Plačiau šia tema pakomentavo „Civinity“ grupės regiono vadovas Deividas Karalius.

– Kokių minčių kyla specialistams po tokių incidentų?

– Viena iš pagrindinių minčių turbūt būtų pačios techninės priežiūros kokybė – ar visų reikalavimų buvo laikomasi. Taip pat kyla mintis apie pačių bendrijų pirmininkų ar administratorių kompetencijas.

– Kas įprastai daugiabučiuose rūpinasi sistemų priežiūra?

– Administratorius arba, jei namą valdo bendrija, tai namo pirmininkas.

– Kaip jie prižiūri sistemas?

– Manau, tai priklauso nuo konkretaus pirmininko. Deja, dažnai pastebime, kad pirmininkai tiesiog neturi pakankamai techninių žinių ir bando sutaupyti pinigų, rinkdamiesi minimalias paslaugas, kas gali turėti įtakos paties namo priežiūrai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ką turite omenyje sakydamas, kad pirmininkas ne visada turi techninių žinių?

– Namo pirmininkais dažnai paskiriami tiesiog žmonės, neturintys techninio išsilavinimo. Atsižvelgdami į pačių gyventojų norus, jie bando sumažinti išlaidas.

– Kas daugiabučiuose prižiūri dujų sistemas?

– Dujų sistemas prižiūri atsakingi asmenys, paskirti pagal atsakomybės ribas. Gali būti skiriamas administratorius. Jei namo valdymo forma yra bendrija, už tai atsakingas namo pirmininkas. Dažniausiai dujų sistemas prižiūri energijos skirstymo operatorius.

– Kaip žinoti, kas turi prižiūrėti sistemas?

– Pagal atsakomybės ribas. Namo savininkas sudaro atsakomybės ribas apibrėžiantį dokumentą, kuriame nurodoma, kas yra atsakingas už priežiūrą.

Reikėtų sugriežtinti reguliavimą tiek administratoriams, tiek bendrijoms.

– Kas atsakingas už dujas butų viduje?

– Už visas inžinerines sistemas buto viduje atsako patys savininkai. Deja, dažnai pastebime, kad gyventojams pritrūksta techninių žinių ar galimybių patiems įvertinti situaciją butuose. Todėl ragintume kreiptis į specialistus.

– Žmonės dažnai nežino, kad daugiabučiuose negalima naudoti dujų balionų.

– Tikrai taip. Vienu atveju kaimynas pranešė, kad viename iš balkonų buvo laikomas dujų balionas. Iškart išsiuntėme gyventojui įpareigojantį raštą pašalinti dujų balioną, nes jis draudžiamas. Taip pat informavome atsakingas institucijas.

– Kaip, jūsų manymu, būtų galima spręsti bendrijų pirmininkų kompetencijos stokos ar taupymo problemą?

– Reikėtų sugriežtinti reguliavimą tiek administratoriams, tiek bendrijoms. Administratoriai, vykdydami techninę priežiūrą, turi vadovautis visais teisiniais aktais, tačiau bendrijų pirmininkų atveju tai nėra aiškiai apibrėžta. Taip pat svarbu šviesti gyventojus apie techninę priežiūrą, kad jie taptų sąmoningesni. Be to, reikėtų užtikrinti techninės priežiūros kokybę – tai būtų galima pasiekti nepriklausomomis apžiūromis ar griežtinant priežiūros tvarką. Vienas iš pagrindinių aspektų būtų draudimo standartizavimas. Administratoriai turi būti apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu, tačiau bendrijų pirmininkams ar pačioms bendrijoms tai nėra privaloma. Galbūt reikėtų svarstyti privalomą draudimą ne tik bendrijoms, bet ir patiems gyventojams.

„Paraiškų dar nėra gauta. Laukiame pirmųjų paraiškų nuo gruodžio mėn. pabaigos–sausio pradžios. Tam, kad būtų galima pateikti paraišką, reikia suorganizuoti gyventojų susirinkimus, gauti jų pritarimą, nupirkti investicijų plano rengimo paslaugas ir jį parengti, bei kiti darbai, kurie užtrunka“, – Eltai aiškino G. Burbienė.

Kaip informuoja APVA, paramai Europos investicijų bankas (EIB) iš Modernizavimo fondo skyrė 165 mln. eurų. Agentūra planuoja, kad Lietuvos gyventojai pateiks apie 500–600 paraiškų ir bus galima atnaujinti 450–600 daugiabučių namų.

