Violončelininkas D. Geringas pelnė apdovanojimą „Už gyvenimo nuopelnus“. Vokalinės muzikos įrašų kategorijoje apdovanojimą pelnė sopranas Asmik Grigorian, o pianistas Lukas Geniušas – už „Alpha Classics“ įrašytą CD „Disonansas. Rachmaninovo romansai“

„Violončelininkas, mokytojas ir jaunųjų talentų orkestro įkūrėjas Davidas Geringas visada atstovavo aukščiausio lygio violončelės grojimo tradicijas, jungdamas Rytų ir Vakarų mokyklas. Pas jį studijavo daugelis geriausių nūdienos violončelininkų, jam skirta daug šiuolaikinių kompozicijų. Aistringas ir išmintingas muzikas – Davidas Geringas yra pavyzdys, ko iš tiesų reikia muzikos pasauliui sunkiais mūsų laikais“, – rašoma laureato pristatyme.

Kaip skelbia vertintojai, Asmik Grigorian ir Lukas Geniušas „formuoja koncentruotus ir niuansuotus brangakmenius iš Rachmaninovo romansų“.

„Abu atlikėjai alsuoja slaviškos muzikos emocijomis. A. Grigorian instrumentinis sopranas intensyviai perteikia vienatvės, skausmo ir ekstazės jausmus, subtiliai pabrėžia teksto prasmes. L. Geniušas randa visas fortepijono faktūrų spalvas ir nuotaikas – nuo lyrinių gamtos peizažų iki psichologinės dramos“, – rašoma apie atlikėjus.

Vertinimo komisiją sudaro įvairių šalių leidinių atstovai iš Turkijos, Belgijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos, Šveicarijos, Vengrijos, Liuksemburgo, Lenkijos, Rumunijos ir kitų šalių.

„Kai Jūs prisiliečiate prie violončelės stygų, koncertų salėje ar studentų auditorijoje nelieka abejingų. Jūsų muzikinis talentas spinduliuoja jėga, o asmenybės šviesa traukia ir telkia kitus kūrėjus bei atlikėjus“, – rašoma prezidento sveikinime.

Pasak šalies vadovo, Lietuva didžiuojasi, galėdama maestro vadinti muzikinės kultūros sklaidos užsienyje ambasadoriumi ir yra dėkinga už Lietuvoje pristatomą pasaulio klasikinės ir šiuolaikinės muzikos lobyną. „Reiškiu nuoširdžią padėką Jums už tai, kad taip pat aistringai dalijatės savo žiniomis bei patirtimi su jaunąja karta ir kūrybiniam skrydžiui esate įkvėpęs ne vieną mūsų šalies muziką“, – teigė prezidentas.

Sukakties proga, kaip praneša Prezidentūra, šalies vadovas D. Geringui palinkėjo neblėstančių atradimų, pasineriant į vis naujus muzikos klodus, ir užburiančios bei įkvepiančios aistros skleisti muzikos gelmę ir grožį.

„Jūsų neabejotinas muzikinis talentas ir meistriškumas žavi. Esate įspūdingą repertuarą sukaupęs violončelininkas ir dirigentas, savo turtinga patirtimi dalijatės ir su jaunaisiais talentais. Dėkoju už tai, kad garsinate Lietuvos vardą visame pasaulyje ir dažnai sugrįžtate čia koncertuoti. Nuoširdžiai sveikinu gražios sukakties proga, linkiu sveikatos ir kad muzika niekada nenustotų skambėti tiek Jūsų ausyse, tiek širdyje“, – sakoma premjerės sveikinime.

„Išskirtinis Jūsų talentas liudija seną tiesą, kad menas neturi sienų, o muzikos kalba yra universali. Džiugu, kad galėdamas rinktis garsiausias pasaulio sales, Jūs nuolat grįžtate į Lietuvą pasidalinti su mumis virtuoziškai atliekama įvairių žanrų ir epochų muzika. Jūsų violončelės garsai suteikia būčiai pilnatvės. Didžiuojamės, kad Lietuva gali dovanoti pasauliui aukščiausios prabos menininkus ir muzikus. Ačiū, kad esate nenuilstantis mūsų kultūros ambasadorius visame pasaulyje“, –  sveikindamas maestro dėkoja kultūros ministras S. Kairys.

Jame žymusis muzikas prisistatys dviem skirtingais amplua, sakoma pranešime.

