-
Po tragedijos specialistai skambina pavojaus varpais: tokių atvejų daugės? 46
Iškėlė dvi hipotezes
– Pirminiais policijos duomenimis, motina norėjo nusižudyti ir skandino savo vaikus. Pirmadienį policija paskelbė, kad mama yra Policijos departamento Personalo administravimo skyriaus darbuotoja. Ji apibūdinta kaip kruopšti, atsakinga, šiek tiek uždaro būdo darbuotoja. Moteris policijoje dirbo 2018-2020 metais, paskui jai pamečiui gimė vaikai. Nuo 2021 metų sausio moteris yra vaiko priežiūros atostogose. Kolegų žodžiai leidžia manyti, kad moteris nėra konfliktiško ar ūmaus būdo. Užsimenama, kad jos šeimoje buvo problemų. Kokios priežastys/būklės galėjo lemti tokį elgesį, pasibaigusį tragedija?
– Visų pirma, jei mes kalbame apie galimai psichikos sutrikimo sukeltus veiksmus, tai svarbu žinoti, kad sutrikimas gali ištikti bet kokio charakterio ir specialybės, jau nekalbant apie amžių bei lytį, žmogų. O tokios savybės kaip pareigingumas, santūrumas, uždarumas prisideda prie to, kad sunkiau pastebėti pirmuosius sutrikusios psichikos požymius.
Psichikos sutrikimo priežastys dažniausiai yra kompleksinės, susijusios su biologiniais, psichologiniais ir socialiniais veiksniais. Visi jie kažkokia apimtimi galėjo turėti įtakos šiai tragedijai. Galima daryti prielaidą, kad moteriai galėjo būti pogimdyvinė (arba kitokia) depresija. Tikslesniems spėjimams trūksta informacijos.
Nors dabartinė psichikos ligų klasifikacija yra gan formali, tačiau literatūroje yra aprašyta taip vadinama „altruistinė“ depresijos forma. Jai be kitų depresijos požymių būdinga projekcija – ne tik save, bet ir kai kuriuos artimus žmones toks žmogus vertina kaip kankinius, kurie verti užuojautos ir gailesčio. O kartais ir „išgelbėjimo“ nuo kančių. Būtent toks požiūris gali būti išplėstinės savižudybės priežastimi. Juo labiau, kad kai kur žiniose nuskambėjo informacija, jog moteris bandė nusižudyti ir pati. Svarbu paminėti, kad tokia projekcija gali būti stebima esant įvairaus sunkumo depresijai, ir tai būseną daro ypatingai pavojinga. Kodėl? Jei prie sunkios depresijos formos žmogus gali neturėti energijos, motyvacijos atlikti kokiems nors veiksmams, įskaitant savižudybę, tai prie lengvesnių formų šios funkcijos nėra taip sutrikę, kad negalima būtų įgyvendinti savo ketinimų. Kitas svarbus aspektas – lengvesnės depresijos formos nėra taip akivaizdžiai pastebimos artimiesiems, ypač tiems, kurie pacientę mato kasdien: depresija yra sutrikimas, kuris dažnai vystosi gana lėtai.
Kitas svarbus aspektas – lengvesnės depresijos formos nėra taip akivaizdžiai pastebimos artimiesiems, ypač tiems, kurie pacientę mato kasdien: depresija yra sutrikimas, kuris dažnai vystosi gana lėtai.
Kita tikėtina moters elgesio priežastis gali būti mums gal nelabai suprantama reakcija į kokį nors jai ypač stiprų stresą, kuris sukėlė beviltiškumą, prasmės nebuvimą ir kitokių sprendimų nematymą. Visa tai atsirado dėl didelio nuovargio, gal ir tam tikrų hormoninių svyravimų, kas apsunkino streso toleravimą.
Iš tiesų, galima būtų ir toliau kelti įvairias hipotezes, tačiau apsiribočiau šiomis dviem.
Ramunė Mazaliauskienė. Vilmanto Raupelio nuotr.
