Iššūkį režisuoti spektaklį pagal legendinę pjesę priėmė Dainius Kazlauskas, o vaidmenis kuria „Domino“ teatro senbuviai Renata Kutinaitė, Valentinas Krulikovskis, Tomas Žaibus, Agnė Levickaitė bei dvi šio teatro debiutantės aktorės Karina Stungytė ir Justina Nemanytė.

Spektaklio veiksmas vyksta meilės mieste Paryžiuje. Bernaras – jaunas, žavus amerikietis architektas. Kur kas labiau už architektūrą jis mėgsta… moteris! Taip! Dailias, seksualias, nenuspėjamas... O kuo jų daugiau, tuo gyvenimas tik įdomesnis! Trys jo sužadėtinės stiuardesės dirba skirtingose avialinijų kompanijose. Kaip patogu! Viskas, ko reikia, tai atidžiai suderinti tvarkaraščius, kad jos niekada viena kitos nesutiktų. Šiai žaviai idiliškai rutinai vadovauja ištikima tarnaitė Berta, o į svečius užsukusiam vaikystės draugui Roberui belieka tik pavydėti. Iki tol... kol koją pakiša didysis progresas: nauji „Boeing“ lėktuvai tampa didesni, galingesni ir... greitesni! Nutinka tai, kas ir turėjo nutikti: Bernaro sužadėtinių tvarkaraščiai susipina...

Prancūzų dramaturgo Marko Kamulečio (Marc Camoletti) pjesė „Boeing Boeing“ 1991 m. pateko į Gineso rekordų knygą kaip daugiausiai kartų pasaulyje parodyta prancūziška pjesė. Ji pastatyta daugiau kaip 60-yje šalių, spektaklis visame pasaulyje iki dabar yra parodytas ne mažiau kaip 25 000 kartų. Po premjeros Paryžiuje ši komedija su nedidele pertrauka buvo rodoma kasdien net 44 metus! Parašyta dar 1960 metais, pjesė netrukus debiutavo Brodvėjaus teatre, buvo ekranizuota ir laimėjo kelis reikšmingus „Tony“ apdovanojimus.

Komedijos „Boeing Boeing“ premjera visoje Lietuvoje – nuo gruodžio 15 d.

23.21 val. gautas pranešimas apie gaisrą prekybos centre „Domino“, kavinėje „Trečias blokas“.

Atvykus gaisrininkams, antrajame pastato aukšte tvyrojo dūmai, veikė gaisro gesinimo vandeniu sistema. Kavinės virtuvėje degė maisto šaldikliai.

Gaisro metu apdegė trys šaldikliai, dalis sienos, aprūko patalpos, vandeniu užlietos pirmojo aukšto patalpos.

Tam, kad galėtų įtikinamai atlikti savo vaidmenis, kūrybinė komanda nusprendė pagilinti žinias šioje srityje: lankėsi pas Santaros klinikų psichiatrijos skyriaus vedėją, gydytoją psichiatrą Edgarą Dlugauską.

„Sulaukęs skambučio iš „Domino“ teatro šiek tiek nustebau, tačiau gavęs paaiškinimą, kad šiuo metu aktoriai ruošiasi naujam spektakliui, kuriame personažai pristatomi su keistomis diagnozėmis, pagalvojau, kad laukia kažkas labai įdomaus. Pabendravęs su aktoriais supratau, koks sudėtingas ir atsakingas darbas jų laukia – sukurti juk reikia komediją, o spektaklio veikėjai – žmonės, turintys sunkias, neįprastas bei sudėtingas diagnozes“, – sako gydytojas psichiatras Edgaras Dlugauskas.

Aktoriai Juozas Gaižauskas, Valda Bičkutė, Gabrielė Malinauskaitė, Andrius Povilauskas, Neringa Varnelytė užvertė gydytoją klausimais apie keistąsias diagnozes, negirdėtais pavadinimais: Tureto sindromas, nozofobija, echolalija, obsesinis skaičiavimo sutrikimas, simetrofobija. Jiems buvo svarbu suprasti, kaip jaučiasi tokiais keistais sutrikimais sergantys žmonės, kaip į juos reaguoja aplinkiniai.

Aplinkiniams tikrai būna sunku bendrauti su tokiais nevalingais ir nešvankiais keikūnais, nors juk jie tai daro netyčia, nejučia.

