Situaciją pakomentavo renginių organizatorius Aurimas Kamantauskas.

– Žmonės jau planuoja atostogas, darbus, juk nors dar oras vasariškas, šventės jau artėja. Ar tai jaučiasi renginių organizavime?

– Tikrai jaučiasi, dabar pats pasiruošimo Kalėdų renginiams pikas. Visi jau galvoja apie dovanas. Įmonės perka ir formuoja rinkinius partneriams, darbuotojams, darbuotojų vaikams. Visi klausia, ką dovanoti. Pats faktas, kad šiandien dar taip šilta, keičia tendencijas. Klimato atšilimas atsispindi net ir dovanose. Pirmiausiai dovanos turi būti tvarios. Įvairios stichinės nelaimės kaip kruša Lietuvoje, gaisrai Graikijoje ar kitose šalyse, atima namus. Baimė netekti namų sustiprina mūsų ryšį su namais. Baiminamasi netekti namų ir dėl karo grėsmės. Geriausi pasaulio virtuvės šefai kuria rudą, paskrudusį, ilgai troškintų daržovių maistą. Visuose aukščiausio lygio restoranuose tas maistas primena mums mamos namuose ilgai troškintą maistą. Tai ir reiškia, kad šiemet Kalėdos bus rudos. Jei nori pataikyti į širdį, sukurti tokią aplinką, kur norisi tave apkabinti, pabučiuoti, turi rinktis rudos spalvos dovanos pakuotę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Štai, ir paaiškėjo, kokia bus artėjančių švenčių spalva. O kaip išsirinkti dovanas? Kaip įžvelgti žmoguje, ko jam reikia?

– Pirmiausiai žmogus nori būti laimingas. Tyrimas rodo, kad šiuo metu visame pasaulyje žmonės jaučiasi mažiau laimingi nei po pirmo ar antro pasaulinio karo. Tas laimės hormonas turi būti labai stipriai išreikštas. Taip pat dovana turi pasakoti istoriją apie jos kilmę, kas ją sukūrė. Mano rekomendacija būtų vengti masinės gamybos dovanų, o ieškoti kažko unikalaus, sukurto lokaliai. Mūsų net keliavimo įpročiai pasikeitė. Mes vengiame ieškoti turistų pamėgtų vietų, o renkamės vietas, kur mažiau triukšmo, kur renkasi vietiniai. Dovanos turėtų būti pagamintos su meile, su istorija.

– O galima pavyzdžių? Kokios dovanos tai galėtų būti?

– Tai, kas mums asocijuojasi su gamta, su buvimu joje – pledas, gertuvė, rudas šokoladas, ruda kava. Dabar siūlau, kad kai einate į parduotuves, atkreipti dėmesį visur, kur ruda spalva. Bus tokia akių mankšta. Reikia visada paklausti, ar pats norėtum gauti tokią dovaną.

Kurkite istorijas ir pakuokite dovanas taip, kad net ir pats išpakavimas sukurtų istoriją.

– Kaip keičiasi švenčių įpročiai?

– Saloninio tipo renginiai grįžta į madą. Tai buvo labai populiaru tarpukariu, kai susirenka siaura, maža grupė žmonių, tarp kurių gerai jautiesi. Populiarėja bendri užsiėmimai, kai gali bendrauti ir diskutuoti, kad ir apie tas pačias spalvas. Vieniems ta ruda labai patinka, kiti visiškai neįsivaizduoja rudų Kalėdų. Tai gali būti ir darbo tipo vakarėlis, kuriame gali kalbėti apie savo verslo produktus, apie strategijas.

– Puiki idėja susibūrus šeimoje padaryti dovanas vieni kitiems. Nebūtina jas tik pirkti.

– Kurkite istorijas ir pakuokite dovanas taip, kad net ir pats išpakavimas sukurtų istoriją.

Pakeitimai numatytų išimtis visiems užsiimantiems individualia veikla, o kai kuriais atvejais – ir dovanojant akcijas.

„Visi verslai, kurie nuosavybėje buvo bent metus iki dovanojimo, būtų neapmokestinti, jeigu dovanojama artimiems giminaičiams ir toliau veikla vykdoma bent trejus metus“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pranešė ministrė Gintarė Skaistė.

