Dviguba problema

Į Draugystės seniūnaitijos seniūnaitę Daivą Palubinskaitę jau kreipėsi ne vienas klaipėdietis, įvardijantis dvi minėtas problemas.

„Fiksuotos dešimtys tokių parkavimo ant šaligatvių atvejų. Gyventojams aktualiausias – vietų trūkumas. Dabar pateikiau pasiūlymų, kur būtų galima įrengti vadinamąsias greitąsias vietas. Gyventojams yra dviguba problema – parkavimo vietų trūkumas ir chuliganiškas važiavimas. Važiuoja šaligatviais ir stato automobilius. Faktas, neturėdami kur palikti mašinų, mes patys laužome savo turtą, o paskui skundžiamės, kad yra sugadinti šaligatviai“, – sakė D. Palubinskaitė.

Trūksta sąmoningumo

Gyventojai esą sakė, kad ir naujai įrengti šaligatviai išvažinėjami, jų trinkelės suskaldomos.

„Kreipiausi į savivaldybę. Tarnybos irgi važinėja, išlaužo ir taip palieka. Kaip ir nėra atsakingų po savęs“, – apie sugadintus šaligatvius pasakojo seniūnaitė.

Anot D. Palubinskaitės, Debreceno gatvės kvartale yra ne viena vieta, kurią tinkamai sutvarkius būtų galima įrengti papildomų zonų automobiliams.

„Aš radau vieną vietą, kur yra penkios vietos šiukšlių konteineriams, ten draudžiama mašinas statyti, nors žmonių lėšomis įrengtos trinkelės. Draudžiama statyti nuo 7 val. ryto iki darbo pabaigos. Tiek laiko tikrai nevežamos šiukšlės, o tiek vietų užimta. Arba vidury aikštelės yra elektros stulpas. Mes kiekvieną vietą turime taupyti ir galvoti apie tai. Turėtų vykti greičiau ir racionaliau laikinų parkavimo vietų įrengimas. Aišku, labai trūksta ir žmonių sąmoningumo“, – teigė Draugystės seniūnaitijos seniūnaitė.

Inga Kubilienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Gavo apie 180 prašymų

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės, parkavimo vietų trūkumas jaučiamas ne tik Debreceno gatvės mikrorajone, bet ir visoje pietinėje miesto dalyje.

Situacija daugelyje kiemų yra panaši.

„Situacija daugelyje kiemų yra panaši – automobiliai statomi vejose, sporto aikštelėse ir kitose viešose vietose. Šiuo metu pagal gautus gyventojų prašymus rengiame supaprastintus parkavimo vietų projektus, pagal kuriuos vietos bus įrengiamos naudojant ekogaminius. Tokių prašymų gauta apie 180. Ekogaminiais parkavimo vietas galima įrengti ten, kur leidžia planavimo dokumentai, nėra saugotinų želdinių, komunikacijų. Šiuo metu toks projektas įgyvendinamas Debreceno 58–62 namams, čia papildomai atsiras apie 25 parkavimo vietos, dar šiais metais savivaldybė planuoja įrengti aikštelę Debreceno 14–20 namams. Paraiškų skaičius itin didelis, per šiuos metus numatoma parengti ir įgyvendinti iki 25 projektų pagal prašymus, kurie buvo pateikti anksčiausiai ir atitinka minėtas sąlygas“, – teigė I. Kubilienė.

Anot jos, taip pat yra parengti parkavimo plėtros projektai Debreceno g. 35–39 namams (103 vietos) ir Debreceno g. 70, 72, 74, 76, 78 (66 vietos).

„Tai didesnės apimties projektai, kurių metu rekonstruojami kiemai ir sutvarkoma infrastruktūra. Preliminariai planuojama, jog šių projektų įgyvendinimas gali startuoti po dvejų ar trejų metų“, – paaiškino I. Kubilienė.

