„Rusija, kaip ir daugelis įvairių šalių, nepripažįsta šio teismo jurisdikcijos, taigi teisiniu požiūriu šio teismo sprendimai yra niekiniai“, – pareiškė žurnalistams Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusija nėra TBT narė.

TBT penktadienį paskelbė išdavęs Rusijos prezidento V. Putino arešto orderį dėl „neteisėtos“ ukrainiečių vaikų „deportacijos“.

„Įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“, – rašoma pranešime, paskelbtame teismo interneto svetainėje.

TBT taip pat išdavė Rusijos vaikų teisių apsaugos kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderį dėl panašių kaltinimų.

„Mano atžvilgiu buvo visų šalių sankcijų, net Japonijos, dabar tai arešto orderis, na ir įdomu gi, kas bus toliau, – pareiškė M. Lvova-Belova, kurią cituoja valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. – Na o mes tęsime savo darbą.“

Anot jos, arešto orderio išdavimas rodo „Rusijos darbo padedant vaikams specialiosios karinės operacijos zonoje pripažinimą“.

„Puiku, kad tarptautinė bendruomenė įvertino darbą padedant mūsų šalies vaikams, kad mes jų nepaliekame karo veiksmų zonose, kad mes juos išvežame, kad mes kuriame jiems geras sąlygas, kad mes juos apsupame mylinčiais, rūpestingais žmonėmis.“

Maskvos puolimo prieš Kyjivą metu tarp proeuropietiškos Moldovos, įsiterpusios tarp Ukrainos ir Rumunijos, ir Rusijos tvyro didelė įtampa.

„Moldova puola į antirusišką isteriją“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Konstruktyvaus dialogo stoka kenkia pačiai Moldovai“, – pridūrė jis.

Jis sakė, kad Maskvos santykiai su Kišiniovu yra įtempti, ir perspėjo mažą šalį būti „labai, labai atsargia“ su savo pareiškimais.

Praėjusią savaitę ministras pirmininkas Dorinas Receanas (Dorinas Rečanas) pareiškė, kad Kišiniovas turėtų „toliau dėti pastangas, kad Rusijos kariuomenė būtų išvesta“ iš Padniestrės.

„Padniestrės teritorija turi būti demilitarizuota“, – sakė jis parlamente.

Padniestrė yra siauras su Ukraina besiribojantis regionas, kuris po trumpo karo 1992 metais atsiskyrė nuo Moldovos, tačiau tarptautiniu mastu jis nepripažįstamas. Nuo to laiko ten dislokuoti Rusijos kariai.

Moldova, neturtinga 2,6 mln. gyventojų turinti šalis, kurioje gyvena nemažai rusų, pastaraisiais metais pasuko provakarietiška kryptimi, tuo sukeldama Maskvos pasipiktinimą.

Prieš beveik metus pradėjęs plataus masto puolimą prieš Ukrainą, Kremlius buvo kaltinamas įtampos Padniestrėje didinimu siekiant destabilizuoti padėtį Ukrainoje ir Moldovoje.

„Pasirodžius naujiems kolektyvinių Vakarų tiekiamiems ginklams, Rusija maksimaliai išnaudos savo potencialą, kad atsakytų“, – teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams komentaruose, kuriuos cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Įtampa tarp dviejų didžiausių pasaulio branduolinių galybių buvo pasiekusi aukščiausią nuo Šaltojo karo laikų tašką dar prieš Rusijai pasiunčiant karius į Ukrainą praėjusių metų vasarį, tačiau nuo to laiko ji yra dar labiau išaugusi.

Valstybės departamentas kaltino Rusiją sustabdžius karinių objektų inspektavimą ir atšaukus derybas, tačiau nekaltino Maskvos padidinus branduolinių galvučių arsenalą tiek, kad būtų viršytos sutartos ribos.

„Manome, kad tęsti šią sutartį yra labai svarbu“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Kita vertus, matome, kad Jungtinės Valstijos faktiškai sugriovė teisinę sistemą ginklų kontrolės ir saugumo srityje“, – pridūrė jis.

Anksčiau trečiadienį Rusijos ambasadorius JAV teigė, kad Maskva „nepriekaištingai laikėsi“ susitarimo ir toliau jo laikysis.

