Jau praėjusią žiemą į krantą išmestų negyvų delfinų skaičius buvo rekordinis. Šiais metais daugiausiai jų rasta prie Biskajos įlankos krantų, sakė mokslininkas Matthieu Authieras iš La Rošelio universiteto, dirbantis ir „Pelagis“ centre.

Ant daugelio delfinų pastebėti žvejybos įrangos pėdsakai. Vadinasi, labai didelė tikimybė, kad jie tapo atsitiktiniu žvejų laimikiu, teigė „Pelagis“. Mokslininkai mano, kad didelė dalis negyvų delfinų neišmetami į krantą, o nuskęsta. Todėl negyvų delfinų skaičius gali būti daug didesnis.

Skaičiuojama, kad 2019 metais prie Prancūzijos krantų nugaišo daugiau kaip 11 tūkst. delfinų. Mokslininkai ir gyvūnų apsaugos organizacijos dėl delfinų žūties kaltina pernelyg tankius žvejų tinklus.

Prancūzijos vyriausybė neseniai paskelbė planą dėl delfinų apsaugos. Nuo 2020 metų tam tikriems žvejybiniams laivams pagrindinio sezono metu žiemą prievolė yra akustiniai siųstuvai. Šie maži prietaisai skleidžia akustinius signalus ir taip apsaugo delfinus nuo patekimo į tinklus. Prancūzija derasi su Briuseliu, kad ši priemonė galiotų visiems laivams – ir prancūzų, ir užsienio.

Manoma, kad delfino patelei Nanai buvo maždaug 47 metai. Antradienį ji rasta negyva natūralioje įlankėlėje Šimodos okeanariume, esančiame Šidzuokos mieste vidurio Japonijje, pranešė atstovas Kiyoshi Sakamoto (Kijošis Sakamotas).

Nana nelaisvėje gyveno 42 metus ir 10 mėnesių ir nugaišo praėjus mažiau nei mėnesiui po šio rekordo paminėjimo. Ankstesnis rekordas priklausė kitam delfinui, laikytam Kamogavos okeanariume į pietryčius nuo Tokijo.

Bus atliktas delfino skrodimas, nes kol kas nėra žinoma gyvūno žūties priežastis, sakė K. Sakamotas. Jis pridūrė, kad Nana neseniai liovėsi ėdusi.

Dauguma afalinų gyvena tik 10–15 metų.

Kai praėjusi mėnesį Nana tapo rekordininke, ji sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio. Šimodos okeanariumas suteikė jai specialų gyvenamosios vietos sertifikatą.

„Nana buvo mūsų akvariumo simbolis ir savo mielu elgesiu pritraukdavo daugybę gerbėjų“, – sakė K. Sakamoto.

„Labai jos ilgimės“, – pridūrė atstovas. Pasak jo, okeanariumas dabar svarsto delfino atminimui surengti ypatingą ceremoniją.

Nana buvo pagauta netoli Ito salos krantų 1974 metais ir nuo tada gyveno okeanariume. Ji atsivedė aštuonis jauniklius ir dalyvaudavo įvairiuose pasirodymuose, sakė akvariumo atstovas.

Delfinų pasirodymai Japonijos okeanariumuose labai populiarūs. Kai kurie žvejai delfinus medžioja dėl mėsos.

Tūkstančius televizijos žiūrovų sutraukiantis šiuo metu demonstruojamas šou "Delfinai ir žvaigždės" linksmina ne visus. Gyvūnų teisių gynėjai ketina kreiptis į teismą, kad šis išaiškintų, ar nėra pažeidžiamos gyvūnų teisės – esą delfinai išnaudojami pelnui didinti.

Įžvelgia išnaudojimą

Okeanologiją studijavęs ir įvairiuose pasaulio kampeliuose projektuose dalyvavęs klaipėdietis stoja prieš tokius šou ir teigia, kad tai tėra tik gyvūnų kankinimas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas Adomas Lukas laikosi šiuo metu visoje ES plintančio požiūrio, kad laikui bėgant tokio tipo, kaip yra uostamiestyje, delfinariumų neturėtų likti visoje Europoje.

