Važiuojant iš Šalčininkų į Dieveniškes, maždaug už 9 kilometrų nuo Šalčininkų, yra pasienio kontrolės postas.  Mums su fotografu vykstant į Dieveniškes pasienietis pasiteiravo, ar turime asmens tapatybės korteles, tačiau jų rodyti nereikėjo. O grįžtant per tą patį postą atgal pasienietis paprašė atidaryti automobilio bagažinę, kurią apžiūrėjo.

Nors Baltarusijos teritorijoje nebuvome, tik pasienio ruože, „Bitė“ į telefoną atsiuntė sveikinimą: „Sveikiname jus Baltarusijoje! Skambučio kaina šalies viduje ir į Lietuvą 2,03 Eur/min, atsiliepti – 1,28 Eur/min, SMS – 0,25 Eur/SMS, naršyti – 7,43 Eur/MB“.

Taip pat sulaukiau tokio  įspėjimo: „Šiuo metu dėl Baltarusijoje vykstančių neramumų gali kilti nesklandumų naudojantis mobiliojo ryšio ir interneto paslaugomis šioje šalyje“.

Į Dieveniškes atvykome sekmadienio pavakarę. Žmonių prie buvusios Žemės ūkio mokyklos visiškai nebuvo. Pamatėme tik likusius iškabintus plakatus, kuriais buvo reiškiamas nepasitenkinimas čia apgyvendinti nelegalius migrantus.

Liepos pabaigoje Dieveniškių bendruomenė sukilo prieš ketinimus šioje nedidelėje gyvenvietėje įrengti pabėgėlių centrą ir jame apgyvendinti šimtus iš Baltarusijos atplūdusių migrantų.

Mes pasikeisdami stebime, ar šioje vietoje nevyksta koks judėjimas, nes esame gavę žodinį patikinimą, kad migrantų nebus, todėl žiūrime, ar laikomasi duoto pažado.

Apžiūrinėjant plakatus ir fotografuojant, dviračiais atvažiavo šneki moteris ir vyras. Moteris prisistatė gimnazijos mokytoja. Šioje vietoje yra lietuviškoji „Ryto“ gimnazija ir lenkiškoji Adomo Mickevičiaus gimnazija.

„Mes pasikeisdami stebime, ar šioje vietoje nevyksta koks judėjimas, nes esame gavę žodinį patikinimą, kad migrantų nebus, todėl žiūrime, ar laikomasi duoto pažado. Dieveniškėse yra registruota 500 žmonių, bet gyvena tik apie 400. Kas būtų, jei čia apgyvendintų daugiau migrantų nei yra vietos gyventojų“, – pasakojo moteris.

Pasak jos, nelegalius migrantus norėta įkurdinti visai šalia gimnazijų – buvusios Žemės ūkio mokyklos sporto salėje ir aktų salėje. Taip pat planuota netoliese esančiame stadione įrengti ir  palapinių miestelį.

„Nuo arčiausiai esančio gimnazijos pastato ir migrantų skirtų tik 24 metrai. Ar vaikai galėtų jaustis saugiai? Todėl mūsų bendruomenė ir pasipriešino mėginimams čia apgyvendinti migrantus“, –  teigė mokytoja.

Apie 20 val. atvykome prie migrantų stovyklos Rūdninkuose. Keliukas, vedantis į Viešojo saugumo tarnybos prie VRM poligoną, kuriame apgyvendinti nelegalūs migrantai, yra siauras ir duobėtas. Prieš įrengtą stovyklą stovėjo policijos automobilis, kuriame buvo keli patruliai. Nelegalus stovyklos viduje prižiūri, tvarką palaiko Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Į poligono teritoriją keliauti negalėjome, tačiau fotografuoti pareigūnai netrukdė. Pasak jų, tai nedraudžiama.

Pasiteiravus, kiek migrantų Rūdninkuose jau apgyvendinta, ar sekmadienį nekilo neramumų, policijos patrulis atsakė, kad nežino, nes jų ekipažas budi tik nuo 19 val.

Jokių mitinguotojų ar šiaip smalsuolių šalia migrantų stovyklos nebuvo. Visiškai.

