Darbdavių atstovai mano, jog indeksavimo tvarką galėtų nustatyti Vyriausybė, tam pritaria ir profesinės sąjungos, kurios pasisako ir už reglamentavimą Darbo kodekse.  

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė įsitikinusi, kad dienpinigių indeksavimo tvarka turi būti nustatyta arba Vyriausybės nutarimu, arba Darbo kodeksu.  

„Nenormali situacija, kai dienpinigiai palikti likimo valiai keletą metų ir neatitinka tam tikrų realybės standartų – reikia išvažiuoti į komandiruotę, o dienpinigių nebeužtenka dėl išaugusių kainų“, – tarybos posėdyje teigė ji. 

Tuo metu Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas mano, kad nebūtina keisti Darbo kodekso – užtektų indeksavimo tvarką nustatyti Vyriausybės nutarimu. Pasak jo, Darbo kodekso keitimui trukdo tai, kad nėra konkrečių kriterijų, kaip būtų indeksuojami dienpinigiai.

P. Drižas pabrėžė, kad trūkstant vairuotojų dabar mokami vis didesni dienpinigiai. „Absoliuti dauguma dienpinigių yra mokama, virš 80 proc. Apie 50–60 proc. nebėra kalbos“. 

Lietuvos pramoninkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius klausė, kaip būtų indeksuojama delfiacijos atveju.

„Nematome, kaip tai (dienpinigių indeksavimas – BNS) prisidėtų prie siekio mažinti nepamokestinamų pajamų dydį, nes didindami dienpinigius didiname nepamokestinamų pajamų kiekį“, – kalbėjo jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ir Finansų ministerijos nepritaria Seimo narių siūlomam projektui dėl dienpinigių indeksavimo. 

Trišalės tarybos išvada bus pateikta Vyriausybei ir Seimui svarstant demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Tomo Tomilino ir socialdemokrato Algirdo Syso inicijuojamas Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma dienpinigius ir kitų komandiruočių išlaidas kasmet indeksuoti – jie siūlo, kad apmokėjimo tvarką nustatytų Vyriausybė, o konkretūs dienpinigių dydžiai ir jų mažinimo kriterijai būtų nurodyti darbo sutartyje.

Tokie pakeitimai būtų aktualiausi transporto ir logistikos verslui. 

Akcentuotina, kad nuo liepos 1 d. dienpinigiai bus apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, tačiau dėl mažesnių dienpinigių dydžių profesinė sąjunga ir darbdavys galės susitarti kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tokios sutarties, dienpinigių dydžiai galės būti nustatyti vietiniame norminiame teisės akte. Visgi pastebėtina, kad abiem atvejais dienpinigių dydis turi būti ne mažesnis kaip 50 proc. Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Svarbu tai, kad kolektyvinėje sutartyje arba vietiniame norminiame teisės akte turės būti nustatyti mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus. Taigi turės būti įtvirtinti aiškūs ir objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos nustatomas konkretus dienpinigių dydis, taip užtikrinant darbuotojų lygiateisiškumą ir įgyvendinant nediskriminavimo principą.

Nuo šiol darbdaviai, norėdami nustatyti mažesnius dydžius ir kriterijus, pagal kuriuos dydis diferencijuojamas, privalės, kaip tai numato Darbo kodeksas, informuoti raštu ir konsultuotis su darbuotojų atstovais. Atsiranda prievolė darbuotojus su dienpinigių dydžiais supažindinti raštu, jei jie nurodomi vietiniame norminiame teisės akte.

Kokie pateikimo raštu atvejai laikytini tinkamais? Tinkamos visos informacinių technologijų priemonės ir būdai, pavyzdžiui, el. paštu, mobiliaisiais įrenginiais. Akcentuotina svarbiausia sąlyga – kad būtų galima nustatyti informacijos teikėją, turinį, pateikimo faktą, laiką, ir visą informaciją – išsaugoti.

Komandiruotam darbuotojui grįžus iš komandiruotės, dienpinigiai turės būti perskaičiuoti ir neišmokėta jų dalis už praėjusio kalendorinio mėnesio komandiruotės dienas privalės būti išmokėta ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.

Dienpinigių mokėjimo tvarka keičiama siekiant mažinti abiejų pusių – darbuotojų ir darbdavių – nesutarimus, t. y. ginčų skaičių, siekiant lengviau išspręsti konkrečius darbo ginčus, užkirsti kelią galimiems darbdavio piktnaudžiavimo atvejams ir užtikrinti darbuotojų lygiateisiškumą.

Jeigu tokios sutarties nėra, siūloma nustatyti mažesnius dienpinigius, jeigu jie didesni nei 50 proc. Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių, pranešė ministerija.

