„Šis neišprovokuotas mūsų diplomatinio personalo išsiuntimas yra visiškai nepagrįstas“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris). 

„Apgailestaujame, kad Rusija pasuko šiuo keliu, ir tikrai galite tikėtis, kad tinkamai reaguosime į jos veiksmus“, – pridūrė jis. 

Rusija ketvirtadienį pranešė, kad išsiunčia du JAV ambasados darbuotojus už tariamą ryšį su buvusiu Jungtinių Valstijų konsulato darbuotoju Robertu Šonovu, kurį Maskva kaltina šnipinėjimu.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad du JAV diplomatai – Jeffas Sillinas (Džefas Silinas) ir Davidas Bernsteinas (Deividas Bernšteinas) – „vykdė neteisėtą veiklą palaikydami ryšius su Rusijos piliečiu Šonovu“.

Anot BNS kalbintų eksperčių, Vilniaus sprendimas pažeminti diplomatinius santykius su Rusija yra drąsus simbolinis žingsnis.

„Jei mes kalbame apie santykius kaip turinį, tai jų seniai nėra normalių, jei kalbame apie formą, kai neturime aukščiausio lygio diplomatų, taip, jie istoriškai yra prasčiausi“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė D. Jakniūnaitė.

„Tai yra labai stiprus diplomatinis signalas, atsižvelgiant į tai, kas vyksta Ukrainoje. Ir toks stiprus signalas yra labai savalaikis. (...) Jis parodo, kokia reikšmė teikiama kitai šaliai ir kaip ji yra traktuojama“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė Gerda Jakštaitė.

Lietuvai išsiuntus Rusijos ambasadorių Aleksejų Isakovą ir iš Maskvos atšaukus savo ambasadorių Eitvydą Bajarūną, diplomatinius santykius valstybės palaikys žemesnio lygio diplomatų – reikalų patikėtinių – lygiu.

Tokį sprendimą Vilnius priėmė reaguojant į žudynes Kyjivo priemiestyje Bučoje, kur savaitgalį po rusų karių pasitraukimo gatvėse ir masinėse kapavietėse buvo rasta šimtai civilių gyventojų kūnų.

Tai yra labai stiprus diplomatinis signalas, atsižvelgiant į tai, kas vyksta Ukrainoje. Ir toks stiprus signalas yra labai savalaikis.

Įvairios Europos Sąjungos (ES) valstybės paaiškėjus siaubingoms žudynių detalėms išsiuntė maždaug du šimtus rusų diplomatų, tačiau Lietuvos žingsnis buvo griežčiausias.

Kita vertus, Lietuvos sprendimas atspindi jau kurį laiką besiklostančią realią santykių su Rusija padėtį, teigia ekspertės.

„Realiai, ambasadoriams nebuvo ką veikti“, – kalbėjo D. Jakniūnaitė.

Lietuvos pavyzdys

Pasak TSPMI profesorės, Lietuva aktyviai spaudžia Europos Sąjungą (ES) įvesti daugiau sankcijų Rusijai ir imasi lyderės vaidmens, todėl Vilniaus sprendimas neturėtų stebinti.

„Lietuva, kuri spaudžia visas ES valstybes prisiimti atsakomybę, rodo pavyzdį, kad ji ne tik šneka, bet ir daro, – kalbėjo politologė. – Taip prisiimama atsakomybė ir demonstruojamas ryžtas.“

„Jei mes dar išgirsim tokių naujienų, kokias išgirdome iš Bučos, o greičiausiai išgirsime, tai manau, kad ir kitos šalys atšauks ambasadorius“, – svarstė ji.

Tuo metu G. Jakštaitė atkreipė dėmesį, kad didžiosios Bendrijos valstybės ambasadorių greičiausiai neišsiųs, nes jie gali būti reikalingi palaikant ryšius su Rusija derybose dėl taikos.

Lietuva, kuri spaudžia visas ES valstybes prisiimti atsakomybę, rodo pavyzdį, kad ji ne tik šneka, bet ir daro.

„Jiems tie kanalai tikrai yra labai svarbūs. Lietuvos atveju – esame per maži, kad tokiuose procesuose dalyvautume“, – sakė politologė.

Vis dėlto ji pridūrė, kad Lietuva, priešingai nei kitos Vakarų valstybės, yra „pripratusi imtis drąsesnių žingsnių“.

„Kadangi turime Rusiją kaip kaimynę, tai esame pripratę išeiti iš savo komforto zonos ir naudoti įrankius, kurie yra labai svarbūs simboliškai. Tuo metu Vakarų valstybės pripratusios gyventi panašiame komforte, kuriame yra ir mažiau konfliktinių situacijų, ir konfrontacijos su Rusija“, – teigė VDU docentė.

