JAV Nacionalinėje SLAC laboratorijoje tyrėjų grupė pasiekė praktinį įmanomo garsumo lygį. Jie vandens mikrosroves paveikė rentgeno spindulių lazeriu Linac Coherent Light Source (LCLS), taip sukurdami smūgines bangas. Taip jiems pavyko pasiekti 270 dB garso slėgio intensyvumą.

Paveikę plonas vandens sroveles rentgeno spindulių lazeriu, tyrėjai stebėjo į kairę ir į dešinę nuo mikroburbuliukų pripildyto regiono judančias smūginių bangų grandines. Geresnis tokių grandinių supratimas yra itin svarbus, kuriant naujas technikas, saugančias miniatiūrinius pavyzdžius, kurie skendi vandens srovėse, kol atominiu lygiu matuojama jų struktūra. Tai gali praversti tokiose tyrimų srityse, kaip biologija ir medžiagų mokslas, kuriant efektyvesnius vaistus ir medžiagas.

Kadangi garsas nėra atskiras reiškinys, o veikiau savotiškas poveikio į aplinką šalutinis produktas, jis gali formuotis tik gan siaurame sąlygų spektre. Jei aplinkoje nėra svyravimų, ji nejuda – garso lygis yra 0 dB. Išorine jėga galime sukelti svyravimu, didinti jų intensyvumą ir garsumą. Tačiau pasiekus 194 dB lygį ore ir 270 dB vandenyje, toks slėgis pradeda ardyti pačią aplinką, kuria sklinda virpesiai – dalelių judėjimas tęsis, tačiau garso nebus.

Tyrėjai rentgeno spindulių lazerio kuriamais impulsais apšaudė itin plonas – 14 – 30 µm – vandens sroveles. Veikiamas spinduliavimo, vanduo akimirksniu išgaruodavo, sukurdamas smūginę bangą, kuri imdavo sklisti išilgai srovės. Taip atsirasdavo aukšto ir žemo slėgio zonos, kas fizikiniu požiūriu ir yra garso banga. Ir jos garsumas buvo didžiausia įmanomas tokiomis sąlygomis – 270 dB.

Eksperimentu nebuvo siekiama garsumo ribos — buvo ieškoma įrodymų, kad būtent tai ir yra riba. Toliau stiprinant poveikį, vanduo užuot išgaravęs, virsdavo kupinais garų mikroburbuliukais. Jie susidarydavo ir iš karto subliukšdavo (šis procesas vadinamas kavitacija – red. past.). Taip rasdavosi slėgio skirtumai, tačiau visavertė garso banga tokiomis sąlygomis susiformuoti jau nebegalėjo.

Laimės diena, paženklinta šūkiu „Laimė yra!“, pradėta švęsti nuo ankstyvo ryto – 6.30 val. Kauno geležinkelio stotyje vyko treniruotė su komanda „Šešios trim“, užsidegusia čia įsteigti „Laimės įkrovimo stotelę“.

„Visus, kurie nori prisidėti prie Laimės dienos, taip pat kviečiame jungtis į Laimės eitynes. Jos 16.30 val. pajudėjo nuo Istorinės LR Prezidentūros – visi drauge susirinkusieji traukia iki būsimojo „Kaunas 2022“ biuro kitame Laisvės alėjos gale“, – sakė Laimės dienos renginių koordinatorė Irutė Tumaitė.

Pasak jos, eitynės baigsis trankiu „Baltic Balkan“ koncertu, jis vyks tiesiog Laisvės alėjoje, vaišinantis kava, arbata ir keksais.

Tarp Laimės dienos programos akcentų – specialios akcijos viešajame transporte, laimingų knygų skaitymai, fotosesija su laimės atributais, tarpukario tradicijų atkūrimas kino teatre, virtualios realybės, jogos ir zumbos „pratybos“ Kauno ir Kauno rajono senjorams, specialios akcijos Kauno autobusuose, pranešė „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ atstovai.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis ta proga kvietė miestiečius neformaliai pabendrauti prie kavos arba arbatos puodelio.

Antradienio vakarą „Žalgirio“ arenoje, kur vyks „Eurolygos“ varžybos, bus bandoma išmatuoti į areną susirinksiančių sirgalių triukšmo kiekį – taip bus siekiama pagerinti laimės decibelų rekordą.

Planuojama, kad iki 2022-ųjų, kai Kaunas perims Europos kultūros sostinės titulą, kovo 20-oji taps tradiciniu laimės festivaliu.

Žmonija nuo triukšmo gynėsi jau seniai. Dar 47 metais Romos gyventojai skundėsi neįmanomomis gyvenimo sąlygomis dėl triukšmo dideliuose namuose ir rytais į ganyklą genamų karvių mūkimu.

