Kasmet Baltijos jūros pakrantėje po audrų galime rasti įvairių dumblių sankaupų, kurios, susimaišiusios su jūržolėmis, kriauklėmis, įvairiomis žmogaus veiklos padarinių atliekomis, skleidžia nemalonų kvapą. Šios sankaupos vadinamos jūros aplinką teršiančiomis šiukšlėmis (angl. beach wrack). Komunalininkams tenka šių dumblių sankaupų mišinį nuo pakrančių surinkti ir kaip atliekas pašalinti. Moksliškai įrodyta, kad šis jūros biomasės ir įvairių atliekų mišinys ne tik skleidžia nemalonų kvapą, bet turi poveikį klimato kaitai (pvz., išsiskiria anglies dioksidas, metanas ir kt.), o su juo į aplinką gali patekti sunkiųjų metalų, naftos produktų. Be to, dumbliai gali kaupti pavojingas medžiagas, tokias kaip plastikai. Tačiau nepaisant neigiamų aspektų, šiose sankaupose gausu maistinių medžiagų, kurios gali būti panaudojamos dirvožemiui praturtinti maistiniais elementais, labai reikalingais augalams, skirtiems žemės ūkio produkcijai išauginti ar kopų šlaitams sutvirtinti.

Žemės ūkyje augalų tręšimui dažniausiai naudojamos sintetinės mineralinės trąšos, kurių augalai negali iki galo pasisavinti, todėl augalų nepanaudotos maistinės medžiagos (azotas ir fosforas) išplaunamos iš dirvožemio ir teršia paviršinius ir gruntinius vandenis, be to, šių mineralinių trąšų gamybos kaina yra ganėtinai aukšta. Todėl, ieškant galimybių sumažinti priklausomybę nuo mineralinių trąšų naudojimo, siekiama taikyti organines trąšas, pavyzdžiui, gyvulių ar paukščių mėšlą, augalines liekanas ir pan., tačiau šių skirtingos prigimties organinių kompleksinių medžiagų nesubalansuotas naudojimas taip pat gali sukelti taršą. Taigi kokios ateities alternatyvos?

Straipsnio autorių nuotr.

Jau seniai žinoma, kad jūros biomasė (dumbliai, kriauklės) – tai maistinių medžiagų šaltinis, kurį galima išgauti ir panaudoti trąšų gamybai pritaikius pažangias technologijas. Buvo atlikta daug tyrimų, siekiant panaudoti jūros biologinius išteklius (ypač mikrodumblius) biodyzelinui, biodujoms gaminti arba kitaip panaudoti energijos gamybai. Tačiau mažai dėmesio skiriama dumblių biomasės perdirbimui ir potencialiam panaudojimui žemės ūkyje, siekiant pagerinti ir išlaikyti dirvožemio derlingumą, gerinant jame augalų mitybinę aplinką, o kartu ir pasėlių derlių bei jo kokybę. Tai sudaro galimybes kurti pridėtinės vertės produktus, pavyzdžiui, įvairias dumblių biotrąšas, kurios galėtų prisidėti prie tvaresnio maistingųjų medžiagų apytakos ciklo žemdirbystės sistemose ir sumažinti priklausomybę nuo sintetinių mineralinių trąšų naudojimo. Taigi, dirvožemio derlingumui palaikyti vietoj mineralinių trąšų galima būtų tinkamai apdoroti ir panaudoti jūros kranto biomasę. O iš jų paruošus vertingą, daug organinės anglies ir maistinių elementų turintį produktą – kompostą ir jį panaudojus derinyje su kitomis medžiagomis galima sukurti dirvožemio savybes gerinantį kompleksą. Toks kompleksas ne tik padidins maistinių elementų kiekį dirvožemyje, bet ir padės išvengti maisto medžiagų, ypač fosforo, išplovimo į hidrosferą ir pagerins žemės ūkio augalų maisto medžiagų įsisavinimą sausros periodu, atitinkamai padidins ir žemės ūkio augalų derlių.

Straipsnio autorių nuotr.