Anot jos, tikimasi, kad pakeitimai leis sumažinti darbdavio galimybę piktnaudžiauti ir išmokėti skirtingas dienpinigių sumas, užtikrins darbuotojų lygiateisiškumą, bus lengviau įrodyti kilus darbo ginčui.

Siūloma, kad konkretūs dienpinigių dydžiai būtų papildomai diferencijuoti pagal kriterijus, pavyzdžiui, valstybę, į kurią darbuotojas komandiruojamas, tarptautinio pervežimo rūšis, krovinio pobūdį, komandiravimo trukmę, veiklos sezoniškumą.

Ministerija pabrėžia, kad darbdaviai privalo prieš nustatant konkrečius dienpinigių dydžius informuoti ir konsultuotis su darbuotojų atstovais, kaip tai numato Darbo kodeksas. Jei dienpinigiai nustatomi įmonės teisės akte, darbuotojai su juo turės būti supažindinti raštu.

Pritarus Vyriausybei, pakeitimai įsigaliotų nuo gegužės 1 dienos.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, per tris praėjusių metų ketvirčius darbo ginčų komisijos gavo beveik 4,3 tūkst. prašymų išnagrinėti darbuotojų ir darbdavių ginčus. Avanso ir dienpinigių mokėjimo buvo pagrindinė ginčų problema.

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, nebuvo tikslo pakeisti buvusios Vyriausybės 2019 metais priimto sprendimo, o tiesiog ištaisyti procedūrines klaidas, kaip šiemet birželį nurodė Konstitucinis Teismas (KT).

„Pasiūlymas de facto galioja jau tris metus (nuo 2020 metų sausio – BNS), nes niekas nekeičia koeficiento, koeficientas yra tvirtinamas toks pats. (…) Iš viso šito klausimo nebūtumėm turėję ant stalo, jei buvusioji Vyriausybė 2019 metais būtų nutarimą priėmusi tvarkingai, tai yra paskelbusi, suderinusi ir patvirtinusi taip, kaip numato teisės aktų priėmimo taisyklės“, –  posėdyje sakė I. Šimonytė.

„Iš esmės mes nekeičiame paties reguliavimo, o taisome klaidą, kuri buvo padaryta procedūrinė, ne turinio“, – pridūrė ji.

Koeficientą, kuris nuo 2020 metų pradžios naudojamas apskaičiuojant vairuotojų dienpinigius (komandiruočių į užsienį kompensacijas), Vyriausybė 2019 metų spalį padidino nuo 1,3 iki 1,65 MMA. Tai reiškia, kad dienpinigiai neapmokestinami, jei alga siekia 1,65 MMA.

Tačiau Konstitucinis Teismas (KT) šiemet birželį paskelbė, kad šio nutarimo priėmimo tvarka prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.

Kaip BNS teigė „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, šiuo metu vis dar vyksta vežėjų, Vyriausybės ir darbuotojų atstovų derybos ieškant kompromisų. Todėl, anot jo, trečiadienį surengtu piketu vežėjų atstovai norėjo išreikšti nepritarimą Vyriausybės sprendimui.

Jo teigimu, jei ir toliau su vežėjais nebus kalbamasi, neatmetama galimybė surengti didesnę protesto akciją.

Vežėjų atstovai teigia, jog tokia tvarka didina įmonių mokestinę naštą ir mažina jų konkurencingumą. Pasak „Linavos“, šis Vyriausybės sprendimas yra viena priežasčių, dėl kurių transporto bendrovės traukiasi į užsienį.

Teigiama, kad tai būtų dar vienas būdas valstybei kovoti su šešėliu, o darbuotojams – didesnis saugumo garantas. Pataisų iniciatoriai sako, kad gaudami atlygį grynaisiais, darbuotojai negali gauti bankų paskolų ir kitų paslaugų.   

Vienas pataisų iniciatorių aplinkos ministras Simonas Gentvilas įsitikinęs, kad valstybė turėtų daliai verslo finansuoti bankinių kortelių aparatų komisinį mokestį. Tada, pasak ministro, smuklus ir vidutinis verslas leis žmonėms atsiskaityti kortelėmis ne tik perkant už 5 ar 10 eurų, nes dabar jam neapsimoka dėl didelių mokesčių priimti korteles, kai perkama už kelis eurus.

S. Gentvilo teigimu, konkurencijos prasme dienpinigių grynaisiais draudimas bus naudingas skaidriai dirbančioms įmonėms. 

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatoriaus Mykolo Majausko duomenimis, per metus dienpinigių transporto sektoriuje išmokama apie 500 mln. eurų.

M. Majauskas taip pat informavo, kad 95 proc. šalies gyventojų bankomatus gali pasiekti nesunkiai, nes atstumas iki jų yra mažesnis nei 16 kilometrų, ir tik 1,5 proc. gyventojų iki bankomato turi važiuoti iki 20 kilometrų.

