Aktyviai save su krepšiniu siejantys bei jo populiarinimu užsiimantys broliai Lavrinovičiai klube prisidės prie sirgaliams skirtų įvairių veiklų organizavimo, kvies krepšinio mėgėjus į rungtynes, įsitrauks į komandos komunikaciją, atstovaus klubui viešojoje erdvėje.

Ne vieną ryškų titulą per savo karjerą iškovojusiems broliams Alytus yra svarbus miestas, nes būtent čia, tuometinėje miesto komandoje „Alita“, aukštaūgiai dar 1996 metais pradėjo savo karjerą ir ekipos spalvas gynė keletą sezonų.

„Alytuje buvo mūsų krepšinio pradžia. Čia mes augome kaip žaidėjai, sportavome daug sezonų. Miestas mums daug davė, pažįstame nemažai fanų, pas kuriuos visada smagu sugrįžti, su jais pabendrauti. Todėl norime jiems suteikti gerų emocijų ir tą darysime kartu su nauja komanda, kuri irgi Alytuje pradės savo kelią“, – sako D. Lavrinovičius.

„Alytus turi puikius sirgalius, todėl labai džiaugiamės, kad „Wolves“ čia žais savo pirmąjį sezoną. Tai miestas, kuris myli sportą, myli krepšinį. Nors patys baigėme profesionalią karjerą, norime būti šalia krepšinio, todėl nutarėme prisidėti prie naujo klubo administracijos. Nekantriai laukiame, kada galėsime prisidėti ir kuo labiau įsitraukti į veiklą“, – broliui antrino K. Lavrinovičius.

Karjeros finale Darjušo komanda 112:92 (26:25, 35:22, 27:17, 22:28) įveikė brolio Kšištofo ekipą.

Gausios ovacijos aidėjo dar neprasidėjus rungtynėms. Žmonės garsiausiai sutiko vieną geriausių aktyvių Lietuvos krepšininkų Joną Valančiūną, o garsas aukščiausią lygį pasiekė pristatant Arvydą Macijauską.

Be to, kube pasirodė vaizdo įrašas, kuriame buvo įamžinti krepšinio pasaulio žmonių sveikinimai broliams Lavrinovičiams. Gražius žodžius sakė tokios žvaigždės, kaip Rimantas Kaukėnas, Vassilis Spanoulis, Trajanas Langdonas, Stanislavas Medvedenko, o šilčiausiai žmonės sutiko Šarūno Jasikevičiaus žodžius.

„Na ką, mano legendiniai broliukai, norėčiau padėkoti už viską, ką padarėte Lietuvos krepšiniui, – šypsojosi Šaras. – Ačiū už jūsų neišsemiamą humorą, ačiū už tai, kad esate geri draugai.

Dabar yra jūsų rungtynės. Niekas jums nieko nepasakys, jei per daug mesite į krepšį, jei nesiginsite. Tai jūsų vakaras.“

Arenos tribūnose netrūko ir daugiau garsių vardų. Lavrinovičiai asmeniškai pasveikino Rimą Kurtinaitį, Remigijų Milašių, Arvydą Sabonį, apdovanojimo sulaukė ir Gediminas Žiemelis.

Broliai Lavrinovičiai savo komandas rinkosi biržos principu BasketNews studijoje.

Su Darjušu vienoje komandoje žaidė J. Valančiūnas, Saulius Štombergas, Tomas Delininkaitis, Mindaugas Kuzminskas, Ramūnas Šiškauskas, Artūras Gudaitis, Renaldas Seibutis, Giedrius Gustas, Darius Songaila, Titas Lavrinovičius, Darjušas Lavrinovičius jaunesnysis, o treneriu tapo Jonas Kazlauskas.

Kšištofo ekipoje rungtyniavo A. Macijauskas, Jonas Mačiulis, Mantas Kalnietis, Mindaugas Lukauskis, Simas Jasaitis, Robertas Javtokas, Linas Kleiza, Dainius Šalenga, Mindaugas Žukauskas, Paulius Jankūnas, Donatas Slanina, Dominikas Lavrinovičius, Danielis Lavrinovičius. Treneris – Antanas Sireika.

Rungtynės prasidėjo nuo A. Macijausko šou. Legendinis Lietuvos rinktinės snaiperis sumetė tris tritaškius paeiliui, o iš viso per pirmąją mačo pusę surinko 13 taškų. Profesionalaus krepšinio 42-ejų krepšininkas nežaidžia nuo 2008 m., o apie karjeros pabaigą paskelbė 2010 m.

Pirmasis kėlinys baigėsi nežymiu Darjušo komandos pranašumu (26:25), bet vėliau ėmė ryškėti ir kiti pirmaujančios privalumai. J. Valančiūnas dėl savo dydžio ir kur kas didesnio atletiškumo netrukdomas galėjo rinktis taškus, o dar efektyvesnis ir greitesnis šioje sferoje buvo M. Kuzminskas.