APVA pabrėžia, kad paraiškoms nebus taikomas konkursinis atrankos būdas, jos bus priimamos, kol bus išnaudotos kvietimo lėšos arba iki 2025 m. spalio 1 d. Tačiau paraiškos, pateiktos išnaudojus kvietimo lėšas, galimai bus įtrauktos į rezervinį sąrašą.

Pagrindinė šio kvietimo sąlyga, kad atnaujinus daugiabutį, jis turi pasiekti ne mažesnę kaip B pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. Taip pat, kaip įvardija G. Burbienė, daugiabutis negali būti senesnis nei 1993 m. statybos.

„Be jau minėtų reikalavimų daugiabutis turi būti pastatytas iki 1993 m. ir gyventojų pritarimas renovacijai turi siekti ne mažiau kaip 55 proc. balsų dauguma“, – teigia G. Burbienė.

Daugiausiai renovuotų daugiabučių – Birštono savivaldybėje

APVA duomenimis, šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 13,6 proc. arba 4016 daugiabučių, dar 1302 yra renovuojami. Kaip Eltą informavo G. Burbienė, šiuo metu šalyje yra dar apie 34 tūkst. nerenovuotų namų.

Agentūros svetainėje pateikiama, kad procentaliai daugiausiai daugiabučių atnaujinta Birštone – 63 proc. arba 45 pastatai, Palangos mieste – 47 proc. arba 141, Druskininkuose – 43 proc. (118),  Ignalinos rajone – 35 proc. (107) bei Jonavos rajone – 34 proc. (142).

Šiuo metu APVA duomenimis Pagėgių rajone nerenovuotas nei vienas daugiabutis. Tuo metu mažiausia daugiabučių dalis renovuota Nidos savivaldybėje – 0,8 proc. arba 1 pastatas, taip pat Visagine – 1,6 proc. arba 4 pastatai, Kazlų Rudoje – 2,3 proc. (4) bei Pasvalio savivaldybėje – 2,6 proc. (11).

Tuo metu daugiausiai daugiabučių renovuota Vilniuje – 308, Kaune – 295, Klaipėdoje – 246, Palangoje – 141 ir Panevėžyje – 126.

Kaip aiškinama APVA svetainėje, renovuotų daugiabučių dalis pateikiama nuo visų potencialiai galinčių programoje dalyvauti pastatų.

Tądien 18.22 val. bendruoju pagalbos telefonu pranešta, kad Baltijos prospekto 25 name ant palangės sėdi žmogus. Baimintasi, kad jis gali nušokti.

Gelbėti šio vyro buvo atvykę policininkai ir medikai. Šiek tiek vėliau pareigūnai iškvietė ir ugniagesius, bet dar iki šiems atvykstant vyras buvo nuimtas nuo pavojingos vietos.

Panašu, kad 38 metų vyrui sutriko sveikata, galbūt tai lėmė nemažas išgerto alkoholio kiekis. Policininkai konstatavo jam 3,28 prom. ir išgabeno į ligoninę.

Apie 20 val. ugniagesiai skubėjo ir prie Baltijos prospekto 35 namo. Pagalbą išsikvietė policininkai, jie negalėjo patekti į butą, iš kurio sklido triukšmas, atrodė, kad viduje esančiam žmogui būtina pagalba.

Gelbėtojai atidarė duris ir įleido pareigūnus.

Paaiškėjo, kad bute niekas nieko neskriaudžia, triukšmavo smarkiai apgirtusi moteris.

Panašių istorijų nutinka dažną dieną. Nors mokslininkai nepatvirtina, kad dangaus kūnų poveikis žmogaus psichikai nėra įrodytas, pareigūnai neslepia, kad neadekvataus elgesio apraiškų ypač padaugėja pilnaties metu.

„Mano BŪSTO“ specialistai kasdien rūpinasi šimtais daugiabučių, atlikdami būtinus remonto, priežiūros ir kitus svarbius darbus klientų objektuose. Tačiau kartais pasitaiko atvejų, kai gyventojai tikina nematę atliekamų darbų, o apie juos sužino tik gavę sąskaitas už paslaugas. Šią situaciją išspręsti padeda „Mano BŪSTO“ savitarna, kurioje pateikiama išsami informacija apie atliktus ir būsimus darbus. Savitarna galima naudotis bet kuriame išmaniajame įrenginyje: telefone, kompiuteryje, planšetėje.