„Besiruošiant spektakliui, susidūrėme su išties nelengva užduotimi – suvaidinti ne tik labai ryškius, charakteringus personažus, tačiau psichikos sutrikimų ir fobijų turinčius pacientus. Mums, aktoriams, įsijaučiant į savo personažą, labai svarbu jį pažinti, susigyventi su juo, o sužinojus apie kai kurias diagnozes pirmą kartą, net neįsivaizdavome, kaip gyvena, ką jaučia tokie žmonės, todėl buvo labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti, kaip jie elgiasi realiame gyvenime“, – sako N. Varnelytė, kurianti dievobaimingos bailės Mari vaidmenį.

Spektaklyje „Psichai“ aktorius J. Gaižauskas įkūnys nevaldomą keikūną Bernardą. Susitikimo metu jis nesusilaikė nepaklausęs, ar keiksmas ne laiku ir ne vietoje iš tikrųjų yra nevaldoma liga? Gydytojo E. Dlugausko atsakymas nepaliko abejonių: „Tai, deja, nepagydoma liga, kuri dažnai pasireiškia ne tik šūkaliojamais necenzūriniais žodžiais, bet ir motoriniais tikais – liežuvio kaišiojimu, veido, kaklo judesiais, atsikosėjimais. Aplinkiniams tikrai būna sunku bendrauti su tokiais nevalingais ir nešvankiais keikūnais, nors juk jie tai daro netyčia, nejučia“.

Aktorius A. Povilauskas, kuriantis Vernerio, žmogaus – skaičiuotuvo, vaidmenį, panoro išsiaiškinti, kaip žmonėms sekasi gyventi, turintiems maniją viską skaičiuoti. Gydytojas E. Dlugauskas pastebėjo, kad tokie pacientai nuolatos jaučia įtampą, negali atsipalaiduoti, nes tiesiog privalo viską susiskaičiuoti. Šioje vietoje jis nepabūgo ir pajuokauti: „Įkyrus ir visa ko skaičiavimas dažnai pastebimas ir kasdieniame gyvenime – juk mes visi masiškai skaičiuojame nueitus žingsnius, nubėgtus maratonus, perskaitytas knygas, surinktus pokemonus ar pan. – tai puiki pradžia link psichiatro kabineto (juokiasi)“.

Kaip kūrybiškai aktoriams pavyks panaudoti ir pritaikyti iš gydytojo psichiatro E. Dlugausko įgytas žinias apie tikus ir sindromus, bus galima išvysti aštrioje komedijoje „Psichai” jau nuo kovo 6 dienos. Spektaklį pristato režisierius Dainius Kazlauskas, kurio tikslas – ne šokiruoti, o sukurti nepamirštamą reginį netradicine tema. Jam padės Lietuvos žiūrovams gerai pažįstami ir talentingi aktoriai Edita Užaitė, Gytis Ivanauskas, Rokas Petrauskas, Andrius Povilauskas, J. Gaižauskas, N. Varnelytė, G. Malinauskaitė, V. Bičkutė ir Sandra Daukšaitė.

Ši veiksmo, veidmainysčių ir tikrų žmogiškų jausmų kupina komedija ypatinga daugybe debiutų. Jaunosios kartos teatro, kino ir televizijos aktorius bei režisierius Ramūnas Cicėnas šiame spektaklyje debiutuoja kaip režisierius, o teatro ir kino aktorius Rokas Petrauskas bei „Sidabrinės gervės” laureatės, aktorės Elžbieta Latėnaitė ir Elzė Gudavičiūtė sukurs savo pirmuosius vaidmenis „Domino“ teatre.

Puikias emocijas žiūrovams dovanos gausus būrys talentingiausių Lietuvos aktorių: Eimutis Kvosčiauskas, Lina Rastokaitė, Andrius Žurauskas, Algirdas Dainavičius, Mantas Vaitiekūnas, Aleksas Kazanavičius, Sakalas Uždavinys, Emilija Latėnaitė, Rimantas Bagzdevičius, Gabrielė Malinauskaitė.

Šioje nuotykių bei veiksmo kupinoje istorijoje pagrindinis veikėjas yra bedarbis Dominykas Pinjonas. Visą gyvenimą gyvenęs vargingai, jis svajojo tik apie vieną – būti turtingu, todėl sulaukęs krikštatėvio pasiūlymo pasaugoti karališkus jo namus, ilgai nesvarstydamas tokios galimybės nepraleidžia.