Pasak jo, nuvažiuoti kartą per mėnesį ir išsigryninti pinigus nesunku. 

Tačiau komiteto vadovas įsitikinęs, kad draudimas darbo užmokestį mokėti grynaisiais turi būti taikomas visose sektoriuose, o ne tik tuose, kurie rizikingiausi. 

M. Majauskas be kita ko pabrėžė, kad atsiskaitymai grynaisiais už prekes nebūtų draudžiami. Taip pat grynaisiais būtų mokamos pensijos ir kitos socialinės išmokos.

Seimo teisininkai sako, kad darbdaviams atlyginimus mokant tik į sąskaitas, gali būti sunku juos išsigryninti, todėl siūloma numatyti išimtį, kada galima mokėti grynaisiais.

Be to, pasak jų, mieste, kur žmogus gyvena ar dirba, gali nebūti bankomatų ar prekybos vietų, kur jis galėtų išsigryninti pinigų, maža to, esant judėjimo apribojimams tarp savivaldybių, toks darbuotojas net negalėtų nuvykti į kitą savivaldybę.

Daugiausia dienpinigių bei algų grynaisiais šiuo metu mokama transporto ir statybų sektoriuose.  

Teigiama, kad tai būtų dar vienas būdas valstybei kovoti su šešėliu, o darbuotojams – didesnis saugumo garantas. Pataisų iniciatoriai sako, kad gaudami atlygį grynaisiais, darbuotojai negali gauti bankų paskolų ir kitų paslaugų.   

Seimo teisininkai sako, kad darbdaviams atlyginimus mokant tik į sąskaitas, gali būti sunku juos išsigryninti, todėl siūloma numatyti išimtį, kada galima mokėti grynaisiais.

Be to, pasak jų, mieste, kur žmogus gyvena ar dirba, gali nebūti bankomatų ar prekybos vietų, kur jis galėtų išsigryninti pinigų, maža to, esant judėjimo apribojimams tarp savivaldybių, toks darbuotojas net negalėtų nuvykti į kitą savivaldybę.

Daugiausia dienpinigių bei algų grynaisiais šiuo metu mokama transporto ir statybų sektoriuose. 

Darbo kodekso pakeitimais išsprendžiama ir tuščių darbo vietų problema valstybės, savivaldybių įstaigose ar įmonėse, kai pareigoms užimti skelbiamas konkursas, bet darbo vieta mėnesiais lieka tuščia, nes konkursai trunka ilgai arba kai kuriais atvejais skelbiami pakartotinai. Nuo šiol pagal terminuotą sutartį iki konkurso bus galima įdarbinti pasirinktą darbuotoją.

Turintiems sveikatos sutrikimų

Rugpjūčio 1 dieną įsigaliojantys pakeitimai palengvins sunkiomis ligomis sergančiųjų situaciją darbe: atsiras galimybė dalį darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu, bus galima patogiau išeiti atostogų, kai tik darbuotojui prireikia, padidės išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl sveikatos nebegali dirbti.

Šias pataisas inicijavo onkologinėmis ligomis sergančių pacientų organizacijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Įsigaliojus pataisoms išeitinės išmokos padvigubės – dirbus trumpiau nei metus bus išmokamas vieno mėnesio atlyginimas, dirbus ilgiau nei metus – dviejų mėnesių.

Draudimas diskriminuoti. Darbo kodeksu įtvirtintas draudimas diskriminuoti dėl sveikatos būklės. Iki šiol toks diskriminacijos pagrindas nebuvo įtvirtintas. Buvo įvardijamas draudimas diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Įteisinus draudimą diskriminuoti dėl sveikatos būklės, diskriminaciją patyręs darbuotojas turės galimybę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.

Lankstesnės darbo sąlygos. Darbo kodeksu taip pat sudarytos geresnės galimybės sveikatos sutrikimų turintiems darbuotojams dalį laiko dirbti nuotoliniu būdu.

Iki šiol darbdavys privalėjo tenkinti prašymą bent penktadalį laiko dirbti nuotoliniu būdu, kai to paprašydavo nėščia, neseniai gimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat jei to pageidaudavo darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų, vienišas tėtis ar mama, turintis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Nuo rugpjūčio 1 dienos darbdavys turės pareigą tenkinti prašymą dėl nuotolinio darbo ir tuomet, kai to paprašys darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie savo ligą. Nuotolinis darbas galės būti nesuteikiamas tik tuo atveju, jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, pavyzdžiui, darbuotojas dirba gamykloje prie konvejerio.

Dvigubai didesnės išeitinės išmokos. Darbo kodekse numatytos ir didesnės išeitinės išmokos, kai iš darbo atleidžiamas darbuotojas, kuris nebegali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės. Šiuo metu tokiems ligoniams išeitinė išmoka yra tokia pati kaip ir daugumai darbuotojų: vieno mėnesio atlyginimo dydžio, jei dirbta ilgiau nei metus, ir pusės mėnesio, jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei metus.