J. Valančiūno ir M. Kuzminsko duetas per pirmąsias 20 minučių kartu sumetė 26 taškus, o Darjušo ekipa išsiveržė į priekį (61:47).

Po pertraukos Darjušo komanda dar labiau nutolo. Į pagalbą lyderiams įsijungė G. Gustas ir pats Darjušas, o po trijų kėlinių pranašumas jau siekė 24 taškus (88:64). Lemiamame ketvirtyje S. Jasaičio trys tritaškiai paeiliui dar galėjo įplieksti intrigą (78:98), tačiau per 5 minutes sugrįžimas neįvyko.

Rungtynių MVP buvo pripažintas T. Delininkaitis, kuris įmetė 14 taškų.

Darjušo komanda: Mindaugas Kuzminskas 22 (6/6 dvit., 2/6 trit., 4/5 baudų), Jonas Valančiūnas (6/10 dvit., 1/1 trit.) ir Darjušas Lavrinovičius po 16, Tomas Delininkaitis 14 (3/8 trit., 5 atk. kam.), Giedrius Gustas 11, Titas Lavrinovičius 9, Renaldas Seibutis 7 (11 rez. perd.), Darius Songaila ir Artūras Gudaitis (11 atk. kam.) po 6, Darjušas Lavrinovičius jaunesnysis 5, Saulius Štombergas ir Ramūnas Šiškauskas – 0.

Kšištofo komanda: Arvydas Macijauskas 17 (2/5 dvit., 4/9 trit., 1/2 baudų, 4 atk. kam., 8 rez. perd., 2 kld., 1 per. kam., 1 blok., 4 praž.), Kšištofas Lavrinovičius 16 (5/7 dvit.), Dominikas Lavrinovičius ir Simas Jasaitis po 14, Jonas Mačiulis 10, Danielis Lavrinovičius ir Paulius Jankūnas po 5, Mantas Kalnietis 4, Mindaugas Lukauskis 3, Dainius Šalenga ir Linas Kleiza po 5, Robertas Javtokas, Donatas Slanina, Mindaugas Žukauskas – 0.

Praėjusiame sezone 39-erių metų krepšininkai rungtyniavo Prienų „Skycop“ (dabar - „CBet“) ekipoje.

Londono ekipai vadovauja lietuvis Vilius Jastremskis.

Praėjusiame sezone „Royals“ BBL čempionate užėmė antrąją vietą.

Krepšininkai atskleidė, kad didžiausias jų siaubas – skristi lėktuvais, o ypač – kinų kompanijos.

„Vieną kartą skridom su Kinijos aviakompanija, tai, nepatikėsit, visą kelionę, kuri truko 10 valandų, stovėjome“, – pasakojo broliai.

Laidos vedėjo Justino Jankevičiaus paklausti apie tai, kokie jų santykiai su dabartiniu treneriu Virginijumi Šeškumi, D. ir K. Lavrinovičiai nedvejodami atsakė: „Puikūs. Alkani niekad nebūnam“, – juokavo broliai.

Nemažą dalį pokalbio su krepšininkais užėmė tema apie vaikus, jų pomėgius, laiką kartu ir auklėjimo būdus.

D. Lavrinovičiaus sūnus trylikametis Titas prisipažino, kad didžiausia bausmė, kurią taiko tėtis – liepia padaryti 10 atsispaudimų, arba atima kompiuterį, arba telefoną. Nepaisant to, berniukas sakė, kad „tėtis yra labai geras, niekada nepyksta“. Labiausiai jam patinka kartu su tėvu žaisti krepšinį, o labiausiai nepatinka, kad tėtis dažnai būna išvažiavęs.

Na, o Kšištofas Lavrinovičius atsiskleidė kaip itin švelnus ir jautrus tėtis bei sutuoktinis. Išaiškėjo, kad dukrytei Emili prieš miegą jis daro masažą, kaso nugarytę, laiko už rankytės. O jo sūnus Daniel paatviravo ir atskleidė romantiškąją tėčio pusę – papasakojo, kad jis mamai dainuoja grupės „Reamonn“ dainą „So beautiful and wild“. Kad ne tik tėtis moka dainuoti, Daniel pademonstravo čia pat studijoje atlikdamas dain1. Nors dainuoti berniukui labai patinka, vis tik užaugęs jis norėtų būti kaip tėtis – krepšininku.

Krepšininkai yra daug kur keliavę ir atostogavę su vaikais, todėl paklausus apie tai, kur labiausiai, jų manymu, patinka atostogauti vaikams, atsakė – „Turkijoje“ ir labai nustebo išgirdę jų atsakymus, kad Lietuvoje. Berniukams patinka paprasti dalykai – važinėti dviračiu, bėgioti basomis po žolę...

Kaip ir visiems studijos svečiams, broliams Lavrinovičiams irgi teko išbandymas – turėjo varžytis mesdami į krepšį. Kuris iš jų yra taiklesnis?

Sužinosite „Gero vakaro šou“ šiandien 19.30 val. tik per TV3!

