– Kas nutiko, kad Lietuvoje turime mažiausią metinę infliaciją, kai tuo metu Estijoje ir Latvijoje infliacija yra gana didelė?

– Čia turbūt susiduriam su dvejais reiškiniais. Vienas yra matematika, tiesiog aukštas lygis infliacijos, kuris buvo prieš tai, dabar lyginamas su vis dar tokiom stabiliom kainom. O kitas dalykas toks, kad Lietuvoj mes stebėjom išties intensyvią konkurenciją, kai „Maxima“ parodė „Lidl“, kas yra žemų kainų lygis. To dėka situacija kažkiek pagerėjo ir, sakyčiau, kad kai kuriose vietose matėm prieškarines ar net priešinfliacines kainas. Gaila, kad kiti tinklai prie to neprisidėjo. Dar vienas dalykas, kuris patvirtina šitą teoriją yra kainų lygmuo, kuris dabar drastiškai skiriasi tarp prekybos tinklų privačių etikečių ir prekinių ženklų. Šitoj vietoj mūsų krepšeliai rodo tokį įdomų faktorių, kad pigiausi produktai leidžiasi į prieškarinį lygį, tuo tarpu prekinių ženklų kainų lygis yra užfiksuotas ir jį norima išlaikyti toliau.

– Kaip jūs sakote, tik du prekybos tinklai bandė varžytis, kieno kainos bus mažesnės ir štai mes turim tokį rezultatą. Kaip tik du prekybos tinklai gali pasiekti tokį efektą, kuris atsiliepia visai šalies ekonomikai?

– Sakyčiau, čia turbūt konkurencijos lygmuo matuojamas ne žaidėjų kiekiu, o jų elgsena. Jeigu elgsena ta, kurios pageidauja vartotojas, mes iš karto matome pozityvius ženklus. Kai to nėra, mes turime ir vartojimo stagnaciją, ir pokyčius ne į gerą. Tai daro įtaką ir ekonomikai. Dalis gamintojų, ieškodami vis mažesnės savikainos, iškelia savo gamybą arba po savo etikete padeda vengrišką, bulgarišką, indišką produkciją, vis dar bandydami įteigti, kad tai pagaminta Lietuvoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dalies ekonomistų vertinimu, atsigaunant gyventojų perkamajai galiai, prekybininkai nebematys prasmės mažinti kainų. Atrodo, skamba logiškai, bet ar jūs nematot erdvės, kur tos kainos dar galėtų kažkiek sumažėti?

– Sakyčiau, viskas priklauso nuo vartotojų elgsenos. Jeigu tos pastangos būtų įvertintos, vartotojai atitinkamai rinktųsi produktus, kurie yra labiau akcijuojami ar yra pigesnė alternatyva, tai mes matytume tam tikrus pigimo požymius. Nes yra erdvės pigti. Šitoj vietoj iš tikrųjų yra ir kitų požymių, kur be tam tikro įsikišimo, be reguliavimo, galim atsidurti tokioj aklavietėj, kur šiandien ryte mums padidino išmokas ir pensijas, o per pietus prekybininkai pakėlė kainas. Tai jau yra akivaizdus dalykas, mes tai užfiksavome, fiksuodami savo kainas. Kainos gali kaitaliotis tiesiog akimirksniu.

– Na, bet kovas irgi buvo labai išskirtinis. Jeigu jau stebėti infliaciją pamėnesiui, tai kovą buvo defliacija. Vėlgi, tai yra kainų karas tarp dviejų prekybininkų ar kažkokios įtakos galėjo turėti tos pačios Velykos?

– Šiaip mes fiksavom kokius du tris metus iš eilės, kad prieš Velykas kainos netgi pakildavo. Nes yra tokia nuostata, kad vis tiek žmonės pirks. Šiuo atveju, sakyčiau, šios Velykos yra išskirtinės būtent dėka to, kad buvo inicijuota konkurencija. Galbūt yra ir kitas momentas, kad siekiant maksimalizuoti kiekvieną pardavimą, mes ilgainiui bėgant prieinam prie to, kad piniginė masė, kuri reikalinga tam, kad aš galėčiau sumokėti mokesčius, atlyginimus darbuotojus, pradeda trauktis. Ir reikia skatinti, kad kuo daugiau pinigų įplauktų į kasą, galbūt tai irgi prisidėjo.

Pigiausi produktai leidžiasi į prieškarinį lygį, tuo tarpu prekinių ženklų kainų lygis yra užfiksuotas ir jį norima išlaikyti toliau.

– O kaip bus su paslaugom?

