Patarimas – parduoti būstą

Klaipėdietės teigimu, dėl šios problemos jau ne kartą kreiptasi į daugiabučio namo savininkų bendrijos (DNSB) „Ieva“ pirmininkę Rūtą Mariją Kilijonienę, bet ši esą niekuo negalėjo padėti.

Labiausiai Oksaną nustebino patarimas butą parduoti. Tačiau ji neketina nuleisti rankų ir nesiruošia kraustytis iš savo namų. Tik tikina nežinanti, kur tokiu atveju reikėtų kreiptis, kai niekas neištiesia pagalbos rankos.

„Situacija tokia: 2021–2022 m. žiemą sienoje pamatėme vandens lašus. Iškart pasikvietėme pirmininkę, ji pasižiūrėjo ir pasakė, kad nežino, kodėl bėga vanduo. Sakėme, kad reikia skubiai tvarkyti, be to, laukiausi vaikelio. Atėjo pavasaris, vasara, niekas nesikeitė. Persiklijavome tapetus, o atėjus vasarai viskas išdžiūvo. Tad vasarą patys išsikvietėme meistrą, jis pasižiūrėjo ir sutvarkė, kiek suprato, už šį darbą iš savo kišenės jam sumokėjome“, – pasakojo Oksana.

Atsiuntė santechniką

Tačiau atėjus 2022-ųjų rudeniui vėl iškilo ta pati problema. Vėl buvo kreiptasi ir į namo pirmininkę. Tačiau ir tąkart nieko pasiekti nepavyko.

Žiemą bute drėgna, tapetai juoduoja, pelėsis ir kvapas – neišvengiami.

„Gyvenu devintajame aukšte. Problema ne pačiame bute, o galbūt namo sienoje iš lauko pusės. Gal yra įtrūkimų. Tačiau aš ne ekspertė, tiksliai negaliu pasakyti. Žiemą bute drėgna, tapetai juoduoja, pelėsis ir kvapas – neišvengiami. Sienos rasoja viename kambaryje ir viename kampe virtuvėje. Auginu mažą vaiką ir bijau, kad nepradėtų sirgti“, – skundėsi Oksana.

Per metus bute apsilankė du meistrai, tarp jų – ir pirmininkės iškviestas vienos įmonės santechnikas, kuris taip pat niekuo negalėjo padėti, konstatavo, kad sienų įtrūkimai – darbas ne jam.

„2023 m. sausio 13 d. mano mama paskambino pirmininkei, pasakė, kad pagaliau reikia kažką daryti, nes namuose šlapia ir šalta. Pirmininkė atsakė, kad jau atsiuntė žmones. Tądien, praėjus maždaug pusantros valandos po mūsų pokalbio, į duris pasibeldė santechnikas. Pasakiau, kad problema sienose. Jis apžiūrėjo sienas, pasakė, kad labai drėgna, bet kas konkrečiai yra, nežinojo“, – pažymėjo klaipėdietė.

Žala: dėl besisunkiančios drėgmės atsiklijavo kambario tapetai. Atsiranda ir juodas pelėsis, kurį pašalinti nėra labai paprasta. Klaipėdietės Oksanos nuotr.

Į prašymus reaguodavo

Tačiau namo pirmininkė R. M. Kilijonienė teigė pastarąjį kartą kalbėjusi su Oksana 2022-ųjų vėlyvą rudenį. Anot jos, į gyventojos prašymus ranka tikrai nebuvo numota. Oksanos bute ji lankėsi ne kartą, tačiau neišmanė, kaip reikėtų suteikti pagalbą.

„Esu apsilankiusi pas ją tris keturis kartus, gal net daugiau. Pasakiau jai, kad ne tam esu sutverta, kad po stogus lakstyčiau. Nesakiau, kad parduotų butą, stengiausi gražiai, neužgaudama pasakyti, kad gal pasiieškotų kito buto, juk negaliu lakstyti po kiekvieno jos iškvietimo. Kiek metų šiame name gyvenu, nė su vienu gyventoju nesu barusis. Ko manęs paprašydavo, tą padarydavau. Nežinau, kaip dar jai širdį parodyti“, – kalbėjo namo pirmininkė.

Pasak jos, apžiūrėti Oksanos butą buvo atvykęs vienos įmonės direktorius, jis buvo užlipęs ir ant namo stogo.

„Ji ieško priekabių. O gal nori dėmesio? Juk buvo atvažiavęs įmonės direktorius, kiek galėjome, padėjome. Jai vis tiek vanduo varva, vis kažkas negerai. Direktorius pats lipo ant stogo, kažką ten tvarkė. Sakė, kad kažkas laša, bet kad tai būtų mirtina katastrofa – tikrai ne. Buvo ir santechnikai, dar jie patys kažką buvo išsikvietę, bent du ar tris kartus. Gal tose sienose yra įtrūkimas, nežinau. Bet kad tame bute būtų mirtinas gyvenimas – tikrai ne“, – pabrėžė R. M. Kilijonienė.