Vėliau ji tvirtino, kad lengvata bus siūloma tik dovanojant šeimos verslą bei pabrėžė, kad ji taikoma ir kitose šalyse.

„Yra daromos tam tikros lengvatos šeimos verslų perdavimui“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė ministrė.

Yra daromos tam tikros lengvatos šeimos verslų perdavimui.

G. Skaistė neprognozavo, kiek biudžetas netektų pajamų, jeigu Seimas priims liberalesnę dovanų apmokestinimo tvarką: „Priklausys nuo sprendimo, kurį Seimas priims“.

Be to, ministerija siūlo neapmokestinti sutuoktinių, vaikų, tėvų, brolių, seserų, vaikaičių ir senelių dovanotų akcijų, jeigu dovanotojas vienas ar kartu su artimaisiais bent vienerius metus iki perleidimo valdė ne mažiau kaip 25 proc. akcijų, o dovaną gausiantis žmogus jas įsipareigoja išlaikyti ne trumpiau kaip 3 metus.

Seimo teisininkai teigia, kad neapmokestinti dovanoto tik žemės ūkio turto yra neteisinga.

„Ne tik žemės ūkio veikloje naudojamo turto apmokestinimas padovanojus turtą artimiesiems gali sudaryti mokestinių kliūčių veiklos tęstinumui. (...) Taigi, siekis nesudaryti mokestinių kliūčių veiklos tęstinumui neturėtų būti siejamas tik su viena veiklos rūšimi (žemės ūkio veikla)“, – nurodoma teisininkų išvadoje.

Seimo Teisės departamentas taip pat įspėjo, kad palankesnė dovanų apmokestinimo tvarka žemės ūkyje gali pažeisti konstitucinį mokesčių mokėtojų lygybės principą.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generaline direktorės Inetos Rizgelės teigimu, išimtis sudaro nelygias veiklos sąlygas.

„Nesuprantama, kodėl nenumatomos analogiškos lengvatos ir kitose veiklose pagal individualią veiklą“, – komitete teigė ji.

I. Rizgėlė siūlo arba atsisakyti išimties, arba taikyti ją visiems, kai verslas perduodamas artimoje aplinkoje.

„Lietuva jauna valstybė, šeimos verslai dar neturi gilių tradicijų ir verslo ar akcijų perdavimas ateities kartoms yra normalus dalykas ir nėra reikalo apmokestinti“, – komitete tvirtino lobistas Šarūnas Frolenka.

Dabar Seimui pateiktoje mokesčių reformoje numatyta apmokestinti santuoka ar giminystės ryšiais susijusių žmonių (sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių) dovanų, kurių suma viršytų 300 tūkst. eurų per metus.

G. Skaistės teigimu, 99 proc. visų dovanų praėjusiais ir ankstesniais metais neviršijo 300 tūkst. eurų: „Patenka po šia kartele“.

Pasak jos, pernai 121 žmogus dovanojo didesnės vertės turtą – vidutiniškai 638 tūkst. eurų: „Būtų apmokestinama ta dalis, kuri viršija 300 tūkst. eurų“.

Šiuo metu iš paveldėjimo gautos pajamos bei iš artimųjų gautos dovanos nėra apmokestinamos. Neapmokestinamos ir kitų asmenų padovanotos pajamos, jeigu jų suma ar vertė neviršija 2,5 tūkst. eurų.

Smarkiai nepataikė

Šiemet mūsų šeimą ištiko pirmas kartas – ne vienus metus sėkmingai nešęs dovanas, per šias šventes Kalėdų Senelis susimovė. Minkšta pižama, kurios taip troško vyresnėlė, buvo gerokai per ankšta, todėl šeimos jaunėlė į savo stalčių grūdo dvi.

„Mielas Kalėdų Seneli, labai ačiū už dovanas, tik pižama, kurios prašiau, man per maža. Jei gali atnešk naują, o jei ne, ačiū už tavo gerus norus“, – didvyriškai slėpdama ašaras, antrą Kalėdų dieną vyresnėlė ant balto popieriaus išraitė naują tekstą, kuris jau netrukus iškeliavo į Laplandiją.