Lietuvoje gimęs violončelės virtuozas D. Geringas priklauso šiuolaikiniam pasaulio klasikinės muzikos elitui. Neįtikėtinai platus artisto repertuaras, apimantis laikotarpį nuo ankstyvojo baroko iki šiuolaikinės muzikos, išryškina nepaprastą muziko smalsumą, ypač aukšto lygio techninę meistrystę ir vidinį lankstumą. Jo intelektualinis tikslumas, stilistinis įvairiapusiškumas, intuityvus melodijos ir tonų pajautimas atnešė šiam muzikui ypatingą pagarbą ir pripažinimą visame pasaulyje. 1970 m. laimėjęs aukso medalį tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse, tuomet 24-erių violončelininkas, mylimiausias legendinio violončelininko Mstislavo Rostropovičiaus mokinys, atvėrė garsiausių pasaulio koncertų salių duris. Nuo 2000 m. D. Geringas vis dažniau koncertuoja ir kaip dirigentas.

Šį vakarą D. Geringas kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru scenoje atliks net tris kūrinius dviem skirtingais amplua. Franzo Schuberto (1797–1828) sonatą a-moll kaip solistas grieš violončele, o vėliau stos prie dirigento pulto – D. Geringo diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atliks Wolfgango Amadeus Mozarto (1756–1791) simfoniją Nr. 25 g-moll ir Ludwigo van Beethoveno simfoniją Nr. 6 F-dur.

F. Schuberto sonata apergionui ir fortepijonui – vienintelis žymus kūrinys, parašytas šiam jau išnykusiam instrumentui. Apergionas buvo XIX a. styginis instrumentas, turėjęs gitaros ir violončelės savybių, – juo virtuoziškai grojo geras F. Schuberto draugas Vincenzas Schusteris, kuriam ir dedikuota sonata. Instrumentui neprigijus, sonata išliko viena iš mėgstamiausių stygininkų atliekamų kūrinių. Sonata, kurią F. Schubertas rašė jau sirgdamas, labai intymi, jos švelniame charakteryje giliai paliečia juntamas trapumas.

Na, o vos 17-os sulaukusio W. A. Mozarto parašyta 25-oji simfonija vadinama pirmąja „tragiška“ kompozitoriaus simfonija, iškeliančia kompozitorių iš vunderkindo į menininko statusą. Simfonija sukurta vadinamuoju „audros ir veržimosi“ stiliumi (vok. Sturm und Drang) – muzikoje ekspresyviai reiškiamos dramatiškos emocijos, naudojami staigūs tempo, dinamikos pasikeitimai, muzikiniai efektai, išreiškiantys gilų susijaudinimą.

Antrojoje koncerto dalyje skambės L. van Beethoveno „Pastoralinė“ simfonija, pirmąkart publikai pristatyta 1808 m. Vienoje. L. van Beethovenas mylėjo gamtą, tad dažnai išvykdavo iš Vienos, kad galėtų praleisti daugybę laiko vaikščiodamas ir ramiai atsidėtų darbui gamtos apsuptyje. Kompozitoriaus šeštoji simfonija – vienas iš nedaugelio programinių L. van Beethoveno darbų, vaizduojantis kaimo kasdienybę ir gamtos scenas. Visgi kompozitorius rašė, kad ši jo muzika yra „daugiau jausmo išraiška, o ne tapyba“, ką rodo ir simfonijos dalių pavadinimai.

Susiję su pajūriu

Gyvenant uostamiestyje, mokantis Vytauto Didžiojo gimnazijoje, prasidėjo E.Balsio kelias į muziką. Labai svarbus kompozitoriaus įkvėpimo šaltinis buvo jūra. Nepaisant to, kad jis vėliau daugiausia gyveno ir kūrė Vilniuje, vasaras dažnai leisdavo prie jūros. Trys monumentaliausi E.Balsio kūriniai susiję su pajūrio kraštu. Tai baletas „Eglė žalčių karalienė“, oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ ir opera „Kelionė į Tilžę“.

Didesnės sudėties styginių orkestrui E.Balsys parašė orkestrinę poemą „Jūros atspindžiai“. Būtent šis kūrinys pradės koncerto programą. Siuitą iš baleto „Eglė žalčių karalienė“ violončelei ir styginiams pritaikė ir solinę partiją atliks violončelininkas Davidas Geringas.