Teko pjauti spyną

Oksana sakė priešingai – pirmininkės minėtos įmonės darbuotojas išties buvo apsilankęs, bet ne praėjusių metų rudenį, o šiemet sausio 13 d.

„2022 m. rudenį pas mus nebuvo atėjęs nė vienas meistras. Tik vasarą mūsų kviestas santechnikas. Niekas stogo negalėjo apžiūrėti, nes, norint ten patekti, reikia turėti raktą. Ten yra spyna. Pirmininkė raktų nuo jos neturi. Joks įmonės direktorius negalėjo patekti ant stogo be raktų. Kai mes buvome išsikvietę meistrą vasarą, jis klausė, ar turime raktus. Tąkart pirmininkė su mano vyru ėjo pas gyventojus, bet nė vienas neturėjo rakto. Mano vyras turėjo pjauti spyną, kad meistras galėtų užlipti ant stogo“, – paaiškino Oksana.

Pirmininkė kelis kartus pabrėžė, kad pastarąjį kartą su Oksana bendravo ne šių metų sausio 13 d., o pernai vėlyvą rudenį.

„Sausio 13 d. ji man neskambino. Jos mama skambino dar iki Naujųjų metų. Sakiau Oksanai, kad aš nekalta, juk matė, ką pirko. Kalbėjome vėlyvą rudenį, bet tikrai ne pastaruoju metu“, – tikino pašnekovė.

R. M. Kilijonienė taip pat sakė, kad kiti kaimynai, gyvenantys šalia Oksanos, nusiskundimų dėl drėgnų buto sienų neturi.

Tačiau šiek tiek kitaip pasakojo Oksana.

„Buvome nuėję pas kaimyną, jis sakė, kad irgi kreipėsi į pirmininkę. Turime nuotraukas ir iš jo buto. O pirmininkė mums sakė, kad niekas nesiskundė, tik mes“, – stebėjosi gyventoja.

Kreipėsi į valdininkus

Oksana šiame name gyvena nuo 2001 m.

Moteris jau kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę, iš kurios sulaukė atsakymo.

Dokumentą pasirašė Klaipėdos savivaldybės vyriausioji patarėja Danguolė Dambrauskienė, atliekanti Statinių administravimo skyriaus vedėjos funkcijas.

Rašte teigiama, kad savivaldybė gavo prašymą, kuriame nurodyta, esą DNSB „Ieva“ pirmininkė ignoruoja Oksanos prašymus, kad būtų suremontuotas namo stogas ir siena, nes pro juos šlampa buto sienos ir lubos.

„Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome DNSB „Ieva“ kreiptis į techninės priežiūros prižiūrėtoją, su kuriuo yra sudaryta sutartis dėl pastato techninės priežiūros. Techninės priežiūros, statinio apžiūros metu nustatytų ir pateiktų išvadų pagrindu informuoti pareiškėją, kada ir kokių veiksmų (pvz., šaukiamas susirinkimas ar organizuojamas balsavimas raštu dėl metinio ir ilgalaikio planų patvirtinimo) planuoja imtis, kad būtų užtikrintas namo bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas“, – skelbiama atsiųstame rašte.

Gediminas Pocius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Raštą perdavė pirmininkei

„Trečiadienį, sausio 18 d., mano vyras pirmininkei nunešė savivaldybės atsiųstą raštą. Ji net neskaitė, pasakė, kad nežino, kur kreiptis. Laiptinėje atsitiktinai radome vienos įmonės skelbimą, vyras jį nunešė kaip pavyzdį, kad pirmininkė jiems paskambintų. Tąkart ji pažadėjo ateiti su meistru, tačiau dar nieko nesulaukėme“, – kalbėjo gyventoja.

Kraštutiniu atveju buto savininkė gali spręsti problemą teismine tvarka.

Praėjusią savaitę Oksana rado skelbimą laiptinėje, prie įėjimo. Klaipėdietė tikino pati paskambinusi į remonto įmonę ir papasakojusi situaciją.

Atsakingas įmonės asmuo jai paaiškino, kad tokioje situacijoje su pirmininke turėtų būti sudaryta sutartis, po to vyktų namo stogo ekspertizė, ją atlikus būtų imamasi darbų.

„Jeigu visa tai daryčiau už savus pinigus, turėčiau sumokėti apie 2 tūkst. eurų. Kitu atveju reikėtų išsireikalauti atlygio iš pirmininkės, taip patarė įmonės atstovas“, – teigė Oksana.

Kraštutinis atvejis – į teismą

Išklausęs Oksanos „Klaipėdai“ papasakotą istoriją, uostamiesčio savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius paaiškino, ką reikėtų daryti.

„Pastato administravimui įsteigta DNSB „Ieva“. Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius nėra gavęs pranešimo apie tai, kad DNSB „Ieva“ pirmininkė nesiima priemonių problemai spręsti. Šių metų pirmame ketvirtyje skyrius planuoja patikrinti pastato būklę ir tai, kaip DNSB vykdo administruojamo statinio techninę priežiūrą. Išsiaiškinus aplinkybes, galėtume susisiekti ir su pareiškėja. Tačiau neturime jos kontaktų. Kraštutiniu atveju buto savininkė gali spręsti problemą teismine tvarka“, – paaiškino G. Pocius.

