Regionų administracinis teismas trečiadienį pranešė, kad pareiškėjas Rusijos pilietis V.  Ivanovas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti sprendimą, kuriuo jam panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, taip pat prašė sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą. Jis mano, kad sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir neproporcingas.

Teismas, susipažinęs su skundu ir visa bylos medžiaga, neturėdamas pagrindo kvestionuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kovo 27 dienos nutartyje nustatytų aplinkybių dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas antrą kartą į Regionų administracinį teismą su skundu dėl to paties Migracijos departamento sprendimo kreipėsi balandžio 9 d., padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą ir ir nenurodė naujų svarbių priežasčių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą ir sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti.

Kodėl aš turiu išvažiuoti?

ELTA primena, kad Migracijos departamentas sprendimą išsiųsti V. Ivanovą iš Lietuvos priėmė dar pernai, išanalizavęs viešai prieinamą informaciją bei gavęs papildomos informacijos iš atsakingų šalies institucijų – Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos.

V. Ivanovas dabar teisiamas baudžiamojoje byloje kartu su likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ veikloje dalyvavusiais Erika Švenčioniene ir Kazimieru Juraičiu. Šioje byloje buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis V. Ivanovas kaltinamas dėl 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą fakto neigimo. Anot teisėsaugos, jam kaltinimai pateikti, atsižvelgiant į jo išsakytas mintis apie Sausio 13-osios įvykius vienoje laidoje.

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas jau įpusėjo – teismas skelbia šios baudžiamosios bylos medžiagą. Nuo šios bylos baigties ir priklausys, kada Rusijos pilietis bus išsiųstas iš Lietuvos – šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. Ivanovui yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tai reiškia, kad kaltinamasis visą bylos nagrinėjimo laiką turi būti Lietuvoje. Rusijos pilietis bus išsiųstas, kai įsiteisės nuosprendis minėtoje baudžiamojoje byloje. Kada tai įvyks, nežinoma, nes bylą kol kas nagrinėja pirmos instancijos teismas, jo verdiktą šalys dar galės apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui ir tik po šio teismo verdikto nuosprendis įsiteisės.

Tuo metu V. Ivanovas mano, kad nėra nustatyta nė vieno fakto, patvirtinančio, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Aš kol kas nesiruošiu bėgti iš Lietuvos, iš mano Tėvynės, iš mano Kauno, kur mano tėvai guli kapuose, aš čia gimiau. Kodėl aš turiu išvažiuoti? Čia mano šeima, čia mano visi giminaičiai“, – žurnalistams yra sakęs Rusijos pilietis.

„Čia bandymas sukelti triukšmą, nežinau kokiais tikslais. Ar strateginiais tikslais, ar kažkokiais gilesniais politiniais tikslais, bet ne, deportavimo procedūra nėra pradėta“ , – BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Šią savaitę „Mūsų namai“ išplatino pareiškimą, kad Migracijos departamentas pradėjo O. Borščevskio deportavimo į Baltarusiją procesą.

Pranešime teigiama, kad Baltarusijoje O. Borščevskiui gresia iki septynerių metų įkalinimo, nes portalą „nash-dom.info“, kurio redaktoriumi yra O Karač vyras, Minko režimas pripažino „ekstremistine organizacija“.

Čia bandymas sukelti triukšmą, nežinau kokiais tikslais. Ar strateginiais tikslais, ar kažkokiais gilesniais politiniais tikslais.

„Lietuvoje vykdomas politinis žmogaus teisių aktyvistės Olgos Karač ir jos šeimos persekiojimas už žmogaus teisių veiklą, kuria siekiama apsaugoti nuo režimo pabėgusius baltarusius. Olgos Karač vyrui, žurnalistui Olegui Borščevskiui nebuvo suteiktas politinis prieglobstis, motyvuojant tuo, kad Baltarusijoje jam, tariamai, negresia pavojus gyvybei“, – rašoma pranešime.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusią savaite galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti Migracijos departamento sprendimą nesuteikti O. Borščevskiui prieglobsčio Lietuvoje.

