Šį sekmadienį TV8 televizijos medicinos laidoje „Sveikatos medis“ Darius teigs, jog su metais neišvengiamai smarkiai keičiasi požiūris į gyvenimą, savijautą bei, svarbiausia, sveikatą.

Iš ankstesnės santuokos turintis du paauglius vaikus žinomas vyras pasakoja, jog šį kartą tėvystę išgyvena kitaip. Visai kitoks tapo ir mąstymas apie vyriškumą. Mat norint jaustis gerai ir energingai, reikia įdėti daugiau pastangų.

„Tik su amžiumi, su metais tu supranti, kad egzistuoja tam tikros priežastys, tam tikros pasekmės visų tų dalykų, į kuriuos iki 40-ties tu net nekreipi dėmesio. Tačiau ateina laikas ir įvyksta virsmas, pasikeičia tavo raumenynas, tu nori to ar ne“, – laidoje atviraus Darius.

Aktoriaus ir renginių vedėjo darbas – itin įtemptas, neretai reikalaujantis ilgų kelionių, naktinių darbo valandų bei didelio streso. Jaunas organizmas tokį gyvenimo tempą pakelia lengviau, tačiau nenuostabu, jog su metais, tenka ieškoti pagalbos iš šalies, leidžiančios išsaugoti energiją ir jaunystę.

Tvarkingas, sveikas šlapinimasis ir gera potencija – tai yra du faktoriai, reikalingi kiekvienam vyrui nuo jaunystės iki gilios senatvės.

„Mano gyvenime visada didelę vietą užėmė renginiai, scenarijų rašymas, konceptų mąstymas, režisavimas. Toks gyvenimo būdas bei naktinis darbas nulemia ir ne itin sveiką mitybą. Tačiau tuomet tu turi kažkaip tą kompensuoti – į savo racioną, žmonos dėka, esu įtraukęs maisto papildus, skirtus energijai, prostatai, potencijai – ir gaunu tą rezultatą, kurio noriu“, – pasakos vyras.

Anot gydytojų, vyriškos sveikatos pagrindą sudaro gerai funkcionuojančios vyro lytinė ir urologinė sistemos. Tam palaikyti itin veiksmingai padeda gamtoje randami augalai, kaip juodasis eleuterokokas, peru pipirinė, afrikinė slyva, goji uogos ar sėjamojo lino sėklos. Visos šios medžiagos veikdamos kartu palaiko normalią fizinę, psichinę ir seksualinę vyro būklę bei gerina prostatos ir kraujotakos veiklą.

„Tvarkingas, sveikas šlapinimasis ir gera potencija – tai yra du faktoriai, reikalingi kiekvienam vyrui nuo jaunystės iki gilios senatvės. Virš 40-ies metų vyrams yra didžiulė grėsmė prostatos susirgimams ir prostatos vėžiui“, – laidoje pasakos Lietuvos privačių urologų draugijos prezidentas, gydytojas urologas Ramūnas Kerpauskas.

Stano padėka asociacijai, padedančiai onkologiniams ligoniams

Šį sekmadienį laidoje laukia ir išskirtinė kompozitoriaus, atlikėjo, muzikos prodiuserio Stanislavo Stavickio-Stano padėka Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai POLA.

Žinomas vyras, kuriam taip pat tenka grumtis su gyvenimą aukštyn kojom apvertusiu vėžiu, neslepia, jog emocinė pagalba tokiu sunkiu gyvenimo etapu yra būtina tiek ligoniui, tiek šalia jo esantiems pacientams.

„Man pasisekė, jog asmeniškai man pagalbos nereikėjo, aš ją ir taip suradau. Tačiau po to, kai viešai pradėjau kalbėti apie tai, kas man nutiko, aš supratau, kad daugybė žmonių, ypač provincijoje, susidūrę su vėžio diagnoze, negauna pagalbos. POLA yra ta organizacija, kuri atkreipia į tai dėmesį, kuri bendrauja, ištiesia pagalbos ranką. Ji turi savo onkopsichologus, turi gydytojus, žmonės čia kreipiasi ir išties randa atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Tai yra be galo svarbu. Nors šioje laidoje dažniau žmonės dėkoja daktarams už gerus darbus, tačiau aš suradau POLA, nes pats noriu prisidėti prie gerų darbų. Aš noriu, kad ir man kažkada kažkas padėkotų“, – laidoje atvirai kalbės Stano.

Medikus ir mokslininkus taip pat neseniai pasiekė geroji žinia – po ilgos pertraukos vėl pradėjo veikti vėžio registras, onkologinius susirgimus pradėjęs registruoti dar 1957 metais. Kaupiami, sisteminami ir analizuojami duomenys apie sergamumą vėžiu padės efektyviau tirti susirgimus, planuoti gydymo ir prevencijos priemones.

Jeigu sakoma, kad daugelis ligų yra genetinės, tai vėžys yra net labai genetinė liga.

„Dabar turime pirmuosius paskelbtus duomenis – tai yra statistika, kuria remiantis galima formuoti vėžio kontrolės politiką“, – laidoje teigs Nacionalinio Vėžio Instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas prof. hab. m. dr. Sonata Jarmalaitė.