Kol kas Oksana nusprendė dar palaukti. Moteris viliasi, kad bus suteikta tokia pagalba, kokios ištisus metus buvo tikimasi.

Tauragės, Marijampolės, Kauno ir Ukmergės apskrityse eismo sąlygas sunkina rūkas, matomumas sumažėjęs ir vietomis siekia 100 metrų, praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Panevėžio ir Kauno rajonuose rytą lijo silpnas lietus, kitur šalyje buvo be kritulių. Oro temperatūra nuo svyravo 3 iki 8 laipsnių šilumos.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, antroje dienos pusėje daug kur lietus. Aukščiausia oro temperatūra nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos.

Dieną debesuota su pragiedruliais. Palis, daugelyje rytinių rajonų smarkiai. Daug kur bus perkūnija, kai kur galima kruša. Vėjas vakarų, pietvakarių, 7–12 m/s, vietomis gūsiai 15–18 m/s. Aukščiausia temperatūra 17–22, rytiniame šalies pakraštyje kai kur iki 24 laipsnių šilumos.

Trečiadienio naktį vakariniuose rajonuose, dieną daug kur, daugiausia Šiaurės Vakarų Lietuvoje, protarpiais lietus. Kai kur lis smarkiai, galima perkūnija. Vėjas pietvakarių, 9–14 m/s, naktį šiaurės vakarinėje šalies dalyje, dieną daug kur gūsiai sieks 15–20 m/s, pajūryje iki 22 m/s. Temperatūra naktį 10–15, dieną 15–20 laipsnių.

Atliekant tyrimą „JK klimato būklė 2020“ išsiaiškinta, jog praėję metai Didžiojoje Britanijoje buvo treti karščiausi metai nuo orų stebėjimo pradžios, pagal drėgmės lygį šie metai atsidūrė penktoje vietoje, o aštuntoje – pagal saulėtų dienų skaičių.

Tai pirmi metai, kada 12 mėn. laikotarpis patenka į dešimtuką pagal visus tris rodiklius.

Ataskaitoje teigiama, kad dėl pastarųjų tendencijų orai JK tampa vis ekstremalesni, o vidutinė temperatūra Didžiojoje Britanijoje šiek tiek didesnė, nei vidutinė pasaulio temperatūra.

Pagrindinis tyrimo autorius Mike‘as Kendonas iš Nacionalinio klimato informacijos centro teigė, jog iki 2040 m. temperatūra vasarą gali nuolat siekti rekordus ir išaugti iki daugiau nei 40 laipsnių Celsijaus, net ir taikant klimato kaitos švelninimo politiką.

Aukščiausia JK kada nors užregistruota temperatūra – 38,7 laipsnio Celsijaus. Šis rekordas pasiektas 2019 m. liepos mėn.

„Klimato kaitos pasekmes jau matome viso pasaulio lygmeniu, taip pat ir JK – apie tai galime spręsti iš persimainiusių orų, o šios tendencijos tęsis ir toliau“, – BBC radijui sakė M. Kendonas.

Ataskaitoje skelbiama, kad 2020 m. buvo treti karščiausi metai JK nuo orų stebėjimo pradžios 1884 m. Visi dešimt karščiausių metų šioje šalyje užregistruoti per pastaruosius du dešimtmečius.

Dešimtmetis po 2011 m. buvo vidutiniškai 0,5 laipsniu Celsijaus karštesnis nei 1981–2010 m. ir maždaug 1,1 laipsnio Celsijaus karštesnis už 1961–1990 m.

Didžiojoje Britanijoje per pastaruosius tris dešimtmečius drėgmės lygis buvo vidutiniškai 6 proc. didesnis nei 30 m. anksčiau.

Šešeri iš dešimties drėgniausių metų nuo orų stebėjimo pradžios JK užregistruoti po 1998 m.

Vien praėjusią savaitę Londoną ir Pietryčių Angliją užplūdo staigūs potvyniai, kilę po trumpos karščio bangos, kai temperatūra buvo didesnė nei 30 laipsnių Celsijaus.

Didžiojoje šalies dalyje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia drėgnos, tik Pietų ir Vidurio Lietuvoje vietomis yra sausų kelių ruožų.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną žymesnių kritulių nenumatoma. Pūs stiprus pietryčių vėjas, vietomis gūsiai sieks 15–18 m/s. Aukščiausia oro temperatūra nuo 0 iki 4 laipsnių šilumos, pajūryje iki 6 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienį temperatūra daug kur pasieks ar viršys 20 laipsnių šilumą. Žvarbų šiaurės vakarų vėją pakeis pietvakarių, vakarų vėjas. Pirmoje dienos pusėje nedidelis lietus numatomas kai kuriuose rytiniuose rajonuose, antroje dienos pusėje vakarinėje šalies dalyje bus labiau saulėta.