Šiems metams Klaipėdos gatvių priežiūrai Susisiekimo ministerija per Kelių direkciją skyrė 6,5 mln. eurų, esą panaši suma šioms reikmėms skiriama kasmet.

Savivaldybės administracija sudarė prioritetinį remontuotinų gatvių ir kiemų sąrašą, į kurį įtrauktas ir žvyruotų miesto gatvių asfaltavimas.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas teigė, kad mieste dar yra iki 100 km žvyruotų gatvių.

„Klaipėdos žvyruotų gatvių remontui šiemet numatyta 1,3 mln. eurų. Mieste dar yra žvyruotų gatvių, bet kasmet pamažu jas asfaltuojame“, – teigė V. Švedas.

Pusė milijono numatyta pėsčiųjų ir dviračių takų ties Minijos g., Pilies g., Baltijos pr., Šilutės pl., Varpų g., Dubysos g., Liubeko g. kapitaliniam remontui bei Minijos g. nuo Baltijos pr., Pilies g. ir Naujojoje Uosto g. įrengimui.

Paryžiaus Komunos g. kapitalinis remontui šiemet ketinama skirti 700 tūkst., Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedinės sankryžos rekonstravimui – 367,3 tūkst. eurų.

Dar už 2,1 mln. eurų planuojama rekonstruoti ir renovuoti daugiabučių namų kiemų vidaus kelius ir automobilių stovėjimo aikšteles, daugiausiai Kauno gatvėje ir keliose vietose Taikos pr. bei Šilutės plente.

Apkapojo šaknis

J. Janonio gatvės 26 ir 28 namų gyventojai nuo praėjusio rudens laukė, kada į jų kiemus sugrįš staiga darbus sustabdžiusios įmonės „Kavesta“ darbininkai.

Šių metų pradžioje įmonei teismas leido restruktūrizuotis, tai yra dirbti toliau, o kovo viduryje ji pradėjo įvažos prie minėtų namų atnaujinimo darbus.

Kai darbininkai įrengė būsimos gatvelės bortelius, gyventojai pradėjo stebėtis ir aikčioti – tapo akivaizdu, kad dvi mašinos čia negalės prasilenkti.

Važiuojamosios dalies susiaurėjimai padaryti ties keliais kiemo medžiais. Beržas ir pora smulkesnių medžių apkasti iš trijų pusių. Jų šaknys ties įvaža iškastoje duobėje styro nukapotos.

„Tie medžiai neišgyvens, pavasarį lapus dar išleis, bet paskui pirma stipresnė audra juos išvers, o grius jie į baigiamą renovuoti namą ar ant automobilių. Kas čia taip įdomiai sugalvojo?“ – kalbėjo kieme stoviniavę žmonės.

Perspektyva: medžių, kuriuos siekta išsaugoti, išgyvenimo galimybės kelia vis daugiau abejonių. / D. Janauskaitės nuotr.

Pastatys kelio ženklą

Tarp ryškiomis uniformomis vilkinčių darbininkų vaikštinėjęs vyras teigė vadovaujantis kelią įrengiantiems darbininkams.

Jis patvirtino, kad du automobiliai čia tikrai neprasilenks, bet jiems to nė nereikės, nes čia, pasirodo, bus vienpusis eismas.

Tai žymintis kelio ženklas būsiąs pastatytas ties pirmąja 28-ojo namo laiptine.

Tai reiškia, kad šio namo gyventojai, norėdami parvažiuoti namo, nebegalės sukti į tiesiai prie namo vedančią įvažą, o privalės važiuoti į Sportininkų gatvę, siauru taku apvažiuoti „Vaivorykštės tako“ gimnaziją ir tada pagaliau atvykti į kiemą iš kito namo galo.

Jie turės ir dar „įdomesnį“ būdą mašina patekti į savo kiemą – važiuoti Sportininkų gatve iki Malūnininkų gatvės, pasukti į ją ir tada įsukti į kiemą prie buvusių universitetų bendrabučių, važiuoti pro kelis Švyturio gatvės namus ir galiausiai įsisprausti į įvažą prie savo namo.