O už tvoros aidėjo migrantų klegesys, garsios kalbos, šūksmai. Kas sėdinėjo ant konstrukcijų ties konteinerinių namelių stogu, kas būriavosi nedidelėmis grupelėmis patvoryje, bet didžiausias šurmulys sklido iš erdvės už tų namelių, kurie pastatyti prie stovyklą juosiančios tvoros.

„Buvome sugluminti, šokiruoti, įžeisti tokia žinia, bet svarbiausia – tokiu požiūriu į mus, vietos gyventojus“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį Seime sakė Dieveniškių bendruomenės atstovė Liuba Poliak.

„Kas lėmė Vidaus reikalų ministerijos tokio kelio pasirinkimą, aš negaliu spręsti, aš galiu daryti tik prielaidas, kad arba tai yra nenoras žinoti, ką mano žemiau esantys, požiūris „čia yra mano vasalai, baudžiava, ką noriu, tą padarysiu“, arba atsakomybės stoka už priimtus sprendimus, arba kompetencijos stoka“, – kalbėjo L. Poliak.

L. Poliak taip pat sakė besitikinti, jog sprendimas dėl migrantų apgyvendinimo Dieveniškėse bus galutinai atšauktas po prezidento Gitano Nausėdos vizito miestelyje.

Buvome sugluminti, šokiruoti, įžeisti tokia žinia, bet svarbiausia – tokiu požiūriu į mus, vietos gyventojus“.

„Vakar buvom labai nustebę, kad prezidentas savo labai įtemptoje darbotvarkėje rado laiko atvykti į mūsų mažą kampelį iš pirmų lūpų išgirsti apie situaciją ir jis išvyko pažadėjęs tartis su partijų lyderiais. Labai tikimės palankaus mūsų klausimo sprendimo“, – sakė Dieveniškių bendruomenės atstovė.

Prezidentas G. Nausėda trečiadienį neskelbto vizito metu apsilankė Dieveniškėse ir susitiko su bendruomene, aktyviai besipriešinančia neteisėtų migrantų perkėlimui. Bendruomenė ketvirtadienį popiet rengia mitingą prie Vyriausybės.

L. Poliak per spaudos konferenciją patvirtino, kad mitingas vyks, nors valdžia ir atsitraukė nuo plano Dieveniškėse įkurdinti neteisėtus migrantus.

„Kol nebus išspręstas klausimas galutinai atitraukti (migrantus) nuo mokymo įstaigos, nuo tokio gyventojų artumo, vos keliasdešimt metrų, kelių-keliolikos sekundžių rizikos, ten net nėra laiko reaguoti tiems, kurie mus gintų, kol tai nebus išspręsta, mes nesitrauksime. Šiandien vyks mūsų akcija V. Kudirkos aikštėje, mes, turėdami leidimą, budime, neleisdami, kad juos pas mus atvežtų“, – sakė bendruomenės atstovė.

Dieveniškių gyventojas Mečislovas Butrimas spaudos konferencijoje teigė, kad miestelis kaip gera vieta apgyvendinti migrantams atrodo tik žemėlapyje, tačiau valdžia nepagalvojo apie tai, kad migrantai būtų įkurti miestelio viduryje, prie pat mokyklos.

„Mes visi sužinojom iš žiniasklaidos, kad Dieveniškės – planas A, kad bus tiek migrantų, kad ta vieta labai gera logistiškai. Supratom, kad pirma mintis buvo dėl mūsų geografinės padėtis, kad bus labai gerai suvežt visus migrantus į Dieveniškių kilpą ir bus lengva kontroliuoti. Žiūrint į žemėlapį čia labai logiškas sprendimas, bet pamiršo, kad ten gyvena žmonės, ir gal nepagalvojo, kad ir mokykla šalia, ir kad bus 1,5 tūkst. migrantų miestelyje su 500 gyventojų“, – kalbėjo M. Butrimas.

