Prieš metus „Youtube“ laidos „Šok į kedus“ rengėjai išbandė disko metimą Vilniaus Vingio parke. Kartu buvo profesionalūs teisėjai ir treneris – olimpinis čempionas Romas Ubartas. LNK žurnalistas Adomas Grinius buvo vienas iš tų, kurie išbandė jėgas lengvosios atletikos rungtyje.

„Labai nuoširdžiai galiu pasakyti, kad mesti diską – daug sunkiau nei atrodo. Atrodytų, kas čia tėra – apsisuki ir švyst! Ne – yra specifinė technika. Metimą formuoja visas kūnas, o ne tik jo viršus“, – kalbėjo disko metimą išbandęs A. Grinius.

Anot žurnalisto, didelę įtaką daro netgi tai, kaip taisyklingai išmetant pasukamas pirštas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kartu su A. Griniumi, R. Ubarto treniruojamas, diską mesti bandė ir tinklaraštininkas Paulius Mikolaitis, žinomas Paul de Miko vardu.

„Varžėmės ne juokais, tikrai bandėme rungtis, kas numes toliausiai“, – sakė A. Grinius.

M. Aleknos ūgio žurnalistas diską numetė aštuoniolika metrų – keturis kartus mažiau nei pasaulio rekordas.

„Paul de Miko numetė beveik dviem metrais toliau“, – prisiminė A. Grinius.

Anot žurnalisto, du kilogramus sveriantį diską reikia paleisti su milžiniška jėga, energija ir pasitelkiant visą kūno inerciją.

Naujas įrašas: 74,35 m

Būsimasis Lietuvos olimpietis M. Alekna, 21 metų Berklio universiteto (JAV) studentas, per lengvosios atletikos varžybas „Oklahoma Throws Series“ numetė diską 74,35 m ir pagerino šios rungties pasaulio rekordą (buvo 74,08 m), kuris nuo 1986-ųjų priklausė vokiečiui Juergenui Schultui.

Taip pat pagerintas buvo ir Lietuvos rekordas (73,88 m), kurį 2000-aisiais Kaune buvo pasiekęs Mykolo tėtis, dukart olimpinis ir pasaulio čempionas Virgilijus Alekna.

Istorinio starto dieną, balandžio 14-ąją, visi M. Aleknos metimai Ramonos (JAV) „Millican Field“ stadione buvo per 70 m (serija – 72,21 m, 70,32 m, 72,89 m, 70,51 m, 74,35 m ir 70,50 m).

Antrą vietą užėmusio jamaikiečio Roje Stona rezultatas – 69,05 m, trečias buvo vokietis Mika Sosna – 68,96 m.

Manto Jusio ir M. Saataros treniruojamo M. Aleknos rekordą dar turėtų oficialiai patvirtinti Tarptautinė lengvosios atletikos federacija („World Athletics“).

Matavo papildomai

Anot M. Aleknos, sąlygos toli mesti diską buvo optimalios – šiltas, sausas oras, palankus vėjas.

Istorinio starto dieną, balandžio 14-ąją, visi M. Aleknos metimai buvo per 70 m.

Iš pradžių sėkmingiausias (penktas) lietuvio bandymas šokiravo ir jo varžovus, ir visus varžybų dalyvius bei žiūrovus: 74,41 m!

Tad teisėjai papildomai išmatavo atstumą nuo sektoriaus iki disko ir paskelbė patikslintą rezultatą – 74,35 m.

Lietuvį su fenomenaliu pasiekimu pasveikino ir buvęs rekordininkas 63-ejų J. Schultas.

Toliau nei 73 m diską yra numetęs ir Gerdas Kanteris (73,38 m). Sportininko karjerą baigęs 44-erių Estijos olimpinis čempionas apie M. Aleknos sėkmę sakė: „Jis vis tiek tai būtų padaręs, tiesiog dabar kortos sukrito idealiai. Smagu, kad sulaukiau, nes J. Schulto rekordas buvo vienas iš vadinamų amžinais.“

Viskas – pagal taisykles

Socialiniuose tinkluose M. Aleknos triumfas sulaukė ir atsargių vertinimų.

Kai kurių JAV lengvosios atletikos specialistų teigimu, metikų (disko, ieties) varžyboms atviroje erdvėje reiktų taikyti tam tikrus vėjo greičio apribojimus (šiuo metu jų nėra). Esą uždarose arenose (stadionuose) palankūs gūsiai – didelė retenybė.

Paties Mykolo ir jo tėčio V. Aleknos nuomone, šįkart vėjas turėjo įtakos rezultatui, bet viskas vyko pagal galiojančias taisykles.

Be to, G. Kanteris viename interviu yra pripažinęs, kad, siekdamas pasiekti pasaulio rekordą, specialiai vykdavo į JAV kone laukuose arba kuo arčiau vandenyno rengiamas oficialias metikų varžybas, kur tikėdavosi būtent vėjo pagalbos.

J. Schultas savo legendinį metimą atliko tuomečiame pusiau atvirame (be dengtų tribūnų) Noibrandenburgo stadione vėjuotu oru.

Vokiečiui Jurgenui Schultui nuo 1986 metų priklausęs rekordas (74.08 m) buvo pagerintas penktuoju mėginimu, o geriausią asmeninį rezultatą M. Alekna padidino beveik 3 metrais (nuo 71.39 m).

Balandžio 7 dieną sezoną pradėjęs 21-erių lengvaatletis jau pirmose varžybose fiksavo geriausią sezono rezultatą pasaulyje ir dešimtą disko metimo istorijoje (71.39 m). Visgi, balandžio 14 d. surengtas stabilių ir galingų metimų vakarėlis (72.21 – 70.32 – 72.89 – 70.51 – 74.35 – 70.50) pranoko daugelio lūkesčius. Varžybose antroje ir trečioje vietoje likusius Roje Stoną (69.05 m) bei Miką Sosną (68.96 m) nugalėtojas aplenkė daugiau nei 5 metrais.