Stebint srautus didžiuosiuose prekybos centruose galima įtarti, kad šiemet Kalėdų Senelis klydo ne kartą. Anot prekybininkų, po didžiųjų metų švenčių įprastai grąžinama 3 proc. prekių. Daugiausia – sausio mėnesį.

Pinigų prašo vos vienas kitas. Kur kas dažniau žmonės pasiruošę plačiau atverti pinigines ir įsigyti daiktų, kurių norėjo, bet sau neleido. Panašiai per šias šventes nutiko ir kaunietei Audronei.

„Su artimiausiais šeimas nariais kasmet keičiamės dovanomis. Ilgą laiką dovanodavome vieni kitiems tradicinius šventinius niekučius: puodelius, kojines, Kalėdų pyragus. Šiemet nusprendėme keisti tradiciją. Kadangi prie Kūčių ir Kalėdų stalo sėda trys šeimos, sutarėme dovanoti ne smulkmenas kiekvienam šeimos nariui, o po vieną didelę dovaną kiekvienai šeimai“, – grožio srityje dirbanti moteris pasakojo, Kalėdų rytą gavusi dvi dideles kaspinais perrištas dėžes. Vienoje jų buvo brolio pirktas indų servisas, kitoje – uošvių išrinktas smulkintuvas su priedais, bet ne virtuvinis kombainas, apie kurį ji buvo užsiminusi anytai. Šalia prekės radusi pirkimo kvitą, kuris taip pat yra ir prekės garantinis dokumentas, Audronė prieš kelias dienas padarė mainus.

„Šiek tiek primokėjau, bet užtai nusipirkau tai, ko norėjau ir ko tikrai reikėjo. Tikiuosi, anyta neprašys parodyti, kaip veikia jos dovanotas virtuvinis prietaisas“, – juokėsi moteris.

Pasiteisino internetas

Dovanų gautos prekės grąžinamos, nes netiko arba nepatiko spalva, dydis, modelis. Anot prekybininkų, dažniausiai nepataikoma perkant drabužius ir avalynę.

„Dažniausiai grąžinamos prekės yra būtent iš šių kategorijų. Bet jos nepatenka tarp perkamiausių gruodžio mėnesio prekių. Gruodį pas mus populiariausi žaislai, kvepalai ir kosmetika, mobilieji telefonai, smulkioji  virtuvės ir grožio technika. Jautėme susidomėjimą naujausiais „Apple“ telefonais ir laikrodžiais. Tarp populiariausių – ir „Xiaomi“ išmaniosios apyrankės“, – kalbėjo didžiausios Lietuvoje internetinės parduotuvės Pigu.lt pardavimų vadovė Kristina Liškauskaitė. Internetu pirktas prekes, anot jos, galima grąžinti per keturiolika dienų, todėl tie, kurie jas įsigijo gruodžio pabaigoje, grąžina sausio pradžioje.

Nuomonė: anot K. Liškauskaitės, pirkimas internetu apdraudžia nuo impulsyvių dovanų, kurių neišvengiama fizinėse parduotuvėse.

„Vertindami sausio mėnesį grąžinamas gruodį pirktas prekes, matome netgi mažesnį skaičių nei įprastais mėnesiais, todėl galime sakyti, kad dovanų žmonės negrąžina“, – K. Liškauskaitė spėjo, kad tokius pokyčius lėmė kelios priežastys. Internetu, anot jos, perkama ne taip impulsyviai kaip fizinėse parduotuvėse, todėl visi pirkiniai yra labiau apgalvoti. Be to, apsiperkant internetu renkamasi iš milijoninio asortimento, žmonės gali skirti daugiau laiko kainų ir alternatyvų analizei.

Bendrovė Varlė.lt skaičiavo, kad grąžinamas Kalėdų dovanų skaičius nesiekia 1 proc. Taip yra, nes žmonės išmoko pirkti internetu – jie dešimt kartų pamatuoja, o tada priima sprendimą, pirkti ar ne. Anot prekybininkų, tai džiugina, nes vartotojas tampa atsakingesnis.