Paprastas būdas žinoti

„Dažnai darbai daugiabučiuose vykdomi dienos metu, kai gyventojai dirba, arba tokiose vietose, kur įprastai žmonės nesilanko: ant stogo, šilumos punkte ir kitose bendrojo naudojimo patalpose. Būtent dėl šios priežasties daugiabučių priežiūros darbai dažnai lieka nepastebėti ir gyventojams vėliau kartais dėl to kyla klausimų“, – sako „Mano BŪSTO“ Klientų atstovavimo grupės vadovė Karolina Masteikytė.

Savitarnoje skelbiami ne tik visi name atlikti darbai, bet ir iš anksto pranešama apie būsimus remonto ar priežiūros darbus, aiškiai pagrindžiant jų svarbą ir būtinybę.

Jos teigimu, naudojantis „Mano BŪSTO“ savitarna, galima matyti visą reikiamą informaciją apie tai, kas vyksta konkrečiame daugiabutyje. Savitarnoje skelbiami ne tik visi name atlikti darbai, bet ir iš anksto pranešama apie būsimus remonto ar priežiūros darbus, aiškiai pagrindžiant jų svarbą ir būtinybę. Be to, tie darbai, kurie gyventojų paprastai sunkiai pastebimi, yra fiksuojami, fotografuojami ir taip pat įkeliami į savitarnos platformą.

Daugiau aiškumo ir skaidrumo

„Savitarna – efektyvus įrankis, padedantis gyventojams jaustis informuotiems ir užtikrintiems dėl vykstančių darbų. Kiekvienas mūsų klientas bet kuriuo metu gali pasitikrinti informaciją apie tai, kas vyko ar vyks jų daugiabutyje. Ši sistema padeda išvengti nesusipratimų ir skundų dėl neva nežinomų darbų ar sąskaitų – visa reikalinga informacija yra vienoje vietoje, pasiekiama vos kelių mygtukų paspaudimais“, – pabrėžė K. Masteikytė.

Jos teigimu, kiekvienas gyventojas turi teisę žinoti, kas vyksta jų name, tad savitarna yra puikus būdas tam užtikrinti. Visos paslaugos tampa skaidresnės, o gyventojams nebereikia nerimauti dėl neaiškių darbų ar sąskaitų – visa tai galima patikrinti savitarnoje.

Žmonės nori žinoti ne tik kada ir kokie darbai atliekami, bet ir dėl ko įvyko viena ar kita avarija, kada ji bus likviduota. Būtent todėl tobuliname informavimo sklaidą.

„Todėl visus klientus, kurie dar nesinaudoja savitarna, skatinu pradėti naudotis, nes tai išties patogus būdas matyti visą aktualią informaciją apie tai, kas vyksta daugiabutyje“, – pridūrė K. Masteikytė.

Informuoja ir kitais kanalais

Įmonės savitarnos sistema – ne vienintelis kanalas, pranešantis apie planuojamus ar name jau atliktus darbus. Siekdama, kad kuo daugiau gyventojų laiku pasiektų jiems aktuali informacija, įmonė dalį klientų apie planuojamus ir atliktus darbus papildomai informuoja ir trumposiomis žinutėmis ir e. laiškais.

„Analizuodami klientų apklausų anketas matome, kad poreikis čia ir dabar žinoti, kas vyksta jų name, tik auga. Žmonės nori žinoti ne tik kada ir kokie darbai atliekami, bet ir dėl ko įvyko viena ar kita avarija, kada ji bus likviduota. Būtent todėl tobuliname informavimo sklaidą, kad jau netolimoje ateityje visi mūsų klientai kuo įvairesniais kanalais gautų jiems aktualias žinias“, – sakė „Mano BŪSTO“ Produktų vystymo grupės vadovė Indrė Kolesnikovienė.

Tiesa, yra viena sąlyga, jei gyventojai norėtų įvairiais, jiems patogiais kanalais gauti visą aktualią informaciją. Klientai su namo prižiūrėtoju turėtų pasidalyti savo kontaktais, jeigu to dar nepadarė. Tai visada galima padaryti paskambinus į „Mano BŪSTO“ Klientų patirčių centrą arba užpildžius reikiamus duomenis savitarnos svetainėje.