Simboliška, kad pagerinęs pasaulio rekordą sportininkas aplenkė tėtį Virgilijų Alekną, kuriam nuo 2000 m. priklausė Lietuvos rekordas (73.88 m) ir antras rezultatas rungties istorijoje. Lengvoji.lt portalui brolius Mykolą ir Martyną Aleknas treniruojantis Mantas Jusis teigė, jog gerą nuojautą turėjo jau po pirmo auklėtinio metimo:

„Jau po pirmo Mykolo bandymo buvo aišku, kad bus pasaulio rekordas. Tik reikėjo geresnio metimo, nes pirmasis buvo gan prastas ir diskas skrido į viršų (72.21 m). Laukiau to rekordinio metimo. Bandymai po truputį degė, bet kai pradėjo penktąjį metimą matuoti ir išgirdau rekordinius skaičius, tai emocijos buvo labai geros. Visa Aleknų šeima tokias tradicijas turi, nes anksčiau Virgis buvo namų bosas su 73.88 m, tai dabar nebe pirmas namie, kol kas antras, o gal liks ir trečias (juokiasi). Geros emocijos, ne tiek dėl pasaulio rekordo, kiek dėl pagerinto Virgilijaus rezultato. Man atrodo, kad Mykolas dar pasiliko rezervo ateičiai.“

Kiek daugiau nei 500 gyventojų turinčiame Ramonos miestelyje šios pavasarį vykstančios metimų varžybos pasižymi atviru lauku ir stipriu vėju. Be to, metimo sektorių čia yra ne vienas, todėl visada parenkamas palankiausias. Šios puikios sąlygos suteikia galimybę dalyviams gerinti asmeninius rekordus, o šeštadienį tuo puikiai pasinaudojo čia dalyvavusi disko metikė Ieva Gumbs. Lietuvė ne tik beveik 3 metrais pagerino asmeninį rekordą, bet ir trečioji iš šalies lengvaatlečių įvykdė Paryžiaus olimpinių žaidynių normatyvą, kai diską numetė 64.98 m.

„Manau, kad į šias varžybas kiekvieną pavasarį atvažiuos vis geresni ir geresni metikai, kurie kėsinsis į pasaulio rekordą. Galvoju, kad sulauksime čia pasaulio čempionų Kristjano Čeho, Danielio Stahlio ir kitų geriausių metikų. Jeigu nebūtų dabar Mykolas to padaręs, tai kitais metais būtų kažkas rekordą pagerinęs. Čia reikia suprasti, kad suteikiamos geriausios sąlygos gerinti rekordus, todėl sportininkai norės tai išnaudoti.

Prieš varžybas neturėjome tikslo būtinai užfiksuoti pasaulio rekordą. Būtų nepavykę, tai įgyvendintume šį norą vėliau. Mykolo karjera, manau, dar bent 15 metų tęsis, jeigu viskas bus gerai ir jam pačiam neatsibos. Smagi šventė Lietuvai ir visai lengvosios atletikos istorijai, vis tiek reikėjo rekordą kam nors sulaužyti, per ilgai užsitęsė šis procesas. Visgi, pagrindinis metų tikslas – olimpinės žaidynės. Norime joms pasiruošti tiek fiziškai, tiek techniškai, tiek psichologiškai“, – apie varžybų specifiką ir rekordo reikšmę kalbėjo M. Jusis.

Tiesa, treneris apie galimybę gerinti rekordą užsiminė dar prieš savaitę. Pasak jo, tokio lygio sportininkai privalo tvarkytis su spaudimu ir dideliais lūkesčiais: „Aš jau prieš savaitę Mykolui spaudimą kėliau sakydamas, kad žmonės žiūrėtų varžybas, domėtųsi lengvąja atletika. Įvardinau, kad gali būti pasiektas pasaulio rekordas, egzistuoja tokia galimybė. Artėja Europos čempionatas, olimpinės žaidynės, tai sportininkai turi būti pripratę prie padidinto streso ir dėmesio. Auklėtinis puikiai su užduotimi susitvarkė, pasirengime žengėme žingsnį į priekį. Spaudimas lyderiams visą laiką bus, tai neatsiejama sporto dalis.“

2018 metais profesionalo karjerą pradėjęs M. Alekna jau sykį tapo pasaulio vicečempionu (2022 m. Oregonas, JAV), iškovojo pasaulio čempionato bronzą (2023 m. Budapeštas, Vengrija), laimėjo Europos čempionato auksą (2022 m. Miunchenas, Vokietija). Be to, lengvaatletis gali pasigirti pasaulio ir Europos U20 titulais, Europos U23 aukso medaliu ir dvejomis pirmomis vietomis Lietuvos čempionatuose. Vilnietį treniruojantis M. Jusis neslepia, jog auklėtiniu be galo tiki ir nebijo jam kelti lūkesčių:

„Aš jam visą laiką sakiau, kad pagerins šitą rekordą, o jis juokėsi iš manęs. Sakiau, kad normatyvą įvykdys į pasaulio jaunimo čempionatą nesunkiai, o jam čia buvo neįtikėtina. Sakiau, kad jaunimo pasaulio rekordą pagerins. Šito nepagerino, bet buvo arti. Savo auklėtiniu visą laiką tikiu.“

Nors pirmose dvejose varžybose pademonstruoti Mykolo rezultatai signalizuoja apie puikią sportinę formą, pasak trenerio, svarbu ją turėti ir vasarą, nes paskutiniais metais birželio pradžioje buvo pastebimas rezultatų kritimas, kuris neleido iškovoti NCAA titulo. Didesnis varžybų ir mažesnis treniruočių kiekis bei krūvių reguliavimas bus esminiai pokyčiai, siekiant birželio 7–12 d. Romoje (Italija) vyksiančiame Europos čempionate pasirodyti puikiai.