„Ne paslaptis, kad, vertinant pasauliniu mastu, grąžinamos prekės prisideda prie gamtos teršimo. Dalis prekių patenka į perdirbimo kompanijas arba dar blogiau – išmetamos į sąvartyną“, – besikeičiančiais įpročiais džiaugėsi bendrovės Varlė.lt serviso vadovas Andrius Visockis.

Pasitaiko piktnaudžiavimų

Po švenčių grąžinamos ne tik dovanos, pirktos artimiems, bet ir daiktai, turėję džiuginti mus pačius. Kažkam naujamečius planus sugriovė liga ir žėrinti smaragdo spalvos suknelė liko kabėti spintoje.

Kažkas suprato, kad Kalėdų vakarienė su šeima bus jaukesnė kojas įsispyrus į megztas šlepetes, o ne į lakinius aukštakulnius. Jeigu pirkėjas persigalvojo ir nusprendė grąžinti netikusį, nenaudotą daiktą, prekybininkai pirmiausiai pasiūlo jį pakeisti kitu. Atsisakius grąžinami pinigai. Anot prekybininkų, vis dar pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų, kai žmonės nori grąžinti jau panešiotą drabužį. Tarkim, suknelę, kurios reikėjo vieninteliam šventiniam vakarui.

„Mūsų akys įgudusios, todėl nesunkiai atskiriame dėvėtą daiktą. Jei etiketės nuimtos, daiktą traktuojame kaip nenaują ir priimti jo negalime. Ir šiaip, jei drabužis buvo apsivilktas kokiam nors vakarėliui, nuo jo jaučiasi kvapas. Išvaizda nėra tokia, kokia buvo tik išsinešus iš parduotuvės“, – kalbėjo vienos drabužių parduotuvės pardavėja-konsultantė.

Pasitaiko, kad pirkėjai panešiotą, kartais keletą kartų valytą gaminį bando grąžinti kaip naują po mėnesio. Deja, apgauti prekybininkų praktiškai neįmanoma. Kiekviena grąžinama prekė kruopščiai apžiūrima, o jei reikia, siunčiama vertinti specialistams. Be jokių kalbų priimamos tik parduotos nekokybiškos prekės. Tarkim, suknelė, nuo kurios krinta karoliukai, ar švarkas su prairusia siūle ir pan.

Perleidžia dovanas

Kiekvienais metais kai kurių didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje ir pasaulyje darbuotojai gali rinktis, kokių dovanų iš darbdavio nori Kalėdoms. Dalis renkasi čekius knygoms, renginiams, daiktams, o dalis darbuotojų savo dovanas aukoja tiems, kuriems jų labiau reikia.

Asmeniškai aš esu už apgalvotas dovanas, todėl pirkti jas pradedu spalio mėnesį.

Panašiai šiemet pasielgė bent keli žinomi Lietuvos žmonės. Antai, nuomonės formuotoja Karolina Meschino, „Instagrame“ turinti daugiau nei 414 tūkst. sekėjų armiją, vos prieš kelias dienas viešai dalijosi vaizdais iš savo biuro, kuris po didžiųjų metų švenčių užverstas dovanomis, pradedant kosmetikos rinkiniais, baigiant drabužiais ir bižuterija. Moteris siuntėjams dėkojo už dėmesį, tačiau tikino, kad visko sau tikrai nepasiliks, o išdalys skurdžiau gyvenantiems.

Kalbinti kauniečiai neslėpė kalėdiniu laikotarpiu taip pat užsiėmę labdara. Tiksliau, dovanų, kurių negalima grąžinti, dovanojimu kitiems. Dažniausiai iš vienų rankų į kitas keliavo skanėstų, kosmetikos rinkiniai, alkoholiniai gėrimai, namų kvapai, šventinės dekoracijos: žvakės ir žvakidės, kalėdiniai vainikai.