Tik teiraujasi

Pavasarį miestas pritarė priedangų įrengimo daugiabučiuose programai. Vasaros pabaigoje paskelbti ir kvietimai paramai gauti, tačiau kauniečiai delsia ir tokios infrastruktūros savo rūsiuose neįsirengia.

„Kvietimas teikti paraiškas pagal Kauno miesto savivaldybės priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programą buvo paskelbtas 2024 m. rugpjūčio 27 d. Paskelbus kvietimą, Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrius, koordinuojantis programą, sulaukia nemažai užklausų žodžiu, tačiau kol kas dar nesame gavę nė vienos paraiškos pagal minėtą programą“, – pažymėjo Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.

Minėta programa siekiama skatinti daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkus įrengti priedangas savo namuose, suteikiant savivaldybės biudžeto finansavimą. Pasak savivaldybės specialistų, įrengta priedanga turėtų sudaryti sąlygas daugiabučių namų gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsisaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ar kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu (atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų) ir pan.

„Konkrečios sumos vienai priedangai daugiabučiame name įrengti savivaldybė nėra numačiusi“, – apie tai, kad kiekvieno daugiabučio paraiška dėl priedangos įrengimo vertinama individualiai, nurodė K. Sakalauskienė.

Ji pridūrė, kad kol kas numatytas vienas programos finansavimo šaltinis, tai – savivaldybės biudžeto lėšos.

Vieta: priedangos galėtų būti įrengtos rūsiuose, tačiau jie turi būti sutvarkyti, atlaisvintos bendrosios erdvės. / E. Kinaičio nuotr.

Nepritaikyti namai

Kaune nemažai daugiabučių namų statyti sovietmečiu ir jų bendrosios patalpos nėra pritaikytos priedangoms įrengti. Kai nėra ir realių pavyzdžių, kaip galėtų namų rūsiai būti pritaikyti priedangoms, gyventojai nelabai žino, nuo ko reikėtų pradėti ir kiek tai kainuotų.

„Savivaldybė konsultacijas pasirengusi teikti savo kompetencijos ribose. Statinių projektų parengimu ir kitais darbais, susijusiais su priedangų įrengimu daugiabučiuose namuose, turės rūpintis pareiškėjai, t. y., daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnį paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius“, – komentavo Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja.

Visgi ji pripažino, kad nors dauguma daugiabučių namų nėra pritaikyti tokiai infrastruktūrai, tačiau miesto patvirtinta programa leistų atsakyti į rūpimus klausimus.

„Kad daugiabutis namas gautų paramą, reikia nustatyta tvarka ir terminais pateikti užpildytą paraišką ir papildomus dokumentus. Nagrinėjant paraiškas ir siūlant finansavimo dydį, prioritetai teikiami daugiabučiams namams, kurių daugiau kaip pusė butų ir kitų patalpų nuosavybės teise priklauso savivaldybei, atnaujintiems (modernizuotiems) daugiabučiams namams, daugiabučiams namams, kurių butų ir kitų patalpų savininkai sprendimą dėl priedangų įrengimo priėmė LR civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, bet ne mažesne kaip 60 proc. butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, arba ankstesne data pateiktoms ir užregistruotos paraiškoms“, – tvarką aiškino K. Sakalauskienė.

Atkreipė dėmesį, kad gyventojai pirmiau patys turi nuspręsti, ar jų daugiabutyje reikia įrengti priedangą. Jei gyventojų dauguma sutinka, tik tada būsto prižiūrėtojas gali teikti paraišką finansavimui gauti.

Svarbūs elementai

Priedanga – patalpa, galinti sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.

„Todėl priedangose turėtų būti papildomas avarinis išėjimas, taip pat galėtų būti priedangose esančių angų (langų) apsauginiai dangalai, sustiprinti priedangų patalpose esantys statybiniai mazgai ir konstrukcijos, ventiliacijos sistema su NBC (branduoliniais, biologiniais ir cheminiais) filtrais, patalpos, skirtos priešgaisrinėms, ryšio, evakuacinėms, elektros energijos šaltinių, asmens, medicininėms ir kt. saugos priemonėms, avarijų šalinimo įrangai, sanitarinių sąlygų, asmens komforto užtikrinimo ir kt. įrangai laikyti ir saugoti. Taip pat priedangoje turi būti atitinkamai paženklinti judėjimo takai, įrengta avarinė apšvietimo sistema, avarinio geriamojo vandens tiekimo, saugojimo ir nuotekų šalinimo sistemos, autonominė elektros energijos tiekimo sistema, avarinė gaisro signalizacija ir gaisro gesinimo sistema, priedangų įėjimų ir išėjimų apsauga: atitvarinės ir apsauginės konstrukcijos, prieduobės, laiptai ir pan.“, – viską, kas turėtų būti priedangose, vardijo Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja.