Žaliųjų stipriai puoselėjama idėja net braunasi į Europos Parlamentą. Tikimasi, kad pavyks įteisinti direktyvą, kuri uždraus nelaisvėje veisti šiuos intelektualius žinduolius.

Pats A.Lukas tikino, kad delfinų ir banginių gyvenseną teko patyrinėti laisvės sąlygomis ir jam sunku suprasti, kodėl tie socialūs gyvūnai yra išnaudojami pramoginiams šou.

"Požiūris į jūros žinduolius keičiasi visame pasaulyje. JAV, kuri buvo pirmoji išpopuliarinusi delfinų ir orkų šou, atsisako šios idėjos ir uždaro tokius savo delfinariumus. Nes šou rengėjai buvo įspeisti į kampą pačių šou žiūrovų, kurie piktinosi renginiu", – kalbėjo A.Lukas.

Delfinariumų atsisako ir Vokietija, Švedija, kitos šalys.

"Lietuva yra jūrinė valstybė, tačiau ji tokių žinduolių neturi. Žmonės šių gyvūnų nepažįsta, nieko apie juos neišmano, taigi jais lengva manipuliuoti, todėl lietuviai tokiuose šou neįžvelgia nieko blogo", – nuomonę išsakė klaipėdietis.

Griauna mitą

A.Lukas įsitikinęs, kad bet kurio gyvūno gyvensena nelaisvėje yra kančia ir pragaras, ten nieko džiaugsmingo nėra.

"Dažniausiai mano oponentai aiškina, kad dauguma šių gyvūnų yra gimę nelaisvėje. Esą nieko blogo, kad jie dresuojami, o tiksliau – jie kažkam neša pelną už savo pasirodymus. Šioje veikloje nėra jokios edukacijos, tai tik pigus šou pinigams uždirbti. O delfinai yra tik priemonė tai daryti. Tai yra barbariška. Aš siekiu, kad Jūrų muziejus nustotų rengti šiuos šou, tegul jie užsiima tuo, kuo dera užsiimti muziejui", – kalbėjo gyvūnų mylėtojas.

A.Lukas pasakojo, kad magistro darbą apie ruožuotuosius banginius jam teko rašyti Švedijos universitete, kur populiarėja visai kitoks požiūrius į jūros žinduolius.

"Teko dirbti delfinų ir banginių stebėjimo kompanijose Portugalijoje ir banginius stebėti Azorų salose. Šiek tiek dirbau su naftos kompanijomis Brazilijoje. Pasaulyje pilna mokslinių straipsnių apie tai, kad nelaisvėje dresuojamų delfinų sveikatos būklė yra labai prasta, jų imunitetas – silpnas, todėl gyvūnai pumpuojami įvairiausiais vaistais, vitaminais, kad tik galėtų atlikti triukus", – pastebėjo A.Lukas.

Kritikuoja terapiją

A.Lukas kritikavo net ir naujai rekonstruotą delfinariumo baseiną.

"Tokioje mažoje erdvėje delfinai gyvena dešimtis metų. Aš nematau čia nieko džiaugsmingo, tik niekas nenori apie tai kalbėti. Teisinės sistemos Lietuvoje nepakeis, nes patys lietuviai neturi supratimo apie delfinus, jie apie šiuos gyvūnus išmano lygiai tiek, kiek parodoma per TV šou", – akcentavo A.Lukas.

Pasak klaipėdiečio, jam didelių klausimų kelia išpopuliarinta delfinų terapija.

"Nėra jokių moksliškai patikimų duomenų, kad delfinų terapija padėtų psichosomatinėmis lėtinėmis ligomis sergantiems vaikams, autistams. Tai yra tik didelis "piaras" ir geri pinigai. Delfinai gydo vaikus tiek pat, kiek bendravimas su paprastais šunimis. Tai tėra gerų emocijų dozė", – rėžė A.Lukas.

Žada pradėti procesą

Klaipėdiečiui antrino ir gyvūnų teisių gynėja Brigita Kymantaitė.