Kaip tai įgyvendinti?

Klaipėdos universiteto mokslininkai inicijavo tarptautinį projektą ir kartu su partneriais laimėjo ES finansavimą pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą projektui „Ekologinis projektavimas pakrantės zonos maistinių medžiagų cirkuliacijai“ (angl. Eco-designing for the coastal zone nutrient’s circularity, ECONUT) įgyvendinti.

Projekto tikslas – sukurti biotechnologijas ir pridėtinės vertės produktus tvariam žemės ūkiui, kopų apsaugai nuo erozijos ir biologinės įvairovės nykimo. Biotechnologijos panaudos jūros biomasę iš Baltijos jūros pakrantės zonos, tinkamai jas apdoros ir nukreips ekologiškai projektuojant maistinių medžiagų srautą dirvožemio ir vandens ekosistemų poreikiams pagal žiedinės ekonomikos principus. Šiuos tikslus sieks įgyvendinti tarptautinis konsorciumas – 6 partneriai iš Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Vokietijos ir Danijos (kartu su Suomijos asocijuotų partnerių parama).

Straipsnio autorių nuotr.

Projekte planuojama sukurti dvi maistinių medžiagų srauto ir tvaraus dirvožemio bei vandens ekosistemų tausojimo technologijas. Numatyta skirtingose šalyse atlikti tris bandomuosius tyrimus, kuriant pridėtinės vertės produktus žemės ūkiui (kompleksinius priedus) ir kopų apsaugai (stabilizatorius) nuo vėjo erozijos ir audrų sukeltų potvynių. Pašalinus jūros biomasę nuo pakrantės, ją apdorojus ir praturtinus tam tikromis medžiagomis, ši masė bus pritaikyta dirvožemio derlingumo didinimui, kopų šlaitų stabilumui, biologinės įvairovės didinimui. Išaugintos žemės ūkio produkcijos saugumas ir kokybė bus analizuojami ir kontroliuojami. Taip pat mokslininkai vertins, kaip šie suvaldyti maistinių medžiagų cirkuliacijos srautai prisidės švelninant klimato kaitos poveikį kranto zonai. Projekto pabaigoje daugiausia dėmesio bus skiriama žemės ūkio ir kopų apsaugos pridėtinės vertės produktų paruošimui bei sukurtų ir išbandytų technologijų rinkos analizei bei verslo modelių kūrimui.

Tikimasi į projektą įtraukti Pietų Baltijos regiono ūkininkus, žemės ūkio specialistus, vietos ir regionų valdžios institucijas (savivaldybes), aplinkos apsaugos agentūras, visuomenės sveikatos priežiūros ir maisto rizikos vertinimo institucijas, verslininkus, mokslininkus, nevyriausybines organizacijas ir visuomenę.

Klaipėdos universiteto parengtas straipsnis

Projekto partneriai:

Klaipėdos universitetas – vadovaujantis partneris,

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras,

Gdansko technologijos universitetas (Lenkija),

Skanės tvari plėtra (Švedija),

Rostoko universitetas (Vokietija),

Pietų Danijos universitetas (Danija).

Asocijuoti projekto partneriai:

Šilalės rajono savivaldybės administracija,

UAB „Palangos komunalinis ūkis“,

John Nurminen fondas (Suomija),

Suomijos aplinkos institutas (Suomija),

Gdansko Regioninė aplinkos apsaugos inspekcija (Lenkija),

En God Granne (Švedija).

Projekto trukmė – 2023 m. spalio 1 d. – 2026 m. rugpjūčio 31 d.

Projekto vertė – 1 473 550,00 EUR (ES regioninės plėtros fondo skirtos lėšos 1 178 840,00 EUR).

Projekto Nr. STHB.02.03-IP.01-0004/23.

Projektas finansuojamas ES regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą. Daugiau informacijos apie programą www.southbaltic.eu ir apie projektą tinklalapyje https://www.hutskane.se/econut.