– Su paslaugom šiandien dienai irgi yra panaši situacija. Per infliacijos ir tą pokarinį laikotarpį jos labai ženkliai padidėjo ir mes pigimo nematom, matom kainos fiksaciją. Nors iš tikrųjų preteksto joms keistis yra. Bet čia dažnu atveju mes arba neturim pasirinkimo, arba jau yra įprotis – vaikštai pas meistrą, kuris tave kerpa ir nieko nepadarysi.

Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji buvo artima nuliui, trečiadienį Valstybės duomenų agentūra.

Metinei infliacijai, apskaičiuotai pagal SVKI, daugiausia įtakos turėjo farmacijos gaminių, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, automobilių, tabako gaminių, mėsos ir jos produktų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto, valgyklų viešojo maitinimo paslaugų kainų padidėjimas bei elektros energijos, kietojo kuro, šilumos energijos, daržovių kainų sumažėjimas;

Tiek pagal SVKI, tiek pagal VKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija siekė 4,8 proc.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainų mažėjimas per mėnesį pagal SVKI siekė 0,1 proc., pagal VKI – 0,2 procento.

Mėnesio defliacija – kovą, palyginti su vasariu – siekė 0,2 proc., o vidutinė metinė infliacija siekė 4,8 proc., antradienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Iki tol du mėnesius iš eilės – sausį ir vasarį – buvo fiksuota mėnesio infliacija.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo farmacijos gaminių, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, automobilių, tabako gaminių, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, medicinos paslaugų kainų padidėjimas bei elektros energijos, kietojo kuro, šilumos energijos kainų sumažėjimas.

Mėnesio defliacijai daugiausia įtakos turėjo elektros energijos, šilumos energijos, kitų asmens priežiūros prietaisų, reikmenų ir priemonių, dujų kainų sumažėjimas bei drabužių ir avalynės, atostogų išvykų, keleivių vežimo oro transportu, tabako gaminių, medicinos paslaugų, farmacijos gaminių, daržovių kainų padidėjimas.

Per mėnesį būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 3,4 proc.

 

Per mėnesį būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 3,4 proc. Daugiausia sumažėjo suskystintų dujų maistui gaminti (13 proc.), elektros (10 proc.), šilumos energijos (4,8 proc.) kainos, bet padidėjo gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui (0,8 proc.) kainos.

Dėl naujų pavasario sezono kolekcijų drabužių ir avalynės kainos padidėjo 5,6 proc. Drabužiai pabrango 5,9 proc., avalynė – 4,8 proc., aprangos valymas – 1,5 proc.

Įvairių prekių ir paslaugų grupės kainų pokytį (kainos sumažėjo 1,1 proc.) nulėmė asmens higienos reikmenų (5,8 proc.), elektrinių asmens priežiūros prietaisų (4,4 proc.) ir kitų asmens priežiūros prekių (4 proc.) kainų sumažėjimas bei transporto draudimo (1,7 proc.) kainų padidėjimas.

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 0,3 proc. Labiausiai atpigo mineraliniai ir šaltinio vandenys, miltai, kruopos, vaisių ir daržovių sultys, kitas valgomasis aliejus, bet pabrango riešutai, ryžiai, šviežios ir atšaldytos jūros gėrybės, traškučiai, kūdikių maistas. Taip pat kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia sumažėjo brokolių, vynuogių, šilauogių, bulvių, apelsinų, bet padidėjo gūžinių salotų, špinatų, kivių, česnakų, svogūnų kainos.

Vartojimo prekių kainos per metus sumažėjo 2,4 proc., paslaugų kainos padidėjo 6,2 proc., per mėnesį – atitinkamai sumažėjo 0,5 proc. ir augo 0,6 procento.

Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus sumažėjo 6,4 proc., rinkos kainos padidėjo 1,2 proc., per mėnesį – atitinkamai sumažėjo 2,4 proc. ir augo 0,2 procento.

„Pagrinde besitęsiančios tendencijos energetikos prekių kainų, nes matome, kad toliau pinga elektra, gamtinės dujos –  energetinių kainų nuosmukis, jis persiduoda ir kitoms paslaugų ir prekių grupėms. Visų pirma – maisto kainoms. (....) Maisto kainos kad ir nežymiai, pamažu mažėja. Tas mažėjimas nėra toks, koks galėtų būti, bet jis yra“, – trečiadienį BNS sakė  „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, mėnesio defliacijos kovą Lietuvoje nebuvo bent dešimtmetį.

„Kad išvis turėtume kovą mėnesinę defliaciją (...), seniai nebuvo – 10 metų, kiek pamenu, kad kovą būtų mėnesinė defliacija. Tikrai tie paskelbti infliacijos rodikliai, ypač kalbant apie metinę, buvo mažesni nei tikėjomės“, – BNS trečiadienį sakė T. Povilauskas.