"Aš esu bendravusi su autizmu sergančio vaiko mama, kuri patvirtino, kad delfinų terapijos poveikis yra labai trumpalaikis. Tačiau valanda šios terapijos vaiko tėvams kainuodavo beveik 60 eurų. Mano manymu, tai yra šventvagiška. Imti pinigus, krautis pelną tokių nuskriaustų žmonių sąskaita yra amoralu", – nuomonę išsakė B.Kymantaitė.

Ji pabrėžė, jog ketina kreiptis į teismą, kad šis išaiškintų, ar nėra delfinai išnaudojami šou rengėjų.

"Tai, ką daro muziejus, visiškai nėra švietėjiška veikla. Tai, ką mato žiūrovai, delfinams nėra būdinga. Jie laisvėje nešokinėja salto ir joks žmogus ant jo nugaros neplaukioja. Šis šou tėra komercija, pinigų uždirbimas", – teigė B.Kymantaitė.

Vandens kokybei – dėmesys

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė tikino, kad žaliųjų argumentus apie delfinariume neva kankinamus delfinus girdi ne pirmą kartą.

"Žalieji atstovauja vienai nuomonei, o mes esame tie, kurie turime šiuos gyvūnus ir stengiamės jiems sudaryti kiek įmanoma geresnes sąlygas. Visa tai yra požiūrio klausimas", – kalbėjo O.Žalienė.

Muziejaus direktorė tikino, kad po rekonstrukcijos delfinų gyvenimo sąlygos itin pasikeitė.

"Vanduo visame delfinariume pasikeičia per keturias valandas. Tai yra 6,5 tūkst. kubinių metrų. Švara užtikrinama. Turime keturių lygių filtravimo sistemas – smėlio, ultravioletinių spindulių, ozono ir chloravimo. Turime biologinius filtrus, kitaip vadinamus baltymų išputotojais. Jie šalina organiką, gyvūnų išmatas", – aiškino O.Žalienė.

Neprašo sveikatos pažymų

Žaliųjų argumentus, kad socialiais vadinami gyvūnai tokių šou metu yra kankinami, O.Žalienė atrėmė aiškindama, jog delfinai yra linkę bendrauti.

"Šiems gyvūnams reikia užsiėmimų, jiems reikia kompanijos, aktyvumo. Gyvendami jūroje jie nuolat juda, todėl mūsų uždavinys – palaikyti fizinį ir emocinį aktyvumą", – tikino O.Žalienė.

Gyvūnų teisių gynėjai pabrėžia, kad per didelis žmonių srautas kaip tik gali susargdinti gyvūnus, esą atsiranda galimybė užsikrėsti ligomis.

Televizijos šou dalyvių delfinų prižiūrėtojai neprašo pristatyti specialių sveikatos pažymų.

"Mes informuojame apie higieną, švarą ir ligas. Sergantys žmonės nėra įleidžiami. Dalyviai dėvi hidrokostiumus, kurie dezinfekuojami. Moterys naudoja tik vandeniui atsparią kosmetiką", – kalbėjo muziejaus direktorė.

O.Žalienė patikino, kad didžioji dauguma šiuo metu uostamiestyje gyvenančių delfinų yra gimę Klaipėdoje. Tik trys atgabenti iš kitų delfinariumų.

Taikosi prie gyvūnų

Šiais metais muziejaus darbuotojai sumažino treniruočių skaičių su šou dalyviais.

"Manome, kad gyvūnai ir treneriai turi pailsėti. Jei tik gyvūnas rodo nuovargio žymes, jis pats tuoj pat pasišalina. Pagrindinis baseinas yra sujungtas su gyvenamosiomis delfinų patalpomis. Jei tik delfinas pavargsta, jam nepatinka, jis laisvai gali išplaukti į kitą baseiną, kur nesigirdi muzikos. Ir taip nutinka, nieko nepadarysi. Delfinai nėra pririšti už virvutės, kurią kažkas tampo. Jie daro tik tai, kas jiems patinka", – aiškino O.Žalienė.

Net filmavimo metu nutikus tokiam dalykui, projekto dalyviams tekdavo suktis iš situacijos, kad tokio akibrokšto nepastebėtų žiūrovai.