Posūkis į šį kiemą paliktas toks siauras, kad gaisrinė mašina ar krovininis automobilis neįvažiuos į jį neužkliudęs čia stovinčių mašinų.

D. Janauskaitės nuotr.

Nesutarė dėl pageidavimų

Malūnininkų, Sportininkų, Smilties Pylimo ir J. Janonio gatvėse esančių namų kiemų atnaujinimo projekto autorius – bendrovės „Vakarų siluetas“ vadovas Mantas Daukšys.

Jis pasakojo, kad tuo metu, kai buvo rengiamas projektas, buvo aktuali uosto įmonės keliama tarša dėl geležies rūdos krovos, o bet koks medžių kirtimas grėsė oro kokybės pablogėjimu.

Dalis gyventojų reikalavo kuo daugiau vietų automobiliams, kiti prašė išsaugoti visus medžius.

Pirmiausia patys gyventojai turėjo susitarti, ko nori.

M. Daukšys atviravo, kad projektą teko perdarinėti kelis kartus, pasiūlymai buvę viešinami, gyventojai audringai reagavo į ketinimus sumažinti automobilių stovėjimo vietas, projektas buvo pataisytas. Tačiau tada triukšmą ėmė kelti augmenijos mylėtojai, kategoriškai pareikalavę medžius palikti.

Kalbėdamas apie išsaugotų, bet apkapotomis šaknimis likusių medžių likimą projektuotojas siūlė kreiptis į savivaldybę, kurios sudaryta komisija turėtų konstatuoti, kad medžių išsaugoti nepavyko. Jei būtų nuspręsta juos šalinti, toje vietoje reikėtų atsodinti naujus.

„Pirmiausia patys gyventojai turėjo susitarti, ko nori. Ar aš galėjau tai numatyti, turėdamas tuos duomenis, kuriuos turėjau? Yra galimybė tuos medžius įbetonuoti į tokias klombas, esu tai siūlęs statybininkams, bet ar savivaldybė priims tokį siūlymą kaip papildomą priemonę šaknims stiprinti? O gal geriau medžius šalinti? Sprendimą priimti turėtų statytojai. Kaip ir kiekvienoje statyboje – atidengi ir surandi netikėtų dalykų. Savivaldybė perka pigiausius projektus, o laikas jiems įgyvendinti – „suspausčiausias“. Jeigu projektas gavo statybos leidimą, vadinasi, jis atitinka normas“, – kalbėjo projektuotojas.

Mantas Daukšys / D. Janauskaitės nuotr.

Gali tekti perdaryti

M. Daukšys pripažino, kad atnaujintuose kiemuose nėra tiek daug vietų automobiliams, kiek jų buvo anksčiau, bet po atnaujinimo kiemai ir įvažos į juos atitiks privalomas normas.

Pasak projektuotojo, vingiuota įvaža sulėtins eismą ir tai užtikrins žmonėms saugumą, o vienpusis eismo organizavimas turėtų sumažinti mašinų srautą.

Ypatingus sprendinius, anot M. Daukšio, lemia ir žemės sklypų nuosavybės klausimai.

Jis tikino, kad jau įgyvendintų projektų perdarymas yra neišvengiamas, nes paaiškėja netikėtos aplinkybės, neretai persigalvoja užsakovai. Tik kyla klausimas, kas už tai sumokės.

Savivaldybės darbuotojai tikino, kad dėl šio projekto sulaukė daugybės paklausimų ir skambučių, bet jie esą jau yra pavėluoti – projektas buvo viešinamas ir aptariamas.