D.Geringas – žymus Lietuvos ir Vokietijos violončelininkas, pedagogas ir dirigentas. Šiandienos muzikinio elito narys, universalus atlikėjas, kurio interpretacijoms atsiveria įvairių epochų muzikos šedevrai, pasaulį sužavėjo ypatingu stilistiniu lankstumu, intelektualumu ir išskirtiniu violončelės tembru. Maestro dažnai sugrįžta ir į gimtąją Lietuvą, kurios publikai kaskart dovanoja nepamirštamus muzikinius įspūdžius.

Susivienijo koncertui

Koncertui susivieniję Klaipėdos ir Šv. Kristoforo kameriniai orkestrai buvo įkurti panašiu laikotarpiu, abu skaičiuoja trečią dešimtmetį. Mindaugo Bačkaus ir Modesto Barkausko vadovaujami kolektyvai Lietuvoje žinomi dėl savo profesionalumo ir universalumo, plačios gastrolių geografijos, yra aktyvūs Lietuvos ir užsienio muzikos gyvenimo dalyviai.

Finaliniu paskutinio festivalio koncerto akordu taps E.Balsio oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“. Ypač gilų emocinį poveikį turinčio kūrinio dramaturgija pagrįsta nuolatiniais kontrastais: taika ir karas, gyvieji ir žuvusieji, dabartis ir praeitis. Šie kontrastai veikia tarsi šviesos ir šešėlio kaita, kurios įtaigumas nepalieka abejingų.

Ypač gilų emocinį poveikį turinčio kūrinio dramaturgija pagrįsta nuolatiniais kontrastais: taika ir karas, gyvieji ir žuvusieji, dabartis ir praeitis.

Oratoriją diriguos M.Barkauskas, kuris 2016 m. buvo pripažintas geriausiu jaunuoju menininku ir apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. Jis dažnai diriguoja ir Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), rengia koncertus su visais svarbiausiais Lietuvos orkestrais. Beje, pirmasis M.Barkausko diriguotas spektaklis buvo būtent Klaipėdoje.

Grįš su naujais solistais

Simboliška, kad šio kūrinio fortepijonų partijas atliks kompozitoriaus dukra Dalia Balsytė ir anūkė Indrė Baikštytė, dainuos Klaipėdos E.Balsio menų gimnazijos choras. Solistų partijos patikėtos LNOBT solistams – mecosopranui Jovitai Vaškevičiūtei, bosui Arūnui Malikėnui ir klaipėdiečiams diskantams.

„Džiugu, kad Klaipėdos koncertų salėje E.Balsio muzika skamba dažnai, joje jau yra skambėjusi ir oratorija, kurioje grojome su Indre. Grįžtame su naujais solistais pristatyti kūrinio jo pasiilgusiems ar dar negirdėjusiems. Tiesa, dabar boso partiją atliksiantis A.Malikėnas dainavo oratorijos premjeroje 1969 m. diskanto partiją. Man gražus, simboliškas šio dainininko augimas kartu su tėčio kūryba“, – sakė D.Balsytė.

E.Balsys – lietuvių muzikinės kultūros švyturys. Jis švietė ryškiai, veikė drąsiai, pripažinimą ir pagarbą pelnė talentu ir darbu. Jo kūrybos šviesa iki šiol spinduliuoja, tikrosios meninės vertybės gyvena šimtmečius. Pasak D.Balsytės, „E.Balsio kūryba yra tokia įvairialypė, kad joje sau mielą kūrinį galėtų atrasti skirtingo muzikinio išprusimo ar skonio žmonės“.

Paskutinis „Permainų muzikos“ festivalio koncertas – spalio 9 d. 18.30 val.

Kartu su jaunaisiais atlikėjais į sceną žengs ir pasaulinio garso lietuvių kilmės violončelininkas, vienas mylimiausių M. Rostropovičiaus mokinių prof. Davidas Geringas. Koncerte taip pat pasirodys ir vieni ryškiausių Lietuvoje Maestro įkurto fondo alumnų: fortepijono virtuozė Simona Zajančauskaitė-Giedraitė, klarnetininkas Vytautas Giedraitis, fleitininkas Paulius Gefenas ir arfininkė Joana Daunytė.

Gerumu pasidalyti – daugiau kaip mėnuo

Jau ir Lietuvoje įsitvirtina tradicija rūpintis silpnesniais, sergančiais, – tais, kuriems pagalbos dėl visiškai suprantamų priežasčių reikia labiau nei bet kam kitam.