Atsižvelgdamas į šį sprendimą, Migracijos departamentas išsiuntė O. Karač vyrui raštą, kuriame jo prašoma nurodyti, ar jis sutinka iš Lietuvos išvykti savanoriškai.

„Tuo atveju, jeigu savanoriškai išvykti nesutinkate, Migracijos departamentas priims sprendimą dėl jūsų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Jūsų kilmės valstybę – Baltarusiją“, – rašoma departamento laiške O. Borščevskiui.

Nepratęsė leidimo, kurį turėjo

Anot E. Gudzinskaitės, O. Borščevskis yra pateikęs naują prašymą Migracijos departamentui išduoti leidimą gyventi kitu pagrindu, kuriuo jis ir anksčiau gyveno šalyje – Lietuvoje gyvena jo vaikai.

„Pagal šeimų susijungimą jis kaip tėvas tuo pagrindu anksčiau turėjo leidimą, dabar vėl pateikė prašymą. (...) Prašymas priimtas nagrinėti“, – pasakojo departamento direktorė.

Anot jos, departamentas O. Karač vyro prašymą išnagrinės per tris mėnesius.

E. Gudzinskaitės teigimu, šiuo metu O. Borščevskis Lietuvoje yra neteisėtai. Pasak jos, tikėdamasis gauti prieglobstį, vyras nepasirūpino prasitęsti leidimo gyventi, kurį turėjo.

„Formaliai žiūrint, jis turėtų išvykti iš Lietuvos, jam standartine tvarka ir buvo pasakyta. Bet jis į tą sureagavo neadekvačiai, sukėlė triukšmą, atsisakė bendradarbiauti su Migracijos departamentu ir pateikti paaiškinimus, kodėl jis negali išvykti iš Lietuvos“, – sakė departamento vadovė.

Pasak jos, įprastu atveju, deportuojamam asmeniui nesutikus savarankiškai palikti Lietuvos, jo duomenys perduodami Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), kuri pasirūpintų asmens išvykimu iš šalies.

„Bet su Baltarusijos piliečiais nėra standartinė situacija. (...) Departamentas įvertina, ar saugu asmenį išsiųsti iš Lietuvos. Šiuo atveju net nebuvome priėję prie sprendimo išsiuntimo (...) ir Migracijos departamentas šiuo metu neplanuoja jo išsiųsti iš Lietuvos“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Pasak departamento vadovės, nors O. Borščevskis atsisakė bendradarbiauti su įstaiga ir paaiškinti, kodėl negali išvykti iš Lietuvos, į Baltarusiją jis prievarta nebus išsiųstas, tačiau dėl neteisėto likimo Lietuvoje bus nubaustas administracine tvarka.

„Jei dokumentai bus tinkami, jam bus išduotas leidimas gyventi (Lietuvoje – BNS) šeimos susijungimo pagrindu“, – teigė E. Gudzinskaitė.

Kalbėdama apie sprendimą nesuteikti prieglobsčio, departamento vadovė akcentavo, kad O. Borščevskis savo prieglobsčio prašymą grindė savo žmonos veikla.

„Migracijos departamentas nenustatė priežasčių, kad jis pats dėl savo veiklos būtų persekiojamas, jam kiltų grėsmė, su juo būtų politiškai susidorota. Jis viską ėjo per savo žmonos veiklą, o kiekvieno prieglobsčio atveju vertinama individualiai kiekvieno prieglobsčio prašytojo situacija“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Negrąžino paso

O. Borščevskio advokatas Rytis Satkauskas BNS sakė, kad departamentas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nepriėmė dokumentų dėl leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimo.

„Buvo atsakyta, kad mes nepratęsime leidimo šeimos pagrindu gyventi Lietuvoje, kadangi esate prieglobsčio prašytojas“, – teigė advokatas.

Atmetus prieglobsčio prašymą, anot R. Satkausko, O. Borščevskis gavo pranešimą, kad Lietuvoje gyvena nelegaliai ir turi išvykti.