Gyventojai pripažįsta, kad kieme kelis mėnesius stovėjo stendas su būsimo kiemų atnaujinimo schema, bet iš jos nebuvę aišku, kad įvažiuoti į savo kiemą po remonto jie galės ne tiesiai, o sukdami per kitų namų kiemus, ir kad patirs daug nepatogumų.

M. Daukšys juokaudamas sakė, kad jei būtų pakankamai pinigų, viešindamas projektą jis kiekvieną gyventoją pasodintų ant fotelio ir pavaišintų kava, bet dabar laikomasi įprastų procedūrų.

Tuo metu „Kavestos“ darbininkai skuba dirbti, o gyventojai lažinasi, kurį mėnesį grius „išsaugoti“ medžiai ir kokią žalą jie griūdami padarys.

Viena diskusija apie šunų vedžiojimą kilo „Facebook“ grupėje „Paupiai. Klaipėda“. Gyventoja kreipėsi į kaimynus norėdama priminti, kad gatvės – tai ne parkai šunims.

„Gindulių gatvė (tikiu, daug kur taip) nėra parkas šunims pavedžioti, pasisioti ar pakakoti prie kiekvieno gyventojo namo. Jau buvo kalbėta, nėra skirtumo, susirenkate ar ne, kiekvienas šuo ateina ir žymisi savo šlapimu mūsų žolę ir augalus. Ravime, tvarkome, pjauname mes“, – rašė klaipėdietė.

Anot jos, šeimininkai su savo keturkojais specialiai perbėga gatvę ir leidžia šunims gamtinius reikalus atlikti kaimynų namų pievelėje arba pasižymėti teritoriją ant pas kaimynus pasodintų augalų.

„Tikrai taip ir yra. Po mano langais tas pats. Iš kitų gatvių atveda šuniukus ir mūsų pievelėje atlikinėja gamtinius reikalus. O kad taip aš atsivesčiau savo šuniuką į jūsų žaliuosius plotus? Patiktų?“ – teiravosi viena diskusijos dalyvių.

Kiti teigė, kad takelis šalia kelio yra skirtas pėstiesiems, tad šunis vedžioti ten galima. O pagrindinė problema esą ne tik šunų vedžiojimas į kaimynų kiemelius, bet ir ekskrementų nesurinkimas.

„Taip, vedžioti visur galima, bet šunų išmatas reikia susirinkti visur, taip pat ir parkuose, ne tik nuo šaligatvių ar pakiemiuose! Tai kodėl neleidžiate savo teritorijoje arba gyvenamose patalpose šunims teršti, o svetimame tai galima?“ – piktinosi kita moteris.

„Ne apie gatvę kalbama, o apie kaimynų žolynus. Nei jūs pirkote, nei pjovėte, nei tręšėte, nei ravėjote, nei mirštančius augalus keitėte. Kad į kiemą neinate, nereiškia, kad šalia kiemo galima dergti ir negerbti kaimynų“, – dar kartą konflikto priežastį priminė įrašo autorė.

Už šunų ekskrementų palikimą, vedžiojimą be pavadėlio arba vedžiojimą draudžiamose zonose asmuo gali gauti baudą nuo 30 iki 120 eurų, o nusižengus pakartotinai bauda gali siekti nuo 120 iki 230 eurų.

Nors Klaipėdos savivaldybė jau ieško sprendimų dėl naujų parkavimo vietų, problemą didina ir tai, kad daugiabučių kiemuose netvarkingai automobilius palieka ir patys gyventojai.

Kai kuriuose kiemuose stovėjimo aikštelės yra sužymėtos specialia žyma, kad kuo daugiau žmonių galėtų tvarkingai pasistatyti mašinas arčiau namų, tačiau tvarkos laikosi ne visi.

Uostamiesčio gyventojai dažnai dalijasi nuotraukomis, kuriose matyti, kaip netvarkingai ir įžūliai, užimdami kelias vietas, vairuotojai pasistato automobilius, bet net ir į tokias pastabas reakcijos nėra.