Marios pradeda „žydėti“, nes dauginasi melsvabakterės. Dabar – dar tik šio proceso pradžia. „Žydėjimas“, priklausomai nuo oro sąlygų, temperatūros, tęsiasi kelias savaites.

Net jei enterokokų ir lazdelių tarša neviršija leistinų normų, o maudytis nedraudžiama, bristi į pažaliavusį vandenį – menkas malonumas. Vakar po pietų Kauno marių pagrindiniame paplūdimyje deginosi vos dvi dešimtys poilsiautojų, o vandenyje turškėsi tik keli vaikai, o toliau nuo kranto buvo nuplaukę du užsieniečiai –  vyrai kalbėjosi vokiškai.

Dar nemalonesnis vaizdas pasitiko Kauno marių pliažo pradžioje. Ten bristi į vandenį nesinorėtų kur kas labiau – dugnas dumblėtas, daug žolių, kai kur net varlės kurkuoja. Todėl šioje vietoje matėsi vos keli poilsiautojai.

Medikai maudytis žydinčiame vandenyje nerekomenduoja, nes jis gali sukelti alergiją, infekcines ligas, virškinamojo trakto sutrikimus.

Dabar vyksta Kauno pietrytinio aplinkkelio statyba, netoli Kauno marių intensyviai dirbama. Dėl šios priežasties jau kelios savaitės troleibusai nevažiuoja iki „Kauno marių“ stotelės, jie veža tik iki „Petrašiūnų“ stotelės.

Norintiems patekti prie Kauno marių, tačiau neturintiems automobilių, tenka žygiuoti pėsčiomis nuo „Petrašiūnų“ stotelės iki marių. Atstumas nėra didelis, tačiau tenka įveikti itin dulkėtą atkarpą, nes šalia geležinkelio bėgių kasamas ir sunkvežimiais vežamas smėlis.

„Tęsiant darbus Ateities plente, nuo Palemono iki T. Masiulio g., 9 ir 12 troleibusai važiuos tik iki „Petrašiūnų“ stotelės“, – informuojama 9-ojo ir 12-ojo maršrutų troleibusuose, kurie nuo birželio 1-osios veždavo iki pat Kauno marių.

„Gintarai, 50 mln. metų guli žemėje, vėliau juos išmeta, su dumbliais jie atsiridena iki kranto, susivelia. Taip ir patenka ant smėlio“, – dėstė sutiktas klaipėdietis.

Kai kurie žmonės po dumblius knaisiojasi ne gintaro ieškodami, o šiukšles rinkdami. Tą aktyvistai daro jau antrus metus.

„Mes matome, kad dumblių sankaupose šiukšlių iki trijų kartų daugiau lyginant su smėliu. Tai duoda tam tikrą signalą, kad šių sankaupų pašalinimas galėtų padėti iš jūrinės sistemos išimti reikšmingą kiekį šiukšlių“, – pasakojo mokslininkas Arūnas Balčiūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jo teigimu, dumbliuose daugiausiai plastiko ir cigarečių nuorūkų. Atkreipiamas dėmesys, kad kelias dienas ant kranto gulinčiuose ir pūvančiuose dumbliuose gausiai dauginasi bakterijos.

„Tokiuose dumbliuose paukščiai, kurie maitinasi, išmeta fekalijas, taip atsiranda žmogui pavojingų bakterijų. Dar yra „Vibrio“ bakterijos, kurios žmogui gali sukelti rimtas infekcijas ir net mirtį“, – aiškino mokslininkė Marija Kataržytė.

Dar yra „Vibrio“ bakterijos, kurios žmogui gali sukelti rimtas infekcijas ir net mirtį.

Mokslininkai patarė dumblių sąnašas vartyti atsargiai, po to nusiplauti rankas. Visuomenininkai ragina gintaro rinkėjus prisidėti prie jūros taršos mažinimo ir rinkti šiukšles.

„Šiek tiek gaila ir keista, kai žmonės renka gintarus, gražius akmenėlius, o šiukšlių nepaima. Sakyčiau paimi gintariuką, paimk ir šiukšlę, pavyzdys žmonėms bus“, – ragino VŠĮ „Už švarią Lietuvą“ vadovas Giedrius Bučas.

