Kaip skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), šiemet sausį-liepą, palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu, gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1453 gaisrai, juose žuvo 34 žmonės, gaisrų skaičius šiemet čia sumažėjo 9,7 proc. Tačiau žuvo 14 gyventojų, arba 41,2 proc., daugiau.

„Ypač išaugo daugiabučių gyvenamųjų namų gaisruose žuvusių žmonių skaičius – šiemet žuvo net 12 gyventojų daugiau“, – teigia PAGD.

Būtent tragiškiausias metų gaisras, nusinešęs daugiausiai gyvybių šiemet, kilo liepos pradžioje, Šiaulių daugiabučiame name. Čia žuvo du vyrai ir 17-metė mergina.

„Dabar galvojam, kokių priemonių imtis, kad prevenciją pakreipti į daugiabučius. Anksčiau visas akcentas buvo nukreiptas į kaimo vietoves, kur žūdavo daugiau žmonių. Taikėm daugiau priemonių kaimo vietovėms, dabar turbūt reikės nukreipti prevencinę priežiūrą miestų daugiabučiams“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.

Kaimo vietovių gyventojus neretai lankydavo ugniagesiai su savivaldos atstovais, nemokamai įrengdavo namuose autonominius dūmų detektorius, taip pat buvo skiriamos lėšos kaminų, krosnių remontams.

Analizuojant gaisrų priežastis, penktadaliu (21,2 proc.) mažiau gaisrų šiemet kilo dėl užsidegusių suodžių individualiųjų gyvenamųjų namų dūmtraukiuose.

Šiemet ugnyje iš viso žuvo 60 žmonių. Per gaisrus miestuose žuvo 29 žmonės – 48 proc. visų žuvusiųjų , o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 31 (52 proc.).

Po dešimt gyventojų žuvo Vilniaus (iš jų šeši – Vilniaus mieste) ir Šiaulių (iš jų keturi – Šiaulių mieste) apskrityse, devyni – Kauno apskrityje, aštuoni – Klaipėdos apskrityje, septyni – Utenos apskrityje, šeši – Alytaus apskrityje, keturi – Telšių apskrityje, trys – Marijampolės apskrityje, du – Panevėžio apskrityje ir vienas – Tauragės apskrityje.

Panevėžio apskrityje šiemet gaisruose žuvo šešiais gyventojais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, o kitose apskrityse žuvusiųjų gaisruose skaičius išaugo.

Reikalaus griežtesnės atsakomybės iš administratorių

PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas taip pat teigė, kad ugniagesiai bando inicijuoti įstatymų pataisas, kad daugiabučius prižiūrintys administratoriai būtų griežčiau baudžiami už priešgaisrinės saugos pažeidimus.

Ugniagesiai, anot jo, prašo Vidaus reikalų ministerijos, kuriai pavaldus PAGD, kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad ši apsvarstytų galimybę didinti atsakomybę daugiabučių administratoriams, kad būtų užtikrintos ir įgyvendintos daugiabučiuose įdiegtis prevencinės priemonės.

„Kartais daugiabučiuose gyvenantys žmonės užtveria evakuacines laiptines, pasidaro sandėliukus, išsipjauna kopėčias savo balkone, nors tai yra evakuacinė priemonė. Mergina iš Šiaulių, jeigu būtų buvusios kopėtėlės, būtų išsigelbėjusi, arba į apačią, arba į viršų užliptų. Ne tiek gaisras baisus, kiek situacija – neturėjo kur evakuotis“, – BNS sakė J. Targonskas.

PAGD atstovas penkiaaukščių ir kitų daugiabučių gyventojus ragina laiptinės apačioje nelaikyti degančių daiktų – dėžių su šiukšlėmis, dviračių.

„To reikia, kad kilus gaisrui laiptinėje nesklistų dūmai ir netrukdytų žmonėms išeiti. Dūmų detektoriai irgi gelbsti, kaimynai pradeda reaguoti. Pradėsim akcijas po daugiabučius, agituosim gyventojus, kad turi juos įsirengti,“ – BNS sakė PAGD atstovas.

PAGD direktorius Saulius Greičius yra sakęs, kad Šiaulių daugiabučiame name, kur kilo tris gyvybes nusinešęs gaisras, buvo išmontuotos evakuacinės kopėčios ir užrakinti evakuaciniai išėjimai. Namas buvo tikrintas, namo administratorius baustas, surašyti nurodymai, kad atlaisvintų minėtus išėjimus ir jie nebūtų rakinami.

Pasak jo, ugniagesiai skuba padėti žmonėms, tačiau nesant dūmų detektorių, rakinant evakuacines laiptines „pralaimite kelias auksines minutes, per kurias galima žmogų išgelbėti“.

Didelis gaisras Aido gatvėje Šiauliuose esančio dvylikaaukščio devintajame aukšte kilo liepos 3 dieną, apie 13 valandą. Gesinant gaisrą bute rastas negyvas 1979 metais gimęs vyras, dar vieno vyro kūnas aptiktas devinto aukšto laiptinės aikštelėje. Kitą dieną ligoninėje mirė iš degančio buto devintame aukšte iššokusi 2005 metais gimusi mergina.

Didžioji dalis, apie 84 proc. šiemet gaisruose žuvusių žmonių, anot S. Greičiaus, buvo asocialiai gyvenantys, nuolat girtaujantis ir lovoje rūkantys asmenys.

Daugiausia žmonių žuvo sekmadieniais (13 gyventojų), nuo 15-liktos iki 22-os mėnesių dienos, kuomet mokamos įvairios pašalpos, pensijos, gaisruose žuvo 22 žmonės, t. y. 37 proc. žuvusiųjų.

Tamsiuoju paros metu, nuo 22 val. iki 8 val. ryto, žuvo 32 gyventojai (53 proc. žuvusiųjų). Gaisruose žuvo 48 vyrai ir 10 moterų, o dviejų žmonių tapatybės nenustatytos, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 62 metai.

24 gyventojai šiemet žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 17 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, keturi – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, trys – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, du – dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po vieną – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei dėl pašalinio ugnies šaltinio, keturi – dėl kitų priežasčių.

Dar keturių žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.

Tuo atveju, jei gyventojai pastebi, kad administratoriai savo pareigų neatlieka ir kiemų nevalo, tada jau turėtų kreiptis į savivaldybę ir apskųsti.

"Administratorių mieste turime ne vieną ir ne du. Jie susiskirstę pagal rajonus. Pusė skundų, prašymų ir pranešimų būna orientuoti į vidaus teritorijas – daugiabučių kiemus. Žmonės kreipiasi į mus, kad nuvalytume, veikiausiai iš nežinojimo. Bet faktiškai visi kiemai priklauso administratoriams", – paaiškino savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

Pusė skundų, prašymų ir pranešimų būna orientuoti į vidaus teritorijas – daugiabučių kiemus.

Anot jos, dėl kai kurių administratorių neveiklumo gauta tikrai nemažai skundų, ypač iš tų vietų, kur yra siauri, maži kiemai, o statoma daug automobilių.

"Būna ir tokių pranešimų, kad iš viso niekas nieko nevalė", – pastebėjo vedėja.

Savivaldybė daugiabučių namų administratorius kontroliuoja, vykdo patikras.

"Kontrolę daugiau vykdo Viešosios tvarkos skyrius. Mes patys rašėme keletą raštų, kad prižiūrėtų savo teritorijas, iškritus gausiam sniegui, taip pat rašėme, jog artėja atlydys – reikia nusivalyti groteles, kad nebūtų stipraus potvynio", – priminė I. Kubilienė.

Inga Kubilienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Viešosios tvarkos skyriaus specialistai tikrina tiek administratorių, tiek ir kitų rangovų, atsakingų už gatvių, šaligatvių valymą, darbą.

Už Klaipėdos tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį, kuriame nurodyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų.

Šio straipsnio pirmoje dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus laikinasis vedėjas Marius Žvinklis abejoja, ar pavyks įteisinti administratorių veiklos sugriežtinimą.