Nepriklausomoje Lietuvoje 1919 m. buvo išleistas Savivaldybių įstatymas, kuriame buvo du straipsniai, skirti ramybės saugojimui. 1930 m. buvo priimtas Švenčių ir poilsio įstatymas, kuriame buvo du straipsniai, skirti ramybės saugojimui ir triukšmas buvo reguliuojamas paros laiko ir trukmės atžvilgiu. 1932 m. priimtas Susirinkimų ir pramogų įstatymas neleido išduoti leidimo, jei susirinkimo padarymas gali sudaryti pavojų valstybės saugumui arba viešajai tvarkai, rimčiai, dorovei ar sveikatai.

Triukšmas organizmą gali nužudyti. Viduramžiais buvo taikoma bausmė – mirtis po varpu. Net ir silpni garsai gali trukdyti, jei atitraukia ar nukreipia dėmesį, pakeičia dvasinę būklę ar aplinką. Tačiau visiškoje tyloje daugelis žmonių jaučiasi nejaukiai. Norėdami išvengti šio jausmo, jie klausosi muzikos, radijo, kalbasi su savo mėgiamu gyvūnėliu ar net patys su savimi. Kai darbo vietoje per daug tylu, žmonės jaučiasi vieniši ir izoliuoti.

Medžio lapų šlamėjimas, nesmarkus vėjo ūžavimas, iš arbatinuko besiveržiančių garų triukšmas – tai baltasis triukšmas. Tyliai čiurlenantis vanduo atpalaiduoja – tai rožinis triukšmas.

Aplinkoje triukšmas mus lydi kasdien. Net kišeninio laikrodžio tiksėjimas sukelia 20 decibelų triukšmą, garsi kalba – 70 decibelų, staklių triukšmas siekia 105 decibelus, o reaktyvinio lėktuvo variklis – 140–170 decibelų. Diskotekose muzika sukelia 120 decibelų!

Triukšmas mus pirmiausia erzina. Kuomet namo kieme birbia mopedas ar sklinda muzika iš kaimyno buto, ne vienam žmogui sukelia susierzinimą.

Triukšmas žmogų veikia ne tik per klausos organą – ausis, bet per kaukolę, visą organizmą. Sutrinka kraujotaka, dėl ko vystosi hipertonija – sukilęs kraujospūdis. Sutrinka virškinimo sistema, gali atsirasti skrandžio opos, daugiau išmetama adrenalino į kraują. Triukšmas – tai didelis stresas organizmui, kartu sumažinantis ir bendrą atsparumą. Kai triukšmas siekia 80 – 100 decibelų, sumažėja dėmesys, todėl galimos darbuotojų traumos.

Daugiabučiuose namuose pirmuose aukštuose įsikūrę parduotuvės, kavinės, kirpyklos irgi padidina triukšmo lygį, nes padaugėja žmonių, atvažiuoja mašinos.

Net 80 proc. viso triukšmo sudaro automobilių keliamas triukšmas. Miestų aplinkkeliai sumažina triukšmą, nes sumažėja automobilių srautas. Tačiau daugiabučių kiemuose, kurie nepritaikyti dideliam skaičiui mašinų, triukšmas padidėja, todėl gyventojai patiria neigiamą triukšmo poveikį.

Neretai ramybę miesto gyventojams gali trukdyti kaimynų keliamas triukšmas. Lėtinį klausos pablogėjimą sukelia didesnis kaip 85 decibelų triukšmas, tačiau esant ir mažesniam – kyla klausos pažeidimo rizika. Be klausos pablogėjimo gali būti galvos skausmai, ūžimas, cypimas ausyse, sutrinka miegas, atsiranda nuovargis. Minimalus laikas per kurį gali atsirasti dėl triukšmo klausos pakenkimas – šeši mėnesiai. Triukšmo reikia vengti darbe, jei padidintas triukšmas būtina naudoti individualias priemones, reguliariai tikrintis sveikatą. Triukšmo nereikia toleruoti, kentėti nuo jo. Ramybė yra labai svarbi mūsų sveikatai. Kaimynai turi elgtis taip, kad nuo netinkamo jų elgesio nekentėtų aplinkiniai. Neklusnius drausmina įspėjimai ir baudos.

Už paskolą butą miesto centre įsigijusi klaipėdietė jau po trijų mėnesių gyvenimo naujame būste pasijuto lyg aklavietėje. Dieną naktį trunkantis nuolatinis ūžesys, atsiradęs vos prasidėjus šildymo sezonui, – rimtas išbandymas net ir stipriausių nervų žmogui.

Ūžesys neleidžia miegoti

Moters miegą kas naktį nutraukia po jos butu, rūsyje įrengto šilumos mazgo cirkuliacinis siurblys.