"Dalyviams tai kainuoja nervų, jie sielojasi, kodėl gyvūnas neprisiartina. Bet nieko nepadarysi", – aiškino muziejaus vadovė.

Iš pasirodymų nelobsta

Delfinariume televizijos šou rengiami ne sezono metu. O.Žalienė pripažįsta, kad tai yra galimybė papildomai užsidirbti lėšų.

"Tačiau tai nėra aukso kasyklos. Tai yra sezoniškumo mažinimo priemonė ir viena sklaidos priemonių. Juk šis projektas demonstruoja pozityvų santykį su gyvūnu, tai bandymas atskleisti visuomenei gamtinės aplinkos jautrumą", – kalbėjo O.Žalienė.

Muziejaus vadovė skaičiavo, kad vien baseino aprūpinimui švariu vandeniu per metus tenka išleisti 130 tūkst. eurų.

"Vandens filtravimo sistema veikia naudojant elektrą. Tai dideli pinigai. O kur dar visos kitos išlaidos? Iš biudžeto mes gauname tik vieną trečdalį mums reikalingų lėšų. Du trečdalius tenka užsidirbti patiems", – reziumavo O.Žalienė.

Televizijos šou gali stebėti tūkstantis žiūrovų. Tačiau į pirmuosius pasirodymus susirinko tik pusė salės. Suaugusiesiems šis malonumas kainuoja 10 eurų, vaikams – 5 eurus. Ne sezono metu bilietas suaugusiajam kainuoja 7 eurus, o vaikams – 4 eurus.

Muziejaus vadovė tikino, kad per televiziją žmonės sužino apie šiuos gyvūnus, jų gyvenseną ir kylančias jiems grėsmes.

Augintiniams linki laisvės

Šiuo metu Maskvos okeanariume orkas dresuojantis ilgametis Klaipėdos delfinariumo darbuotojas Filipas Butkinas prisipažino, kad kalbos apie neva kankinamus gyvūnus žeidžia ir skaudina kiekvieną trenerį.

"Kiekvienas mūsų savo augintiniams galime linkėti tik laisvės. Tačiau yra taip, kad šie gyvūnai pateko į delfinariumus arba gimė čia, todėl darome viską, kad jų gyvenimas būtų kuo įvairesnis. Tai yra mitas, kad delfinai ar orkos kankinami. Orkoms žuvis nėra motyvas dirbti. Jei dar delfinai reaguoja į maistą, daug labiau už juos intelektualesnėms orkoms motyvas yra vienas – įdomumas. Jokia agresija nieko nepasieksi. Tik gyvūną gali įstumti į depresiją, atsiguls jis ant baseino dugno ir net nebendraus. Kito kelio nėra – tik pozityvus treniravimas", – aiškino F.Butkinas.

Jei uostamiestyje neliktų Jūrų muziejaus, kurį per metus aplanko apie pusė milijono lankytojų, pasak F.Butkino, daugybei žmonių neliktų jokios galimybės pamatyti jūrų žinduolius.

"Niekas nevažiuos į kitą pasaulio kraštą, kad pamatytų delfinus ar banginius. O dabar mes turime unikalią galimybę. Delfinariumas nėra blogis. Kiekvienas, kuris čia lankėsi, atsimena emocijas, kurias patyrė. Nelabai aš tikiu vadinamųjų žaliųjų nuoširdumu kovoje dėl delfinų. Jie taip pat turi interesų. Tik niekas apie tai garsiai nekalba", – pastebėjo F.Butkinas.

Baltijos jūroje pastebėtiems iš Šiaurės jūros atklydusiems delfinams čia gali iškilti pavojus dėl netinkamos aplinkos bei intensyvios laivybos, BNS sakė Jūrų muziejaus akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius.

„Aš manau, kad kyla (pavojus): nors jie atrodo sveiki, visų pirma, navigacijos labai daug Baltijos jūroje – juos gali sužeisti. Nors jie ir yra per daug protingi gyvūnai, kad pakliūtų į sraigtus, šioks toks pavojus yra. (...) Na ir, aišku, dar tinklai, į kuriuos jie gali įsipainioti“, – kalbėjo S.Karalius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Baltijos jūra yra gėlesnė nei delfinų gimtasis vandenynas ir ne tokia sūri.