„Skeptiškai žiūriu į tai, kad rudenį projektas pasieks Seimą. Kažkodėl galvoju, kad sunkiai jis skinsis kelią pro Vyriausybę“, – sakė jis šią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitete.

Jis siūlo jau „čia ir dabar imtis kad ir mažesnių darbų – didinti sankcijas, nes dabartinės baudos administratoriams už įvairius pažeidimus nepasiekia tikslų ir neatgraso.“  

„Mano būstas“ turi 1620 daugiabučių Vilniuje ir preliminariai gauna 140 tūkst. eurų pajamų vien iš administravimo. Akivaizdu, kad tos baudos net ir padidintos nelabai ženkliai jo (administratoriaus – BNS) veiksmų įtakos“, – kalbėjo savivaldybės atstovas. 

M. Žvinklis įsitikinęs, kad vienintelis būdas sugriežtinti daugiabučių administratorių veiklą –  licencijavimas: „Trys pažeidimai ir išbraukimas iš sąrašų, šalinimas iš rinkos bent vieneriems metams. Tikrai ženkliai padidintų jų atsakomybę. Gyventojai nuo to tik išloštų“.

Lietuvos būsto rūmų prezidentas lobistas Miroslavas Monkevičius abejoja, ar šalinimas iš rinkos būtų panacėja.

„Ekonominės veiklos ribojimas pakankamai griežta sankcija – ar jis įmanomas ir nepažeistų Briuselio reikalavimų?“ – komitete svarstė jis. 

M. Monkevičius taip pat abejoja, ar reikia skatinti gyventojus dalyvauti daugiabučių reikaluose: „Kaip tą močiutę ar tą užsienietį, kuris nuomoja butą, paskatinti dalyvauti susirinkimuose ir aktyviai priiminėti sprendimus?“

Tuo metu aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė įsitikinusi, kad kuo pasyvesni bus gyventojai, tuo daugiau krūvio teks valstybei ir savivaldai – jos turės nustatyti administratorių ir daugiabučių savininkų bendravimo taisykles.

Tačiau M. Monkevičius mano, kad reikėtų „koncentruotis į tą žmogų, kuris yra paskirtas ir privalo užtiktini gyventojų interesus“. 

D. Veličkaitė-Matusevičė pranešė, kad netrukus ketinama įstatymu reglamentuoti administratorių skyrimą ir pakeitimą, jų priežiūrą, veiklos skaidrumą, atsakomybę. 

„Atskirti ypatybes tų bendro naudojimo objektų valdytojų, kur yra savininkų tam tikra savivalda, bendrija ar jungtinės veiklos sutartis ir diferencijuotai pažiūrėti į administratorių veiklą kaip jau į valstybės ar savivaldybės skiriamų asmenų, siekiančių pelno ir neturinčių tiesioginių interesų tame name, negyvenančių ten ir neturinčių turto. Preliminariai manome, kad, matyt, įstatymas būtų nukreiptas į administratorių veiklą“, – komitete kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovė. 

Pataisas ketinama parengti iki rugsėjo.

Dabar Lietuvoje nėra specialaus įstatymo, kuris reguliuotų daugiabučių administratorių veiklą. Civilinis kodeksas numato tris daugiabučių valdymo būdus: gyventojams steigti bendriją, pasirašyti jungtinės veiklos sutartį arba išsirinkti administratorių.

Didmiesčiuose – įvairovė

Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas Raimundas Endrikis sakė, kad maždaug pusė Kauno daugiabučių yra valdomi administratorių, 29 proc. bendrijų ir 20 proc. pagal jungtinės veiklos sutartį. „Dominuojančios valdymo formos kaip ir nėra. Apie pusę namų prižiūri daugiabučių administratoriai, o kitą pusę valdo patys gyventojai“, – sakė R.Endrikis.

Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus duomenimis, didžiąją dalį daugiabučių uostamiestyje administruoja savivaldybės paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai – 75 proc. Bendrijos valdymo būdą pasirinkę 20 proc. daugiabučių, jungtinės veiklos sutartį – 6 proc. „Pastebima, kad patalpų savininkai dažnai mano, jog perleidžiant namo valdymą savivaldybės paskirtam administratoriui nieko daugiau daryti nereikia, nors atsakomybė už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą jiems išlieka“, – pabrėžė savivaldybės atstovai.

75 proc. – maždaug tiek Klaipėdos daugiabučių valdo administratoriai.

Ši gyventojų atsakomybė dėl bendrojo turto akcentuojama ir Civiliniame kodekse. Jame numatoma, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise butų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Nesvarbu, kokią jų priežiūros ir valdymo formą savininkai yra pasirinkę, jie privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Bendrijos pranašumai

Kaip teigia Klaipėdos savivaldybės specialistai, manytina, kad geriausias būdas valdyti bendrąją nuosavybę – steigti bendriją ir patiems tvarkant savo nuosavybę matyti rezultatus. Tam reikia įsteigti juridinį asmenį – bendriją, išsirinkti valdymo, kontrolės organus.

Daugiabučių bendrijos nariai nusprendžia, kokį rangovą rinktis, kai pastatui reikia remonto, planuoja išlaidas, nusistato bendrijos mokesčius.

Namo bendrijai įkurti reikalingas namo savininkų susirinkimas, per jį tvirtinami bendrijos įstatai, išrenkamas pirmininkas. Bendrija gali vienyti ir daugiau nei vieną daugiabutį.

Bendrijoje pirmininkas neretai renkamas iš bendrijos narių arba kviečiami eiti šias pareigas asmenys iš šalies. Paminėtina, kad bendrijos gali patikėti įvairias funkcijas profesionaliems būsto administratoriams.

Įga­lio­ti as­me­nys ar įmo­nės yra pa­gal­bi­nin­kai iš­sau­go­ti ir puo­se­lė­ti tur­tą, ta­čiau jie atsa­kin­gi už su­tar­ti­mi apibrėž­tą tam tik­rą veik­lą, o strateginiai, il­ga­lai­kiai sprendi­mai vi­sa­da lie­ka gyven­to­jų rankose.

Jungtinės veiklos nauda

Kauno Dainavos mikrorajone esančio daugiabučio gyventoja Janina džiaugiasi esančia galimybe pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Ji atstovauja 100 butų savininkams bendradarbiaujant su administruojančia įmone. Janinos teigimu, įsteigti bendrijai pritrūko gyventojų ryžto, nes reikia sutvarkyti daug dokumentacijos, įvykdyti įvairias procedūras. „Dauguma gyventojų sako tam neturintys laiko, aš taip pat neturiu galimybių atsidėti pirmininkavimui, – pasakojo ji. – Anksčiau visas namo valdymas buvo atiduotas administratoriui, bet kildavo daug klausimų, kodėl pasirenkami vieni ar kiti darbai, o kai kurios sritys, mūsų nuomone, nesulaukdavo reikiamo dėmesio. Tarkim, mums atrodė, kad svarbiau pakeisti laiptinės langus, duris, bet nuspręsta pirmiau remontuoti stogą, nors jo būklė dar nebuvo labai bloga. Sužinoję apie jungtinės veiklos sutarties variantą supratome, kad ji mūsų atveju pati geriausia“, – teigė gyventoja.

Janinai užtenka gyvai pabendrauti su kaimynais arba sulaukti jų klausimų elektroniniu paštu, o susirinkimus, darbų planus rengia administruojanti bendrovė. „Žmonių pageidavimus, lūkesčius perduodu partneriams, kurie paskui derina darbų eigą su manimi“, – kalbėjo ji.

Šeimininkas – svarbiausias

Gyventojų susirinkimuose paprastai aptariamas daugiabučio bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, remonto, rekonstrukcijos metinis ir ilgalaikis planas.

Savivaldybių atstovai akcentuoja, kad nesvarbu, kokią daugiabučio valdymo formą pasirenka gyventojai, visų pirma, jie patys yra turto šeimininkai. Įgalioti asmenys ar įmonės padeda išsaugoti ir puoselėti turtą, tačiau jie atsakingi už sutartimi apibrėžtą tam tikrą veiklą, o strateginiai, ilgalaikiai sprendimai visada lieka gyventojų rankose. Kuo jie aktyvesni, tuo lengviau ir sklandžiau organizuojami priežiūros darbai tiek jungtinės veiklos sutarties, tiek bendrijos atveju.