Penktadienį įsivyraus mažai debesuoti orai, tik dieną šiauriniu šalies pakraščiu praplauks debesys, kurie, tiesa, lietaus neatneš. Naktį temperatūra sieks 8–13, o dieną vėl grįš labai šilti orai – temperatūra šoktels iki 23–28 laipsnių šilumos, pajūryje šils iki 20–22 laipsnių.

Pasak sinoptikės, savaitgalis numatomas sausas, saulėtas, ramus ir labai šiltas. Dienomis temperatūra daug kur svyruos apie 25 laipsnius šilumos. Lietaus nenumatoma.

Šiek tiek drėgmės galime sulaukti pirmadienį – vietomis gali palynoti, tačiau negausiai, o karštis vietomis šoktels iki 30 laipsnių.

Sinoptikės teigimu, antradienį gali palyti jau daugelyje rajonų, o, kalbant apie gausesnį lietų, tikėtina, kad jis augmeniją atgaivins antroje savaitės pusėje – ketvirtadienį arba penktadienį tikimasi sulaukti liūties su perkūnija.

Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad dėl drėgmės namus apninka kenksmingi pelėsiai, grybai bei bakterijos. Ar įmanoma nuo to apsaugoti būstą į jį dar neįsikėlus ir ką daryti, jei šios bėdos suvaldyti tiesiog nepavyksta?

Drėgnas oras – šventė kenksmingiems organizmams

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė teigia, kad drėgnas oras sudaro itin palankias sąlygas daugintis įvairiems žmogui kenksmingiems organizmams.

„Patalpose greičiau išsiskiria ir dauginasi pelėsiai, grybai, bakterijos bei jų sporos. Būtent todėl Pasaulinė sveikatos organizacija patalpų drėgmę priskiria prie astmos ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnių“, – teigia ekspertė.

Mokslininkai neabejoja ir tuo, kad į rizikos grupę dėl astmos patenkantiems vaikams drėgnose patalpose vešantys mikroorganizmai gali paskatinti tolimesnį ligos vystymąsi. Ant patalpų paviršių įvairiausių organizmų gali būti šimtai: nuo žiedadulkių ir sporų, patenkančių iš lauko, iki įvairiausių alergenų.

„Jų poveikis pasireiškia kvėpavimo sistemos ligomis, alergija, astma ir imuninėmis reakcijomis. O drėgmė tiesiog padeda jiems geriau plisti“, – teigia I. Taraškevičienė.

Langai kaupia didelius vandens kiekius

Statybos ekspertai teigia, kad pastatuose įsiveisusi drėgmė – kompleksinė problema, kurią pašalinti nėra taip paprasta. Statybinių medžiagų gamintojų „Kauno šilas“ plėtros vadovas Nerijus Miliukas sako, kad vienas didžiausių drėgmės šaltinių yra pats žmogaus organizmas.

„Drėgmė keliauja dvejomis kryptimis: iš išorės ir iš vidaus. Būtent pastarasis atvejis sukelia nemažai problemų, nes vien dviejų žmonių šeima per parą į aplinką išskiria apie litrą vandens. Jam išgaruoti yra trys keliai: per ventiliacinę sistemą, per plyšius languose bei per sienas. Jei pastatas neturi geros vėdinimo sistemos, dėl žmonių veiklos drėgmė namuose gali pakilti iki 70-80 proc. Tai nesaugi riba ne tik namų gyventojams, bet ir pastato konstrukcijoms“, – sako N. Miliukas.

Buitinės technikos gamintojų „Electrolux“ atstovas Laurynas Skruibis teigia, jog kiekvienuose namuose drėgmė dažniausiai kaupiasi ten pat – vonios kambaryje bei prie langų. Blogiausia, kad tokias vietas gyventojai bando valyti paprasčiausiomis šluostėmis, dažniausiai tik sugeriančiomis, bet nepašalinančioms drėgmės.

„Langų valymas yra vienas tų darbų, kuriuos žmonės linkę atidėti kiek tik gali ir dažniausiai atlieka kartą ar du per metus. Prie langų susidariusius pelėsius nuvalome, kai jie ima badyti akis, bet dauguma gyventojų tiesiog neturi laiko su jais kovoti. Drėgmę surenkantys langų siurbliai tapo nepamainomas technologinis šios problemos sprendimas. Priešingai nei paprastas skudurėlis, siurbliai per kelias sekundes pašalina susikaupusį vandenį“, – teigia L. Skruibis.

Siūlo keisti vėdinimo sistemą

L. Skruibis sako, kad jei apie drėgmę pagalvotume įsirenginėdami būstą, vėliau netektų susidurti su tolimesnėmis problemomis. Na, o jei to padaryti nepavyko, po ranka reikėtų turėti priemones, galinčias greitai užkirsti kelią didesniems nemalonumams.

„Profilaktinis langų valymas yra ne tik namų estetikos dalis, bet ir prevencinė priemonė. Visiškai suprantama, kad šis darbas daugeliui papuola tarp nemėgstamiausių, tačiau žvelgiant iš kitos pusės – šiandien egzistuoja prietaisai, taupantys žmonių jėgas ir laiką. Langų valymui užtenka kas keletą dienų paaukoti po minutę. Ir drėgmė iš tiesų surenkama, užkertamas kelias plisti mikrobams“, – teigia atstovas. 