„Sudėtinga užduotis, nes pats Mykolas įvardina, kad nėra puikios sportinės formos, bet pirmas pikas jo būna tada, kai tik pradeda dalyvauti varžybose. Jis būna jų pasiilgęs, užsivedęs ir motyvuotas. Vėliau birželio pradžioje įvyksta kritimas, nes NCAA čempionatų nelaimi, o po jų vėl lipa į viršų. 2022 m. nelaimėjo NCAA, praeitais metais irgi ne, todėl dabar reikia išvengti šito. Rugpjūčio mėnesį jis visą laiką būna geros fizinės formos. Praeitais metais liepos pabaigoje vykusiame Lietuvos čempionate sportininkas buvo labai geros sportinės formos, gal net geriausios. Tikimės šiemet antrąjį piką pasiekti Europos čempionate, trečiąjį – olimpinėse žaidynėse. Manau, kad su jaunu atletu tą padaryti įmanoma“, – M. Aleknos formos pokyčius ir pasiruošimo korekcijas apžvelgė treneris.

Dabar M. Aleknos laukia dar vienas startas už Atlanto, o gegužės 19 d. pasaulio rekordininkas turėtų startuoti „Deimantinės lygos“ etape Maroke. Čia dalyvaus ir brolis Martynas, o po šių varžybų abu sportininkai ir treneris Mantas grįš į Lietuvą ruoštis vasaros startams.

„Mykolas išsiskiria disko metimo technika, raumenų elastingumu ir galingumu, specifine metikų jėga. Jis labai nori būti geriausias disko metikas pasaulyje. Tikimės išvengti traumų ir didžiausiuose startuose būti geriausios formos. Konkrečių tikslų neturime, grįžtame į darbo vietą ir ramiai dirbame“, – auklėtinio fenomeną ir šių metų tikslus išskyrė M. Jusis.

Primename, kad į birželio 7–12 d. Romoje vyksiantį Europos čempionatą kvalifikacijos sistema užsidarys gegužės 26 d. Šiuo metu normatyvą yra įvykdę 10 šalies atstovų. Į olimpines žaidynes atranka užsidarys birželio 30 d., šiuo metu kelialapį į Paryžių turi 3 Lietuvos lengvaatlečiai.

Seimo narys, buvęs atletas Virgilijus Alekna pakomentavo sūnaus Mykolo pasiektą pasaulio rekordą.

– Tai dabar esate nukarūnuotas, pone, Alekna?  

– Taip, sekmadienį dar buvau Lietuvos rekordininkas disko metime, pirmadienį jau, deja, ne.  

– Ką jūs parašėte sūnui?  

– Pasveikinau, daug nėra ką rašyti, o pirmadienį ryte susiskambinome, pasidžiaugėme tokia svarbia akimirka. Paklausė, kaip aš jaučiuosi. Aš sakiau, Mykolai, netekau Lietuvos rekordo, viskas gerai. Pasaulyje progresas eina į priekį. Žmonės tobulėja, visi įvairūs dalykai tobulėja, sporto metodikos, treniravimosi metodikos tobulėja, kad rezultatai irgi tobulėja.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Žiniasklaidoje yra cituojama jūsų SMS žinutė. Sūnui jūs parašėte tik du žodžius: „geras darbas“. Ar taip? 

– O ką ten daugiau rašyti? Pasidžiaugėme, vis tiek jau buvo vėlus laikas, tai norėjosi dar ir pamiegoti, ryte daugiau pakalbėjome. Mykolo paklausiau, kaip tas metimas jautėsi? Sakė, nieko ypatingo, jautėsi, kad geras metimas, dar oro sąlygos galbūt pagerino šiek tiek.  

– Ką jūs turite omenyje?  

– Palankus vėjas turi įtakos disko metimui ir disko skrydžiui. Jeigu vėjas yra iš dešinės arba priešinis vėjas, jis gali daryti įtaką disko skrydžiui keletu metrų. Taip pat ir priešingai – vėjas iš kairės arba iš galo gali pabloginti rezultatą keletu metrų. Taip, kad tai yra svarbi sudedamoji rezultato dalis.

– Oklahomoje, kur ir vyko šios varžybos, stadionas nėra iš šonų dengtas, ar ne?   

– Ten netgi ne stadionas, ten yra daugiau metimų aikštynas, kuriame yra keletas disko metimo sektorių ir priklausomai nuo vėjo krypties, iš kurios pusės vėjas pučia, pasirenkamas disko metimo sektorius. Ir tada sportininkai dalyvauja iš to metimo sektoriaus. Tai ten tikrai priklauso, kokio stiprumo tuo metu pūs vėjas. Tai jeigu išvakarėse irgi buvo varžybos, kuriose dalyvavo moterys, tai kaip man teko stebėti, pūtė šiek tiek stipresnis vėjas, apie 8-9 m/s, o sekmadienio varžybose, kada vyrai dalyvavo, pūtė apie 5 m/s vėjas, tai šiek tiek silpnesnis, bet vis tiek turėjo įtakos rezultatui.

Tuo labiau, kad Mykolas jau kurį laiką yra puikios sportinės formos ir varžybose prieš savaitę Berklyje, stadione be ypatingų oro sąlygų, numetė įrankį 71 metrą. Tai buvo ženklas, kad pasitaikius geroms oro sąlygoms, gali tokie dalykai, kaip pasaulio rekordas, nutikti.    

– Mykolas dabar yra daug jaunesnis už jus, kai jūs pasiekėte savo geriausią rezultatą. Jam dabar yra 21 metai, o jums tuomet buvo 27 ar 28 metai? 

– Man buvo 28 metai, kada Kaune pasiekiau savo tolimiausią metimą 73 m 88 cm. Mykolas gimė dar po dvejų metų.     

– Jis dar nebuvo gimęs? 