Žiūrint į žemėlapį čia labai logiškas sprendimas, bet pamiršo, kad ten gyvena žmonės, ir gal nepagalvojo, kad ir mokykla šalia, ir kad bus 1,5 tūkst. migrantų miestelyje su 500 gyventojų.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi iš Dieveniškių kilusi Marina Dmuchovskaja teigė, kad miestelyje būtų apgyvendinti įstatymo pažeidėjai, nes neteisėtas sienos kirtimas draudžiamas įstatymu.

„Labai nedidelėj gyvenvietėj buvo planuota apgyvendinti didžiulį skaičių iš principo įstatymo pažeidėjų, kadangi neteisėtas sienos kirtimas yra nusižengimas įstatymui, bet mes taip suprantame, kad vieni įstatymai veikia Lietuvos piliečiams, visiškai kiti įstatymai – užsienio piliečiams“, – sakė M. Dmuchovskaja.

Ji taip pat piktinosi, kad apie planus miestelyje apgyvendinti neteisėtus migrantus sužinojo iš žiniasklaidos.

„Visą laiką buvo kalbama apie sprendimą, kurio akyse niekas nematė, bent jau pradžioj jokio raštiško dokumento nebuvo, vėliau jau atsirado tas dokumentas, bet jau anksčiau buvo kalbama apie sprendimą, apie kurį ne tik vietos gyventojai ,bet ir rajono valdžia sužinojo iš masinės informacijos priemonių. Vieną rytą mes galėjome prabusti ir mūsų kieme būtų pusantro tūkstančio svečių, kuriuos reikėtų išlaikyti, apgyvendinti, pamaitinti ir kažkaip dar nuo jų ir apsisaugoti“, – kalbėjo M. Dmuchovskaja.

Vidaus reikalų ministerija anksčiau buvo numačiusi iki rugsėjo pirmos Dieveniškių buvusioje technikos mokykloje apgyvendinti kelis šimtus migrantų.

Dieveniškių gyventojai teigia prieštaraujantys migrantų apgyvendinimui miestelio teritorijoje, kadangi vieta, kurioje ketinama apgyvendinti migrantus, yra per porą dešimčių metrų nuo veikiančios mokyklos.

„Šiandienį susitikimą čia organizuoja Dieveniškių bendruomenė, palaiko šią akciją Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Ir mums labai malonu, kad su mumis toli gražu yra ne vien dieveniškiečiai, bet palaiko ir kitos bendruomenės, kurios supranta šį svarbų klausimą“, – į susirinkusiuosius kreipėsi vienas iš protesto organizatorių.

Protestuotojai laikė plakatus su užrašais: „Prezidente, apsaugokite mus“, „NE! pabėgėlių centro steigimui Dieveniškėse“, „Mums rūpi mūsų saugumas“, „STOP migrantams“, „Sveiki atvykę į vietą, kur policija daužo savo piliečius“ ir t.t.

Susirinkusiuosius lenkiškai ir lietuviškai maldai pakvietė į protestą atvykęs kunigas.

„Šiandien pas mus gaisras. Padėkite jį nugesinti. Jeigu nenugesinsime, jis ateis ir pas jus“, – į susirinkusiuosius kreipėsi į protestą atvykęs kunigas.

Šiandien pas mus gaisras. Padėkite jį nugesinti. Jeigu nenugesinsime, jis ateis ir pas jus.

Į mitingą išreikšti Dieveniškių gyventojams palaikymo atvyko ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, Seimo narė, buvusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašūnienė, parlamentarai Petras Gražulis, Valdemaras Valkiūnas.

Proteste lenkų ir lietuvių kalbomis į susirinkusius kreipėsi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sambūrio vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, dėkojęs atvykusiems.

„Dėkoju tiems, kurie mus remia, kurie šiandien yra čia, kurie atvažiavo į Dieveniškes, ir Šeimų maršo atstovams, kadangi reikalas yra bendras. Kaip šiandien buvo pasakyta, šiandien Vilniaus kraštas, rytoj – Žemaitija, ir to neleisim. Mes nesutiksim, kad valdžia nekalba su mumis, kad valdžia primetė iš viršaus neapgalvotus sprendimus“, – sakė V. Tomaševskis.

ELTA primena, kad Dieveniškėse trečiadienį lankėsi prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas teigė į Dieveniškes nuvykęs, nes norėjęs išklausyti jų rūpesčius.