„Asmeniškai aš esu už apgalvotas dovanas, todėl pirkti jas pradedu spalio mėnesį. Paskubomis nuo lentynų nušluoti paruošti rinkiniai man nepatinka. Per šias šventes gavau gal du pyragus, kurių nevalgau, raudonojo vyno, nuo kurio man skauda galvą, puodelį, kurio neturėsiu kur dėti, ir kažkokį itališkų skanėstų rinkinį“, – pamačiusi, kad pastarajame yra alyvuogių ir džiovintų pomidorų, kaunietė Eglė rinkinį padovanojo kolegei. Šios šventinis atsakas buvo labai panašus – arbata ir meduolių dėžutė. Kalėdiniais saldėsiais Eglė pavaišino vienišą kaimynę iš pirmo aukšto. Jai atiteko ir liepų žiedų arbata.

„Žinau, kad negalima kitiems dovanoti gautų dovanų, tačiau ką jūs siūlote? Išmesti? Mano atveju laimingi liko visi. Na, bent jau aš taip tikiuosi“, – kalbėjo moteris.

Faktas: puodeliai – viena nemėgstamiausių Kalėdų dovanų, kuria jos gavėjai skuba atsikratyti.

Grąžinimo tvarka

Po šventinės karštinės prekybos centruose gruodį Vartotojų teisių apsaugos tarnyba sausį pastebi daugiau pirkėjų nusiskundimų. Dažniausiai – dėl nekokybiškų prekių, jų grąžinimo terminų. Specialistai, prieš perkant pataria prisiminti, kurių prekių nebus galima grąžinti. Tai elektronikos prietaisai, kosmetika, apatiniai drabužiai, juvelyriniai dirbiniai, žaislai, knygos, Kalėdų eglutės ar puošmenos. Jei jūsų įsigyta prekė patenka į šį sąrašą, tinkamos kokybės ją galėsite grąžinti tik pardavėjui geranoriškai sutikus.

Perkant internetu taisyklės kitokios – grąžinti galima beveik visas prekes. Išskyrus tas, kurios buvo gaminamos individualiai. Norint grąžinti prekę, ji turi būti nenaudota, prekinė išvaizda nepakitusi, išsaugota pakuotė. Jei pardavėjas nenustatęs ilgesnio termino, prekes grąžinti galima per keturiolika dienų.

„Fizinėje parduotuvėje įsigytų prekių grąžinimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po prekės įsigijimo, o perkant internetu – nuo kitos dienos po prekės gavimo. Pareiga įrodyti, kad prekė buvo grąžinta per nurodytą terminą, tenka vartotojui“, – priminė Vartotojų teisių tarnybos specialistai.

Grąžinti prekę įmanoma net ir neturint kasos kvito. Pakanka sąskaitos faktūros, banko pervedimo kopijos ar kokio nors kito prekės įsigijimo dokumento, kuris užfiksuoja prekės kainą, prekės įsigijimo datą ir pardavėją, iš kurio buvo įsigyta prekė.

„Pradėtas vienas tyrimas (dėl galimo papirkinėjimo), yra tokių dalykų nelabai skanių, bet kol nėra sprendimų, nesinori (plačiau komentuoti). Čia ne paslaptis, yra gauti keli skundai, berods, keturi ar penki, dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos lenkų sąjungos galimai sąsajų ir dalintų dovanėlių“, – ketvirtadienį LRT sakė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė parlamentarė Rita Tamašunienė pažymi, kad dovanėles kalėdinėse šventėse dalino Lietuvos lenkų sąjunga – visuomeninė organizacija, o ne partija.

„Mes dalyvaujame visuose renginiuose, kurie vyksta mūsų apygardose, nežinau, kodėl susiejo. Dalyvaujame ir visuomet dalyvausime, nes mus kviečia seniūnijos, kultūros centrai į visus renginius, tie renginiai tradiciniai  ir tos dovanėlės taip pat, Kalėdų senelis dalino vaikams dovanas“, – BNS sakė R. Tamašunienė.

Tai nieko (su partija) nesusiję, tiesiog – oponentų priešrinkiminiai triukai.

„Tai nieko (su partija) nesusiję, tiesiog – oponentų priešrinkiminiai triukai“, – teigė parlamentarė.

Rinkimų kodeksas kampanijos laikotarpiu draudžia tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už vieną ar kitą kandidatą ir kitaip paveikti rinkėjų valią.