Prienų komandoje šį sezoną startuojančiais aukščiausiais pasaulyje dvyniais krepšininkais susidomėjo JAV televizijos laidų gamybos kompanija, kurios vedlys – „Emmy“ apdovanojimą pelnęs prodiuseris Gary Waksmanas.

„Atvykstame į Prienus tikėdamiesi sukurti pasaulinio populiarumo sulauksiančias serijas apie Kšyštofo ir Darjušo gyvenimo istoriją. Esame kino kūrėjai, o šie nešlifuoti deimantai, aukščiausi broliai dvyniai žaidžiantys profesionalų krepšinį – būtent tai, ko ieškome. 1988 m. Arnoldas Švarcnegeris ir Denis De Vito prikaustė visus prie ekranų su komedija „Dvyniai“. Šį kartą turime tikrų brolių porą, kuri ne ką mažiau charizmatiška, be to gali įdėti į krepšį!“ – teigė Waksmanas.

Rugsėjo 23 d. į Lietuvą atvykusios filmavimo komandos grafikas – įtemptas. Trumpiau nei savaitę truksiančio vizito metu filmavimai suplanuoti ne tik krepšinio aikštelėje ir Lavrinovičių namuose, bet ir įspūdingiausiuose Lietuvos kampeliuose. Spalio mėnesio viduryje pasirodysiantys epizodai žada nustebinti. Pasirodo, kad broliai turi ne tik krepšininkų, bet ir dizainerių, gamtininkų bei dainininkų gyslelę.

„Esame klubas, kuris nebijo eksperimentuoti. Lavrinovičiai – žinomi ir savo profesionalumą įrodę sportininkai, kuriuos Lietuvos krepšinio fanai vertina ne tik dėl rezultatų, bet ir charizmatiškų asmenybių. Šmaikštūs ir geranoriški broliai lengvai prajuokina net ir didelę publiką, o profesionalių krepšininkų karjerai einant į pabaigą, pasaulinis pripažinimas yra būtent tai, ko norisi jiems palinkėti“, – žinomų prodiuserių dėmesį Lavrinovičiams komentavo Prienų „Skycop“ direktorius Andrius Kubilius.

Waksmanas JAV žinomas kaip dokumentinių serialų ir filmų apie įvairias sporto šakas ir jų atstovus kūrėjas. Jo filmografijoje – ilgametražiai dokumentiniai filmai apie pasaulio beisbolo čempionatą, Amerikos beisbolo legendos Tedo Viljamso biografija, dokumentika „Chasing Miracles: The Making of the US Men‘s Olumpic Hockey Team“ apie JAV vyrų ledo ritulio komandą ir kiti. Prodiuseris dirba su tokiomis didžiosiomis televizijos kompanijomis kaip „ESPN“, „Showtime“, „Smithsonian Channel“, „Fox Sports“ ir kitomis.

Kubiliaus teigimu, nors pasikartojantis Holivudo dėmesys Prienų klube žaidžiantiems broliams – kurioziškas sutapimas, į tolimesnius palyginimus leistis nereikėtų: „Svarbu atskirti pelus nuo grūdų. Ballai – LKL lygio nesiekiantys sportininkai, kurių tėvas čia atvažiavo daryti šou, o apie pasaulyje žinomų, kaip aukščiausių dvynių krepšininkų Lavrinovičių pasiekimus ir profesionalumą man pasakoti nereikia.

Tai jau tarptautinės karjeros aukštumas pasiekę žaidėjai, kuriems Holivudo dėmesys – užtarnautas malonumas ir, manau, jie puikiai jį išnaudos.“

Garsieji sportininkai patys paklausė, ar virtuoziškai kortomis žongliruojantis ir du pasaulio Gineso rekordus pasiekęs iliuzionistas galėtų mašiną vairuoti, jei nieko nematytų. „Aš ryžausi spontaniškai avantiūrai! Prieš tai uždengtomis akimis niekada nesu vairavęs miesto gatvėmis“, – patikino R. Bernatonis.

Kelionės metu jis ne tik spėjo garsiuosius krepšininkus priblokšti savo sugebėjimais, bet ir paatvirauti apie įdomius ir kartais po paslapties šydu saugomus dalykus: trečiąjį brolį, poeziją, naujųjų metų planus, krepšinį negyvenamoje saloje ir daugybę kitų tiek rimtų, tiek juoko ašaras braukti priverčiančių istorijų.

Iš R. Bernatonio broliai Lavrinovičiai gavo ir dovanų – simbolius, kuriuos išvydę krepšinio sirgaliai juos išsyk atpažins balandžio 23 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančiame grandioziniame K95 šou.

Į krepšinio istoriją įeisiančioje šventėje su Marijonu Mikutavičiumi priešakyje 95-mečio geriausieji bus apdovanoti specialioje pagerbimo ceremonijoje, o susirinkusiųjų į Kauno „Žalgirio“ areną lauks ir trys grandioziniai šou, kuriuos kartu su žinomais kviestiniais svečiais ir ryškiausiais krepšinio veidais rengia didžiausios scenos žvaigždės: Linas Adomaitis, Džordana Butkutė ir po dvejų metų pertraukos į Lietuvos sceną sugrįžtantis SEL. Renginį tiesiogiai transliuos TV3 televizija.