Įsigaliojus pataisoms išeitinės išmokos padvigubės – dirbus trumpiau nei metus bus išmokamas vieno mėnesio atlyginimas, dirbus ilgiau nei metus – dviejų mėnesių.

Atostogos – pirmumo tvarka. Remiantis nauja tvarka, darbdavys turės užtikrinti, kad besigydantis ligonis galėtų pirmumo tvarka pasiimti atostogų. Paprastai kasmetinės atostogos suteikiamos susitarus darbuotojui ir darbdaviui, pagal atostogų suteikimo eilę.

Iki šiol darbdavys būtinai turėjo tenkinti nėščios darbuotojos prašymą dėl atostogų prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, taip pat, jei to prašo tėtis prieš partnerės gimdymą arba po jo, kai darbuotojas mokosi dirbdamas, slaugo sergančius šeimos narius ar neįgaliuosius.

Dabar darbdavys turės pritarti ir susirgusio darbuotojo prašymui jam patogiu metu išeiti kasmetinių atostogų, kai prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada.

Panašus reglamentavimas taikomas ir susirgusiam darbuotojui prašant neapmokamų atostogų – darbdavys tokį prašymą turės tenkinti.

Apie turimus sveikatos sutrikimus darbdavys informuojamas pateikiant jam sveikatos priežiūros įstaigos išvadą.

Nuo 2021 metų sausio įsigalios Transporto lengvatų įstatymo pataisos, aktualios onkologiniams ligoniams. Jie su 80 proc. nuolaida galės įsigyti vienkartinį ar terminuotą tolimojo, vietinio, reguliaraus susisiekimo bilietą vykti autobusais, traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ar keltais.

Pameistriams, lauke dirbantiems darbuotojams ir projektų vykdytojams

Pameistrystė. Statistikos departamento duomenimis, apie 82 proc. įmonių Lietuvoje yra labai mažos, tai reiškia, kad jose dirba iki 9 darbuotojų. Iki šiol tokios įmonės negalėjo darbuotojų įdarbinti pagal pameistrystės darbo sutartį – iki šiol Darbo kodekse buvo nustatyta, kad galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti dešimtadalio visų galiojančių darbo sutarčių. Tai reiškia, kad 1 pameistrystės sutartį sudaryti galėjo tik tokia įmonė, kuri turi mažiausiai 10 darbuotojų.

Pameistrystė, kai į darbą priimamas asmuo, siekiantis darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją, kompetencijų ar profesinių įgūdžių, nėra labai populiari, tačiau tokių sutarčių daugėja – 2017 m. antrąjį pusmetį tokių sutarčių sudaryta 155, 2019 metų pirmąjį pusmetį – jau 321. Iš viso per 2019 metus sudaryta 532 pameistrystės sutartys.

Nuo šiol Darbo kodeksu nustatoma, kad jeigu darbdavys turi iki 10 darbuotojų, jis galės sudaryti vieną pameistrystės sutartį. Toks pakeitimas leis įdarbinti pameistrius daugiau nei 80 proc. visų Lietuvos įmonių.

Projektinio darbo sutartis. Iki šiol, kai darbuotojas būdavo įdarbinamas konkrečiam projektui, jo darbas negalėjo trukti ilgiau nei 2 metus – nepriklausomai nuo to,  ar jis dirbo pagal projektinio darbo sutartį, ar pagal susitarimą dėl projektinio darbo. Pastarasis susitarimas taikomas, kai žmogus įmonėje jau dirba, bet kartu susitaria ir dėl projektinio darbo.

Tačiau pastebėta, kad projektai paprastai trunka ilgiau, todėl nuo rugpjūčio projektinio darbo sutartis ar susitarimas galės būti sudaromi iki 5 metų trukmės laikotarpiui.

Kompensacijos dirbantiems lauke ar kilnojamojo pobūdžio darbą. Darbuotojai, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio, atliekamas lauko sąlygomis arba susijęs su kelionėmis, nuo rugpjūčio 1 dienos galės gauti naujas kompensacijas. Jeigu darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos, jam bus kompensuojamos padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką.

Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 proc. bazinio darbo užmokesčio.

Darbdaviams: darbo sutartis iki konkurso ir verslo likvidavimas

Pareigybės, dėl kurių rengiamas konkursas. Valstybės ar savivaldybių įstaigose, įmonėse ar viešosiose įstaigose, į vadovaujančias ar specialistų pareigas paprastai rengiami konkursai.

Pareigybių, dėl kurių organizuojami konkursai, sąrašą ir organizavimo tvarką įprastai nustato Vyriausybė.