Jo teigimu, mėnesinį kainų indekso pokytį labiausiai lėmė vasarį gerokai sumažėjusi elektros kaina, taip pat atpigusi šiluma bei dyzelinas.

„Degalai, dyzelinas yra akivaizdžiai atpigę kovą, lyginant su vasariu, daugiau nei tikėjomės. Šilumos kaina pinga ir kad kovą ji atpigo, lyginant su vasariu, yra akivaizdu. Nemažas efektas atėjo ir mėnesiniam pokyčiui turėjo apie 0,3 proc. elektros kainos. Jos ateina mėnesiu vėliau, tai yra, į kovo duomenis įskaičiuota, kiek kito elektros kaina vasarį“, – aiškino  T. Povilauskas.

Pasak ekonomisto, istoriškai kovą fiksuojama apie 0,7 proc. mėnesio infliacijos mediana – ji nežymiai kyla pirmiausia dėl brangstančių naujo sezono drabužių ir avalynės.

Vis dėl to, Ž. Maurico teigimu, vartotojai kainų kritimo kol kas nejaučia – maisto kainos smuko per mažai, o energetikos išteklių kainų kritimą jie pajustų, jei nuosmukis siektų bent 10 proc.

Vartotojai nejaučia didelio kainų sumažėjimo, nes pagrindinė kategorija, kurioje kainos krito ženkliai, yra energetika, tačiau jos parduotuvėje nenusipirksi.

 

„Vartotojai nejaučia didelio kainų sumažėjimo, nes pagrindinė kategorija, kurioje kainos krito ženkliai, yra energetika, tačiau jos parduotuvėje nenusipirksi. Tai tiesiog žmonės moka mažiau už komunalines paslaugas keliais procentais, o turint omeny, kad kilimas buvo labai ženklus, ypač per pastaruosius keletą metų, tai žmonės dar nevisiškai yra įpratę prie tų aukštų kainų ir turėtų kritimas būti ženklesnis, kad gyventojai pajustų. Bent 5 proc., idealiai – 10 proc.“, – aiškino Ž. Mauricas.

„Bet, mūsų vertinimu, yra potencialo, kad tiek (bent 5 proc. – BNS) galėtų nukristi maisto kainos, turint omeny tai, kad, kaip minėjau, energetinių žaliavų kainos pakrito ir dar neabejotinai pakris“, – pridūrė jis.

T. Povilausko manymu, energetinių išteklių pigimas ir pajamų augimas galėtų paskatinti vartojimą.

„Tai, kad energetika pinga, ji toliau lemia, kad tie kainų pokyčiai džiugina vartotojus. Turint omenyje, kad pajamų augimas lieka stiprus, tai daro teigiamą įtaką namų ūkių vartojimui, nes vis tiek pinganti energetika, be to, (...) nebrangsta maistas, nebedaro įtakos infliacijai“, – teigė T. Povilauskas.

Balandį metinė infliacija vėl augs, galima metinė defliacija  

T. Povilauskas prognozuoja, kad balandį metinė infliacija padidės: „Balandį mūsų projekcijose tikėtina, kad metinės infliacijos dugnas buvo kovą ir balandį metinė infliacija bus jau šiek tiek didesnė.“

Ekonomistas Ž. Mauricas mano, kad šiais metais bus vidutinė metinė defliacija, kuri sieks 0,2 proc. Anot jo, tam didžiausios įtakos turės toliau krentančios energetikos kainos.

„Mes prognozuojame neigiamą, minus 0,2 vidutinę metinę infliaciją, simboliškai neigiamą palikome. (...) Tarkime, šią vasarą tiek gamtinės dujos, tiek elektra, tikėtina, kainuos ženkliai mažiau negu kainuoja dabar ir ženkliai mažiau, nei kainavo praeitais metais. Čia dar ir su Lietuvos specifika susiję, nes mes daug investuojame į atsinaujinančią energetiką. Ypač, jei bus daug saulės ir vėjo, tai ta kaina nebus didelė“, – sakė Ž. Mauricas.

Anot jo, restoranų ir maitinimo įstaigų kainos šiemet kristi neturėtų, tačiau kitų paslaugų kainos nebeaugs taip sparčiai.

„Mes matysime toliau tokius mažėjančios infliacijos, netgi defliacinius procesus dar kurį laiką, nes ekonomika, panašu, kad atsigaus“, – sakė ekonomistas.

„Automobilių kainos, tikėtina, prasidės kainų mažėjimo ciklas ir ryškus, kainos gali nukristi ir iki 10 proc.“, – pridūrė Ž. Mauricas.

Valstybės duomenų agentūra skelbia, jog išankstinė mėnesio defliacija kovą siekė 0,1 proc., išankstinė vidutinė metinė infliacija – 4,8 proc. o metinė infliacija – 0,3 proc.

