Pasak portalo, „Tesonet“, teikiančiai VPN ir kitų kibernetinio saugumo paslaugas, priklausanti bendrovė „Nord Security“ 2023 m. buvo įvertinta 3 mlrd. dolerių ir pritraukė JAV privataus kapitalo fondo „Warburg Pincus“ 100 mln. dolerių investiciją.

D. Mockus yra vienintelis „MG grupės“ akcininkas. Šios grupės veikla koncentruota 5 sektoriuose: drabužiais prekiaujanti „Apranga Group“ valdo daugiau nei 80 parduotuvių, „MV Group“ plėtoja maisto ir gėrimų gamybą bei prekybą, „Darnu Group“ valdo NT plėtros ir statybos verslus, žiniasklaidos verslą aprėpiančiai LNK grupei priklauso penki TV kanalai.

Turtingiausiųjų verslininkų Lietuvoje turtas perkopė 2 mlrd. eurų ribą

Taip pat daugiausiai turto 2023 m. turi „Avia Solutions Group“ (ASG) valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis, „Willgrow“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila ir „Vilniaus prekybos“ įkūrėjas Nerijus Numa. Visų jų turtas 2023 m. pirmą kartą perkopė 2 mlrd. eurų ribą – G. Žiemelio turto vertė siekia 2,45 mlrd. eurų, M. Railos – 2,24 mlrd. eurų, N. Numos – 2 mlrd. eurų.

Verslininkai sudaro turtingiausių trejetą jau penkerius metus. Pasak žurnalo „Top“, 2019 m. ir 2020 m. pirmas buvo N. Numa, antras – M. Raila, trečias – G. Žemelis. 2021 m. pirmą vietą užėmė M. Raila, N. Numa liko antras. Pernai į pirmą poziciją išsiveržė G. Žiemelis, o M. Raila nukrito į trečią vietą.

Pernykščiame turtingiausių sąraše tik šie verslininkai buvo paskelbti milijardieriais.

„Man regis, nepaisant jos baigties, ši byla jau paskatino sulaužyti ne vieną antikorupcinį tabu ir vienareikšmiškai prisidėjo prie politikos ir sprendimų priėmimo skaidrumo Lietuvoje. Pavyzdžiui, prieš penkerius metus beveik nieko nežinojome apie tai, su kuo bendrauja politikai, kas gauna leidimus į Seimą“, – BNS sakė S. Muravjovas.

Pasak jo, dabar skiriame žymiai daugiau dėmesio sąsajoms tarp politikų ir verslo nustatyti, o visuomenė vis drąsiau sankcionuoja ir pasisako prieš neskaidrius ir neetiškai besielgiančius politikus. 

S. Muravjovo teigimu, dabar yra gera proga aptarti kelis svarbius klausimus dėl įrodymų svorio.

„Pavyzdžiui, iš kolegų nuolat tenka girdėti, kad mūsų teismai korupcijos bylose taiko itin aukštą įrodinėjimo kartelę. Tad galbūt atėjo laikas pagaliau išdiskutuoti, kokie įrodymai galimi ir kokių pakaktų teismui tokiose bylose? Jei manome, jog tokių bylų nagrinėjimas užtrunka per ilgai, ar įmanoma paspartinti procesą? Jei kelia abejonių teisėsaugos darbas, kaip galime jį pagerinti? Ar teisėsauga turi pakankamai resursų tinkamai atstovauti valstybę tokiose bylose?“ – kalbėjo S. Muravjovas.

Jo teigimu, teismų nuosprendžiai tokio stambumo bylose suteikia galimybę pasitikrinti, ar sutariama, ko reikia korupcijai pažaboti ir kas už tai atsakingas.

„Daug metų buvome pratę deleguoti šią atsakomybę teisėsaugai, o antikorupcinę sėkmę sieti vien su jos veiksmais ir laimėtomis bylomis. Džiaugiuosi, jog tai užmarštin nueinantis leitmotyvas. Aišku, teisėsauga turi itin svarbų antikorupcinį vaidmenį, tačiau korupcijos pažabojimas ir skaidrumo standartų diegimas visų pirma yra įstaigų vadovų, politikų ir verslininkų atsakomybė“, – svarstė jis.

S. Muravjovas, be kita ko, prognozuoja, kad šis teismo sprendimas – ne pabaiga, laukia šios istorijos narpliojimo teismuose tęsinys.

Antradienį Vilniaus apygardos teismas paskelbė išteisinantis visus kaltinamuosius vienoje didžiausių ir garsiausių politinės korupcijos bylų, kurioje buvęs tuometinio koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltintas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Kyšius paėmę kaltinti buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir dabartinis parlamentaras Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys. Eksparlamentaras liberalas Gintaras Steponavičius įtartas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Teisėsaugai įtariant, kad „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija gavo naudos iš jų atstovų galbūt neteisėtos veiklos, kaltinimai buvo pateikti ir šiems trims juridiniams asmenimis.

Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė įsitikinusi, kad tokie teisiniai „epizodai“ kenkia pasitikėjimui visa politine sistema, o Vytauto Didžiojo universiteto Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas sako, kad teismo procesas visuomenėje buvo suformavęs tam tikrą nusiteikimą, kad skandalas dėl politikų ir verslo korupcijos bus tam tikras signalas, jog politikoje galima pakovoti su korupcijos apraiškomis. 

Abu politologai, be kita ko, abejoja E. Masiulio politinės karjeros galimybėmis – nebūtų, iš ko jam lipdytis politinio populiarumo.

R. Urbonaitės teigimu, šiuo teismo sprendimu istorijoje taškas dar nepadėtas. 

„Dar daug reikės aiškintis, kodėl galiausiai turime tokį, o ne kitokį rezultatų. Namų darbų visiems pasidaryti dar reikės daug. Laimėtojų nelabai matau“, – BNS tvirtino ji.  

Šitas pirminis laimėjimas, kai yra partija išteisinta, politiškai dar pačiai partijai gali kainuoti labai nemažai.

Pasak politologės, Liberalų sąjūdžio lyderei Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen džiaugtis, kad jos vadovaujama partija išteisinta dar irgi nėra ko.  