Vadovas tvirtina, kad modernūs pastatai kovoja su drėgme įsivesdami rekuperacines sistemas, vėdinančias patalpas mechaniniu būdu, tačiau į namų vidų grąžinančias visą šilumą.

„Iš dalies didesnė pastatų drėgmė sietina su namų renovacija ir plastikiniais langais. Norint sutaupyti kuo daugiau šilumos, visos pastato ventiliacinės angos užkaišomos ir namas „nebekvėpuoja“. Tačiau tyrimai rodo, kad šiluminė varža tokiu būdu pakyla labai nežymiai, o drėgmė pašoka net dešimtis procentų. Idealiausia visa tai sutvarkyti pastate įdiegiant kokybiškesnį vėdinimą“, – pataria N. Miliukas.

Nuosavo automobilio saloną kiekvienas vairuotojas nori kuo ilgiau išlaikyti švarų. Tvarkingame ir kvepiančiame automobilyje ir pačiam maloniau, ir negėda prieš keleivius. Ne mažiau svarbu ir tai, kad neprižiūrimo automobilio salonas – puiki terpė daugintis įvairioms bakterijoms bei grybeliams, kurie gali sukelti net alergines reakcijas. Ne į gera tai ir pačiam automobiliui: nuolat šlapios ar drėgnos salono grindys gali tapti korozijos ir blogo kvapo salone priežastimi. Dėl to automobilio vidaus paviršius būtina valyti ne tik sausuoju, bet ir giluminiu bei cheminiu būdu. Tikrasis tokių priežiūros darbų bumas, pasak specialistų, prasideda būtent atšilus orams.

„Įsigėrusios kavos dėmės, mūsų atžalų paspardymai ant galinių automobilio sėdynių ir visos kitos dėmės, kurių jau nebegalime pašalinti siurbiant saloną arba valant šlapia šluoste – tuomet ir atsiranda didesnis poreikis išvalyti automobilio saloną cheminiu būdu“, – apie tai, kas vairuotojus atveja į plovyklas, pasakoja rankinių plovyklų tinko „Švaros broliai“ vadovas Algirdas Plečkaitis.

Nemalonaus kvapo padės išvengti naujas salono oro filtras

Bakterijų gerokai padaugėja šiltuoju metų laiku. Ypač daug jų tuose automobiliuose, kuriais keliaujama kartu su gyvūnais ar vaikais, nes salone kaupiasi maisto likučiai ar gyvūnų plaukai. Svarbu pasirūpinti, kad jų būtų kuo mažiau. Vienas pagrindinių blogo kvapo šaltinių ir puiki terpė veistis bakterijoms – salono filtras.

„Didžiausią kvapą skleidžia vadinamas salono arba žiedadulkių filtras. Ištraukę filtrą ir jį praskėtę pamatysime, kiek viduje yra purvo, įvairiausių dalelių, kurios sukelia nemalonų kvapą“, – vieną dažniausių nemalonaus kvapo salone priežasčių įvardija Erikas Urbanovičius, autoserviso „Megamesta“ vadovas.

Pasak eksperto, filtrą galima pasirinkti pagal poreikius, tačiau jį pasikeisti svarbu du kartus per metus – po medžių žydėjimo pavasarį ir prieš pat žiemą.

„Paprastas filtras, kurį rekomenduočiau įsidėti prieš žiemą, kai mažiau dulkių, jis sulaiko mikrodaleles. Vasarą siūlyčiau įdėti filtrą su anglimi, todėl kad jis sulaiko žiedadulkes ir išmetamųjų dujų kvapą. Neseniai pasirodžiusi naujiena – biologinis salono oro filtras. Ko gero, jis efektyviausias, nes čia naudojama biologinė medžiaga, kuri neleidžia susidaryti pelėsiui, alergenams, kitoms bakterijoms“, – salono oro filtrus apžvelgia E. Urbanovičius.

Nepamirškite dezinfekuoti oro kondicionavimo sistemos

Tačiau nemalonus kvapas gali būti jaučiamas ir švariame, naują salono filtrą turinčiame automobilyje. Vienas netikėčiausių dvoko šaltinių kartais būna ir oro kondicionierius. Tačiau kondicionierių meistrai teigia, kad vairuotojai klysta manydami, kad iš įjungto kondicionieriaus sklindantis nemalonus kvapas – gedimo pasekmė. Anot jų, priešingai – jei smirda, vadinasi, sistema veikia be priekaištų.

„Dirbant oro kondicionieriui, garintuve, kuriame ir susidaro šaltis, susikaupia kondensatas, kuris išteka. Nors yra filtrai, bet kažkokių mikrodalelių patenka į garintuvą ir tokioje terpėje, kur drėgmė ir dulkės, susidaro grybeliai, pelėsiai, kurie ir skleidžia nemalonų kvapą. Tie kvapai panaikinami darant dezinfekciją, purškiant specialų skystį“, – apie kondicionieriaus sistemos priežiūrą pasakoja „Kondicionierių centro“ vadovas Jonas Ignatavičius.