– Teigiama, kad mama nelaimės vietoje elgėsi neadekvačiai. Kaip teko matyti žinių reportažuose, nuotraukose, mama klūpėjo prie mirusių mergaičių, tačiau nerodė jokių emocijų. Ar toks elgesys, jūsų vertinimu, yra adekvatus tokioje situacijoje?
– Kaip psichiatrui man ši reakcija yra suprantama. Vėlgi, literatūroje yra aprašytas skausmingos psichinės nejautros fenomenas (anaesthesia psychica dolorosa, lot.). Jam yra būdingas vidinės tuštumos jausmas, jausmų praradimo artimiesiems, emocinio atsako nebuvimo skausmingas išgyvenimas.
Kitas galimas paaiškinimas – tai tiesiog reakcija į sunkiai psichikos priimamą šoką. Tačiau paaiškinimų gali būti ir daugiau.
Skamba nemaloniai, bet gyvybės gelbėjimas tikrai yra svarbiau
– Po tragedijos pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymo, taip pat dėl bejėgiškos būklės žmogaus nužudymo. Įtariamoji mama šiuo metu yra medikų priežiūroje. Ar gali būti, jog mama buvo nepakaltinama?
– Į šį klausimą atsakys teismo psichiatrai, nes tokiu atveju yra atliekama išsami ekspertizė, vertinant psichikos būseną bei visas žinomas aplinkybės. Nesvarbu, kokios numatomos ekspertizės išvados, šiuo metu svarbiausias dalykas yra suteikti įtariamajai tinkamą pagalbą, o vėliau užtikrinti jos tęstinumą. Taigi, tikiuosi, kad ji šiuo metu yra gydoma psichiatrinio profilio ligoninėje.
– Ką patartumėte aplinkiniams: kaip padėti mamoms, kurių elgesys kelia nerimą ir susirūpinimą?
– Sakyčiau, kad pradėti padėti verta dar iki to laiko, kai moters elgesys jau pradės kelti susirūpinimą. Pagalba pagimdžiusiai moteriai turi būti savalaikė, t. y. ankstyva ir pastovi.
Na, o jei jau pastebimi ženklai, kad kažkas yra negerai (didesnis dirglumas, miego sutrikimai, greitos ašaros ar, atvirkščiai, emocijų nebuvimas ir t.t.), vertėtų pakalbėti su pačia moterimi, rekomenduoti jai kreiptis pagalbos į specialistus. Tikrai nereikėtų to bijoti, nes jei viskas yra normos ribose, specialistas tą ir pasakys. Tačiau jei pagalba reikalinga, svarbu, kad ji būtų suteikta kaip galima greičiau.
Jei stebimos neraminančios tendencijos, pavyzdžiui, moteris sako, kad geriau negyventi, nebūti, kad viskas yra ištisa kančia ir panašiai, bet atsisako gydymo, reikia žinoti, kad dėl psichinės būsenos esant pavojui sau ar kitiems galimas priverstinis gydymas. Skamba tai, aišku, nemaloniai, tačiau gyvybės gelbėjimas tikrai yra svarbiau už tą „nemalonumą“ – pacientui, artimiesiems, na, ir specialistams.
Specialisto komentaras
Gydytojas psichiatras, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius
Martynas Marcinkevičius. A. Ufarto / BNS nuotr.
Kol kas apie šį konkretų įvykį informacijos yra pakankamai mažai, tačiau iš viešoje erdvėje skelbtos informacijos, iš mamos poelgio, jos elgesio po įvykio, galima daryti išvadą, kad mama buvo psichozėje. Dėl ko psichozė išsivystė? Gali būti įvairių psichozių priežasčių. Galime pasiremti ir anksčiau Lietuvoje įvykusiais skaudžiais atvejais. Tarkim, atvejis, kai tėvas įmetė vaikus į šulinį. Tada psichozė buvo sukelta alkoholio – jam atrodė, kad tai yra kažkokios malkos. Kitais atvejais mamoms dažniausiai būdavo nustatyta, kad psichozė atsirado dėl negydytos ir progresuojančios depresijos. Jos vaikus nužudė suprasdamos, kad vaikai nėra malkos ar kažkokie demonai, bet dėl depresijos – jos nematė jokios perspektyvos ir savo, ir vaikų gyvenime. Moterims atrodė, kad pasaulis yra nepaprastai baisus, ir jai, ir vaikams bus lengviau, jei jie išeis.