„Šitas pirminis laimėjimas, kai yra partija išteisinta, politiškai dar pačiai partijai gali kainuoti labai nemažai. Klausimas dar, kas būtų brangiau kainavę – išteisinimas ar pripažinimas kažkuriais epizodais ir tam tikros kaltės, nes dabar kai visi išteisinti – ne tik partija, bet ir kiti figūrantai, visas kontekstas yra toks, kuris ir Liberalų sąjūdžiui, ir kitoms, beje, politinėms partijoms, kurios yra visos partinės ir visos politinės sistemos dalimi, kainuos daug. Tokie epizodai tiesiog muša per pasitikėjimą visa sistema apskritai. Čia vėl atsiras naujų gelbėtojų, naujų valytojų, kurie ateina viską iššluoti, išvalyti“, – kalbėjo R. Urbonaitė.  

Ji teigė „sunkiai“ įsivaizduojanti, kad partija vėl pradėtų bendradarbiavimą su E. Masiuliu: „Politikoje labai svarbu ne tam tikri teismui aktualūs įrodymai, o reputacija. Čia E. Masiulio reputacija nepriklausomai nuo teismo sprendimo kokia buvo tokia ir liko“.

R. Urbonaitė netiki, kad Liberalų sąjūdis bandytų susigrąžinti E. Masiulį. 

„Jo ėjimas į politiką ar bandymas grįžti į politiką kaip vienišam vilkui irgi būtų pasmerktas tam tikram fiasko. Abejoju bet kokiomis E. Masiulio politinės karjeros galimybėmis“, – tvirtino politologė.  

Vytauto Didžiojo universiteto Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas irgi įsitikinęs, kad E. Masiulis į politiką nebegrįš. 

„Jis politikoje nesudalyvaus. Reikėtų turėti kažkokią kankinio aureolę. Ir visuomenėje turėtų būti jausmas, kad jis nekaltas, bet buvo labai daug informacijos apie paliktus pinigus, surastus kažkokiame židinyje. Politinį populiarumą būtų jam sunku iš kažko lipdyti. Žinant, kad situacija dviprasmiška, nes šiuo teismo sprendimu byla gali dar būti nebaigta, nemanau, kad kažkokia partija su juo norės turėti kažkokių reikalų. Kažkokios politinės partijos gretose jis būtų politiškai pakankamai toksiškas“, – BNS svarstė M. Jurkynas. 

Jis  abejoja, ar kažkokia partija norėtų E. Masiulį matyti savo gretose ir dėl tos priežasties, kad tai  būtų rizikinga, jeigu išteisinamasis tesimo sprendimas būtų apskųstas ir bylos nagrinėjimas persikeltų į aukštesnįjį teismą. 

M. Jurkynas pripažįsta, kad visuomenėje buvo tam tikras politinis nusiteikimas, kad šis  skandalas buvo tam tikras signalas, kad galima politinėje iš tiesų kovoti su korupcijos apraiškomis, bet jos nebuvo įrodytos. 

„Visuomenėje tas kartėlis gali išlikti ir tai gali sugrįžti bumerangu pačiam Liberalų sąjūdžiui, nes  tarsi jų politikas nenuteistas, bet išteisintas. Dalis žmonių gali sakyti, kad paliko pinigus, atrodo ėmė, nesurinko įrodymų, va – čia tie liberalai. Gali sukelti tam tikros rizikos, nors tas politikas ir nebėra jų gretose. Bet tas aidas gali pasivyti. Politiniai oponentai gali eskaluoti prieš savivaldos rinkimus kitais metais. Nors gali ir pamiršti rinkėjai“, – pridūrė jis. 

M. Jurkynas sako, kad Liberalų sąjūdžiui būtų buvę „politiškai ramiau“, jeigu E. Masiulis būtų nuteistas.

Taip pat  jis pabrėžė, kad teismo sprendimas tam tikros neigiamos įtakos gali turėti ir Laisvės partijai, kuri nuo liberalsąjųdiečių atsiskyrė nenorėdama nieko bendra turėti su tais liberalais, kurie buvo siejami su „MG Baltic“.

„Tas dalykas išplauks ir skeletai iš spintos iškris ir jie prieš rinkimus bus matomi“, – BNS svarstė M. Jurkynas.

Antradienį Vilniaus apygardos teismas paskelbė išteisinantis visus kaltinamuosius vienoje didžiausių ir garsiausių politinės korupcijos bylų, kurioje buvęs tuometinio koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltintas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą. Kyšį paėmę kaltintas E. Masiulis, kai kurie kiti parlamentarai.

Teisėsaugai įtariant, kad „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija gavo naudos iš jų atstovų galbūt neteisėtos veiklos, kaltinimai buvo pateikti ir šiems trims juridiniams asmenimis.

,,MG Baltic“advokatas Linas Belevičius teismo posėdyje E. Masiulio teiravosi, ar D. Mockus siūlė jam turtinį, ar neturtinį atlygį už politinius veiksmus.

„Nesiūlė, ne“, – atsakė E. Masiulis.

Teisėsauga 2015 metų gruodį fiksavo bylai svarbią vakarienę „Meat Steak House“ restorane, per kurią, įtariama, byloje kaltinamas buvęs LS lyderis E. Masiulis su Raimondu Kurlianskiu susitarė dėl kyšio. Vakarienėje tuomet dalyvavo koncerno „MG Baltic“ prezidentas D. Mockus, R. Kurlianskis, Romanas Raulynaitis, E. Masiulis bei Gintaras Steponavičius. Pats E. Masiulis neigia kaltinimus, kad iš R. Kurlianskio paimti pinigai buvo kyšis už tam tikrus palankius Seimo sprendimus koncernui „MG Baltic“. Buvęs LS pirmininkas tvirtino, kad 90 tūkstančių eurų buvo paskola.

„Valstybės politikai, Seimo nariai ar turi teisę bendrauti kavinėse ar restoranuose?“, – klausė advokatas L. Belevičius.

Teisėsauga įtaria, kad viena iš kyšio formų E. Masiuliui buvo interviu su Tomu Dapkumi laidoje „Alfa savaitė“.

Buvęs LS pirmininkas teigė, kad nėra jokio teisės akto, kad politikams būtų draudžiama bendrauti su verslininkais ar kitais interesantais.

Advokatas taip pat klausė, ar D. Mockus žinojo, kad jis prašė R. Kurlianskio 90 tūkst. eurų paskolos. E. Masiulis teigė, kad taip nemanąs. L. Belevičius taip pat klausė, gal vakarienės metu G. Steponavičiui buvo siūloma kokia nors nauda iš koncerno.