Rinkėjų papirkimu nelaikomas tik informacinės medžiagos – veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų ir panašiai – platinimas.

Šia informacija pasidalino feisbuko grupė „Orai ir klimatas Lietuvoje“. Prie įrašo pridėtoje nuotraukoje matosi Kalėdų senelio takas, pažymėtas išskirtinai – raudonomis rogėmis ir elniais.

Pagal trajektoriją, panašu, kad toliau Kalėdų senelis trauks per Lenkiją ir tolyn per visą pasaulį.

Žinia, kad visų laukiamas herojus prasuko ir pro Lietuvą, sukėlė komentarų lietų.

„Linkiu, kad oro navigacijos tarnyba nukreiptų senelio roges į šio puslapio kūrėjų namus. Teužsikemša jūsų kaminai nuo dovanų gausos.“, – džiaugėsi Kristina.

Feisbuko grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ nuotr.

„Mano vaikai sako, kad apie 19 val. pralėkė ir dar apie 21 val. buvo užsukęs.“, – kėlė klausimą Darius.

Tačiau ne visiems pasisekė.

„Patikrinau po egle, tuščia...“, – liūdėjo Ričardas.

NORAD yra atsakinga už oro erdvės virš Šiaurės Amerikos stebėseną ir gynimą.

Tačiau Kolorado Springse Kolorade įsikūrusi agentūra taip pat sudaro sąlygas žmonėms svetainėje noradsanta.org, socialinėje žiniasklaidoje ir mobiliojoje programėlėje „stebėti“ Kalėdų Senelio kelionę.

Šiemet agentūra planuoja per Kūčias pasitelkti apie 1,5 tūkst. savanorių – jie atsakinės į vaikų, norinčių sužinoti Kalėdų Senelio buvimo vietą ir dovanų pristatymo grafiką, skambučius.

Ankoridže Aliaskoje dirbantis NORAD pareigūnas generolas leitenantas Davidas Nahomas (Deividas Neihomas) sakė, kad pandemija nepaveikė įtemptos Kalėdų Senelio darbotvarkės ir jokių sutrikimų šį savaitgalį neturėtų būti.

Šiaurės ašigalyje gyvenančiam vyrui problemų neturėtų kelti ir speigas bei smarkus snygis, sutrikdę šventinio laikotarpio keliones visose Jungtinėse Valstijose, sakė D. Nahomas.

„Galvoju, kad Kalėdų Senelis tokiu arktiniu oru jausis kaip namie”, – pridūrė jis.

Tradicija sekti Kalėdų Senelio kelionę JAV ir Kanadoje atsirado 1955 metais, kai vienas jo laukiantis vaikas netyčia paskambino į NORAD centrą Kolorado Springse, surinkęs vietos laikraštyje paskelbtą neteisingą telefono numerį.

Tą vakarą budėjęs oro pajėgų pulkininkas nepadėjo ragelio, o nurodė operatoriams stebėti Kalėdų Senelio buvimo vietą ir apie ją pranešti kiekvienam šiuo numeriu paskambinusiam vaikui. 

Ūkininkų turgelis prie Kauno pilies apie 11 val. nebuvo tuščias, bet ir ne sausakimšas. Vieni atėjo tikslingai, žinodami, ko reikia, kiti dairėsi, gal kils idėjų, ką įdomesnio padėti ant Kūčių ar Kalėdų stalo.

„Tie, kurie prekes užsisakė iš anksto, atėjo. Jų buvo daugiau nei pernai. Bet šiaip užsukusiųjų tikėjomės daugiau“, – sakė „Naturalia ūkio“ iš Šilutės darbuotojas Aurimas Jokubauskas, prekiavęs ėriena, jautiena, veršiena, kiauliena, triušiena, kalakutiena.

Paklaustas, ar šiemet žmonės prieš šventes skaičiuoja, leisdami pinigus, sakė, kad žmonės perka geriau mažiau, bet kokybiškesnę mėsą, kuri yra brangesnė. Sulaukia ir klausimų, kaip gaminti. Ką rekomenduoja? „Skanaus patiekalo pagrindas – gera mėsa“, – pagrindinis pašnekovo patarimas.