– Dar nebuvo gimęs. Ir štai gimė tas žmogus, kuris pagaliau pagerino disko metimo seniausią rekordą. 

– Kaip Jurgenui Schultui, kuris 1986 metais buvo numetęs 74 m 8 cm ir pasiekęs pasaulio rekordą, kuris laikėsi iki šio sekmadienio, pavyko tuo metu numesti tokį atstumą?  

Paklausė, kaip aš jaučiuosi. Aš sakiau, Mykolai, netekau Lietuvos rekordo, viskas gerai. Pasaulyje progresas eina į priekį.

– Tie, kurie matė būtent tą metimą, pasakojo, kad tai irgi buvo išskirtinės sąlygos, pūtė labai stiprus, palankus disko metimui, vėjas ir padėjo įrankiui nuskristi keletu metrų toliau. Ir tai rodo Jurgeno jau vėliau pasiekti rezultatai. Jis tik dar vieną kartą yra įveikęs 70 metrų ir daugiau jam nepavykdavo priartėti prie to rezultato. Tai rodo, kad buvo sutapę daug aplinkybių, kas lėmė puikų rezultatą.  

– Kaip dažnai jūs galvodavote apie J. Schulto rekordą? Kaip jūs jį norėdavote pagerinti? Kiekvienose varžybose stengdavotės tą padaryti?  

– Kiekvienose varžybose nėra taip paprasta pagerinti, nes rekordo pagerinimui neužtenka vien geros sportinės formos. Reikia, kad sutaptų ir daugiau aplinkybių, kad būtų geros oro sąlygos, pūstų palankus vėjas, būti puikios sportinės formos. Ir, jeigu vienos dedamosios nėra, tai rekordinio rezultato sunku tikėtis. Kaip ir kiekvienas sportininkas norėjau rekordą pagerinti, bet aš galvojau tai padaryti per pasaulio čempionatus, per olimpines žaidynes. Bet vienos iš dedamosios tose varžybose nebūdavo, tai ir rekordų nebūdavo.  

– Kai Mykolas pagerino šį rekordą, jam bus sunkiau ar lengviau olimpiadoje? 

– Jis jau pakankamai subrendęs kaip sportininkas, kaip disko metikas ir tikrai supranta, ką padarė. Didelės įtakos jo rezultatams olimpinėse žaidynėse neturės. Ir, manau, kad jo ambicija iškovoti aukštą vietą olimpinėse žaidynėse išliko ir dar labiau sustiprėjo. 

Tai buvo pirmasis M. Aleknos startas šį sezoną.

„Bandymai: 1-X, 2-69.82, 3-71.39, 4-68.24, 5-69.96, 6-X. Suprasite akimirksniu: naujas Lietuvos U23 rekordas; pasaulio lyderis disko metime; 10-tas rezultatas per visą pasaulio istoriją“, – feisbuke pranešė sportininko treneris Mantas Jusis.

Iki Virgilijaus Aleknos Lietuvos rekordo liko tik 2,49 metro, o iki pasaulio rekordo – 2,69 metro,

„Sveikiname Mykolą su šiuo įspūdingu pasiekimu!“ – džiaugėsi treneris.

Šiandien – maratonas

Rugpjūčio 21-ąją Budapešte (Vengrija) disko metikas Mykolas Alekna iškovojo bronzos medalį, o Andrius Gudžius finale užėmė šeštą vietą.

23 d. šeši mūsų šalies lengvaatlečiai neprasimušė nei į pusfinalius, nei į finalus: Gabija Galvydytė (800 m bėgimas, 56 dalyvės) užėmė 28 vietą, Gediminas Truskauskas (200 m bėgimas, 56 dalyviai) – 39, Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas, 36 dalyvės) – 14, trišuolininkės Dovilė Kilty ir Aina Grikšaitė (36 dalyvės) – atitinkamai 20 ir 33, Greta Karinauskaitė (3 000 m kliūtinis bėgimas, 35 dalyvės) – 21.

24 d. Austėja Kavaliauskaitė 35 km sportinio ėjimo varžybas (43 dalyvės) užbaigė užėmusi 33 vietą.

Vakar jėgas išmėgino ieties metikas Edis Matusevičius (antras atrankos etapo bandymas – 82,35 m, rytoj startuos finale) ir šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė (rezultatas – 1,85 m ir 20 vieta, į finalą nepateko).

Šiandien maratoną bėgs Loreta Kančytė.

Auksas – dviem

Moterų šuolių su kartimi varžybose – retai pasitaikanti atomazga: įteikti du aukso medaliai.

Australė Nina Kennedy ir amerikietė Katie Moon pirmais bandymais peršoko po 485 cm. Įveikti 490 cm aukštį abiem atletėms prireikė trijų šuolių, o 495 cm nepakluso nė vienai iš jų. Galiausiai sportininkės, netramdydamos ašarų, sutarė kovos nebetęsti.

„Tai – stebuklas!“ – po varžybų sakė N. Kennedy. K. Moon pridūrė: „Tik tokia gali būti lygiaverčių ir viena kitą gerbiančių varžovių akistata.“

Trečią vietą užėmė suomė Wilma Murto (480 cm).

2021-aisiais Tokijo olimpinių žaidynių auksą pasidalijo šuolininkai į aukštį – italas Gianmarco Tamberi ir katarietis Mutazas Essa Barshimas (jų rezultatai finale – 237 cm).

Ispanų dubliai

Ispanijos lengvaatlečiai Alvaro Martinas ir Maria Perez, laimėję 20 km sportinio ėjimo varžybas, triumfavo ir 35 km trasoje.

Šįkart tarp vyrų A. Martinas (2 val. 24 min. 30 sek.) vos 4 sek. aplenkė ekvadorietį Brianą Danielį Pintado.

Bronzą pelnė japonas Masatoris Kawano (2 val. 25 min. 12 sek.). Latvis Arnis Rumbeniekas užėmė 32 vietą (2 val. 43 min. 36 sek.).