– Kiek atpigo prekės?

– Kainos per metus kito 0,7 proc. Prekės vidutiniškai atpigo 1,5 proc.

– Kas brango?

– Paslaugos. Netgi tais laikais, kai Lietuva vidutiniškai patyrė defliacijos epizodus, paslaugų kainos kilo. Matome, kad brango viešbučių, restoranų kainos. Matome reikšmingą švietimo ir sveikatos paslaugų brangimą, bet tai – viešųjų paslaugų dominuojančios kategorijos. Atlyginimų augimas būtent jose ir lemia šių paslaugų brangimą. Šie metai bus ne infliacijos bangos, o infliacijos atoslūgio metai. Tai tikrai gera žinia mums visiems. Tai atokvėpis po tokio sudėtingo kainų prasme laikotarpio. Numatoma, kad darbo užmokestis toliau didės ir tai stiprins perkamąją dalį. Labiausiai tikėtina, kad atlyginimai augs žemiausias pajamas uždirbantiems gyventojams, nes tai lemia gana reikšmingas minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl brango paslaugų kainos?

Šie metai bus ne infliacijos bangos, o infliacijos atoslūgio metai.

– Paslaugų kainų kilimą lemia darbo rinkos situacija. Atlyginimai pernai vis dar didėjo dviženkliais tempais, šiemet irgi prognozuojamas pakankamai spartus, galbūt nebe dviženklis, atlyginimų augimas. Paslaugų kainodaroje būtent atlyginimai sudaro itin reikšmingą dalį, tas veiks ir paslaugų kainas. Kainos augo ne vien tik dėl atlyginimų kilimo, bet ir dėl pridėtinės vertės mokesčio (PSD) lengvatos panaikinimo maitinimo paslaugoms. Šio sektoriaus dalyviai susiduria su rimtais išbandymais. Dėl įvairių neapibrėžtumų, vangesnių turizmo srautų į mūsų šalį, paklausa šioms prekėms – prislopusi. Tuo tarpu sąnaudų eilutės pučiasi pakankamai reikšmingai. Pirmasis pusmetis bus kupinas išbandymų.

– Prekių kainos mažėjo 1,5 proc. Ar šiemet galima tikėtis dar didesnio prekių kainų mažėjimo?

– Tai lems daugelis dalykų, kaip toliau situacija vystysis žaliavų rinkose. Kol kas nesimato tokių dirgiklių, į kuriuos kainos reaguotų aukštyn. Tikėtina, kad ir toliau stebėsime defliacinį foną, nes bent jau pirmąjį metų pusmetį paklausos pusė išliks vangi.

Tuo metu „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigiamai vertina faktą, jog nepaisant infliaciją auginančių veiksnių ji liko nedidelė. Anot jo, pirmųjų metų mėnesių infliacija yra labai pozityvi gyventojų perkamosios galios atžvilgiu.

„Mačiau, kaip prieš mėnesį buvo komentuojančių, kad vasarį turėsime mažą (infliaciją – BNS), bet atsiminkime tai, kad elektros kainos ateina su mėnesio lagu (vėlavimu – BNS) – į infliacijos rodiklį ir į vasarį atėjo sausio mėnesio elektros kainos. O jos padidėjo, palyginti su gruodžio mėnesiu dėl persiuntimo tarifo“, – BNS trečiadienį sakė T. Povilauskas.

„Matėme, kad degalai yra pabrangę, jie brango sausį ir vasarį. Dabar vėlgi brangimas yra šiek tiek galbūt apsiraminęs, bet per mėnesį degalai pabrango apie 5 proc.“, – pridūrė ekonomistas.

Jo teigimu, kainų augimą taip pat skatina metų pradžioje panaikinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata restoranams ir kitoms maitinimo įmonėms.

„Nieko labai stebinančio, bet visa tai šiek tiek nugesino viltis, kad išvysime metinę defliaciją“, – teigė T. Povilauskas.

Tuo metu „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigiamai vertina faktą, jog nepaisant infliaciją auginančių veiksnių ši liko nedidelė.

„Tai, kad sausį–vasarį metinė infliacija buvo nedidelė, siekė 1,1 proc., iš esmės rodo, kad infliacijos lėtėjimas tęsiasi, nepaisant kitokių dirbtinų infliacijos didinimo aspektų ir aš manau, kad tas atsispindi ir vartotojų lūkesčiuose“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

sausio ir vasario mėnesiai yra labai pozityvūs gyventojų perkamosios galios atžvilgiu.

 

„Tarkim, sausio mėnesį, Lietuvos gyventojų nuomonė apie pirkimą buvo geriausia per beveik 200 mėnesių, nuo 2007 metų vasaros. Tai faktas, kad infliacija dabar pasiekė tokį lygį, sulėtėjo iki tokio lygio, kuris nekelia kažkokių grėsmių vartotojams“, – pridūrė jis.