Bendrovė „Mano BŪSTAS“ sako jau sulaukianti klientų pranešimų, jog daugiabučiuose lankosi neaiškūs asmenys ir renka gyventojų duomenis. Įmonės specialistai ragina gyventojus būti atidžius ir primena, kaip saugo savo klientų privatumą bei namo kaupiamąsias lėšas.

„Renkantis namo administratorių reikia būti itin atidiems. Jeigu numosite ranka, nenustebkite, kad įmonė gali dingti lyg į vandenį su jūsų pinigais. Todėl visada patariame gyventojams įvertinti rizikas, nes vienas svarbiausių kriterijų, į kurį būtina atsižvelgti renkantis, – finansinis įmonės patikimumas ir sugebėjimas saugoti gyventojų sukauptas lėšas. Verta atsiminti, kad administruojančiai įmonei yra patikimas gyventojų turtas – tiek pats pastatas ir jo priežiūra, tiek gyventojų sumokami pinigai“, – sakė „Mano BŪSTO“ Klaipėdos regiono vadovas Laimonas Žemaitis.

Pašnekovo teigimu, visos klientų kaupiamosios lėšos yra saugomos atskirose sąskaitose – joms galioja specialus apsaugos reglamentas. Be to, visi įmonės klientai gali visada matyti, kiek lėšų yra sukaupęs jų namas. Ši informacija yra prieinama bet kuriuo metu klientų savitarnos zonoje „eBŪSTAS“. Sistemiškai veikiantis administratorius turi procesus ir procedūras, kaip tokios lėšos valdomos, jos reguliariai pervedamos į atitinkamas depozitines sąskaitas, panaudojimas iš jų yra galimas tik išimtinai gyventojų naudai atliktiems darbams apmokėti.

L.Žemaitis neslėpė, jog Lietuvoje yra buvę atvejų, kai namus prižiūrinčios įmonės gyventojų kaupiamąsias lėšas naudodavo savo finansinėms bėdoms spręsti arba tiesiog jas iššvaistydavo.

„Nuo pat pradžių visus savo klientus esame informavę, kad jų kaupiamosios lėšos yra saugios ir naudojamos tik pagal paskirtį. Labai svarbu, kad gyventojai galėtų savarankiškai bet kada matyti, kiek kaupiamajame fonde yra pinigų. Būtent tokią galimybę mes ir suteikiame – lėšų balansą kiekvienas gali matyti savo telefone ar kompiuteryje, jei naudojasi „eBŪSTO“ savitarna arba mobiliąja aplikacija“, – pabrėžė L.Žemaitis.

Kitas svarbus niuansas, rodantis daugiabučių administratoriaus patikimumą ir skaidrumą – kaip įmonė organizuoja objektuose vykdomus remonto darbus. Mat neretai pasitaiko, kad įmonės piktnaudžiauja ir remonto darbus perka iš dukterinių bendrovių. Tokiu atveju nelieka konkurencijos, o gyventojai priversti permokėti už paslaugas.

„Mūsų įmonėje visi ne avarinio pobūdžio darbai perkami skaidriai – per darbų užsakymo platformą „PortalPRO“, kur daugiau nei 300 įvairaus profilio meistrų siūlo savo paslaugas. Jeigu name planuojamas atlikti didelės apimties darbas, visada organizuojame skaidrų pirkimą, kuriame dalyvauja daugiau nei 100 patikimų partnerių. Dėl konkurencijos visada užtikrinama geriausia kaina klientui, suteikiamos garantijos, galiausiai – nėra jokio interesų konflikto“, – akcentavo L.Žemaitis.

Kalbėdamas apie pandemijos metu padažnėjusias gyventojų viliones rinktis naują ar niekam nežinomą namo administratorių, „Mano BŪSTO“ Klaipėdos regiono vadovas palinkėjo daugiabučių namų savininkams neprarasti kritiškumo ir visada domėtis siūloma paslauga bei paslaugos teikėjo patikimumu.

„Kam patikėti valdyti savo turtą, laisva valia sprendžia tik namo gyventojų dauguma ir niekas kitas. Todėl sprendimą reikia priimti apgalvojus ir mažiau klausyti prašalaičių arba nepažįstamų asmenų patarimų bei saldžių pažadų“, – priminė L.Žemaitis.

Netenkina visų

Skaičiuojama, kad daugiabučiuose gyvena apie 60 proc. Lietuvos gyventojų. Dabar valdyti daugiabutį galima trimis būdais: savininkai steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį (JVS) arba pasirenka administratorių. Administratorių taip pat gali paskirti savivaldybė.

Šiuo metu daugiabučių valdymas aprašytas trijuose įstatymuose: bendrijų veiklą reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, administratorių – Vyriausybės nutarimu patvirtintos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatos ir Civilinis kodeksas. Tačiau AM paruoštas naujas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas, kurio tikslas, kaip teigiama, viename įstatyme įtvirtinti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros, remonto, atnaujinimo ir disponavimo jais principus. Susipažinusieji su įstatymo projektu teigė, jog kažkodėl siekiama išardyti bendrijas ir privačias bendroves, visiškai sugriauti daugiabučių priežiūros sistemą.

Nemažai pastabų įstatymo projektui turi gyventojams atstovaujantis Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas Giedrius Komka. Jis sako, kad kelių asmenų buldozeriu stumiamas įstatymas yra netinkamas, nes, pirmiausia, sukiršina visus rinkos dalyvius ir sudaro prielaidas piktnaudžiavimui bei korupcijai.

"AM žmonės parašė "rašinėlį", kuris buvo pristatytas Seime spalio mėnesį. Tai yra baisu. Vartotojų – eilinių gyventojų – teisių jis negina ir neužtikrina, kaip neužtikrina ir teisių ar normalių darbo sąlygų tiems, kas vykdo šią veiklą, prižiūri tą butų ūkį, – teigė G.Komka. – Toks įstatymas neužtikrintų sąlygų dirbti savivaldybėms. Jos, neturėdamos instrumento, teisių ar net pajėgumų, būtų apkrautos 5–6 kartus didesniu darbu, didesne atsakomybe. Savivaldybių atsakingiems darbuotojams būtų galimybės pasipelnyti – atsirastų korupcijai sąlygos."

Išgirdo: daugiabučių administratoriams pradėjus kelti balsą, AM sudarė darbo grupę, kuri rengiamo įstatymo projekto nuostatas tobulins.

Negana to, įstatymo projektas, pasak gyventojų atstovo, stumiamas buldozeriu, nors jis yra neišdiskutuotas, mažai atsižvelgta į pastabas, kurios ne kartą buvo išsakytos per AM vykstančius socialinių partnerių penktadieninius pusryčius. Įstatymo projekto rengėjai į pastabas atsako, kad "pajudino klanus". Tačiau klausimas, ar iš tiesų taip yra, jei tas įstatymas absoliučiai visų netenkina.

Pastabų gausu

"Aš darau tokią prielaidą, kad galimai yra įkurta įmonė, kuri, įsigaliojus įstatymui, taps savivaldybėms palanki. Mat pagal įstatymo projektą, jeigu bendrija ar administratorius padaro tris pažeidimus, o tai gali būti bet kas,  nes, kaip sakoma, norint ir prie stulpo galima prikibti, galų gale konkurencija yra, – fiksuojamas pažeidimas. Trys pažeidimai ir iš bendrijos, administratoriaus ar JVS turėtojų atimama licencija, o savivaldybė skiria savo administratorių. Kitaip sakant, savivaldybė įgauna galias spręsti už gyventojus", – pastebi G.Komka.

Kaip įvykiai, anot jo, gali klostytis toliau? Tarkime, įmonė Vilniuje valdo apie 260 namų. Kažkoks vadybininkas nesusitvarko – darbas nepatinka, nuotaikos nėra ar kompetencijos trūksta – ir įmonė "gauna" kažkokiame name 3 pažeidimus, iš įmonės atimama licencija, šimtas ar daugiau darbuotojų eina lauk, nes įmonei belieka tik užsidaryti, o savivaldybei palanki ar savivaldybės įmonė gauna be įdirbio, be pinigų, be laiko sąnaudų, gatavą turtą, kurį reikia administruoti. Tačiau toks pakeitimas toli gražu nesąlygoja, kad gyventojams, vartotojams bus geriau.

