Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad tebevykstantis karas Ukrainoje ne visada turėtų būti siejamas su galimu Rusijos branduoliniu atsaku.

Praeitą savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie atnaujintą branduolinių ginklų panaudojimo politiką. Naujosios gairės leidžia duoti branduolinį atsaką į oro antskrydžius Rusijos teritorijoje arba nebranduolinės šalies, kurią remia branduolinės valstybės, atakas.

Pasak pranešimų, Rusija sekmadienį numušė 125 Ukrainos bepiločius orlaivius. Pirmadienį Maskvoje kalbėdamas su žiniasklaidos atstovais, D. Peskovas atsakė į klausimą, ar tai nėra didžiulė oro ataka, į kurią Rusija pagal naująją doktriną galėtų sureaguoti pasitelkdama branduolinius ginklus.

„Nėra reikalo perdėtai interpretuoti šį dokumentą. Taip, tai labai svarbu, o svarbūs sprendimai bus atitinkamai įforminti“, – tvirtino D. Peskovas.

„Labai tikėtina, kad visi šie sprendimai jau priimti“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, komentuodamas žiniasklaidos pranešimus apie diskusijas šia tema tarp JAV, Didžiosios Britanijos ir Ukrainos.

Kyjivas jau daug mėnesių prašo leidimo amerikiečių ir britų raketomis smogti ypač rusų kariniams aerodromams Rusijoje teritorijoje. Iš čia rusų kariniai lėktuvai reguliariai kyla rengti pražūtingų atakų prieš kaimyninę šalį. Ukrainiečių ginklai, išskyrus dronus, rusų aerodromų nepasiekia. Maskva įspėjo dėl tokio leidimo.

„Bet kokie tokie sprendimai, kuriuos priima kolektyviniai Vakarai ir tada įgyvendina Ukraina, yra dar vienas įrodymas, kad karinė specialioji operacija yra būtina ir neturi alternatyvų“, – sakė D. Peskovas.

Trečiadienį Kyjive lankosi JAV ir Didžiosios Britanijos diplomatijos vadovai.

Šis kaltinimas pasigirdo po to, kai išvakarėse objekte lankėsi Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi, perspėjęs dėl „labai rimtos“ rizikos, kad jame gali įvykti branduolinė avarija.

R. Grossi atkreipė dėmesį, kad ligi šiol jėgainė buvo eksploatuojama kaip įprasta, nors Rusija ir teigia, kad plataus masto išpuolį Rusijos teritorijoje surengusios ukrainiečių pajėgos mėgino atakuoti šį objektą dronais.

Savo apsilankymo metu jis pasakė, kad Rusija jam yra pranešusi apie menamus dronų antskrydžius, tačiau daugiau informacijos nesuteikusi ir nenurodžiusi, kas dėl jų kaltas.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį leido suprasti, kad R. Grossi nebuvo visiškai atviras.

„R. Grossi matė dronų antpuolių jėgainėje pasekmes, įvertino tokių antpuolių keliamą grėsmę, taip pat šiuo metu egzistuojančią galimą grėsmę“, – pasakė jis.

„Dėl suprantamų priežasčių TATENA teigia neturinti įgaliojimų atskleisti, kas įvykdė šiuos antpuolius, tačiau šiuo atveju tai yra taip akivaizdu, kad nekyla jokių klausimų. Ukrainos kaltė dėl branduolinio pavojaus eskalavimo yra daugiau nei akivaizdi“, – D. Peskovo žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Ukrainą dėl pasikėsinimo į branduolinę jėgainę, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Kyjivas šiuos kaltinimus paneigė.

Rugpjūčio 6 d. Ukrainos daliniai pirmą kartą per plataus masto invaziją, V. Putino nurodymu prasidėjusią 2022 m. vasarį, užėmė dalį Rusijos teritorijos.

Tiksli ukrainiečių fronto Rusijos Kursko regione buvimo vieta nėra aiški, nors teigiama, kad priešakiniai daliniai gali būti arčiau nei už 30 kilometrų nuo branduolinės jėgainės.

Pasak Rusijos žiniasklaidos, jis buvo sulaikytas rugpjūčio 2 dieną. Pulkininkui pareikšti kaltinimai maisto davinių Ukrainoje kariaujantiems Rusijos kareiviams grobstymu, jis savo kaltės dėl to nepripažįsta.