Genetiniai vėžio tyrimai – žingsnis individualizuoto gydymo link

Ypatingas vaidmuo onkologinių ligų prevencijoje, gydyme ir vaistų kūrime vis labiau skiriamas šiuolaikiniam genetikos mokslui. Anot gydytojų, vėžiniai susirgimai dažniausiai yra sąlygojami aplinkos veiksnių, tačiau būna atvejų, kai jie yra paveldimi.

Ar organizmas turi paveldėtų pavojingų genų nustatyti padeda įvairūs genetiniai tyrimai. Informacija apie genų mutacijas yra naudinga ne tik pačiam pacientui, bet ir jo artimiesiems, ieškant pakitusio geno.

„Jeigu sakoma, kad daugelis ligų yra genetinės, tai vėžys yra net labai genetinė liga. Sergant išplitusiu ar metastazavusiu vėžiu, iš naviko medžiagos galima atlikti išsamų vėžio genomo tyrimą. Pavyzdžiui „Roche“ kompanijos „FoundationOne CDx“ tyrimo metu, yra išanalizuojama net 324 naviko genų seka. Atlikus šį tyrimą ir išanalizavus naviko genomą, nustatomi genetiniai žymenys, kurie leidžia individualizuoti gydymą“, - laidoje pasakos

LSMU Genetinės ir molekulinės medicinos klinikos profesorė, onkologijos instituto onkologijos mokslo laboratorijos vedėja, gydytoja genetikė dr. Rasa Ugenskienė.

Anot gydytojos, šis tyrimas tinkamas visiems pacientams, kurie serga recidyvavusiu arba metastazavusiu solidiniu vėžiu. Jo rezultatai padeda susieti vėžines genomo pažaidas su specifiniais jau registruotais arba dar neregistruotais konkretaus vėžio atveju taikinių terapijos ir imunoterapijos vaistais ar vaistais, kurių klinikiniai tyrimai dar tebevyksta.

„Mes ieškome kaip genetinės mutacijos gali įtakoti paciento ligos eigą ir atsaką į gydymą. Būna ir tokių atvejų, kai nustatoma mutacija, tačiau dar nėra taikininės terapijos. Ir todėl reikalingi įvairūs moksliniai tyrimai, kurie padeda nustatyti įvairius taikinius ir vėliau farmacinės kompanijos galėtų sukurti vaistus“, – laidoje pasakos dr. R. Ugenskienė.

Skiepai – vienas svarbiausių žmonijos išradimų

1796 metais mokslininkas Edvardas Dženeris atliko beprotišką eksperimentą, kurio metu iš vienos melžėjos pūlingų pūslelių ant rankų jis ištraukė šiek tiek pūlinio ir jį sušvirkštė visiškai sveikam aštuonerių metų berniukui. Nuo tos dienos praėjo daugiau nei 200 metų ir dabar vakcinavimas yra vienas svarbiausių žmonijos išradimų, kuris padėjo išnaikinti daugybę užkrečiamų ligų.

„Nuo 1993 metų Lietuvoje yra skiepijama tiktai tarptautinius standartus atitinkančiomis vakcinomis. Ar jos būtų valstybės perkamos, ar jos būtų apmokamos šeimos sąskaita, bet reikalavimas yra labai kategoriškas“, – laidoje teigs VU Vaikų ligų klinikos vedėjas, Vaikų ligoninės Pediatrijos centro gydytojas konsultantas, profesorius, habil. dr. Vytautas Usonis

Tačiau kartais atsiranda vaikų, kurie negali būti paskiepyti dėl jų sveikatos būklės, todėl šių asmenų saugumą garantuoja tik saugi ir pasiskiepijusi visuomenė. Šiandien visame pasaulyje yra skiepijama net nuo 28 užkrečiamų ligų, o vaikai pagal planinius skiepus – nuo 14 infekcijų.

Kaip bėgant metams išsaugoti vyriškumą, kokie naujausi tyrimai atliekami onkologinių ligų gydyme bei ką svarbu žinoti visiems tėvams apie vaikų privalomuosius skiepus – jau šį sekmadienį, 15 val. per TV8 televiziją.

Televizijos serialo „Turtuolis vargšas“ aktorius juokauja, kad visiems pasikeitimams ir rankų pirštų nepakaktų, bet išskiria tris svarbiausius.

Po 25 metų neberūko

„Praėjo beveik metai nuo paskutinės surūkytos cigaretės, o atrodo, kad niekada nerūkiau“, – sako D. Petkevičius. Aktorius prisimena, kad pradėjęs filmuotis lietuviškuose serialuose cigaretę traukdavo kone kiekvienoje serijoje. Dabar – priešingai. 25 metus rūkęs aktorius apie cigaretes nepagalvoja nei įkūnydamas blogiečio vaidmenis serialuose, nei realiame gyvenime. Pats pastebi, kad ir ekrane tampa nebemadinga rūkyti.