„Man nežinoma, apie tai nekalbėjome. Trumpam stalą buvau palikęs (...) o po parūkymo taip pat nekalbėjome apie tai prie stalo“, – sakė E. Masiulis.

L. Belevičius taip pat klausė, ar D. Mockus buvo informuotas apie jo dalyvavimą laidoje „Alfa savaitė“. E. Masiulis teigė, kad tikrai ne.

Teisėsauga įtaria, kad viena iš kyšio formų E. Masiuliui buvo interviu su Tomu Dapkumi laidoje „Alfa savaitė“. Tuo metu vyko Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimai, kuriuose konkuravo E. Masiulis ir buvęs europarlamentaras Antanas Guoga. Teisėsauga įtaria, kad laidoje buvo teigiamai nušviesta E. Masiulio veikla bei sudarytos galimybės kritikuoti oponentus. E. Masiulis praėjusiame teismo posėdyje tikino, kad ir pats R. Kurlianskis neorganizavo jo pasirodymo laidoje. Anot E. Masiulio, patiems laidos rengėjams buvo aktualu, kad jis dalyvautų laidoje, nes artėjo Liberalų sąjūdžio suvažiavimas.

Advokatas taip pat klausė, kaip jis vertinąs teisėsaugos įtarimua, jog ,,MG Baltic" koncerno vadovybei rūpėjo, kad Remigijaus Šimašiaus vadovaujama savivaldybės taryba nutartų paminklą tautos patriarchui Jonui Basanavičiui statyti ne Aušros Vartų g., priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, o Konstantino Sirvydo skvere, šalia Prancūzijos ambasados.

„Ar paminklo pastatymo vieta galėjo būti kažkaip naudinga, ar žalinga koncernui „MG Baltic“? – klausė L. Belevičius.

„Sunkiai galėčiau įsivaizduoti, kokia ta nauda galėtų būti. Sąmokslo teorija, kad koncerno konkurentai ten norėjo kažką statyti (...)  toje vietoje buvo aiškiai matyti, kad ten nieko negalima statyti“, – sakė E. Masiulis.

Advokatas taip pat klausė, ar jis apskritai kalbėjo telefonu su D. Mockumi, ar sulaukęs iš jo skambučių, ar pats jam skambino.

„Neskambino (...) kaip aš skambinsiu, jei nei numerio neturiu“, – atsakė E. Masiulis.

ELTA primena, kad „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic", palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.

Įtariama, kad buvęs Liberalų sąjūdžio tarybos narys Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų. Seimo narys G. Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis - kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic„ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Vilniaus apygardos teisme trečiadienį D. Mockus apklausiamas dėl 2015 metų lapkričio 9-ąją vykusio jo ir R. Kurlianskio susitikimo su tuometiniu „darbiečiu“ parlamentaru Vytautu Gapšiu.

D. Mockus sakė, kad tai buvo kalėdinis šventinis susitikimas, kuriame be minėtų asmenų turėjo dalyvauti ir tuometinis Darbo partijos vadovas Valentinas Mazuronis, tačiau jis neatvyko.

„Mano žiniomis, turėjome būti keturiese“, – sakė jis.

Kaip skelbė naujienų portalas delfi.lt, remdamasis bylos medžiaga, pokalbyje aptarti klausimai, susiję su kelio Vilnius–Utena remontu, Ignalinos atominės elektrinės radioaktyvių atliekų tvarkymo projektais.

2015-ųjų lapkritį vykusio koncerno atstovų susitikimo su V. Gapšiu metu R. Kurlianskis užsiminė apie koncerno įmonių ketinimus dalyvauti konkursuose, taip pat ragino V. Gapšį „padirbėti“ vieną kadenciją su tuometiniu „Lietuvos geležinkelių“ vadovu Stasiu Dailydka. Savo ruožtu V. Gapšys išsakė prašymą, jog partija būtų palaikoma koncerno valdomoje žiniasklaidoje, prašė „pažiūrėti nuolaidų“ eteryje.

Išsakęs pageidavimus, R. Kurlianskis tuomet klausė, ko V. Gapšys tikisi iš koncerno.

„Aišku, ta bendra pagalba ir plius žiniasklaida, kas, kas yra, kur galimybė ten su jumis pasikalbėti. Mes ten, aišku, perkam eterį irgi, ta prasme, suprantam, kad kainos, kurios yra deklaruotos, tai ten yra deklaruotos, ten nelabai kažką padarysi. Bet nu ir dabar vat, irgi kalbam, kur yra dar ikirinkiminiai dalykai, kur iki deklaracijų gal kažkur galima ir nuolaidas kažkokias pasižiūrėt ir panašiai“, – vaizdo įraše tvirtino V. Gapšys.

D. Mockus trečiadienį teisme sakė nežinantis, apie kokią pagalbą V. Gapšys kalbėjo, taip pat tikino, kad nebuvo jokio tikslo paveikti V. Gapšį ar Darbo partiją.

„Aš nežinau, apie kokią pagalbą kalbėta (...). Aš neišgirdau jokio prašymo ar reikalavimo“, – R. Kurlianskio ir V. Gapšio pokalbį susitikime įvertino D. Mockus.

Teisėja Nijolė Žimkienė pažymėjo, kad R .Kurlianskis kalbėjo daugiskaita, sakydamas „mes“.

„Kas tie „mes“? Nežinau, čia Raimondo žodžiai. Būdavo taip, taip“, – tikino D. Mockus, paklaustas, ar R. Kurlianskis įpratęs save įvardinti daugiskaita.

D. Mockus tvirtino, kad susitikimas buvo „normalaus, civilizuoto bendravimo partnerystė“, o tokie susitikimai rengti norint išsiaiškinti politinę situaciją, prognozuoti, kokių sprendimų galima tikėtis iš valdžios, taip pat nuspėti, kokios ateityje politinės jėgos ateis į valdžią.

D. Mockus taip pat tvirtino, kad prieš susitikimą su R. Kurlianskiu nebuvo aptaręs būsimo pokalbio detalių, neturėjęs jokių prašymų V. Gapšiui.

Prokuroras Justas Laucius teiravosi, kodėl kalėdinis susitikimas vyko ne prieš šventes, o lapkritį.