„Atsakomybė už naujosios START klausimų eskalavimą tenka tik Vašingtonui“, – sakoma ambasadoriaus Anatolijaus Antonovo pareiškime ambasados socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) netrukus po to, kai pradėjo eiti pareigas, pratęsė naujosios START sutarties galiojimą iki 2026 metų po to, kai ankstesnė Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija nutraukė ankstesnius ginklų kontrolės susitarimus ir nesiryžo išsaugoti dabartinės formos naujosios START sutarties.

Rugpjūčio pradžioje Maskva paskelbė, kad pagal naująją START sutartį sustabdo JAV vykdomus karinių objektų inspektavimus. Ji teigė, kad taip reaguoja į amerikiečių trukdymą Rusijai atlikti inspektavimus, o Vašingtonas šį kaltinimą neigė.

Rusija neribotam laikui atidėjo derybas pagal naująją START, kurios turėjo prasidėti Kaire lapkričio 29 dieną, apkaltinusi JAV „toksiškumu ir priešiškumu“.

„Tai, ką pasakė B. Johnsonas, yra netiesa. Tiksliau, tai melas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Be to, tai arba sąmoningas melas – tada reikia paklausti B. Johnsono, kokiu tikslu jis pasirinko tokią įvykių versiją, – arba tai buvo netyčinis melas, ir jis iš tikrųjų nesuprato, apie ką su juo kalbėjo prezidentas V. Putinas“, – pridūrė jis.

Kaip teigiama naujame transliuotojo BBC dokumentiniame filme, kuris turi būti parodytas pirmadienį, toks grasinimas nuskambėjo telefonu prieš pat Maskvai 2022 metų vasarį įsakant įvesti karius į Ukrainą.

„Žinau, kas buvo aptarta per šį pokalbį... Jokių grasinimų raketomis nebuvo“, – sakė D. Peskovas.

BBC dokumentiniame filme pasakojama apie ne vienus metus iki invazijos į Ukrainą didėjusius nesutarimus tarp Rusijos lyderio ir Vakarų.

Filme pasirodo ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis – jis pasakoja apie savo sužlugdytą siekį įstoti į NATO prieš Rusijos puolimą.

„Jei žinote, kad rytoj Rusija okupuos Ukrainą, kodėl neduodate man ko nors, kuo galėčiau tai sustabdyti? – sakė jis. – Arba, jei negalite man to duoti, sustabdykite jį patys.“

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas per kasdienę spaudos konferenciją sakė, kad „šios siuntos nieko gero neatneš būsimiems Berlyno ir Maskvos santykiams“ ir pridūrė: „Jos paliks ilgalaikį pėdsaką.“

„Potencialiai tai itin pavojinga, tai reikš konflikto pakėlimą į visiškai naują lygį, o tai, žinoma, nereikštų gera kalbant apie pasaulinį ir visos Europos saugumą“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Šį savaitgalį pasauliui besiruošiant sutikti Naujuosius metus, V. Putinas išsiuntė sveikinimus Maskvai palankių šalių, įskaitant Turkiją, Siriją, Venesuelą ir Kiniją, vadovams. 

Tačiau V. Putinas su Naujausiais metais nesveikins JAV, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų – šalių, kurios įvedė sankcijas Rusijai dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. 

„Šiuo metu su jais nebendraujame“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Ir prezidentas jų nesveikins, atsižvelgdamas į nedraugiškus veiksmus, kurių jie nuolat imasi“, – pridūrė jis. 

Vasario 24 dieną Maskva šokiravo Vakarų pasaulį pasiųsdama karius į Ukrainą. Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Vakarų šalys tiekia Ukrainai ginkluotę, įskaitant artilerijos, oro gynybos ir prieštankines sistemas, taip pat teikia kitokią svarbią paramą. Kyjivas ragina sąjungininkus šią paramą didinti.

„Kol kas nėra nei vieno Ukrainos „taikos plano“, pradėkime nuo to. Dar kartą kartoju: negali būti jokio Ukrainos „taikos plano“, kuris neatsižvelgtų į šiandienos realijas, kai Rusijos dalimi tampa nauji regionai“, – laikraščiui RBK teigė Vladimiro Putino atstovas.

Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.

Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje V. Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.

Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.

Ukraina teigia, kad niekada nesiderės su Rusija, kol ji yra valdoma V. Putino.