Ar gali būti, kad it du vandens lašai panašūs broliai pasižymi ir panašiais likimais, juk abu tuo pačiu metu sukūrė šeimas ir susilaukė atžalų, abu pasirinko tą pačią profesiją ir net abudu serga tomis pačiomis ligomis. Tai tik sutapimai ar dvynius iš tiesų sieja nepaprastas ryšys?

Veidotyrininkė Eglė Pelienė-Venslovė sako, kad veidotyros mokslas padeda atidžiau pažvelgti, kokias asmenines savybes kartu su išvaizda mes gauname gimdami.

Eglė sako, kad broliai Lavrinovičiai yra identiški dvyniai, todėl ir jų būdo bruožai, reakcija į stresą ir net likimai – labai panašūs.

„Visų pirma reikia pripažinti, kad tai yra nepaprastai stiprių, dominuojančių bruožų žmonės. Dominuojantys, valingi, valdingi, ryžtingi žmonės, labai atsparūs stresui, pakankamai drąsūs ir įžvalgūs. Gana gudrūs. Neabejotinai turi puikų imunitetą. Manau, serga retai, nebent sporto traumos, bet nervų sistemos atsparumas stresui akivaizdus.

Ir vieno, ir kito ausys identiškos, tai siunčia informaciją, kad jiems šeima yra labai svarbi. Ir mane net stebina, kad tas vidinis ausies ratas yra visiškai toks pat abiejų.

Tai labai darbingi žmonės, aukštas energijos kiekis. Žmonės, kurie gali ilgą laiką dirbti. Turi daug testosterono, kas reiškia, kad jie puikiai perpranta sistemas, struktūras, gal kiek mažiau empatiški, mažiau skaito kitų žmonių emocijas, jie tokie paprasti, aiškūs, skaidrūs“, – šį pirmadienio vakarą 20.25 val. LNK gyvenimo būdo laidoje „Nuo… iki…“ apie dvynių paslaptis pasakos veidotyrininkė.

Nors brolius netgi tėvai kartais sumaišo, veidotyrininkė jų veiduose visgi įžvelgė šiokių tokių skirtumų.

„Darjušo veide aš matau šiek tiek asimetrišką šypseną, kas greičiausiai rodo, kad jis geriau jaučiasi savo vidiniame, asmeniniame pasaulyje, arba jausmų pusėje. O štai socialinėje erdvėje – darbas, karjera, to pozityvumo yra mažiau“, – pastebės E. Pelienė-Venslovė.

„Džiaugiamės, kad tokie patyrę ir daug metų Lietuvos rinktinėje rungtyniavę krepšininkai sutiko žaisti „Lietkabelyje“. Mes esame auganti ir tobulėjanti organizacija, o tokių žaidėjų atvykimas rodo, jog einame teisinga linkme. Turbūt prieš metus ar dvejus galėtume tik svajoti apie tokį ėjimą rinkoje, o dabar jau nuo antradienio broliai Lavrinovičiai lies prakaitą su „Lietkabelio“ marškinėliais“, – pranešime cituojamas klubo direktorius Mantas Ignatavičius.

Pastarąjį kartą abu broliai rungtyniavo kartu 2014–2015 metų sezono pradžioje Emilijos Redžo „Grissin Bon“ (Italija) gretose. Tuomet pasibaigė Kšištofo sutartis ir jis persikėlė į Vilniaus „Lietuvos rytą“, kur praleido pusantro sezono. Tuo tarpu Darjušas Italijos komandoje rungtyniavo dvejus metus.

Brolių tandemą taip pat žaidė Alytaus „Alitos“, Kazanės „Unics“, Kauno „Žalgirio“ komandose bei Lietuvos rinktinėje.

Darjušas Jono Kazlausko kvietimo į nacionalinę komandą sulaukė tiek pernai, tiek šiemet, bet buvo priverstas jo atsisakyti dėl traumų.

Kšištofas šią vasarą buvo viliojamas kelių Lietuvos krepšinio lygos („Tete-a-Tete Casino“ LKL) klubų, bet jų pasiūlymus atmetė. Darjušas taip pat turėjo progą toliau žaisti užsienyje, tačiau troško rungtyniauti Lietuvoje, o „Lietkabelis“ sudarė sąlygas kartu žaisti abiem broliams.

36 metų 210 cm ūgio K. Lavrinovičius praėjusiame LKL sezone rungtyniaudavo po 15 minučių, įmesdavo 7,1 taškų, atkovodavo 3,2 kamuolių ir rinkdavo po 9 naudingumo balus.

