Palestiniečių kovotojų grupuotei buvo pateiktas „labai dosnus pasiūlymas dėl 40 dienų paliaubų, galbūt tūkstančių palestiniečių kalinių paleidimo mainais į šių įkaitų išlaisvinimą“, – pareiškė D. Cameronas Rijade vykstančiame Pasaulio ekonomikos forumo susitikime.

Pernai V. Kara-Murza, vienas ryškiausių prezidento Vladimiro Putino oponentų, buvo nuteistas kalėti 25 metus, ilgiausia Rusijos disidentui pastaruoju metu skirta bausme, apie kurią žinoma.

Jis buvo apkaltintas „išdavyste“ už Jungtinėse Amerikos Valstijose pasakytą kalbą, kai teigė, kad Rusija Ukrainoje įvykdė „karo nusikaltimus“. 42 metų V. Kara-Murzos sveikata buvo pakirsta po dviejų Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) bandymų jį nunuodyti 2015 ir 2017 m., kaip tvirtina jo žmona Jevgenija ir teisininkai.

Pareiškime, skirtame antrosioms V. Kara-Murzos sulaikymo metinėms, D. Cameronas „išgalvotais“ pavadino jam pateiktus kaltinimus ir paragino Maskvą nedelsiant paleisti jį humanitariniais sumetimais.

V. Camerono pareiškime sakoma, kad „atsidavęs aktyvistas už žmogaus teises, siekiantis demokratijos Rusijoje, ir atviras karo Ukrainoje kritikas ponas Kara-Murza Kremliaus yra laikomas grėsme“, prezidentas Vladimiras Putinas įkišo jį į kalėjimą, kad nutildytų.

D. Cameronas apkaltino Rusijos valdžią „beširdišku nesirūpinimu jo prastėjančia sveikata“ ir pridūrė, kad jo laikymo sąlygos kalėjime „yra žeminančios ir nežmoniškos, specialiai skirtos dar labiau pakenkti jo fizinei ir psichinei gerovei“. Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras sakė, kad V. Kara-Murza negauna skubiai reikalingos medicininės pagalbos, jis pažadėjo toliau viešinti apie sunkią jo padėtį.

„Diplomatiniais įsikišimais aukščiausiu lygiu, finansinėmis sankcijomis tiems, kurie atsakingi už jo nuodijimą ir įkalinimą, keldami jo bylą tarptautinėje arenoje siunčiame aiškią žinią, kad JK nesitaikstys su pasibjaurėtinu elgesiu su vienu iš mūsų piliečių“, – pridūrė jis ir paragino Rusiją nutraukti pasibaisėtiną elgesį su politiniais kaliniais.

Dėl V. Kara-Murzos likimo pradėta ypač nuogąstauti po Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno mirties kalėjime už poliarinio rato vasarį. J. Kara-Murza praėjusį mėnesį Ženevoje žurnalistams sakė, kad po bandymų nunuodyti jos vyrui išsivystė polineuropatija, galinti baigtis paralyžiumi. Ji teigė, kad pagal Rusijos įstatymus tokios būklės asmuo negali būti kalinamas.

Nobelio premiją pelniusios grupės „Memorial“ duomenimis, šiuo metu Rusijoje yra 700 politinių kalinių.

Per vizitą Vašingtone D. Cameronas sakė dar kartą įvertinęs padėtį Gazos Ruože ir Izraelio karinę kampaniją.  „Mūsų pozicija dėl eksporto licencijų liko nepakitusi“, – sakė jis, bet pridūrė, kad „humanitarinės pagalbos Gazos Ruože problema ir toliau kelia mums didelį susirūpinimą“. Jis tai sakė per bendrą su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu spaudos konferenciją.

Jungtinės Amerikos Valstijos, neabejotinai didžiausios ginklų tiekėjos Izraeliui, taip pat atmetė raginimus sustabdyti siuntas, nors ir vis labiau nusivilia ministro pirmininko Benjamino Netanyahu elgesiu kare.