"Gyvenu nuolatiniame žemų dažnių ūžesyje. Mano bute girdisi šio siurblio skleidžiamas gaudesys", – pasakojo Vytauto gatvėje gyvenanti Vaiva.

Moteris dviejų kambarių butą pirko vasarą.

"Iš kur aš galėjau žinoti, kad šiame bute nuolat girdisi iš šilumos punkto sklindantis triukšmas? Ūžimas pasigirdo tik prasidėjus šildymui, iki tol jokio triukšmo nesijuto", – tvirtino moteris.

Klaipėdietė turi jautrią klausą, todėl šis dirgiklis jai – itin nemalonus.

"Toks triukšmas yra rimta problema. Siurblys dirba intervalais. Kažkurį laiką girdisi ūžesys, paskui vėl nutyla. Tačiau naktį miegoti negaliu, nuolat girdžiu tą triukšmą", – pasakojo Vaiva.

Klaipėdietė tikino, kad dėl šio šilumos mazgo skleidžiamo garso ateityje negalės parduoti buto.

"Jaučiuosi įvaryta į kampą. Pirkau butą paėmusi paskolą, man tai yra rimtas finansinis įsipareigojimas. O dabar negaliu net ramiai gyventi savo namuose. Ir kas dabar nupirks iš manęs šį butą?" – svarstė moteris.

Pagalbos nesulaukė

Gyventoja dėl triukšmo problemos kreipėsi į namo bendriją "Spindulys". Bendrijos pirmininkė Tatjana Pedan moteriai telefonu pareiškė, kad bendrija kvietė specialistus, kurie išmatavo triukšmo lygį.

"Taip ir pasakė: jokių normų triukšmas neviršija. Tiesa, ji kalbėjo telefonu, jokių dokumentų neturiu, todėl manau, taip tik norėjo atsikratyti besiskundžiančiu gyventoju", – įtarė Vaiva.

Tačiau Vytauto gatvėje esančiame name apsilankius "Klaipėdos" žurnalistams, bendrijos pirmininkė T.Pedan pareiškė, kad net nežino, kur ieškoti specialistų sprendžiant šią problemą.

"Nieko ten nėra, viskas gerai. Niekas iki tol nesiskundė. Senoji savininkė ją perspėjo, kad po butu yra šilumos punktas. Jame veikia siurblys ir reguliatorius, kuris skleidžia šiokį tokį garsą. Matyt, ji girdi, o kiti gyventojai negirdi", – tikino T.Pedan.

Bendrijos pirmininkė esą išaiškino gyventojai, kad tai ji pati turi ieškoti specialistų, kurie aiškintųsi viršijama ar ne jos bute triukšmo norma.

"Taip, ji kreipėsi prieš pusantro mėnesio. Bet, kad viskas nurimo, ji daugiau neskambino. Šilumos siurblio mes į kitą vietą nepastatysime. Ne, negalime izoliuoti. Tegul ji įsirengia garso izoliaciją po savo grindimis", – paklausta, ką nuveikė dėl gyventojos skundo, atsakė T.Pedan.

Bendrijos pirmininkė pareiškė, kad pinigų tokiai problemai spręsti nėra, o savo gerove turi rūpintis pati gyventoja.

Tik tuomet, kai triukšmo istorija ėmė akyliau domėtis žurnalistai, bendrijos pirmininkė pažadėjo artimiausiu metu išsiaiškinti, kas gali išmatuoti triukšmo lygį.

Bute gyventojai neužsibūna

Žurnalistams apsilankius šilumos mazge puikiai girdėjosi įkyrus ūžesys.

"Tai keturis namus aptarnaujantis siurblys. Iš pradžių patys mėginome sumažinti triukšmą reguliuodami siurblį. Garsas būna didesnis, kai reikia primažinti šilumą. O kai už lango šalta, temperatūrą reikia pakelti, jis skleidžia silpnesnį garsą", – pasakojo bendrijos pasamdytas santechnikas, kuris ir yra namo šilumos sistemos prižiūrėtojas.

T.Pedan prisiminė, kad jau keitėsi trys šio buto savininkai.

"Prieš šią moterį gyveno senutė, o prieš ją – jauna šeima. Visiems buvo gerai, tik ši moteris girdi triukšmą", – akcentavo bendrijos pirmininkė.

Ponios Frekenbok sindromas?

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistas Rimantas Giedraitis tikino, kad klaipėdietė ne pirma, susidūrusi su tokia problema.

"Na, aišku, visokių žmonių būna. Būna tokių, kuriems tik per pilnatį zyzia. Bet jei kalbant rimtai, yra situacijų, kai iš tiesų toks triukšmas trukdo žmogui gyventi", – kalbėjo R.Giedraitis.