Kol kas labai sunku nustatyti, kokia šiuo atveju buvo psichozės priežastis. Viešuose šaltiniuose nurodoma, kad mama anksčiau niekur nesigydė, tad anksčiau jai nebuvo nustatyta psichikos ligos, tad dėl ko kilo psichozė sužinosime vėliau, kai bus atliktos visos ekspertizės.
Labai skaudu (ar tai būtų depresinė psichozė, ar kažkokios kitos sunkios psichinės ligos sukelta psichozė), kad niekas iš aplinkinių nepastebėjo ir laiku nebuvo suteikta pagalba. Šiuo atveju kilo daug diskusijų ir apie tarnybas, bet turbūt jokios tarnybos visų žmonių nuotaikų, elgesio ir pan. neištirs ir „nesugaudys“, jeigu prie to neprisidės artimieji. Tokios skaudžios nelaimės dažniausiai nutinka tada, kai žmogus su savo problemomis, skausmu ir liga lieka vienas. Tada arba aplinkinių išvis nėra, arba sunku pasakyti priežastis, kodėl aplinkiniai tų priežasčių nepastebi arba pastebi, bet dėl baimės ir tos vadinamos stigmos bijo kreiptis pagalbos į psichiatrus. Situacijų yra įvairių, bet dažniausiai kažkas negerai būna su artimaisiais, su aplinka. Čia, panašu, kad sprendimas nebuvo netikėtas ir staigus, tai mamos psichikos būklė jau kurį laiką blogėjo.
Čia, panašu, kad sprendimas nebuvo netikėtas ir staigus, tai mamos psichikos būklė jau kurį laiką blogėjo.
Situacija, kai paskandinami vaikai, yra neadekvati bendrąja prasme, tai, kaip mama klūpėjo prie vaikų, nėra lemiamas dalykas. Tai, kad ji nerėkė ir nesidraskė, nėra neadekvataus elgesio požymis, nes dažnai tokiose kritinėse situacijose, net jei vaikelis būtų netyčia nuskendęs, tai labai dažna pirma reakcija yra vadinamas stuporas, kai žmogus absoliučiai sustingsta – nekalba, nerodo jokių emocijų ir t.t. Tai nerodo neadekvatumo, bet šiuo atveju turbūt kiti dalykai rodė neadekvatumą.
Žinome atvejį, kai mama tyčia nužudė savo vaiką ir, jei neklystu, buvo nuteista iki gyvos galvos, tačiau tokie atvejai – labai išskirtiniai. Dažniausiai tokie nusikaltimai įvykdomi be naudos, prasmės ir sveiko proto apraiškų, jokių finansinių, moralinių ar kitokių motyvų, išskyrus psichozę, psichikos būklę.
Vaikelius nužudo labai retais atvejais, bet Lietuvoje savižudybių yra keli šimtai, o žudytis bando keli tūkstančiai žmonių per metus. Tai skausmingas dalykas. Mes turėtume labiau kreipti dėmesį į savo artimųjų, aplinkinių savijautą, dvasinę sveikatą, nes dabar esame labai susikoncentravę į tai, ką valgome, fizinius duomenis ir pan. Reikėtų pastebėti ir pakalbėti su žmogumi, jeigu jis keičiasi, jo niekas gyvenime nedžiugina, jis tampa liūdnas, nemato prasmės, kalba apie beviltiškumo jausmą arba tai rodo, vengia bendravimo, malonių veiklų, jis sulėtėja, tapo uždaras, nekalbus, tai reikia į tai reaguoti ir bandyti su juo kalbėti ir nukreipti, palydėti pas psichikos sveikatos specialistą. Ypač depresija sergantiems žmonėms labai dažnai yra sunku priimti sprendimą, jie kenčia, supranta, kas jiems blogai, bet nueiti pas gydytoją ar psichologą yra neįveikiamas ir sunkus darbas.