Anot ekonomisto, šiuo metu infliacija yra gerokai mažesnė nei atlyginimų augimas, todėl auga gyventojų perkamoji galia.

„Šiais metais matome 7 proc. atlyginimų augimą, infliaciją mes matome 1,1 proc., bet turint omeny sausio ir vasario mėnesį, gali būti, kad infliacija bus dar mažesnė. Aš manau, kad sausio ir vasario mėnesiai yra labai pozityvūs gyventojų perkamosios galios atžvilgiu“, – teigė A. Izgorodinas.

Vis dėl to, ekonomistas neprognozuoja, kad paslaugų kainos kris ar jų augimas lėtės. 

„Tas faktas, kad infliacija toliau lieka ties 1,1 proc. ir nespartėja, nepaisant atlyginimų padidinimo, rodo, kad prekių segmente mes turime šiokią tokią nedidelę kainų korekciją, bet paslaugų segmente mes turime tolesnį kainų augimą“, – sakė jis.

A. Izgorodino teigimu, ateityje galima tikėtis panašių tendencijų – prekių kainos normalizuosis, o paslaugos toliau šiek tiek brangs.

„Labai realu, kad mes matysime nedidelį prekių kainų kritimą, kadangi dėl kritusio vartojimo verslas dabar kainas normalizuoja. Energetikos kainų kritimas taip pat veiks prekių kainų kritimą žemyn, bet paslaugų segmente aš nematyčiau kainų augimo sulėtėjimo“, – teigė jis.

T. Povilauskas artimiausiu metu nei mėnesio, nei metinės defliacijos kol kas neprognozuoja. Anot ekonomisto, iki metų vidurio metinė infliacija sieks apie 1 procentą.

„Vasario mėnesio rodikliai uždarė duris kovą pamatyti metinę defliaciją. Kad būtų toks rodiklis, kovą turėtų labai atpigti degalai“, – teigė T. Povilauskas. 

Išankstinė mėnesio infliacija vasarį siekė 0,7 proc., o metinė – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės.

Plačiau apie situaciją kalbėjo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

– Sumažintos Lietuvos ūkio augimo prognozės. Ką jos reiškia ir kokia ateitis laukia Lietuvos?

– Priežastis labai techninė ir cikliška. Lietuvos ekonomikoje dominuoja tie sektoriai, kurie yra priklausomi nuo palūkanų ir pasaulio ekonomikos ciklo. Išankstiniai rodikliai rodo, kad euro zonos ekonomikos ciklas pasiekė dugną ir po truputį stabilizuojasi. Svarbiausia, kad jis stabilizuojasi tuose sektoriuose, kurie yra labai reikalingi Lietuvai. Atsargų lygis euro zonos pramonėje dabar yra mažiausias per maždaug aštuonis-devynis mėnesius. Tai reiškia, kad jau dabar Lietuvos gamintojai turėtų gauti šiek tiek daugiau normalių užsakymų iš Vakarų Europos šalių. Šie metai Lietuvos ekonomikai bus geri todėl, kad Europos centrinis bankas po truputį mažins palūkanas, dėl to, kad stabilizavosi euro zonos ekonominė situacija. Nuo to laimės sektoriai, kurie dominuoja Lietuvos ekonomikoje. Tai – pramonė ir transportas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Lietuvoje buvo viena didžiausių infliacijų visoje euro zonoje. Dabar tai jau praeitis, bet gali būti kita dalis – defliacija. Kam ji bus gera, kam bloga?

– Šiuo atveju, defliacija – gera naujiena. Paprastai kalbant, defliacija – labai blogas aspektas, nes mažėjant kainoms žmonės neperka prekių ir paslaugų, tikisi, kad kainos mažės. Taip užsisuka ekonomikos krizė. Turint omeny, kad beveik dvejus metus iš eilės buvo labai aukšta infliacija, manau, kad tam tikras kainų pakritimas – labai sveikas. Čia labiau ne defliacija, o kainų grįžimas į adekvatų lygį, ties kuriuo gyventojai nemažintų vartojimo, o jį didintų. Kitas momentas, didelės defliacijos neprognozuočiau. Prekių segmente kainos gali šiek tiek pakristi. Tai jau vyksta, bet paslaugų segmente, defliacijos nebus. Šiais metais prognozuojama, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje išaugs 7 proc. Todėl tikėtis, kad paslaugų kainos kris – visiškai nerealu.

– Tai reiškia, kad tie žmonės, kurie uždirba pakankamai neblogus atlyginimus, turės dar daugiau? Ar ką reiškia ta defliacija?