„Tai nėra jų gimtoji stichija. Nors ir jūra, bet ji yra penkis kartus gėlesnė prie mūsų krantų negu okeanas, o druskingumas apsprendžia gyvūno plūdrumą, jam jau plaukimo būdas reikalingas kitoks. Vanduo šaltesnis, maisto objektų tikrai mažiau Baltijos jūroje, nes ir žuvų rūšių gyvena kelis kartus mažiau nei Šiaurės jūroje. Tokiu būdu tų minusų šiai rūšiai egzistuoti yra daug ir todėl ši rūšis tik atsitiktinai ir užklysta į mūsų vandenis“, – sakė Jūrų muziejaus darbuotojas.

S.Karaliaus teigimu, praėjusią savaitę buvo gauta žinia, esą prie uosto vartų matomi banginiai – greičiausiai jais buvo palaikyti tie patys delfinai. Tai reikštų, kad jie Baltijos jūroje plaukioja jau kurį laiką. Penktadienio rytą delfinų užfiksuoti gamtininkams nebepavyko. Netoli Smiltynės pastebėti delfinai čia greičiausiai užsibuvo dėl žuvų įvairovės.

„Sunku pasakyti, ar jie grįš, ar jie nuplaukė kur nors giliau į jūrą. Mano galva, čia yra gera maitinimosi vieta – matėsi, kad jie čia vaikosi žuvis: įtekantis gėlas vanduo daug įneša gėlavandenių žuvų, čia dažnai būriuojasi ir jūrinės žuvys. Matyt, pririšo juos kuriam laikui maisto objektai, žuvų gausa ties uosto vartais“, – svarstė S.Karalius.

Nuo 2000 metų užfiksuoti trys atvejai, kai Atlanto afalinos atklydo į Baltijos jūrą. Anksčiau tokių atvejų fiksuojama nebuvo.

„Jeigu pasitaikys reguliariai kas kelerius metus pamatyti šitą rūšį, tai būtų galima konstatuoti, kad išties tai galbūt susiję su klimato šiltėjimu ar jūros pasūrėjimu, ar kitais faktoriais – įvilkti į kažkokį mokslinį rūbą. Dabar per mažai faktų, kad būtų galima teigti, kad kinta kažkokie faktoriai“, – kalbėjo S.Karalius.

Baltijos jūroje pastebėtos Atlanto afalinos yra tos pačios rūšies kaip ir Jūrų muziejuje laikomi delfinai. Skiriasi tik jų porūšiai – Baltijos jūroje pastebėto porūšio delfinai yra didesni ir šviesesni, jie užauga iki trijų metrų ilgio.

Baltijos jūroje netoli pietinio molo pastebėti delfinai. Kaip pasakoja Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto darbuotojas Julius Morkūnas, delfinus pastebėjo prie jūros atvykę giminaičiai.

„Netrukus jiems pasiekus Smiltynės pliažą vienas jų man paskambino su klausimu, kokios rūšies delfinai plaukioja pas mus jūroje, nes keli sukinėjasi netoli pietinio molo… Galite įsivaizduoti mano nustebimą. Sutrikau, sakau, tikriausiai tai jūros kiaulės, bet jos pas mus – tikra retenybė. Žinojau, kad po poros valandų taip pat važiuosiu į Smiltynę, bet visą tą laiką iš galvos neišėjo mintys, ką jis ten galėjo matyti. Todėl apie šį įvykį papasakojau Jūrų muziejaus vyr. ichtiologui-muziejininkui Sauliui Karaliui. Šis nulėkė prie jūros patikrinti informacijos, po geros valandos paskambino ir pasakė, jog prie molo tikrai delfinai – Atlanto afalinos. Greičiausiai tai yra porelė, kuri į Baltijos jūrą atplaukė iš Šiaurės jūros,“ – su didžiuliu nusistebėjimu pasakojo Julius.

Baltijos jūroje nėra įprasta matyti delfinus, todėl šis įvykis – nekasdienis, pradžiuginęs visus jūros mylėtojus.