„Pasižiūrėjau, kad baigiasi metai ir prasideda nauji (...), kaip suplanavome, taip ir padarėme“, – kalbėjo D. Mockus.

„(Tikslas buvo – BNS) pavalgyti ir pasikalbėti“, – pridūrė jis.

D. Mockaus užrašuose – pastabos apie Utenos plentą

„MG Baltic“ vadovas patvirtino, kad asmeniškai pažįsta buvusį „Lietuvos geležinkelių“ vadovą S. Dailydką, o viena koncerno įmonių, „Mitnija“ turėjo sutarčių su „Lietuvos geležinkeliais“.

D. Mockus taip pat sakė, jog tuo metu „neturėjo supratimo“, apie kokius Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektus susitikime kalbėjo R. Kurlianskis, ir tik teisėsaugai paviešinus  pokalbius pasidomėjo jais. Jis tikino, kad koncerno įmonės neturėjo interesų šiuose projektuose.

Koncerno vadovas sakė nesijungęs ir į pokalbį apie kelią Vilnius-Utena, todėl esą nesuprato, apie ką kalbama.

Tačiau teisėja atkreipė dėmesį į D. Mockaus užrašus, kuriuose pažymėta užuominų apie Utenos plentą. D. Mockus neneigė, kad galėjo tai pasižymėti, nes koncerno įmonė vykdė panašų kelio rekonstrukcijos projektą, „kuris buvo mažiukas“, bet sakė neatsimenantis, kokiomis aplinkybėmis toks įrašas atsirado.

„Toks projektas eina. Kiek jis mums aktualus – tai jau kitas klausimas. Jis niekada netapo kūnu“, – tvirtino D. Mockus.

D. Mockus užsiminė R. Kurlianskiui apie „pamirštus pinigus“

Teismas taip pat paviešino kelis 2015-ųjų spalį-lapkritį vykusius pokalbius ir susirašinėjimus tarp D. Mockaus ir R. Kurlianskio, tačiau D. Mockus sakė nepamenantis, apie ką buvo bendraujama.

Spalio 1-ąją D. Mockus SMS žinute R. Kurlianskiui rašė: „Duok žinią, kuo baigsis“, bet tikino nepamenantis, apie ką konkrečiai klausė.

Teismas taip pat paviešino 2015-ųjų lapkričio 9-osios D. Mockaus ir R. Kurlianskio pokalbį. Jame D. Mockus sako: „Klausyk, tu pinigų nepasiėmei“. Į tai R. Kurlianskis atsako: „Gal tu įsimesk kažkaip, aš pasiimsiu“.

Teismui D. Mockus tvirtino, kad su R. Kurlianskiu yra artimi kolegos, bet teigė nepamenantis, nei apie kokią sumą buvo kalbama, nei kam pinigai turėjo būti skirti.

R. Kurlianskis: D. Mockaus minimi pinigai buvo paskola

Pokalbis apie pinigus vyko tą pačią dieną, kaip ir D. Mockaus bei R. Kurlianskio susitikimas su V. Gapšiu.

Savo ruožtu R. Kurlianskis žurnalistams tvirtino, kad jis ir D. Mockus dažnai vienas kito prašydavo paskolinti pinigų įvairioms reikmėms, tad taip buvo ir šiuo atveju. Koncerno atstovas neigė, kad pinigai buvo skirti V. Gapšiui.

„Ar aš iš jo skolinausi, ar jis man skolą atidavinėjo – aš tikrai nepamenu. Bet mes darydavome kartas nuo karto tą: arba jis man, arba aš jam. Tai ne vakarienei (pinigai – BNS), tai po vakarienės jis man atiduos, girdisi pokalbyje“, – tvirtino R. Kurlianskis.

Jis sakė neatsimenantis, kiek tokių paskolų galėjo būti per metus.

„Bet jei jis neturi kišenėje tūkstančio eurų, aš visada galėdavau ramiai paskolinti. Jei aš neturėdavau, jis turėdavo, jis galėdavo man paskolinti. Jei aš turiu pinigų banko seife, bet neturiu stalčiuje, man paprasčiau paprašyti pas Mockų, nei bėgti į banką, atstovėti eilę ir imti iš seifo“, – kalbėjo R. Kurlianskis.

„Už ką? Už ką? Už ką? Nebuvo perduota Gapšiui“, – tikino jis, paklaustas, ar pinigai nebuvo skirti „darbiečiui“.

Tiek jis, tiek ir V. Gapšys tvirtina, kad pokalbio metu nebuvo išsakyti jokie prašymai, o tik „bendra informacija“ apie projektus. V. Gapšys taip pat žurnalistams aiškino, kad apie galimas nuolaidas partijai koncerno žiniasklaidoje užsiminė tik tarp kitko, nes partija jas ir taip gaudavo.

Savo ruožtu D. Mockus teisme taip pat patvirtino, kad susitikime su V. Gapšiu jis išlaidas apmokėjo iš savo asmeninės kortelės, o už vieną iš vakarienių su tuometiniais „liberalais“ Eligijumi Masiuliu, Gintaru Steponavičiumi mokėjo iš įmonės reprezentacijai skirtų lėšų, kadangi „buvo didesnė suma“.

„Tie susitikimai man, kaip verslininkui, leidžia apsispręsti, ką darome toliau: kaip investuojame, ar investuojame šalyje. Jei yra nepalanki situacija, investuojame kitur. Tie susitikimai iš dalies leidžia suprasti, kokie žmonės ateis į valdžią, kaip jie tvarkys ūkį“, – susitikimų su politikais tikslą įvardijo D. Mockus.

D. Mockus: užrašuose žymiuosi viską

D. Mockus žurnalistams pakartojo neatsimenantis, apie kokius tiksliai pinigus su R. Kurlianskiu kalbėjo 2015-ųjų lapkričio 9-ąją, prieš vakarienę su V. Gapšiu, bet neatmetė, kad tiesiog skolino juos kolegai.

„Neatsimenu, tai tokie smulkūs dalykai. Jei eini į restoraną ir neturi piniginės, tada kilo tas rūpestis. Yra aibės dienų, kai neturi savo kišenėje ir eini į restoraną. Ne“, – teigė D. Mockus, paklaustas, ar pinigai nebuvo skirti V. Gapšiui.