Savivaldybių atsakingiems darbuotojams būtų galimybės pasipelnyti – atsirastų korupcijai sąlygos.

Jungtinės veiklos sutartis – viena iš valdymo formų, pagal parengtą įstatymo projektą, G.Komkos teigimu, yra naikinama, nes parašyta, kad tam reikia 100 proc. namo gyventojų pritarimo. Vienas kaimynas nepaskolino kitam druskos – tas jau piktas, nepasirašys dėl jungtinės veiklos. Jei yra koks nors nuomininkas – reikia ieškoti savininko.

Bendrijoms numatyta pirkimus organizuoti per Centrinės pirkimų organizacijos (CPO) sistemą, o ten net užsiregistruoti be konsultacijų, papildomų skambučių, neįmanoma. O yra tūkstančiai bendrijų pirmininkų, kuriems 60–70 metų, ir jie apie visa tai nieko nesupranta. Ar kiekvienam reikės samdytis po teisininką, kad užsiregistruotų ir galėtų vykdyti pirkimus?

"Mano manymu, reikėtų esamą įstatymą patvarkyti, kad ten, kur numatyta, kad galima pasikeisti pirmininką ar administratorių, būtų aprašyta ir kaip tai padaryti, o ne tik kad galima padaryti. Kad būtų aiški seka, daugiau atskaitomybės, bet protingos, o ne taip, kaip pagal tą naują įstatymą, kad reikėtų kas ketvirtį rengti susirinkimus bendrijoje. Šiandien į vieną susirinkimą žmonės neateina, o tai reiškia, kad kvorumo nėra, reikia šaukti pakartotinį. Du susirinkimai per ketvirtį, 8 per metus. Ar žmonės vaikščios? Juk į rinkimus, kurie ne taip dažnai būna, žmonės neateina. Ir ką tada daryti pirmininkui?" – svarstė G.Komka.

Jį stebina ir įstatyme numatytas siūlymas naikinti bendrijos valdybą. Jei naikinama valdyba, pirmininkas įgauna daugiau galių, gyventojų skundai keliautų ne į valdybą, o tiesiai pirmininkui. Jeigu jie dėl jo veiklos – ačiū, viso gero, neįdomu. Tada jau gyventojai rašytų savivaldybei. Jei iki šiol valdyboje dauguma skundų yra išsprendžiami, įsigaliojus įstatymui visi jie keliautų į savivaldybę. Vilniaus savivaldybė, pavyzdžiui, ir taip peržiūri tik 20 proc. to, ką gauna, mat Būsto administravimo skyriuje dirba vos 5 žmonės. Vadinasi, vien tik su bendrijomis susitvarkyti jų ten reiktų 40–50.

Diskusijų nėra

Anot G.Komkos, norėtųsi, kad tas įstatymas būtų išdiskutuotas. Penktadieninių pusryčių Aplinkos ministerijoje metu visi buvo smarkiai pasipiktinę, kad suinteresuotos grupės – ir vartotojai, ir administratoriai, ir bendrijos, ir asociacijos, ir visi kiti, susiję su butų priežiūra – nebuvo kviečiami rengiant įstatymą, nebuvo sudarytos darbo grupės. Dabar, po pristatymo Seime, neva tai daroma, tačiau nors jis bandė užsiregistruoti, taip ir nepavyko.

"Man rašo bendrijų pirmininkai, skambina ir rašo administruojančios bendrovės, siunčia savo pasiūlymus galvodamos, kad aš dalyvauju darbo grupėje. Tačiau iki šiol neturiu jokios informacijos ar aš dalyvauju, ar nedalyvauju", – sakė Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas.

Anot jo, nėra dialogo su AM, Vilniaus savivaldybė kaip nesikišo, taip ir nesikiša, nes jai taip patogu – takelį nutiesė ir džiaugiasi. Jau ne kartą skelbta, kad iš gaunamų skundų dėl daugiabučių priežiūros dabar savivaldybėje išnagrinėjama tik iki 20 proc. ir tai dažniausiai šabloniškai pacituojami kažkokie įstatymai ir išsiunčiama klausėjui, ne daugiau.

"Aš buvau parengęs įstatymo projektą, kuris buvo paremtas gyventojų realybės pagrindu, atidaviau visiems suinteresuotiems valdžios atstovams, tačiau nulis emocijų. Norisi diskusijos, norisi, kad žmonės ar organizacijos, kurie realybėje susiduria su būsto valdymu, priežiūra, būtų išgirsti, o ne nežinia kokių  interesų vedami AM klerkai prastūminėtų šitą įstatymą", – sakė G.Komka.

Būtinas dėmesys

Vienos iš daugiabučius administruojančių bendrovių, UAB "Servico", direktorė Aistė Grigaitienė "Vilniaus dienai" teigė, kad daugiabučių valdymą iš naujo reglamentuojančio įstatymo projektas yra realybės neatspindintis ir visą pastatų administravimo bei priežiūros sistemą griaunantis sumanymas. Daugiabučiuose namuose gyvena daugiau kaip 60 proc. visų Lietuvos gyventojų, todėl, jos įsitikinimu, šią temą Seimas turėtų nagrinėti atidžiau.

60 proc. – skaičiuojama, kad daugiabučiuose gyvena maždaug tiek visų Lietuvos gyventojų.

"Esame gana nedidelę rinkos dalį Vilniuje aptarnaujanti įmonė ir aktyviai į įstatymo projekto pataisų siūlymus nesame įsitraukę. Jeigu reikėtų daugiau administratorių įsitraukimo, esame pasiruošę atstovauti ir ginti verslo bei savo klientų interesus, – sakė A.Grigaitienė. – Dabartinė įstatymo projekto versija yra žalinga tiek administruojančioms įmonėms, tiek bendrijoms. Tarp klientų turime bendrijų, kurios mus samdo visapusiškai priežiūrai, o pirmininkas yra gyventojų atstovas įvairiems formalumams. Sužinoję, kokios sankcijos lauktų pirmininkų priėmus įstatymą, ne vienas mus perspėjo, kad iš pareigų trauksis. Taigi akivaizdu, kad projektas yra tiesiog neadekvatus.

Darome prielaidą, kad įstatymo projektas yra tam tikra manipuliacija visuomene. Daugiabučių administravimą reikia skaidrinti, bet įstatymo projektas privalo būti rengiamas įtraukiant visas suinteresuotas grupes."

Rengtas nelegaliai?

"Vilniaus dienos" kalbintas Lietuvos būsto rūmų teisininkas Algirdas Glodenis teigė, jog įstatymo projektas AM darbuotojų yra rengtas nelegaliai, o registruotas dviejų Seimo narių – aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos ir Seimo nario Lauro Stacevičiaus.

"AM darbuotojai jį rengė, tikėtina, darbo laiku, galbūt ir teisėtai pagal ministerijos planus, bet pagal AM nuostatus tokius projektus ministerija turi teikti Vyriausybei, o ne kažkokiam Seimo nariui, – teigė teisininkas. – Ministerija nerengia Seimo nariams dokumentų, ji rengia Vyriausybei siūlymus, o pateikus juos Vyriausybei, įsijungia derinimo mechanizmas: visi jį mato, žino, teikia pastabas, kol įgauna kažkokio dokumento pavidalą, jis būna išdiskutuojamas. Šiuo atveju viskas buvo daroma slaptai, niekas nieko nežinojo, projektą pamatė tik tada, kai jis buvo įregistruotas Seime."

A.Glodenio manymu, įstatymo projekte aibė visokių problemų, iki tokių absurdų, kad bendrijoje, pavyzdžiui, gali būti vienas narys. Jeigu mažiau nei vienas, bendrija turi būti likviduojama. Kas likviduos bendriją?