Mokslininkų nuomone, savivaldybės vasaros laikotarpiu turėtų dumblius iš pliažų išvežti tiek dėl sklindančios smarvės, tiek dėl grėsmės žmonių sveikatai. 

Dumbliai sukėlė žuvų marą

Pirmasis masinio žuvų kritimo signalas liepą užfiksuotas Lenkijos ir Vokietijos pasienio Oderio upėje.

Nors ši upė ir nebuvo apimta sausros, joje masiškai krito žuvys. Dabar jau išsiaiškinta, kad tai įvyko dėl didžiulio žuvų maro. Buvo įtarta, kad maras išplito dėl žydėjimą sukėlusių dumblių. Buvo rasta vadinamųjų auksinių dumblių (Prymnesium parvum), kurie gali sukelti žuvų marą.

Paaiškėjo, kad auksiniai dumbliai yra invaziniai, kurie neaiškiu keliu pateko į Oderio upę. Įprasta, kad jie auga sūresniuose vandenyse.

Oderio upėje auksiniai dumbliai rasti ir gerokai toliau nuo upės žiočių, ties Lenkijos Slubicės ir Vokietijos Frankfurto prie Oderio miestais.

Iki šių miestų Oderio upe vyksta laivyba, todėl gali būti, kad invaziniai dumbliai galėjo atkeliauti ir su laivais.

Oderis yra šiek tiek mažesnė upė nei Nemunas. Jos ilgis – 854 km. Kiek daugiau nei 100 km jos teka Čekijoje, per 740 km – Lenkijoje, įskaitant ir 180 km ruožą Lenkijos pasienyje su Vokietija.

Tragedija: Oderyje – ištisi plotai dvokiančių žuvų. / "Portalmorski.pl" nuotr.

Kai invaziniai auksiniai dumbliai pasiekė Lenkiją, nėra jokios garantijos, kad jie nepasieks ir Lietuvos.

Ar invaziniai dumbliai išplis?

Žydėjimo reiškiniai būna ir Lietuvoje – tiek Dangės upėje, tiek Kuršių mariose. Esant karštesniems orams, vandens telkiniuose atsiranda žalių dumblių. Vadinamasis vandens žydėjimas vyksta todėl, kad vandenyje padaugėja azoto, fosforo ir kalio junginių. Esant intensyviam vandens žydėjimui žuvys gali žūti, nes vandenyje sumažėja deguonies kiekis.

Kol kas didesnis žuvų gaišimas Lietuvoje neužfiksuotas.

Tai reiškia, kad žuvų marą sukeliantys auksiniai dumbliai į Lietuvos pajūrį dar neatkeliavo.

Ar tai gali kada nors įvykti? Kai invaziniai auksiniai dumbliai pasiekė Lenkiją, nėra jokios garantijos, kad jie nepasieks ir Lietuvos.

Laikomasi nuostatos, kad auksinių dumblių plitimas taip pat siejamas su klimato kaita. Žuvų marą jie sukelia tik susidarius tam tikroms oro ir aplinkos sąlygoms. Žuvų maro atsiradimą lemia ir karštesni orai.

Tarša: ši žuvis jau skleidžia dvoką į aplinką. / "Portalmorski.pl" nuotr.

Oderio upėje rasti žuvų marą sukėlę auksiniai dumbliai iki šiol Lenkijoje taip pat nebuvo užfiksuoti. Po Oderyje kilusio žuvų maro šių dumblių ketinama ieškoti ir kitose Lenkijos upėse.

Žuvis naikina sausra

Šių metų žuvų nykimas susijęs ir su dėl sausros išdžiūvusiomis upėmis bei ežerais nemažoje dalyje Europos, ypač pietinėje dalyje.

Kai kuriose šalyse dar spurdančios arba jau nugaišusios žuvys yra semiamos iš išdžiūvusių upių vagų ar nusekusių ežerų.