„Mesti rūkyti buvo dovana man pačiam 45-ojo gimtadienio proga. Mečiau rūkyti rūkydamas: prieš rūkydamas į burną įsidėdavau su žalingu įpročiu kovoti skirtą pastilę. Po mėnesio supratau, kad nejučiomis rūkau mažiau, o galiausiai visai nebesinorėjo. Nors mano žmona Aistė mano pomėgį rūkyti toleravo ir niekuomet nekėlė sąlygos rinktis – arba cigaretės arba ji, matau, kad ji džiaugiasi, jog nerūkau. Praėjus beveik metams vis dažniau išgirstu jos nepasitenkinimą rūkančiaisiais aplinkui. Kai rūkiau, ji nesakydavo, kad paeičiau nuo jos toliau ar kad jai nemalonu užuosti cigarečių kvapą, tačiau dabar taip ji kalba apie kitus. Tad pagalvoju, gal vis dėlto ji tik man nieko nesakė, bet norėjo, kad mesčiau anksčiau“, – svarsto aktorius.

Atrado badmintoną

„Mėgstu sportuoti, nuolat išbandau ką nors naujo. Dar vaikystėje bandžiau įvairias sporto šakas: krepšinį, futbolą, boksą, šachmatus, turizmą, rankinį. Rankinis man labiausiai patiko, padėjo išsikrauti, suprasti kiekvieno draugo svarbą komandoje“, – prisimena D. Petkevičius.

Nusprendęs grįžti prie sporto, jis vėl ieškojo kažko naujo, dar neišbandyto. Taip tikru atradimu netikėtai tapo badmintonas.

„Per pusantros valandos treniruotę galima iš savęs „išspausti“ viską ir išeiti šlapiam iki paskutinio siūlelio. Taip ir išsikraunu, ir kontroliuoju svorio augimą. Mat metus rūkyti padidėja apetitas, o su juo auga ir kilogramai. Juk reikia ko nors imtis“, – atviras aktorius.

Penkiolika valandų be maisto

Metus rūkyti aktorius daugiau dėmesio skiria sveikatai, mitybai. Jis džiaugiasi, kad maistas dabar – gerokai skanesnis. Mat rūkymas neleisdavo pajusti skonių.

„Dabar mėgaujuosi maistu ir skonių gausa. Tik neleidžiu sau valgyti visko ir tada, kai užsimanau. Todėl mano naujas iššūkis – penkiolikos valandų dieta. Jos esmė – valgymas su ilgesne, penkiolika valandų trunkančia pertrauka. Po tokios pertraukos galiu valgyti, ką nori. Kadangi dar tik pradžia – nėra lengva. Ypatingai iškęsti tas paskutines valandas iki valgio. Bet stengiuosi ir laukiu rezultatų“ – pasakoja D. Petkevičius.

Laivas bus skirtas pramogoms, edukacijai

Galbūt net pats laivo statytojas Darius Petkevičius su savo gražiąja šeima, apsirengę senovės pirkliais, plukdys kėdainiečius bei turistus ir pasakos apie Kėdainių kraštą. Pavasarį bus baigiama tvarkyti krantinė prie naujojo pėsčiųjų tilto ir ten laivas galės apsigyventi.

„Laivas bus miesto, ne mano, tad ką su juo daryti ir kokią funkciją jis atliks, tebus miestelėnų reikalas. Manau, plaukiosim, per miesto šventę ir pirklius imituosim, oi daug ką galima nuveikt. Štai birželį galima tradicinių ir istorinių burlaivių regatoje „Burpilis“ dalyvauti kaip Kėdainių atstovams. Paskui visi po regatos plaukia į Jūros šventę, ten vėl save pristatysim“, − svajoja D. Petkevičius.

Beje, stebėti, kaip kuriamas Kėdainių laivas, gali kiekvienas norintis. Tereikia „Facebook“ socialiniame tinkle susirasti grupę „Kėdainių vytinė“. Čia skelbiama informacija, dedamos laivo statymo eigos nuotraukos.

Dariumi galima pasitikėti: du laivus jau yra pastatęs

D. Petkevičius į Kėdainius su šeima atvyko prieš 15 metų iš Klaipėdos krašto. Ten, Drevernoje, šiuo metu stovi, žiemoja ir pavasario laukia jo statytas vikingų laikų laivas, vadinamasis drakaras. Vasarą juo bus vėl plukdomi žmonės, rengiamos edukacijos.

Laivadirbys D. Petkevičius jį statė pagal autentišką Norvegijoje rastą IX a. originalą, tačiau be jokių tikslų brėžinių, matavimų, tad laivas pastatytas, galima sakyti, eksperimentuojant. Vikinginis laivas yra 12 metrų, 4 metrų pločio, 10 irklų, sveria 4 tonas. Juo galima plaukioti, tik reikia jėgos nemažai turėti irklus irkluoti. Šiuo gražuoliu „Biesu“ Darius su savo draugais vasarą Platelių ežere yra plukdęs ir kėdainiečių grupę, Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos narius, irgi besidominčius vikingų gyvenimu. Dar vieną, mažesnį už „Biesą“, irgi vikinginį laivą, Darius yra pastatęs dukros Gretos garbei.