Teismas trečiadienį taip pat minėjo D. Mockaus užrašus, kuriuose jis lakoniškai žymėjosi įvairius dalykus, tarp jų minimas ir kelias Vilnius–Utena, kiti projektai, Liberalų sąjūdžio santrumpa LLS. D. Mockus aiškino, kad „verslininkai, kaip ir žurnalistai, renka informaciją ir iš jos daro veiksmus“.

„Aš visą informaciją žymiuosi, per dieną prirašau 50 puslapių tokių pažymų“, – aiškino jis.

Verslininkas pabrėžė, kad „MG Baltic“ įmonės įgyvendino „ne vieną ir ne du“ viešosios ir privačios partnerystės (PPP) projektus, tačiau neatsakė, siekė ar ne inicijuoti kelio Vilnius–Utena konkursą ir užsitikrinti koncerno pergalę jame.

Anot verslininko, jo ir kitų koncerno atstovų susitikimuose su politikais aptarti konkretūs investiciniai projektai buvo svarbūs ne pačiam „MG Baltic“, o visam verslui.

„Kas būtų, jei būtų – nėra klausimo. Arba yra subjektas, dėl kurio galima dirbti, arba nėra. Jo nebuvo“, – aiškino D. Mockus.

Koncerno vadovas žurnalistams pabrėžė tikintis teisingumu byloje. Jis bylą sieja su kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės įtaka ir jos reakciją į kritiką žiniasklaidoje, įskaitant koncerno valdomas priemones.

Jis priminė, kad 2015 metais Seimas nepatvirtino dviejų prezidentės teiktų kandidatų į generalinius prokurorus.

„Visą tą reikalą lydėjo pakankamai aštri žiniasklaidos kritika ir, atsitiktinai ar ne, bet po kiekvieno tokio nepatvirtinimo pirmi kreipėsi VSD ir pradėjo kontražvalgybinius veiksmus prieš žiniasklaidos vadovą poną Kurlianskį, po antro nesėkmingo bandymo jau STT kreipėsi į teismą ir irgi gavo tokias pat sekimo galimybes. Po trečio teikimo „Tulpių pašte“ atsirado raginimas patraukti skaliką“, – tvirtino jis.

Politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą. D. Mockui ikiteisminiame tyrime buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

Byloje korupcija kaltinami buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis eksparlamentaras Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis, eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

Teisme ketvirtadienį peržiūrėtas 2015 lapkričio 9-osios vaizdo įrašas, slapta darytas restorane „Galo do Porto“ sostinės senamiestyje. Čia „MG Baltic“ savininkas, taip pat tuometinis koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis susitiko su buvusiu „darbiečiu“ Vytautu Gapšiu.

Tyrimo medžiagoje užfiksuota, kad V. Gapšys po maždaug tris valandas trukusio susitikimo iš restorano išsinešė dovanų maišelį.

Teismas ketvirtadienį baigė žiūrėti šį įrašą, tačiau D. Mockaus apklausos dėl jo nepradėjo ir tai norėjo daryti kitą savaitę. Tačiau D. Mockus teigė kitą savaitę nebūsiantis Lietuvoje, todėl nukėlė apklausą į sausio 15-ąją.

Pareigūnų užfiksuotame pokalbyje girdėti, kaip V. Gapšys ir verslininkai aptaria tuometes politines aktualijas, Darbo partijos ambicijas 2016-ųjų Seimo rinkimuose gauti „apie 20 vietų“.

Prašymas – padėti konkursuose už nuolaidas

Kaip skelbė naujienų portalas delfi.lt, remdamasis bylos medžiaga, pokalbyje paliečiami klausimai, susiję su kelio Vilnius–Utena remontu, Ignalinos atominės elektrinės radioaktyvių atliekų tvarkymo projektais.

R. Kurlianskis užsimena apie koncerno įmonių ketinimus dalyvauti konkursuose, taip pat ragina V. Gapšį „padirbėti“ vieną kadenciją su tuometiniu „Lietuvos geležinkelių“ vadovu Stasiu Dailydka. Savo ruožtu V. Gapšys išsako prašymą, jog partija būtų palaikoma koncerno valdomoje žiniasklaidoje, prašo „pažiūrėti nuolaidų“ eteryje.

R. Kurlianskis užsimena tikintis, kad „darbiečiai“ po 2016-ųjų rinkimų bus valdančiojoje koalicijoje nepriklausomai nuo to, ar valdžioje „bus kairė, ar dešinė“ ir sako, kad jo paminėti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo konkursai „būtų pagrindinis dalykas“.

Jis taip pat užsimena apie ankstesnius prašymus V. Gapšiui pabendrauti su tuometės Žemės ūkio ministrės „darbietės“ Virginijos Baltraitienės patarėja Jolanta Butkevičiene. Kaltinimuose nurodyta, kad V. Gapšys pažadėjo „MG Baltic“ atstovams paveikti ministrę, kad ši priimtų koncerno bendrovei „MG Baltic Media“ palankius sprendimus skirstant ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) viešinimui per žiniasklaidą skiriamus pinigus.

R. Kurlianskis tuomet klausė, ko V. Gapšys tikisi iš koncerno.

„Aišku, ta bendra pagalba ir plius žiniasklaida, kas, kas yra, kur galimybė ten su jumis pasikalbėti. Mes ten, aišku, perkam eterį irgi, ta prasme, suprantam, kad kainos, kurios yra deklaruotos, tai ten yra deklaruotos, ten nelabai kažką padarysi. Bet nu ir dabar vat, irgi kalbam, kur yra dar ikirinkiminiai dalykai, kur iki deklaracijų gal kažkur galima ir nuolaidas kažkokias pasižiūrėt ir panašiai“, – vaizdo įraše tvirtino V. Gapšys.

Politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą. Tuo metu D. Mockui vykdant ikiteisminį tyrimą buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

D. Mockus, R. Kurlianskis sako nieko neprašę

D. Mockus žurnalistams plačiau nekomentavo susitikimo ir sakė, kad tai padarys tik davęs parodymus teisme. Verslininkas patikino, kad „Lietuvos piliečiams neuždrausta susitikti ir vakarieniauti“.

„Nieko, jokio tikslo susitarti nebuvo, buvo proginė kalėdinė vakarienė (...). Aš negirdėjau nė vieno prašymo“, – sakė jis.