„Panašu, kad D. Peškovo suėmimas yra dalis suderintų Kremliaus pastangų pašalinti aukšto rango Rusijos pareigūnus iš Rusijos gynybos ministerijos ir taip netiesiogiai nubausti vadus už kariuomenės nesėkmes arba išsaugoti tik lojalius ir paklusnius karininkus aukščiausioje Rusijos karinėje vadovybėje“, – teigia JAV analitikai. 

Pranešime priduriama, kad 144-osios motorizuotųjų šaulių divizijos elementai vykdė puolimo operacijas Ternų-Nevskės rajone Luhansko srityje ir pasiekė tik ribotų laimėjimų, o pastaruoju metu dėl nedidelio masto Ukrainos kontratakų šioje srityje prarado dalį teritorijos.

Gegužę Rusijos teismas suėmė buvusį 58-osios jungtinės armijos vadą generolą majorą Ivaną Popovą ir apkaltino korupcija. Jis buvo nušalintas nuo pareigų pernai liepą, kai sukritikavo padėtį Rusijos kariuomenėje ir sakė, kad ji patiria labai daug aukų.

Daugelis šalių, įskaitant devynias Lotynų Amerikos šalis, suabejojo rezultatais, o pirmadienį Venesueloje žmonės išėjo į gatves protestuoti prieš Nicolaso Maduro (Nikolaso Maduro) pergalę šalies vadovo rinkimuose.

„Matome, kad opozicija nenori pripažinti pralaimėjimo. Tačiau manome, kad ji privalo tai padaryti“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Maskva palaiko draugiškus santykius su N. Maduro, o pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jį pasveikino su perrinkimu.

D. Peskovas antradienį taip pat perspėjo kitas šalis, kurių jis neįvardijo, nesikišti į Venesuelos politiką.

„Labai svarbu, kad trečiosios šalys neskatintų bandymų pakeisti padėtį Venesueloje ir kad Venesuela būtų laisva nuo išorės įtakos“, – pridūrė jis.

Maskva nuolat tvirtina, kad antivyriausybinius protestus Rusijoje ir jos sąjungininkėse esą finansuoja arba kursto Vakarai.

Pranešama, kad protesto Venesuelos šiaurės vakarinėje Jarakujaus valstijoje metu žuvo vienas žmogus, kai saugumo pajėgos, malšindamos demonstracijas, panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas.

Sekmadienį šalies lyderiui lojali rinkimų taryba paskelbė, kad N. Maduro surinko 51,2 proc. balsų, o tai reiškia, kad jis buvo perrinktas trečiajai šešerių metų kadencijai. Tačiau opozicija ir pagrindinės regiono kaimynės iš karto atmetė oficialius rezultatus.

61-erių N. Maduro pirmadienį dalyvavo posėdyje, kuriame Nacionalinė rinkimų taryba (CNE) patvirtino jo perrinkimą trečiajai šešerių metų kadencijai.

Jis atmetė tarptautinę kritiką ir abejones dėl sekmadienio balsavimo rezultatų, teigdamas, kad Venesueloje bandyta įvykdyti „fašistinį ir kontrrevoliucinį“ perversmą.

Tuo metu opozicijos kandidatas Edmundo Gonzalezas Urrutia (Edmundas Gonsalesas Urutija) sekmadienį vykusiuose rinkimuose, anot rinkimų tarybos, surinko 44,2 proc. balsų.

Opozicijos koalicija atmetė prezidento pergalę rinkimuose, teigdama, kad jos kandidatas iš tikrųjų surinko 70 proc. balsų.

Nuo Tarybų Sąjungos žlugimo Rusija susidūrė su daugybe demografinių problemų, įskaitant gyventojų senėjimą, vyrų nutekėjimą dėl konflikto Ukrainoje ir mažiausią per 17 metų gimstamumo lygį.

„Dabar jis yra siaubingai žemas – 1,4 (gimimų vienai moteriai). Tai panašu į Europos šalis, Japoniją ir taip toliau. Tačiau tai pražūtinga tautos ateičiai“, – žiniasklaidos festivalyje sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Kiekvienas, turintis daug vaikų, yra didvyris. Gyvename didžiausioje pasaulio šalyje. O mūsų kasmet vis mažiau. Ir vienintelis būdas su tuo susidoroti – didinti vidutinį gimstamumą“, – sakė D. Peskovas.