„Jokio sprendimo dėl išsiuntimo nesu matęs ir negali jo būti, nes niekaip negali argumentuoti priimti tokio sprendimo. Nežinau, gal tas gąsdinimas buvo blefavimas“, – sakė teisininkas.

Anot jo, Migracijos departamentas taip pat du kartus atsisakė O. Borščevskiui grąžinti jo pasą „neargumentuodamas niekuo“.

„Bet kartu nurodydamas, kad gal užsienietis savo noru išvyktų į savo valstybę, tada gal duotų (pasą – BNS)“, – kalbėjo R. Satkauskas.

Jo teigimu, O. Borščevskio lauktų persekiojimas Baltarusijoje tiek dėl jo paties, tiek dėl O. Karač veiklos.

„Bandysime šią situaciją toliau kelti, ar Lietuvos teismuose, ar tarptautiniuose mechanizmuose“, – sakė advokatas.

O. Borščevskis Lietuvoje gyvena nuo 2014 metų.

Pernai rugpjūtį Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti O. Karač prieglobsčio, nes, Valstybės saugumo departamento (VSD) teigimu, jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl ryšių su Rusijos žvalgyba.

Visgi tuo pačiu Migracijos departamento sprendimu organizacijos „Mūsų namai“ vadovei suteiktas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu. E. Gudzinskaitės teigimu, šis leidimas galioja trejus metus.

R. Satkauskas teigė, kad sprendimą nesuteikti prieglobsčio O. Karač nesėkmingai skundė Lietuvos teismams, todėl dabar kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

„Esame pateikę peticiją (Europos – BNS) Žmogaus Teisių Teismui, dar negavome patvirtinimo apie jos gavimą“, – sakė advokatas.

„Lietuvoje jau išnaudotos visos gynybos priemonės“, – pridūrė jis.

Leidimus gyventi Lietuvoje O. Karač taip pat gauna nuo 2014 metų.

„Mūsų namai“ skelbia teikiantys baltarusiams humanitarinę, psichologinę ir kitokią pagalbą tiek jų tėvynėje, tiek Lietuvoje, vykdantys žmogaus teisių pažeidimų stebėseną.

Šią organizaciją Minskas 2022 metais paskelbė ekstremistine, o 2021 metais Baltarusijos KGB O. Karač įtraukė į teroristų sąrašą.

Departamentas įspėja, kad šie skambučiai yra melagingi, o įstaigos darbuotojai neskambina Lietuvoje esantiems užsieniečiams ir telefonu nepraneša nei apie neva keliamas grėsmes, nei apie deportaciją.

Pasak jo, daugiausiai ši informacija skleidžiama grupėse, kuriose daugumą vartotojų sudaro baltarusiai.

Departamento teigimu, Lietuvoje esantiems užsieniečiams skambinantys ir migracijos darbuotojais prisistatantys telefoniniai sukčiai teigia, kad „užsieniečių buvimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, „jiems gresia deportacija“, „imigrantams privalu išvykti iš šalies, tačiau reikia prisistatyti į klientų aptarnavimo skyrių Vilniuje“ ir pan.

Asmenims, kurie sulaukė tokių skambučių, patariama visapusiškai įvertinti situaciją ir pasitikrinti savo paskyras Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS.

Pasak pranešimo, jei jokių pranešimų iš Migracijos departamento negauta, užsieniečiui nereikia lankytis klientų aptarnavimo skyriuje ar atlikti kokių nors papildomų veiksmų savo paskyroje.

Apie melagingus skambučius užsieniečiai raginami pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, Lietuvos pareigūnams suteikiant visą informaciją apie pokalbio turinį, skambučio aplinkybes.

Bi-2 nariai kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir karą Ukrainoje, jų areštas sukėlė baimę, kad jie bus deportuoti į Rusiją ir ten bus persekiojami.

Tailando Nacionalinio saugumo taryba, vadovaujama ministro pirmininko Sretthos Thavisino, trečiadienį ėmėsi nagrinėti bylą, o anksti ketvirtadienį grupės „Facebook“ puslapyje patvirtinta, kad jos nariai išvyko iš šalies. „Visi grupės Bi-2 muzikantai saugiai paliko Tailandą ir vyksta į Tel Avivą“, – rašoma pranešime.