Lietuvoje rugpjūtį buvo bent kelios karščio bangos. Didesnių žuvų gaišimo požymių dar nėra, tačiau upės kai kur yra nusekusios labiau nei būdavo jų vidurkis rugpjūtį. Nemune vandens lygis yra apie pusmetrį mažesnis nei būdavo įprastai. Nusekusi ir Neris, kitos mažesnės Lietuvos upės. Geresnė padėtis yra tik Panevėžio, Šiaulių regionuose, nes čia vidurvasaryje buvo didesnis kritulių kiekis.

Hidrologinė sausra, kokia Lietuvoje buvo 2018 ir 2019 m., iš dalies ir 2020 m., mūsų šalyje dar neskelbiama.

Sukelia nepatogumų

Daug poilsiautojų pastarosiomis dienomis pritraukiančio Kauno marių paplūdimio patrauklumą mažina vandenyje išsidraikę ir apie kojas besipinantys maurai.

Kai kas į tokį vandenį net vengia bristi, o norintys patirti tikrą maudymosi atgaivą, plaukia tolyn, tikėdamiesi rasti žolių neuždengtą plotą. Tokie skaidresnio vandens ieškotojai kelia problemų gelbėtojams, stebintiems, kad besimaudantieji neplauktų už plūdurų.

Tai ne vienintelė gelbėtojų darbą ir poilsiautojų pramogas komplikuojanti aplinkybė.

Projektas yra eksperimentinis, jo tikslas – ne išvalyti viską, bet parodyti, kaip tai galima padaryti, kokių rezultatų pasiekti, kaip panaudoti surinktą biomasę kitiems tikslams.

„Žolių šiais metais Kauno mariose gal nedaugiau nei įprastai, tačiau sunku suprasti, koks čia dumblių tvarkymo projektas vykdomas. Skelbiama, kad projektui skirtos įspūdingos sumos, bet rezultato nei mes, nei čia atėję poilsiautojai nemato“, – stebėjosi gelbėtojas Artūras Armonas, žvelgdamas ne tik į vandens paviršių, bet ir į plūdurus užklojusius žolių pluoštus.

Jis pridūrė girdėjęs ir apie stende minimą dumbliams rinkti jau pastatytą specialų laivą.

„Kauno mariose tokio laivo mes dar nematėme. Jis tikrai praverstų, nes vandenyje esančios žolės labai mažina prie Marių esančių paplūdimių patrauklumą“, – patikino gelbėtojas.

Ne visi kenksmingi

Situaciją Kauno mariose „Kauno dienai“ komentavusi Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centras (GTC) vyriausioji mokslo darbuotoja, dumblių tvarkymo projekto vadovė Judita Koreivienė pabrėžė, kad Kauno mariose dėmesį atkreipiantys dumbliai yra dviejų rūšių – kenksmingi ir ne.

„Buvau nuvažiavusi prie Kauno marių, į Grabučiškes, pasižiūrėti, kas darosi. Mačiau dideles santalkas maurų. Tai siūliniai žaliadumbliai. Tokie dumbliai pavojaus žmogaus sveiktai nekelia. Bet paplūdimiuose jie neatrodo estetiškai, veliasi tarp kojų, sukelia įvairių nepatogumų“, – sakė pašnekovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad saugotis reikia vadinamųjų melsvabakterių dumblių, nes jie išskiria žmogui kenksmingą medžiagą – ciano toksiną.

„Melsvabakteres galima atpažinti pagal melsvą atspalvį vandens paviršiuje. Pavojingi melsvabakterių žydėjimai Kauno mariose prasideda apie liepos vidurį, rugpjūčio pradžioje koncentracija jau būna didelė ir išsilaiko dar kelis mėnesius“, – perspėjo mokslininkė.

Grėsmė sveikatai

Pabrėžiama, kad dumblių dauginimąsi skatina cheminių trąšų naudojimas, nepakankamai išvalytos nuotekos, buityje naudojami cheminiai preparatai, kurie per įvairias nuotėkų sistemas patenka į vandens telkinius, sukelia vandens žydėjimą. Tokio masto reiškiniai Lietuvoje esančiuose vandens telkiniuose plečiasi.