36 metų 212 cm ūgio D. Lavrinovičius Italijos čempionate žaidė po 16 minučių, pelnydavo 9,5 taškų, sugriebdavo 3,7 kamuolių, atlikdavo 1,3 rezultatyvių perdavimų ir rinkdavo 9,1 naudingumo balų. Jis tapo šios šalies vicečempionu.

Sutartis su „Lietkabeliu“ taip pat turi Gediminas Žalalis, Tomas Rimša, Tadas Rinkūnas, Žygimantas Skučas, Simas Galdikas, Gintaras Leonavičius, Mindaugas Lukauskis ir Žygimantas Janavičius.

Pirmoji vasaros pusė Lietuvos krepšinyje buvo spalvinga ir permaininga. Moterų rinktinė Europos čempionate ginklus sudėjo jau po pirmojo etapo, stipriausi šalies devyniolikmečiai iškovojo pasaulio bronzą, o iki tol pagirtinai rungtyniavusi studentų rinktinė iš kovos dėl medalių pasitraukė ketvirtfinalyje.

Šį barjerą Europos pirmenybėse netrukus bandys peržengti jaunimo (iki 20 metų) rinktinė. Jos vyriausiasis treneris Tomas Pačėsas dar prieš čempionatą iš kandidatų sąrašo dėl naktinių šėlionių išbraukė Tomo Lekūno ir Edgaro Zinevičiaus pavardes.

Apsukriojo krepšinio vadybininko Jono Vainausko išgirtasis Žydrūnas Kelys dėl marihuanos vartojimo sulaukė 3 mėnesių diskvalifikacijos. Vėliau gynėjas įkliuvo policijai dėl to, jog vairavo automobilį, nors tam teisės neturėjo.

Naujausias skandalas – Didžiulių ir Lavrinovičių telekomunikacijos istorija. Prieš akis – vyrų rinktinės pasiruošimas Europos čempionatui Slovėnijoje. Kaip šių įvykių fone atrodo mūsų krepšinio ir bendros kultūros įvaizdis? Ir ar tikrai Lietuvai verta sunerimti dėl ryškių žvaigždžių trūkumo? Apie tai savaitraštis „Vilniaus diena“ kalbėjosi su Prienų „TonyBet“ strategu Virginijumi Šeškumi ir buvusiu krepšininku, dabar krepšinio komentatoriumi dirbančiu Vaidu Čeponiu.

Šventų - nėra

- Pastaruoju metu viešojoje erdvėje netrūksta skandalingos informacijos apie krepšininkus. Tai byloja apie tam tikras tendencijas, ar šią situaciją reiktų vertinti kaip dirbtinai sukeltą ažiotažą?, - paklausėme specialistų.

V. Šeškus: „Tokių dalykų tikrai pasitaiko. Tačiau tai paprastai pasiekia viešo teismo. Švelnesnis treneris krepšininkų nuklydimus atleidžia. Manau, drausmindami jaunus žaidėjus treneriai elgiasi teisingai. Tokių dalykų būti neturi. Vyrų krepšinis – kas kita. Ten visi yra užtektinai subrendę, kad suvoktų galimas pasekmes už savo veiksmus ir prisiimtų deramą atsakomybę“.

V. Čeponis: „Nemanau, kad tai dirbtinai sukeltas ažiotažas. Visais laikais buvo krepšininkų, kurie pažeidinėjo sportinį režimą. Tik anksčiau, sovietiniais laikais, tokie dalykai beveik nepatekdavo į žiniasklaidą“.

- Ar teko tiesiogiai susidurti su krepšininkų posūkiais į kairę? Kur nustatytumėte leistiną ribą?

V. Šeškus: „Jeigu krepšininkui nustatysi ribą, jis ją būtinai peržengs. Per trenerio karjerą teko matyti įvairių situacijų. Stengiamės tokius dalykus spręsti komandos viduje. Sezonas ilgas, visi esame žmonės. Dažniausiai užtenka rimto ir nuoširdaus pokalbio, kad auklėtinis suprastų kuo nusikalto. Galų gale, tai suaugę žmonės, paskui kiekvieną juk nepribėgiosi. Jeigu jau norisi to alaus bokalo, sakau, kad atrastų tinkamą laiką ir vietą“.

V. Čeponis: „Komentuodamas įkaušusių ar neblaivių žaidėjų tikrai nesu matęs, bet esu su keliais tokiais susidūręs, kai dar pats rungtyniavau Lietuvos aukščiausiosios lygos čempionate prieš pat LKL įsikūrimą. Taip pat Vilniaus universiteto ekipoje, kuriai atstovavau, buvo vienas kitas krepšininkas, kuris rungtynių išvakarėse kartais išlenkdavo penkis ar daugiau bokalų alaus, ar išmaukdavo puslitrį degtinės, o paskui eidavo žaisti. Tiesa, vienam tokiam buvusiam mano komandos draugui tai netrukdydavo kitą dieną po linksmybių nuolat pelnyti po 15-20 ar daugiau taškų. O varžybų lygis tikrai nebuvo žemas. Tada Lietuvos pirmenybėse rungtyniavo ir Kauno „Žalgiris“, „Žalgirio“ dubleriai, Kauno „Atletas“. Meistriškumo nepragersi (juokiasi, - aut. pastaba). Žinau, kad abstinentais toli gražu nebuvo ir kai kurie buvęs labai garsūs Lietuvos krepšininkai. Vienas jų man yra pasakojęs, kad nesyk yra žengęs į aikštę pagiringas. Tačiau šie paklydimai nesutrukdė jam tapti aukščiausio lygio žaidėju. Žinoma, tai nėra sektinas pavyzdys. Manau, sezono metu tikras profesionalas turėtų apskritai nevartoti jokio alkoholio“. 