Žmonės, kuriems prasideda psichozė, dažniausiai nesupranta, kad jiems psichozė ir jie gyvena tam savo nerealiame pasaulyje, kuris jiems atrodo realus. Tik žmogus iš šalies gali pastebėti, kad kitas žmogus elgiasi neadekvačiai, yra paniręs į save, ar daro keistus veiksmus.
Negaliu garantuoti, kad tokie atvejai taps retesni, tai yra bendras visuomenės simptomas.
Matau tik vieną priežastį, kodėl tokių atvejų Lietuvoje padaugėjo, – susvetimėjimą. Psichikos ligų daugiau neatsirado, net gi yra daugiau prieinamos pagalbos mamoms, kurioms yra pogimdyvinė depresija. Bendra diagnozė visai visuomenei – susvetimėjimas. Nematome aplinkinių, nesikalbame, esame sulindę į socialinius tinklus, į telefonus, ir nebematome žmogaus šalia. Jei matome – tai ne mano reikalas, tegul rūpinasi tarnybos ar dar kas nors, o kiekvieno problemos yra jo problemos – aš neištiesiu pagalbos rankos. Tai duoda savo rezultatus. Tarnybos į kiekvieno žmogaus namus neateis, į dūšią neįlįs.
Negaliu garantuoti, kad tokie atvejai taps retesni, tai yra bendras visuomenės simptomas. Mes matome kraštutinius atvejus – daug žmonių kenčia, jaučiasi vieniši, turi daug psichologinių problemų, nes nėra normalaus bendravimo ir paramos.
-
Kas nutiko mamai, galimai nuskandinusiai vaikus: specialistai sako, tragedijos buvo galima išvengti 39
Kaip jau skelbta, 36 metų įtariamoji yra Policijos departamento Personalo administravimo skyriaus vyriausioji darbuotoja, ji ne pareigūnė.
Anot Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, moteris policijoje dirbo neilgai – 2018-2020 metais. Vėliau jai gimė vaikai.
Nuo 2021 metų sausio įtariamoji yra vaiko priežiūros atostogose.
„Ji kolegų vertinama kaip atsakinga, kruopšti darbuotoja. Pastabų dėl darbo nebuvo. Ji buvo šiek tiek uždaro charakterio būdo“, – portalui kauno.diena.lt teigė Policijos departamento atstovas.
Moters darbo kokybei vadovai pretenzijų neturėjo.
BNS duomenimis, anksčiau ji, turimais duomenimis, dirbo socialine darbuotoja. R. Matonis portalui kauno.diena.lt šios informacijos patvirtinti negalėjo.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla portalui tv3.lt, teigė, kad moters šeimoje buvo problemų.
Pastabų dėl darbo nebuvo. Ji buvo šiek tiek uždaro charakterio būdo.
„Ten šeimoje kažkokios problemos, teko girdėti. Bet kaip iš tikrųjų yra, atsakys ikiteisminis tyrimas, bus išnagrinėtos visos aplinkybės“, – sakė komisaras.
Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius pažymėjo, jog šeima nebuvo pakliuvusi į vaiko teisių apsaugos specialistų akiratį.
„Kiekvieno vaiko netektis yra tragiškas įvykis ir jis paveikia kiekvieną. Tikrai užuojauta artimiesiems. O kalbant apie šitą įvykį, skaudžiausia yra tai, kad šeima mums nebuvo žinoma“, – sakė G. Batulevičius.
Vaiko teisių tarnybos žiniomis, šioje šeimoje yra ir tėtis. Kas įvyko lemiamą akimirką, ar aplinkiniai galėjo pastebėti, kad moteris jautėsi prastai?
„Akivaizdu, kad reikalinga pagalba nebuvo savalaikiai inicijuota. Paslaugų tiekėjai neidentifikavo atvejo, šeimos, kur suteikus pagalbą galbūt buvo galima išvengti šitų tragiškų įvykių“, – kalbėjo Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas.