Asmeniui, pažeidusiam KET, gresia bauda, tačiau kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų duomenimis, Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimai, tarp jų ir apibrėžiantys automobilių parkavimą, galioja visiems eismo dalyviams ir visur, kur vyksta viešasis eismas.

„Pranešimų dėl įvairių automobilių parkavimo pažeidimų daugiabučių kiemuose pareigūnai, žinoma, gauna. Daugiausia jų užfiksuoja ir policijai praneša patys gyventojai, bet pažeidėjus mieste taip pat fiksuoja ir mūsų bei savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai“, – aiškino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė.

Asmeniui, pažeidusiam KET, gresia bauda, tačiau kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai.

„Kokia atsakomybė vairuotojams gali būti taikoma už nusižengimą, sprendžiama užfiksavus konkretų pažeidimą ir įvertinus kiekvieno konkretaus įvykio aplinkybes“, – teigė A. Kažukauskienė.

Nusižengia beveik visi?

Pasak Baltijos pr. 27 name gyvenančio Nerijaus, į šį ir Baltijos pr. 37 kiemus dažnai atvyksta policijos pareigūnai, kurie skiria nemenkas baudas.

Tačiau kur statyti automobilius, jeigu daugiabučių namų kiemuose nėra pakankamai vietos?

„Baltijos pr. 27 ir 37 yra bendra automobilių stovėjimo aikštelė. Joje statyti automobilius nepažeidus eismo taisyklių gali maždaug 10 proc. žmonių, o visos kitos mašinos pastatytos ant šaligatvių galu ar šonu, nes nėra kaip kitaip pastatyti. Kažkas iškviečia ar šiaip policija atvažiuoja ir išrašo baudas. Jeigu pirmą kartą nubaudžia, sumoki 15 eurų, po to bauda jau kyla nuo 30 iki 90 eurų“, – teigė Nerijus.

Dažniausiai, anot jo, skundžiasi garbaus amžiaus moterys, gyvenančios minėtuose daugiabučiuose.

Vyras taip pat tikino, kad namo pirmininkė dėl problemos sprendimo neva kreipėsi į policiją, Klaipėdos savivaldybę, ieškojo tų, kuriems priklauso tvarkyti automobilių aikštelę, tačiau niekas nepasikeitė.

„Mašinos taip stovi jau daug metų ir turbūt daug metų stovės“, – svarstė Nerijus.

Vaizdas: kartais automobilis pastatomas ir po gyventojų langais. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Pasiūlė išeitį

Vyras teigė, kad, nepaisant vietų trūkumo, visi vairuotojai stengiasi pasistatyti automobilius tvarkingai.

„Yra palikta vietos, gali įvažiuoti greitoji, ugniagesiai, niekas kelių neužstato, nes eismas turi vykti. Be to, daugiabutis buvo renovuotas, bet niekas nepasikeitė dėl mašinų stovėjimo vietų, jų netgi sumažėjo, nes ties posūkiu į kiemą padarė susiaurėjimą, kad žmonės negalėtų pasistatyti mašinų. Gerai padarė, nes tai trukdė matomumui išvažiuojant iš kiemo. Bet po renovacijos tikėjausi, kad bent susiaurins pėsčiųjų ir dviračių taką. Jei taip būtų padarę, kieme būtų tilpę daugiau mašinų“, – tikino Nerijus.

Klaipėdietis mato išeitį, kaip būtų galima išspręsti šią problemą.

„Mes neprašome, kad renovuotų kiemus ar kažką darytų, tiesiog kad pastatytų ženklus, leidžiančius automobilius statyti ant šaligatvių. Ir gyventojams būtų gerai, ir policijai nereikėtų kaskart važiuoti ir mūsų bausti“, – siūlė Nerijus.

Skyrė šimtus baudų

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė informavo, kiek administracinių nusižengimų protokolų pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio antrą dalį surašyta per 2023 ir 2024 m. Baltijos pr. 27 ir 37 stovintiems automobiliams.