Tarp moterų M. Perez pasiekė naują pasaulio čempionatų rekordą (35 km – 2 val. 38 min. 40 sek.).

Antra finišavo Kimberly Garcia Leon iš Peru (2 val. 40 min. 52 sek.), trečia – 39-erių graikė Antigoni Ntrismpioti (2 val. 43 min. 22 sek.).

Tikslas nesikeičia

V. Alekna kartu su sūnumi Mykolu, šią savaitę iškovojusiu pasaulio čempionato disko metimo varžybų bronzos medalį, kviečia prisidėti prie paramos Ukrainos gynėjams.

„Ukraina kovoja už laisvę, už savo žemę, už savo žmones, už ateitį. Mūsų visų ateitį. Didvyriškai laikosi ir bando išvyti okupantus iš savo krašto. Tai ne tik Ukrainos kova, tai mūsų visų kova, tad negalime palikti Ukrainos žmonių vienų. Turime ne tik palaikyti juos šioje kovoje, bet ir stengtis padėti jiems, kiek galime. Aukcionas, kurį organizuojame, jau ne pirmas, bet jo tikslas išlieka toks pats – padėti Ukrainos gynėjams“, – socialiniame tinkle rašė V. Alekna.

Aukcione – diskas su V. Aleknos ir M. Aleknos parašais, geriausiais tėvo ir sūnaus sportiniais rezultatais ir Ukrainos vėliava su karių parašais.

„Norime padėti vienai iš brigadų, kuriai nuolat teikiame paramą. Ši brigada dalyvavo vaduojant Kyjivo, Charkivo ir Sumų regionus nuo okupantų ir mūšiuose Bachmute. Visi aukcione surinkti pinigai bus skirti dronams ir termovizoriams Ukrainos gynėjams nupirkti, kurių poreikis vis dar yra labai didelis“, – teigė V. Alekna.

Pernai Virgilijaus ir Mykolo Aleknų aukcione diskas su jų parašais buvo parduotas už 25 tūkst. eurų. Tokią sumą tada pasiūlė Antanas Guoga.

„Mūsų tikslas nėra parduoti unikalius daiktus, bet padovanoti juos fiziniam arba juridiniam asmeniui, kuris paaukos didžiausią sumą mūsų iniciatyvai“, – reziumavo V. Alekna.

Aukcionas vyks iki sekmadienio (rugpjūčio 27 d.) 15 val. Aukas galima pervesti į VšĮ „Maži, bet stiprūs“ sąskaitą „Swedbank“ (LT177300010171474216, nurodžius mokėjimo paskirtį su raktažodžiu „diskas“), tarptautiniai mokėjimai galimi ir per PAYPAL (info@mazibetstiprus.lt).

Nauji išbandymai

Vakar Budapešte vykstančiame pasaulio lengvosios atletikos čempionate startavo šeši Lietuvos sportininkai.

Gabija Galvydytė 800 m nubėgo per 2 min. 0,79 sek., tarp 59 dalyvių užėmė 28 vietą ir į pusfinalį nepateko.

Liveta Jasiūnaitė numetė ietį 59,00 m. Tai – keturioliktas rezultatas tarp 36 dalyvių. Finale startuos 12 atlečių.

Gediminas Truskauskas 200 m nubėgo per 20,90 sek. (39 vieta tarp 57 dalyvių). Pusfinalyje važysis 24 sprinteriai.

Vakare jėgas išmėgino trišuolininkės Dovilė Kilty ir Aina Grikšaitė, stajerė Greta Karinauskaitė (3 000 m kliūtinis bėgimas).

Nustelbė favoritus

Moterų disko metimo varžybas nelauktai laimėjo amerikietė Laulauga Tausaga (69,49 m).

25-erių atletė aplenkė ne vien savo tautietę, Tokijo žaidynių čempionę Valerie Allman (69,23 m – antra vieta), bet ir 2022-ųjų pasaulio čempionę kinę Bin Feng (68,20 m – trečia vieta), dukart olimpinę ir pasaulio čempionę kroatę Sandrą Perkovič (66,57 m – penkta vieta).

Triskart pasaulio šuolių į aukštį čempionui katariečiui Mutazui Essa Barshimui (2,33 m) teko pripažinti olimpinio čempiono italo Gianmarco Tamberi ir amerikiečio JuVaughno Harrisono panašumą (abiejų rezultatas – 2,36 m).

Medaliai

Šuoliai į aukštį (vyrai): 1. G. Tamberi (Italija, 2,36 m), 2. J. Harrisonas (JAV, 2,36 m), 3. M. E. Barshimas (Kataras, 2,33 m).

Disko metimas (moterys): 1. L. Tausaga (JAV, 69,49 m), 2. V. Allman (JAV, 69,23 m), 3. B. Feng (Kinija, 68,20 m).

1 500 m bėgimas (moterys): 1. F. Kipyegon (Kenija, 3 min. 54,87 sek.), 2. D. Welteji (Etiopija, 3 min. 55,69 sek.), 3. S. Hassan (Nyderlandai, 3 min. 56,00 sek.).

3 000 m kliūtinis bėgimas (vyrai): 1. S. El Bakkalis (Marokas, 8 min. 03,53 sek.), 2. L. Girma (Etiopija, 8 min. 05,44 sek.), 3. A. Kibiwotas (Kenija, 8 min. 11,98 sek.).

Stadione ir prie TV ekranų

Vengrijos sostinės arenoje disko metimo varžybų finalą laimėjo pasaulio čempionatų rekordą pagerinęs 30-metis švedas Danielis Stahlis – 71,46 m.

Sidabrą pelnė 24-erių slovėnas Kristjanas Čehas – 70,02 m. Bronzą iškovojo 20-metis lietuvis Mykolas Alekna – 68,85 m.