„Nuo seno domiuosi laivais, kuršių, vikingų kultūra. Mėgstu žvejoti, tad kažkada seniai pagalvojau, kad būtų įdomu pačiam pasidaryti valtelę. Pradėjus naršyti internete, už akių užkliuvo mažo vikingų laivelio modelis. Jį padaręs pavadinau „Greta“. Paskui gyvosios archeologijos šventėje susipažinau su senosios archeologijos rekonstrukcija užsiimančio Klaipėdos klubo „Pilsots“ nariais. Susidraugavome. Po kiek laiko pagalvojau – klubas atkuria kuršių-vikingų laikotarpį, tad kaip gi be tikro laivo? Taip ir pradėjau konstruoti drakarą“, ‒ pasakojo Darius.

Darius Petkevičius

Svajonė nuvijo tiesiai pas merą

Gyvendamas Kėdainiuose, Darius panoro pastatyti šiam kraštui būdingą laivą. Draugams ėmė kalbėti norįs, kad būtų toks, kokie plaukiojo Nevėžio upe prieš kelis šimtus metų, XV-XVIII a. O šia upe plaukiojo nemažai laivų: vytinės, vadinamieji „baidokai“ (kurie buvo krovininiai, dideli, apie 50 metrų ilgio). Vytinės tipo laivai buvo kiek dailesni, o dar kitokio tipo – sielininkų valtys plukdydavo rąstus upėmis. Dariui norėtųsi atkurti istorinio tipo valtį, kad miestas turėtų savo laivą, kaip štai Klaipėda turi savo „Meridianą“.

„Nežinojau, nei į ką kreiptis, feisbuke rašiau, gal kas galite sušelpti lentų, nes rankos niežti laivą statyti. Draugai patarė eiti į savivaldybę ir siūlyti savo idėją, bet tais valdiškais koridoriais man nejauku eiti ir nežinau, nei į ką ten kreiptis, tad nupėdinau tiesiai pas merą Saulių Grinkevičių. Taip man ir kiti žmonės patarė: eik tiesiai pas merą ir bus aiškiausiai. Su meru ir administracijos direktoriumi labai greitai radome bendrą kalbą, sudarėme sąmatą, pasirašėme sutartį ir po Naujųjų metų, sausio 3 dieną, lentos jau buvo pristatytos į vieną Kėdainių pramonės rajono angarą. Čia man labai patinka, darbo sąlygos geros. Dirbu ne vienas, man padeda Arnas Ribikauskas. Kol kas viskas vyksta pagal planą ir džiugiai. Esame optimistiškai nusiteikę laivą baigti statyti gegužės mėnesį“, ‒ pasakojosi Petkevičius.

Mero S. Grinkevičiaus nuomone, viskas padaroma anksčiau ar vėliau, jei labai nori: „Džiaugiuosi, kad yra toks entuziastas. Tikrai padėsime įgyvendinti šią svajonę. Ši idėja man atrodo labai patraukli. Manau, kėdainiečiams tikrai patiks atrakcijos ant vandens. O ir turistų tai padės pritraukti“.

Turi gerų padėjėjų

Laivą padedantis statyti kėdainietis A. Ribikauskas sako kad jam labai įdomu ir naudinga dirbti tokį darbą. Padėdamas statyti laivą, jis kartu mokosi, įgis laivo statymo žinių, o, ką žinai: gal tokia patirtis ateityje labai pravers. „Smagu, per gyvenimą laivą juk nedažnai pastatysi. Su Dariumi esu pažįstamas jau seniai, tad, sužinojęs, kad jis stato laivą, į pagalbą pasiprašiau pats. Dirbti kasdien vis įdomiau, nes matai, kaip laivas po truputį įgauna kontūrus. Statant laivą reikia daug kruopštumo, atidumo, viskas turi būti padaryta gerai ir tinkamai“, – kalbėjo A. Ribikauskas.

Kėdainių laivo statybose jau gerokai pasistūmėta į priekį: laivas turi savo dugną, yra padarytas tvirtas karkasas, renčiamos bortinės lentos. „Tai – gana sudėtingas ir ilgas darbas. Lentas pirmiausia reikia gerai pakaitinti garuose, kad jos būtų minkštos, elastingos ir riečiant nelūžtų. Kiekvieną lentą reikia kaitinti maždaug pusantros valandos!“ – darbo subtilybes pasakojo D. Petkevičius.

Nemažai Dariui padeda ir kėdainietis Jonas Simokaitis.

Analogiškas Merkinės vytinei

D. Petkevičius sakė, kad Kėdainių laivas bus panašus į Merkinėje stovinčią vytinę, kurios pavadinimas „Vytautas Didysis“. Laivo ilgis – 12 metrų, plotis – beveik 3 metrai. Turės dideles bures, aukštą stiebą, viduje bus ir pastogėlė. Kadangi reiks praplaukti pro kelis Nevėžio tiltus, D. Petkevičius dar mąsto, visgi kokio ilgio stiebą daryti, kaip jį reikės nuleisti plaukiant pro tiltus.