Dar yra keli straipsniai, kur savivaldybei suteikiama teisė skirti baudas iki 6 tūkst. eurų. O Administracinių nusižengimų kodeksas sako – jeigu sankcija didesnė nei 1,5 tūkst. eurų, bylas nagrinėja tik teismai.

"Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas atliks kažkokius darbus profilaktiškai, kad neįvyktų avarija, gyventojai gali nepatvirtinti tos atliktų darbų ataskaitos ir valdytojas už juos turės sumokėti iš savo kišenės, nors galbūt išgelbėjo pastatą nuo didelės avarijos. Bendrojo naudojimo objekto valdytojai skatinami geriau nieko nedaryti", – įžvelgė A.Glodenis.

Tamsu: gyventojų atstovai būgštauja, kad įstatymas dėl daugiabučių vėl rengiamas slaptai, neaptariant nuostatų su visomis suinteresuotomis pusėmis.

Dar vienas absurdas – siūlymas panaikinti bendrijos valdybą ir palikti vienam bendrijos pirmininkui visą krūvį. Negana to, pavesti jam vietoj vieno ataskaitinio susirinkimo rengti keturis ketvirtinius ir vieną metinį – atsiskaitymo. Kai apskritai į vieną žmonės neateina, ypač jeigu name viskas gerai.

Anot Lietuvos būsto rūmų atstovo, gyventojai skundžiasi administratoriais – taip, kad nesiskųstų, nebūna. Parengto dokumento Aiškinamajame rašte rašoma, kad, jų duomenimis, dėl bendrijų veiklos būna apie 1,5 tūkst. skundų per metus, dėl administratorių – panašiai, o nubausta valdytojų – 10 kartų mažiau. Tačiau kas darysis, kai atsiras toks įstatymas, kuriame parašyta, kad už trečią nuobaudą administratorius praranda visą verslą tame mieste? Teisininko manymu, administratoriai, kuriems gresia verslo netekimas, atkišę maišelį eis į savivaldybę, kad tik ši neskirtų trečios baudos. Kitaip sakant, landa savivaldybėje korupcijai.

"Mes teikėme prašymą Seimo valdybai, Seniūnų sueigai įstatymo projekto nesvarstyti Seimo salėje, pateikimo neatlikti, prašyti, kad atsiimtų iniciatoriai. Reaguojant gal į tai, gal į įvairių susijusių organizacijų pasipiktinimą, buvo suorganizuotas susitikimas AM. Kiek teko girdėti, ministerija jau lyg ir rengia naują projektą. Jį, kiek suprantu, vėl pamatysim tik tada, kai bus įregistruotas. Vėl viskas daroma slaptai", – sakė A.Glodenis.

Turi savų argumentų

"Vilniaus diena" pasiteiravo vieno įstatymo projekto rengėjų – AM Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresniojo patarėjo Ramūno Šveikausko – kaip jis vertina įvairių susijusių sričių specialistų nuogąstavimus ir pastabas dėl parengto projekto.

R.Šveikausko atsiųstuose atsakymuose teigiama, jog daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektu siekiama apriboti valdytojų savivalę, galimybę piktnaudžiauti įgaliojimais, o tai, suprantama, piktina valdytojus. Pavyzdžiui, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad už nupirktas prekes ar darbus valdytojai turėtų atsiskaityti gyventojams. Valdytojai priešinasi tokiai iniciatyvai, motyvuodami verslo žlugdymu ir neadekvačiai didinama administracine našta. AM nuomone, atsiskaityti gyventojams būtina.

Paklaustas, ar vertinta, kas realiai galės perimti šimtų daugiabučių administravimą, jei kokiai įmonei būtų panaikinta licencija, AM atstovas teigė, jog visų pirma tikimasi, kad administravimo paslaugas teikiančios bendrovės tinkamai vykdys savo pareigas. O savivaldybės institucija, siekdama pašalinti administratorių iš rinkos, turės konstatuoti, kad administratorius panaudojo gyventojų lėšas ne pagal paskirtį, neteikė jiems informacijos, išrašė sąskaitą nesant tam teisinio pagrindo. Akivaizdu, kad savo įgaliojimais piktnaudžiaujančiam administratoriui turėtų būti uždrausta tam tikrą laiką tęsti veiklą. Antra – pareiga tinkamai valdyti ir prižiūrėti bendrąją nuosavybę yra numatyta butų ir kitų patalpų savininkams, kurie jai valdyti gali ne tik samdyti administratorių, tačiau įsteigti bendriją ar sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir patys vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Įstatymo projekte yra siūloma numatyti, kad bendrijų steigimo išlaidos būtų kompensuojamos.

R.Šveikauskas taip pat pažymėjo, jog įstatymo projekte nėra numatyta, kad bendrijų pirmininkai būtų atsakingi savo lėšomis už pirkinius. Tačiau tokiu atveju, jeigu pirkimai bus įvykdyti neturint tam teisinio pagrindo (nesant savininkų sprendimo pirkti), jeigu pirkiniai įgyti už didesnę kainą, negu buvo nuspręsta gyventojų, taip pat kai pirkiniai buvo įgyti kitu būdu, negu buvo nusprendę savininkai, valdytojas už pirkinius turės susimokėti pats.

"Akivaizdu, kad bendrijos pirmininkas ar administratorius, kuris iš esmės yra samdomas vykdyti savininkų valią, ją pažeidęs turi prisiimti atsakomybę. Manome, kad tik nesąžiningi bendrijų pirmininkai gali prieštarauti tokiai iniciatyvai", – teigė vienas įstatymo projekto rengėjų.

Pasak AM atstovo, įstatymo projektu nebus siūloma naikinti bendrijų valdybų. O reikalavimas, kad jungtinės veiklos sutartimi turtas gali būti valdomas tik pritarus 100 proc. narių – visiškai normalus. Mat JVS dalyviai, kai du ar daugiau partnerių kooperuoja savo turtą, darbą ar žinias, ir turi būti aktyvūs bei veikti visų partnerių bendrų interesų labui.

Anot STT, analizės metu nustatyta, kad savivaldybės organizuojama atrankos procedūra yra tik formalaus pobūdžio, nes pretendentų gebėjimai ir pasirengimas vykdyti šias funkcijas nėra vertinami – nėra kriterijų, pagal kuriuos būtų galima objektyviai įvertinti pretendentų pasiruošimą ir tinkamumą teikti šias paslaugas.

Taip pat nenustatyti administratorių parinkimo kriterijai objektams, kuriuose dauguma patalpų nuosavybės teise priklauso savivaldybei. STT teigimu, pernelyg plati savivaldybės diskrecija pasirenkant administratorių vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys.

STT taip pat teigia, kad nepakankamai kontroliuojami daugiabučių namų administratorių vykdomi pirkimai, „todėl išlieka prielaidų piktnaudžiauti ir reikalingus darbus ar paslaugas pirkti nepagrįstai didelėmis kainomis“.

STT turi priekaištų ir dėl administratorių veiklos kontrolės, pvz., per pastaruosius dvejus metus iš esamų daugiau nei 30 daugiabučių namų administratorių, savivaldybė planinių patikrinimų metu įvertino 5 administratorių veiklą, o neplaninių patikrinimų metu – 8 administratorių.

Anot pranešimo, nėra aiškiai įvardintų pagrįstų motyvų dėl tikrintinų administratorių parinkimo. STT pareigūnai atkreipė dėmesį, kad visi planinių tikrinimų metu patikrinti asmenys administravo sąlyginai nedaug daugiabučių namų – nuo 15 iki 88, kai tuo tarpu didžioji dalis administratorių administruoja nuo 200 iki 700 namų.

Siekiant pašalinti ar sumažinti nustatytus korupcijos rizikos veiksnius STT pateikė pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybei ir Aplinkos ministerijai. Jos per 3 mėnesius turės informuoti STT, kaip į rekomendacijas bus atsižvelgta.

Vilniaus miesto savivaldybė teigia, jog administratorių atranką atlieka ir valdytojų organizuojamus pirkimus tikrina remdamasi teisės aktais, šiuo metu analizuoja STT pastabas, taip pat laukiama įstatymų pataisų iš Aplinkos ministerijos.