Prabangus interjeras, vertingi meno kūriniai, brangiausi baldai – taip paprasta ir gera būti turtingu...  Tačiau į duris pasibeldžia netikėti svečiai – mokesčių inspekcija! Ar Dominykui pavyks įgyvendinti genialų planą ir tapti (ne)tikru milijonieriumi? Ar, užuodę milijonus, šiam planui nesutrukdys pinigus ypatingai mylinti dizainerė, bankininkas, buvusi žmona ar karališkųjų namų šeimininkas?

Intriguojanti komedija „(Ne)tikras milijonierius” kuriama pagal garsaus prancūzų dramaturgo ir kino režisieriaus Francio Veberio (Francis Veber) pjesę „Brangus lobis“ (pranc. „Cher trésor“). Pagal šio autoriaus pjeses sukurtos komedijos „Kvailių vakarienė“, „Žaisliukas“ ir „Tėtušiai“ puikuojasi pasauliniame komedijų lobyne, yra puikiai vertinamos kritikų ir mylimos žiūrovų tiek Europoje, tiek Holivude.

Spektaklio siužetas gali pasirodyti šiek tiek netikėtas, nes pagrindinius vaidmenis kuriantys vyrai šiame spektaklyje įkūnija... moteris!

„Moterį vaidinti nėra sunku – sunkiau ja būti. Manau, kad aktoriams vyrams įkūnyti moterį yra žymiai lengviau, nei atvirkščiai. Spektaklyje kartu su kolegomis Eimučiu Kvoščiausku ir Mindaugu Ancevičiumi vaidiname moteris ir tai atliekame tikrai grakščiai ir tobulai! Įsivaizduokite, jei nuo aukštakulnių jau nebeskauda kojų – jau šį tą reiškia! O kur dar profesionalus makiažas, moteriškos elgesio manieros...“, – juokiasi aktorius M. Vaitiekūnas.

Praėjusiais metais komedija „Primadonos“ buvo pripažinta mylimiausiu spektakliu, todėl M. Vaitiekūnas yra įsitikinęs, kad ir kauniečiai pamils šią komediją. Pjesė pasakoja apie du jaunus aktorius, kurie jau senokai neužkariauja nei didžiųjų scenų, nei žiūrovų širdžių. Netrukus vaikinus pasiekia žinia, kad Amerikoje gyvenanti sena dama nori nemenką palikimą užrašyti savo sūnėnams, todėl aktorius užvaldo mintis pasiglemžti visus pinigus. Tačiau staiga paaiškėja, kad tie giminaičiai – visai ne sūnėnai, o dukterėčios! Čia ir prasideda jų nuotykiai, kuriuos pamatyti galėsite spektaklyje „Primadonos“ gegužės 7 d. 18.30 val. „Girstučio“ kultūros rūmuose, Kaune.

8 nauji veidai

2017-ieji „Domino“ teatrui buvo išties ypatingi – iškilmingai ir garsiai Vilniaus miesto rotušėje buvo atšvęstas 10-asis teatro gimtadienis, kuriame apsilankė daugiau kaip 300 kviestinių svečių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių.

„Metai buvo energingi, nenuobodūs, kupini naujų iššūkių ir gerų emocijų. Atšventus teatro gimtadienį, tapo akivaizdu – mūsų kartelė užkelta aukštai, todėl negalime atsipalaiduoti, stovėti vietoje, užsibrėžiame vis naujus tikslus ir su visa didele komanda kartu kasmet tobulėjame. Teatro dešimtmetis – mums ne tik šventė, bet ir įsipareigojimas toliau puoselėti keturias pagrindines vertybes: būti profesionaliu, moderniu, draugišku ir geras emocijas žiūrovams teikiančiu teatru“, – sako teatro veiklos vadovė Diana Bukantaitė-Kutkevičienė.

Su gimtadieniu profesionalų komedijos teatrą sveikino ne tik garsūs Lietuvos pramogų pasaulio, meno, sporto atstovai, bet ir miesto meras Remigijus Šimašius. Jubiliejaus proga „Domino“ teatras sukūrė ir savo žiūrovams pristatė namų kvapą „Juokas“, kurį įsigyti galima teatro kasoje.