Žinoma, galutinė suma ir specialiai tam daugiabučiui namui pritaikyti sprendimai priklausys nuo pastato išplanavimo, bendrų patalpų dydžio, gyventojų noro įsirengti visiškai ar tik iš dalies aprūpintą priedangą.

„Visas šias priemones didžiąją dalimi pagal programą ketina finansuoti Kauno miesto savivaldybė“, – nurodė K. Sakalauskienė.

Priedangas numatyta įrengti daugiabučių namų rūsiuose, todėl rūsiuose esantys privatūs sandėliukai, jei tik sutiktų gyventojai, galėtų būti panaudoti priedangoms įrengti.

Kur slėptis?

Mieste yra keli šimtai priedangų, kurios laikinai galėtų apsaugoti žmones nuo kilusios grėsmės.

Dažnai priedangoms priskiriamos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, švietimo įstaigos, kiti viešieji pastatai. Taip pat priedangomis laikomos ir požeminės pėsčiųjų perėjos.

„Šiuo metu Kauno mieste yra 321 priedanga. Tinklas kasmet plečiamas. Prioritetas priedangoms įrengti yra taikomas iš valstybės ir savivaldybės turto“, – kalbėjo K. Sakalauskienė.

PAGD duomenimis, 6.12 val. pranešta, kad Vilniuje, Odminių gatvėje, dega daugiabutis gyvenamasis namas. Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, atvira liepsna degė keturių aukštų namo laiptinės įėjimo medinės durys. Iš ketvirto aukšto butų išvesti du suaugę žmonės ir du vaikai.

Gyventojus apžiūrėjo medikai. Išvėdinus laiptinės patalpas ir butus, gyventojai buvo įleisti į namą.

Anot PAGD, 13.23 val. gautas pranešimas, kad Radviliškio rajone, Dariaus ir Girėno gatvėje, dega daugiabutis gyvenamasis namas. Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, buvo uždūmintas dviejų aukštų medinio namo antras aukštas. Išlaužus trijų butų duris, išvesti du žmonės.

Gaisro metu išdegė dalis medinės pertvaros. Aprūko dviejų butų patalpos. Vandeniu sulietas apačioje esantis butas. Dūmų detektorių nebuvo patalpoje, kur kilo gaisras.

Rugsėjį būta kalbų apie tarakonus Naikupės g., Žalgirio g. daugiabučiuose.

Tąkart žmonės diskutavo apie įvairias priemones – tarakonų motinėlių naikinimą ar boro rūgšties su kiaušinio tryniu padėjimą tarakonų pamėgtose vietose.

Treti siūlė daugiabutį dezinfekuoti, ketvirti tikino, esą tarnybos jau buvo atvykusios, tad dalyje butų tarakonų nebeliko.

Šią savaitę gyventojas uždavė klausimą Minijos g. gyvenantiems kaimynams.

„Ar yra gyvenančių Minijos g. 130A? Ar sulaukėte naujų gyventojų – tarakonų?“ – teiravosi anonimas.

Klaipėdiečiai pasakojo, esą būta kaimynų, kurie nuodijo savo butuose vis atsirandančius tarakonus, jų ypač buvo padaugėję vasaros pradžioje.

„Man jie visai netrukdo, vis linksmiau ne vienam gyventi. Ypač smagu po nakties virtuvėje pamatyti, pasisveikinti ir eiti daryti savo reikalus“, – ironizavo klaipėdietis.

„Kovojame su jais nuo tada, kai išpurškė rūsį nuo tarakonų, prieš tai niekada nebuvo. Kur randame jų kelią, ten „užsandariname“, didžiųjų kaip ir nebesimato, bet maži dar lenda kažkur pro kanalizaciją“, – tikino kitas gyventojas.

Svarstoma kreiptis į namo bendrijos pirmininką arba bendriją dėl kenkėjų naikinimo tarnybos samdymo. Šie esą naikintų tarakonus pradėdami nuo rūsio, laiptinių ir pamažu keliautų į kiekvieną butą.

Tačiau ar visi kaimynai įsileistų nepažįstamuosius į butus – nežinia.