Pogimdyvinė depresija?
Svarstoma, galbūt jauną mamą kamavo pogimdyvinė depresija. Kaip LNK pasakojo Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė, ja suserga apie 20 proc. pagimdžiusių moterų.
– Paskutiniu metu girdėjome daug atvejų, kai mamos nužudė savo vaikus, atėmė sau gyvybę. Mes nežinome, ar priežastis buvo būtent pogimdyvinė depresija. Tačiau laikas apie tai kalbėti daugiau ir šviesti visuomenę. Kas yra pogimdyvinė depresija?
– Labai svarbu kalbėti apie mamų psichinę sveikatą. Vaiką auginti yra labai didelis ir sunkus darbas. Moteriai reikia padėti auginant vaikus. Pogimdyvinė depresija gali atsirasti iš karto po gimdymo arba po kelių mėnesių ar netgi metų eigoje. Pogimdyvinės depresijos požymiai yra, kad moteriai ateina beviltiškos mintys, nenoras gyventi, nenoras rūpintis vaikais, nepasitikėjimas savimi, fizinis išsekimas. Labai svarbu, kad moteris turėtų laiko patenkinti savo asmeninius poreikius, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo kūdikiu. Jei ji nepasirūpina savimi, ji negali rūpintis kitais. Šiuo atveju gal moteris patyrė netgi psichozę, kai nesiorientuojama, kas vyksta. Psichika yra jau tiek pervargus, kad moteris imasi tokių sprendimų, kurių net pati nesupranta.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip suprasti, kad moteriai reikia pagalbos?
– Reikia atkreipti dėmesį, kaip moteris jaučiasi, kokia jos nuotaika, ar ji nuliūdusi, išsekusi, galbūt apatiška. Jei moteris sako, kad visiškai neturi jėgų ir nori gulėti lovoje, tai jau rimti signalai.
– Ir kiti nemalonūs jausmai gali aplankyti susilaukus kūdikio.
– Kelios dienos po gimdymo gali prasidėti melancholija. Ta būsena tęsiasi apie porą savaičių. Moteris dar nelabai suprato, kas čia įvyko. Atrodo, turėtų džiaugtis, kad vaikelis gimė, o ji kažko liūdi. Taip pat gali būti ir pogimdyvinė psichozė, kai moteris nesiorientuoja aplinkoje. Jai ateina mintys, kad nori pasidaryti kažką sau ar kūdikiui. Tokiu atveju reikėtų kviesti greitąją pagalbą ir suteikti stacionarinį gydymą, kol ji tų minčių neįgyvendino.
Psichika yra jau tiek pervargus, kad moteris imasi tokių sprendimų, kurių net pati nesupranta.
– Ar pogimdyvinė psichozė gali ištikti ir gerai besijaučiančią mamą?
– Dažniau būna, kad ta pogimdyvinė depresija gali peraugti į psichozę. Visada reikia stebėti ir save, ir aplinkoje esančią mamą. Galbūt mamai buvo kiti psichologiniai sunkumai, įtampos, kurie kaupiasi ir prasprogsta psichozės forma.
– Ar šeimos gydytojai skiria pakankamai dėmesio pagimdžiusiai moteriai?
– Nepakankamai. Turėtų būti skiriama daug daugiau dėmesio pačiai mamai ne tik nėštumo metu, bet ir po gimdymo. Moteris užtikrina pagrindinius vaikelio išgyvenimo poreikius, todėl jos poreikiai irgi turi būti užtikrinti. Tiek gydytojai, tiek artimieji turėtų labiau pasirūpinti. Dauguma domisi tik kūdikiu, tačiau nepaklausia, kaip jaučiasi mama.
– Ar pogimdyvinė depresija gali kartotis?
