Pensininkų pora rodo po gaisro aprūkusią daugiabučio laiptinę. Kad dega kaimyno butas, sako, supratę tik išgirdus vaikų klyksmus.

„Išgirdusi riksmus, nubėgau pažiūrėti pro langą. Pamačiau gaisrą, supratau, kad kažkas atsitiko negero, kad dega“, – pasakojo senolė.

Tik tada sutuoktiniai suprato, kad jų buto durys įkaitusios. Netrukus pro jas senjorus į lauką išvedė ugniagesiai gelbėtojai.

„Mus išvedė. Jau dūmų buvo ir čia“, – sakė moteris.

Kiek anksčiau, kad daugiabutyje kažkas dega, suvokė antrame aukšte gyvenantys kaimynai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Miegamajame pajutome karštą tvaiką, bet aš vėl atsiguliau, nes dūmų dar nebuvo“, – sakė kita daugiabučio gyventoja.

„Pirmieji užuodė dūmus mano vaikai, kurie kaip tik buvo atvažiavę iš Kauno. Visi buvome truputėlį prislopę“, – porino kaimynas iš antro aukšto.

Iš savo buto jie bandė gelbėtis per laiptinę, tačiau dūmų joje buvo per daug.

„Paskubomis kas kokius daiktus pristvėrėme ir visi puolėme bėgti į lauką, tačiau vos pradarius duris tvokstelėjo karšti dūmai. Tuomet visi nuskubėjome atgal į butą prie lango“, – kalbėjo dar viena įvykio liudininkė.

Visus kaimynus iš antro aukšto pro langą kopėčiomis iškėlė ugniagesiai. Liepsnojančiame bute jie rado apdegusį buto savininko kūną. Pas 51-erių vyrą kaip tik svečiavosi dukra su vyru ir dviem savo dukterimis. Visi jie išsigelbėjo. Drąsos netrūko ir aštuonerių mergaitei.

„Viena mergytė iššoko pro langą, o kitą dukrą moteris išsinešė su savimi.

Mergaitė sunkių sužalojimų nepatyrė, tačiau medikai jos būklę vis dar stebi ligoninėje. Anot ugniagesių, greičiausiai gaisrą sukėlė pats buto šeimininkas.

„Tiriamos kelios versijos. Viena iš pagrindinių, kuri, greičiausiai, ir pasitvirtins, – neatsargus rūkymas. Dūmų detektoriaus bute nebuvo“, – įvykio priežastis komentavo Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) atstovas Gintaras Zonis. 

Anot kaimynų, išdegusiame kambaryje buvo krosnis. Galbūt nelabai tvarkinga, nes kartais dūmai iš jos pasklisdavo ir į kitus butus. Vietiniai pasakojo, kad buto šeimininkas buvo ramus, tačiau išgerti mėgdavo. Ugniagesius iškvietusi kaimynė, negaili gerų žodžių gelbėtojams.

„Labai esame dėkingi gaisrininkams už operatyvumą. Jie čia sulėkė per septynias minutes. Reikėtų jiems išreikšti didžiausią padėką“, – dėkojo ugniagesiams per gaisrą apdegusio daugiabučio gyventoja.

Pavyzdžiui, 2003-aisiais per gaisrus Lietuvoje žuvo 255 žmonės, po dešimtmečio 2013-siais – 150 žmonių.

70 žmonių žūčių buvo užregistruota 2019 metais, tačiau kitais metais šis skaičius išaugo iki 95 žmonių.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininko Aurimo Gudžiausko, tai galėjo lemti tai, jog dėl COVID-19 pandemijos žmonės daugiau buvo namuose.

94 žmonės žuvo 2021 metais.

„Sumažėjimas tikrai yra didelis žuvusiųjų per gaisrus – beveik 30 proc. sumažėjo. Bendras gaisrų skaičius panašus išliko, šiek tiek sumažėjo gaisrų gyvenamosiose patalpose – 10 proc.“, – BNS sakė A. Gudžiauskas.

Žmonės dar pripratę rūkyti savo lovose, todėl jie renkasi propaguoti žalingą įprotį, negu pasirūpinti savo saugumu.

Kaip ir anksčiau, didžioji dauguma žuvusiųjų ugnyje savo namuose nebuvo įsirengę autonominių dūmų detektorių, trečdalio žuvusiųjų žūties gaisre priežastis  – neatsargus rūkymas. Dėl pastarosios priežasties pernai žuvo 26 žmonės.

Lietuvoje gyvenamuosiuose būstuose dūmų detektorius yra įsirengę apie 60 proc. gyventojų. Pasak A. Gudžiausko, apklausos parodė, kad du trečdaliai apklaustųjų pateisino šį reikalavimą, jis taip pat privalomas Vakarų gyventojų namuose. Tuo metu trečdalis manė, kad dūmų detektoriai nereikalingi.