Pernai „Domino“ teatras parodė 617 spektaklių, aplankydamas 40 Lietuvos miestų. Buvo pristatytos net keturios premjeros – romantinė komedija „Žaidimas nebaigtas“, šou be taisyklių „Pats geriausias šou“, draugiška komedija „Kaip atsikratyti draugo?“ ir stulbinančios sėkmės sulaukusi kriminalinė komedija „Melagės“. Taip pat žiūrovams pristatyti ir keturi unikalūs projektai, iš kurių – šventinis šou vaikams „Maša ir Lokys: kalėdinis krepšinis“ bei koncertų turas su pripažintais talentais Karina Krysko ir Jeronimu Miliumi „Miuziklų žvaigždės“. Dešimtmečio turą praėjusių metų pabaigoje pradėjo legendinis miuziklas „Paryžiaus katedra“, kasmet visoje Lietuvoje surenkantis pilnutėles sales.

2017-ais prie profesionalaus komedijos teatro kolektyvo prisijungė šeši profesionalūs aktoriai: Džiugas Siaurusaitis, Rimantas Bagdzevičius, Aleksas Kazanavičius, Emilija Latėnaitė, Dovydas Stončius, Agnė Levickaitė.

„Vaidinti „Domino“ teatre buvau kviečiamas jau seniai ir štai, pagaliau, aš radau laiko, nes noro turėjau visada. Kaip aš sakau, pagaliau pribrendo laikas (juokiasi). Mačiau beveik visus „Domino“ teatro spektaklius, nes čia vaidina mano žmona Lina, daug draugų ir bičiulių, pažįstu teatro administracijos darbuotojus, todėl ir pats jaučiuosi lyg čia vaidinčiau jau dešimtmetį. Man šis teatras labai savitas, mielas ir puikiai pažįstamas“, – šypsosi Dž. Siaurusaitis.

Su „Domino“ teatru bendradarbiauti pradėjo ir pasaulyje pripažinti talentai: komediją „Kaip atsikratyti draugo?“ režisavo Varšuvos komedijos teatro vadovas Tomas Dutkievičius (Tomasz Dutkiewicz), o kriminalinės komedijos „Melagės“ kostiumus sukūrė vienas garsiausių Latvijos kostiumų dailininkų Davidas ( Romans Andrejevs-Dāvids).

Teatro aktoriai mielai prisijungia prie įvairių iniciatyvų. Pernai komedijos „Primadonos“ aktoriai lankėsi Kupiškyje, profesionalių teatrų festivalyje „Art do“, o spektaklis „Vyrų laiškai“ atidarė Zarasų teatro savaitę „Neišauk iš teatro“.

3000 dovanotų šypsenų

Kaip ir kasmet, „Domino“ teatras skyrė daug laiko ir dėmesio pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams, socialinę atskirtį jaučiančioms bendruomenėms – neįgaliesiems, vaikų namų auklėtiniams, senjorams ir kt. – beveik 3000 žmonių iš įvairių organizacijų buvo pakviesti pamatyti „Domino“ teatro spektaklius. Dovanoti geras emocijas, šilumą ir paramą tiems, kurie šiuo metu neišgali įsigyti bilieto į spektaklį – ir toliau išlieka vienu iš „Domino“ teatro tikslų.

2017 m. buvo tęsiama programa „Juokas gydo“, skirta paremti Onkopsichologijos ir komunikacijos centro savanorišką veiklą, gelbstint onkologinius ligonius. Prie šios paramos, perkant bilietą į komediją „Bučiuoju, Oskaras“, prisideda visi „Domino“ teatro lankytojai: nuo kiekvieno bilieto į šį spektaklį 1,5 euro skiriama centro veiklai.

„Žmonėms, susidūrusiems su onkologine liga, nemokamos psichologinės pagalbos ir emocinės paramos prieinamumas vis dar išlieka labai aktualus, kadangi liga ir jos gydymas sukelia daugybę fizinių, psichologinių, socialinių ir dvasinių pokyčių tiek sergančiojo, tiek jo artimųjų gyvenime. Parama, kurią gauname iš „Domino“ teatro, yra labai reikšminga ir reikalinga – ji naudojama nemokamos psichologinės pagalbos ir emocinės paramos teikimui.

