Kol policija vykdė operaciją, miesto valdžia žmonėms buvo nurodžiusi nevykti į miesto centrą ir liepusi uždaryti Drezdeno kalėdinę mugę.

Iš pradžių policija skelbė, jog kalbasi su įtariamuoju, tačiau netrukus po vidurdienio pranešė, kad įkaitų drama baigėsi.

„Įtariamasis per operaciją mirė, – vėliau parašė policija socialiniame tinkle „Twitter“. – Kol ... buvo išlaisvinami įkaitai, 40 metų vyras patyrė mirtinų sužalojimų.“

Ar vyrą sužalojo policija, ar jis susižalojo pats, Drezdeno policija kol kas nenurodė.

Policija taip pat pranešė, kad, apžiūrėjus išlaisvintus įkaitus, nenustatyta jokių „išorinių sužalojimų“.

Taip pat įtariama, kad šis 40 metų vokietis nužudė savo 62 metų motiną. Jos kūnas ankstų šeštadienio rytą buvo rastas kitoje miesto dalyje.

Drezdeno radijas pranešė, kad šis vyras anksčiau mėgino patekti į netoli pagrindinės miesto traukinių stoties esantį pastatą, kuriame įsikūręs radijas. Pasak transliuotojo, vyras paleido kelis šūvius ir pabėgo.

Organizatoriai renkasi tik vietinius medžius, o kadangi vasaros Vokietijoje nelepino, buvo itin sausos, tad ir eglė – nušiurusi.

„Statyti tokią eglę mugės centre išties yra blogai. Ar ji atspindi dabartinę situaciją? Net nežinau“, – sakė gyventoja.

Kiti sako, kad toks skurdus medis – tik į krosnį pleškinti kaip malkas.

„Aš iš jos prisidaryčiau malkų“, – teigė vyras.

Bet dalis vokiečių vilties nepraranda. Gal naujai pažvelgus kitą dieną eglutė ims ir pagražės.

Visas LNK turinys – vaizdo įraše:

„Rytoj grįšiu ir pažiūrėsiu dar kartą“, – sakė praeivė.

Artimiausiomis dienomis ji bus papuošta kalėdiniais žaislais ir lemputėmis, kad įgautų bent šiek tiek spindesio.

Kita vertus, Vokietijoje yra ir tokių miestų, kurie bando stebinti pompastika. Dortmundas giriasi įžiebęs didžiausią pasaulyje eglę. Tiksliau ne vieną, o jų šimtus. Buvo sukrautos maždaug 1 tūkst. eglučių ir iš jų suformuotas 45 metrų aukščio medis. Bet miestas vis dėlto žada pernelyg neišlaidauti. Vietoj visą parą trunkančio apšvietimo lemputės kasdien bus įjungiamos tik nuo pietų iki 23 val.

Populiarus vokiečių bulvarinis laikraštis „Bild“ ir 50 Vokietijos įžymybių antradienį paragino nutraukti, jų nuomone, įsigalinčią ksenofobiją, praėjus dienai po demonstracijų keliuose šalies miestuose, kuriose tūkstančiai žmonių protestavo prieš musulmonus imigrantus.

Pirmadienį vykę protestai, kuriuos organizavo judėjimas „Patriotiški europiečiai prieš Vakarų islamizaciją“ (PEGIDA), yra tapę savaitiniais Drezdeno mieste.

Pastarojoje protesto akcijoje Drezdene dalyvavo daugiausia žmonių – 18 tūkstančių, tačiau protestuotojus Berlyne ir vakariniame Kelne skaičiumi nustelbė atsakomosios demonstracijos dalyviai, kurie kaltina PEGIDA rasizmo ir netolerancijos skleidimu.

„Bild“ antradienį išspausdino raginimą „PEGIDA'i NE“, kuris užėmė pirmus tris puslapius ir kuriame cituojama maždaug 50 šalies politikų ir įžymybių.

„Jie sako „ne“ ksenofobijai ir „taip“ įvairovei bei tolerancijai, – rašė „Bild“ redaktoriaus pavaduotoja Bela Anda komentare. – Mes negalime atiduoti savo gatvių tuštiems mitinguojančių šūksniams“.

Drezdene PEGIDA protestuotojai laikė Vokietijos vėliavą ir plakatus su tokiais užrašais kaip „Prieš religinį fanatizmą ir bet kokį radikalizmą“.

O vienas prieš milijoninę Vokietijos turkų bendruomenę protestuojančiųjų plakatas Kelne skelbė „Geriau bulvės nei kebabai“.

Vokietijos imigracijos įstatymai yra vieni laisviausių pasaulyje, iš dalies tam įtakos turėjo nacistinė šalies praeities. Į Vokietiją atvykstančių prieglobsčio prašytojų, daugiausiai iš Artimųjų Rytų, skaičius pernai pasiekė maždaug 200 tūkstančių ir nuo 2012-ųjų išaugo keturis kartus.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ragina vokiečius vengti prieš musulmonus nusiteikusių protestuotojų, kurių širdys, pasak jos, yra kupinos neapykantos, ir tvirtina, kad priešiškumui užsieniečiams Vokietijoje vietos nėra.

Kelne, kur gyvena didelė musulmonų bendruomenė, prieš PEGIDA demonstrantus nusiteikusių protestuotojų skaičius buvo 10 kartų didesnis nei pačių „patriotiškų europiečių“. Pasak pareigūnų, panaši padėtis buvo ir Berlyne, kuriame prieš maždaug 400 PEGIDA protestuotojų stojo maždaug 5 tūkst. atsakomosios demonstracijos dalyvių.

Protestuojant prieš šiuos mitingus buvo išjungtas Kelno katedros ir Berlyno Brandenburgo vartų apšvietimas.

Vis dėlto PEGIDA sukrėtė politinę Vokietijos sistemą, ir tai, anot kai kurių, gali padėti euroskeptikų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD – Alternative für Deutschland). Tačiau pati AfD, persekiojama vidinės kovos už valdžią, yra susiskaldžiusi dėl požiūrio, kaip bendrauti su šiuo judėjimu.

„Bild“ kampanija patraukė dabartinių ir buvusių politikų, įžymybių ir verslininkų.

„(PEGIDA) ragina išrauti prietarus, ksenofobiją ir nepakantumą“, – rašė buvęs socialdemokratų kancleris Helmutas Schmidtas (Helmuats Šmitas).

„Žvilgsnis į mūsų praeitį ir ekonominę prasmę sako mums, kad Vokietija neturi atstumti pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų“, – pridūrė jis.

Tarp kitų minimas finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė), roko žvaigždė Udo Lindenbergas (Udas Lindenbergas), 76-erių šlagerių dainininkas Heino ir buvęs Vokietijos futbolo vienuolikės kapitonas Oliveris Bierhoffas (Oliveris Birhofas).