„Liofilizuoti smidrai tinka ir sau, ir dovanai. Išlieka visi vitaminai. Alternatyva sveikam užkandžiui“, – šeštadienį pirkėjams, smalsavusiems, ką siūlo, pasakojo su vyru Prienuose ūkininkaujanti Reda Barisienė. 

Pasukus į kitą turgelio pusę dėmesį patraukė didelė eilė, nusidriekusi nuo duonos kepėjų prekystalio. „Čia jau nedidelė eilė“, – replikavo „Jūratės duonos“ atstovai.

Vienas pirkėjų, stovėjęs eilėje, kai pasiteiravome, kodėl būtent čia laukia apsipirkti, nedaugžodžiavo: „Toks įsakymas“. Leido suprasti, kad toks šeimininkės pageidavimas. Jos nurodymas netrukus buvo įvykdytas.

Kai kuriuos domino ne maistas, o gėlės. Tulpių glėbį nusipirkęs vyras iš karto pasuko automobilio link.

Prekybos centro „Akropolis“ stovėjimo aikštelė buvo pilnutėlė, tačiau viduje apsieita be pirkėjų grūsčių. „Žiūrėk, žmonių ne tiek jau ir daug – kaip eilinę dieną“, – įvertino srautus viena iš perpiet apsipirkti atvykusių porų.

Paskutinės minutės sindromas arba paskutinės minutės chaosas juntamas ir gatvėse, ir prekybos vietose.

„Kaip išprotėję atbėga, ir tiek“, – truktelėjo pečiais užkalbinta prekybos centro lankytoja.

„Turiu šešis anūkus, tris vaikus, tad dovanų labai daug reikia. Tai jau kelintą dieną ieškau. Iš kur pinigų? Pinigėlius, kuriuos galėčiau skirti sveikatai, dabar skiriu kalėdinėms išlaidoms. Dovanoms, manau, išleisiu daugiau kaip 300 eurų“, – atviravo moteris.

Prie prekybos centrų kamščiai, kantrybė senka. O pasistumdyti tenka ir prie prekybininkų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Čia sau žiūriu. Ieškau kažko valgomo ir širdžiai mielo“, – sakė kita pirkėja.

Dovanų paskutinę minutę ieškantys renkasi kalėdines muges, kur kainos neretai brangesnės. O ekonomistų patarimai taupyti čia nebegalioja.

„Tiek pat, kaip visada perku. Ieškau kažką asmeniško. Nei praeitais metais labai daug išleidome pinigų, nei šiais“, – teigė moteris.

„Jaučiasi, kad trupučiuką žmonės taupo, tikrai šiek tiek pataupo“, – komentavo pardavėja.

„Negaliu pasakyti, kaip jie ten taupo, pavyzdžiui, mūsų parduotuvėje pirkėjų srautas nesumažėjęs“, – teigė kalėdinės mugės darbuotoja.

Ieškantys kažko netradicinio, renkasi lietuvių kūrėjų darbus. Apie šimtas jų susirinkę po vienu stogu Menų fabrike.

Prisiminėme 2019-uosius, kuomet ir COVID-19 nebuvo. Ir šiandien blogų nuotaikų ar krizinių įžvalgų nejaučiame.

„Nepatikėsite, kiek yra daug talentingų ir nuostabių kūrėjų. Šiais metais mes labiau orientavomės, kad čia pirkėjai rastų ne vien dideles ir brangias dovanas, bet ir širdžiai mielų smulkmenų. Turime praktiškai visko, ko reikia namams, jų jaukumui, daug meno, keramikos dirbinių ir žvakių originalių, ko tikrai nerasi niekur kitur“, – sakė kalėdinės mugės organizatorė Živilė Diawara.

„Turime savo bičių ūkį, šeimos verslą. Visa produkcija pagaminta mūsų šeimos – pradedant nuo natūralaus bičių vaško žvakių iki visokiausių medaus skanėstų“, – kalbėjo „Medaus namų“ savininkas Laimonas Galvonas.