1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai, Rusijoje gyveno apie 148 mln. žmonių, o dabar, po ilgo didelio mirtingumo ir mažo gimstamumo laikotarpio dešimtajame dešimtmetyje, jų yra apie 144 mln.

Gimstamumas šalyje nuo sovietinių laikų taip ir neatsigavo, nors prezidento Vladimiro Putino vyriausybė gausioms šeimoms siūlo dosnias išmokas ir hipotekos subsidijas.

Pastaruoju metu būta daug mirčių nuo COVID-19, šimtai tūkstančių vyrų pabėgo iš šalies, kad išvengtų mobilizacijos į karą Ukrainoje, o migracija į Rusiją 2023 metais pasiekė žemiausią per dešimtmetį lygį.

Demografai prognozuoja, kad iki 2040-ųjų Rusijos gyventojų skaičius gali sumažėti iki 130 milijonų.

Paklaustas, ar jaunos šeimos vis dar gali tikėti ateitimi, Kremlius atkreipė dėmesį į panašią demografinę padėtį kitose šalyse.

„Deja, tai yra tendencija“, – sakė D. Peskovas.

„Padėtis kurį laiką išliks sudėtinga, tačiau vyriausybė daug dirba šiuo klausimu ir tai yra vienas svarbiausių Rusijos prezidento prioritetų“, – pridūrė jis.

„Tačiau, kaip matome, jie nebuvo sėkmingi“, – interviu ukrainiečių portalui „New Voice“ pareiškė žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas. Jis nenurodė, kuo paremti tokie jo teiginiai. Generolas taip pat neužsiminė, kad su tokiais planais galėtų būti susijusi jo tarnyba ar kitos Kyjivo slaptosios tarnybos.

Tačiau K. Budanovas žinomas dėl provokacijų, kurios yra jo psichologinio karo dalis. Į jo pareiškimą sureagavo Kremlius. Atstovas Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad pirmojo Rusijos žmogaus saugumu rūpinamasi tinkamai. „Kyjivo režimo keliama grėsmė yra akivaizdi“, – sakė jis Maskvoje valstybinei naujienų agentūrai TASS.

K. Budanovas toliau pylė alyvos į ugnį, pareikšdamas, kad V. Putinas Rusijos elite nebėra visų pripažįstama kompromisinė figūra. Tačiau kadangi jis jau daugiau kaip 20 metų yra valdžioje, rusai esą bijo jo netekti. Todėl K. Budanovas teigė manantis, kad po V. Putino mirtis bus panaši situacija, kaip po sovietų diktatoriaus Josifo Stalino mirties 1953 m. Žmonėms Sovietų Sąjungoje tada „žlugo visas jų pasaulis, jie nežinojo, kaip toliau gyventi“, kalbėjo Ukrainos karinės žvalgybos vadas.

Apie bandymus pasikėsinti į V. Putiną per ilgą jo vadovavimo Kremliui laikotarpį žinoma mažai. K. Budanovas 2022 m. gegužę sakė, kad praėjus kelioms dienoms po V. Putino pradėto karo prieš Ukrainą nepavyko pasikėsinimas į Rusijos prezidentą, kurį rengė vyrai iš Kaukazo. To įrodymų jis nepateikė.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas šeštadienį kalbėjo apie „paradoksą“, kai „Europa yra mūsų raketų taikinys, mūsų šalis yra JAV raketų Europoje taikinys“. Jis pridūrė: „Turime pajėgumų sulaikyti šias raketas, tačiau potencialios aukos yra šių šalių sostinės“.

JAV ir Vokietija trečiadienį bendrame pareiškime paskelbė, kad nuo 2026 m. Vokietijoje bus dislokuoti nauji JAV ilgojo nuotolio ginklai – tokie, kaip sparnuotosios raketos „Tomahawk“ ir šiuo metu dar kuriamos hipergarsinės raketos. Tai esą bus JAV indėlis į „integruotą Europos atgrasymą“.