Tačiau yra įstaigų, kuriose konkursų specifiką nustato specialūs įstatymai, pavyzdžiui, Muziejų įstatymas, Kultūros centrų įstatymas ir panašiai. Tiesa, šie įstatymai dažniausiai reglamentuoja įstaigų vadovų konkursus, o kitų pareigybių konkursai lieka nereglamentuoti.

Darbo kodekso pataisomis nustatoma, kad jeigu specialusis įstatymas neaptaria pareigybių konkursų organizavimo tvarkos, tuomet ją reglamentuos Vyriausybė.

Terminuota sutartis iki konkurso. Darbo kodekse numatyta nauja galimybė sudaryti terminuotą darbo sutartį iki konkurso. Ši pataisa aktuali dėl to, kad paprastai nuo konkurso paskelbimo iki nuolatinio darbuotojo priėmimo į darbą praeina apie 2-3 mėnesiai, o kai skelbiamas pakartotinis konkursas – dar ilgiau. Kadangi valstybės ir savivaldybių įstaigos bei įmonės turi pareigą užtikrinti nepertraukiamą darbą arba viešųjų paslaugų teikimą, darbuotojų trūkumas gali apsunkinti situaciją. Dėl šios priežasties sudaroma galimybė priimti darbuotoją terminuotam darbui iki konkurso.

Darbo sutarties nutraukimas likvidavus ar perdavus verslą. Nėščioms moterims ir tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, taikoma ypatinga apsauga darbo rinkoje – darbdavys negali šių darbuotojų atleisti. Tačiau kai, pavyzdžiui, darbdavys likviduojamas ir vienos iš darbo sutarties šalių tiesiog nebelieka, toks apribojimas gali sukelti papildomų problemų ir pačiam darbuotojui, todėl nuo šiol likvidavimo atveju nutraukti darbo sutartį su tokiais darbuotojais galima.

Kai verslas perduodamas, draudžiama keisti darbuotojų darbo sąlygas ir atleisti besilaukiančias darbuotojas ir turinčius vaikų iki 3 metų. Dėl to galimos situacijos, kai nors darbuotojai ir nesutinka tęsti darbo santykių, darbdavys negali jų atleisti. Pataisomis sudaryta galimybė atleisti darbuotoją, turintį vaikų iki 3 metų ir nesutinkantį toliau dirbti perdavus verslą, nors jo darbo sąlygos ir nesikeičia.

Darbo ginčų nagrinėjimas. Pataisomis taip pat numatoma, kad darbo ginčų komisijai priimant sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą dėl darbo ginčo, šalys į komisijos posėdį gali būti nekviečiamos, jeigu:

–    Reikalavimas jau buvo išnagrinėtas.

–    Ieškovas atsisakė reikalavimų.

–    Nagrinėjimas nepriskirtas darbo ginčų komisijos kompetencijai.

Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė. Į Darbo kodeksą iš poįstatyminio teisės akto perkeliami kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonės.

Laikinojo įdarbinimo įmonės laikinai įdarbina darbuotojus, atrinktus pagal užsakovo keliamus reikalavimus, pavyzdžiui, įmonei susidūrus su didesniu sandėlio darbuotojų poreikiu Kalėdų laikotarpiu, ji kreipiasi į laikinojo įdarbinimo įmonę, o ši pasiūlo laikinųjų darbuotojų.

Lietuvoje 2019 m. veikė 163 laikinojo įdarbinimo įmonės.

Į Lietuvą komandiruotiems darbuotojams

Liepos 30 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai, susiję su darbuotojų komandiravimu į Lietuvą. Šie pakeitimai, kuriais įgyvendinama europinė direktyva, palies tiek Europos Sąjungos šalių, tiek trečiųjų šalių piliečius, komandiruojamus į Lietuvą. Pagrindinis siekis – sudaryti vienodas sąlygas komandiruotiems ir vietiniams darbuotojams.

Su šiomis Darbo kodekso naujovėmis keičiasi į Lietuvą komandiruojamų darbuotojų apmokėjimo už darbą sąlygos, numatomos naujos nuostatos dėl apgyvendinimo, kai jį užtikrina darbdavys, išlaidų kompensavimo, ilgalaikių komandiruočių.

Darbo apmokėjimas. Kadangi už lygiavertį darbą turi būti mokamas tok pats darbo užmokestis, keičiasi reikalavimas dėl komandiruotų į Lietuvą darbuotojų darbo apmokėjimo. Anksčiau galiojo reikalavimas komandiruotam darbuotojui mokėti bent minimalų darbo užmokestį, o nuo liepos 30 dienos komandiruojamiems darbuotojams galios tos pačios darbo užmokesčio taisyklės, kurios privalomos vietos darbuotojams pagal teisės aktus ar kolektyvines sutartis (išplėstas aukštesnio nei darbdavio lygmens).