Eismo organizavimo tvarkos namo kieme pakeitimui turėtų pritarti dauguma gyventojų.

„Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, už automobilių stovėjimo pažeidimus per 2023 m. Klaipėdoje Baltijos pr. 27 yra surašyti keturi, Baltijos pr. 37 – 339 administracinių nusižengimų protokolai. Per 2024 m. sausį Klaipėdoje Baltijos pr. 37 dėl automobilio sustojimo ar stovėjimo neleistinoje vietoje surašyta 119 administracinių nusižengimų protokolų, Baltijos pr. 27 šiemet sausį tokio pobūdžio pažeidimų neužfiksuota“, – sakė A. Kažukauskienė.

Pagal minėtą straipsnį, sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.

Tam tikrus administracinius nusižengimus, tarp jų ir automobilio parkavimą neleistinoje vietoje, fiksuoti ir taikyti atsakomybę gali ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai.

Apie pastebėtus ir užfiksuotus pažeidimus policiją aktyviai informuoja gyventojai per epolicija.lt.

Algirdas Kamarauskas / Vytauto Petriko nuotr.

Siūlo kreiptis į valdytoją

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 6 d. įsakymu patvirtintas Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir priežiūros Klaipėdoje tvarkos aprašas.

Jame nustatyta techninių eismo reguliavimo priemonių planavimo, įrengimo, priežiūros ir koregavimo tvarka.

Aprašo septintame punkte numatyta, kad daugiabučių namų kiemuose techninių priemonių įrengimą inicijuoja bendrojo naudojimo objekto valdytojas.

„Eismo organizavimo tvarkos namo kieme pakeitimui turėtų pritarti dauguma gyventojų, o inicijuoti pakeitimą turėtų bendrojo objekto valdytojas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytume gyventojams dėl automobilių statymo tvarkos pakeitimo kreiptis į savo namo administratorių (valdytoją)“, – nurodė Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas.

Kokia kita galimybė?

„Yra ir dar viena galimybė: gyventojai gali kreiptis į miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių su prašymu įvertinti automobilių stovėjimo vietų įrengimo galimybę, panaudojant eco medžiagas (betonines trinkeles, kurios pritaikytos lengvojo transporto apkrovoms, be to, nereikia įrengti lietaus nuotekų tinklų). Gyventojai informuojami, kad jei toje vietoje, kur jie siūlo įrengti automobilių parkavimo vietas, yra inžineriniai tinklai, tada būtina parengti projektą“, – teigė A. Kamarauskas.

Anot jo, ten, kur yra galimybė įrengti parkavimo vietas be projekto, procesas greitesnis.

O jei reikalinga parengti projektą, tuomet procesas užtrunka ilgiau.

„Tačiau abiem atvejais reikalinga, kad tokiai iniciatyvai pritartų dauguma butų savininkų. Klaipėdos savivaldybė sulaukė daug prašymų iš norinčiųjų įsirengti parkavimo vietas su ažūrine danga, todėl darbai bus atliekami sulaukus eilės“, – situaciją apibendrino A. Kamarauskas.

Pastebėjimas: mažiau automobilių kieme būna tik dienos metu. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Skirs 9 mln. eurų

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus dažnai kalba apie tai, kad parkavimo vietų įrengimas – vienas svarbiausių prioritetų ir tikslų.

„Karas dėl automobilių stovėjimo vietų kiemuose turi baigtis. Nors perprojektuoti, rekonstruoti kiemus ar aikšteles kainuoja daug pinigų ir laiko, šis procesas vyksta nepertraukiamai. Taip pat planuojami nauji sprendimai tuose miesto mikrorajonuose, kur parkavimo vietų ypač trūksta“, – pranešime spaudai teigė A. Vaitkus.