Tarptautinę slaugytojų dieną VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfiziologijos centro slaugytojų kolektyvas minėjo „Domino“ teatre, žiūrėdamos spektaklį „Vyras po padu“. Onkologinėmis ligomis sergantys pacientai ligoninėje praleidžia daug laiko, jiems kyla įvairiausių klausimų, susijusių su gydymu, mityba, fiziniu aktyvumu, higiena, tad ieškodami atsakymų, pacientai dažniausiai kreipiasi į slaugytojas. Slaugytojų vaidmuo yra itin svarbus, todėl esame nuoširdžiai dėkingi „Domino“ teatrui už suteiktą galimybę drauge nueiti į spektaklį ir praskaidrinti kasdienybę. Po renginio slaugytojos dalinosi įspūdžiais, jog vakaro metu netrūko juoko ir smagių emocijų, moteris sužavėjo spektaklio dekoracijos ir kostiumai, subtilumas, nepriekaištinga ir įtraukianti aktorių vaidyba“, – sako Aistė Vadlūgaitė-Strelčiūnė, asociacijos „Kraujas“ komunikacijos ir projektų vadovė.

Kuo arčiau žiūrovo

„Domino“ teatras tampa vis aktyvesnis socialinėje erdvėje – visas naujienas žiūrovai gali sekti „Facebook“ paskyroje, o pernai buvo sukurtas ir „Instagram“ profilis, kuriame netrūksta nuotraukų iš aktorių gastrolių bei teatro užkulisių. Buvo atnaujintas ir internetinis „Domino“ teatro puslapis – jis lankytojams tapo kur kas modernesnis ir patogesnis.

Komedijos teatro kolektyvas stengiasi koja kojon žengti su moderniausiomis technologijomis, todėl žiūrovai socialinių tinklų dėka dažnai turi galimybę matyti tai, kas teatro scenoje ar užkulisiuose vyksta realiu laiku, o dešimtąjį teatro gimtadienį gerbėjai galėjo gyvai stebėti „Delfi TV“ platformoje.

Su „Domino“ teatro aktoriais žiūrovai galėjo susitikti ne tik scenoje. Pernai „Pats geriausias šou“ aktoriai dalyvavo gražioje iniciatyvoje – „Spalvoto meduolio“ dienoje Telšiuose, kurios metu margino meduolius kartu su vaikais iš globos namų. Pernai su „Domino“ teatro aktoriais pabendrauti ir įsiamžinti buvo galima ir populiariausiame vasaros festivalyje „Granatos LIVE“.

Įdomioji statistika

Visada smalsu sužinoti tai, kas yra paslėpta nuo žiūrovų akių, todėl pateikiame šiek tiek informacijos iš teatro užkulisių. Taigi, praėjusiais metais:

· Gastroliuodami po Lietuvą aktoriai nuvažiavo virš 100 000 kilometrų;

· Spektaklių metu suvalgyta daugiau kaip 320 kg maisto. Vien komedijos „Apie ką kalba vyrai?“ aktoriai vieno spektaklio metu suvalgo beveik 2 kg!;

· Spektaklių metu aktoriai išgėrė virš 5500 l vandens;

· Teatro visažistės sunaudojo beveik 24 kg kosmetikos priemonių;

· Aktoriams pasiūti 59 nauji kostiumai.

„Kelis mėnesius jie nieko nevalgė ir negėrė, nesiprausė, neskaitė laikraščių ir nebendravo su išoriniu pasauliu. Tam, kad niekas netrukdytų sukurti paties geriausio šou. Kelis mėnesius jie naktimis tūnojo „Domino“ teatre tik tam, kad įgyvendintų pačią drąsiausią, absurdiškiausią, nepadoriausią idėją. Taip gimė „Pats geriausias šou“, – pasakoja šou režisierius Andrius Žiurauskas.

Šou metu bus unikaliai įgyvendinti geriausių pasaulyje komedijos meistrų pasirodymai, neįprastai skambės populiariausių dainų versijos, vyks iki ašarų juokingos improvizacijos ir efektingos parodijos. Scenoje bus galima išvysti geriausią madų šou, įspūdingus magijos triukus, aukšto lygio solinius ir kolektyvinius šokių pasirodymus bei nepripažintų talentų šou.

Aktoriai pasirodys netikėtuose amplua, juoksis iš savęs ir vienas iš kito, barsis, jei tik to prireiks, apsinuogins, jei to pareikalaus publika, išpažins savo nuodėmes, jei jiems bus atleista, ir, svarbiausia, galų gale atskleis paslaptį, kaip jiems pavyko tapti pačiais geriausiais.

