-
Kaunas ruošiasi kvartalų „(R)evoliucijai“: parengta daugiabučių aplinkos atnaujinimo programa 4
Daugiau patogumų ir jaukumo
Siekdamas tikslingai planuoti tolesnį daugiabučių teritorijų atnaujinimą, praėjusių metų pradžioje miestas užsakė senųjų kvartalų transformacijos urbanistinę studiją. Profesionalai atliko aktualius tyrimus ir suformavo pagrindinius perplanavimo ir pastatų atnaujinimo principus.
Šiemet parengta Gyvenamųjų vietovių teritorijų tvarkymo programa.
„Pavasarį visuomenę supažindinome su projekto vizija. Pradėjome konsultuotis su gyventojais ir pagal jų išreikštus pageidavimus tobulinti brėžinius. Kitas svarbus žingsnis – patvirtinti programą. Joje numatytas visas eiliškumas – nuo diskusijų iki miesto finansinio prisidėjimo. Tam taryba pritarė ir jau patvirtino sprendimą“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Prasidėjus būsimai programai, kauniečiai turėtų galimybę miesto lėšomis iš pagrindų atnaujinti savo gyvenamąją aplinką – nuo požeminių tinklų iki tvarkingų laisvalaikio erdvių ir patogių automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo. Tačiau tam reikalinga viena esminė sąlyga – gyventojų apsisprendimas atnaujinti savo daugiabutį.
Būtent toks yra programos šūkis: „Šilti namai – jaukūs kiemai.“
„Urbanistai vis garsiau kalba apie pabaigos link artėjantį tokių pastatų gyvavimo terminą. Gyventojams kasmet gali tekti dažniau remontuoti vis labiau byrančius sovietmečiu statytus daugiabučius. Norėdami išvengti didesnių problemų, už iniciatyvą atsinaujinti daugiabutį mainais siūlome nemokamą aplinkos sutvarkymą“, – pridūrė G. Barčauskas.
Gyventojams kasmet gali tekti dažniau remontuoti vis labiau byrančius sovietmečiu statytus daugiabučius. Norėdami išvengti didesnių problemų, už iniciatyvą atsinaujinti daugiabutį mainais siūlome nemokamą aplinkos sutvarkymą.
Diskusijos kūrybinėse dirbtuvėse
Praėjusią savaitę urbanistai drauge su gyventojais kūrybinėse dirbtuvėse aptarė kelių Vilijampolės kvartalų perspektyvas. Daugelis pabrėžė būtinybę daugiau dėmesio skirti pėsčiųjų infrastruktūrai – ištrupėjusiems takams, apšvietimui, parkavimo vietoms atnaujinti ir žaliesiems plotams sutvarkyti.
Savivaldybės administracijos užsakymu, urbanistai rengia iš viso 40 kvartalų atnaujinimo schemų. Jos taps pirminiu atspirties tašku tolesnėms diskusijoms ir kauniečių pageidavimams, kaip jie patys įsivaizduotų savo gyvenamąją erdvę.
„Turime tikslą daugiabučių aplinką paversti rekreacine erdve. Gyventojai nori elementarių dalykų – suoliukų, šiukšliadėžių, patogių ir automobiliais neužstatytų takų. Kalbame apie „15 minučių miestą“ – gyvenamojoje vietoje turi būti patogu pasiekti ir parduotuvę, ir netoli esančias švietimo, sveikatos ar kitas įstaigas. Girdime gyventojų lūkesčius ir esame pasirengę juos paversti realybe.
Visa tai suderinę su pačių daugiabučių namų atnaujinimu, turėtume ne tik puikų estetinį vaizdą, bet ir patogumą gyventojams, tvarkingas poilsio erdves“, – neabejojo vienas iš parengtos urbanistinės studijos autorių, kūrybinių dirbtuvių moderatorius Martynas Marozas.