Ypač dideli dumblių kiekiai – Dubysos, Jūros, Nevėžio, Šventosios vandenyse.

„Kauno mariose aptiktos toksinų koncentracijos kėlė grėsmę žmogaus sveikatai ir gyviems organizmams“, – teigiama GTC tinklalapyje skelbiamoje mokslininkų išvadoje.

Rezultatas: tirštai sužėlę maurai užklojo paplūdimyje esančius plūdurus. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

Laivas dar atplauks

J.Koreivienė pabrėžė, kad plaukiojantis dumblių surinkimo įrenginys, kurio pasigedo gelbėtojai, šiuo metu renka dumblius kitose vietose. Iš viso yra du tokie įrenginiai.

Mokslininkė papasakojo, kad dumblių tvarkymo projektas vykdomas Simno ežere, Šventosios, Nevėžio, Dubysos, Jūros upėse ir keliuose Lenkijoje esančiose ežeruose. Per pusvalandį surenkama nuo 50 iki 100 kg supresuotos maurų biomasės. Praėjusiais metais Šventosios upėje buvo surinkta per 18 t siūlinių žaliadumblių.

J.Koreivienė informavo, kad dumblius renkantis laivas savo galimybes Kauno mariose pademonstruos ateinančio rugsėjo pradžioje.

„Bet tai nereiškia, kad visą biomasė bus išvalyta. Projektas yra eksperimentinis, jo tikslas – ne išvalyti viską, bet parodyti, kaip tai galima padaryti, kokių rezultatų pasiekti, kaip panaudoti surinktą biomasę kitiems tikslams, pavyzdžiui, aukštos ekonominės vertės bioproduktams gaminti“, – apie projekto prasmę kalbėjo J.Koreivienė.

Jos įsitikinimu, būtų tikslinga, jei, projektui pasibaigus, dumblių surinkimo įrenginys maurų užtvindytose Kauno mariose būtų pradėtas naudoti darbo režimu.

Po savaitgalio Dangė tapo visiškai žalia. Tiršti dumbliai trumpam buvo visiškai padengę upės vandens paviršių.

Šį periodiškai pasikartojantį reiškinį lemia natūralūs gamtos procesai.

Susidarė palankios sąlygos šiems vandens augalams vystytis: pakilusi vandens temperatūra, ramus oras ir didelis maisto medžiagų kiekis vandenyje.

Ir kol oro sąlygos buvo tinkamos, tol dumbliai ir vešėjo.

Staigiai atvėsus orui ir pakilus vėjui, dalis šių vandens augalų nusėdo į dugną, dalis buvo išplukdyta į marias.

Būtent todėl per kelias dienas žalia Dangė vėl staiga tapo beveik visiškai skaidri.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šiomis dienomis Dangė vėl tapo visiškai žalia. Tiršti dumbliai padengė vandens paviršių. Šis reiškinys kartojasi kasmet.

Pasak specialistų, pakilusi vandens temperatūra, ramus oras ir didelis maisto medžiagų kiekis vandenyje sudaro sąlygas dumbliams vystytis.

Net jei mes visai nustotume teršti vandens telkinius, sunku būtų užtikrinti, kad greitu laiku dumbliai išnyks, nes per daugelį metų vandens telkiniuose yra susikaupęs didelis kiekis tam tikrų maisto medžiagų, todėl ir susidaro palankios sąlygos augalų planktonui vystytis.

„Kol oro sąlygos bus tinkamos, tol dumbliai ir vešės. Be to, jų augimui didelę įtaką turi trąšos. Juk Lietuva yra viena didžiausių grūdinių kultūrų eksportuotojų Europoje. Visų trąšų, kur jos tik patenka, dalis vis tiek nuplaunama į upelius, melioracijos griovius, iš ten atkeliauja į marias, į jūrą. O kur daug duonos, daug ir valgytojų. Šiuo atveju kalba apie dumblius, todėl jie ir veši. Tręšiame, tai ir auga“, – paaiškino Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Palei Dangę priemiestyje yra ir žemės ūkio laukų, ir gyvenviečių, ir sodų.