Kai kurie grupės nariai turi dvigubą pilietybę, įskaitant Izraelio ir Australijos. Muzikantai buvo sulaikyti po koncerto Pukete, pietinėje Rusijos poilsiautojų pamėgtoje saloje. Tailando pareigūnai sakė, kad jie neturėjo darbo leidimų, artistai buvo uždaryti imigracijos sulaikymo centre Bankoke.

Grupė Bi-2 gerai žinoma Rusijoje, tačiau 2022 m. keli jos koncertai buvo atšaukti, kai artistai atsisakė groti scenoje su karą Ukrainoje remiančiais plakatais. Netrukus jie išvyko iš Rusijos.

„Human Rights Watch“ pranešė, kad pernai Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė grupės lyderį Jegorą Bortniką „užsienio agentu“.

Penki iš septynių progresyvaus roko grupės „Bi-2“ muzikantų keliavo naudodamiesi rusiškais pasais, naujienų agentūrai AP sakė policijos leitenantas Pakpoomas Rojanawipakas (Pakpumas Rodžanavipakas).

Pranešama, kad mažiausiai keturi grupės nariai yra Izraelio piliečiai, įskaitant du jos įkūrėjus Aleksandrą „Šurą“ Umaną ir Jegorą „Liovą“ Bortniką. Pastarasis yra ir Australijos pilietis.

Rusija žinoma dėl savo griežto susidorojimo su karą kritikuojančiais kultūros bendruomenės nariais, net ir veikiančiais užsienyje. Anksčiau Kremlius yra konkrečiai paminėjęs A. Umaną ir J. Bortniką, atkreipdamas dėmesį į tai, kad jie nepalaikė rusų karinių veiksmų Ukrainoje.

Grupės nariai, kurie, kaip įtariama, neturėjo tinkamų darbo dokumentų, buvo suimti ketvirtadienį po koncerto pietinėje kurortinėje saloje Pukete.

Savo oficialiame socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje jie teigė, kad visi jų „koncertai rengiami laikantis vietos įstatymų ir praktikos“.

Anot žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) atstovo Sunai Phasuko (Sunajaus Fasuko) ir Izraelio spaudos pranešimų, sumokėję po 3 tūkst. batų (apie 78 eurų) baudas, jie buvo sulaikyti imigracijos policijos, kuri juos išsiuntė į imigrantų sulaikymo centrą sostinėje Bankoke.

Į užsienį pasitraukęs Rusijos opozicijos politikas ir grupės „Bi-2“ draugas Dmitrijus Gudkovas rusiškai Australijos radijo stoties SBS redakcijai sakė, kad, jo manymu, Maskva daro spaudimą Tailandui, kad grupės nariai būtų deportuoti į Rusiją.

Jam antrino ir S. Phasukas, kuris patvirtino, kad visi septyni suimti muzikantai pirmadienį vis dar laikomi Bankoko kalėjime.

„Disidentinės roko grupės „Bi-2“ nariams gali grėsti griežtas persekiojimas ir kiti rimti pavojai Rusijos valdžios rankose, – AP teigė S. Phasukas. – Bankokas jokiomis aplinkybėmis neturėtų jų perduoti Maskvai, nes tai akivaizdžiai pažeistų tiek tarptautinius, tiek Tailando įstatymus.“

Tailando imigracijos policija kol kas nepateikė jokių komentarų.

Grupės „Iamthemorning“ narė Marjana Siomkina socialiniame tinkle „X“ parašė, kad jos kolega Glebas Koliadinas buvo vienas iš septynių suimtųjų. M. Semkina, Rusijoje gimusi dainininkė ir dainų autorė, gyvenanti Jungtinėje Karalystėje, sakė, kad G. Koliadinas, dabar gyvenantis JK, grupėje „Bi-2“ grojo klavišiniais.