Neseniai paskelbtame laiške daugiau nei 600 britų teisininkų, įskaitant buvusius Aukščiausiojo Teismo teisėjus, teigė, kad eksportuodama ginklus į Izraelį Didžioji Britanija rizikuoja pažeisti tarptautinę teisę. Pagal Didžiosios Britanijos strateginius licencijavimo kriterijus ginklai neturėtų būti eksportuojami, kai yra „aiški rizika“, kad jie gali būti panaudoti pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę.

Susitikimas su labiausiai tikėtinu JAV respublikonų kandidatu lapkričio mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose įvyko prieš derybas su JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos aukšto rango nariais dėl karų Gazos Ruože ir Ukrainoje.

„Prieš vizitą Vašingtone užsienio reikalų sekretorius Floridoje susitiko su buvusiu prezidentu Trumpu“, – antradienį nurodė JK užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.

„Susitikimai su opozicijos kandidatais yra įprasta praktika ministrams“, – pridūrė atstovas spaudai.

Antradienį D. Cameronas lankysis Vašingtone, kur surengs derybas su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu).

JK pareigūnai nepateikė jokios oficialios informacijos apie tai, ką per derybas užsienio reikalų sekretorius aptarė su D. Trumpu. Tačiau nurodoma, kad per susitikimą su A. Blinkenu D. Cameronas reikalaus „išsamaus, greito ir skaidraus tyrimo“ dėl Izraelio smūgių, per kuriuos praėjusią savaitę Gazos Ruože žuvo septyni humanitarinės pagalbos darbuotojai.

Po to, kai per išpuolį žuvo trys JAV įsikūrusioje maisto labdaros organizacijoje „World Central Kitchen“ (WCK) dirbę britai, JK vyriausybė sulaukė raginimų sustabdyti ginklų eksporto į Izraelį licencijų galiojimą.

Daugiau nei 600 teisininkų, įskaitant buvusius Aukščiausiojo Teismo teisėjus, laišku įspėjo, kad Londonas, toliau leisdamas eksportuoti ginklus į Izraelį, rizikuoja pažeisti tarptautinę teisę.

„Reikia esminių pokyčių“

Manoma, kad užsienio reikalų sekretorius kartu su A. Blinkenu 11.30 val. vietos (18.30 val. Lietuvos) laiku aptars ginklų eksporto klausimus, tačiau, pasak JK vyriausybės šaltinių, apie jokius politinius pokyčius nebus pranešta.

„Jis pabrėš, kad „World Central Kitchen“ humanitarinės pagalbos darbuotojų žūtys yra visiškai nepriimtinos ir kad reikia imtis esminių pokyčių siekiant užtikrinti pagalbos darbuotojų saugumą“, – nurodė JK užsienio reikalų ministerija.

Ministerija pridūrė, kad antradienį vyksiančiose derybose taip pat bus aptartas „kelias į tvarias paliaubas ir didesnės humanitarinės pagalbos pristatymą į Gazos Ruožą“.

Be to, D. Cameronas paragins JAV Kongresą patvirtinti siūlomą 60 mlrd. JAV dolerių (55,24 mlrd. eurų) karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurį jau kelis mėnesius blokuoja respublikonų įstatymų leidėjai.

Europos šalys Ukrainai jau skyrė daugiau kaip 184 mlrd. dolerių (169,4 mlrd. eurų), o Jungtinė Karalystė – daugiau kaip 15 mlrd. dolerių (13,81 mlrd. eurų).

JAV Ukrainai yra skyrusi beveik 74 mlrd. dolerių (68,13 mlrd. eurų).

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį perspėjo, kad Ukraina pralaimės karą, jei Kongresas nepatvirtins sustabdyto pagalbos paketo.

Prieš išvykdamas į JAV D. Cameronas pabrėžė, kad Ukrainos sėkmė ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pralaimėjimas yra svarbūs Jungtinių Valstijų ir Europos saugumui. 

Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „The Telegraph“.

„Ukrainai reikia šių lėšų. Tai Amerikos saugumas, tai Europos saugumas, tai Jungtinės Karalystės saugumas, pastatytas ant kortos Ukrainoje, ir jiems reikia mūsų pagalbos", – pareiškė jis.

Publikacijoje D. Cameronas ir jo kolega Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stéphane`as Séjourné paragino remti Ukrainą.