Afalina(Tursiops truncatus, angl. Bottlenose dolphin) delfininių (Delphinidae) šeimos jūrų žinduolis. Tai viena labiausiai paplitusi ir žinomiausių delfinų rūšių, dažnai auginama delfinariumuose. Vandenyne galima aptikti keturis afalinų porūšius.

Tursiops truncatus truncatus gyvena Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje. Tursiops truncatus ponticus gyvena Juodojoje jūroje.  Tursiops truncatus gilli paplitusios vidutinės klimato juostos zonoje, šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Tursiops truncatus aduncus gyvena Raudonojoje jūroje, Indijos ir Ramiajame vandenynuose. Afalinos ilgis yra 1.9–3.8 m, svoris apie 300 kg, nors kai kurie individai gali būti ir žymiai sunkesni, jei pasiekia maksimalų ilgį. Afalina Baltijos jūroje labai retas svečias, pagal fotografija, kurioje gerai matosi nugaros peleko forma, ir delfino dydis, greičiausiai tikėtina, jog tai Atlanto afalina. Afalinos Baltijos jūroje ilgai išgyventi negali dėl per mažo žuvies kiekio, be to Baltijos jūros vandens druskingumas palyginti su Atlantu yra mažas, o ir vanduo per šaltas (dažniausiai jie sutinkami, esant vandens paviršiaus temperatūrai 10–32o C).

Maitinasi dažniausiai paviršiniuose vandenyse, minta įvairių rūšių žuvimis ir kalmarais. Jeigu delfinas nerastų išplaukimo iš Baltijos jūros, anksčiau ar vėliau dėl minėtų priežasčių jis greičiausiai nugaišta. Tolimi šių gyvūnų protėviai buvo tikri sausumos gyventojai, giminingi kanopiniams. Daugiau nei prieš 50 mln. metų jie prisitaikė gyventi vandenyje. Turėdami glotnią, jautrią odą ir labai stiprią uodegą, būdami aptakių kūno formų, delfinai puikiai plaukioja ir manevruoja, gali plaukti greičiau nei 40 km/val.

Delfinai, kaip ir visi žinduoliai, kvėpuoja atmosferos oru ir todėl kas kelias minutes iškyla į vandens paviršių įkvėpti oro. Delfinų kvėpavimo anga, esanti pačiame viršugalvyje, turi sandarius, raumeningus vožtuvus, kurie stipriai užsispaudžia neriant. Patelė jauniklio laukiasi metus laiko, jauniklis gimsta uodega į priekį.

Po rekonstrukcijos atidarytame delfinariume pirmą kartą rengiama Vardynų šventė. Ji vyks jau šį šeštadienį, balandžio 11 dieną 12 valandą.

Skambiu Arijos vardu bus pavadinta pustrečių metų definų jauniklė. Tai - pirmoji mažylė, su kuria lankytojai galėjo susipažinti po rekonstrukcijos pradėjusiame veikti delfinariume. Ji išsiskiria iš kitų ne tik guvumu, smalsumu, drąsa, bet ir neįprasta odos spalva – ant jos kūno yra ryškūs balkšvos spalvos dryžiai, dėl kurių treneriai ją meiliai Zebriuke arba Dryže.

Pasak vyr. trenerio-muziejininko Mindaugo Lukošiaus, delfiinukas motinos įsčiose būna, kaip ir žmogaus vaikas, susirietęs, todėl raukšlės vietoje odos spalva būna kiek kitokia. Dažniausiai ji suvienodėja jau pirmosiomis delfinuko gyvenimo savaitėmis. Delfinės mažylius įsčiose nešiojama 12 mėnesių. Vos gimę jie sveria apie 15 kilogramų, o ilgis siekia apie 1 metrą.

„O ši mažylė taip ir liko išskirtinė – nors jai daugiau nei dveji metai, tačiau dryžuotumas neišnyko", – pasakojo biologo išsilavinimą turintis treneris.