Tačiau komandiruojamiems kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius ar keleivius tarptautiniais maršrutais, kol kas galioja nuostatos dėl minimalaus darbo užmokesčio. Naujos komandiravimo taisyklės šiems darbuotojams įsigalios kartu su Mobilumo paketo nuostatomis.

Apgyvendinimas ir komandiruočių išlaidų kompensavimas. Komandiruotiems darbuotojams bus taikomos tos pačios apgyvendinimo, kai jį turi užtikrinti darbdavys, ir komandiruočių išlaidų kompensavimo nuostatos, kurios taikomos ir vietos darbuotojams.

Naujos nuostatos netaikomos komandiruojamiems kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius ar keleivius tarptautiniais maršrutais.

Dienpinigiai. Siekiant, kad dienpinigiai būtų įskaitomi į darbo užmokestį, jie turi būti aiškiai atskirti nuo faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų. Jeigu aiškaus atskyrimo nėra, visa darbuotojui išmokėta suma nebus įskaitoma į darbo užmokestį.

Siekiant, kad dienpinigiai būtų įskaitomi į darbo užmokestį, jie turi būti aiškiai atskirti nuo faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų.

Nediskriminavimas. Kai komandiruotas darbuotojas Lietuvoje dirba kaip laikinasis darbuotojas, Lietuvoje veikianti įmonė turi informuoti užsienio laikinojo įdarbinimo įmonę apie darbo sąlygas ir darbo užmokestį.

Tai reiškia, kad komandiruotam darbuotojui turi būti taikoma tokia pat apsauga nuo diskriminacijos, kaip ir kitiems darbuotojams. Tai susiję su nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų apsauga, taip pat darbuotojų, auginančių vaiką iki 3 metų, ar asmenų iki 18 metų apsauga, diskriminavimo uždraudimu, reikalavimais dėl maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko, viršvalandžių, naktinio darbo pertraukų, atostogų ir valstybės švenčių bei darbo užmokesčio.

Kai komandiruotė trunka ilgiau nei metus. Komandiruotei tęsiantis ilgiau nei 12 mėnesių (pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. liepos 30 d.), komandiruotam darbuotojui pradedami taikyti visi darbo santykius Lietuvoje reglamentuojantys teisės aktai, įskaitant nacionalines, teritorines ir šakos kolektyvines sutartis ar atskiras jų nuostatas, kurių taikymas buvo išplėstas. Komandiruotiems darbuotojams netaikomos tik normos dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų.

Faktinės komandiruotės laikotarpis gali būti pratęstas, tačiau bendrai negali viršyti 18 mėnesių. Darbdavys, siekiantis pratęsti faktinės komandiruotės laikotarpį, Valstybinei darbo inspekcijai elektroniniu būdu turės pateikti motyvuotą pranešimą.

Jeigu komandiruotas darbuotojas bus pakeičiamas kitu komandiruotu darbuotoju, atliekančiu tą patį darbą toje pačioje vietoje, komandiruotės trukme laikoma bendra visų tokių komandiruotų darbuotojų darbo trukmė.

Komandiruojamiems kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius ar keleivius tarptautiniais maršrutais, nuostatos dėl ilgalaikių komandiruočių netaikomos.

Pranešimas apie komandiruojamą darbuotoją. Keičiama užsienyje esančio darbdavio pranešimo apie į Lietuvą komandiruotą darbuotoją teikimo tvarka. Nuo liepos 30 dienos pranešimas Valstybinei darbo inspekcijai apie komandiruotą darbuotoją bus teikiamas tik elektroniniu būdu, užpildžius pranešimo apie komandiruotą darbuotoją formą. Pranešimas turės būti pateiktas ne vėliau kaip iki darbuotojo darbo Lietuvoje pradžios, jis galės būti teikiamas anglų kalba.

Dvigubas komandiravimas. Jeigu į Lietuvą komandiruotas laikinasis darbuotojas bus papildomai siunčiamas atlikti darbų į kitą valstybę, Lietuvoje veikianti įmonė, kuri yra vadinama laikinojo darbo naudotoja, turės apie tai informuoti užsienio laikinojo įdarbinimo įmonę, kuri yra formalus šio darbuotojo darbdavys.

Pavyzdžiui, jeigu į Lietuvą komandiruotas laikinasis darbuotojas Lietuvos įmonės iniciatyva turi atlikti darbus Estijoje, tuomet Lietuvos darbdavys iki pradedant darbus apie tai turi informuoti užsienio laikinojo įdarbinimo įmonę – formaliai laikoma, kad užsienietį į Estiją komandiruoja užsienio laikinojo įdarbinimo įmonė.

Tai būtų dar vienas ginklas valstybei kovoti su šešėliu, o darbuotojams – didesnis saugumo garantas, mano idėjos autorius liberalas Simonas Gentvilas. 