Naujos parkavimo vietos, anot jo, buvo sukurtos minimaliais resursais, tam išnaudojant neracionaliai suplanuotus šaligatvius. Tokių būdų bus ieškoma ir ateityje.

Klaipėdos savivaldybė pranešė, kad planuojama įrengti beveik tūkstantį parkavimo vietų Kauno gatvės mikrorajone, tam skiriama apie 5,5 mln. eurų.

Naujos vietos automobiliams atsiras ir dalyje kiemų Taikos prospekte, J. Janonio, Malūnininkų, Smilties Pylimo, Sportininkų, Žardininkų gatvėse, Šilutės plente.

Savivaldybės trejų metų strateginiame veiklos plane iš viso numatyta skirti bemaž 9 mln. eurų parkavimo vietoms įrengti.

Kaip ketvirtadienį pranešė savivaldybė, Kauno gatvės mikrorajone įgyvendinus keturis projektus bus įrengtos 957 parkavimo vietos.

Pirmiausia, rekonstravus septynis daugiabučių kiemus, bus įrengtos 254 parkavimo vietos, vėlesniuose etapuose įrengti parkavimo vietas numatyta ir ties kitais Kauno gatvės ir greta esančio Taikos prospekto daugiabučiais. Šie darbai kainuos beveik 5,5 mln. eurų.

Kauno gatvėje veikia Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, taip pat susiduriantis su parkavimo vietų stygiumi.

Anot savivaldybės, pernai gruodį startavo pirmasis projektas iš minėtų keturių dėl naujų parkavimo vietų Kauno gatvės mikrorajone įrengimo ties tam tikrais daugiabučiais. Jį įgyvendinus, bus sukurtos 223 parkavimo vietos, iš jų septynios žmonėms su negalia. Kartu įrengiami lietaus nuotekų tinklai, apšvietimas, pėsčiųjų takai.

Karas dėl automobilių stovėjimo vietų kiemuose turi baigtis.

Darbus, kurių vertė 1,2 mln. eurų, numatoma atlikti iki šių metų pabaigos.

Šią savaitę prasideda antrasis automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo Kauno gatvėje projekto įgyvendinimas ties kitais Kauno gatvės daugiabučiais. Bus įrengtos 254 vietos, iš jų 11 vietų bus skirta žmonių su negalia automobiliams.

Kaip skelbiama, rekonstruojant automobilių stovėjimo aikšteles taip pat suplanuota įrengti lietaus nuotekų tinklus, apšvietimą, pakeisti aukštos įtampos elektros kabelius, atnaujinti asfalto dangas, šaligatvius prie laiptinių, įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus.

Beveik 1,3 mln. eurų kainuosiančius statybos darbus numatoma atlikti per šiuos metus.

„Karas dėl automobilių stovėjimo vietų kiemuose turi baigtis. Nors perprojektuoti, rekonstruoti kiemus ar aikšteles kainuoja daug pinigų ir laiko, šis procesas vyksta nepertraukiamai. Taip pat planuojami nauji sprendimai tuose miesto mikrorajonuose, kur parkavimo vietų ypač trūksta“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Anot jo, pasitaiko atvejų, kad problemą galima išspręsti paprastai, pavyzdžiui, prie Jūrininkų sveikatos priežiūros centro padalinio Pievų tako gatvėje naujos parkavimo vietos buvo sukurtos minimaliais resursais, tam išnaudojant neracionaliai suplanuotą šaligatvį. Tokių lanksčių būdų bus ieškoma ir ateityje.

Šių metų planuose – 288 parkavimo vietų atnaujinimas/įrengimas ir ties kitais daugiabučiais namais Kauno gatvėje, darbai greta esančiame Taikos prospekte. Čia numatoma įrengti 192 automobilių stovėjimo vietas.

Taip pat tęsiami pradėti didelės apimties automobilių parkavimo plėtros projektai J. Janonio, Malūnininkų, Smilties Pylimo, Sportininkų, Žardininkų gatvėse. Baigus šiuos darbus bus sukurtos daugiau nei 266 parkavimo vietos.