R. Kurlianskis savo ruožtu taip pat teigia, kad nors susitikimas vyko lapkritį, tai buvo „suplanuotas kalėdinis susitikimas“ su partijos, kurios programai koncernas pritarė, atstovu. Po vakarienės R. Kurlianskis teigia greičiausiai įteikęs V. Gapšiui dovaną – alkoholio butelį, kaip pagal etiketą įprasta ir kitais atvejais.

„Jeigu išimtinai politikų reikalas būtų valdyti valstybę, tai valstybė būtų totalitarinė, nežiūrint į tai, kaip Konstitucijoje demokratiškai bebūtų parašyta. Niekada nemačiau nieko blogo, kad politika bendrauja su verslu arba atvirkščiai“, – dėstė jis.

Jis sako išgirdęs iš V. Gapšio tik prašymą, kad koncerno žiniasklaida „laikytųsi elementarių objektyvumo kriterijų: jei visus kalbina, kad ir jų žmones pakalbintu“.

„Nuolaidos Gapšys neprašė, jis tik pasamprotavo. Aš jam nieko neatsakiau, kaip ir V. Gapšys nieko neatsakė į mano samprotavimus. Yra kaltinamajame akte tik įrašas „pritariamai krenkštė“, – tikino jis.

R. Kurlianskis sako, kad tik įvardijęs V. Gapšiui domėjimosi sritis, o koncerno valdoma statybų bendrovė „Mitnija“ nelaimėjo minimų konkursų.

V. Gapšys: nieko nežadėjau

V. Gapšys taip pat tikina tik prašęs objektyvumo, nes kartais nutikdavo taip, kad žiniasklaida nepakalbindavo „darbiečių“ atstovų, taip pat neneigė pageidavęs nuolaidų už reklamą. Jis sako tiksliai neatsimenantis, ar gavo kažkokių dovanų bei tvirtina visame pokalbyje jokių reikalavimų neišgirdęs ir nieko nežadėjęs „MG Baltic“ atstovams.

„Taip, buvo kalba, kad mes esame vienas didžiausių reklamos užsakovų televizijoms, natūralu, kad mes deramės ir deramės su jų atstovais (...). Nuolaidos buvo normali praktika“, – teigė V. Gapšys.

Buvęs politikas tvirtina neišgirdęs iš R. Kurlianskio jokių prašymų, tik informaciją, kuo koncernas domisi, o ir pats jokių pažadų nedavė.

„Jei žmogus sako, kad jie domisi, kaip verslo koncernas, tai viskas tvarkoj (...). “, – sakė V. Gapšys.

„Tai nebuvo prašymai, tai buvo tiesiog pono Kurlianskio pasakymai, kuriose srityse jie mato save, galbūt dirba, gal jiems tas patinka. Ponas Kurlianskis, šiuo atveju, manęs nieko neprašė padaryti, aš  į tai nieko neatsakiau, su niekuo niekada nekalbėjau nei apie Dailydką, nei apie Ignalinos atominę elektrinę“, – tikino jis.

Prieš kelias savaites vykusioje apklausoje D. Mockus pareiškė per tarpininkus gaudavęs buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės pageidavimus nekritikuoti jos ir su tuo sieja politinės korupcijos bylą.

D. Mockus anksčiau šią savaitę teisme pareiškė, kad su politikais „sąsajos automatiškai vyko“ per koncerno valdomą žiniasklaidos įmonių grupę, tačiau neigė, kad pats koncernas palaikė santykius su politinėmis partijomis. Jis taip pat tvirtino, jog su aukščiausiais šalies pareigūnais aktyviai bendravo 2003 - 2008 metais, kai buvo Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas, o santykiai su šalies vadovybę atšalo 2009-aisiais, D. Grybauskaitei tapus prezidente.

Byloje taip pat kaltinami buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių. Nors ketvirtadienį nagrinėjamas pokalbis su juo nebuvo susijęs, teismas neišleido G. Steponavičiaus jo prašymu dalyvauti Seimo posėdyje.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

„Tokių kaip santykių mes su partijomis nepalaikėme“, – Vilniaus apygardos teisme sakė D. Mockus, liudijęs politinės korupcijos byloje.

„Didžiausios sąsajos gavosi automatiškai per žiniasklaidos grupę, nes žiniasklaidos rinka labiausiai susijusi su renkamais asmenimis, tai yra politikais“, – pridūrė jis.

Politinės korupcijos byloje buvęs koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Teigia su R. Kurlianskiu palaikęs tik darbinius santykius

D. Mockus teigė, kad su aukščiausiais šalies pareigūnais aktyviai bendravo 2003 – 2008 metais, kai buvo Prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas.

Jis teigė, kad verslo ir šalies vadovybės santykiai atšalo, kai pareigas 2009 metais pradėjo eiti prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„MG Baltic“ vadovas taip pat liudijo, kad su koncerno įmonių atstovais per rinkimus važiuodavo į politinių partijų štabus, tačiau ši praktika taip pat liovėsi.

„Kartą per metus likęs kalėdinis pabuvimas yra viskas, kas liko iš to bendravimo (su politikais)“, – kalbėjo D. Mockus.

Pasak jo, šių kalėdinių susitikimų metu buvo aptariamos nereikšmingos temos: „Juose be mandagybių, be tokio kalėdinio pasibendravimo nieko daugiau nevykdavo. (...) Aš jų nesureikšminau.“

Verslininkas patvirtino, kad 2015 metais vienas toks susitikimas vyko su byloje kaltinamu „darbiečiu“ Vytautu Gapšiu, kitas – su kaltinamais liberalais Eligijumi Masiuliu ir Gintaru Steponavičiumi.

Maksimum kokiu buteliu iš mūsų tiekiamos produkcijos.

Paklaustas, ar susitikimų metu buvo įprasta dalintis kokiomis nors dovanomis, D. Mockus atsakė: „Maksimum kokiu buteliu iš mūsų tiekiamos produkcijos“.

Teismo klausiamas, kas jam žinoma apie R. Kurlianskio bendravimą su politikais, D. Mockus atsakė: „Aš tuo nesidomėjau. (...) Tai neturi jokios prasmės šiuo atveju“.

„MG Baltic“ savininkas tvirtino su R. Kurlianskiu palaikęs griežtai tik darbinius santykius.