- Ar reiktų toleruoti ypatingo talento klaidas už aikštelės ribų?

V. Šeškus: „Vyrų krepšinyje galbūt. Tačiau jaunimo rinktinėse būtina taikyti vienodas drausmės taisykles. Atleisi kartą, galvos, kad pro pirštus pažiūrėsi ir antrą. Tokiu atveju prasidėtų kalbos dėl dvigubų standartų taikymo, smuktų trenerio reputacija“.

V. Čeponis: „Lietuvos krepšinio talentų neturime tiek daug, kad po vieno nusižengimo reikėtų jiems kapoti galvas. Manau, pirmiausia su jais reikėtų žmogiškai pasikalbėti treneriui, komandos vadovams, o ne iš karto griežtai bausti. Jei paklydimai kartojasi, tada jau griežtos sankcijos neišvengiamos. Aišku, ir pokalbiai, ir bausmės ne visada padeda sportinės drausmės pažeidinėtojams grįžti į doros kelią. Asmeniškai pažįstu nemažai žaidėjų, kurie buvo be galo talentingi, tačiau savo gabumus paskandino alkoholyje“.

- Kaip vertinate muzikantų Erikos ir Jurgio Didžiulių bei dvynių Kšištofo ir Darjušo Lavrinovičių konflikto istoriją? Juk niekas iš tiesų nežino, kas įvyko tą lemtingą naktį...

V. Šeškus: „Vyrukai buvo jauni. Arvydas Sabonis gerai pasakė, kad jei ne žiniasklaida, jie net nebūtų sėdę į tą kalėjimą. Tai greičiau buvo teismo noras parodyti, kad galima nuteisti ir krepšininkus. Jeigu jiedu ir padarė klaidą, ją jau išpirko. O dėl Didžiulių...Kiekvienas galime turėti savo nuomonę, tačiau skelbti ją viešai šioje situacijoje, manau, yra populizmas. Man patiko brandi brolių reakcija. Jie parodė, kad nepasiduoda panašaus tipo provokacijoms.

Visi darome klaidų. Ta mūsų Lietuvėlė labai mažytė, visi dalykai išeina į aikštę. Kai kuriais atvejais gaunasi sugedęs telefonas. Pamenate, kai už naktinius pasilinksminimus buvo atleista rinktinės lyderiams? Tuometinis Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas sankcijų žaidėjams norintiems žurnalistams pasiūlė šalies garbę čempionate ginti patiems“.

V. Čeponis: „Nemanau, kad tai yra muzikantų viešųjų ryšių akcija. Kiek žinau, Erika ir Jurgis yra tvirtų principų ir įsitikinimų žmonės. Tačiau jų pareiškimui nepritariu. Taip, broliai padarė didžiulę klaidą, bet jau atliko bausmę ir kaltę išpirko“.

Kokia jaunimo ateitis?

- Įvairaus amžiaus jaunimo rinktinės tarptautinėse arenose tradiciškai skina pergales, tačiau Š. Marčiulionio krepšinio akademija skambina pavojaus varpais – trūksta aukšto meistriškumo krepšininkų. Žaidžiame per daug komandinį krepšinį?

V. Šeškus: „Galbūt. Abu mano vaikai žaidžia sporto mokyklose. Didžiosios mokyklos labai didelę reikšmę skiria pergalėms. Anksčiau būdavo taip: jeigu esi šiek tiek aukštesnis už bendraamžius – tave stato po krepšiu. Esu įsitikinęs, iki dešimties vaikai turi žaisti krepšinį be pozicijų. Kai vaikams sukanka 13 metų, jie pradeda stypti, tuomet ir pasimato galima ateities vizija. Jeigu dvimetrinis žmogus mokės varytis kamuolį, mokės pataikyti iš toliau, rinktinei ir klubams nuo to bus tik geriau. Tokių žaidėjų kaip Dirkas Nowitzki ar Toni Kukočas dabar labai trūksta.
Serbų komandose dažniausiai būna 2 žaidėjai, kuriems duodama improvizacijos laisvė. Pas mus daugiau remiamasi komandine dvasia, reikalaujama derinius išpildyti iki galo, mažiau žaidimo vienas prieš vieną. Galbūt todėl pas mus individualybių ir nėra daug.