„Teisės aktų tobulinimas nacionaliniu lygiu leistų efektyviau ir sklandžiau įgyvendinti savivaldybei priskirtas funkcijas. Mūsų žiniomis, Aplinkos ministerija jau parengė tam tikrų teisės aktų pakeitimus, atsižvelgdama į STT rekomendacijas“, – BNS sakė savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus vedėja Eglė Šlajūtė.

Dešimt koncerno „Icor“ netiesiogiai valdomų daugiabučius Vilniuje administruojančių bendrovių ir grupei nepriklausanti įmonė „Adminsta“ teisme siekia, kad būtų panaikinti sostinės savivaldybės sprendimai, susiję su naujų namų administratorių rinkimais.

„Adminstos“ vadovas Jonas Ūselis BNS teigė, jog bendrovės nusprendė kreiptis į teismą, kad būtų suformuota praktika, kaip sostinėje renkami daugiabučių administratoriai. Jis įsitikinęs, kad rinkimų rezultatai rodo, jog rinkimai nebuvo reikalingi.

Tuo tarpu sostinės savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis aiškina, jog savivaldybė rinkimus privalėjo organizuoti ir šie vyksta sklandžiai.

Teisme - 4 bendrovių ieškiniai

Kaip BNS patvirtino įmones valdančios bendrovės „City service“ atstovas spaudai Paulius Ugianskis, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikti 4 ieškiniai. Jis pateikė informaciją apie bendrovių reikalavimus, tačiau nedetalizavo, kodėl nuspręsta kreiptis į teismą

Į teismą kreipėsi bendrovės „Antakalnio būstas“, „Žirmūnų būstas“, „Namų priežiūros centras“, „Pašilaičių būstas“, „Justiniškių būstas“, „Lazdynų butų ūkis“, „Naujamiesčio būstas“, „Karoliniškių būstas“, „Viršuliškių būstas“ ir „Vilkpėdės būstas“.

Į teismą taip pat kreipėsi grupei nepriklausanti daugiabučių administratorė „Adminsta“.

Bendrovės teisme siekia, kad sostinės savivaldybė būtų įpareigota priimti jų surinktus balsavimo biuletenius, taip pat nepriimti sprendimų dėl daugiabučių administratorių skyrimo, kol nebus pakeistos jų rinkimo ir skyrimo taisyklės, o savivaldybės gyventojams skelbiama informacija apie šių įmonių teikiamas paslaugas ir kainas pripažinta klaidinančia.

Mano zonoje išvis balsavimai neįvyko nė viename name. Tai rodo nereikalingą veiksmą.

„Adminstos“ vadovas J. Ūselis BNS teigė, jog bendrovės nusprendė kreiptis į teismą, kad būtų suformuota praktika, kaip sostinėje renkami daugiabučių administratoriai.

„Daugiabučių namų administratorių asociacijoje priėmėme tokį sprendimą, kad verta išnagrinėti teisminiu keliu ir turėti teisminę praktiką tokiems atvejams ateityje. Tokios praktikos administratorių keitimui nėra, bylų nėra. Taigi norime išsiaiškinti, kaip tuo klausimu pasisako teismai, nes būna daug susikirtimų, pavyzdžiui, tiek savivaldybė, tiek ministerijos, tiek Seimo kontrolieriai aiškina savaip ir nesant teisminės praktikos labai sunku“, – aiškino jis.

J. Ūselis teigė, jog didelių problemų per rinkimus nebuvo, tačiau pasitaikė nesusipratimų.

„Problemų nėra, bet būna įvairių kuriozinių dalykų, kai negauna namas biuletenių, o pasakoma, kad visi namas prabalsavo arba neprabalsavo. Galbūt čia daugiau politinis sprendimas. Aš manau, kad tai yra žmonių valia – nepatinka administratorius, jį reikia keisti. Kodėl tai prievole prikabina savivaldybė?“, – kalbėjo jis.

„Adminstos“ vadovo nuomone, rezultatai rodo, jog daugiabučių administratorių rinkimai nebuvo reikalingi.

„Rezultatai rodo, kas ir buvo prognozuota, kad balsavo ne daugiau nei 7 proc. Tai reiškia pinigų iššvaistymą. Pats (savivaldybės – BNS) administracijos direktorius konferencijoje mums sakė, kad išmėtėm paštui, priėmėme darbuotojų krūvą, o (administratorius – BNS) pasikeitė labai mažai iš tų 4,5 tūkst. namų. Mano zonoje išvis balsavimai neįvyko nė viename name. Tai rodo nereikalingą veiksmą“, – sakė J. Ūselis.

Planuoja antrą rinkimų etapą

Sostinės savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis BNS sakė, jog per pirmąjį etapą namų administratorius išsirinko 500 daugiabučių ir prognozavo, jog panašus skaičius jų turėtų būti ir per antrąjį.

„Procesas vyksta pakankamai gerai ir pirmame ture apie 500 namų pasikeitė administratorius – susidomėjimas visai didelis. Aišku, visada visi procesai galėtų būti sklandesni ir vykti geriau, kokybiškiau, su mažiau klaidų. Pakartotinis balsavimas vyks nuo spalio 8 dienos, bus apie 3 tūkst. namų. Pakartotinis balsavimas turi žemesnę ribą, kiek turi būti balsų – ne 50 proc., o 25 proc., kad rinkimai įvyktų. Prie tos ribos buvo nemažai namų, manau, kad bus dar kokie 500“, – kalbėjo jis.

P. Poderskio vertinimu, po pirmojo rinkimų etapo „City service“ įmonių pozicija sostinės rinkoje nepasikeitė.

„Nepasakyčiau, kad kažkas labai radikaliai pasikeitė. Galbūt vienur neteko vieno-kito namo, kitur vieną-kitą gavo. Matyt jiems nepatinka tas procesas, nes jis įneša tam tikro neaiškumo ir pareikalauja daugiau sąnaudų, nes reikia dirbti su savo klientais, pasakoti ką ir už kiek jie daro, reikia galbūt investuoti ir į reklamines kampanijas. Iš kitų administratorių tokio labai ryškaus nepasitenkinimo nėra, jie tai priima, kaip teisės aktų reikalavimus“, – aiškino jis.

Sostinės savivaldybė skelbė, jog 2017-ųjų pabaigoje baigėsi daugiabučių namų administratorių penkerių metų paskyrimo terminas, todėl gyventojai turi išsirinkti naujus. Savivaldybė planavo organizuosianti administratorių rinkimus apie 4,4 tūkst. daugiabučių.

Tyrimo nepradės

Liepos pabaigoje sostinės savivaldybė pranešė kreipusis į prokurorus dėl daugiabučių administratorių rinkimų. Teigta, jog kai kurie administratoriai patys rinko biuletenius iš gyventojų, o į savivaldybę pristatyta tik dalis jų. Balsavimo biuletenius gyventojai savivaldybei turėjo pristatyti patys.

P. Poderskis tvirtina, jog šis sprendimas buvęs impulsyvus, o galiausiai nuspręsta, kad dėl įtariamų pažeidimų keliuose namuose balsavimas bus pakartotas.

„Tai buvo toks impulsyvus mūsų žingsnis dėl tų balsadėžių, naudojamų administratorių kasdienėje veikloje. Pavyzdžiui, balsavimui, ar remontuoti laiptinės duris. Ir kai kurie (administratoriai – BNS), galbūt nieko blogo nenorėdami, paprašė, kad tuos biuletenius, kuriuos išdalino savivaldybė, sumestų jiems į balsadėžę, o jie pristatys. Tai nėra labai teisinga ir tuose namuose mes procesą pakartosime, kad būtų išsklaidytos visos abejonės. Tai bus kokie keli namai“, – sakė savivaldybės administracijos direktorius.

Pasak Generalinės prokuratūros atstovės Ritos Stundienės, savivaldybės skundas buvo persiųstas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuris šį ketvirtadienį pranešė ikiteisminio tyrimo nusprendęs nepradėti.

Šiuo metu sostinėje daugiabučius administruoja 40 bendrovių.