Kondicionieriaus sistemos dezinfekciją reikėtų atlikti kartą per metus, geriausia – pavasarį. Ją galima atlikti ir pačiam, tačiau, tokiu atveju, būtina neskubėti, nes profesionalai šiam procesui skiria tris valandas. Taip pat būtina pasirinkti tinkamas priemones, nes vienos gali panaikinti tik blogą kvapą, bet ne tai, kas jį sukelia, o kitos – atlikti darbą kaip priklauso.

Iš kur automobilio salone atsiranda drėgmė?

Pavasarį dažnai klientų klausimų dėl neišgaruojančios drėgmės automobilio salone sulaukiantys ekspertai sako, kad jei laiku užkirsite kelią, kad vanduo nepatektų į vidų, nepatirsite, kas yra iš vidaus rasojantys langai, šlapi salono kilimėliai ar prastas kvapas.

„Ant priekinio stiklo patekus lapams, spygliams, viskas krinta žemyn ir, pavyzdžiui, atidarę variklio dangtį galime pamatyti nuo rudens likusius lapus, spyglius, kurie neleidžia vandeniui patekti į drenažus, o vanduo negalėdamas pratekėti, patenka į saloną“, – apie dažniausią drėgmės automobilio viduje priežastį kalba E. Urbanovičius.

Neretai vanduo pro įvairiausius plyšius patenka ne tik į saloną, bet kaupiasi ir įvairiose kėbulo dalyse.

„Kiekvienas mazgas, automobilio durelės ir slenksčiai, turi drenažinius vandens nutekėjimus. Jei į juos pribyra smėlio, lapų, spyglių, vanduo išbėgti negali, jis kaupiasi ir mes girdime teliūškavimą. Todėl viską, kiek įmanoma, reikia profilaktiškai išsivalyti“ – pataria E. Urbanovičius.

Tokia pat priežastis gali slėptis ir dėl nuolat automobilio viduje atsirandančios drėgmės, šlapių kilimėlių. Jei jus kamuoja tokia problema, pirmiausia patikrinkite visus automobilyje esančius vandens drenažus – jie tikriausiai užsikišę nešvarumais.

Kaip kokybiškai automobilio saloną išsivalyti pačiam

A. Plečkaitis pasakoja, kad ne vienas vairuotojas sausinti, plauti ar naikinti kvapus bei dėmes bando pats, tačiau tinkamai susitvarkyti automobilio saloną pavyksta ne visiems.

Norint pasiekti rezultatą, reikia įdėti tikrai daug pastangų, turėti pakankamai žinių, kaip naudoti pasirinktas priemones.

„Bando žmonės patys valyti, bet jų netenkina galutinis rezultatas. Norint pasiekti rezultatą, reikia įdėti tikrai daug pastangų, turėti pakankamai žinių, kaip naudoti pasirinktas priemones. Skiriasi, kiek laiko jas reikia laikyti, kiek laiko drėkinti ir pan. Tai reikalauja specifinių žinių“, – apie priežastis, kodėl darbus atlikdami patys, ne visi gali džiaugtis norimais rezultatais, kalba A. Plečkaitis. Visgi šį tą tikrai galite ir patys.

„Jei kilimėliai yra sudrėkę, reikia palaukti šiltų dienų, juos pravėdinti. Jei yra galimybė, palikti pravirus automobilio langus, kad drėgmė kuo greičiau išgaruotų. Jei daug drėgmės, mėginti ją išsiurbti su vandens siurbliais“, – ką nesunkiai dėl savo automobilio gali padaryti kiekvienas, pasakoja E. Urbanovičius.

Šiltuoju metų laiku įprasta automobilio saloną reguliariai išsiurbti, tačiau rankinių plovyklų tinko vadovas teigia, kad vairuotojai klysta manydami, kad to pakanka, jog visos bakterijos ir kiti ligų sukėlėjai būtų sunaikinti. Automobilio temperatūra ir drėgmė puikiai tinka įvairiausiems mikroorganizmams. Pavyzdžiui, dulkių erkutės – vienas populiariausių automobilio sėdynių bei grindų parazitų. Norėdami nuo jų apsisaugoti, automobilių savininkai turėtų nepamiršti ir apie periodinį cheminį salono valymą. Labiausiai apie giluminį salono valymą pagalvoti vertėtų automobilyje rūkantiems bei augintinius dažnai vežantiems vairuotojams.

Neapleiskite dėmių, jei norite jų atsikratyti lengviau

Ekspertai ramina, kad tikrai ne visada būtinas cheminis salono valymas. Pigiau ir greičiau bus, jei į blogo kvapo ar drėgmės šaltinius reaguosite iš karto.

„Jei apleidome kavos dėmę, kuri atsirado prieš tris mėnesius, žinoma, neišvengsime cheminio valymo. Bet jei dėmės atsirado ką tik, mes automobilį tą pačią dieną nuvežame išvalyti. Taigi dažniausiai galima išvengti cheminio valymo, pakanka salono valymo“, – norint išvengti didelių išlaidų, paskubėti ragina A. Plečkaitis.