Delfinukės mama –delfinariumo senbuvė trisdešimtmetė patelė Glorija, tėtis – trejais metais už Gloriją vyresnis Argas. Jauniklė dar maitinasi mamos pienu (delfinės maitina vaikus iki trejų metų) ir suėda apie tris su pusę kilogramo žuvies. Delfinių pienas labai kaloringas – daugiau nei dešimt kartų riebesnis už karvės pieną, rausvos spalvos. Maitinančiai delfinei žuvies reikia veik dvigubai daugiau nei įprastai – per parą net iki 18 kilogramų riebios stauridės ir silkės.

Mažylė dėl savo įgimto aktyvumo labai anksti pradėjo dalyvauti pasirodymų programose.

„Labiausiai ji dabar mėgsta žaisti su kamuoliu, – pasakojo treneris. – Todėl labai laukia, kada su kitais delfinais pradėsime „krepšinio“ treniruotę. Tuomet, nutaikiusi momentą, jauniklė, kaip koks patyręs žaidėjas, bando perimti kamuolį.“

Delfinukė kartu su kitais, programoje dalyvaujančiais gyvūnais atlieka šuoliukus, pasisveikina su žiūrovais, mielai „dainuoja“. Tai trenerių nestebina, nes Glorijos, kuri yra viena pagrindinių pasirodymų dalyvių, vaikai noriai ją mėgdžioja

Delfinukę globoti sutiko krovinių gabenimo ir ekspedijavimo įmonių grupė „Arijus”, suteikusi jai vardą. Įmonės direktorius Arijus Ramonas sako, kad globoti gyvūną paskatino socialiai atsakingos įmonės siekis remti Klaipėdos miestui svarbius projektus bei skatinti mecenatystės idėjas.

– Nuolat stengiamės prisidėti prie mūsų gimtojo miesto tradicijų puoselėjimo. Lietuvos Jūrų muziejaus delfinariumas – vienas iš lankomiausių uostamiesčio objektų, suteikiantis unikalią galimybę pažinti delfinų pasaulį. Tikimės, kad mūsų parama padės Arijai sveikai augti, mokytis bei džiuginti delfinariumo lankytojus išskirtiniais pasirodymais, – sakė bendrovės „Arijus“ generalinis direktorius Arijus Ramonas. 

Dabar Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume gyvena devyni delfinai. Balandį pasirodymai rengiami tik penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais, o gegužę delfinariumas jau dirbs tik su dviem išeiginėmis – pirmadienį ir antradienį.

Briugės zoologijos sode gimusį delfiną pavadino Divocko Origi, įvarčio autoriaus į Rusijos rinktinės vartus vardu, rašo portalas sport-express.ru.

D.Origi įvartis lėmė Belgijos futbolo rinktinei pergalę pasaulio čempionate Brazilijoje prieš Rusijos komandą. 

Išvysti mažylį Origi Zoologijos sodo lankytojai galės tik liepos mėnesį. Devyniolikmetis Belgijos rinktinės futbolininkas D.Origi tapo jauniausiu šios komandos žaidėju, įmušusiu įvartį per pasaulio futbolo čempionatus. 

Brazilijoje mokslininkai atrado naują upinio delfino rūšį – aragvajinį delfiną (angl. Araguaian boto). Paskutinį kartą žmonija tokiu atradimu džiaugėsi beveik prieš 100 metų.

Genetiniai tyrimai parodė, kad šie delfinai atsiskyrė nuo savo upinių giminaičių prieš 2 milijonus metų. Dabar jie gyvena Aragvajos upėje, kuri jau nebėra Amazonės intakas ir izoliavosi nuo jos baseino panašiu metu, kai aragvajinis delfinas atsiskyrė nuo savo protėvių. Buvo nustatyta, kad jais naujoji rūšis dalinasi su Amazonės upės delfinais – Inia geoffrensis. Pastarieji yra vieni iš penkių tikrųjų upinių delfinų tipų, kurie pripažinti rečiausiais ir labiausiai nykstančiais gyvūnais pasaulyje.