Po pirmojo turo nemažai vilniečių skundėsi, kad negavo balsavimo biuletenių arba sulaukė jų po kelis kartus. Pasitaikė ir atvejų, kai užpildyti biuleteniai kažkur prašapo, o gal ir tyčia buvo pradanginti. Visa tai tik stiprina įtarimus, kad šie rinkimai neskaidrūs ir atsiduoda korupcija.

Vertino tik du balsus

Gyventojams, kurie patikėjo savivaldybės skleidžiama idėja, kad nauji daugiabučių namų administratorių rinkimai būtini vilniečiams, kad jie turi galimybę išsirinkti geresnį namo prižiūrėtoją, teko nusivilti. Raginę kaimynus nelikti nuošalyje, balsuoti, patys vežę senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių biuletenius į savivaldybę, buvo priblokšti, kai paviešintuose balsų skaičiavimo protokoluose nerado savo balsų.

Į konkurencinę kovą įsitraukusios įmonės taip pat įdėjo daug pastangų bendraudamos su gyventojais, siūlydamos savo paslaugas, tačiau neretais atvejais jų į savivaldybę pristatyti gyventojų balsavimo biuleteniai nepateko komisijai.

Vienas iš pavyzdžių – Verkių Riešės gatvės 6 namo gyventojų balsų skaičiavimo protokolas. Jame nurodyta, kad išsiųsti 8 biuleteniai, gauti tik 2. Iš pretendentų sąrašo vienas buto savininkas pasirinko bendrovę “Adminsta”, kitas – UAB “Karoliniškių būstas”. Kadangi sugrįžo per mažai užpildytų biuletenių, komisija priėmė sprendimą, kad daugiabučio administratorius nepasirinktas, reikės naujo rinkimų turo.

Namo įgaliotinis pateikė informaciją, kad dar birželio mėnesį surinko biuletenius iš dviejų butų, kurių savininkai administratoriumi pasirinko įmonę “Namų priežiūros centras”, ir pristatė į savivaldybę. Deja, oficialiame protokole šie biuleteniai net nepaminėti. Jeigu balsai būtų negaliojantys, pavyzdžiui, savivaldybės specialistai nustatytų, kad pasirašė ne buto savininkas, komisija tai privalėtų nurodyti protokole, o šiuo atveju biuleteniai tiesiog dingo nežinia kur.

Nepasitiki savivaldybe

„Vilniaus diena” apsilankė minėtame Verkių Riešės g. name, ir išsiaiškino, kad vieno buto savininkai balsą atidavė už UAB “Karoliniškių būstas”, trys gyventojai balsavo už įmonę “Namų priežiūros centras”, vieno buto savininkas teigė nebalsavęs už nieką, nes nė vienu administratoriumi nepasitiki, “Karoliniškių būstą” pasirinkęs gyventojas teigė savarankiškai pristatęs biuletenį į savivaldybę, o kiti – perdavę įgaliotiniui. Viena antrojo aukšto gyventoja teigė neprisimenanti, ar apskritai balsavo. Dviejų butų durų niekas neatidarė, bet viename iš jų gyvena UAB “Adminsta” darbuotojas, tikėtina, kad jis atidavė balsą už savo įmonę.

Išgirdę, kad jų balsai nepateko komisijai, ir bus organizuojamas kitas rinkimų turas, žmonės buvo nustebę ir pasipiktinę.

“Pas mus ir taip jau du kartus vaikščiojo žmonės, ragindami balsuoti, - sakė garbaus amžiaus pirmojo aukšto gyventojas. – Mes atidavėme savo balsus jaunam vyrui iš “Namų priežiūros centro”, o paskui atlėkė moteris iš “Verkių būsto”, kuris dabar administruoja mūsų namą, jai mes pasakėme, kad jau pabalsavome, ir klausėme, kur gi ji buvo anksčiau. Nieko gero mes iš tos įmonės nesulaukėme, siuntė tik sąskaitas. Mes patys ir laiptinę tvarkėmės, ir namą apsišiltinome. Atlėkė tik tada, kai pamatė, kad balsų nėra. Įdomu, iš kur tik paėmė papildomų biuletenių?”

Šiame name daugiausia gyvena vyresnio amžiaus žmonės, jie tik džiaugėsi, kad kažkas pasirūpino nuvežti jų biuletenius į savivaldybę, nes patiems tai būtų per sunku, o naudotis internetu – ne jų amžiui. Tai, kad biuleteniai dingo, ne vienam kėlė įtarimą, jog čia bus pasistengę tie, kam balsavimas nebuvo palankus.

“Tai kur žiūri savivaldybė, jeigu vieni balsai dingsta, kiti atsiranda? Juk pats meras prisižadėjo, kad rinkimai bus skaidrūs. Koks čia skaidrumas?“ – piktinosi senjoras.

Nieko gero mes iš tos įmonės nesulaukėme, siuntė tik sąskaitas. Mes patys ir laiptinę tvarkėmės, ir namą apsišiltinome. Atlėkė tik tada, kai pamatė, kad balsų nėra. Įdomu, iš kur tik paėmė papildomų biuletenių?

Biuletenių lietus

Apie paslaptingus gyventojų balsų dingimus kalbėjo ir Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba, vadovaujantis UAB “Naujininkų ūkis”.

“Apie kitus miesto rajonus nežinau, bet mūsų gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, sunkiau judantys, prašydavo namų įgaliotinių pagelbėti nuvežti balsavimo biuletenius. Negali atsisakyti, jei žmogus prašo, - sakė S.Čirba. – Kaip įrodymą, kad biuleteniai pasiekė adresatą, darbuotojai sudarydavo sąrašą, o kopiją pasilikdavo sau. Taip ir pastebėjome, kad mūsų surinktų biuletenių ir komisijos protokole pateikiamų biuletenių skaičiai skiriasi. Teiravomės savivaldybės, kaip šitaip galėjo atsitikti, bet vietoj atsakymų sulaukėme tik draudimų rinkti biuletenius, įrengti balsavimo dėžutes. Kas žmogui patogu, savivaldybei kažkodėl netinka…”

S.Čirbos teigimu, administratoriai pastebėjo ir kitą įtartiną dalyką – į kai kuriuos namus tušti biuleteniai būdavo pristatomi net po kelis kartus, nepaisant to, kad dalis gyventojų jau buvo balsavę.

“Taip atsirado painiava, kai tie patys gyventojai vieną kartą balsuoja už vieną administratorių, kitą kartą, suagituoti kaimynų ar įmonių atstovų, pasirašo kitą biuletenį, pasirinkdami naują administratorių. Kurie biuleteniai patenka komisijai, niekas nežino. Skaidrumo šiuose rinkimuose tikrai trūksta”, - abejojo S.Čirba.

Laukinė konkurencija

Visi šie atvejai rodo, kad savivaldybė savo inicijuoto administratorių atrankos proceso visiškai nesukontroliuoja. Kas gali paneigti, kad toks chaosas reikalingas tam, kad kuo daugiau balsų susižvejotų įmonės, kurioms savivaldybės vadovai ar valdininkai labiau prijaučia. Juolab kad per šitą vajų sostinėje pridygo naujų pastatų administratorių – šiuo metu paslaugas pretenduoja teikti net 44 įmonės, tarp jų ir savivaldybės kontroliuojama UAB “Grinda”.

“Vyksta arši konkurencinė kova, ypač aktyvios įmonės, kuriose dirba 2-3 darbuotojai. Ką jie gali kokybiškai prižiūrėti? – stebisi S.Čirba. - Viena mūsų namo gyventoja norėjo susirasti savivaldybės sąraše siūlytos įmonės būstinę Dariaus ir Girėno gatvėje, pasikalbėti, kokios jų sąlygos, kainos ir panašiai. Paskui piktinosi, kad apėjo visą didžiulį pastatą ir niekas tokios įmonės net nežinojo. Taigi, konkurencija gerai, bet ji turi būti sąžininga. Galima prižadėti pieno upes su kisieliaus krantais, ir už vieną centą, bet ką gali padaryti įmonė, turinti 3-4 darbuotojus? Gaus namą, pasiims senojo administratoriaus sukauptas lėšas ir gali jas taip sėkmingai “įsisavinti”, kad gyventojams nieko neliks.”