– Tai, kad moteris kažkada jau išgyveno pogimdyvinę depresiją, didina riziką, kad tai gali pasikartoti. Jei jau pastebimi panašūs simptomai, reikėtų kuo greičiau imtis priemonių. Galima lankytis pas psichologę, kalbėtis su draugėmis, kitomis mamomis. Moterys gali padėti viena kitai vien pasidalindamos išgyvenimais. Krizinio nėštumo centras irgi teikia pagalbą. Jei moteris augina vaikelį viena, nėra šalia vyro, kuris jai užtikrintų saugumą, tai jai dar sunkiau, didėja rizika tiek depresijai, tiek kitoms psichikos problemoms.
Kaip jau skelbta, tragedija įvyko Vilniuje, Verkių gatvėje, Neryje. Apie nelaimę pranešta sekmadienį po 11 valandos.
Kaip skelbiama, nelaimės vietoje pastebėta neadekvačiai besielgianti moteris ir vandenyje skęstanti 2020 metais gimusi mergytė.
Atvykusių greitosios medikų gaivinta mažylė mirė.
Taip pat vandenyje rasta kita nuskendusi maždaug metukų amžiaus mergytė.
Dėl sveikatos sutrikimo motina paguldyta į ligoninę.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymo, taip pat dėl bejėgiškos būklės žmogaus nužudymo.
Už šiuos nusikaltimus baudžiama laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
-
Depresija po gimdymo būna ne tik moterims? 8
Psichologė, kognityvinės elgesio terapijos praktikė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė pirmiausia pataria stebėti save – jei itin stipri nuotaikų kaita ir bloga savijauta tęsiasi ilgiau nei 4–6 savaites po gimdymo, tai signalizuoja apie depresiją po gimdymo.
Patiria motinystės melancholiją
Psichologės V. Bartkutės-Vyšniauskienės teigimu, neretai depresija po gimdymo painiojama su motinystės melancholija.
„Iki 80,8 proc. moterų po gimdymo jaučia motinystės melancholiją, kurią lemia staigūs hormonų pokyčiai ir pasikeitusios gyvenimo aplinkybės. Tokiai būsenai būdingas liūdesys, nesaugumas, baimė ir panašūs jausmai, tačiau jie neilgalaikiai ir ne taip stipriai išreikšti kaip depresijos po gimdymo atveju“, – aiškino psichologė.
Paprastai motinystės melancholija trunka apie dvi savaites, kol normalizuojasi hormonų lygis, moteris atsigauna fiziškai ir emociškai, pripranta prie naujų savo pareigų, įgyja pasitikėjimo savimi.
Ne tik moterims, bet ir vyrams
Anot specialistės, depresijos po gimdymo atveju patiriama itin stiprių emocijų svyravimų, kurie gali paveikti mamos gebėjimą pasirūpinti savimi ir savo vaiku.
Iki 19,2 proc. mamų diagnozuojama depresija po gimdymo dažniausiai pasireiškia per keturias savaites po gimdymo, tačiau gali ir per ilgesnį laiką – per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo.
„Jei, praėjus mažiausiai 4–6 savaitėms po gimdymo, moteris vis dar nieko nenori, atsiriboja nuo partnerio, yra depresyvios nuotaikos, liūdna, daug verkia, nejaučia vaikui jausmų ar, priešingai, jaučia net stiprų atstūmimą, pyktį, beviltiškumą, išsekimą, nesugeba susikaupti, jaučia ilgalaikį nerimą, nesaugumą, kaltę, gėdą, valgo per mažai arba per daug, tai gali būti depresijos po gimdymo simptomai.“
Specialistė pabrėžė, kad depresija po vaiko gimimo gali pasireikšti ir vyrams: „Nors gali atrodyti keistai – juk didžiulį fizinį ir emocinį krūvį gimdydama patyrė moteris, o ne vyras. Tačiau šalia esantys partneriai taip pat susiduria su milžinišku gyvenimo pokyčiu, jaučia nežinomybę, baimę, atsakomybę, kad dabar turi būti šeimos galva ir viskuo pasirūpinti.“
Ragina suprasti – tobulų tėvų nebūna
Šiais laikais daugelis tėvų yra linkę į perfekcionizmą – nori būti idealūs tėvai, partneriai, viską daryti tinkamai. Tačiau neretai šeimoje gimęs pirmas vaikas tą idilę sugriauna – tėvai pamato realybę, kad viskas iš tiesų ne taip paprasta ir lengva, susiduria su itin dideliu emociniu ir psichologiniu išbandymu.