„Mums abiem visiškai aišku, kad Ukraina turi laimėti šį karą. Jei Ukraina pralaimės, mes visi pralaimėsime", – rašoma straipsnyje.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras D. Cameronas šią savaitę planuoja apsilankyti Jungtinėse Valstijose. Jis paragins Kongresą didinti finansinę paramą Kyjivui, kuri „gali pakeisti situaciją“ Ukrainoje.

Anksčiau jis taip pat pabrėžė būtinybę didinti savo šalies gynybos biudžetą turint omenyje Rusijos keliamą grėsmę.

„Rusijoje užsidarė rinkimų apylinkės, po to, kai neteisėtai buvo surengti rinkimai Ukrainos teritorijoje, rinkėjai neturėjo iš ko rinktis ir nebuvo nepriklausomos ESBO stebėsenos“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“, paminėdamas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją.

„Taip neatrodo kaip laisvi ir sąžiningi rinkimai“, – sakė britų diplomatijos vadovas.

Valstybinės apklausos rodo, kad 71 metų V. Putinas užsitikrino dar vieną šešerių metų kadenciją Rusijos prezidento poste.

Buvęs KGB agentas V. Putinas yra valdžioje nuo paskutinės 1999-ųjų dienos ir po šių rinkimų savo valdžią šalyje pratęs bent iki 2030 metų.

Jei jis baigs dar vieną kadenciją Kremliuje, valdžioje bus užsibuvęs ilgiau nei bet kuris kitas Rusijos vadovas nuo XVIII amžiaus Jekaterinos II laikų.

Kadangi visi pagrindiniai jo oponentai mirė, yra kalėjime arba ištremti, V. Putino pergalė niekada nekėlė abejonių.

Valdžios institucijos taip pat negailestingai susidoroja su tais, kurie viešai prieštarauja Kremliui arba jo karui Ukrainoje.

Anot D. Camerono, kurį cituoja britų laikraštis „The Guardian“, yra galimybė panaudoti „kažką panašaus į sindikuotą paskolą ar obligaciją“, žinant, kad Ukrainos sąjungininkės atgaus pinigus, kai Maskva sumokės reparacijas.

Jungtinėse Valstijose ir Europoje vis dažniau pasigirsta raginimų įsteigti fondą Ukrainai, panaudojant milijardus dolerių turto, kurį Vakarai įšaldė dėl 2022-ųjų vasarį Rusijos pradėtos invazijos.

„Susiduriame su siaubingos kančios situacija Gazoje“, – teigė D. Cameronas antradienio vakarą per debatus parlamente. Jis jau prieš daug savaičių įspėjęs dėl ligų protrūkio ir bado. Šis taškas esą pasiektas, „Žmonės miršta iš bado, žmonės miršta nuo išvengiamų ligų“, – tęsė politikas. Tačiau nepaisant raginimų Izraeliui imtis veiksmų, vasarį Gazos Ruožą pasiekė perpus mažiau pagalbos prekių nei sausį.

D. Cameronas dar kartą pareikalavo humanitarinių paliaubų. Be to, esą būtina padidinti pagalbos Gazos Ruožai tiekimą sausumos ir jūros keliu. Tai apima ir Izraelio Ašdodo uostą. D. Cameronas kritikavo, kad daug paramos neįsileidžiama, nes ji esą gali būti panaudota kariniams tikslams. „Kai kurios šių prekių yra labai reikalingos medicininėms ir kitoms procedūroms“, – kalbėjo D. Cameronas. Gazos Ruožo šiaurėje ir pietuose taip pat būtina atkurti elektros ir vandens tiekimą.

„Izraelis yra okupacinė valdžia. Jam tenka atsakomybė, ir tai turi padarinių tam, kaip mes vertiname, ar jis laikosi tarptautinės teisės“, pažymėjo D. Cameronas.

Kalbėdamas apie Palestinos valstybės pripažinimą, buvęs britų premjeras sakė, kad tam dar per anksti. „Tai neturi būti daroma proceso pradžioje, nes tai nuimtų spaudimą nuo palestiniečių vykdyti reformas. Tačiau tai neturėtų būti daroma ir proceso pabaigoje“, – kalbėjo D. Cameronas. Izraelis esą negali turėti veto teisės šiuo klausimu.