„Tai, matyt, ta nuomonė nelabai ir pasikeitė – du trečdaliai, kurie palaikė reikalavimą, juos įsirengė, trečdalis taip ir nepakeitė savo nuomonės. Žmonės dar pripratę rūkyti savo lovose, todėl jie renkasi propaguoti žalingą įprotį, negu pasirūpinti savo saugumu“, – BNS sakė A. Gudžiauskas.

Pasak jo, jau yra nubaustų asmenų už tai, kad jie nėra įsirengę dūmų detektorių. Dažniausiai tokie pažeidimai nustatomi tiriant kaimynų skundus dėl neatsargaus elgesio: pavyzdžiui, name gyvena kelios šeimos, kaminas yra bendras, viena šeima atsisako juo rūpintis, nevalo suodžių, neremontuoja ir t.t.

Pastebima, kad daugiausia tragiškų gaisrų, pasibaigusių žmonių žūtimis, kyla rytų ir pietryčių Lietuvoje – aplink Vilniaus regioną ir Dzūkiją, vakarų Lietuvoje žūčių ugnyje pasitaiko mažiau.

Pasak A. Gudžiausko, dėl gaisrų prevencijos pastaruoju metu gana aktyviai bendradarbiaujama su vietos savivalda, Vidaus reikalų ministerija yra patvirtinusi gaisrų prevencijos planą.

„Mūsų pareigūnai su savivalda rengia bendras prevencijos akcijas, sudarinėjam sąrašus asmenų, pas kuriuos yra didelė rizika gaisrų kilimui, saugos įgūdžių stoka, tuos žmones stengiamės aplankyti, pasižiūrėti, ar nėra rimtų pavojų – ar suremontuota krosnis. Kur reikia remonto, mūsų pareigūnai su savivalda ieško galimybių, kaip su savivalda praktiškai pagerinti gaisrinę saugą“, – teigė jis.

Pasak A. Gudžiausko, kai kurios savivaldybės nemažai prisideda prie gaisrų prevencijos: remontuoja krosnis, sutvarko elektros instaliaciją, įrengia dūmų detektorius. Kaip pavyzdį A. Gudžiauskas nurodo Šiaulių miesto savivaldybę, ji gana aktyviai bendradarbiauja su ugniagesiais. 

Už tokias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas per pateikimo procedūrą balsavo 58 Seimo nariai, 29 buvo prieš, 32 susilaikė.

S. Gentvilas siūlė, kad lengvieji automobiliai būtų tikrinami ne tik techninės apžiūros metu, bet ir esant reikalui kelyje. Tokią teisę turėtų policija ir Transporto saugos administracija, pastaroji dabar kelyje gali tikrinti sunkiasvorius automobilius, autobusus.

Ministro teigimu, patikrų rezultatai parodė, kad vien sostinėje kas 40-as ar 50-as automobilis yra prastos techninės būklės.

Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis teigė, kad toks siūlymas verstų pasišaipyti iš Seimo narių, nes praėjusią savaitę Vilniui leista šildymui naudoti mazutą.

„Suprantu, komitetas dėl ko nepritarė, nes priešingu atveju, jei būtų pritarta šiam pasiūlymui, už mėnesio, kai šildymo tinklai pradės šildymo sezoną, pradės veržtis mazuto dūmai, reikės stabdyti šildymo sezoną. (...) Aš noriu, kad už praeitų įstatymo projektas, kad dar kartą iš mūsų Seimo narių pasišaipytų. Negi nesuprantame, kad yra techninės apžiūros, kurios tikrina ir įvertina patį automobilį? Nemanau, kad esamoj situacijoj yra esminis projektas“, – teigė R. Žemaitaitis.

Siūlymui pirmadienį taip pat nepritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, jog derėtų ieškoti inovatyvesnių sprendimų.

„Negrįžkime į tuos laikus, kai sprendimus priiminėjo žmogus, buvo suvedinėjamos sąskaitos, kaimynas skundė kaimyną, policininkas nemylėdamas politiko vizualiai spręs, ar siųs į technines apžiūras. Nesinorėtų to. Ministrui siūlyčiau pasižiūrėti inovatyviai“, – sakė K. Mažeika.

Konservatorius Audrius Petrošius teigė, kad ministro siūlymas yra geras ir padėtų išspręsti esamą spragą.