Irklų vytinė neturės. „Valtis plauks vėjui pučiant į bures. Yra žinoma, kad seniau, kai vytinės buvo naudojamos praktiškai, prieš upės srovę jas traukdavo krante stovintys žmonės. Tai buvo krovininiai laivai, jais buvo plukdomos įvairios prekės“, – pasakojo D. Petkevičius.

Koks bus laivo maršrutas, dar bus sugalvota. „Labai gera plaukimo trasa būtų iki Kruosto žiočių į Nevėžį (ties Urbelių kaimu). Kai kurie žmonės sako, esą kur čia plauksi tuo Nevėžiu, juk upėje nėra gylio. Vytinė drąsiai praplauks, nes grimzta ji nedaug, apie 30 centimetrų. Laive bus variklis. Nes jei nebūtų vėjo, tai laivas be variklio nepaplauktų. Laive tilps iki 20 žmonių“, ‒ kalba Darius.

Kėdainietiškoji vytinė yra statoma pagal minėtos Merkinės vytinės brėžinį. Šį laivą pastatė laivadirbys Simas Knapkis, kuris, jei prireikia, kėdainiečiui negaili patarimų ir konsultacijų.

Domisi ne tik laivais

Kėdainiuose gyvenanti D. Petkevičiaus šeima yra klubo „Pilsots“ nariai, todėl su dideliu užsidegimu ne tik naujai atkuria šiuos baltų vikingų-kuršių naudotus daiktus, kariavimo reikmenis, aprangos detales, bet ir stengiasi gyventi pagal mūsų protėvių pasaulėžiūrą.

„XXI a. neįmanoma gyventi taip, kaip žmonės gyveno prieš tūkstantį metų, tačiau prisimename senąsias pagoniškas šventes ir jas visada paminime“, – pasakojo senosios archeologijos entuziastas ir rekonstruktorius D. Petkevičius. 

Į klubo veiklą įsitraukusi ir visa D. Petkevičiaus šeima: žmona Kristina ir trys jų vaikai. „Na, jei tėvas važiuoja, tai juk nesėdės jie kaip baltos varnos – pasisiuvome drabužius ir renginiuose dalyvaujame visi. Praėjusiais metais sūnus Domas viename festivalių buvo pripažintas jauniausiu kovotoju. Jam labai patiko kovoti masinėse scenose, kaip kovotojui atiteko ir grobis“, – šypsenos neslėpė kuklusis pašnekovas. Vyriausioji šeimos atžala – sūnus Vytas – šiuo metu mokosi Kaune, konservatorijoje, tačiau taip pat entuziastingai įsitraukęs į šeimos hobį, kaip ir, žinoma, dukra Greta.

Autentiškumas – svarbiausia

Senovės kuršių buities ir karybos klubo „Pilsots“ narius vienija domėjimasis kuršių genties kultūra, karyba, papročiais. Klubo nariai yra iš dalies arba visiškai rekonstravę konkrečių, kadaise palaidotų kuršių ginklus, papuošalus, pagal žinomus analogus ir šaltinius, atkūrę kuršių nešiotus drabužius, avalynę.

„Aprangas daugiausiai bandome atkurti iš kapinynų radinių, kuriuos ištyrinėjo archeologai. Labai daug informacijos galima rasti Vilniuje esančiame nacionaliniame muziejuje. Daug įvairių radinių apie kuršių kraštą galima rasti Kretingos, Klaipėdos muziejuose. Kuršiai, kaip gentis, buvo turtingiausia baltų gentis – jie užsiėmė plėšikavimu, tad jų palaidojimo įkapės, jei yra išlikusios iki mūsų dienų, yra išties įspūdingos ir gausios, jose galima rasti labai daug visko. Iš vieno kapo gali vos ne visą kostiumą su papuošalais, ginklais, buities daiktais susirinkti. Yra mūsų klube audėjų, įvairių amatininkų, tad, radus skiautę, kailio gabaliuką bandome atkurti raštus, spalvas. Iš įvairių smulkmenų stengiamės atkurti viską kuo autentiškiau“, – pabrėžė D. Petkevičius. Tiesa, ne kiekvienas sau gali leisti pasidaryti autentiškus baltų genčių naudotus daiktus. Pavyzdžiui, pasigaminti lygiai tokį patį kalaviją, kokį naudojo kuršiai, kainuoja išties nemažai – apie 6 tūkst. eurų.

Pats D. Petkevičius rekonstruoja įvairius daiktus – pagal analogijas iš kapinynų yra sukūręs visą seriją stalo įrankių, daro įvairius dirbinius iš odos – avalynę, rankines. Jis darbų pavyzdžius ima iš specialiai išleistų archeologinių radinių katalogų, kuriuose visa pagrindinė informacija – dydžiai, ilgiai, medžiagos – surašyta itin kruopščiai.