Klaipėdos miesto savivaldybės trejų metų strateginiame veiklos plane yra numatyta skirti bemaž 9 mln. eurų parkavimo vietoms įrengti. 

Vieną vakarą namo iš parduotuvės einantis klaipėdietis pastebėjo, kaip žilstelėjęs vyras rausiasi atliekų konteineryje.

Iškart pagalvojo, kad tai tiesiog asocialus asmuo, kuris ieško maisto.

„Pamačiau šiukšlėse besirausiantį vyrą, jis buvo pražilęs, bet tikrai ne pensininkas, grynųjų neturėjau, todėl pasiūliau jam maišelį su maisto prekėmis“, – pasakojo vaikinas.

Priėjęs prie vyro, miestietis tiesė maišelį su pirkiniais, tačiau šiukšlių tyrinėtojas neketino jo paimti.

Jis nusišypsojęs atsakė, kad maisto jam nereikia ir atliekų konteineryje ieško ne valgio, o vertingų daiktų.

„Ne ne, nereikia, aš tiesiog ieškau daiktų, gal ką nors vertingo rasiu“, – atsakė žmogus klaipėdiečiui.

Pastaruoju metu knistis po šiukšles tapo sudėtingiau, nes daugelyje miesto vietų jau yra įrengti požeminiai konteineriai.

Vis dėlto pasitaiko gudruolių, kurie atsineša ilgas kartis su pritvirtintu kabliu ir patikusias šiukšles išsitraukia net iš požeminių kaupyklų.

Tiesa, šviesiu paros metu jie knaisiotis vengia, daugiausia į tokias paieškas išsiruošia sutemus ir gerai pasiruošę. Kai kurie ieškotojai turi įsigiję ne tik kartis, bet ir žibintuvėlius, kuriuos užsideda ant galvos, kad būtų patogiau „darbuotis“.

„Facebook“ socialiniame tinkle klaipėdiečiai vėl skelbia nuotraukas norėdami parodyti, kaip atrodo jų kiemai.

Komentaruose kitas gyventojas teigė, kad tai pačių kaimynų problema, kadangi atliekų konteineriai yra užstatomi automobiliais ir prie jų niekaip nebegali privažiuoti šiukšlių surinkimo mašina.

Nors prie konteinerių yra kelio ženklai, draudžiantys toje vietoje statyti automobilius, gyventojai neretai jų nepaiso.

Ypač žiemą vairuotojai stato savo automobilius šalia konteinerių, kur vėliau atliekų surinkimo mašinos negali privažiuoti.

Pasak Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovo Arūno Liubinavičiaus, ypač žiemos laikotarpiu, kai linijos, žyminčios draudimą stovėti, apsnigtos, vairuotojai dažniau savo automobiliais užstato atliekų konteinerius.

„Ypač žiemą vairuotojai stato savo automobilius šalia konteinerių, kur vėliau atliekų surinkimo mašinos negali privažiuoti, gal jie taip daro iš tikro nepastebėdami geltonų linijų, o gal piktybiškai, žinodami, kad vėliau pasiteisins, nes buvo apsnigta ir linijų nesimatė“, – svarstė A. Liubinavičius.

„Facebook“ komentaruose kai kurie žmonės piktinosi, kad šiukšlių konteineriai yra įrengti daugiabučių vidiniuose kiemuose, o ne prie pagrindinių kvartalų gatvių, kur privažiavimas būtų kur kas patogesnis.

„Kai projektavo atliekų surinkimo aikšteles, teikiau siūlymus savivaldybės administracijai, kad įrengtų konteinerius prie pagrindinių kvartalo gatvių, bet neatsižvelgė į pasiūlymus ir įrengė vidiniuose kiemuose, dėl to užprogramavo problemą“, – teigė klaipėdietis.