Lietuvos devyniolikmečiai šią vasarą jau iškovojo pasaulio bronzą, tačiau nė vienas nepateko į geriausių čempionato žaidėjų penketą. Tomas Dimša, Marius Grigonis ir kiti tikrai gali pasiekti aukščiausią lygį. Ta pati situacija nutiko pernai Eurolygos jaunių (iki 18 metų) finalo ketverte. „Lietuvos ryto“ komanda tapo čempionais, tačiau nė vienas žaidėjas nesulaukė išskirtinio organizatorių dėmesio. Suprantu, kad treneriams tikrai nėra lengva, jie turi įtikti ir sporto mokyklų vadovams, ir tėvams“.

V. Čeponis: „Su individualiai stipriais, talentingais krepšininkais reikia dirbti papildomai. Lietuvoje tai daro tik maža dalis trenerių. Reikia daugiau ugdyti  jaunų žaidėjų sveiką egoizmą aikštėje, o ne vien kalti į galvą, kad būtina žaisti komandinį krepšinį. Mūsų šalyje labai trūksta tokių sveikai įžūlių krepšininkų, kaip, tarkim, Šarūnas Marčiulionis, Šarūnas Jasikevičius“. 
- Galingai pirmajame etape rungtyniavę ir garsių pavardžių nestokoję Lietuvos studentų rinktinė universiados  ketvirtfinalyje pralaimėjo australams. Kodėl sutrikome, kai prieš mus buvo taikoma intensyvi gynyba ir nesugebėjome atsakyti tuo pačiu?

- Galingai pirmajame etape rungtyniavę ir garsių pavardžių nestokoję Lietuvos studentų rinktinė universiados  ketvirtfinalyje pralaimėjo australams. Kodėl sutrikome, kai prieš mus buvo taikoma intensyvi gynyba ir nesugebėjome atsakyti tuo pačiu?

V. Šeškus: „Teko bendrauti su Adu Juškevičiumi. Įžaidėjas minėjo, kad viskas lyg ir buvo gerai, komanda buvo tinkamai pasiruošti. Tačiau jie dar patys nesupranta to, kas įvyko. Galbūt meškos paslaugą padarė pernelyg silpni varžovai grupės varžybose, kai lyderiai buvo pripratę žaisti mažiau. Man keisčiausia, kad komanda, kurioje žaidė tokie profesionaliame krepšinyje užgrūdinti snaiperiai kaip Gediminas Orelikas ar Eimantas Bendžius, sugebėjo įmesti vos 55 taškus. Užgriuvusi atsakomybė ir įtampa padarė savo.

Australai buvo tikrai silpnesni, tačiau po lietuvių puolime gautos techninės pražangos patikėjo, kad gali kovoti dėl pergalės. Daugiausiai tokio tipo pražangų savo komandoje gaudavau aš, tačiau krepšininkai nuo to tik „užsivesdavo“ (juokiasi, - aut. pastaba). Negalime sau leisti gauti techninės pražangos puolime. Studentų savijauta po šio pralaimėjimo buvo nepavydėtina. Žaisti dėl 5-8 vietų jiems nebuvo jokios motyvacijos“.

V. Čeponis: „Nemačiau tų rungtynių, todėl neturiu teisės kritikuoti studentų rinktinės. Mano galva, treneris Danius Adomaitis, kurį pažįstu jau labai seniai ir kuris garsėjo kaip mąstantis, intelektualus krepšininkas, jau dabar yra neblogas treneris ir turi puikių šansų tapti  labai aukšto lygio strategu.
Galiu pakomentuoti, kodėl Lietuvos moterų rinktinė nuolat sutrikdavo susidūrusi su kieta varžovių gynyba Europos čempionate, nes atidžiai stebėjau visus lietuvių mačus. Liūdna pripažinti, bet faktas - beveik visos mūsų rinktinės antrosios linijos žaidėjos prastai varo kamuolį, nesugeba atlikti ir nesudėtingų perdavimų. Tai jau krepšinio abėcėlės dalykai“. 

Pagyros rinktinei

- Ar šioje komandoje be A. Juškevičiaus ir Vytenio Čiužausko, jau pakviestų į rinktinės stovyklą, pamatėte kandidatų, kuriuos Jonui Kazlauskui taip pat būtų verta išmėginti?

V. Šeškus: „Reikia žiūrėti į konkrečias pozicijas. Adas yra realiausias žmogus, kuriam duočiau daugiausiai šansų. Jis pagerino savo taiklumą, gali žaisti 1-2 pozicijoje. Nenoriu nieko įžeisti, tačiau vertinant objektyviai ir atsižvelgiant į pastarąjį sezoną, „Žalgirio“ įžaidėjas yra vienintelis studentų rinktinėje, kuris vertas vykti į Slovėniją“.

V. Čeponis: „V. Čižauskas yra bebaimis veržlus įžaidėjas, kuris po metų kitų turėtų būti tvirtas rinktinės narys. Daugiau iš studentų rinktinės šiuo metu nelabai yra ką išmėginti, nes dar nėra priaugę iki nacionalinės komandos lygio. Nebent Šarūną Vasiliauską, bet tarp rinktinės kandidatų jau ir taip bus trys įžaidėjai“.