Kėdainiai šeimai patinka

Šaunu, kad ši darbšti ir graži šeima atranda save Kėdainiuose. „Taip, buvo metas, kai važiavau uždarbiauti į Švediją, palikęs šeimą, bet nebuvau laimingas. Mes tikrai nenorim niekur emigruoti, norim dirbti ir gyventi čia. Mums Kėdainiai patinka, nesigailim išvykę iš Klaipėdos krašto“, – sako Darius. Šiuo metu abu su žmona turi darbus, o dar štai Darius stato laivą, dar Tradicinių amatų centre Arnetų name kartais abu rengia edukacines pamokas: moko daryti odos dirbinius, papuošalus ir kt.

Visą savaitę – pigiau

Atsinaujinęs restobaras "Coco" penktadienį pristatė papildytą savo meniu, kurį sudarė vienas tituluočiausių Lietuvos virtuvės šefų iš sostinės. Tad nuo gruodžio 1-osios paragauti visų valgiaraštyje siūlomų patiekalų lankytojai gali pigiau nei įprastai – su 20 proc. nuolaida.

Meniu pristatymo renginį vedė merginų grupės "69 danguje" narė Nijolė Pareigytė-Rukaitienė, o susirinkusius svečius linksmino populiarios radijo stoties didžėjus Titas Motuzas.

Išskirtinės linksmybių vietos savininkai – klaipėdietis Edgaras Nemas su draugu "Coco" bare šeimininkauja apie mėnesį. Jų žodžiais tariant, atėjo laikas geriesiems pokyčiams.

"Pakoregavus senąjį valgiaraštį ir papildžius jį naujais patiekalais, išėjo geras derinys, patrauklus įvairiems skoniams – mėgstantiems aštrų maistą, vegetarams ar mėsainių gerbėjams. Kol kas vidaus interjero nekeitėme, tačiau pavasarį planuojame atnaujinti lauko terasą ir į tą pačią vietą partempti plaukiojantį vandens pontoną", – apie naujoves užsiminė E.Nemas.

Šėls iki išnaktų

Keitėsi ne tik "Coco" valgiaraštis, bet ir dalis restorano komandos. Maistą baro lankytojams ruoš nemenkos darbo patirties Lietuvos ir užsienio restoranuose turintis virtuvės šefas Darius Petkevičius. Profesionalas gamins ir japonų, kinų, indų, tailandiečių, malaiziečių virtuvių įkvėptus, ir europietiškus valgius, tokius kaip indiškas mėsos patiekalas "Tikka Massala", tailandietiška sriuba "Tom Yum" ar gurmaniškas "Coco" mėsainis.

Nuo šiol jaukia aplinka pasižyminčiame bare savaitgaliais vyks įvairūs renginiai – plokšteles suks didžėjai, klaipėdiečiai susikaus protų kovose, stebės svarbiausias sporto varžybas.

Planuojama, kad savaitgaliais linksmybės užsitęs net iki 3 val. nakties, o jei prireiks – ir ilgiau.

"Turime kokybiškai muzikai reikalingą garso aparatūrą, tad vakarais linksminsimės su didžėjais, o gruodžio 10 d. kviesime į visos Lietuvos mastu vykstantį protmūšį – Hario Poterio kino viktoriną. Teks gerai palaužyti galvą, nes klausimai nebus lengvi", – suintrigavo E.Nemas.

Taip pat gruodžio 9 d. šeimos kviečiamos atvykti į "Coco" Kalėdų eglutės įžiebimą.

Dienos pietūs – ir 18 val.

Dar vienas išskirtinumas – "Coco" bare dienos pietūs tiekiami bet kuriuo lankytojams patogiu laiku nuo 11 iki 18 val. Be sriubos galima rinktis iš trijų skirtingų patiekalų. Pastarųjų kaina įvairuoja nuo 3 iki 5 eurų.

"Tiems, kurie nesuspėja pavalgyti iki 14 val., siūlome alternatyvą – galimybę iki pat vakaro užsisakyti dienos patiekalą už patrauklią kainą", – sakė virtuvės šefas D.Petkevičius.

Restorane taip pat organizuojami privatūs renginiai, gimtadieniai, įmonių vakarėliai įvairiomis progomis. Jau greitai čia vyks ir kalėdinė šventė bei Naujųjų metų sutikimas su kviestiniais atlikėjais.

Ieškantys ypatingų skonių laukiami "Coco" bare, kuris pirmadieniais–trečiadieniais atviras iki 22 val., ketvirtadieniais – iki vidurnakčio, o savaitgaliais ir dar ilgiau. Baro virtuvė praalkusius aptarnaus iki išnaktų.

Pramogų ir nuotykių parko „Norlin Racing World“ atidaryme apsilankė ir lenktyninių automobilių išbandyti bei sudalyvauti pirmose „Nation Race“ lenktynėse nepabūgo serialo „Bruto ir Neto“ aktoriai – Justė Zinkevičiūtė, Šarūnas Banevičius, Darius Petkevičius, Ugnė Žirgulė ir Gediminas Juodeika.