– Visų pirma, jau dabar Europos komisijos apklausos rodo, kad Lietuvos gyventojo nuomonė apie savo finansų perspektyvas – geriausia per 200 mėnesių. Paskutinį kartą Lietuvos gyventojai taip pozityviai žiūrėjo tik 2007 metų vasarą. Jau dabar matosi infliacijos sulėtėjimo poveikis gyventojų finansams ir perkamajai galiai. Mes matome, kad šiais metais infliacija Lietuvoje sieks 1,7 proc. Atlyginimai šoks 7 proc. Reiškia, kad šiais metais matysime gyventojų perkamosios galios atsigavimą.

– Pastarieji dveji metai nebuvo lengvi visai Europos sąjungai. Yra daug šešėlių dėl geopolitinių krizių, karo Ukrainoje, įvykių Raudonojoje jūroje, įtampos Artimuosiuose Rytuose. 400 proc. pabrangęs įvairių prekių gabenimas iš Azijos į Europą. Kiek šitas faktas turės įtakos Europos ekonomikai?

– Teoriškai žiūrint, tai – labai rizikingas aspektas. Skaičiai rodo, kad konteinerių transportavimo kaina iš Šanchajaus iki Roterdamo tikrai turi poveikį. Praktikoj šitą aspektą nurašyčiau. Dėl to, kad esant tokiai ekonominei situacijai, kokia yra šiuo metu, o ji – sudėtinga, manau, kad gamintojai ir prekybininkai turi labai mažai laisvės perkelti didesnius transportavimo kaštus ant vartotojų pečių. Vartojimas Europoje pakankamai stipriai krenta, todėl nebūčiau linkęs panikuot dėl šito aspekto.

– Tai reiškia, kad Europa užsisakinės mažiau prekių iš Azijos, stengsis ieškoti iš kur kitur jų atsivežti? Ar patys gamintojai, patys užsakovai mokės tą didesnę sumą, kuri jau dabar yra keturis kartus didesnė?

– Alternatyvų Azijos prekėms – labai mažai. Yra nusistovėjusios vertės grandinės, kurias taip akimirksniu pakeisti – pakankamai sudėtinga. Manau, kad rinka vis dar tikisi, kad tas konfliktas stabilizuosis ir sumažės. Nebūčiau tikras, kad dabar Europos gamintojai ir prekybininkai pradės akimirksniu ieškoti kažkokių alternatyvių tiekimo kanalų. Bet įmonės Europoje bijos kelti kainas, kas reiškia, kad, tikėtina, euro zonos pramonėje ir prekybos segmente pelno maržos nukris. Galutinių produktų kainos neturėtų kilti.

Įmonės Europoje bijos kelti kainas, kas reiškia, kad tikėtinai euro zonos pramonėje ir prekybos segmente pelno maržos nukris

– Karas Ukrainoje. Kiek jis gali turėti įtakos tolesnei Europos stagnacijai?

– Karo fronte situacija – daugiau mažiau stabili. Jeigu ji tokia išliks, manau, kad didelio poveikio matyti neturėtume. Poveikis būtų tik tuo atveju, jeigu mes matytume kažkokį dar vieną milžinišką pasislinkimą į kurią nors pusę. Pirmiausia, tai galėtų paveikti Europos verslo ir vartotojų lūkesčius. Tikėtina, kad pagrindinis aspektas, kuris gali paveikti euro zonos ekonomiką – Europos centrinio banko sprendimai dėl palūkanų. Čia yra ir gerų, ir blogų naujienų. Gera naujiena ta, jog visi išankstiniai indikatoriai rodo, kad infliacija euro zonoje ir toliau labai stipriai lėtės. Bloga – Europos centrinis bankas fokusuojasi ne į infliacijos, bet į darbo užmokesčio rodiklius. Problema, kad atlyginimų rodikliai pasigamina labai vėlai, todėl Europos centrinis bankas, svarstydamas apie galimą palūkanų mažinimą balandį, neturės pakankamai daug duomenų, kad galėtų imtis to sprendimo jau pavasarį.

Mėnesio infliacija – sausį, palyginti su gruodžiu – siekė 0,3 proc. o vidutinė metinė infliacija siekė 7,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Prieš tai du mėnesius iš eilės buvo fiksuota mėnesio defliacija.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo farmacijos gaminių, restoranų, kavinių paslaugų, automobilių, mėsos ir jos produktų, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, tabako gaminių kainų padidėjimas bei elektros, kietojo kuro, šilumos, degalų ir tepalų kainų sumažėjimas.

Mėnesio infliacijai daugiausia įtakos turėjo spirituotų gėrimų, restoranų, kavinių paslaugų, farmacijos gaminių, dujų, alaus, cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų kainų padidėjimas bei drabužių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, kietojo kuro, avalynės kainų sumažėjimas.