Jau tradicija tapusiame renginyje kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, diriguojamu prof. Donato Katkaus, Vaikų ligoninės paramos fondui galės aukoti koncerto klausytojai ir prie televizoriaus ekranų įsitaisę žiūrovai telefonu dviem trumpaisiais numeriais: 1891 (2 Eur) ir 1892 (3 Eur). Aukoti šiais telefono numeriais bus galima nuo kovo 21 d. iki balandžio 30 d.

„Vilniuje, Santariškėse įsikūrusioje Vaikų ligoninėje gydomi vaikai iš visos Lietuvos, – sakė Olga Zimanaitė, Vaikų ligoninės paramos fondo direktorė. – Pernai per koncertą surinktas lėšas skyrėme infekcinėmis ligomis sergančius ligonius gydančio skyriaus aparatūrai įsigyti. Šiemet planuojame pirkti odos ligų diagnostikai svarbią įrangą.“

„Šis renginys kartu yra ir ypatinga proga padėkoti viltį daugybei vaikų visame pasaulyje nešusiam Maestro, kuriam šiemet būtų sukakę 90, – kalbėjo Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo direktorė Agnė Kažimėkaitė. – Kadaise M. Rostropovičius yra pasakęs, jog po vieną galime nuveikti ne tiek ir daug, tačiau suvienytos mūsų pastangos gali pakeisti pasaulį.“

Išreikšti padėkos legendiniam mokytojui ir pratęsti M. Rostropovičiaus puoselėtų mecenatystės idėjų specialiai šiam renginiui į Lietuvą atvyks ir garsusis violončelininkas, pedagogas bei dirigentas prof. D. Geringas. Vienas universaliausių šiuolaikinių menininkų, sukaupęs įspūdingą repertuarą nuo baroko iki šiuolaikinių kompozicijų, sergantiems vaikams aukoti kvies melodingais profesionalios muzikos skambesiais.

Asmeninis M. Rostropovičiaus dėmesys

Nuo 2003 m. Lietuvoje veikiantis pasaulinio garso violončelininko, filantropo M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ remia muzikai, mokslams ir sportui gabius vaikus bei juos ugdančius pedagogus. Ir nors fondas orientuojasi į talentingųjų vaikų rėmimą, ne mažiau svarbi fondo veiklos sritis ir parama sergantiems vaikams.

Lietuvoje Maestro veiklą ir jį patį dar puikiai prisimenantys žmonės (M. Rostropovičius mirė 2007 m.) pasakoja apie neeilinį jo jautrumą vaikams: ir grojantiems, šokantiems, ir vadinamiesiems moksliukams, tačiau nuošaly neliko ir sunkiai sergantys. „Dvejopą, tarsi į kraštutinumus – talentais gamtos apdovanotus ir tos pačios gamtos nuskriaustus – nukreiptą mecenatystę savo asmeninėmis lėšomis puoselėjęs Maestro buvo įsitikinęs, jog parama ir paskatinimas vienodai reikalingi visiems vaikams. Todėl jo įkurto fondo pagrindinė misija buvo padėti likimo apdovanotiems vaikams iškilti ir rasti savo vietą gyvenime, o sergantiems – pasveikti ir užaugti“, – aiškino A. Kažimėkaitė.

Puoselėjama labdaros tradicija

„Nors dar pamažu, bet jau ir Lietuvoje įsitvirtina tradicija rūpintis silpnesniais, sergančiais, – tais, kuriems pagalbos dėl visiškai suprantamų priežasčių reikia labiau nei bet kam kitam. Gyvenimas yra nenuspėjamas, ir nuo ligų nėra apsaugotas joks vaikas, jokia šeima“, – sakė O. Zimanaitė.

Jo įkurto fondo pagrindinė misija buvo padėti likimo apdovanotiems vaikams iškilti ir rasti savo vietą gyvenime, o sergantiems – pasveikti ir užaugti.

Kiekvienais metais sostinėje esančioje Vaikų ligonėje gydoma apie 30 tūkstančių pacientų iš visos Lietuvos, didžioji jų dalis – kūdikiai ir maži vaikai. „Tam, kad ligoninė neatsiliktų nuo naujausių šiuolaikinės medicinos technologijų ir galėtų padėti pacientams greičiau pasveikti bei grįžti į namus, neužtenka vien valstybės lėšų. Rėmėjų lėšos yra svarbus indėlis į ligoninės ir čia gydomų vaikų gerovę“, – kalbėjo Vaikų ligoninės paramos fondo direktorė.

