Miesto valdžios atstovai penktadienį lankėsi daugiabučių namų kiemuose, esančiuose tikslinėje miesto teritorijoje, į kurios viešuosius objektus ir erdves suplanuotos didelės investicijos.

Į šią teritoriją patenka Baltijos, Dubysos, Vėtrungės, Birutės, Rumpiškės ir Baltikalnės mikrorajonai bei Danės upės pakrantės. Bendras plotas sudaro 512 ha.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova informavo, kad lankytasi tuose daugiabučių namų kiemuose, kuriuos atnaujinti siūlė galimybių studijos rengėjai.

Vieną teritoriją, kur kiemai gali būti atnaujinti, riboja Taikos prospektas, Rumpiškės, Paryžiaus Komunos gatvės.

E.Mantulova atkreipė dėmesį, kad pastarojoje yra nemažai renovuotų ir planuojamų modernizuoti daugiabučių. Tai vienas esminių kriterijų, pagal kurį bus renkamasi, kur pradėti darbus.

Modernizuotų daugiabučių namų kiemus norima atnaujinti anksčiau nei kitus. Manoma, kad tai gyventojus dar labiau paskatintų imtis savo pastatų renovacijos.

Miesto valdžios atstovai vertino ir Kauno gatvės kiemus. Pasak E.Mantulovos, nors šioje arterijoje ir yra mažiau renovuotų daugiabučių, čia esančių kiemų atnaujinimas derėtų su kitais tikslinėje teritorijoje įgyvendinamais projektais.

Tarp tokių – planai sutvarkyti Ąžuolyno giraitę ir Vaidilos aikšę, lopšelio-darželio "Klevelis" renovacija.

"Įvertinome situaciją ir spręsime, kas yra didesnė vertybė – skatinti gyventojus renovuoti daugiabučius namus, atnaujinant kiemus, ar iki galo išvystyti vieną erdvę. Kol kas verdikto nėra. Jį turime priimti iki mėnesio pabaigos", – tvirtino pavaduotoja.

Pasirinkus teritoriją, kurios kiemai bus atnaujinti, bus rengiamas techninis projektas, o, jį užbaigus, startuos darbai.

Bent kol kas žadama rinktis iš minėtų teritorijų, tačiau, sulaukus pasiūlymų, būtų vertinami ir kiti variantai.

Tikslinėje teritorijoje planuojama įgyvendinti daugiau nei 30 priemonių. Į šią miesto dalį numatyta investuoti daugiau nei 77 mln. eurų. Iš jų daugiau kaip 57 mln. eurų – ES lėšos.

Kai kurie Klaipėdos daugiabučių namų kiemai pastaruoju metu skęsta purve.

Jau kurį laiką uostamiestyje vyraujant lietingiems orams ir gyventojams savo automobilius rikiuojant ant pažliugusių vejų, šios virto ištisomis balomis, didelių pelkių nestinga ir ten, kur automobilius statyti galima.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys patvirtino, jog savivaldybę pasiekia gyventojų skundai dėl kiemus maurojančių nedrausmingų vairuotojų.

V.Valys pastebėjo, kad draudžiama tiek stovėti, tiek važiuoti žaliąja veja.

"Reaguojame į bet kokį skundą", – patikino poskyrio vedėjas ir pridūrė, kad visame mieste užfiksuojami automobilių stovėjimo tvarkos pažeidimai vis dar išlieka populiariausi tarp visų kitų, kuriuos registruoja savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.

Pašnekovas prisiminė, jog prieš kurį laiką talkininkaujant gyventojams pavyko sučiupti viename miesto daugiabučių kiemų veja riedėjusį vairuotoją. Jis savo kaltę pripažino ir pasižadėjo sutvarkyti išvažinėtą pievelę.

Neleistinai kieme manevruojantį vairuotoją pastebėję gyventojai jį nufilmavo ir informaciją perdavė savivaldybei.

Pasak V.Valio, pasitaiko ir tokių atvejų, kai kieme pristigus automobilių stovėjimo vietų gyventojai jas įsirengia žaliųjų plotų vietose – užpila žvyru.

"Tokių atvejų būna, nors, pagal miesto švaros ir tvarkymo taisykles, savavališkai užpilti žvyru ar kitaip įsirengti automobilių stovėjimo vietas yra draudžiama", – įspėjo poskyrio vedėjas.

Automobilių stovėjimo vietomis vairuotojai paverčia ir vaikų žaidimų aikšteles. Tiesa, automobiliai paliekami jau pasenusiose, prastai tvarkomose žaidimų aikštelėse.

Sulaukiama skundų ir dėl prie pat įėjimų į laiptines statomų automobilių arba netvarkingai paliekamų transporto priemonių, kurios trukdo praeiti ar pravažiuoti kitiems gyventojams.