Lietuvos kenkėjų kontrolės bendrovės „Pelias“ direktorius Darius Čepulis yra pasakojęs, kad ne visi žmonės įsileidžia kenkėjų naikintojus, dažniausiai duris prieš nosį užveria tie, kurių butuose – parazitų židiniai.

„Misija yra beveik neįmanoma, kad visos daugiabučių laiptinės įsileistų. Per mūsų 20 metų istoriją ant pirštų galiu suskaičiuoti, kiek kartų visa laiptinė įsileido. Už tuos žmones, pas kuriuos daugiausia tarakonų, sumokėjo bendrija arba susimetė kaimynai, bet aniems ir taip buvo gerai. Tad turi būti sisteminis požiūris, visi turi nuspręsti, ką darys, ir prisiprašyti geruoju, kad įsileistų tie žmonės, kurie parazitų turi daugiausiai“, – situaciją apibūdino D. Čepulis.

Prieš artėjantį šildymo sezoną savo administruojamiems namams „Mano BŪSTAS“ tradiciškai skyrė daug dėmesio. Visą vasarą įmonės darbuotojai aktyviai vykdė pasiruošimo darbus, kurie būtini, kad šaltuoju metų laiku šiluma daugiabučiuose būtų vartojama kuo taupiau ir efektyviau.

„Mano BŪSTO“ specialistai daugiabučiuose izoliavo ir tvarkė vamzdynus, keitė susidėvėjusius ventilius, įvairias sklendes, apsauginius vožtuvus, drenažo ventilius, atliko šilumos punktų hidraulinius bandymus, tvarkė susidėvėjusias tarpblokines siūles ir vykdė kitų sistemų patikrą. Šių darbų visuma leis įmonės klientams žiemą pasitikti ramiau, nes visos inžinerinės sistemos suderintos ir parengtos šildymo sezono pradžiai.

Nuosekliai vykdydami sistemų priežiūrą užtikriname, kad į namą nebūtų tiekiama daugiau šilumos, nei jos iš tiesų reikia, o gyventojai nepermokėtų.

„Kompleksinė šildymo sistemų priežiūra vykdoma tam, kad eliminuotume kuo daugiau dedamųjų, kurios turi įtakos šilumos vartojimui name. Kitaip sakant, nuosekliai vykdydami sistemų priežiūrą užtikriname, kad į namą nebūtų tiekiama daugiau šilumos, nei jos iš tiesų reikia, o gyventojai nepermokėtų. Kadangi mūsų prižiūrimuose daugiabučiuose 90 proc. šilumos punktų yra modernizuoti, klientai už šildymą mokės 8–15 proc. mažiau nei tų namų gyventojai, kurių šildymo sistemos yra senos ir nemodernizuotos“, – sako „Mano BŪSTO“ Kauno regiono vadovas Valentinas Jerošenko.

Jo teigimu, nemažai įmonės prižiūrimų daugiabučių šildymo sistemų yra reguliuojamos pasitelkus išmaniuosius sprendimus, realiu laiku stebint visus reikiamus parametrus. Vadinasi, išmanioji sistema, stebėdama lauko temperatūros pokyčius, automatiškai reguliuoja šilumos punkto pajėgumus ir užtikrina, kad, orui sušilus, gyventojų butuose radiatoriai neperkaistų, ir atvirkščiai – orui atvėsus jie tiektų reikiamą energijos kiekį. Dėl to namai suvartoja mažiau šilumos, o gyventojai taupo.

V. Jerošenko atkreipė dėmesį į tai, kad net ir prasidėjus šildymo sezonui radiatoriai bute gali nešilti dėl keleto priežasčių.

„Pirmiausia stebėkite lauko temperatūrą. Daugelyje mūsų prižiūrimų daugiabučių namų šildymo sistemos yra automatizuotos, tad oro temperatūrai pakilus virš 12 °C, šildymas automatiškai sustabdomas, o temperatūrai nukritus, šildymas vėl įjungiamas“, – sako „Mano BŪSTO“ Kauno regiono vadovas.

Jis taip pat priminė, kad namo viršutinių aukštų gyventojai prevenciškai turi nuorinti šildymo prietaisus savo bute. Mat neišleidus oro iš šildymo sistemų, gali nešilti žemiau esančių butų radiatoriai. Nepavykus patiems nuorinti radiatorių, V. Jerošenko ragina nedelsti ir kreiptis į namo administratorių.