Nuo pokalbių iki realių darbų
Programą „(R)evoliucija“ sudarys šeši žingsniai. Kauno būsto modernizavimo agentūra (KBMA), bendradarbiaudama su Kauno savivaldybės administracija, pradės nuo dialogo su kvartalo gyventojais, įsiklausys į jų norus ir lūkesčius. Išanalizavę surinktus duomenis, specialistai organizuos kūrybines dirbtuves ir pagal pastabas paruoš gyventojų balsų daugumos patvirtintą aplinkos atnaujinimo schemą.
Įveikę pirmus tris etapus, kauniečiai taps realiais pretendentais gauti miesto finansavimą. Kauno savivaldybė biudžeto lėšomis pasirengusi padengti sklypo formavimo, techninio projekto rengimo ir pačių gyvenamųjų vietovių sutvarkymo kaštus. Jau kitąmet planuojama skelbti pirmąjį paraiškų priėmimo laikotarpį sklypo formavimo procedūroms.
„Norime pabrėžti, kad miestas daugiabučių aplinkos netvarkys tol, kol gyventojai nesiryš atsinaujinti savo pastatų. Sulaukę kauniečių iniciatyvos, teritorijas tvarkysime pagal jų pageidavimus“, – tikino G. Barčauskas.
Į paramą pretenduoja gyvenamųjų daugiaaukščiai grupės – erdviškai susiję daugiabučių namai. Programa netinkama statiniams ir infrastruktūrai, kurie gyvenamosiose vietovėse statomi, įrengiami, rekonstruojami ar remontuojami komerciniais tikslais, siekiant juos naudoti prekybai ar paslaugoms teikti.
Daugiau informacijos: www.kbma.lt. Rūpimais klausimais konsultuoja KBMA specialistai tel. +370 649 48 495 arba e. paštu info@kbma.lt.
Kauno miesto taryba dėl Gyvenamųjų vietovių teritorijų tvarkymo programos sprendimą priėmė antradienį, gruodžio 19 d., įvykusiame posėdyje.
-
Senųjų daugiabučių kvartalų problemos kasmet ryškės vis labiau: ragina nelaukti ir atsinaujinti 20
Urbanistai atliko išsamų tyrimą
Nuo 2018 m. Kauno savivaldybė finansavo pavienių daugiabučių teritorijų tvarkymą – kauniečiai formavo sklypus, rengė techninius projektus ir, prisidedant miestui, tvarkė aplinką. Tačiau ilgainiui ėmė ryškėti tokios strategijos spragos – procesai vyko gana lėtai, o programoje „Svajonių kiemas“ kone išvien pasipylė projektai automobilių stovėjimo aikštelėms, tvoroms ir atitvarams įrengti. Kartais netgi naikinant žaliuosius plotus.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant tvaresnių sprendimų, dar pernai Kaunas užsakė senųjų kvartalų transformacijos urbanistinę studiją. Savo srities profesionalai atliko išsamius tyrimus ir suformavo pagrindinius planavimo ir pastatų renovavimo principus.
„Jeigu senuosius daugiabučius ir jų aplinką tvarkysime pavieniui, problemos neišspręsime. Turime atsižvelgti į šiuolaikines urbanistikos tendencijas ir pasikeitusius žmonių įpročius. Kvartalų atnaujinimo urbanistinę studiją parengė užsienyje prie tokių projektų dirbę ekspertai. Analizuotas daugiabučių išsidėstymas, gyventojų demografija, įpročiai ir pomėgiai, atitinkamai suformuoti principai, į ką reikėtų atsižvelgti rekonstruojant ištisus kvartalus“, – aiškino Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.
Patnerio nuotr.
Būtini neišvengiami pokyčiai
Vienas iš parengtos studijos autorių urbanistas Martynas Marozas atkreipė dėmesį į dabartines sovietmečiu statytų kvartalų problemas. Tokiuose daugiabučiuose šiuo metu gyvena apie 60 proc. kauniečių, kai kurios teritorijos gyventojų skaičiumi gali prilygti visam Utenos rajonui.