Savo pranešime ji apibūdino „Bi-2“ kaip „kurį laiką buvusią nepatogią Rusijos valdžiai, nes jie yra labai didelė grupė, akivaizdžiai nusiteikusi prieš karą ir (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną, todėl prieš kurį laiką išvyko iš šalies, kaip ir Glebas“.

„Išnagrinėjome visą informaciją, įvertinome tiek jo pateiktus duomenis, tiek papildomą savo surinktą informaciją ir konstatavome, kad jam nekyla persekiojimo grėsmė jo kilmės valstybėje ir nusprendė nesuteikti prieglobsčio“, – BNS sakė departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Kazachstanietis aktyvistas šį sprendimą buvo apskundęs ir kurį laiką bylinėjosi su departamentu. Vis tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gruodį galiausiai atmetė D. Khassenovo skundą.

Tai reiškia, jog liko galioti Migracijos departamento sprendimas, kuriuo jam prieglobstis nebuvo suteiktas.

Anot E. Gudzinskaitės, aktyvistas atsisakė savo noru išvykti iš Lietuvos, todėl nuspręsta jį išsiųsti.

Vis tik europarlamentaras iš Lietuvos, liberalas Petras Auštrevičius ir jo kolegos iš Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto ragina Migracijos departamentą persvarstyti savo sprendimą.

„Lietuvos Teisingumo ministerija daugiau nei prieš dešimtmetį padarė grubiausią klaidą, Minskui ir (Aliaksandro) Lukašenkos klikai perduodama duomenis apie dabartinį Nobelio taikos premijos laureatą (Alesį) Beliackį, kuris buvo iškart įkalintas autoritarinio režimo, – sakė P. Auštrevičius. – Šiandien raginu atsakingas Lietuvos institucijas nekartoti klaidų ir nesužlugdyti jauno žmogaus teisių aktyvisto D. Khassenovo gyvenimo. Raginu garantuoti jam teisę saugiai gyventi Lietuvoje.“

Politiko teigimu, aktyvistas fiksavo žmogaus teisių pažeidimus Kazachstane, Europos Sąjungos įvestų sankcijų karą Ukrainoje tęsiančiai Rusijai apėjimą per Kazachstaną.

Tuo metu Migracijos departamentas teigia neįžvelgiantis D. Khassenovui kylančių grėsmių.

„Ta persekiojimo grėsmė, tikimybė turi būti pakankamai reali, kad jau galėtum sakyti, kad ji gali persekioti, o būtent to realumo nepamatėme, pastebėjome, kad šis asmuo keliavo – buvo sugrįžęs į Kazachstaną ir vėl išvyko, niekas jam netrukdė, išdavė dokumentus. Reiškia, jokių galimo persekiojimo įrodymų mes neaptikome“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Anot jos, kol kas kazachas aktyvistas dar nėra deportuotas.

Tokių pastebime Lietuvoje ne vieną, ir jie anksčiau ar vėliau turėtų būti deportuoti iš Lietuvos. Panašių asmenų yra ir Klaipėdoje.

Ne kartą tenka pastebėti tam tikrus veikėjus, besireiškiančius interneto komentaruose, o feisbuke jie išvis drąsūs. Kaip kiškiai.

Vienas net leidžia suprasti, jog Lietuvoje nėra žiniasklaidos, yra tik propaganda, ir dar pareiškia, kad yra tokių „asilų“, kurie net prenumeruoja ir taip esą finansuoja tuos „propagandinius kanalus“...

Be abejo, viskas parašyta su gausybe baisių rašybos klaidų. Tarsi Valstybinės kalbos įstatymas neegzistuotų.

Be to, čia turbūt reikėtų suprasti, kad Lietuvoje skleidžiama propaganda, o jau Rusijoje tai viešumoje dėstoma tikra tiesa, nes tik ten yra tikroji, objektyvioji žiniasklaida.

Kyla klausimas, ar Lietuvos valstybe nepatenkintiems tipams tikrai vieta Lietuvoje? Gal laikas paskui V. Ivanovą?