Pramogų ir nuotykių parko atidaryme komiško serialo aktoriai sėdo į patobulintus lenktynių automobilius ir tarpusavyje varžėsi trasoje, kuri įrengta pagal Tarptautinės automobilių sporto federacijos ralio organizacijos nuostatus. Tiesa, į lenktyninius automobilius atsisėsti išdrįso tik G. Juodeika, J. Zinkevičiūtė ir D. Petkevičius.

„Lenktyniniais automobiliais važiuoju jau ne pirmą kartą, tai man buvo lengviau, nei kitiems. Bet trasa buvo pilna netikėtumų, o juo labiau, kad tai pirma žvyro trasa, kuria man teko važiuoti“, – pasakojo lenktynėse sudalyvavęs G. Juodeika.

Paklaustas, ar pats mėgsta greitį, G. Juodeika buvo atviras: „Aš mėgstu greitį ne tik ralio trasoje. Turiu prisipažinti, kad mėgstu greitai važiuoti. Žinoma, tuo didžiuotis negaliu, bet policijoje esu nuolatinis klientas. Tačiau greitesnis važiavimas man priimtinas.“

Du sezonus kartu dirbantys aktoriai juokėsi, kad tik jie taip originaliai gali atšvęsti savo susitikimą, o galbūt televizijos žiūrovai jau netrukus išvys ir trečiąjį serialo sezoną?

„Tai buvo nuostabi diena, oras puikus, linksma kompanija. Ko daugiau reikia? Mes juokėmės, kad mūsų pasimatymas buvo tarsi klasiokų susitikimas. Tegul dar lieka paslaptis, ar televizijos žiūrovai sulauks trečiojo serialo sezono, bet mes susitikome su naujomis viltimis, kad filmavimai prasidės jau netrukus“, - kalbėjo seriale vaidinantis G. Juodeika.

Nors televizijos žiūrovai jau nerimsta, kada sulauks trečiojo sezono, tačiau serialą kurianti prodiuserių kompanija „All Screens“ išlaiko intrigą. Nepaisant to televizijos užkulisiuose vis dažniau pasigirsta kalbų, kad komiškas serialas ir toliau bus kuriamas bei pasieks ekranus.

 LRT dokumentinių vaidybinių filmų ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ vienoje iš aštuonių dalių D. Petkevičius suvaidino Lietuvos herojų – legendinį lakūną Steponą Darių. Aktorius sako, kad apie galimybę kada nors įsikūnyti į vieną iš lietuvybės simbolių jam sufleravo nuo vaikystės lydėję pranašingi ženklai – dovanų gautas lakūno paveikslėlis ir bendras Dariaus vardas.

Jau šį sekmadienį LRT televizijos žiūrovų laukia antroji atkuriamosios dokumentikos projekto dalis apie istorinį žygį atlikusį lakūną Steponą Darių. Dviejų vyrų skrydis – neįtikėtinas to laikmečio pasiekimas. Tragiškai pasibaigusiu žygdarbiu lakūnai pasiekė antrąjį to meto skrydžio be nusileidimo rezultatą – jie ore išbuvo 37 valandas 11 minučių ir nuskrido 6411 kilometrus.

„Labai džiaugiuosi, kad galų gale Lietuvos žiūrovui buvo pasiūlytas atkuriamosios dokumentikos žanras. Ir ne apie bet ką, o apie garsiausius Lietuvos žmones. Tokie filmai, atkurdami tas istorines asmenybes, pastato jiems savotišką paminklą. Ši dalis sukurta tam, kad pamatytume, koks Steponas Darius buvo iš tiesų, koks buvo jo gyvenimas ir sužinotume dalykų, kurie iki šiol buvo nežinomi“, – kalba lakūną suvaidinęs aktorius D. Petkevičius.

Tačiau į Lietuvos istoriją įėjusį lakūną ekrane įkūnijęs aktorius tikina, kad skrydis per Atlantą – tai ne vienintelis S. Dariaus žygdarbis. „Manau, kad daugumai bus staigmena, kad Darius buvo sporto entuziastas ir dėl jo buvo ypač daug nuveikęs. Jis prisidėjo prie begalės sporto šakų išpopuliarinimo Lietuvoje. Ir tai ne tik mūsų antroji religija krepšinis, bet ir futbolas, boksas. O kur dar tai, kad jis buvo motociklininkas, baikerių tėvas. Man pačiam tai buvo staigmena. Aš manau, kad jo nuopelnas yra daug didesnis, nei tik didvyriškas skrydis“, – sakė aktorius.