„Kokybę garantuoju, tačiau už aktorių veiksmus – neatsakau!“ – perspėja šou režisierius A. Žiurauskas.

Iki liepos 24 d. bilietus žiūrovai gali įsigyti net 4 eurais pigiau. Šou premjerą žiūrovai išvys rugsėjo 7 d.

„Buvęs dėstytojas paskatino mane pasirinkti teatro vadybos studijas ir pakvietė padirbėti viename Vilniaus teatre, kuriam tuo metu ir vadovavo. Pamatęs, kokia yra valstybinio teatro struktūra, suvokiau, kad Lietuvai reikia kažko naujo, šviežio. Be to, niekas iki tol nebuvo dirbęs išskirtinai su komedijos žanru, niekas nesidomėjo tokiu reiškiniu kaip teatro vadyba. Su bendraminčiais nusprendėme įkurti kitokį teatrą“, – sako E. Baranauskas.

– Kokia yra pagrindinė jūsų įkurto teatro misija?

– Pirmiausia, ką man pavyko įgyvendinti – pritraukti kitokią auditoriją. Tuos žmones, kurie kadaise dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo nusivylę teatru ar savo laisvalaikį leisdavo kažkur kitur. Mūsų žiūrovai, iš naujo atradę teatrą, pradėjo lankytis ne tik pas mus. Tad, gana netikėtai, teko atlikti ir edukacinę funkciją. Galų gale, per šį dešimtmetį užaugo kita karta ir vis daugiau jaunų žmonių pažintį su teatru pradeda nuo mūsų. Taip pat, esame vienintelis teatras taip aktyviai gastroliuojantis visoje Lietuvoje bei vykdantis tarptautinę veiklą. „Domino“ teatro misija – sudominti žmones komedijos žanru, dirbti taip, kad iš mūsų spektaklių žiūrovai išeitų pasikrovę teigiamos energijos ir gerų emocijų.

– „Domino“ teatre dirba populiariausi Lietuvos aktoriai ir režisieriai. Kaip jums pavyko prisikalbinti ir eilę metų išlaikyti tokią profesionalią komandą?

– Visų pirma, didžiausią padėką noriu išreikšti Kostui Smoriginui ir partneriams, su kuriais ir pradėjome „Domino“ teatro veiklą, kurdami pirmuosius spektaklius. Pradžia nebuvo lengva, viskas nauja, nepatirta. Nors ir dabar, dešimčiai metų praėjus, galiu pasakyti, kad vis dar randame ko pasimokyti, kadangi „Domino“ teatras – modernus bei aktyviai reaguojantis į besikeičiančią aplinką.

Negalima koncentruotis vien tik į kūrybą, dirbti principu „menas dėl meno“, būtina nuolat stengtis įtikti žiūrovui, jį suintriguoti, priversti grįžti dar kartą.

Toks teatras yra įdomus daugeliui kūrėjų, todėl labai smagu, kuomet visų profesiniai tikslai sutampa. Šiuo metu „Domino“ teatre noriai darbuojasi režisieriai bei dailininkai ir iš kitų šalių, kurie džiaugiasi turėdami galimybę profesionaliai atlikti savo darbą.

Aktorius, kaip ir sportininkas, gerų rezultatų gali pasiekti tik daug dirbdamas. Manau, kad „Domino“ teatras kiekvienam aktoriui yra puikus tobulėjimo „stadionas“. Pakartosiu visiems seniai žinomą tiesą: komedijos žanras yra pats sudėtingiausias, taigi bendradarbiaudami su „Domino“ teatru, aktoriai tobulina savo profesinius įgūdžius. Tiesa, ne visiems šis žanras tampa lengvai suvaldomu.

– Teatras, be jokios abejonės, nėra vien aktoriai ir režisieriai. Kas yra ta nematoma komanda, kuri rūpinasi, kad teatras nuolat augtų ir klestėtų?