Pasak žinovų, automobilio viduje susikaupusi drėgmė ne tik kelia nemalonius pojūčius keliaujantiems tokia transporto priemone, bet ir trumpina paties automobilio gyvavimą. Nedžiovinant salono, susidaro sąlygos plisti korozijai. Žiemą dažniau tenka rūpintis automobilio išore, šalinti susikaupusias kelio druskas, o štai vasarą neišvengsite dulkių ir nešvarumų poveikio. Būtent šiltuoju metų laiku turite įprasti rūpintis salono švara bei gaivumu.

„Prieš sėdant prie vairo paprastai nuo langų nugremžiamas ledas bei nuvalomas sniegas išorėje, vidų paliekant neapibrėžtam laikui, neva šildytuvas nupūs. Tačiau tai prilygsta išvažiavimui į gatvę užrištomis akimis. Juk per užrasojusius langus nesimato viso vaizdo priekyje, nelabai kas matosi ir per šoninius bei galinio vaizdo veidrodėlius. Tokiomis sąlygomis vairuotojui sunku tinkamai vertinti momentinę situaciją bei saugiai manevruoti. Ypač sudėtinga situacija tokiais atvejais susidaro tamsiu paros metu“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Labiausiai iš vidaus langai linkę rasoti tada, kai viduje ne tik daug drėgmės, bet ir nešvarumų bei dulkių, nes ant jų papildomai kondensuojasi drėgmė. Siekiant sumažinti drėgmės pritraukimą, langus iš vidaus būtina švariai nuvalyti specialiomis langų valymui skirtomis servetėlėmis.

Dažniausia klaida, kurią daro vairuotojai – bandymas nuvalyti stiklą reikalingiausiose matomumui vietose iš vidaus braukiant ir bandant atšildyti juos rankomis. Žmogaus delnų šiluma atšildo langą, tačiau taip šildytos vietos linkę greičiau pasidengti drėgme.

„Nekomfortiškas, tačiau dažnai efektyvus būdas sumažinti drėgmę salone – maždaug per porą centimetrų pradaryti automobilio langus ir įleisti šalto, sauso oro iš išorės, jei lauke sausiau nei viduje. Jis ištrauks dalį susikaupusios drėgmės automobilyje“, – sako A. Žiukelis.

Nekomfortiškas, tačiau dažnai efektyvus būdas sumažinti drėgmę salone – maždaug per porą centimetrų pradaryti automobilio langus ir įleisti šalto, sauso oro iš išorės, jei lauke sausiau nei viduje.

Žinoma, drėgme aptrauktus langus padeda nupūsti šildytuvas, tačiau būtina žinoti, kaip teisingai jį naudoti.

Pirmiausiai patikrinkite, ar iš šildytuvo pučiamas oras nukreiptas teisinga kryptimi – tiesiai į langus.

„Svarbu žinoti, kad matomumui svarbiausią priekinį langą drėgmė aptraukia dažniausiai ir labiausiai. Dėl važiuojant susidarančio oro pasipriešinimo priekinio automobilio stiklo temperatūra išlieka žema, jai įtakos turi ir tai, jei lyja ar sninga. Todėl važiuojant svarbu neužmiršti šildyti jį iš vidaus, šildytuvo orą nukreipus tiesiai į stiklą“, – sako A. Žiukelis.

Jeigu jaučiate, kad drėgmės salone yra daug ir sunku su ja susidoroti, medžiaginius kilimėlius  pakeiskite guminiais – geriausiai kartu su privalomu padangų keitimu rudenį. Į pastaruosius kilimėlius neįsigeria sniegas, purvas, juos lengva nuvalyti ir nusausinti. Jei drėgmė kaupiasi po kilimėliais – pakiškite po jais nereikalingų laikraščių, kurie sutrauks vandenį.

Prieš lipant į automobilį visada verta nusikratyti sniegą, vandenį nuo drabužių, batų.

Dėl rasojančių langų gali būti kalti ir nekeisti salono oro filtrai. Gerai veikdami, jie neleidžia dulkėms iš lauko patekti į saloną ir taip apsaugo ne tik nuo nešvarumų, bet ir padeda išvengti drėgmės kaupimosi. Tačiau dauguma vairuotojų pamiršta apie šią detalę ir profilaktiškai nepasirūpina jos priežiūra.

„Kiekvienas automobilio gamintojas yra numatęs skirtingą salono oro filtrų tarnavimo laiką. Apmaudu, bet nemaža dalis vairuotojų apie šiuos filtrus susimąsto tik atėjus rudeniui ar žiemai, kai pradeda „streikuoti“ salono šildymo sistema. Jei automobilio langai rasoja, o jūs neatsimenate, kada paskutinį kartą keitėte salono oro filtrus, labai gali būti kad tam atėjo laikas“, – sako A. Žiukelis.

Pirmieji užsikimšusių filtrų požymiai – rasojantys langai arba labai silpnai pučiantis salono ventiliatorius.