„Pasiūlymas yra geras ir teisingas pirmiausia todėl, kad techninės apžiūros yra atliekamos kas dvejus metus. Šiandien turime reglamentavimą, kuris galiojantis, nėra subjektų, kurie perpatikrintų priemones, jei tame ilgame tarpe įvyktų kas nors ne taip. O įvyksta kažkas ne taip, tikrai ne vienas esame matę uždūminančius automobilius gatvėse, įgalintume institucijas imtis veiksmų“, – teigė A. Petrošius.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, jog komitetas pasiūlymą atmetė, nes klausimas nebuvo išdiskutuotas numatant papildomas funkcijas policijai ir Lietuvos transporto saugos administracijai.

Gaisrai apėmė apie 9 tūkst. hektarų plotą, pranešė Rusijos naujienų agentūros, remdamosi Miškininkystės agentūros atliktais stebėjimais iš oro.

Pastarosiomis dienomis Maskvą pasiekė aitrūs dūmai, dėl jų pablogėjo matomumas.

Pranešama, kad Maskvos meras Sergejus Sobianinas iš sostinės į gaisro apimtą regioną išsiuntė 9 tūkst. pagalbos darbuotojų su daugiau kaip 2 300 transporto priemonių ir sunkiosios technikos, kad šie padėtų vietos pajėgoms. Taip pat buvo pasitelkti gaisrų gesinimo lėktuvai ir sraigtasparniai.

Meteorologai prognozuoja, kad dūmai Maskvoje išliks pastebimi iki darbo savaitės pabaigos. Rusijos sostinėje bent iki ketvirtadienio taip pat numatoma 30-33 laipsnių karščio.

Pranešimą apie „Laisvėje“ rūkstančius dūmus Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) budėtojai gavo apie 15.40 val. Netrukus į tankiai apgyvendintą miesto Centro dalį pajudėjo trys ugniagesių gelbėtojų autocisternos.

„Buvusiame „Laisvės“ kino teatre uždūminimas – skudurai smilko. Matyt, benamiai paliko. Tai – apleistas, negyvenamas pastatas. Patalpa didelė, gali būti, kad tie skudurai ilgą laiką smilko – dūmų susidarė daug. Dabar židinys likviduotas, patalpos vėdinamos. Pirminiais duomenimis, žmonės nenukentėjo“, – informavo KAPGV Pajėgų valdymo skyriaus vyresnysis specialistas Rimvydas Paulauskas.

Skaitytojo nuotr.

Anot Bendrojo pagalbos centro,  15.46 val. gautas pranešimas apie tai, kad Kabaldos kaime, Nendrių gatvėje, iš gamybinio pastato rūksta dūmai.

Į įvykio vietą išvyko ugniagesiai, informuoti medikai, policija.

Buvo gautas saugos tarnybos pranešimas, kad suveikė priešgaisrinė signalizacija. Savininkai, buvę namuose, patikino, kad dūmai – garaže. Tokį pranešimą ketvirtadienį, 2.33 val., gavo ugniagesiai gelbėtojai ir pirmasis gelbėjimo ekipažas prie kotedžo vienoje iš Marijampolės gatvių prisistatė po 5 minučių. Tačiau tik 3.58 val. išsiaiškinta, kas nutiko.

Iš tiesų, kaip iš pradžių teigta, buvo uždūmintas kotedžo garažas, tačiau jokių gaisro požymių nesimatė.

Lauke pastebėta, kad dūmai į pastatą patenka vandens vamzdžiu, esančiu po žeme. Už 100 m nuo kotedžo po žeme rastas degantis polietileninis vandens kanalizacijos vamzdis. Išdegė apie 4 metrus vamzdžio. Išdegusi vieta po žeme buvo aptverta „Stop“ juosta.

Pavojinga situacija likviduota 4.08 val.

Įvykio aplinkybės aiškinamos, pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

Pasak bendrovės pranešimo, šeštadienio rytą dėl trumpalaikio techninio sutrikimo „Grigeo Klaipėdoje“ esančioje biokuro katilinėje, gamyklos teritorijoje pasirodė dūmai. Nesklandumai buvo operatyviai pašalinti, pavojus turto, žmonių ar aplinkos saugumui nekilo.

Pasak įmonės vadovo Tomo Eikino, specialiąsias tarnybas iškvietė dūmus pastebėję vietiniai gyventojai, tačiau jų pagalbos neprireikė.

„Trumpalaikis techninis sutrikimas buvo operatyviai pašalintas mūsų pačių pastangomis. Dėl šio nesklandumo nei bendrovės turtas, nei darbuotojai nenukentėjo. Aplinkos apsauga taip pat buvo maksimaliai užtikrinta“, – pranešime sakė jis. 

„Grigeo Klaipėda“ gamybos procesas dėl šio sutrikimo nebuvo sustojęs. Šiuo metu gamykla veikia sklandžiai.

Dėl techninio incidento bus atliekamas papildomas vidinis tyrimas.