Susitikimo metu ministrai aptarė saugumo situaciją Europoje ir jau beveik dvejus metus trunkantį Rusijos karą prieš Ukrainą.

„Jau dvejus metus Ukraina didvyriškai priešinasi barbariškai plataus masto Kremliaus agresijai. Putino režimo pergalė Ukrainoje sugriautų visos Europos saugumo architektūrą, nusistovėjusią po Šaltojo karo pabaigos. Turime čia ir dabar suteikti Ukrainos kariuomenei reikiamos ginkluotės ir amunicijos, turime remti ukrainiečius iki jos galutinės pergalės šioje kovoje“, – pranešime spaudai teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ministrai susitikime taip pat pasikeitė pozicijomis dėl NATO rytinio flango saugumo stiprinimo ir pasirengimo liepos 9–11 d. Vašingtone vyksiančiam NATO Viršūnių susitikimui.

„Vertiname britų indėlį į NATO rytinio flango saugumo stiprinimą ir karinį buvimą Baltijos jūros regione. Taip pat aptarėme mūsų veiksmus rengiantis NATO Viršūnių susitikimui Vašingtone. Rusijos grėsmė turi paskatinti Vakarų bendruomenę didinti išlaidas gynybai, plėtoti gynybos pramonę, užtikrinti paramos Ukrainai tęstinumą ir stiprinti efektyvias sankcijas prieš agresorę Rusiją“, – pažymėjo G. Landsbergis.

ELTA primena, kad sekmadienį, tęsiantis Miuncheno saugumo konferencijai, G. Landsbergis bus vienas iš pagrindinių pranešėjų vyksiančioje sesijoje „Adding Chairs to the Table: A Deeper, Wider, and More Capable EU?“ apie tai, kaip Rusijos karas Ukrainoje paveikė Europos Sąjungos plėtrą.

Miuncheno saugumo konferencija – didžiausia saugumo konferencija, šiemet rengiama jau jubiliejinį, 60-ąjį kartą. Kasmet organizuojamo renginio metu politiniai lyderiai, akademinio pasaulio ir verslo atstovai susirenka aptarti globalius saugumo iššūkius ir būdus juos įveikti.

Konferencijoje dalyvauja ir premjerė Ingrida Šimonytė kartu su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.

Nepaisant Kyjivo ir jį remiančių Vakarų šalių prašymų, pagalbos Ukrainai teikimas Kongrese stringa jau kelis mėnesius.

JAV Senatas antradienį didele balsų persvara pritarė 95 mlrd. dolerių (88 mlrd. eurų) paketui Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, tačiau Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas), Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sąjungininkas, jau anksčiau nurodė, kad žemieji rūmai, kuriuose daugumą turi respublikonai, jį atmes.

Vizito Lenkijoje metu D. Cameronas pareiškė, kad „visos pasaulio šalys“ stebės JAV sprendimą, kad įsitikintų, ar Vakarų šalys yra patikimos sąjungininkės.

„Ir tai ne tik Europos problema. Kiti žmonės stebės, ką daro amerikiečiai. Juos stebės tiek Kinijoje, tiek Irane“, – žurnalistams sakė buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas.

Po vizito Lenkijoje D. Cameronas turėtų dalyvauti Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) prisijungė prie šio raginimo ir teigė, kad asmeniškai kreipėsi į Atstovų Rūmų pirmininką M. Johnsoną, kad šis balsuotų dėl pagalbos Ukrainai paketo.

„Tai [...] epochos sprendimas, kuris turės įtakos, kaip bus vertinamas Amerikos patikimumas visame pasaulyje jos sąjungininkų akyse. Todėl raginame priimti šį pagalbos paketą“, – sakė R. Sikorskis.

Anksčiau Ukraina pranešė, kad nusiuntė daugiau karių į šalies rytuose esančią Avdijivką, Rusijai suintensyvinus atakas, kad užimtų iš trijų pusių apsuptą miestą.

Naujasis Ukrainos kariuomenės vadas trečiadienį įspėjo, kad padėtis prie fronto linijos yra itin sunki.