Tad tų organinių medžiagų patenka į upę. Esą čia net valymo įrenginiai mažai kuo padeda.

Atėjus laikui, kaip ir visi gyvi organizmai, dumbliai, išplitę vandens telkiniuose, miršta, nusėda į dugną, po to procesas vėl prasideda iš naujo.

O kai prasideda dumblių irimas, vyksta puvimo procesas, jį palaiko deguonis, kurio ima trūkti žuvims.

Tokiu laikotarpiu žuvys paprastai pasitraukia, kur giliau, kur sąlygos palankios.

Joms labai didelio pavojaus dėl yrančių dumblių gal ir nėra, bet tai nereiškia, kad nemažai jų dėl to nežus.

Ketina surinkti

Įmonės "Klaipėdos paplūdimiai" darbuotojai žadėjo surinkti nugaišusias žuvis.

"Taip buvo elgiamasi ir Smiltynėje, kai praėjusią savaitę jūra išmetė nedidelį kiekį grambuolių. Melnragės pusėje kol kas šių vabalų nepastebėta. O štai kritusių žuvų pirmiausia rasta Smiltynės pliažuose. Tačiau, kadangi vyravo šiaurės vakarų vėjai, tikėtina, mariose kritusias žuvis srovės atplukdė į Smiltynės pusę", – aiškino įmonės "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Šiuo metu vėjas jau pučia nuo marių, iš pietų, tad kritusių žuvų aptikta ir Melnragės paplūdimiuose.

Reiškiniai kartosis

O štai Nemirsetoje poilsiautojai pakrantę pamatė nuklotą dumbliais.

Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis tikino, kad grambuolių pajūryje paprastai randama kiekvienais metais.

"Kasmet tuo pačiu metu tai kartosis, ir nieko kito tikėtis neverta. Kasmet dumblių bus tik daugiau, kaip ir kritusių žuvų. Kuo žiemos bus šiltesnės, kuo daugiau "tręšime" jūrą nuotekomis, tuo dažnesni ir intensyvesni šie procesai bus. Klimatas šiltėja, todėl stebėtis nebereikėtų. Suprantama, kad dumbliai ar kritusios žuvys gyventojams nėra malonūs dalykai. Į tokį vandenį nederėtų bristi alergiškiems žmonėms. Tačiau tokie reiškiniai tampa tradiciniai, pasikartojantys kiekvienais metais. Baltijos jūra nėra baseinas, o yra gamta. Gamtos ten galima rasti", – tikino E.Paplauskis.

Jūroje – grėsmės

Gelbėtojai, ruošdamiesi ilgajam savaitgaliui, tikino taip pat turintys rūpesčių.

Penktadienį pajūryje plevėsavo raudona vėliava, kuri poilsiautojams draudė maudytis.

"Kol kas pajūriui pranašaujami vėsūs orai, tačiau tai nereiškia, kad poilsiautojų prie jūros nebus. Žinoma, kad žmonės eis į paplūdimius. Mums nerimą kelia tai, kad jūroje didelis bangavimas, nors vėjas ir nurimo. Toks gamtos reiškinys yra labai pavojingas, nes atsiranda jūros trauka į gilumą", – aiškino A.Siakki.

Ilgajam savaitgaliui gelbėtojai sustiprino patruliavimą ir stebėjimą. Pavojų kelia vandens srovės.

"Šiuo metu yra labai pavojinga. Vandens trauka yra apgaulingas dalykas. Be to, didelę grėsmę kelia duobės. O žmonės visiškai nekreipia dėmesio į įspėjamuosius ženklus apie duobes. Žmonės lenda į jūrą žaisti, šokinėti per bangas, užsimiršta. 90 proc. žmonių skęsta prie ženklų "Duobė", – paaiškino A.Siakki.

Žmones erzina jūrinių srovių į krantą išmesti dumbliai.