Mykolo startą stadione stebėjo mama Kristina ir tėtis Virgilijus.

„Jaučiau palaikymą, jis labai svarbus, manau, kad padėjo man psichologiškai“, – po varžybų sakė Mykolas.

D. Stahlio mama Taina ir tėtis Janne namuose žiūrėjo televizijos transliaciją.

„Prieš čempionatą jis mums pažadėjo, kad iškovos aukso medalį. Kai žengė į disko metimo sektorių atlikti paskutinio metimo, mes šaukėme jam, kiek galėdami, atrodė, kad pakils namų stogas, ir tartum pažadinome Danielį. Jis tiesiog sprogo visa jėga“, – kalbėjo Taina Stahl.

Tarp K. Čeho sirgalių aistringiausi buvo mama Marina, tėtis Milanas ir širdies draugė – Estijos lengvaatletė Anna Maria Orel.

Bendražygiai: Mykolas Alekna su savo treneriais Mantu Jusiu ir Mohamedu Saatara. / A. Pliadžio / LLAF nuotr.

G. Kanteris – apie ateitį

„Esu patenkintas trečia vieta, tai liudija mano stabilumą. Šiemet jaučiausi ramiau, žinojau, kaip susidoroti su emocijomis, – su LRT mintimis dalijosi Mykolas Alekna, 2022-aisiais pasaulio čempionate JAV iškovojęs sidabrą. – Pernai atrodė, kad mano išsišokimas – galbūt vienkartinis, dabar įrodžiau, kad esu elite ir dar tikrai planuoju čia pabūti.“

Šeštą vietą užėmusio Andriaus Gudžiaus rezultatas – 66,16 m.

„Norėjau numesti dar bent porą metrų toliau. Tačiau ir šešta vieta, manau, gėdos Lietuvai nedaro“, – svarstė A. Gudžius, lemiamą D. Stahlio metimą pavadinęs kosminiu.

„Tikėjausi, kad šis pasaulio čempionatas bus itin įdomus. Atrodo, kad anksčiau didmeistriška vadinta 70 m riba jau nėra kvapą gniaužiantis rezultatas, ją įveikia ir patyrę, ir jaunesni disko metikai. Didelė tikimybė, kad netrukus išmuš valanda, kai sveikinsime naują planetos rekordo autorių“, – sakė K. Čehą treniruojantis olimpinis čempionas estas Gerdas Kanteris.

Disko metimo pasaulio rekordas – 74,08 m – nuo 1986-ųjų tebepriklauso vokiečiui Juergenui Schultui.

Viršijo lūkesčius

400 m bėgimo pusfinalyje startavusi Justė Modesta Morauskaitė bėgo lėčiau nei per atrankos varžybas ir užėmė 24 vietą.

Rugpjūčio 20-ąją nuotolį įveikusi per 51,06 sek., pirmadienį vilnietė užfiksavo kuklesnį rezultatą – 52,15 sek.

„Kovojau iki galo, bet, nors ir esu gana stipri, nesu geriausios sportinės formos, kad antrą dieną iš eilės būčiau lygiavertė varžovė pajėgiausioms pasaulio bėgikėms. Džiaugiuosi, kad pasiekiau pusfinalį, kuris yra tik dar vienas laiptelis mano svajonės – Paryžiaus olimpinių žaidynių – link, – sakė J. M. Morauskaitė. – Šiemet jau viršijau savo ir trenerio lūkesčius.“

Į šios rungties finalą su geriausiu rezultatu – 49,50 sek. – įsiveržė olimpinė čempionė lenkė Natalia Kaczmarek, o 2022 m. pasaulio čempionė Shaunae Miller-Uibo (Bahamai) neįveikė pirmo atrankos barjero (užėmė 37 vietą).

Jamaikietės kolekcija

Įspūdingą savo sportinių trofėjų kolekciją papildė sprinterė jamaikietė Shelly-Ann Fraser-Pryce.

36-erių sportininkė Budapešte iškovojo 100 m bėgimo varžybų bronzos medalį (10,77 sek.). Auksą pelnė pasaulio čempionatų rekordą pagerinusi amerikietė Sha’Carri Richardson (10,65 sek.), sidabrą – kita Jamaikos atstovė Shericka Jackson Jamaica (10,72 sek.).

Sh.-A. Fraser-Pryce jau turi 15 pasaulio čempionatuose iškovotų medalių (iš jų 10 – aukso), taip pat 8 olimpinius trofėjus (tarp jų 3 – aukso).

Šįkart 100 m bėgimo finale dalyvavo ir dvi europietės: šeštą vietą užėmė lenkė Ewa Swoboda (10,97 sek.), aštuntą – britė Dina Asher-Smith (11,00 sek.).

Medaliai

Disko metimas (vyrai): 1. D. Stahlis (Švedija, 71,46 m – pasaulio čempionatų rekordas), 2. K. Čehas (Slovėnija, 70,02 m), 3. M. Alekna (Lietuva, 68,85 m).

Trišuolis (vyrai): 1. H. F. Zango (Burkina Fasas, 17,64 m), 2. L. Martinezas (Kuba, 17,41 m), 3. C. Napolesas (Kuba, 17,40 m).

110 m barjerinis bėgimas (vyrai): 1. G. Holloway’us (JAV, 12,96 sek.), 2. H. Parchmentas (Jamaika, 13,07 sek.), 3. D. Robertsas (JAV, 13,09 sek.).

100 m bėgimas (moterys): 1. Sh. Richardson (JAV, 10,65 sek. – pasaulio čempionatų rekordas), 2. Sh. Jackson (Jamaika, 10,72 sek.), 3. Sh-A. Fraser-Pryce (Jamaika, 10,77 sek.).

– Ar jau praėjo jaudulys?

– Taip, jaudulys praėjo. Čia jau vakar vakare buvo atlėgę viskas ir džiaugėmės iškovota bronza Mykolo.