„Niekada mes nediskutuodavome, tiesą pasakius, santykių lygyje, mes turėjome verslo santykius. Iš tų tokių artimesnių ne darbo santykių, aš R. Kurlianskio 50-metyje buvau. Bet mes nedraugaujame šeimomis, tokio kas, su kuo, dėl ko ir kaip, kas nesusiję su verslu, mes nediskutuojame. Su mūsų verslu politika visiškai nesusijusi“, – teigė D. Mockus.

Verslininkas teigė, kad R. Kurlianskis savo veikloje negalėjo atstovauti koncernui, tik jo vadovautai žiniasklaidos grupei.

Jis teisme taip pat pripažino, kad turėjo kontroliuoti pavaldinio veiklą, bet pabrėžė, jog „versle kontrolė ir prokuratūroje kontrolė skiriasi“.

„Tiek, kiek buvo akcinių bendrovių įstatyme numatyta, tiek ir kontroliavau“, – kalbėjo D. Mockus.

„MG Baltic“ vadovas sakė nieko nežinantis apie R. Kurlianskio veiksmus, susijusius su byloje nagrinėjamais politiniais procesais.

D. Mockus teigė, kad nei jis, nei juridinis asmuo neperdavė R. Kurlianskiui 106 tūkst. eurų ar butelio degtinės, kad šis juos perduotų E. Masiuliui.

Verslininkas sakė, kad nieko nežino apie „MG Baltic“ įmonių paramą byloje figūruojantiems Taikomosios politikos institutui ar Laisvės studijų centrui.

Kalėdinė vakarienė

Teisme išklausęs 2015 metų žiemą pareigūnų užfiksuotą vakarienės su liberalais garso įrašą, D. Mockus teigė, kad susitikimo nekomentuos dėl prastos įrašo kokybės.

Prokuratūra teigia, kad per šią vakarienę E. Masiulis ir R. Kurlianskis susitarė dėl kyšio.

Susitikime viename Vilniaus restoranų dalyvavo D. Mockus, R. Kurlianskis, „MG Baltic“ teisininkas Romanas Raulynaitis, E. Masiulis ir E. Steponavičius.

Bylos tyrėjai įtaria, kad E. Masiulis dėl kyšio su R. Kurlianskiu susitarė išėję parūkyti. Jų pasikalbėjimo pareigūnai nefiksavo, nors įrašė pokalbius prie stalo restorane.

„Man labai sunku atgaminti, apie ką mes kalbėjome. Neatsimenu. Čia nėra nei subjekto, nei apie ką, nei dėl ko“, – sakė D. Mockus.

R. Kurlianskis per apklausas neatsakė, apie ką kalbėjosi su buvusiu liberalų lyderiu lauke.

E. Masiulis teigė, kad su R. Kurlianskiu susitarė dėl paskolos, o G. Steponavičius tyrėjams tikino, jog politikas džiaugėsi sutaręs dėl 50 tūkst. eurų paramos Liberalų sąjūdžiui, rašė naujienų portalas delfi.lt.

Grįžę iš lauko politikai ir verslininkai dar aptarė 2016 metų Seimo rinkimus, E. Masiulis „MG Baltic“ savininkui taip pat perdavė prezidentės D. Grybauskaitės nepasitenkinimą, kad koncerno valdoma žiniasklaidos grupė kišasi į generalinio prokuroro skyrimo procedūrą, rodo bylos medžiaga.

Tvirtina, kad R. Kurlianskis nebuvo viceprezidentas

D. Mockus taip pat pareiškė, kad R. Kurlianskis nebuvo koncerno viceprezidentas.

Tokios verslininko pareigos anksčiau buvo nurodomos koncerno interneto svetainėje. Prokuratūra siekia įrodyti, kad jis užimdamas šias pareigas veikė „MG Baltic“ vardu.

Pats koncernas ir verslininkas tvirtina, kad jis niekada formaliai nėjo šių pareigų, tik dirbo koncerno įmonių vadovu ir buvo „MG Baltic“ valdybos narys.

„Raimondas buvo valdybos narys toje nelabai stipriai veikiančioje, popierinėje valdyboje (...) ir žiniasklaidos grupės vadovas“, – sakė D. Mockus.

Byloje taip pat kaltinami buvęs liberalų lyderis E. Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ V. Gapšys. Seimo narys G. Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kad mus sekė, kad paskui mus slampinėdavo specialiosios tarnybos, tai mes žinojome daugiau mažiau.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

D. Mockus ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Šis statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet nėra pagrindo įtarimams pateikti.

Sako žinojęs, kad buvo sekamas

D. Mockus tvirtino žinojęs, kad buvo sekamas specialiųjų tarnybų.

„Kad mus sekė, kad paskui mus slampinėdavo specialiosios tarnybos, tai mes žinojome daugiau mažiau. Kažkaip nuteka Lietuvoje ta informacija ir dabar mes turime viso to sekimo išdavas“, – žurnalistams po teismo posėdžio sakė „MG Baltic“ prezidentas.

Kelis kartus perklaustas, iš kur sužinojo, kad buvo sekamas, D. Mockus teigė, kad „Lietuva mažas kraštas“ ar kad „yra pastabūs žmonės“.

„Man atrodo, tie patys, kur seka, irgi sugeba tekinti informaciją ne tik žurnalistams“, – kalbėjo jis.

Verslininkas tvirtino, kad vieną jo sekimo atvejį pastebėjo sūnus.

D. Mockus ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Šis statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet nėra pagrindo įtarimams pateikti.

Jis sako, kad dabartinė „politinio susidorojimo“ byla yra šių minimų aplinkybių tęsinys.

„Perduodavo pageidavimus. Ko politiniai veikėjai tikisi? Kad būtų geri, kad turėtų mažai kritikos“, – žurnalistams trečiadienį teisme sakė D. Mockus.

„Ar jums neatrodo, kad tai, kas dabar vyksta, yra sudėtinė to proceso dalis? Tiesiog, visa tai, kas čia vyksta, ką galima vadinti politinės korupcijos ar politinio susidorojimo byla, matyt, yra tąsa, matyt, tam tikros pozicijos, nes koncerno valdoma žiniasklaida niekada nebuvo įtakojama akcininkų. Manau, tai yra viena iš pasekmių“, – tvirtino jis, paklaustas, ar į gautus pageidavimus atsižvelgė.