Tuo tarpu vairuotojus vienijančių profsąjungų atstovai įspėja apie galimus kišenių patuštinimo atvejus. Visų pirma akcentuojama, kad dėl draudimo dienpinigius mokėti grynaisiais labiausiai nukentės iš trečiųjų šalių atvykę vairuotojai, nes jiems kils papildomų rūpesčių ir išlaidų Lietuvoje atidarant banko sąskaitas, o taip pat dėl brangaus ir riboto pinigų išgryninimo.

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovybė sako, kad šis klausimas nėra tarp aktualiausių.

S. Gentvilas: siekiame mažinti šešėlį

Vienas pataisos iniciatorių S. Gentvilas prognozuoja, kad pakeitimai leis mažinti šešėlį.  

„Eliminuoja šešėlinio verslo galimybes, nes dienpinigiai yra vienintelė pajamų forma, kuri dabar neapmokestinama. Tai reiškia, kad nebūtų imamasi perteklinių veiksmų bandant išgryninti pinigus“, – BNS pataisą komentavo S. Gentvilas. 

Pasak jo, pakeitimas darbuotojams duotų naudos: „Neretai būna, kad atsiranda įmonių, kurios pasako kad gausi X sumą pinigaus grynais, o darbo sutartyje numatyta visai kita suma, nes dabar būtų kitaip –  tas, kas parašyta darbo sutartyje, ant komandiruotlapių, būtų išmokama ne grynaisiais, o bankiniu pavedimu“.

Tais atvejais, anot parlamentaro, kai darbuotojai gauna atlygį grynaisiais, jie nukenčia, nes dėl nematomų pajamų negali gauti paslaugų banke.  

Vis tik S. Gentvilas sutinka, kad vienintelis nepatogumas žmonėms bus, nes jiems reikės pinigus išsigryninti ar išsikeisti ir bankui sumokėti mokestį.

“Dirba daug darbuotojų iš Rytų, tai jiems dideli keitimo kaštai iš eurų konvertuojant į jų valiutą, praranda procentą, du. Tačiau atsidarius sąskaitą Lietuvoje, tuos pinigus išsigrynintų ir problemos nebeliktų“, –  teigė S. Gentvilas.

I. Ruginienė: brangus ir sunkus išsigryninimas

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė pripažįsta, kad tokia priemonė būtų efektinga kovojant su šešėliu. Tačiau ji įspėja, kad dienpinigius mokant ne grynaisiais, brangiau  kainuos jų išsigryninimas, ypač periferijoje, nes ten mažėja bankų skyrių, bankomatų.   

„Kaip pažaboti bankų savivalę su visais antkainiais ir skyrių uždarymais, regionuose tai problema, nėra kur išsigryninti pinigų. Jeigu išspręstume šį klausimą, mes palaikytume šį siūlymą“, – BNS teigė I. Ruginienė.

Tačiau, pasak jos, yra ir dar vienas pačių darbdavių keliamas klausimas. 

„Ką daryti su dirbti čia atvažiuojančiais užsieniečiais, nes jiems atsidaryti sąskaitą kainuoja 200 eurų“, – kalbėjo profesinių sąjungų lyderė. 

„Linava“: grynieji lagaminuose nebevežiojami

„Linavos“ generalinio sekretoriaus Mečislavo Atroškevičiaus teigimu, priimant galutinius sprendimus, kokia forma darbdaviai galės išmokėti dienpinigius, reikėtų atsižvelgti į visų pusių interesus.

Anot M. Atroškevičiaus, dabar už krovinių pervežimą ne grynaisiais, o pavedimais atsiskaitoma net ir ne Europos Sąjungos šalyse, todėl vežėjams vienareikšmiškai patogiau su darbuotojais atsiskaityti bankiniais pavedimais.

„Linava“ tikrai pritartų dienpinigių išmokėjimui bankiniu pavedimu. Pervežimų verslas yra gerokai pažengęs į priekį nuo tų laikų, kai buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, o patys pinigai vežioti lagaminuose“, – BNS nurodė jis. 

Profsąjunga: pasienyje trūksta bankomatų

Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Čiužas apgailestauja, kad pasienyje, muitinėse nėra pakankamai bankomatų.

„Važiuojant į Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą reikia išsikeisti eurus į vietinę valiutą, nes tose šalyse dideli mokesčiai. Įsivaizduokite vairuotoją su fura ir jam reikėtų kažkur sustoti ieškoti bankomato  išsigryninti“, – teigė jis.

G. Čiužo vadovaujama profsąjunga vienija maždaug 2 tūkst. vairuotojų, iš jų apie 60 proc. – iš trečiųjų šalių.

Statybininkai: klausimas nėra tarp aktualiausių

Nuo 2013 metų Lietuvos statybininkų asociacijai vadovaujantis Dalius Gedvilas BNS nurodė, kad darbdaviai jau dabar dažniausiai dienpinigius moka pervesdami į korteles.