– Ar dabar jau galima sakyti, kad obuolys, net ir obuoliai turbūt, nuo obels netoli rieda? Ką jūs galvojate apie šį lietuvišką posakį?

– Na, aš manau, kad čia posakis tikrai geras ir šioje vietoje labai tinkamas, nes, kaip ir minėjau, Mykolas disko metimo sektoriuj nevisiškai savo noru, o dėlto, kad nebuvo kitų pasirinkimų be disko metimo. Jis ir futbolą žaidė, ir į aukštį šokinėjo, vaikystėje daugiau save matė futbolininku.

– Kada jūs daugiau jaudinatės – kai jūs pats būdavot stadione ir reikėdavo laukti jūsų metimo eilės ar kai žiūrite į sūnus, kas buvo šiame čempionate?

– Be jokios abejonės, iš šalies stebėti yra daug sudėtingiau nei pačiam dalyvauti. Kai pats dalyvauji, tai ir to jaudulio, na, kažkuriuo momentu būna, bet kai kovoji, tai visas tas jaudulys ir dingsta. O čia, kai nuo tavęs mažai kas priklauso, tu sėdi tribūnose ir stebi, kaip vyksta kova, tai tikrai nėra ramu, ir tuo labiau, kad tikrai dar nebuvo visiškai aišku vakar, kad Mykolas iškovos bronzos medalį, tai reikėjo šiek tiek ir pasijaudinti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Iki to ketvirto metimo… Nes po ketvirto metimo jūs jau buvote tikras, kad čia jau gali pavykti, nes priklausė ir nuo kitų rezultatų.

– Tikrai nebuvau tikras, kad po ketvirto metimo bus viskas taip ramiai, tuo labiau, kad Australijos sportininkas irgi demonstravo gerą sportinę formą ir tikrai numetė 68 m, ir ten jo metimai, kurie neišsilaikė sektoriuj, taip pat buvo tolimi. Jis tikrai kėlė irgi daug nerimo. O kiti varžovai pademonstravo, kad tikrai yra aukščiausio lygio disko metikai ir paskutiniais bandymais labai tolimus metimus išvydome.

– Kaip jūs apibūdintumėte šitą finalą?

– Tai, ko gero, pats įtempčiausias, pats geriausias disko metimo finalas per visą istoriją. Rezultatai kalba patys už save. Ir vien tiktai, kad pagerintas pasaulio čempionato rekordas. Kristjanas Čehas taip pat įrankį numetė 70 m, o ketvirtoji vieta – 68 m 40 cm. Ir to nėra buvę niekada, kad numetę 68 m neiškovotum jokio medalio, o atsidurtum tik pakilos papėdėje. Tai iš tikrųjų tie rezultatai labai aukšti ir čempionatas, aš manau, kad vykęs, ir džiaugiamės, kad turime kuo pasidžiaugti ir mes Lietuvoje.

– Ar jūs galvojate apie savo čempionatus, kuriuose dalyvavote, kai stebite naujausius čempionatus, kai stebite, kaip sekasi jūsų sūnums? Nes šitas čempionatas šiek tiek priminė galbūt jums 2005 m., kuomet jūs taip pat numetėt diską geriausiai, nors nebuvot pirmoje pozicijoje, ar ne? Ar prisimenat šitą čempionatą?

– Taip, puikiai prisimenu. Tikrai buvo ta įnirtinga kova, kada buvo paskutinis metimas. Ir dabar Danieliui Stahliui reikėjo paskutiniu metimu parodyti, kad esi stipriausias ir jis tą padarė. Tai iš tikrųjų sportininkui tai daug ką reiškia ir prideda labai daug pasitikėjimo savo jėgomis. Ir ateities startams tai turės didelės įtakos.

– Ar jūs duodate patarimų sūnui?

– Na, patarimais dalinamės. Jeigu ko paklausia, visada atsakau jiems, padedu.

– Ar jie klauso?

– Visaip būna, kartais klauso. Dabar gal labiau klauso, anksčiau mažiau klausydavo. Vis tik, jeigu yra ką pasakyti, tai būtinai aš jiems tai perduodu.

Diską mėtė broliai

Vakar vakare pasaulio čempionato medalio Budapešte (Vengrija) siekė ne vien Mykolas Alekna, bet ir olimpietis Andrius Gudžius.

Tarp dvylikos finalininkų patekę lietuviai atrankos etapą užbaigė užėmę aukštas pozicijas: Mykolas buvo antras (66,04 m), Andrius – šeštas (65,50 m).

Sėkmingiausiai pasirodė olimpinis čempionas švedas Danielis Stahlis (66,25 m). Nesistengė iš paskutiniųjų plėšytis ir kitas favoritas – 2022-ųjų pasaulio čempionas slovėnas Kristjanas Čehas (65,95 m), taip pat 2021 m. Tokijo žaidynių prizininkas austras Lukas Weisshaidingeris (65,61 m).

„Šeši–aštuoni sportininkai gali siekti trofėjų, todėl bus įdomu“, – lemiamą kovą prognozavo A. Gudžius.

Debiutantas Martynas Alekna, vyresnysis Mykolo brolis, tarp 35 disko metikų užėmė 20 vietą (62,57 m).

Bėgikė dalijosi džiaugsmu

Moterų disko metimo varžybose Ieva Zarankaitė (59,98 m, 14 vieta) aplenkė 23 varžoves, tačiau į finalą nepateko.

Geriausias lietuvės rezultatas į sezoną – 60,63 m, o karjeros rekordas – 62,08 m.

Budapešte dvyliktą bilietą į finalą į pelniusi nigeriečių kraujo turinti Italijos atstovė Daisy Osakue per atranką diską numetė 61,31 m.

Bėgikė Modesta Justė Morauskaitė užfiksavo savo geriausią rezultatą šį sezoną: 400 m – 51,06 sek. (16 vieta tarp 48 dalyvių). Tai lėmė jai bilietą į pusfinalį.