Viliamasi, kad pietinės miesto dalies daugiabučių namų kiemuose situacija ateityje pagerės, mat tvarkant kiemus planuojama ir automobilių stovėjimo vietų plėtra.

Svarstant klausimą miesto taryboje, buvo įsipareigota lėšas, kurios iki tol buvo skiriamos savivaldybei priskirtų daugiabučių namų kiemų teritorijų sanitariniam valymui, nukreipti prastos būklės daugiabučių namų kiemų, miesto viešųjų erdvių tvarkymui.

Dauguma namų kiemų ir viešųjų erdvių nebeatitinka šiuolaikinių gyventojų poreikių, susidėvėjusi jų infrastruktūra, labai trūksta vietos automobiliams statyti, neprižiūrimi želdiniai. Apšvietimo kokybė daugumoje daugiabučių namų kiemų, priėjimo keliuose prie mokyklų ir vaikų darželių nėra patenkinama.

2016 m. daugiabučių namų kiemų infrastruktūros gerinimo programos įgyvendinimui skirtos lėšos siekia 728 600,00 Eur. Šiuo metu vyksta Klaipėdos miesto daugiabučių namų programos 2016–2021 metams derinimo procedūros.  Pagal šią programą Klaipėdos miesto savivaldybės administracija jau pradėjo viešųjų pirkimų procedūras.

Perkamos daugiabučių namų kiemų apšvietimo projektavimo paslaugos Baltijos pr. 93-99, Taikos pr. 75, 77; Vaidaugų g. 5, 11, Vingio g. 39, 41; Lūžų g. 3, 5, 7, Mogiliovo g. 13, 15, Bandužių g. 6; Pietinė g. 3, 5, 7, 9, 11, 13, Taikos pr. 100, 102, 104; Vingio g. 1, 3; I. Simonaitytės g. 6, 10, 14, 16, 18, 20; Minijos g. 129, 131, 131A, Sulupės g. 11, 11A; Taikos pr. 41-59; Sausio 15-osios g. 18, 20, 22, 24, Ryšininkų g. 5; Liepų g. 34, 36, 38, 40, 42, 44, 44A, 46A; Malūnininkų g. 5, Sportininkų g. 17-21; Kretingos g. 11, 13, 15, 17, 19, 21, Vilhelmo Berbomo g. 2; Debreceno g. 37-39 praėjimas. Taip pat bus išardyta betoninė sienutė ir sutvarkyta aplinka Taikos pr. 97.

Iš tikslinių AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco“ lėšų ir savivaldybės biudžeto lėšų perkamos daugiabučių namų kiemuose apšvietimo projektavimo ir įrengimo paslaugos Švyturio g. 8, 10, Malūnininkų g. 2, J. Janonio g. 26, 28, Smilties Pylimo g. 3; Švyturio g. 12-18, Pušyno g. 29, 29A, 33, 33A, Malūnininkų g. 1, Klaipėda.

Sutvarkius Klaipėdos miesto bendro naudojimo teritorijų apšvietimo sistemą augtų gyventojų ir miesto svečių saugumas tamsiu paros metu, miesto aplinka taptų patrauklesnė.

Uostamiestyje įsismarkaujantis ruduo medžių lapais nuklojo daugiabučių namų kiemus. Šiuo metu tvarkdariai juos šluoja į krūveles, kurios periodiškai išvežamos. Socialiai aktyvūs gyventojai svarsto, ar nėra atliekamas dvigubas darbas. Esą sugrėbtus lapus vėjas greitai išbarsto ir juos vėl tenka šluoti.

Įsibėgėjus rudeniui uostamiesčio tvarkdariams darbo nestinga. Kasdien daugiabučių namų kiemus nukloja rudeniniai lapai.

Tvarkytojai juos sugrėbia į krūveles. Numatytu metu atvykstama jų išsivežti. Tačiau tokia tvarka patenkinti ne visi klaipėdiečiai.

"Ar kiemsargiai nėra verčiami dirbti dvigubo darbo? Jie sugrėbia lapus, vėjas juos netrukus ištaršo ir grėbti reikia iš naujo. Reikėtų tiesiog sudėti lapus į maišus. Tačiau, mano žiniomis, kiemsargiai pastarųjų neturi", – pastebėjo viena uostamiesčio gyventojų.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rimkienė paaiškino, kad tokios tvarkos laikomasi tik lapų kritimo sezono pradžioje.

Sugrėbti lapai bus sudėti į maišus ir artimiausiu metu išvežti iš kiemų.

"Vėliau valdos pasistatys konteinerius. Lapus bus galima krauti tiesiai į pastaruosius", – paaiškino J.Rimkienė.

Pašnekovės teigimu, konteineriai bus pastatyti svarbiausiose vietose, todėl kiemų prižiūrėtojams turėtų būti patogu išgabenti sugrėbtus lapus.