D. Petkevičius savęs anaiptol nelaiko panašiu į savo sukurtą herojų ir sako, kad juos sieja tik bendras vardas – Darius. Aktorius įsitikinęs, kad šį vardą tėvai jam suteikė neeilinį žygdarbį atlikusio lakūno garbei: „Kaip ir daugybė mano bendraamžių, kurie gimė 1973-1974 m., gavau Dariaus vardą. Manau, kad prie to tikrai prisidėjo Stepono pavardė. Kai gimiau, tuo metu kaip tik buvo minimas legendinio skrydžio per Atlantą 40-metis, tad Dariaus vardas tapo itin populiarus. Nors tėvų niekada neklausiau, bet esu įsitikinęs, kad vardą gavau jo garbei.“

Aktorius prisimena, kad vaikystėje turėjo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno paveikslėlį, kurį saugojo lyg didžiausią brangenybę: „Kai buvau mažas nebuvo galima viešai sekti tokiais pavyzdžiais, bet kažkas man buvo padovanojęs paveikslėlį, kuriame buvo Darius ir Girėnas prie „Lituanikos“ lėktuvo, šalia plevėsavo trispalvė. Tai buvo slaptas paveikslas. Negalėjau jo niekam rodyti, viešinti.“

Ar aktorius privertus aplinkybėms ryžtųsi atlikti panašų žygdarbį kaip S. Darius? „Tokie televizijos filmai, tokių asmenų įkūnijimas, tai ir yra vienas iš būdų priminti apie tai, kad yra tokie žmonės, į kuriuos galima lygiuotis. Mūsų tauta turi didvyrius, kurie žinomi ne tik vietiniame lygmenyje, bet ir pasaulyje. Tokiu būdu mes kariaujame ir prisidedame prie tų žygdarbių. Dirbdami savo darbą, tikėdami savo valstybe, mes galime padėti jai klestėti“, – svarstė aktorius.

„Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ – tai dokumentinis draminis pasakojimas apie iškilius mūsų šalies politikos, verslo, kultūros ir meno, sporto veikėjus, kurių dėka Lietuva tapo tokia, kokia ji yra šiandien. Tai pasakojimas, aprėpsiantis kone tris amžius ir paliesiantis reikšmingiausius Lietuvos įvykius bei atskleisiantis detalių, kurios kartais nepelnytai prapuolė tarp istorijos puslapių.

„Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ – kiekvieną sekmadienį 16.25 per LRT TELEVIZIJĄ.

Kino ir teatro pasaulyje besisukantys aktoriai neretai patenka į komiškas situacijas, kai gerbėjai juos tapatina su įkūnytais personažais – juos gatvėje sutikę praeiviai tikisi išvysti tokius pat gražius ar piktus, išsiskiriančiais tam tikrais charakterio bruožais, kaip televizijos ekranuose. Teatro, kino ir televizijos aktoriui Dariui Petkevičiui dažnai tenka blogiečio vaidmenys – ne išimtis ir naujas detektyvinis, gyvenimiškų dramų pilnas TV3 serialas „Tobula kopija“, kurį žiūrovai išvys jau kovo 23 dieną.

D. Petkevičių TV3 žiūrovai pamena kaip vieną iš populiaraus serialo „Pasmerkti“ aktorių. Naujame televizijos seriale „Tobula kopija“ D. Petkevičius įkūnys nenusisekusį scenaristą Edvardą. „Šiame personaže atskleisiu daug skirtingų vyro spalvų ir pusių“, – pasakoja aktorius. Pasak jo, Edvardo personažas – nauja patirtis karjeroje.

Darius dažniausiai kuria itin charakteringus, neigiamą atspalvį turinčius vaidmenis. Aktorius svarsto, kodėl jam dažnai atitenka piktų kėslų turintys personažai: „Gal vizualiai tinku, galbūt turiu tinkamą tam manierą, ar kažkokį ypatingą žvilgsnį... O galbūt man tiesiog lengvai sekasi įkūnyti blogus personažus“.

Jis nesibaimina, kad bus tapatinamas su savo nauju personažu. „Tiesą sakant, po pirmo savo debiuto televizijos seriale džiaugiausi kiekvienu, kuris mane atpažindavo. Bet kartą parduotuvėje išgirdau: „Tėti, žiūrėk, čia gi Šaras iš „Sniego skonio“! Tėvas vaikui atsakė: „Tikrai? Galvojau, kad jis didesnis!“. Taip mane ir supliuškino“, – juokiasi aktorius.
Pasak jo, daugelis aktorių džiaugiasi žmonių dėmesiu. „Nors vėliau tai tampa darbu, natūraliu procesu, visada malonu, kai tave atpažįsta“, – sako D. Petkevičius.

Naujas TV3 serialas „Tobula kopija“ papasakos istoriją apie dvi seseris, kurios dalinasi vienu veidu. Žiūrovų laukia nenuspėjami scenarijaus vingiai, intriguojantys personažai. Scenarijaus autorius – Erikas Kundreckas, režisierius – Saulius Balandis. Kartu su D. Petkevičiumi seriale vaidmenis kuria geriausi Lietuvos aktoriai: pagrindinį – dviejų seserų – vaidmenį atlieka Sandra Daukšaitė-Petrulienė, kitus personažus kuria Tomas Erbrėderis, Adrija Čepaitė, Evita Malaškevičiūtė ir kiti.  

Naujas, dramatiškas ir nenuspėjamas televizijos serialas „Tobula kopija“ TV3 eteryje pasirodys jau kovo 23 dienos ir bus rodomas pirmadieniais – ketvirtadieniais, 21.00 val.