N. Venckienės skundą išnagrinėjęs LVAT konstatavo, kad po apkaltos į Seimą kandidatuoti norėjusios buvusios parlamentarės rinkimuose neregistravusi VRK rinkimų teisės apribojimą pritaikė pagal paskirtį ir proporcingai, trečiadienį pranešė teismas.

Šis LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

N. Venckienė teismui skundė 2020 metų VRK sprendimą, kuriuo komisija per apkaltą iš parlamento pašalintos politikės 2020 metais neregistravo kandidate į Seimą.

Kaip pranešė LVAT, nagrinėdamas šią administracinę bylą teismas kreipėsi konsultacinės išvados į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl draudimo kandidatuoti rinkimuose po pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka proporcingumo vertinimo.

LVAT konstatavo, kad negalėdama kandidatuoti rinkimuose praėjus šešeriems metams po apkaltos N. Venckienė patyrė neigiamus padarinius, tačiau įvertino ir tai, kad prieš tai ji buvo išvykusi ir nėra duomenų, kad būtų aktyviai dalyvavusi Lietuvos politiniame ar visuomeniniame gyvenime.

Anot LVAT, N. Venckienės veiksmai, dėl kurių jai buvo surengta apkalta, ir jos elgesys po apkaltos neatitiko „elgesio standartų rūpestingo ir apdairaus asmens, kuris gerbtų šalies Konstituciją, įstatymus ir institucijas“.

Teismas konstatavo, kad įvertinus visas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad išnyko visos aplinkybės, dėl kurių N. Venckienei buvo pritaikytas rinkimų teisės ribojimas.

2014 metais Seimas panaikino „Drąsos kelio“ atstovės, buvusios teisėjos N. Venckienės mandatą. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad N. Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją daugiau kaip pusę metų nelankiusi parlamento posėdžių.

N. Venckienė po apkaltos buvo pabėgusi į JAV dėl prokurorų kaltinimų nevykdžius teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai ir piktnaudžiavus vaiko atstovo teisėmis.

Ji 2019 metais grąžinta į Lietuvą ir šiemet pripažinta kalta dėl pasipriešinimo pareigūnams, antstolio nurodymo nevykdymo ir smūgių sudavimo. N. Venckienė nuosprendį kasacine tvarka yra apskundusi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Draudimas per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam „tvarkiečių“ lyderiui europarlamentarui Rolandui Paksui kandidatuoti į Seimą ir prezidentus, reiškia jo politinį nekrologą, sako politologas Kęstutis Girnius.

Jis taip pat pripažįsta, kad toks Seimas sprendimas yra smūgis ir „tvarkiečių“ partijai. K.Girnius nesutinka, kad šis draudimas paskatintų išsivaikščioti partiją, tačiau spėja, kad po 2016 metų rudens Seimo rinkimų į valdžią atėjus dešiniųjų koalicijai, iš Lietuvos politinės aplinkos „tvarkiečiai“ gali ir išnykti.   

„Partija liks, bet manau, kad galima parašyti Paksui politinį nekrologą - faktiškai jam (Rolandui Paksui - BNS) kita galimybė kandidatuoti į prezidentus arba į Seimą 2020 metais. Dabar jis nepateks į Seimą, nebus matomas. Jis neturės jokių galimybių tapti pakankamai žinomas ir reikšmingas, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus, o praėjus ketveriems metams, jis bus jau praeities žmogus. Tai faktiškai yra jo politinis nekrologas ir taip pat smūgis jo partijai,“- antradienį LNK „Žinioms“ sakė K.Girnius.

Politologas sutinka, kad „darbiečių“ balsavimas nėra atsitiktinis. Iš 29 Darbo partijos frakcijos narių balsuojant dėl R.Pakso likimą lėmusios Konstitucijos pataisos dalyvavo 14 „darbiečių“.

„Esu linkę pritarti premjero nuomonei... Būtų per didelis atsitiktinumas, kad pusė Darbo partijos narių, kurie yra koalicijos (valdančiosios koalicijos - BNS) nariai, staiga nutaria nedalyvauti balavime. Jiems (Darbo partijai - BNS) naudinga - faktiškai jų pagrindini konkurentas yra partija Tvarka ir teisingumas. Pakso partija yra silpnesnė ir padidėja tikimybė, kad stipriau (per būsimus rinkimus - BNS) pasirodys „darbiečiai“, - vertino K.Girnius. 

Tačiau politologas galimą tokį „darbiečių“ žingsnį vadina „trumparegišku apskaičiavimu“.

„Sunku numatyti ateitį. Galina numanyti, kad socialdemokratai laimės - turės daugiausia balsu ir klausimas, ar jų partneriai „darbiečiai“ surinks pakankamai balsų, kad būtų galima sudaryti naują koaliciją po metų“, - tvirtino jis. 

Tačiau K.Girnius sako, kad Seimo sprendimas neigiamai paveiks R.Pakso rinkėjus, gali susilpnėto dabartinė valdančiųjų partijų koalicija, ir tai gali atverti vartus dešiniųjų koalicijai.

„O tada ir „tvarkiečiai“, ir „darbiečiai“ tikrai iš Lietuvos politinės aplinkos greitai išnyks,“ - prognozuoja K.Girnius.

Jis mano, kad R.Paksas kada nors vis tik bus reabilituotas - bus įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismas daugiau nei prieš ketverius metus priimtas sprendimas, jog draudimas R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas, bet, pasak K.Girniaus, tai būsią per vėlai ir nebeturės politinės reikšmės.

Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima tik pakeitus Konstituciją.

K.Girnius mano, kad KT pripažinus savo klaidą dėl sprendimo R.Pakso atžvilgiu griežtumo,  Lietuva jau būtų įgyvendinusi Europos Žmogaus Teisių Teismo nurodymą švelninti bausmę R.Paksui.

„Būtų daug racionalesnis ir žmogiškesnis sprendimas pasakyti (KT - BNS), kad klydome, pakeisti savo nutarimą, kad jis (R.Paksas - BNS) šiurkščiai pažeidęs priesaiką ir negali kandidatuoti. Ironiška - KT, reikalaujantis, kad teismo nuosprendžiai būtų įgyvendinami, yra pagrindinė priežastis, kodėl šitas sprendimas jau tiek metų neįgyvendinamas“, - sakė K.Girnius.

R.Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.