Paskutinį kartą nauja delfinų rūšis buvo atrasta 1918 metais Kinijoje. Ji išnyko maždaug 2006 metais. Pasak Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos („International Union for Conservation of Nature“), trys iš keturių prieš tai žinomų upinio tipo delfinų yra ant išnykimo ribos. Mokslininkai paskaičiavo, kad Aragvajos upės delfinų yra likę tik apie 1000, todėl jie siūlo šią rūšį įrašyti į „pažeidžiamiausiųjų“ sąrašą, kad būtų sumažintos aplink vykstančių nevaldomų statybų bei hidroelektrinių veiklos grėsmės.

Nors aragvajiniai delfinai atrodo labai panašios išvaizdos į savo „pusbrolius“, plaukiojančius Amazonės ir Bolivijos upėse, tačiau genetiškai jie skiriasi pakankamai, kad būtų pripažinti skirtingų rūšių individais.

Nuo praėjusio mėnesio Atlanto vandenyno paplūdimiuose padaugėjo gaištančių į krantą išplautų delfinų. Jūrų biologai neslepia nerimo, praneša qz.com.

Iki 2012 metų storanosių delfinų (bottlenose dolphins) mirštamumo rodiklis nė vienoje valstijoje nesiekė daugiau kaip 15, o 2013 m. vien per praėjusią savaitę Niudžersyje ir Virdžinijoje jau perkopė atitinkamai 35 ir 70, rodo naujausi Nacional Oceanic ir Atmospheric Administration duomenys.

Federalinė vyriausybė šią situaciją apibūdino kaip neįprastą delfinų mirštamumo reiškinį ir pareiškė, kad būtina imtis skubių priemonių. Paaiškėjo, kad masinis jūros gyvūnų mirštamumas nėra toks jau retas reiškinys. Šiemet jau 600 lamantinų nugaišo Floridoje ir 362 jūrų liūtai Kalifornijoje. Nepaisant to, delfinų žūtys susilaukia daug dėmesio žiniasklaidoje, greičiausiai dėl to, kad delfinai pripažinti kaip ilgiausią atmintį turintys gyvūnai iš visų kitų gyvūnų, jie labai sąmoningi ir greitai geba pamėgdžioti žmonių elgesną.

Dar vienas argumentas, kodėl žmonės taip susirūpinę būtent delfinais, yra tas, kad šių gyvūnų populiacija jūroje yra geras indikatorius visos jūros sveikatai nustatyti. „Delfinai yra bene svarbiausias rodiklis, nustatant mūsų vandenyno sveikatą“, - pabrėžė jūrų mokslininkas Mattas Huelsenbeckas.

Veiksniai, kurie gali lemti storanosių delfinų mirtis, apima ligas, toksinus, vandenynų rūgštėjimą ir prastą delfinų mitybą. Šiemet po masinio delfinų kritimo, į pirmą jiems būdingų ligų sąrašo vietą išsiveržė tymai. Skaičiuojama, kad nuo šios ligos vidurio Atlante 1987 m. nugaišo nuo 740 iki 1200 storanosių delfinų. Šiuo metu vienam delfinui yra diagnozuotas virusas, kuris plinta delfinams iškilus į vandens paviršių įkvėpti oro.
Net jeigu ir paaiškės, kad iš tikro tai yra epidemija, negalima atmesti ir kitų veiksnių, darančių įtaką delfinų populiacijos mažėjimui. Tai yra klimato kaita ir užterštumas. Mokslininkai sako, kad jau dabar yra tam tikrų įrodymų, kad delfinai gaišta ne dėl epidemijos, o dėl užterštumo. Tai, pasak Smithsonian Natural History Museum žinduolių eksperto Charles Potter, rodo viena svarbi detalė – šiuo metu randama labai daug nugaišusių delfinų patinų, kurie įprastai neturi apsaugos mechanizmo nuo teršalų.

Nepriklausomai nuo mirštamumo priežasties, skaičiai kyla aukštyn – praėjusią savaitę Virdžinijoje nugaišo 35 storanosiai delfinai. Mirštamumo rodikliai fiksuojami ir Floridoje bei Teksase. Panašaus pobūdžio delfinų mirtys pastebėtos ir Italijoje bei Australijoje ir labai tikėtina, kad atslinko jau ir į Norvegiją.