Visuomenės sveikatos centro specialisto teigimu, dažniausiai tokia skleidžiamo ūžesio priežastis būna nesubalansuota šildymo sistema.

"Vienas siurblys gal blogiau veikia. Nes šiaip jie neturi didelių garsų skleisti. Sistema išsibalansuoja, todėl reikia ją prižiūrėti. Čia turėtų užsiimti šilumos sistemos prižiūrėtojas", – aiškino R.Giedraitis.

Tam, jog klaipėdietė įrodytų, kad tikrai yra sveiko proto ir ji nėra tarsi Astridos Lindgren pasakos herojė ponia Frekenbok, nežinanti, kurioje ausyje jai zvimbia, teks nueiti kryžiaus kelius.

"Ji gali parašyti raštą savivaldybei, ši persiųs mums. Tačiau ji gali kreiptis į Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus Fizikinių matavimų laboratoriją ir už savo pinigus užsakyti triukšmo matavimus. Tai gali padaryti ir bendrija", – teigė R.Giedraitis.

Triukšmą matuos ir naktį

Tokių skundų buvo sulaukta net iš naujos statybos namų gyventojų.

"Teko pakeisti siurblį, ir problemos pasibaigė. Esu dalyvavęs tiriant vieną skundą. Iš tiesų tuomet girdėjosi aukštų dažnių cypimas. Nors tas cypimas ir neviršijo leistinų normų, tačiau kaip žmogui gyventi, kai jis ištisą parą tai girdi? Tai jau yra ne gyvenimas. Problema turi būti išspręsta", – tikino R.Giedraitis.

Fizikinių matavimų laboratorijos specialistai gali išmatuoti ekvivalentinį ir maksimalų garso lygius.

"Dienos metu matavimas viename taške kainuotų apie 55 litus, naktį – per 80 litų. Dar reikės apmokėti degalų sąnaudas. Jei užsakovas pageidaus, už atskirą mokestį pateikiamas ir raštiškas matavimų išaiškinimas. Tai kainuos 20 proc. matavimo kainos", – aiškino laboratorijos vedėja Loreta Germanavičienė.

Skundžiasi ir dėl burbulų

Savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis tikino: jei bendrija pati negali išspręsti tokios problemos, gali kreiptis į įmonę "Klaipėdos energija" dėl konsultacijos.

"Gali būti iškviesta Valstybinė energetikos inspekcija. Reikėtų sudaryti komisiją ir išsiaiškinti, kokia čia bėda", – tvirtino A.Gaižutis.

Jo teigimu, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad namo šilumos sistema nevisiškai sutvarkyta.

"Priežasčių gali būti įvairių – gal ne taip suprojektuota sistema, ir siurblys "nepaveža" apkrovimo, gal parinktas ne toks siurblys. Jei neužtenka vieno, reikia sumontuoti du. Bėda galbūt galėjo atsirasti ir dėl neteisingo siurblio sumontavimo", – tikino A.Gaižutis.

Savivaldybė sulaukia įvairiausių skundų, net dėl iš šildymo sistemos sklindančio burbuliavimo.

Sumontuotų garso izoliaciją

Daugiabučius namus prižiūrinčios įmonės "Mano būstas" Klaipėdos regiono vadovas Mindaugas Genys tikino, kad būtent namą administruojanti bendrija privalo aiškintis žmogaus skundą.

"Jei paaiškėtų, kad skleidžiamas triukšmas viršija nustatytas higienos normas, administratorius privalo nedelsdamas spręsti problemą. Šiuo atveju bendrija turi kreiptis į šilumos sistemos prižiūrėtoją arba pati turi imtis veiksmų", – tikino M.Genys.

Kadangi šilumos sistemos mazgas yra bendro naudojimo įrenginys, jis yra visų gyventojų rūpestis.

"Tai visų gyventojų turtas, o jei jis skleidžia triukšmą, iš bendro naudojimo lėšų turėtų būti imtasi veiksmų. Pagaliau galima įrengti garso izoliaciją šilumos mazge. Mes turėjome porą tokių atvejų. Viską įmanoma padaryti. Kas brangiau: ar iš proto išvarytas žmogus, ar garso izoliacinė sistema?" – palygindamas retoriškai klausė M.Genys.

Triukšmo normos

6–18 val. leidžiamas ekvivalentinis garso lygis – 45 decibelai, maksimalus – 55 decibelai.
18–22 val. leidžiamas ekvivalentinis garso lygis – 40 decibelų, maksimalus – 50 decibelų.
22–6 val. leidžiamas ekvivalentinis garso lygis – 35 decibelai, maksimalus – 45 decibelai.