Šiemet iš viso į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš trečiadienio į ketvirtadienį bandė patekti 3 145 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 39 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.

Šią liepą pasieniečiai sulaikė 2 484 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.

Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.

„Grįžtu iš Dieveniškių. Susitikau su žmonėmis, kurie ten gyvena. Manęs paklausė, kaip čia atvykote? Sakiau – mašina iš Vilniaus. Dar paklausė „Kieno vardu kalbate?“ Sakiau – Eskedar vardu, savo vardu, – socialiniame tinkle antradienį rašė moteris. – Baimė yra natūralu, žmonės bijo to, kas nežinoma, naujovių. Per tvorą visada bus sunku bendrauti. Aš buvau už tvoros ir bijojau. Žmonės bijo būdami abiejose tvoros pusėse. Aš esu pabėgėlė, kuri tapo Lietuvos piliete. Mums reikia dialogo, mums reikia sprendimo ir turime tą daryti vieningai.“

Lietuvoje beveik 15 metų gyvenanti moteris teigė, kad liūdna matyti, kad mes ir toliau liepsnojame ugnimi, sukurta autoritarinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos, ir netampame sprendimo dalimi.

„Pasienio pareigūnams ir policijai tampa sunkiau atlikti savo darbą. Kaip galima rasti ilgalaikį sprendimą? Ką palaikote konfliktuodami su policija? Kam tikrai tarnauja parlamento nariai, kurie kuria nestabilumą? – klausė E. Maštavičienė. – Kurti sprendimą yra patriotiškiausias dalykas, kurį galite padaryti!“

E. Maštavičienės įrašas socialiniame tinkle „Facebook“.

Kavos ekspertė socialiniame tinkle dalijasi nuorodomis su informacija apie kilusius neramumus dėl nelegalių migrantų.

Vieni internautai netylinčiai moteriai siunčia komplimentus ir palaikymo žodžius, kiti negaili kritikos strėlių.

Apie į Dieveniškes atėjusius nelegalus trečiadienio rytą pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.

„Per naktinį budėjimą Dieveniškėse, buvo sulaikyti keturi asmenys nelegaliai kirtę Lietuvos–Baltarusijos sieną. Prisistatė esantys iš Irako. Už kelionę iki Lietuvos sienos sumokėjo po 3000 eurų. Nelegalai buvo perduoti policijai. Sienos kiauros kaip rėtis, atėjo pasivaikščiodami keliu. Paklausti, kaip jiems pavyko perlipti koncertinos užtvarą, atsakė, kad nebuvo jokių kliūčių, perėjo valstybinę sieną per smėliuką ir toliau atėjo keliu“, – rašoma socialiniame tinkle.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos pasienio rinktinės budėtoja portalo žurnalistams patvirtino faktą apie į Dieveniškes atėjusius migrantus.

Sienos kiauros kaip rėtis, atėjo pasivaikščiodami keliu.

Pasak VSAT atstovės, minėti asmenys buvo sulaikyti, tačiau dabartinės jų buvimo vietos įvardyti negalėjo. „Kol kas šitos informacijos negaliu pateikti, nes dar tvarkomi jų duomenys. Jų informacija nesuvesta, asmenų pavardės yra tikslinamos“, – kalbėjo pašnekovė.

Dieveniškių miestelio gyventojai nesitraukia – paromis budi prie pastato, kuriame valdžia siekia apgyvendinti 500 nelegalių migrantų. Kol gyventojai priešinasi, pasieniečiai nelegalius priversti apgyvendinti savo administraciniuose pastatuose. Po pat susirinkusių dieveniškių nosimis esančiame remontuojamame pasienio užkardos pastate su dviem vaikais apgyvendinta nėščia moteris. Jos vyrui nustatytas koronavirusas.

„Ją reikėjo izoliuoti, tačiau užkardoje tokių patalpų nėra, nes kasdien jos užsipildo neteisėtais migrantais. Jie jau ten ir tarnybinėse patalpose apgyvendinami. Buvo pasirinktas variantas kitų patalpų, kurias pasieniečiai turi pačiam Dieveniškių miestelyje“, – sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.