Klaipėdiečiai prie daugiabučių namų ketina įrengti bendruomenių daržus, kuriems jau augina sodinukus. Daigeliai stiebiasi ant gyventojų butų palangių, netrukus jie bus perkelti į lysves. Klaipėdoje kol kas numatoma įrengti vieną bendruomenės daržą, tačiau tikimasi, kad tokia iniciatyva užsikrės ir daugiau žmonių.

Išdalijo sėklų

Šių metų pradžioje susivienijimo Žali.lt atstovai klaipėdiečiams pristatė kituose miestuose sparčiai populiarėjančią veiklą – bendruomenės daržus.

Iš visų uostamiesčio bendruomenių galimybe turėti savą daržą susidomėjo Sulupės seniūnaitija. Planuojant šių metų vietos bendruomenės darbus ir išlaidas jiems, daržo įrengimas buvo įtrauktas į veiklos sąrašą.

"Šiuo metu daržo dar neturime. Finansavimas numatytas iš savivaldybės lėšų, o ši dar nėra pasirašiusi sutarties su atitinkamomis institucijomis. Manau, kad artimiausiu metu su judėjimo Žali.lt savanoriais mes bandysime tai įgyvendinti savo jėgomis", – patikino Sulupės seniūnaitis Saulius Liekis.

Bendruomenės daržu taps sukalta ar kitaip suręsta keturkampė lysvė, pripildyta žemių. Joje gyventojai susodins jau dabar lapelius leidžiančius sodinukus.
Simboliškas pirmasis bendruomenės daržų įrengimo etapas jau įvyko – gyventojams buvo išdalytos būsimų augalų sėklos.

"Žmonės namuose jau augina daigelius", – informavo pašnekovas.

Planuojama, kad lysvėje bus pasodinta saulėgrąžų, paprikų, pomidorų, žirnių, ridikėlių, prieskoninių augalų – petražolių, krapų.

"Dabar jau suskubsime, bandysime ieškoti paramos iš įvairių sodo prekėmis prekiaujančių verslininkų. Taip pat planuojame surengti ir bendruomenės šventę", – patikino S.Liekis.

Aiškinsis, kaip auga

Planuojama, kad prie Neringos gatvės 40 namo bus įrengta viena ar dvi lysvės.

Gyventojų atstovas tikino, kad kelios lysvės yra tik bandymas, siekiant išsiaiškinti, ar daržovės toje vietoje gerai auga, ar daržas neniokojamas. Jei nekils jokių problemų, daržą planuojama praplėsti.

"Nusprendėme, kad daržą sodinsime šalia tokio namo, kurio gyventojai galėtų prižiūrėti aktyviau, sekti, ar nepasitaiko vandalizmo atvejų. Be to, netoli ten yra senos medinės dėžės, iš jų ir formuosime lysves", – dėstė seniūnaitis.

Derlius – rudens šventei

Bendruomenės daržo tikslas nėra užauginti kuo gausesnį derlių, o suburti žmones bendrai veiklai.
Daržas sodinamas taip, kad šiam nereikėtų ypatingos priežiūros. Laukiama, kad bendruomenės gyventojai noriai rūpinsis augančiomis daržovėmis, o ne seks, kuris dirba daugiau.

"Kiekvienas žmogus galės ateiti, pasidžiaugti augančiomis daržovėmis, palaistyti, paravėti. Bandysime į šią veiklą įtraukti ir netoli įsikūrusius vaikų darželius, kad mažieji matytų, kaip auga daržovės, kurias vėliau jie valgo", – aiškino S.Liekis.

Sostinėje bendruomenių daržai gyvuoja jau ne pirmą sezoną, todėl idėja susidomėję klaipėdiečiai sėmėsi žinių ir iš vilniečių.

Jų patirtis parodė, kad ilgainiui bendruomenės daržas tampa gyventojų susibūrimo vieta, vis dažniau daugelis miestiečių prie jo traukia leisti laisvalaikį.

Klaipėdietiškų bendruomenės daržų kūrėjai tikino apie derlių dar negalvoję, tačiau tai galėtų tapti vienu pagrindinių rudens švenčių akcentu.

Miesto valdžia ieškos naujo būdo, kaip paimti iš klaipėdiečių pinigus už daugiabučių namų kiemų valymą. Manoma, kad iki šiol siūlytas variantas nepasiteisins – gyventojai patys neužtikrins tvarkos.

Tarybos dar nepasiekė

Prievolę gyventojams patiems rūpintis daugiabučių namų kiemais norėta įteisinti Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse. Jų pakeitimai jau buvo apsvarstyti miesto tarybos komitetuose.

Tačiau tarybos taip ir nepasiekė. Komitetuose pakeitimai bus svarstomi iš naujo.