Nors Vaikų ligoninė turi visą būtiną įrangą, vaistų ir medicinos priemonių, vaikams visada reikia modernesnės aparatūros, geresnių paslaugų, gražesnės aplinkos. „Surinktas lėšas naudojame įrangai atnaujinti, itin retoms vaikų ligoms gydyti, gydytojams ir slaugytojams tobulėti, aplinkai puoselėti. Stengiamės nepirkti kasdienio vartojimo priemonių, įsigyjame tik šiuolaikišką, geros kokybės įrangą, kuri tarnautų daug metų“, – aiškino O. Zimanaitė.

Praėjusių metų labdaros koncerte suaukotais pinigais buvo įsigytas prietaisais, leidžiantis aiškiai pamatyti itin smulkias mažų vaikų kraujagysles. Šiemet lėšos bus renkamos specialiam dermatoskopui gydytojams dermatologams, taip pat vaikų ligų gydytojams ir vaikų chirurgams, kurie diagnozuoja pacientams įvairias odos ligas. Reikiama įranga kainuoja per 1,5 tūkst. eurų.

Kolektyvo ilgametis bičiulis pasirodys abiejuose amplua. Atlikėjas, išleidęs apie 100 muzikos įrašų, kurių kolekciją šiais metais planuoja papildyti dar trimis, yra pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą, tokį kaip "Grand Prix du Disque", "Diapason d‘Or", "Deutsche Schallplattenkritik". Koncerto metu scenoje pasirodys ir D.Geringo mokinys, žinomas violončelininkas Vytautas Sondeckis, skambės Antonio Vivaldi, Camille Saint-Sanso, Antonino Dvorako kūriniai.

Koncerto išvakarėse trumpo atokvėpio akimirką D.Geringas atsakė į "Santakos" žurnalistės klausimus.

– Kai buvote jaunas, mokėtės Maskvos konservatorijoje. Ką geriausiai atsimenate iš savo jaunystės, studijų metų, kai buvote ką tik pradėjęs kelią į savo violončelininko ir dirigento karjerą?

– Studijų metai yra patys gražiausi, kai turi labai daug svajonių, planų, draugų. Turėjau fantastiškus mokytojus. Mstislavas Rostropovičius tapo mano žvaigžde ir visą gyvenimą liko muzikiniu tėvu.

– Kas buvo jūsų įkvėpimas niekada nesustoti ir vedė pirmyn kelyje, kol tapote žinomas pasauliniu mastu?

– Artisto gyvenimas yra labai įvairus ir jame reikia daug disciplinos, darbo, nėra jokių laisvų dienų. Jei neturi įkvėpimo ir nenori pasiekti tam tikrų viršūnių, tada niekas nepadės. Įkvėpimas dar nėra viskas. Šiame kelyje turi būti ir minėtas darbas, ir talentas ir, aišku, laimė.

– Esate grojęs ne su vienu tarptautinio masto orkestru, tiek Vokietijos, tiek Tokijo ir kitais. Kuri patirtis jums buvo įdomiausia?

– Tikrai turiu didelį repertuarą ir tikrai nemažai esu grojęs įvairiose šalyse, kur kiekviename orkestre sėdi žmonės, muzikai, kurie labai mėgsta savo darbą. Negaliu iš jų išskirti nė vieno, todėl, kad juos labai gerbiu kaip savo draugus, kolegas ir sakyti, kad, pavyzdžiui, Berlyno filharmonikai yra patys geriausi, o kiti kažkuo prastesni negalima. Be abejo, skirtumų tarp orkestrų yra, tačiau išskirti tikrai nieko nenoriu. Vis dėlto Hamburgo radijo simfoninis orkestras buvo kaip mano namai, artimiausias iš visų. Dirbau ten ketverius metus, turėjau daug gerų draugų ir galima pasakyti šita patirtis buvo viena geriausių bendradarbiaujant su orkestrais.

– Kaip yra kalbant apie jūsų kaip dirigento patirtį, kas jums labiau prie širdies – batuta ar violončelė?

– Man labiausiai prie širdies yra muzikavimas. Mano nuomone, nesvarbu, kokiu instrumentu tikras muzikantas atlieka savo muziką. Dirigavimas man yra tarsi mano galimybių praplėtimas ir diriguoti orkestrui man reiškia perduoti savo patirtį, meilę muzikai kitiems.

– Esate ir dėstytojas. Kas jums labiausiai patinka dirbant su mokiniais?

