 6,5 procento didesnės nei prieš metus. Didelė dalis šio kainų augimo įvyko dar iki pandemijos ir karantino – nuolat didėjant darbo sąnaudoms didėjo ir kainos.

Gajus mitas, kad paslaugų sektoriuje nėra konkurencijos, todėl „kainos yra neadekvačios“. Vis tik ten, kur konkuruoja tūkstančiai viešbučių, kavinių ir restoranų, išlieka tik tie, kurie gali pasiūlyti patraukliausią kainos ir kokybės santykį. Atitrūkę nuo realybės bankrutuoja, jų vietą užima kiti – reiškia, rinka veikia. Abejojate tuo?

Vien Vilniaus apskrityje veikia daugiau nei tūkstantis maitinimo ir gėrimų teikimo veikla užsiimančių įmonių. Kiekvienais metais vidutiniškai 66 arba kas dvidešimtai šia veikla užsiimančiai įmonei yra pradedami bankrotų procesai. Šiemet tokių įmonių bus turbūt dvigubai daugiau. Turbūt nereikėtų tikėtis, kad du mėnesius pajamų beveik negavusios ir ant išlikimo ribos atsidūrusios įmonės papildomus klientus bandytų vilioti mažindamos kainas.

Kainų mažinimas sumažina įmonių galimybes išsaugoti darbo vietas ir didinti atlyginimus.

Ekonomikos nuosmukis, o jei tiksliau, mažėjantis gyventojų vartojimas, besitraukiančios investicijos bei eksportas reiškia mažesnę paklausą, kurią atgaivinti įmonės kartais bando mažindamos kainas. Tačiau kainų mažinimas sumažina įmonių galimybes išsaugoti darbo vietas ir didinti atlyginimus, o nedidėjančios ar net mažėjančios gyventojų pajamos dar labiau mažina jų perkamąją galią ir visuminę paklausą.

Tokiu būdu gali įsisukti taip vadinama „defliacinė spiralė“ – vienas kitą vejantis ir sustiprinantis kainų bei atlyginimų mažėjimas. Būtent šio scenarijaus vyriausybės bando išvengti didindamos išlaidas bei biudžeto deficitus, o centriniai bankai – mažindami palūkanas ir didindami pinigų pasiūlą.

Tiesa, persistengus su šiomis priemonėmis galima perkaitinti ekonomiką ir sukurti nepageidaujamai didelę infliaciją, tačiau tai tikrai dar ne šių metų problema.

Lietuvoje populiaru reklamuoti žemą kainą. Nemažiau populiaru ir kone įprasta yra piktintis aukštomis kainomis. Vis tik nereikėtų užmiršti, kad dažniausiai žemos kainos yra skurdžiausių valstybių bruožas ir turi mažai ką bendro su gerove, o kainų mažėjimas koja kojon žengia su gyventojų pajamų mažėjimu.