„Darbdaviams nekyla problemų, čia daugiau jos kyla tiems, kurie važinėja ir dirba ne Lietuvoje, ne euro zonos rinkoje“, – aiškino jis.  

Pasak jo, statybininkams, vykstantiems dirbti į trečiąsias šalies, daugiau dienpinigių išmokama grynaisiais dėl nepatikimų atsiskaitymų kortele, pavyzdžiui, Kazachstane, Baltarusijoje, Rusijoje.   

„Tie, kurie dirba Rytų rinkose, sako, kad  iš bankomatų sunku ar brangu išsiimti valiutą, ten cirkuliuoja ne euras, o doleris“, – kalbėjo D. Gedvilas.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas sako, kad šis klausimas nėra tarp aktualiausių. 

„Niekada nebuvo pakeltas klausimas ir niekada neturėjome aktualijų, kad padiskutuoti, kokia forma mokėti dienpinigius. Įmonių (statybos – BNS) vadovai neužakcentavo, kad čia problema. Taip, dėl dienpinigių dydžio – kitas klausimas, bet ne dėl formos – grynaisiais ar į kortelę“, –  BNS kalbėjo D. Gedvilas.   

Daugiausia dienpinigių išmokama transporto ir statybų sektoriuose

S. Gentvilas sako, kad pakeitimai labiausia paliestų statybų, transporto, medicinos sektorius.

„Statybos sektorių, nes daug darbuotojų komandiruojama į Skandinaviją ar kitur yra, vežėjus, dalį slaugos, medicinos sritis“, – teigė parlamentaras. 

Valstybinė mokesčių inspekcija BNS nurodė, kad  2018 metais transporto ir saugojimo srityje dienpinigių išmokėta 380,58 mln. eurų, statybų sferoje – 142,7 mln. eurų, apdirbamojoje gamyboje – 66,1 mln. eurų, administracinėje ir aptarnavimo veikloje – 58,3 mln. eurų, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto ūkyje – 53,8 mln. eurų.

Jei Seimas pritars, dienpinigiai būtų neapmokestinti, jei darbuotojo alga siekia 1,65 minimalios mėnesio algos (MMA). Dabar yra taikomas 1,3 MMA koeficientas.

„Siūloma (...) panaikinti galimybę įmonės vadovui dienpinigių normą didinti dvigubai“, – Vyriausybės posėdyje sakė V. Šapoka.

Taip siekiama, kad darbo užmokestis nebūtų keičiamas neapmokestinamais dienpinigiais.

„Siekiama, kad už darbą būtų atlyginama ne gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos komandiruočių kompensacijomis, nuo kurių neskaičiuojamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, kas neužtikrina tinkamo pagal darbuotojo gautas pajamas socialinio aprūpinimo, – o rinkos sąlygas atitinkančiu darbo užmokesčiu“, – aiškino ministras.

Pasak jo, tokiu atveju pajamų mokesčio įplaukos padidėtų apie 34,6 mln. eurų per metus, tačiau pajamų iš pelno mokesčio sumažėtų apie 16 mln. eurų.

Be to, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo, Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondų pajamos turėtų padidėti apie 31,7 mln. eurų.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus antradienį tikino, kad bus „suvalgytas“ visas įmonių pelnas ir sektorius liks nepelningas.

„Galima svarstyti, kas atsitiks su šituo sektoriumi. Jis trauksis, iškels savo įmonių registracijos vietas kažkur kitur. Labai toli keltis nereikia, yra šone Latvija, Lenkija“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė V. Sutkus.

Vežėjų atstovai skaičiuoja, kad dėl pakeitimų vienai transporto priemonei tenkančios sąnaudos išaugs 288,5 euro per mėnesį. Šiuo metu Lietuvoje įregistruota apie 48 tūkst. tarptautiniais maršrutais krovinius vežančių sunkvežimių, todėl papildomos išlaidos esą sieks apie 166 mln. eurų per metus.

Finansų ministerija teigia, kad padidinus koeficientą, nemažas pajamas gaunantys darbuotojai įmokas „Sodrai“ mokėtų nuo didesnės atlyginimo dalies ir taip užsitikrintų sau didesnes garantijas ligos, nedarbo atveju bei senatvei. 

Didžiąją dalį algos dienpinigiais gaunantys vairuotojai gali uždirbti nemažai, tačiau jų socialinės garantijos labai menkos, nes dienpinigiai neapmokestinami.

Savaime suprantama, kad vežėjų darbdaviams toks apmokėjimo būdas - naudingas.

Ministras Linas Kukuraitis siūlo vairuotojams dienpinigius mokėti tik tada,  jei jų atlyginimas sieks bent dvi minimalias mėnesio algas - daugiau nei tūkstantį eurų.