– Visada, prieš 100, 200 ar net 300 metų buvo taip, kad meistras perduoda mokiniams savo patirtį. Esu tarsi amatininkas, kaip žmogus, kuris daro kostiumus ar batus. Jie perduodavo savo amatą kitiems. Muzikos mokytojas taip pat turi išmokyti jaunus žmones to, ką sugeba pats. Iš kitos pusės mokytojas dar turi sugebėti inspiruoti, išmokyti suprasti muziką, susidoroti su savo kaip muzikanto gyvenimu.

– Yra kompozitorių, kurie kūrė muziką specialiai jums. Ar su tais kūriniais jūs jaučiate artimesnį ryšį kaip atlikėjas?

– Kiekvienas atlikėjas yra pats laimingiausias, kai turi galimybę susipažinti ir dirbti su pačiu autoriumi. Taip galima tiesiogiai sužinoti ką kompozitorius savo kūriniu norėjo išreikšti, kokios buvo jo mintys, jausmai. Mes, atlikėjai, esame autoriaus pasiuntiniai. Autorius yra tarsi mūsų dievas, kurio žodį turime skleisti, teisingai perteikti norėtą pasakyti žinią.

– Matote religijos įtaką jūsų muzikai?

– Kiekvieno muziko religija yra muzika. Ji yra tam tikras dvasiškumo atspindys.

– Ar turite konkretų mėgstamiausią kūrinį iš tų, kurie buvo parašyti prieš 100 ar daugiau metų ir yra tapę nesenstančia klasika?

– Esu įsitikinęs, kad svarbu yra mylėti tą kūrinį, kurį groji šiandien. Tas kūrinys, kurį turi atlikti, privalo tapti mėgstamiausias, gerai suprantamas, kad būtų galima tinkamai jį atskleisti. Galima sakyti ir taip, kad kiekvieną dieną, turi vis kitą meilę. Teigti, kad konkretus kompozitorius yra pats mylimiausias, vadinasi, atsisakyti kitų. O aš to nėmėgstu, aš noriu mylėti visus.

– O kaip su lietuvių kompozitoriais? Ar taip pat negalite išskirti konkretaus favorito, ar vis dėl to ką nors įvardytumėte?

– Daugelis kompozitorių yra man artimi, be abejo, su kai kuriais tenka dirbti dažniau vienas iš jų būtų Anatolijus Šenderovas. Jis yra rašęs kūrinių ir man, taip pat yra mano artimas asmeninis draugas nuo vaikystės, tad abejonių dėl šio kompozitoriaus talento man tikrai nėra.

– Esate išleidęs apie 100 kompaktinių plokštelių su savo atliekama muzika. Ar galėtumėte iš jų išskirti tą, kuri, jūsų nuomone, yra pati geriausia, galbūt artimiausia?

– Aš nemėgstu klausyti savo įrašų. Aš tiesiog mėgstu juos įrašinėti ir padaryti tai, kas yra mano valioje, kad tai būtų geriausia. Bet kartais viskas pasisuka taip, kad po 20 metų pasiklausai kurią nors iš plokštelių ir ji tau atrodo daug geresnė nei tuomet, kai įrašinėjai. Labai sunku tai suprasti, bet man taip buvo. Kartu su žmona (pianiste Tatjana Schatz – aut. past.) įrašėme "Mozartianą" (1992) ir pasiklausius po daug metų supratome, kad tokios geros nuomonės apie šią plokštelę dar niekada nebuvome. Greičiausiai mes jai subrendome. Tai kas įvyko su "Mozartiana", yra iracionalu ir leidžia suvokti, jog negali atsisėsti ir padaryti geriausio įrašo. Kartais tai ateina per tam tikrą laiką. Yra darbų, kurie yra pelnę daug aukštų įvertinimų, pavyzdžiui, Luigi Boccherini 12 koncertų plokštelė. Šie apdovanojimai tikrai nėra šiaip sau, įrašai sėkmingai gyvuoja iki šiol ir yra mano labai mėgstami.

– Minėjote savo žmoną. Kokią įtaką ji daro jūsų kūrybai?

– Daugiau nei 40 metų mes grojome kartu, apvažiavome visą pasaulį. Turėjome didelį repertuarą, esame groję ir naujesnę muziką, ir, aišku, seną. Ir klasikinę, ir romantinę. Dabar ji jau nebegroja ir man jos tikrai labai trūksta. Žmona buvo geriausia mano partnerė, mes labai daug vienas iš kito išmokome.

– Ką galėtumėte pasakyti apie šiuolaikinius atlikėjus arba ką norėtumėte pasakyti jiems patiems? Ar turite labiausiai patinkančių, išskirtinių?