Neprognozuojama Rusija

Nuo karo Ukrainoje pradžios Bendrijos šalys išsiuntė per 300 rusų diplomatų ir ambasadų darbuotojų. Įprastai į tai Kremlius atsakydavo simetriškomis priemonėmis, kitaip tariant, išsiųsdavo atitinkamą kiekį konkrečios šalies diplomatų.

Panašaus atsako politologės tikisi ir šį kartą. Kadangi Lietuva išsiuntusi Rusijos ambasadorių uždarė ir konsulatą Klaipėdoje, tikėtina, kad Kremlius uždarys ir vieną iš atstovybių šioje šalyje.

Rusijoje veikia trys Lietuvos konsulatai.

Provokacijos gali būti tam tikros, kaltinimai šnipinėjimu, tarkim.

„Iš Rusijos galima tikėtis bet ko, bet dažniausiai tokiose situacijose jie daro tit-for-tat (akis už ak – BNS). Kol kas to ir tikiuosi, maždaug lygiaverčio atsako“, – sakė D. Jakniūnaitė.

Tuo metu G. Jakštaitė pabrėžė, kad Rusija yra „kūrybinga šalis“, todėl šalia įprastų priemonių gali sekti ir dezinformacijos srautas.

„Provokacijos gali būti tam tikros, kaltinimai šnipinėjimu, tarkim“, – svarstė politologė.

Erdvė manevrams

D. Jakniūnaitės teigimu, nors diplomatinių santykiu su Kremliumi pažeminimas yra iš esmės simbolinis žingsnis, jis keičia ir praktinį darbą.

„Jei taip supaprastintai kalbant, iš politinio kontakto nueinama į techninius kontaktus arba techninį bendradarbiavimą, politinio lygmens klausimai paprasčiausiai negali būti svarstomi“, – sakė politologė.

Kaip sakė G. Jakštaitė, tolesnis įmanomas žingsnis – diplomatinių santykių nutraukimas: „Bet čia sudėtinga prognozuoti, ar Lietuva jo imsis“.

Pasak TSPMI profesorės, tai labiau teorinė galimybė, mat palaikyti kontaktus būtina net ir karo metu.

„Net ir karo lauke, diplomatinis kontaktas, komunikacinis kontaktas, deja, yra reikalingas. (...) Buvo imtasi simboliškai labai svarbaus ir reikšmingo žingsnio, bet kovoti dėl dar didesnės simbolikos – nematau prasmės“, – kalbėjo ji.

Be to, santykių palaikymas reikalingas ir sprendžiant „net ir pačius banaliausius konsulinius klausimus“, susijusius lietuviais Rusijoje, pridūrė ekspertė.

„Nepagrįstas diplomatinio personalo skaičiaus sumažinimas Rusijos atstovybėse Vokietijoje susiaurins mūsų šalių dialogo palaikymo erdvę, o tai lems tolesnį Rusijos ir Vokietijos santykių blogėjimą“, – sakoma Rusijos ambasados Berlyne "Telegram" kanale paskelbtame pranešime.

Po tris Rusijos diplomatus išsiunčiančios pranešė ir Latvija bei Estija.

Anot ministerijos, Lietuva tokį sprendimą priėmė „solidarizuodamasi su beprecedentę Rusijos karinę agresiją patiriančia Ukraina“.

Nota, skelbianti keturis Rusijos ambasados darbuotojus nepageidaujamais Lietuvoje už jų nesuderinamą su diplomato statusu veiklą, įteikta Rusijos ambasadoriui Lietuvoje Aleksajui Isakovui.

Jiems nurodyta palikti Lietuvą per penkias dienas.

„Lietuva pasmerkė Rusijos karinę invaziją ir išreiškė visišką palaikymą Ukrainai, kuri šiuo metu kovoja su Rusijos režimo pradėtu brutaliu karu prieš suverenią valstybę“, – teigiama ministerijos pranešime.

„Rusijos specialiosios tarnybos aktyviai dalyvauja, planuojant ir vykdant karinę invaziją prieš Ukrainą, keldamos grėsmę ne tik Ukrainos, bet ir Lietuvos saugumui“, – rašoma jame.

Rusijos vykdomi kariniai išpuoliai prieš civilius, civilinės paskirties objektus, ligonines, mokyklas, gimdymo namus, kultūrinius objektus yra karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui, tvirtina Lietuvos diplomatinė tarnyba.

Anot URM, Lietuva ragina Rusiją grįžti į tarptautinės teisės vėžes, sustabdyti kruviną karą ir civilių kančias, išvesti okupacinę kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos.