– Didelė grupė žmonių dirba prie to, kad spektaklis išvystų dienos šviesą. Tą nematomą komandą būtų galima suskirstyti į tris dalis. Vienos dalies darbą žiūrovai gali pajusti ir pamatyti, nes tie žmonės dirba kiekvieno spektaklio metu – dekoratoriai, apšvietėjai, garso operatoriai, aprengėjai, salių administratoriai, kasininkai. Kita svarbi žmonių grupė – administracijos darbuotojai, kurie rūpinasi repertuaro sudarymu, logistika, vadyba, komunikacija, reklama, finansais, dizainu, gastrolėmis, prodiusavimu. Trečioji grupė savo srities profesionalų rūpinasi pjesės parinkimu, vertimu, aktorių atranka, scenografija, kostiumų kūrimu. Tik tokio sklandaus keliasdešimties žmonių bendradarbiavimo dėka galima užtikrinti tą rezultatą, kuris ir pasiekia žiūrovus.

– Kodėl žmonės mėgsta „Domino“ teatrą? Kaip apskritai Lietuvoje vertinama komedija?

– Ne paslaptis, kad komedijos žanras yra pats populiariausias visame pasaulyje, todėl ir į „Domino“ teatrą žmonės ateina gerai praleisti laiką. Komedijos yra aukšto, profesionalaus lygio, o pjesės, pagal kurias statomi spektakliai – pripažintos visame pasaulyje. Deja, pats komedijos žanras Lietuvoje nėra taip įvertintas, kaip kitose šalyse. Nereikia toli žvalgytis – Lenkijoje jau 60 metų veikia valstybinis komedijos teatras, kurio repertuare galima rasti daugelį ir „Domino“ teatre rodomų spektaklių. Negana to, tuos spektaklius statė net tie patys režisieriai. „Domino“ teatras yra privatus, valstybės nefinansuojamas, todėl tam, kad galėtų kurti, privalo užsidirbti pats. Dėl tos priežasties manęs visiškai nežeidžia „komercinio teatro“ etiketė. Viskas daroma, kad tokiu teatras ir išliktų, nes kitaip negalėtų egzistuoti. Galų gale, tai nėra žanras, o didelio darbo pasekmė bei rezultatas. Kuo mes džiaugiamės ir didžiuojamės.

– Šiemet „Domino“ teatras švenčia savo dešimtmetį. Ar viskas, kas buvo suplanuota, jau įvykdyta?

– Grįžtant prie teatro ištakų, aš visada tikėjau, kad toks teatras žmonėms reikalingas. Per dešimt metų tuo tik įsitikinau. Negalima koncentruotis vien tik į kūrybą, dirbti principu „menas dėl meno“, būtina nuolat stengtis įtikti žiūrovui, jį suintriguoti, priversti grįžti dar kartą. Man labai svarbu davus pažadą žiūrovui, jį išpildyti – kad žmogus iš „Domino“ teatro spektaklių išeitų su šypsena veide. Manau, kad toks rezultatas, kurį žiūrovai vertina šiandien, pavyko brandaus ir didelio darbo dėka. Kadaise kažkas man uždavė klausimą, ar dabar kurčiau „Domino“ teatrą. Mano atsakymas buvo kategoriškas: „tikrai ne, jokiu būdu“. O žinote, kodėl? Nes „Domino“ teatras jau sukurtas. Toks, kokį ir įsivaizdavau. O planai kaskart kuriami vis nauji. Tai ir yra pagrindinė motyvacija dirbti ir juos įgyvendinti.

– Ar pastebėjote, kaip per dešimtmetį pasikeitė žiūrovas? Jis tapo reiklesnis, jį sunkiau prajuokinti, o gal, atvirkščiai – labiau atsipalaidavęs?

–„Domino“ teatro žiūrovas niekada neleidžia užmigti ant laurų, kiekvieną kartą vis reikalaudamas kažko naujo. Teatro pareiga ir yra patenkinti šį žiūrovo pageidavimą. Žiūrovų emocinė ir kokybės kartelė yra labai aukštai iškelta. Per dešimt metų „Domino“ teatras savo žiūrovams pasiūlė beveik 40 naujų komedijų ir miuziklų. Per metus visos Lietuvos žiūrovams parodo daugiau kaip 600 spektaklių. Su kiekvienu spektakliu publika tampa vis reiklesnė ir įnoringesnė. Teatras dirba su ta auditorijos dalimi, kurie savo socialiniame gyvenime yra pakankamai aktyvūs ir sunkiai prisirišantys, todėl nepatenkinus jų lūkesčių, jie gali labai laisvai pasirinkti kitą laisvalaikio praleidimo formą. Deja, bet „Domino“ teatrui tenka stengtis kur kas labiau nei bet kuriam kitam teatrui Lietuvoje.