„Vasarą žmonės daug noriau leido pinigus ir pirko sukneles. Mano visos – šilkinės. Jų kaina svyruoja nuo 100 iki 200 Eur“, – komentavo kalėdinės mugės dalyvė.

„Galbūt žmonių nėra tiek daug, kiek kitose mugėse, bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia yra pardavimai. Tiek užvakar, tiek vakar jie buvo tikrai geri“, – sakė „Tealure“ įkūrėjas Ernestas Klevas. 

„Man labai patinka mano „kaimynas“, kuris gamina imbierinius „Shotus“, – sakė mugės dalyvė.

„Duodame žmonėms paragauti ir niekas neatsilaiko, perka“, – teigė populiariųjų „Shotų“ pardavėjas.

Prekybininkai sako, kad pardavimai bus panašūs į tuos, kokie buvo prieš pandemiją.

„Prisiminėme 2019-uosius, kuomet ir COVID-19 nebuvo, ir kai lūkesčiai buvo visai kitokie. Šiandien blogų nuotaikų ir krizinių įžvalgų nejaučiame“, – konstatavo „Cup“ prekybos centro generalinė direktorė Ona Nevinskienė.

Vadovė sako, kad žmonės šiemet pinigus leidžia lengvai, o apie visa kita galvos rytoj. Vienai dovanai gali išleisti ir triženkles sumas.

„Lietuvoje esama šeimų, kuriose augantys vaikai svajoja apie kalėdines dovanas, tačiau Kalėdų Senelis jų namus aplenkia. Paprastai už tokių namų durų slepiasi liūdnos ir jautrios šeimos istorijos. Daugumai tokiose šeimose augančių vaikų būtų reikalingesni šilti batai ar striukė, tačiau jie, kaip ir jų bendraamžiai, svajoja apie kitokias dovanas: stalo žaidimą, lėlę, mašinėlę, roges, belaidę kolonėlę ar fotoaparatą“, – sako organizacijos „Vaikų svajonės“ vadovė Ramunė Baltaduonienė.

Pasak R. Baltaduonienės, per dvylika veiklos metų išpildyta per 115 tūkst. vaikų svajonių. Paprastai svajonių pildytojomis tampa 25–45 m. moterys, tačiau pildyti vaikų svajones vis dažniau imasi ir įmonės.

Norėdamas prisidėti prie vaikų svajonių pildymo akcijos, prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ tapo gruodžio 17–18 dienomis Kaune vykusio kalėdinio teniso vienetų turnyro generaliniu rėmėju. Šiame turnyre pinigai, sumokėti kaip startinis dalyvio mokestis, buvo skirti Šakių rajono vaikų kalėdinėms svajonėms pildyti, o generalinis šio sporto renginio rėmėjas PLC „Mega“ tokia pačia suma prisidėjo prie Kauno rajone gyvenančių vaikų svajonių pildymo.

„Žiemos šventės gali būti stebuklingos kiekvienam Lietuvos vaikui, o Kalėdų Senelis gali aplankyti visų namus ir nustebinti dovanomis. Vis dėlto kartais Kalėdų Seneliui prireikia pagalbos, todėl šiemet ir mes prisijungėme prie vaikų svajonių pildymo iniciatyvos. Tikėdami, kad kalėdiniu stebuklu kartais gali tapti ne daiktas, bet asmeniškai parodytas rūpestis ir dėmesys, kuo daugiau Kauno rajone augančių ir apie kalėdines dovanas svajojančių vaikų ketiname aplankyti patys“, – sako PLC „Mega“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ rinkodaros vadovas Laimis Binderis.

Iš viso bus išpildytos daugiau nei pusšimčio vaikų svajonės. Vaikai sulauks belaidžių ausinių, fotoaparatų, muzikinių kolonėlių, konstruktorių, paspirtukų, rogių, riedlenčių, dailės reikmenų ir kt. jų kalėdinių svajonių sąraše buvusių dovanų.

Prie kalėdinės vaikų svajonių pildymo akcijos prisijungė ir PLC „Mega“ įsikūręs kino teatras „Cinamon“. Jis Prienų rajono Išlaužo dienos centro vaikus netrukus pradžiugins kalėdiniu filmu „Meškio Tedžio Kalėdos“.