Buvo siūloma, kad gyventojai kiemų tvarkymu – žaliųjų plotų šienavimu, šiukšlių rinkimu, sniego valymu, medžių genėjimu – rūpintųsi jau nuo sausio 1 dienos.

Taip pat anksčiau atsirado siūlymų, kad šį mokestį reikia rinkti nuo balandžio 1 dienos.

Buvo numatyta, kad kiekvienas namas turėtų rūpintis teritorija, kuri yra suformuota aplink namą detaliuoju planu.
Siūlyta, kad namų, prie kurių nėra suformuoto sklypo, gyventojai turėtų rūpintis 20 metrų aplink pastatą.
Skaičiuota, kad 50 kvadratinių metrų ploto butui per mėnesį kiemų valymas atsieitų nuo 7,5 iki 9 litų.

Įsivyrautų netvarka?

Tačiau Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas tvirtino, kad pakeitimų, susijusių su kiemų valymo perkėlimo ant gyventojų pečių, svarstymą norima atidėti.

"Darysime pauzę. Manome, kad žengiame ne tuo keliu. Prašysime, kad savivaldybės administracija dar kartą išanalizuotų šį klausimą", – tvirtino vicemeras.

Anot A.Šulco, pagal dabartinius siūlymus patys gyventojai, o ne namų administratoriai turėtų ieškoti, kas tvarkys kiemą.

"Įsivaizduokite – name yra 60–90 butų. Kaip jų savininkai gali susitarti? Tai nebent gali padaryti tik namai, kuriuose yra 2–4 butai. Baiminamės, kad įsivyraus chaosas ir šiukšlynai. Užkrauti žmonėms rūpestį rūpintis, kas valys kiemą, – misija neįmanoma", – dėstė vicemeras.
Išleidžia daugiau nei surenka

Pasak A.Šulco, prieš šešerius metus gyventojai patys mokėdavo už kiemų tvarkymą. Iš šio mokesčio buvo surenkama apie 6 mln. litų. Kiemai buvo valomi 5–6 kartus per savaitę.

Tačiau Vyriausybės atstovė nustatė, kad mokestis renkamas neteisėtai. Teismai nutarė, jog taip ir yra. Šią funkciją palikta vykdyti savivaldybei.

Tačiau pernai teismas priėmė sprendimą, kad gyventojai turi rūpintis teritorija, kuria naudojasi.

"Anksčiau tvarka kiemuose buvo geresnė. Dabar mes jų valymui išleidžiame daugiau nei 2 mln. litų per metus. Šiai paslaugai skiriant tris kartus mažiau lėšų, naivu būtų tikėtis tokios pat kokybės. 6 mln. litų savivaldybei – dideli pinigai", – pabrėžė vicemeras.

A.Šulcas atkreipė dėmesį, kad daugiabučių namų gyventojai moka žemės nuomos ar naudojimosi žeme mokestį. Tačiau pastarasis renkamas tik už tą plotą, kuris yra po namu.

"Teoriškai tvarkyti daugiabučių namų kiemus turėtume pinigais, kurie surenkami iš naudojimosi žeme mokesčio. Per metus iš jų surenkame apie 0,5 mln. litų. Tačiau kiemų tvarkymui skiriama 4–5 kartus daugiau, atimant juos iš švietimo, kultūros, gatvių remonto", – pabrėžė vicemeras.

Mokėtų už didesnį sklypą

A.Šulcas tvirtino, kad savivaldybės administracijai siūloma išanalizuoti galimybę, ar būtų galima išplėsti naudojimosi žeme mokestį – gyventojai mokėtų ne tik už žemę po namu, bet ir už kiemą.

Pinigus būtų galima rinkti taip pat pagal prie namų detaliaisiais planais suformuotus sklypus.

"Pats Žemės įstatymas byloja, kad būtent iš tų pinigų turėtų būti tvarkoma valstybinė žemė. Tai, kad gyventojai mokėtų ne tik už žemę po namu, bet ir kiemą, būtų logiška, nes jais naudojamasi", – aiškino vicemeras.

Pasak A.Šulco, mokestis už naudojimąsi žeme renkamas kartą per metus.

"Susimoki ir galvos neskauda. Mokestis būtų išdalijamas 60–90 butų ar net namų grupei. Be to, gyventojams nereikėtų rūpintis, kas tvarkys kiemą. Tuo pasirūpintų savivaldybė. Kiek pinigų surinktume, už tiek ir tvarkytume", – pabrėžė vicemeras.

Vicemeras priminė, kad gyventojus, kurie įsiteisina prie daugiabučių namų sklypus, taryba yra atleidusi nuo naudojimosi žeme mokesčio. Tačiau tą padarę jie turėtų patys rūpintis ne tik kiemų valymu, bet ir remontu.