Veltui išmesti pinigai

Visa tai, S.Čirbos įsitikinimu, ne vien verslo sąžinės reikalas. Savivaldybė, atidavusi daugiabučių gyventojų bendros nuosavybės priežiūrą į privačias rankas, vis dėlto privalo tas įmones sukontroliuoti. Tačiau renkasi pigią reklamą – neva demokratinius administratorių rinkimus, ir tuos pačius už vilniečių pinigus.

“Vienas balsavimo turas kainavo apie 50 tūkst. eurų, neskaičiuojant darbo laiko, kurį sugaišo patys valdininkai. Antras turas irgi kainuos panašiai, o dar ir pašto paslaugos pabrango. O rezultatas menkas, kadangi iš 3200 namų, kur įvyko balsavimas, tik apie 300 pasirinko naujus administratorius, o visi kiti pasiliko su senaisiais, atkreipė dėmesį S.Čirba. - Kam išmesti pinigus, jeigu ir be šitų išlaidų gyventojai pagal įstatymą keisti savo namo prižiūrėtoją gali bet kada? Savivaldybės vadovai mušis į krūtinę, kad suvaidino demokratiją. Meras galės prieš rinkimus pasigirti, kad ne tik tują Žvėryne nukirto, bet ir įvykdė vilniečių valią. Jeigu apmokėtų visa tai savo asmeninėmis lėšomis, tai tegul sau vaidina, bet čia juk vilniečių pinigai.”

Savivaldybė atsako ne į visus klausimus

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotoja Stasė Kvederienė gyventojų įtarimus apvertė aukštyn kojom: “Pirmiausia šioje situacijoje reikėtų įvertinti, ar balsavimo raštu biuletenių grąžinimas nebuvo patikėtas tretiesiems asmenims, dėl kurių veiksmų biuleteniai galėjo ir nepasiekti balsavimo organizatoriaus. <…> Kiekvienas gyventojas yra atsakingas už savo asmens duomenis ir biuletenius privalo grąžinti biuletenyje nurodytais būdais, o ne kažkam juos atiduoti.”

Pasak S.Kvederienės, patalpų savininkams sudarytos visos galimybės patiems grąžinti balsavimo biuletenius: jaunesni gali juos pateikti elektroninėmis priemonėmis, o vyresni – atnešti į seniūniją, kuri jiems arčiausia.

Deja, “Vilniaus dienos” klausimą, kokiomis priemonėmis garantuojama biuletenių apsauga, kad gyventojai nebalsuotų po kelis kartus arba kad nebūtų pasinaudojama jų asmens duomenimis pakeičiant balsavimo biuletenį, S.Kvederienė ignoravo. Kas už tai atsakingas, taip pat neatsakė.

Anot asociacijos prezidento Sigito Čirbos, prieš mėnesį paskelbta masinė daugiabučių administratorių atranka kelia daug klausimų, nes esą nėra aiškūs terminai, biuleteniai išduodami chaotiškai, neaišku, kas balsuoja. Jis kaltina savivaldybę siekiant proteguoti „Grindą“, kuri iki šiol neadministravo daugiabučių.

„Matome plaukiančius gyventojų skundus, kad ne visi gauna biuletenius, daugiabučių skelbimų lentose net nėra skelbimų, kad vykdoma atranka, neretai buto savininkai į pašto dėžutes pasižiūri, kai jau būna pasibaigusi atranka (...). Mus stebina, kad biuleteniai yra įvairių rūšių: vieni antspauduoti, kiti - pasirašyti, treti – net nepasirašyti. Kuris yra tikras, kurį savivaldybė pripažins kaip galiojantį, nėra aišku“, – spaudos konferencijoje sakė S.Čirba.

Mes, smulkieji administratoriai Vilniaus mieste, matome labai dideles galimybes šioje srityje veikti korupciniams ryšiams.

S.Čirba tikino, kad dėl per menko aktyvumo neįvykus balsavimui, savivaldybė galės laikinai paskirti administratorių – neabejojama, kad tai būtų „Grinda“. Anot jo, šią iniciatyvą palankiai vertina didieji daugiabučių administratoriai, bet apklausos, jo nuomone, pakenks daugiausia smulkiesiems, kurie „gali būti suvalgyti žiaurios, neteisingos konkurencinės kovos“.

„Mes, smulkieji administratoriai Vilniaus mieste, matome labai dideles galimybes šioje srityje veikti korupciniams ryšiams (...). Šiandien kreipėmės į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą, kad pradėtų tyrimą dėl savivaldybės vykdomos administratorių atrankos. Kad mums, gyventojams, išsklaidytų tuos klausimus, kurie susiję su biuletenių išdavimu, balsų skaičiavimu“, – dėstė S.Čirba.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų teisininkas Andrius Iškauskas tikino, kad jau sulaukta 15 skundų. Anot jo, savivaldybė apklausą iniciavo, „kad sudarytų galimybę savo valdomai įmonei įeiti į šitą rinką“. Jis priminė Konkurencijos tarybos išvadą, kad „Grindos“ dalyvavimas būsto administravimo rinkoje gali pažeisti konkurenciją.

„Faktai (...), kuriuos minėjo ponas Sigitas, mus verčia manyti, kad tai daroma ne dėl nemokėjimo, o sąmoningai ir kad kažkas iš to gauna naudą. Mes ir prašome šių dviejų teisėsaugos institucijų išsiaiškinti, kas iš to gauna naudą ir nutraukti šiuos veiksmus“, – tikino teisininkas.

Jo skaičiavimais, išlaidos apklausoms gali siekti apie 2 mln. eurų. Savivaldybė dar anksčiau nurodė, kad apklausoms pasamdyta apie 30 specialistų.

A.Iškauskas kaltino sostinės politikus, konkrečiai – buvusį vicemerą konservatorių Valdą Benkunską, kad ši iniciatyva suplanuota kaip „kai kurių politikų rinkiminė agitacinė akcija“ būsimuose savivaldos ir mero rinkimuose, naudojantis administraciniais resursais.

„Šią savaitę iš pareigų buvo atstatydintas ponas Benkunskas ir administracijos direktorės pavaduotojas ponas Arvydas Darulis. V.Benkunskas visiškai be reikalo užsikabino tą ordiną, kad štai, jis išeina sutvarkęs tą betvarkę būsto administravimo rinkoje. Nieko jis nesutvarkė, jis sukūrė dar didesnį chaosą šitoje rinkoje“, – tikino advokatas.

V.Benkunskas kaltinimus atmeta - jis BNS sako, kad tiek Aplinkos ministerija, tiek Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje nurodė, jog 2012-aisiais priimtos Civilinio kodekso pataisos numatė prievolę savivaldybei organizuoti gyventojų susirinkimus dėl naujų administratorių rinkimo, pasibaigus 5 metų jų kadencijai. Apie pusė - per 4 tūkst. daugiabučių, anot V.Benkunsko, patys jų nepasirinko.

Jo teigimu, gyventojams informacija apie balsavimus pateikiama laiptinėse, taip pat savivaldybės tinklalapyje, dienraščiuose. Pasak politiko, kiekvienoje seniūnijoje gyventojai galės susipažinti su administratoriais.

„Apklausas reikėtų padaryti iki gruodžio pabaigos, bet aišku, kad neįmanoma suspėti. Todėl buvo priimtas sprendimas, kad geriau padaryti viską kokybiškai, nesiverčiant per galvą“, – BNS aiškino V.Benkunskas.

Savivaldybės duomenimis, Vilniaus mieste yra 4076 daugiabučiai, kurių administratorių paskyrimo terminas baigiasi gruodžio 31-ąją. Už naują administratorių turi balsuoti daugiau nei pusė namo gyventojų, o pirmam balsavimui neįvykus, antrą kartą balsavus administratoriumi skelbiamas tas, už kurį pasisakė daugiau nei pusė balsavusiųjų, o trečią kartą - daugiausia balsavusiųjų. Jei neįvyksta ir šis balsavimas, administratorių, atsižvelgdama į jo siūlomų paslaugų kainą, patirtį, skiria savivaldybė.