„Sovietinių daugiabučių yra tiek daug, kad nuo jų jau springstame.
„Sovietinių daugiabučių yra tiek daug, kad nuo jų jau springstame. Viena esminių urbanistinių problemų – neaiškus santykis tarp viešo ir privataus sklypo. Kitas neišspręstas klausimas – automobilių stovėjimas. Sovietmečiu vienas automobilis planuotas keturiems butams. Dabar santykis labai pasikeitęs – 1 000 gyventojų tenka 700 vietų. Anuomet niekas negalvojo apie ateities problemas.
Nieko naujo nepasakysiu – paleidę droną akligatviuose ir kiemuose pamatėme netvarką. Transporto priemonės statomos ten, kur papuola. Vairuotojai šaligatvius naudoja kaip parkavimo vietas, užstato laiptines. Norint išsaugoti žaliuosius plotus, infrastruktūrą reikia planuoti bendrai. Žmonės turi suprasti, kad jie gyvena bendruomenėje. Viską tinkamai suplanavus, atsirastų vietos net ir privatiems gėlynams, kuriais paprastai mėgsta rūpintis pirmuose aukštuose gyvenantys senjorai“, – pastebėjo M. Marozas.
Pasak jo, daugiabučių transformacija jau nenaujiena – su problemomis susiduria ir kiti pasaulio miestai. M. Marozo manymu, ledus išjudinti galėtų tik ambicingas planas. Būtent tokį tikslą išsikėlė Kaunas.
„Ši Kauno iniciatyva – tikrai sveikintina. Yra daug pavyzdžių, kaip su tuo tvarkosi užsienio miestai. Tokių kvartalų galima rasti nuo San Fransisko iki Madrido. Bėda, kad tokius daugiabučius nustojo statyti 15–20 metų vėliau nei reikėjo. Jeigu nuspręstume visus sovietinius daugiaaukščius renovuoti per dešimt metų, kiekvieną savaitę reikėtų atnaujinti bent 100 jų. Tai viską pasako apie dabartinį renovacijos tempą mūsų šalyje.
Dabar yra laikas, kai reikia griebti jautį už ragų, nes didelė dalis daugiabučių pastatyti daugiau nei prieš 50 metų, o tai riba, kai jiems reikia kapitalinio remonto. Lietuvoje energijos suvartojimas yra aiškus – daug šilumos reikia pastatų sienoms šildyti“, – pridūrė M. Marozas.
Darbai – pagal gyventojų norus
Iki metų pabaigos Kauno mieste numatyta patvirtinti senųjų kvartalų transformacijos programą. Parengiamieji darbai artėja prie finišo. Viename kvartale dėl renovacijos sutarus trijų ar daugiau namų gyventojams, miestas imtųsi iš esmės kompleksiškai sutvarkyti visą gyvenamąją aplinką.
Norime paskatinti žmones pasirūpinti savo turtu, apsispręsti. Jeigu bus bendras sutarimas, miestas investuos į teritorijų sutvarkymą aplink jų namus.
„Norime paskatinti žmones pasirūpinti savo turtu, apsispręsti. Jeigu bus bendras sutarimas, miestas investuos į teritorijų sutvarkymą aplink jų namus. Atsižvelgdami į gyventojų poreikius, formuosime sklypus, rengsime techninius projektus ir juos įgyvendinsime. Laukia daug ir sunkaus darbo. Jei nieko nedarytume, kvartalai netrukus visai sunyktų ir kiltų dar daugiau problemų. Reikia visiems pasistengti, kad seniai statyti namai būtų patrauklūs, o jų kiemai su aplinka – jaukūs“, – teigė urbanistas G. Barčauskas.
Gyventojus ir administratorius rūpimais daugiabučių atnaujinimo klausimais konsultuoja pernai veiklą pradėjusi Kauno būsto modernizavimo agentūra. Daugiau informacijos: kbma.lt.