Šis Baltijos jūrai būdingas reiškinys priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir vandens temperatūros.

Nemalonų kvapą pastarąsias kelias dienas skleidė ir Dangės upė.

Dažniausiai dumblių pagausėja vasaros antroje pusėje ir vandeniui įšilus iki 20 laipsnių.

Įtakos turi ir jūros audringumas – vėjas sumaišo vandenį ir paviršiuje plaukiojantys dumbliai žūsta.

Mėgautis maudynėmis tose vietose, kur dumblių yra ypač daug, specialistai nerekomenduoja.

Jūroje gali atsirasti toksines medžiagas išskiriančių dumblių rūšių. Prisilietus prie tokių dumblių gali kilti alergija.

Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis į problemą pažvelgė atidžiau.

Jis priminė, kad Baltijos jūra yra nuolat "tręšiama".

"Kiekvienas tualeto "nuleidimas" ilgainiui atsiduria Baltijos jūroje. Nesvarbu, kad išvaloma įrenginiais. Į jūrą patenkančios medžiagos, nors tiesiogiai nekenksmingos, yra tinkamos augalams. Be to, aplink Baltijos jūrą yra dešimt valstybių, įtakos turi intensyvus žemės ūkis su trąšomis, šalys, kuriose tebestovi lauko tualetai. Faktorių yra daug", – vardijo E.Paplauskis.

Baltijos jūra – gana maža, apsupta dešimties valstybių, į ją įteka daug upių. Todėl dumbliai ir veisiasi.

"Baltijos jūros taršos nesustabdysi. Bus trąšos, bus ir dumblių", – pažymėjo E.Paplauskis.

Vyraujant karštiems orams dumbliai greičiau pūva ir skleidžia dvoką.

Kiek vėliau, liepą–rugsėjį, prasidės ir jūros vandens žydėjimas.

„Kalniečių parko tvenkinys išvalytas visai neseniai. 2018 metų balandžio viduryje, kai jis buvo pradėtas tvarkyti, labai apsidžiaugiau. Dar smagiau jaučiausi, kai tvenkinį vyrai iškuopė ir jis atrodė patraukliai. Tada net pagalvoti negalėjau, kad jau kitos vasaros pradžioje tvenkinyje žolių ir dumblo bus kur kas daugiau nei anksčiau. Tačiau taip atsitiko. Apmaudu“ , - portalui kauno.diena.lt pasakojo P. Lukšio gatvės gyventojas.

Vyras gyvena šalia parko, mėgsta jame pasivaikščioti , todėl jį nesmagiai nuteikia matomas vaizdas – labai žolėmis užžėlęs tvenkinys.

Tada net pagalvoti negalėjau, kad jau kitos vasaros pradžioje tvenkinyje žolių ir dumblo bus kur kas daugiau nei anksčiau.

Iš tiesų nei pernai, nei ankstesniais metais Kalniečių parko tvenkinyje tiek dumblių nebūdavo. Kažkada į šį vandens telkinį buvo įleisti amūrai, kurie suėda dumblius ir žoles. Todėl prieš kelerius metus Kalniečių tvenkinys atrodė ganėtinai švarus.

Vis dėlto jis nebuvo prižiūrimas, todėl tvenkinyje atsirado dumblių, žolių. Pernai balandžio 12 dieną tvenkinį pradėjo valyti įmonės „Vandens erdvė“ vyrai, atvykę iš Ignalinos. Tai jie darė su  amfibijomis „Truxor“. Darbai truko net kelias savaites. Lieka tik spėlioti, kodėl šiemet tvenkinys taip stipriai užžėlė žolėmis, „pasipuošė“ dumbliais.

Nors tvenkinio vanduo itin nešvarus, prie jo kranto dažnai deginasi kauniečiai. Vis dėlto maudytis, kai vandenyje žolės ir dumblas, jie nesusigundo.

„Jei tvenkinį išvalytų, tikrai jame maudyčiausi“ , - sakė prie kranto pakalbintas besideginantis vyras.