Ir gal jau kitąmet deklaruojant pajamas visiems LR piliečiams reikėtų įvesti prievolę privalomai užpildyti lojalumo deklaracijas, suprantama, perspėjus apie atsakomybę, jei bus meluojama. Gal tuomet deportacijos procesai vyktų sparčiau.

Jauno vyro beveik tris mėnesius ieškojo ir Lietuvos teisėsauga, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Trečiadienį po pietų Vilniaus oro uoste dirbę VSAT pareigūnai gavo žinių, jog iš Frankfurto atskrendančiame lėktuve yra grąžinamas asmuo. Iš Vokietijos jis buvo išsiųstas už ten padarytą nusikaltimą.

Dokumentus tikrinę pasieniečiai išsiaiškino, kad nebaigtų reikalų su teisėsauga 28-erių kaišiadorietis turi ir Lietuvoje. Nuo birželio vidurio jauno vyro ieško sostinės policija, įtarianti jį padarius nusikaltimą.

Pasieniečiai vokiečių išsiųstą vyrą sulaikė ir atvesdino į Vilniaus oro uosto užkardos patalpas. Tą pačią dieną kaišiadorietis buvo perduotas atvykusiam paieškos iniciatoriaus konvojui.

Kai kurie gimtinėje pažeidimus ar nusikaltimus įvykdę Lietuvos piliečiai tikisi pasislėpti užsienyje. Bet ir ten retai dorai gyvena, įkliūva tų šalių pareigūnams ir būna deportuoti. Kita dalis tokių emigrantų į tėvynę pargrąžinami pagal Europos arešto orderį.

Šiemet per daugiau kaip aštuonis mėnesius VSAT pareigūnai jau sulaikė 811 asmenų, kurių dėl įvairių nusikaltimų ar pažeidimų ieškojo Lietuvos bei užsienio teisėsaugos institucijos.

Didžioji jų dalis – 640 – pasieniečiams įkliuvo Lietuvos oro uostuose.

Kaip praneša „The Wall Street Journal“, mažieji ukrainiečiai į Baltarusijos sostinę buvo nugabenti geležinkeliu, o į stovyklas vežami futbolo komandos „Shakhtar Soligorsk“ autobusais. Ji priklauso „Belaruskali“ generaliniam direktoriui Ivanui Golovaty.

Kaip žinia, „Belaruskali“ taikomos JAV ir Europos Sąjungos sankcijos. Įmonė yra didžiausia mokesčių mokėtoja Baltarusijoje. „Belaruskali“ išleido milijonus dolerių, kad nuo 2022 metų pavasario iš Ukrainos į Dubravos stovyklą nuvežtų septynias grupes po 310 vaikų. Oficialiuose dokumentuose teigiama, jog vaikai ten neva sportuoja ir gerina sveikatą.

Žurnalistai išsiaiškino, kad stovykla priėmė 1 tūkst. 50 vaikų iki penkiolikos metų iš Donbaso. Rusijos opozicijos teigimu, vaikai, tarp kurių yra ir 200 našlaičių, buvo išvežti iš penkiolikos okupuotų Ukrainos miestų. Baltarusijos vyriausybė tiesiogiai finansuoja dalį šių pastangų.

Ukraina jau nustatė apie 20 tūkst. į Rusiją ištremtų ukrainiečių vaikų vardus. Iš viso okupuotose Ukrainos žemėse buvo apie 700 tūkst. nepilnamečių.

Rusijos Federacijos vaiko teisių komisarė Maria Lvova-Belova pripažino, kad buvo ištremta 4,8 mln. ukrainiečių, įskaitant 700 tūkst. vaikų.  Vėliau paaiškėjo, kad mažiausiai 2 tūkst. vaikų atsidūrė Baltarusijos teritorijoje, o Aleksandro Lukašenkos artimieji dalyvavo ukrainiečių vaikų grobime.

Kovo viduryje Hagos Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderį M. Lvovai-Belovai ir Vladimirui Putinui dėl neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos.

A. Lukašenka neseniai paskelbė, kad padės rusų okupantams pagrobti ukrainiečių vaikus iš dalies Rytų Ukrainos.