– Pastaruoju metu labai daug žmonių turėjo galimybę pasimokyti užsienyje, patirti naujų įspūdžių ir išmokti tokių dalykų, kurių anksčiau galbūt buvo netgi neįmanoma išmokti, todėl muzikavimo lygis yra labai išaugęs ir auga toliau. Tad visiems galėčiau palinkėti tik didžiausio pasisekimo mene. O išskirti negalėčiau nė vieno konkretaus muzikanto. Esu tikrai žymus profesorius, turiu didelę ir įžymią klasę fantastiškų atlikėjų bei talentų. Visuomet stengiuosi nieko neišskirti, visus palaikyti ir mylėti vienodai, kad nenuslopinčiau kitų mokinių entuziazmo, talento. Visiems vienodai stengiuosi perduoti savo žinias, išmokyti šio amato ir būti puikiais atlikėjais.

Kas? Orkestro muzikos koncertas. Dalyvauja Kauno miesto simfoninis orkestras, solistai D.Geringas ir V.Sondeckis.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? spalio 7 d. 18 val.

Šiuo koncertu orkestras pradeda naująjį sezoną, o tarptautinį pripažinimą pelnęs violončelininkas ir dirigentas D. Geringas gimtajame Vilniuje pažymi savo 70 metų sukaktį. Baigęs M. K. Čiurlionio menų gimnaziją, D. Geringas išvyko studijuoti į Maskvos konservatoriją pas Mstislavą Rostropovičių. 1970 metais jis laimėjo I premiją ir Aukso medalį tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse, o po penkerių metų su žmona išvyko iš Sovietų Sąjungos paskui M. Rostropovičių ir įsikūrė Vokietijoje.

D. Geringas priklauso tarptautiniam muzikos elitui. Didžiulis repertuaras nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos byloja apie jo kaip menininko neribotus gebėjimus ir interesus. Pasaulinį pripažinimą jam pelnė interpretacijų intelektualumas ir įtaigumas, subtilus ir veržlus jo violončelės skambesys.

Įžymūs kompozitoriai – Sofija Gubaidulina, Peteris Vasks, Erkki-Sven Tüür, Anatolijus Šenderovas, Osvaldas Balakauskas ir kiti – dedikuoja jam savo kūrinius. Didžiulėje atlikėjo diskografijoje – daugybė prestižinių apdovanojimų pelniusių įrašų.

Šventiniame koncerte atlikėjas surengs sportinės ištvermės reikalaujantį kūrybinį maratoną. Tą vakarą Kongresų rūmų scenoje jis atliks net tris kūrinius violončelei ir orkestrui. Tai italų neoklasiko Ottorino Respighi „Adagio con variazioni“, rusų klasiko Piotro Čaikovskio „Variacijos rokoko tema“ ir vokiečių ekspresionisto Richardo Strausso „Don Kichotas“. Tokius užmojus vertėtų pastebėti ir Guinesso rekordų knygos sudarytojams.

D. Geringo jubiliejinio koncerto transliacija „Euroradijo“ auditorijai iš Vilniaus Kongresų rūmų – rugsėjo 23 d. penktadienį, 19 val. per LRT Klasiką.

Šalies vadovė pabrėžė, kad D. Geringas pasaulinį įvertinimą pelnė kaip talentingas klasikinės ir šiuolaikinės muzikos interpretatorius, aukšto meistriškumo dirigentas ir gerbiamas pedagogas.

„Meno ir kultūros srityje Jūsų vardas tapo profesionaliai ir įtaigiai atliekamos muzikos ženklu – jis neatsiejamas nuo unikalaus ir jaudinančio violončelės skambesio. Jūs – ištikimas lietuvių muzikos bičiulis, mylimas ir laukiamas mūsų šalyje“, – rašoma sveikinime.

Prezidentė violončelininkui išreiškė padėką už svarų įnašą į muzikos kultūrą bei už ilgametę kūrybinę partnerystę su Lietuva.

Iškilaus jubiliejaus proga šalies vadovė D. Geringui palinkėjo ilgų neblėstančio įkvėpimo metų ir naujų meninių atradimų.

Pasveikinti maestro galės ir jo gerbėjai. D. Geringo jubiliejui paminėti rengiami koncertai: Vilniuje – rugsėjo 23 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose, lapkričio 9 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, o Kaune – lapkričio 10 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje. 