Penktadienį Latvijos užsienio reikalų ministerija taip pat pranešė iš šalies išsiunčianti tris diplomatus, kurie paskelbti nepageidaujamais asmenimis.

„Šių asmenų veikla po diplomatine priedanga nesuderinama su jų diplomatiniu statusu ir daro žalą Latvijos Respublikai“, – paskelbė ministerija.

Estijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Estijoje ir taip pat įteikė diplomatinę notą, kurioje teigiama, kad trys Rusijos ambasados ​​diplomatai paskelbti nepageidaujamais asmenimis.

Anksčiau penktadienį Bulgarija taip pat paskelbė išsiunčianti dešimt Rusijos diplomatų iš šalies.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, jog šalis „atitinkamai sureaguos į visus nepagrįstus Rusijos diplomatų išsiuntimus“.

„Ambasadorius buvo informuotas, jog šis Rusijos Federacijos žingsnis yra atsakas į oficialiojo Vilniaus veiksmus, kai praėjusį penktadienį du Rusijos ambasados Vilniuje darbuotojai buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis Lietuvoje dėl jų veiklos nesuderinamos su diplomato statusu, nurodant jiems išvykti iš Lietuvos per 7 dienas“, – rašoma ministerijos pranešime.

URM atkreipia dėmesį, kad iš Rusijos išsiunčiami Lietuvos ambasados darbuotojai niekuomet neužsiėmė su diplomato pareigomis nesuderinama veikla.

„Ministerija taip pat reiškia viltį, kad Rusija pakeis savo agresyvios užsienio politikos kursą, nustos kaltinti kitas valstybes situacijos eskalavimu ir pagaliau išgirs signalus, siunčiamus Vakarų valstybių bendruomenės“, – nurodoma pranešime.

Ministerija taip pat reiškia viltį, kad Rusija pakeis savo agresyvios užsienio politikos kursą, nustos kaltinti kitas valstybes situacijos eskalavimu ir pagaliau išgirs signalus, siunčiamus Vakarų valstybių bendruomenės.

Anksčiau šį mėnesį Čekijos vyriausybė apkaltino Rusijos karinės žvalgybos agentūrą GRU 2014 metais surengus sprogdinimą ginklų sandėlyje šalies rytuose ir paskelbė išvaranti 18 rusų diplomatų, kuriuos pavadino šnipais.

Šie veiksmai išprovokavo piktą diplomatinį ginčą su Maskva.

Praėjusią savaitę Čekijos vidaus reikalų ministras Janas Hamačekas paprašė šalies partnerių Europos Sąjungoje ir NATO iš solidarumo su Praha išsiųsti Rusijos diplomatų.

Netrukus Čekijos kaimynė Slovakija, taip pat Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė, jog drauge išsiųs iš viso septynis rusų diplomatus.  

Pirmadienį jų pavyzdžiu pasekė Rumunija, paliepusi išvykti vienam rusų diplomatui.

Prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vykdomasis įsakas „siunčia signalą, kad Jungtinės Valstijos strategiškai ir ekonomiškai paveikiai nustatys kainą Rusijai, jei ji tęs ar eskaluos destabilizuojančius tarptautinius veiksmus“, sakė Baltieji rūmai.

J. Bidenas nurodė uždrausti JAV finansų institucijoms investuoti į naujų emisijų Rusijos valstybės skolinius vertybinius popierius, išsiųsti 10 šnipinėjimu įtariamų diplomatų ir paskelbti sankcijas 32 asmenims, kurie įtariami prisidėję prie kišimosi į 2020 metų prezidento rinkimus, nurodė Baltieji rūmai.

Pareiškime pirmiausia kalbama apie Maskvos „pastangas pakenkti laisvų ir demokratiškų rinkimų organizavimui ir demokratinėms institucijoms Jungtinėse Valstijose ir jų sąjungininkėse ir partnerėse“.

Tai susiję su įtarimais, kad Rusijos žvalgybos agentūros per 2016 ir 2020 metų prezidento rinkimus rengė nuolatines dezinformacijos ir juodųjų technologijų kampanijas, iš dalies norėdamos palaikyti Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kandidatūrą.

Pasak Baltųjų rūmų, šios sankcijos taip pat yra atskas į „piktavališką prieš JAV, jų sąjungininkes ir partneres nukreiptą kibernetinę veiklą“ – prieš JAV vyriausybinę kompiuterių sistemą nukreiptą plataus masto kibernetinę ataką, naudojantis bendrovės „SolarWinds“ programinės įrangos spragomis praėjusiais metais.