– „Domino“ teatras savo dešimtmetį paminės balandžio 8 d. Vilniaus miesto rotušėje. Gal galite atskleisti, kuo ypatingas bus šventinis vakaras?

– Pirmą kartą per dešimt metų savo teatro gimtadienį švęsime taip viešai. Vieta irgi pasirinkta ypatinga, netradicinė. Ši diena bus svarbi dar ir tuo, kad vienoje vietoje susirinks daugybė žmonių, dešimt metų žengę su mumis koja kojon: aktoriai, režisieriai, partneriai, gerbėjai, Lietuvos ir kaimyninių šalių teatrų vadovai, kultūros centrų atstovai. Savo dalyvavimą patvirtino ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Vakaro metu išreikšime padėkas tiems, kurie labiausiai prisidėjo prie „Domino“ teatro veiklos per visą dešimtmetį. Tai bus tam tikri apdovanojimai, kurių komisija yra pati objektyviausia – tai mūsų žiūrovai.

– „Domino“ teatro tinklapyje kūrėjai atsako į klausimą, kuo jiems ypatingas komedijos žanras. O kuo jums jis ypatingas?

– Pradėkime nuo to, kad kiekvienoje komedijoje netrūksta ir dramos. O aš ją dievinu. Tai yra pagrindinis komedijos siužetinės linijos pamatas. Teatras yra ta terpė, kur žmonės gali pamatyti save ir juos supančią aplinką iš šalies. Man, kaip ir kiekvienam mūsų teatro žiūrovui, komedijos žanras yra labai artimas ir ypatingas, nes scenoje galima išvysti tai, ką mes patiriame ir realiame gyvenime. Tik scenoje iš kitų pasijuokti yra kur kas lengviau ir patogiau nei realybėje. Kartais tai gali atrodyti ir kaip pasaka, į kurią leidžiamės savo noru, tam, kad patirtume visas emocijas. Kuo daugiau dramos šiame žanre skleidžia aktoriai, tuo juokingiau žiūrovams. Be dramos negalėtų egzistuoti ir komedija. Komedija savyje talpina kur kas daugiau, nei bet kuris kitas žanras.

– Ar turite mėgstamiausią spektaklį, aktorių, režisierių?

– Žinoma, turiu, tačiau šito neatskleisiu (juokiasi). Bet pasakysiu, kokios situacijos mane žavi labiausiai. Mėgstu, kai įvyksta bendra sinergija: gerai parinkta pjesė, tinkamai parinktas režisierius, puikiai suvaidina aktoriai, žiūrovai teigiamai įvertina premjerą. Tai bendra emocija, kuri suvienija visą kūrybinę komandą ir tuos žmones, kurie mato rezultatą. Tais momentais aš jaučiuosi pats laimingiausias. Kalbant apie aktorius, aš asmeniškai vertinu tuos, kurie labiausiai tobulėja šiame žanre, nes su jais galima įgyvendinti daug naujų sumanymų.

– Kokie artimiausi „Domino“ teatro planai?

– Kūrybinių planų teatras visada turi bent 3 metams į priekį. Artėjantis sezonas bus vienas aktyviausių ir įdomiausių – planuojama pristatyti net keturias premjeras. Spalio mėnesį bus pristatomas pirmasis sezono spektaklis, ypatingas tuo, kad jį režisuos Lenkijos teatro „Teatr Komedia“ vadovas bei režisierius Tomasz Dutkiewicz. Lapkričio mėnesį žiūrovai išvys labai netikėtą premjerą, sakyčiau, sunkiai telpančią į „Domino“ teatro repertuaro rėmus – puikus aktorių duetas su neįtikėtinai linksma istorija. Gruodžio mėnesį žiūrovus pradžiugins Olego Šapošnikovo režisuojamas spektaklis. Paskutinioji kito sezono premjera bus pristatyta kovo mėnesį, ją režisuos Kostas Smoriginas. Tai bus kultinių prancūzų ir Holivudo filmų teatrinė versija.

Taip pat yra planų ir muzikiniams spektakliams. „Domino“ teatras bendradarbiaus su keliais muzikiniais teatrais iš užsienio. Žinoma, ir toliau bus vykdoma teatro tarptautinė veikla.

– Kaip manote, kiek metų dar gyvuos „Domino“ teatras?

Kiek metų – nežinau, bet turiu puikią idėją, kaip švęsime teatro penkiasdešimtmetį.