Žurnalistai trečiadienį taip pat teiravosi, ar jis atsimena 2015-ųjų gruodžio 16-osios pokalbius sostinės restorane „Meat Steak House“ su buvusiu Liberalų sąjūdžio lyderiu Eligijumi Masiuliu bei buvusiu šios partijos atstovu Gintaru Steponavičiumi, ar kalbėta apie paramą politikams, taip pat apie savo paties vaidmenį, buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio ryšius su E. Masiuliu.

D. Mockus į šiuos klausimus neatsakė ir žadėjo tai padaryti po liudijimo teisme. Teismas trečiadienį jo nespėjo apklausti ir apklausą atidėjo iki gruodžio pradžios, daugiau nei tris valandas užtrukus minėto įrašo perklausai.

Slapta pareigūnų darytame įraše užfiksuotas 2015-ųjų gruodžio 16-ąją sostinės restorane „Meat Steak House“ vykęs koncerno atstovų susitikimas su buvusiu Liberalų sąjūdžio lyderiu Eligijumi Masiuliu bei buvusiu šios partijos atstovu Gintaru Steponavičiumi. E. Masiulis kaltinamas kyšio ėmimu, G. Steponavičius – piktnaudžiavimu.

D. Mockui vykdant ikiteisminį tyrimą buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas.

Politinės korupcijos byloje buvęs koncerno viceprezidentas Raimundas Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už naudingų sprendimų priėmimą.

Byloje taip pat kaltinami E. Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

Toliau byla bus nagrinėjama lapkričio pabaigoje.

Teisme trečiadienį parodyti keli vaizdo įrašai, kuriame, kaip teigiama bylos medžiagoje, užfiksuotas 2015-ųjų spalio 21-osios ryte vykęs R. Raulynaičio, buvusio Liberalų sąjūdžio partijos pirmininko Eligijaus Masiulio ir buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio susitikimas bare „Stebuklai“ prie Seimo rūmų.

Viename iš įrašų matyti, kaip trijulė išeina iš restorano, R. Kurlianskis ir E. Masiulis lieka toliau kalbėtis, rūko, E. Masiulis rankoje laiko popierinį maišelį ir spalvotus segtuvus.

Anot prokuroro J. Lauciaus, E. Masiulis į barą įeina neturėdamas nieko ir išeina rankose turėdamas popierinį maišelį bei segtuvą – kaip minimi asmenys įeina į barą, vaizdo įraše neužfiksuota. Tai pabrėžė ir kaltinamųjų gynėjai, tvirtindami, kad iš pateiktų įrašų nėra aišku, ar E. Masiulis pats neatsinešė minimų daiktų.

„Aš nežinau, aš neatsimenu tokių smulkmenų. Nežinau, neatsimenu ir nedaviau“, – teigė R. Raulynaitis, prokuroro Justo Lauciaus paklaustas, ar su savimi buvo atsinešęs ir R. Masiuliui davė maišelį bei segtuvus.

E. Masiulis sako, kad visus paaiškinimus pateiks baigus liudytojų apklausą.

Toliau nagrinėjant bylą transliuojamas garso įrašas, kaip nurodė teismas, iš 2015 gruodžio 1-ąją vykusio R. Raulynaičio, E. Masiulio ir R. Kurlianskio susitikimo.

Vėliau trečiadienį teismas planuoja apklausti „MG Baltic“ savininką Darių Mockų.

Teismas R. Raulynaičio apklausą pradėjo antradienį, jo klausinėta apie pareigūnų fiksuotą bylai svarbią vakarienę 2015 metų žiemą, per kurią, įtariama, byloje kaltinamas buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis sutarė su R. Kurlianskiu dėl kyšio.

Susitikime viename Vilniaus restoranų dalyvavo D. Mockus, R. Kurlianskis, R. Raulynaitis, E. Masiulis ir kitas byloje kaltinamas liberalas Gintaras Steponavičius.

Bylos tyrėjai įtaria, kad E. Masiulis dėl kyšio su R. Kurlianskiu tuomet susitarė išėję parūkyti. Jų pasikalbėjimo pareigūnai nefiksavo, nors įrašė pokalbius prie stalo restorane.

Politinės korupcijos byloje buvęs koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už naudingų sprendimų priėmimą.

Byloje taip pat kaltinami E. Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys G. Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

Jie liudys apie savo bendravimą su politikais ir pareigūnų fiksuotą bylai svarbią vakarienę 2015 metų žiemą, per kurią, įtariama, byloje kaltinamas buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis su kitu kaltinamuoju, buvusiu koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu susitarė dėl kyšio.

Susitikime viename Vilniaus restoranų dalyvavo D. Mockus, R. Kurlianskis, R. Raulynaitis, E. Masiulis ir kitas byloje kaltinamas liberalas Gintaras Steponavičius.

Bylos tyrėjai įtaria, kad E. Masiulis dėl kyšio su R. Kurlianskiu susitarė išėję parūkyti. Jų pasikalbėjimo pareigūnai nefiksavo, nors įrašė pokalbius prie stalo restorane.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas per apklausas neatsakė, apie ką kalbėjosi su buvusiu liberalų lyderiu lauke. E. Masiulis teigė, kad su R. Kurlianskiu susitarė dėl paskolos, o G. Steponavičius tyrėjams tikino, jog politikas džiaugėsi sutaręs dėl 50 tūkst. eurų paramos Liberalų sąjūdžiui, rašė naujienų portalas delfi.lt.

Grįžę iš lauko politikai ir verslininkai dar aptarė 2016 metų Seimo rinkimus, E. Masiulis „MG Baltic“ savininkui taip pat perdavė prezidentės Dalios Grybauskaitės nepasitenkinimą, kad koncerno valdoma žiniasklaidos grupė kišasi į generalinio prokuroro skyrimo procedūrą, rodo bylos medžiaga.

D. Mockus yra sakęs, kad teisėsauga savo tyrimo metodais demonizavo verslą ir politines partijas.

Jo apklausa vyks pirmadienį popiet, R. Raulynaitį apklausti planuojama ryte.

Politinės korupcijos byloje buvęs koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už naudingų sprendimų priėmimą.

Byloje taip pat kaltinami E. Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys G. Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.