Pareiškime taip pat minimas Rusijos ekstrateritorinis „nusitaikymas“ į disidentus ir žurnalistus bei keliamas pavojus saugumui šalyse, kurios yra svarbios JAV nacionaliniam saugumui.

Be to, Iždo departamentas drauge su Europos Sąjunga, Australija, Britanija ir Kanada paskelbė sankcijas aštuoniems fiziniams ir juridiniams asmenims, susijusiems su Rusijos įvykdyta Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksija.

Aljansas ir ES reiškia palaikymą

NATO ir Europos Sąjunga savo ruožtu išreiškė palaikymą JAV, joms paskelbus Maskvai sankcijų.

„NATO sąjungininkės reiškia palaikymą ir solidarumą su Jungtinėmis Valstijomis, joms balandžio 15 dieną paskelbus apie veiksmus, susijusius su atsaku į Rusijos destabilizuojančią veiklą“, – nurodoma Aljanso pareiškime.

„Sąjungininkės imasi individualių ir kolektyvinių veiksmų, kad sustiprintų Aljanso kolektyvinį saugumą“, – sakoma jame.

NATO narės paminėjo „nuolatinį Rusijos elgesio modelį“, pradedant agresija prieš Ukrainą ir baigiant kišimusi į JAV prezidento rinkimus ir kibernetinėmis atakomis.

„Jungtinių Valstijų ir kitų sąjungininkių vertinimu, visi turimi įrodymai rodo, kad Rusija yra atsakinga už „SolarWinds“ ataką“, sakoma pareiškime.

Aljansas taip pat pasmerkė nervus paralyžiuojančios medžiagos panaudojimą prieš Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, dėl kurio kaltina Maskvą, ir nurodė, jog yra susirūpinęs dėl pranešimų, kad Rusija skatino išpuolius prieš Aljanso karius Afganistane.

„Sąjungininkės ir toliau glaudžiai bendradarbiaus, reaguodamos į Rusijos veiksmus, kurie kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui“, – sakoma pareiškime.

„Raginame Rusiją nedelsiant nutraukti destabilizuojantį elgesį ir laikytis tarptautinių įsipareigojimų“, – nurodoma jame.

ES ketvirtadienį išreiškė paramą JAV dėl jų patirtų kibernetinių atakų, įskaitant plataus masto įsilaužimą, dėl kurio kaltinama Rusija.

„Europos Sąjunga ir jos valstybės narės reiškia savo solidarumą su Jungtinėmis Valstijomis dėl kenkėjiškos elektroninės veiklos poveikio, ypač kalbant apie „SolarWinds“ kibernetinę operaciją, kurią, Jungtinių Valstijų vertinimu, atliko Rusijos Federacija“, – pareiškime pažymėjo ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Tas pavojus paveikė vyriausybes ir įmones visame pasaulyje, įskaitant ES valstybes nares“, – pridūrė J. Borrellis.

Pareiškime 27 valstybių bloko vardu pažymima, kad „visi veikėjai turi susilaikyti nuo neatsakingo ir destabilizuojančio elgesio virtualioje erdvėje“.

„Ir toliau tirsime kenkėjišką kibernetinę veiklą, siekdami imtis ilgalaikių, bendrų ir koordinuotų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias tokiam kenkėjiškam elgesiui, atgrasoma nuo jo ir reaguojama į jį“, – priduriama pareiškime.

Rusija žada „neišvengiamą atsaką“

Rusijos atsakymas į JAV sankcijas bus neišvengiamas, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

„Panašus agresyvus elgesys, be abejonių, sulauks ryžtingo atsako, atsakas į sankcijas bus neišvengiamas“, – M. Zacharova sakė spaudos konferencijoje ketvirtadienį.

„Vašingtonas turi suvokti, kad dvišalių santykių degradacija turės savo kainą. Atsakomybė už tai, kas vyksta, tenka tik JAV“, – pabrėžė ministerijos atstovė.

„Rusijos URM iškvietė JAV ambasadorių, – nurodė M. Zacharova. – Susitikimas jam malonus nebus, o po jo mes jus atskirai informuosime.“

„Mes, žinoma, taip pat išsiųsime 10 [JAV diplomatinės misijos] darbuotojų ir, patikėkite, turime bendrovių, kurioms turime realių pretenzijų dėl tikro kišimosi į mūsų vidaus reikalus; jų atžvilgiu bus imtasi analogiškų veiksmų“, – kiek anksčiau naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksejus Čepa.

Pasak parlamentaro, atsakomosios sankcijos bus „veidrodinio“ pobūdžio, o Rusija priversta žengti tokį žingsnį, nors jis „nepagerina tarptautinės padėties“.