„Pasiruošimas nebuvo labai lengvas, trukdė traumos. Čia varžovių lygis – be galo aukštas. Tad smagu, kad galiu dovanoti džiaugsmo tiek sau, tiek treneriui ir visiems, manimi tikėjusiems", – kalbėjo M. J. Morauskaitė.

Nefinišavo ir čempionai

20 km sportinio ėjimo varžybų nebaigė Marius Žiūkas: 14 m nužingsniavęs lietuvis buvo diskvalifikuotas už taisyklių pažeidimus.

„Ėjimo technika turi savitų niuansų, todėl ji kiekvieną kartą ideali nebūna. Šįsyk turbūt nebuvau techniškiausias sportininkas“, – svarstė M. Žiūkas.

Pasaulio čempionu tapo ispanas Alvaro Martinas (1 val. 17 min. 32 sek.). Sidabro medalį iškovojo švedas Perseusas Karlstroemas (1 val. 17 min. 39 sek.), bronzos – brazilas Caio Bonfimas (1 val. 17 min. 47 sek.).

Nefinišavo Tokijo olimpiados čempionas italas Massimo Stano. Tik penkioliktą vietą užėmė olimpinis vicečempionas japonas Kokis Ikeda (1 val. 19 min. 44 sek.), 24 poziciją – 2022 m. pasaulio čempionas japonas Toshikazu Yamanishis (1 val. 21 min. 39 sek.).

Atskleidė siekius

Vieną prestižiškiausių lengvosios atletikos rungčių – 100 m bėgimą – laimėjo amerikietis Noah Lylesas (9,83 sek.).

„Atvykau į Budapeštą trijų aukso medalių. Manau, kad kova dėl pirmo iš jų – pati sunkiausia“, – pareiškė sprinteris, užsimojęs siekti pergalių 200 m ir su komanda – estafetėje 4 po 100 m.

Sidabrą pelnė Botsvanos atstovas Letsile’as Tebogo (9,88 sek.), bronzą – britas Zhamelas Hughesas (taip pat 9,88 sek.).

Ketvirtą užėmusio jamaikiečio Oblique Seville rezultatas – toks pat, kaip pastarųjų dviejų prizininkų (9,88 sek.).

Į finalą nepateko Tokijo olimpinių žaidynių čempionas Lamontas Marcellas Jacobsas (Italija), olimpinis vicečempionas ir 2019 m. ir 2022 m. pasaulio čempionas amerikietis Fredas Kerley.

Agresoriai – už durų

Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos („World Athletics“) prezidentu trečiai kadencijai perrinktas 66-erių metų britas Sebastianas Coe.

Dukart olimpinis 1 500 m bėgimo čempionas šiai organizacijai vadovauja nuo 2015-ųjų.

Paklaustas, kokių šansų dalyvauti 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse turi Rusijos ir Baltarusijos sportininkai, S. Coe atsakė: „Vargu ar jie gali to tikėtis, turint galvoje, kas vyksta Ukrainoje. Mes stebime situaciją, tačiau kol kas nematyti ženklų, kurie galėtų pakeisti mūsų poziciją.“

„World Atletics“ nuo 2022-ųjų kovo yra užtrenkusi tarptautinių varžybų duris Rusijos ir Baltarusijos lengvaatlečiams.

Medaliai

20 km sportinis ėjimas (vyrai): 1. A. Martinas (Ispanija, 1 val. 17 min. 32 sek.), 2. P. Karlstroemas (Švedija, 1 val. 17 min. 39 sek.), 3. C. Bonfimas (Brazilija, 1 val. 17 min. 47 sek.).

Rutulio stūmimas (vyrai): 1. R. Crouseris (JAV, 23,51 m, pasaulio čempionatų rekordas), 2. L. Fabbri (Italija, 22,34 m), 3. J. Kovacsas (JAV, 22,12 m.).

10 000 m bėgimas (moterys): 1. G. Tsegay (Etiopija, 31 min. 27,18 sek.), 2. L. Gidey (Etiopija, 31 min. 28,16 sek.), 3. E. Taye (Etopija, 31 min. 28,31 sek.).

Mišri bėgimo estafetė 4 po 100 m: 1. JAV (3 min. 08,80 sek., pasaulio rekordas), 2. Didžioji Britanija (3 min. 11,06 sek.), 3. Čekija (3 min. 11,98 sek.).

20 km sportinis ėjimas (moterys): 1. M. Perez (Ispanija, 1 val. 26 min. 51 sek.), 2. J. Montag (Australija, 1 val. 27 min. 16 sek.), 3. A. Palmisano (Italija, 1 val. 27 min. 26 sek.).

Šuoliai į tolį (moterys): 1. I. Vuleta (Serbija, 7,14 m), 2. T. Davis-Woodhall (JAV, 6,91 m), 3. A. Rotaru-Kottmann (Rumunija, 6,88 m).

Kūjo metimas (vyrai): 1. E. Katzebergas (Kanada, 81,25 m), 2. W. Nowickis (Lenkija, 81,02 m), 3. B. Halaszas (Vengrija, 80,82 m).

Septynkovė (moterys): 1. K. Johnson-Thompson (Didžioji Britanija, 6 740 taškų), 2. A. Hall (JAV, 6 720 tšk.), 3. A. Vetter (Nyderlandai, 6 501 tšk.).

10 000 m bėgimas (vyrai): 1. J. Cheptegei (Uganda, 27 min. 51,42 sek.), 2. D. S. Ebenyo (Kenija, 27 min. 52,60 sek.), 3. S. Barega (Etiopija, 27 min. 52,72 sek.).

100 m bėgimas (vyrai): 1. N. Lylesas (JAV, 9,83 sek.), 2. L. Tebogo (Botsvana, 9,88 sek.), 3. Z. Hughesas (Didžioji Britanija, 9,88 sek.).