Per mėnesį dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 7,7 proc., alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių bendram kainų pokyčiui (kainos padidėjo 3,2 proc.) įtakos turėjo nuo šių metų taikomas didesnis akcizo tarifas.

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 0,9 proc. Labiausiai pabrango grietinėlė, valgomieji ledai, vaisių ir daržovių sultys, šokoladas ir desertai kakavos pagrindu, konservuotas pienas, bet atpigo kruopos, arbata, cukrus, margarinas, valgomieji gyvuliniai riebalai.

Transporto prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 1,1 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugų kainos padidėjo 2,5 proc., nes buvo panaikintas lengvatinis pridėtinės vertės mokestis maitinimo paslaugoms.

Vartojimo prekių kainos per metus sumažėjo 1,5 proc., paslaugų kainos padidėjo 6,4 proc., per mėnesį – atitinkamai augo 0,2 proc. ir 0,4 procento.

Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus sumažėjo 4,7 proc., rinkos kainos padidėjo 1,7 proc., per mėnesį – atitinkamai augo 0,7 proc. ir 0,2 procento.

„Mažėjančios žemės ūkio produktų supirkimo kainos šiuo metu – tai bendrų defliacinių procesų išraiška“, – kalbėjo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Anot Ž. Maurico, nepasitenkinimo bus ir daugiau.

„Žemės ūkio sektorius, galbūt ir transporto dalinai sektorius. Tie sektoriai pirmieji pajunta tuos procesus ir vėliau ateis eilė ir kitiems sektoriams, dalinai ir prekybos, ir netgi paslaugų, kurie, beje, taip pat įprato spręsti dalį savo iššūkių, pakeldami kainas“, – aiškino Ž. Mauricas.

Po dvejus metus siautėjusios infliacijos, defliacija – bendras kainų lygio mažėjimas – leis gyventojams šiek tiek lengviau atsikvėpti. Jų perkamoji galia didės.

„Turint omenyje ne ekonominės prigimties kainų šoką, kurį išgyvenome, visai sveika, kad tas prekių ir paslaugų kainų indeksas šiek tiek pasikoreguotų“, – teigė Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Du metus mes turėjome pakankamai didelį sunkmetį su aukštai iškilusiomis kainomis. Dabar šiek tiek sumažėjusi infliacija, deja, to nekompensuoja“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau verslui ir vėl gali tekti spręsti rebusus. Išaugusių kaštų naštos taip paprastai vartotojams perkelti jau nebepavyks. Reikės ieškoti, kieno sąskaita darbuotojams kelti atlyginimus.

„Sunkiau padidinti pardavimų pajamas, nes kainos nebedidėja. Jiems bus be galo sudėtinga vykdyti įsipareigojimus, tiek dėl išaugusių palūkanų normų, tiek dėl sparčiai didėjančio darbo užmokesčio“, – nurodė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

„Mūsų sektoriuje nuo 2019 metų atlyginimai yra pakilę 59 procentais“, – aiškino Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

„Ar tai būtų infliacija, ar defliacija, ar aukščiausias ekonomikos pakilimo laipsnis, mes girdime vis tą patį“, – teigė I. Ruginienė.

Išankstinė suderinta metinė infliacija sausį, palyginti su pernai, siekė 1 procentą. Mėnesinė – simbolinė, 0,1 procento.

„Dėl akcizų padidinimo ir pridėtinės vertės mokesčio maitinimo paslaugoms kilstelėjimo“, – šnekėjo Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.

Tačiau lapkritį ir gruodį fiksuota maždaug 0,5 procento mėnesinė defliacija. Jos apraiškų pernai buvo ir anksčiau.

Sunkiau padidinti pardavimų pajamas, nes kainos nebedidėja. Jiems bus be galo sudėtinga vykdyti įsipareigojimus, tiek dėl išaugusių palūkanų normų, tiek dėl sparčiai didėjančio darbo užmokesčio.

 

Nors juo džiaugtis irgi derėtų santūriai.

„Normali infliacija, kuri siekia iki 2 procentinių punktų, yra tas progreso variklis, kai mes žinome, kad viskas juda, pinigai nuvertėja ir tai yra stimulas investuoti“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Užsitęsusi ir defliacija gali pridaryti problemų.

„Defliacija pradėtų kelti grėsmę tada, jeigu ji tęstųsi ilgesnį laiką ir susiformuotų defliaciniai lūkesčiai, kurie neskatina plėtros, investicijų“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

„Vadinasi, mes negalime parduoti savo prekių. Mes mažiname kainą, einame žemiau ribos ir ką tai duoda? Tai duoda galimai daugiau atleistų darbuotojų, nes bandai susiaurinti kaštus, atitikti rinkos kainų politiką ir, aišku, tai nieko gero vystymuisi neduoda“, – aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

„Kaštų bazė vis dar kyla, o pajamų didinti nebėra galimybių. Tas skirtumas tarp kaštų ir pajamų veriasi. Be abejo, mažėja pelnai, dalis įmonių netgi pradeda dirbti nuostolingai“, – tvirtino Ž. Mauricas.