Pranešime, paskelbtame NATO viršūnių susitikimo Vašingtone kuluaruose, sakoma, kad tolimojo nuotolio raketų „epizodinis dislokavimas“ prasidės 2026 metais.

„Žinoma, kad tai viešųjų ryšių akcija, šiuo atveju – krauju paremta viešųjų ryšių akcija“, – Rusijos valstybinei televizijai pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Ukrainiečiai, anot jo, netinkamai panaudojo savo oro gynybą, ir viena iš jos raketų pataikė į ligoninę. Dabar Kyjivas esą šia tragedija naudojasi, kad sukurtų foną prezidento Volodymyro Zelenskio dalyvavimui NATO viršūnių susitikime.

Per ataką pirmadienį ligoninė buvo smarkiai apgadinta. Oficialiais duomenimis, žuvo mažiausiai du suaugusieji, įskaitant gydytoją. 32 žmonės buvo sužeistu, tarp jų – 8 vaikai.

Rusija reguliariai apšaudo Ukrainos miestus dronais ir raketomis, o tokios atakos pareikalauja ir civilių aukų. Po daug aukų nusinešusių atakų Rusija neretai tvirtina, kad į civilinį objektą pataikė Ukrainos oro gynybos raketa.

D. Peskovas dabar šiame kontekste skundėsi, kad Vakarai nenori girdėti tokių Rusijos teiginių.

Jungtinės Tautos antradienį paskelbė, jog „labai tikėtina“, kad vaikų ligoninė Kyjive nukentėjo nuo „tiesioginio smūgio“, kai į ją pataikė „Rusijos Federacijos paleista“ raketa.

JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vadovės Danielle Bell teigimu, dar būtina atlikti nuodugnesnį šio incidento tyrimą, tačiau filmuotoje medžiagoje „matyti, kaip ginklas pataiko tiesiai į ligoninę“, – Ženevoje kalbėdama su žurnalistais pasakė ji.

„Prancūzų rinkėjų preferencijos mums yra daugiau ar mažiau aiškios“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) sekmadienį iškovojo triuškinančią pergalę pirmajame rinkimų ture, antrą vietą pelnė kairiųjų koalicija, o prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) centristai liko treti.

Savo pareiškime sekmadienio vakarą E. Macronas paragino sudaryti platų aljansą prieš kraštutinius dešiniuosius antrajame rinkimų ture liepos 7-ąją. Į jį kiekvienoje apygardoje pateks du arba trys kandidatai, jei pirmajame ture nebuvo išaiškintas nugalėtojas.

Tačiau prieš liepos 7 dieną vyksiantį antrąjį rinkimų turą svarbiausia yra tai, ar RN gaus absoliučią daugumą naujojoje Nacionalinėje Asamblėjoje, kad galėtų suformuoti vyriausybę ir premjeru paskirti Marine Le Pen (Marin Le Pen) proteguojamą 28-erių Jordaną Bardellą (Žordaną Bardelą).

Rusijos pareigūnai teigė, kad Prancūzijos rinkimų rezultatai bus vertinami kartu su politiniais įvykiais kitose šalyse, įskaitant artėjančius balsavimus JAV ir Jungtinėje Karalystėje.

„Praėjusią savaitę matėme, kaip [Joe] Bidenas (Džo Baidenas) pralaimėjo debatus [prieš Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą)]. O dabar pralaimėjo Macrono partija, užėmusi trečią vietą įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimuose. Valdžioje esantys valstybių vadovai patiria triuškinančius pralaimėjimus“, – teigė Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas.

Kiti Rusijos pareigūnai ir politikos analitikai skeptiškai įvertino galimybę, kad šie įvykiai gali nulemti ryškų Kremliaus ir Vakarų šalių santykių pasikeitimą.

„Neturėtume tikėtis, kad po parlamento rinkimų pagerės Paryžiaus ir Maskvos santykiai“, – vietos žiniasklaida citavo Užsienio reikalų komisijos vicepirmininką Vladimirą Džabarovą.

„Negalima pervertinti „Nacionalinis sambūrio“ svarbos ir jos įtakos Prancūzijos politikai, – taip pat perspėjo analitikas Georgijus Bovtas per Rusijos radiją BFM. – RN lyderiai jau leido suprasti, kad Prancūzijos parama Ukrainai nebus kvestionuojama.“