„Dažnai pirmagimio tėvai galvoja: ar aš tikrai viską tinkamai darau? Ar esu gera mama? Ar esu geras tėtis? Ar tikrai niekuo nepakenksiu savo vaikui? Ką dar galėčiau padaryti, kad tik viskas būtų tobula? – kalbėjo psichologė V. Bartkutė-Vyšniauskienė. – Tačiau labai svarbu suprasti, kad tobulų tėvų nebūna. Auginant vaikelį bus visko – ir geresnių, ir blogesnių dienų ir naktų. Tai suprantant galima adekvačiau vertinti kylančius sunkumus, pokyčius, stengtis ramiau į viską reaguoti ir priprasti prie pasikeitusio gyvenimo.“
Kreiptis pagalbos – po dviejų savaičių
Psichologė atkreipė dėmesį, kad abu tėvai turėtų atsakingai stebėti savo ir partnerio savijautą, emocijas.
„Jei apatiška būsena tęsiasi dvi savaites, reikėtų nedelsti ir kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos priežiūros specialistus, kurie padės išsiaiškinti tikrąsias tokios būsenos priežastis, patars, kaip elgtis, kad jaustumėtės geriau, jei prireiks, – skirs medikamentinį gydymą, kad situacija neblogėtų“, – sakė psichologė.
Jos teigimu, kompetentingas specialistas per pirmas konsultacijas pamato, ar žmogus gebės pats suvaldyti tam tikras situacijas ir jam neprireiks vaistų, ar, priešingai, jo nervinė sistema ir hormonai yra taip stipriai išbalansavę visą kūną, kad jis nepajėgus valdyti savo minčių ir emocijų, priimti sprendimų, tinkamai pasirūpinti vaiku.
„Mano patirtis rodo, kad dažnai medikamentinio gydymo neprireikia. Svarbiausia – priimti save ir savo mintis. Nereikia jausti kaltės ar gėdos dėl to, kad nesijaučiate laimingi dėl naujo šeimos nario. Tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Tiesiog reikia daugiau laiko, kol priimsite naujas savo gyvenimo aplinkybes“, – pažymėjo V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Kaip padėti sau ar artimajam?
Negydoma depresija po gimdymo gali sukelti rimtą pavojų tėvams ir mažyliui, todėl svarbu žinoti pagrindinius žingsnius, kaip galima padėti sau.
Patariama daugiau laiko praleisti gryname ore, vaikščioti, sveikai ir subalansuotai maitintis, stengtis vengti kofeino, kitų dirginančių medžiagų, dažniau bendrauti su artimaisiais ir draugais, stengtis miegoti tuo pačiu metu, kai miega mažylis, kad pailsėtumėte.
Aplinkiniai raginami nelikti abejingi – pasidomėti, galbūt susilaukusiems kūdikio tėvams reikalinga pagalba, gal praleisti šiek tiek laiko drauge, išklausyti ar padėti pailsėti nuo mažylio priežiūros.
„Galbūt tėvai nori išeiti dviese vakarienės ar tiesiog išsimiegoti, todėl būsite nuostabūs artimieji, jei suteiksite jiems tokią galimybę ir bent kelias valandas prižiūrėsite jų mažylį. Svarbu suprasti ir tėvų poreikį likti vieniems su savo šeima, todėl kviečiu paklausti, pasiūlyti savo pagalbą, bet suteikti erdvę tėvams ją priimti ar jos atsisakyti“, – teigė psichologė V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Daugiau informacijos apie depresiją po gimdymo, simptomus ir prieinamos profesionalios pagalbos galimybes galima rasti interneto svetainėje www.pagalbasau.lt.
Užs. 1857658