„Įvertinkite šį faktorių, nes jei salone susikaupę daug drėgmės, prastai veikianti vėdinimo sistema tiesiog nepajėgi išdžiovinti salono – būtent dėl to rasoja langai, o automobilio eksploatacija tampa labai pavojinga. Kartais tai prilygsta vairavimui užsimerkus“, – perspėja specialistas.

Jei jaučiate, kad situacija nevaldoma, verta pagalvoti ir apie specialius drėgmės surinkėjus automobiliams.

„Kas yra drėgmė automobilio salone, žino daugelis vairuotojų. Iš tiesų šios problemos prevencija geriausia rūpintis šiltuoju metų laiku – tada patogiau ir paprasčiau sumažinti drėgmės kiekį salone automobilį gerai išvėdinant. Tačiau paradoksas tas, kad problema visu aštrumu išryškėja būtent žiemą, o tuomet jau nuo langų viduje kartais tenka gremžti ir ledą. Primygtinai siūlau problemos neignoruoti, negalvoti, kad štai, vėl pavasaris ateis ir viskas bus gerai. Ne, nebus, tad skirkite laiko automobilio salono išsausinimui ir užsitikrinsite, kad problemoms kelią paprasčiau užkirsti, nei rūpintis, kaip jas išspręsti“, – įsitikinęs BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Tačiau tokie įspėjimai dažnai suveikia priešingai. Žmonių smalsumui ribų nėra. Jei kas nors įspėja ko nors nedaryti, ne vienas iš karto pradeda galvoti, kas nutiktų, jei įspėjimo jie neklausytų. Taigi, kas nutiktų, jei nepaklausytumėte „Nevalgyti!“ įspėjimo ant mažų baltų pakelių, randamų prie įvairių gaminių.

Įspėjimai ant šių popierinių pakelių rašomi ne šiaip sau – gamintojai žino, kas nutiktų, jei kas nors pabandytų šį daiktą suvalgyti.

Silicio dioksidas iš esmės yra tik žmogaus suformuotas smėlis. Visiškai netoksiškas ir nekenksmingas.

Šie maišeliai yra skirti nepageidaujamai drėgmei sugerti. Popieriniame, orui laidžiame pakelyje yra silicio dioksido kamuoliukų, kurie puikiai iš oro sugeria drėgmę. Tai labai naudinga ne tik siekiant nuo pelėsio apsaugoti naujus batus, bet ir muziejuose, elektronikoje ar net medicininėje įrangoje. Dažnai silicio dioksidas naudojamas ir kitokios formos, tačiau mums jis geriausiai pažįstamas supakuotas į mažus popierinius maišelius, kurių negalima valgyti.

Kas nutiktų, jei nuspręstumėte tokį maišelį ar jo turinį suvalgyti? Ogi visai nieko. Silicio dioksidas iš esmės yra tik žmogaus suformuotas smėlis. Visiškai netoksiškas ir nekenksmingas. Popierius dažniausiai taip pat didelės žalos nepadarytų. Iš tikrųjų, ne vienas žmogus mažų permatomų kamuoliukų yra paragavęs – jie beveik neturi skonio.

Tai kodėl ant šių pakelių yra tokie bauginantys užrašai, įspėjantys, kad valgyti jų nevalia? Silicio dioksidas nėra kenksmingas, bet nėra ir visiškai saugus. Tai, galų gale, nėra maistas. Jei labai norite, galite suvalgyti ir medžio gabalėlį – mediena žmogaus kūnui nėra kenksminga medžiaga, tačiau valgyti šakeles ar pjuvenas tikrai nepatartina.

Kas blogiausio gali nutikti? Jei silicio dioksido suvalgysite labai daug, gali ištikti dehidratacija. Ši medžiaga yra skirta tam, kad sugertų drėgmę, ir to daryti nenustos ir jūsų skrandyje. Tiesa, kad kiltų rimtų problemų dėl skysčių pusiausvyros, tektų suvalgyti ne vieną tokį mažą baltą pakelį. Galite susirgti ir silikoze. Tai – labiau profesinė plaučių liga, kurią sukelia kvėpavimas silicio dioksidu užterštu oru, tačiau juokauti su ja nedera. Galiausiai, ne visada galima būti tikriems, kad pakelyje yra tik silicio dioksidas – gamybos procese į juos galėjo patekti ir kitų medžiagų, kurios gali būti nuodingos žmogaus organizmui.

Tačiau bene svarbiausia priežastis, kodėl iš esmės nepavojingą pakelį puošia jį valgyti draudžiantys užrašai, yra teisminių ieškinių baimė. Toks pakelis yra labai mažas, todėl kas nors gali sugalvoti jį įsidėti į burną ir vėliau paspringti. Arba suvalgyti jų tiek daug, kad tikrai apsinuodys. Todėl kompanijos apsisaugo nuo atsakomybės įspėdamos žmones, kad jų valgyti nereikėtų.

Ir išties jų geriau nevalgyti. O ir priežasčių tai valgyti nėra.