- Kokios įtakos trenerio schemoms turės Pauliaus Jankūno netektis?

V. Šeškus: „Sunkiojo krašto pozicijoje sėkmingai gali žaisti Donatas Motiejūnas. Treneris lyg nujausdamas į kandidatų sąrašą įtraukė daugiau aukštų žmonių. Jonas Valančiūnas NBA Vasaros lygoje rodo žvėriškai gerą sportinę formą. Nenoriu anksčiau laiko prikarksėti, tačiau turint omenyje tai, kiek rinktinių į Slovėniją atvyks nukraujavusios, turėtume patekti į geriausiųjų ketvertuką.
Daug kas priklausys nuo to, kokį varžovą gausime ketvirtfinalyje. Tai pats pavojingiausias etapas. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Galime prisiminti dvejų metų senumo istoriją su makedonais. Vienas neatsakingas perdavimas ir... Gali nesisekti, tačiau komanda turi būti smagi. Į tai atsižvelgiu formuodamas ir savo komandą. Jeigu atvirai, šiais metais galėčiau susiginčyti, kad bus smagi rinktinė, kuri pateks į ketvertuką“.

V. Čeponis: „Netektis yra didelė, nes Paulius geriau ginasi nei kiti sunkieji puolėjai – D. Motiejūnas, K. Lavrinovičius. Apskritai iš priekinės linijos krepšininkų patikima gynyba pasižymi tik Robertas Javtokas, bet ne tokia solidžia kaip prieš keletą metų. Sunku pasakyti, bet galbūt J. Kazlauskas neturėdamas P. Jankūno dažniau pasitelks zoninę gynybą“.

- Tie patys broliai Lavrinovičiai dar galėtų būti tvirtais rinktinės ramsčiais?

V. Šeškus: „Abu Lavrinovičiai rinktinei tikrai padėtų. Sako, kad gynyba niekada nebuvo stipriausias jų žaidimo komponentas, tačiau buvau nustebęs, kaip jie  „Žalgiryje“ jie sugebėdavo kibiai gintis vienas prieš vieną ar du prieš du. Tai būtų vieni iš labiausiai patyrusių žaidėjų. Su broliais teko bendrauti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) „Žvaigždžių dienos“ metu. Kaip žmonės jie paliko labai šiltą įspūdį.
Didžiausia problema yra traumos. Šiai minutei jie nėra sudarę kontrakto. Jeigu atsinaujins nugaros traumos, tai gali įtakoti jų sprendimą. Tačiau negalime dejuoti, kad atsisakė žaisti vienas ar kitas krepšininkas. Turime į katilą įmesti ir jaunesnius - 22-23 metų žaidėjus“.

V. Čeponis: „Brolių geriausi laikai jau praeityje, be to, juos, ypač Darjušą, pastaraisiais metais dažnai persekioja traumos. Tiesa, manau, kad Lavrinovičiai dar gali būti naudingi rinktinei. Ypač dėl to, kad gali pataikyti iš toli ir tokiu būdu ištraukti iš baudos aikštelės savo tiesioginius oponentus. Jei P.Jankūnas nebūtų traumuotas, o Darius Songaila nebūtų baigęs karjeros rintinėje, spėju, kad J.Kazlauskas būtų pasirinkęs juos, o ne brolius. Tačiau dabar nėra kitos išeities“.

- Treneri, kaip jūsų sūnui Edvinui sekasi atsigauti po sunkios traumos?

- Viskas vyksta pagal planą. Ar reabilitacija buvo sėkminga aiškiau pasimatys po pusantro mėnesio. Kaip jaunam vaikinui pagrindinėje „Lietuvos ryto“ sudėtyje jam bus sunku. Kita vertus, šiais laikais viskas yra jo rankose. Jeigu trūks meistriškumo, reiks daugiau dirbti. Aplink daugybė pavyzdžių, kai kantrus darbas pasiveja ir pranoksta talentą.

Kalbant konkrečiau, vilniečių treneris Dirkas Bauermannas yra tipinis vokiečių strategas, kuris aikštelėje reikalauja preciziškos tvarkos. Kaip  kas supranta tą griežtumą, aš irgi rėkiu per rungtynes, tačiau gyvenime, manau, esu pakankamai draugiškas (juokiasi, aut. pastaba). Artimiausiu metu stebuklų Edvinui tikėtis neverta. Jis nepelnys daugiausiai taškų. „Lietuvos ryto“ ekipa rudenį sieks patekti į Eurolygą. Visiems komandos draugams jau bus sukakę bent 22-dveji, jam - vos 18-lika. Tikiuosi, treneris pamatys, kad pratybose Edvinas visada atiduoda visą širdį, į salę ateina pirmas ir išeina paskutinis. Tai yra svarbiausia.