„Tas visas vaizdelis jau išryškės vasario 25 d., kai visi susimokės padidintą PVM. Vartojimas yra labai kritęs“, – teigė E. Šiškauskienė.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sausį labiausiai pigo kietasis kuras, šilumos ir elektros energija, degalai ir tepalai.

Brango nuotekų rinkimo, vandentiekio paslaugos, farmacijos gaminiai, restoranų, kavinių ir maitinimo paslaugos, medicinos paslaugos ir automobiliai.

– Po Naujųjų metų tikrai brango maistas restorane, ar ne?

– Tikrai taip. Pakankamai ženkliai pabrango. Ir netgi kilstelėjo visa mėnesinė infliacija į teigiamą teritoriją. Jeigu ne restoranų ir kavinių kainų padidėjimas, tai mes turėtume dar vieną mėnesį, kuomet kainos truputį sumažėja. Bet dabar turėjom šiokį tokį kylimą. Na, tiesiog supyko, kad grąžino PVM į prieš tai buvusį. Įdomu tai, kad kai mažino PVM, kainos tada nesumažėjo.

– O kai PVM grįžo į lygį, kuris buvo prieš tai, kainos padidėjo. Ar kainos tiek ir padidėjo, kiek ir PVM paaugo, ar vis tiek restoranai dar pliuso užsidėjo?

– Na, šiek tiek mažiau padidėjo tuo pirminiu momentu, bet, kadangi, nesumažėjo tada visai, kai buvo sumažintas PVM, tai, žinot, mokestis yra mažinamas, kainos nekrenta, o kai mokestis padidinamas, kainos padidėja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kur yra gerų žinių ir kur kainos mažėjo? Maisto produktų?

– Taip, jeigu pažvelgtume į metinius pokyčius, didžiausias kritimas yra energetinių prekių kainos t. y. šildymo, elektros kainos, kietojo kuro, gamtinių dujų, degalų kainos. Kas svarbiau gyventojams, matome maisto kainų tolygų mažėjimą. Aišku, jis nėra didelis, galėtų būt didesnis. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl ūkininkai protestuoja – nes supirkimų kainos iš ūkininkų yra kritusios žymiai labiau negu vartotojams parduotuvių kainos. Na, bet bent jau tikrai nedidėja tos kainos ir šiek tiek matome mažėjimą. Ir taip pat matome kitų prekių kainas. Gal žmonės ne tiek pastebi, bet jos tikrai nebedidėja ir yra netgi šioks toks metinis mažėjimas. Tai pradedant nuo automobilių, baigiant baldais, kita buitine technika. Labiau Lietuvoj tos lentynos kainos gal nemažėja, bet atsiranda daugiau realių nuolaidų. Tai iš tiesų galima pasižiūrėjus, investavus laiko susidėlioti tą krepšelį pakankamai mažesne kaina negu, tarkim, prieš metus.

– O kalbant apie paslaugas, kokia čia situacija? Ar didėja tos paslaugų kainos?

– Paslaugų kainos didėja, nes darbo užmokesčio augimas yra didžiulis, jis sudaro didelę dalį paslaugų kainos sudedamojoje. Ir, deja, tos paslaugų kainos auga. Bet jos auga ne taip sparčiai kaip pastaruosius keletą metų. Pastaruosius du metus paslaugų kainos augo dviženkliu skaičiumi, dabar jau mes matome, kad tas augimas artėja prie 5 proc.

– Ką galime ateičiai prognozuoti? Ar kainos maždaug taip ir išliks – paslaugų kainos šiek tiek pakilo, restorane pavalgyti brangiau, bet maistas šiek tiek pigesnis?

– Na, erdvės kainų sumažėjimui tikrai yra. Ypatingai matom, kad šilta antra žiemos pusė, energetinių išteklių kainos, tikėtina, kris. Pasaulinės maisto žaliavų kainos taip pat krenta. Gamintojų kainų indeksai taip pat yra minus 5-7 proc. Tai to potencialo kritimui yra. Ir vienintelės paslaugos augs. Tai bendras paveikslas, matyt, bus artimas nuliui ar netgi, drįsčiau teigti, kad mes turėsime defliaciją. Tai pakankamai toks neįprastas reiškinys bus ir gali būt, kad jau vasario arba kovo mėnesį turėsime metinį neigiamą kainų pokytį. Tai nebegalėsime skųstis, kad kainos auga.