D.Geringas gyvena Vokietijoje, bet dažnai atvyksta į Lietuvą. „Vilnius – mano gimtinė, čia turiu vaikystės draugų, su kuriais visada miela pasimatyti, kartais su jais kartu ir muzikuojame. Filharmonijoje klausiausi pirmųjų koncertų, ten pirmą kartą ir pats griežiau su orkestru, pirmasis mokyklos styginių orkestro, su kuriuo man teko groti, vadovas buvo maestro Saulius Sondeckis... Šie patyrimai išliko visam laikui, tai – dalis mano gyvenimo,“ – viename interviu atviravo D.Geringas.

Šis iškilus muzikas baigė legendinio pedagogo Mstislavo Rostropovičiaus violončelės klasę Maskvos P.Čaikovskio konservatorijoje. Jis daug koncertuoja visame pasaulyje tiek kaip solistas ar kameriniuose ansambliuose, tiek ir su žymiausiais simfoniniais orkestrais (Berlyno, Ciuricho, Londono, Vienos, Čikagos, Detroito, Monrealio, Tokijo ir kitais). Atlikėjo repertuaras labai platus – nuo baroko laikotarpio iki moderniausių dabarties opusų, kuriuos jam rašo pripažinti kompozitoriai.

Įdomu, kad D.Geringas, atlikdamas naująją muziką, groja ir elektrine violončele. „Turiu visus reikiamus pedalus ir pats juos darau: flanger, aidas, pakartojimas, oktavos... Važinėju su specialiu lagaminu kaip roko muzikantas. Šį instrumentą ypač mėgstu dėl to, kad jis atveria visai kitą dinaminį diapazoną. Galbūt kol kas jis nėra labai įdomus tembriniu požiūriu, bet, manau, tai pasikeis. Ir dinamiškai ten dar yra ką patobulinti, tačiau man patinka „laužyti ledus“. Buvau pirmasis, išnešęs elektrinę violončelę į klasikinę estradą“, – pasakojo atlikėjas.

Klaipėdos kamerinis orkestras labai brangina ilgametę kūrybinę partnerystę su šiuo plačiai pripažintu menininku, kurio nuopelnai šalies kultūrai įvertinti Lietuvos nacionaline premija ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. Kartu su juo violončelininko Mindaugo Bačkaus vadovaujamas orkestras kasmet parengia ir Klaipėdos koncertų salėje pristato po naują programą, o 2014 m. gastroliavo Suomijoje ir Italijoje.

D.Geringo iniciatyva koncerte „Vasariški susitikimai“ kaip solistės pasirodys ir dvynės seserys Tatjana ir Oksana Moroz. Smuiku ir violončele griežiančios atlikėjos yra baigusios Sankt Peterburgo konservatoriją ir daug metų dirba Sankt Peterburgo Marijos teatro simfoniniame orkestre, kuriam vadovauja garsusis Valerijus Gergijevas. D.Geringas ir seserys Moroz yra sukūrę kamerinį trio, su kuriuo pasirodys kitose mūsų šalies scenose.

Būsimajame koncerte publika neišgirs elektrinės D.Geringo violončelės, tačiau tikėkimės, kad ateityje tai įvyks. Programoje skambės baroko ir klasicizmo laikotarpių muzika – Georgo Friedricho Händelio, Antonio Vivaldi, Luigi Boccherini kūriniai. Jie pasižymės emocingomis styginių kantilenomis, tad vakaras bus melodingas ir malonus. Pradžia – 18 val.

Nors koncertinis sezonas baigiasi, tačiau vasara tik prasideda. Netrukus Klaipėdos koncertų salė pakvies į kariliono festivalio ir vasaros ciklo renginius.

Vyriausybė trečiadienį skyrė pirmojo laipsnio valstybines pensijas violončelininkui, pedagogui, dirigentui Davidui Geringui bei skulptoriui Arūnui Sakalauskui.

Šios pensijos dydis yra 232 eurai. Abu menininkai yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.

1946 metais Vilniuje gimęs D.Geringas muzikuoti mokėsi Maskvoje, o 1970 - 1975 metais buvo Lietuvos filharmonijos solistas.

1975 metais jis emigravo ir pradėjo pasaulinę karjerą. Šiuo metu D.Geringas gyvena Hamburge, dėsto Liubeko aukštojoje muzikos mokykloje, atvyksta koncertuoti į Lietuvą.

Klaipėdoje gyvenantis 63-ių A.Sakalauskas parodose dalyvauja nuo 1979 metų, o 1995 metais sukūrė Skulptorių kūrybines studijas. Nuo 2003 metų jis yra Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas.