Plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimui vadovavęs RRT elektroninių ryšių reguliavimo grupės patarėjas Marijus Balnys sako, kad šalyje yra labai gera infrastruktūra, užtikrinanti nedidelę duomenų perdavimo spartą – 2, 10, 30 megabitų per sekundę (Mb/s), kiek prastesnė – didesnę spartą (100 Mb/s ir daugiau), o prasčiausia – ypač pralaidžią spartą (1 Gb/s ir daugiau).

„Minimalus – 2 Mb/s ryšys užtikrinamas absoliučiai daugumai namų ūkių. Populiariausia 100 Mb/s duomenų perdavimo sparta gali naudotis 8 iš 10-ties, o labai greitu 1 Gb/s duomenų perdavimu kol kas gali mėgautis tik 3 iš 10-ties namų ūkių“, – pranešime sakė M. Balnys.

Anot jo, tinklai geriausiai išvystyti Lietuvos didmiesčiuose, o blogiausiai – savivaldybėse, besiribojančiose su Rusija ir Baltarusija.

„Tokia kaimynystė tam tikrais atvejais riboja galimybes vystyti elektroninių ryšių tinklus, be to, šios savivaldybės pasižymi mažesniu gyventojų tankumu bei gausiais miškų masyvais, kas dar labiau apsunkina tinklų plėtrą“, – sako M. Balnys.

Tyrimo metu duomenys surinkti iš 65 tinklus Lietuvoje išvysčiusių fiksuotojo ryšio ir trijų mobiliojo ryšio operatorių, duomenys bus atnaujinami ne rečiau kaip kas trejus metus.

Šiame sąraše įrašyta 451 institucija, tarp jų – Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė, taip pat ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos, „Sodra“, nacionalinis transliuotojas LRT.

Sąraše taip pat yra ligoninės, įkalinimo įstaigos, teismai, statutinės organizacijos, savivaldybių administracijos.

Vyriausybės pažymoje teigiama, kad jau dabar apie 60 proc. šių institucijų naudojasi saugiuoju tinklu.

Pagal įstatymus, į sąrašą gali būti įrašytos institucijos, tvarkančios svarbiausius valstybės informacinius išteklius, atliekančios gyvybiškai svarbias šalies funkcijas, dalyvaujančios vykdant mobilizacines užduotis.

Taip pat į sąrašą patenka institucijos, kurios būtinos užtikrinti nacionaliniam saugumui ir gynybai.

Duomenų perdavimo tinklą kontroliuos į biudžetinę įstaigą pertvarkoma valstybės įmonė „Infostruktūra“.

Informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje veikiantis verslas nerimauja, kad „Infostruktūra“ taps svarbiausių valstybės institucijų duomenų perdavimo monopoliste. Krašto apsaugos ministerija nuogąstavimus atmeta.

Saugųjį duomenų perdavimo tinklą Lietuva pradėjo kurti reaguodama į kibernetinio saugumo grėsmes.

„Pagal mūsų preliminarią analizę, regis, asmeniniai duomenys buvo perduodami į Kiniją“, - naujienų agentūrai STT sakė R. Aarnio.

Anksčiau ketvirtadienį Norvegijos televizija NRK paskelbė, kad „Nokia 7 Plus“ telefonai į serverį Kinijoje perdavė mobiliųjų telefonų numerius, buvimo vietą ir serijos numerius. Pasak NRK, ši informacija leido Kinijos valstybinei telekomunikacijų bendrovei „China Telecom“, į kurios serverius ir plaukė duomenys, realiu laiku sekti telefono judėjimą.

„Duomenys laisvai juda tik ES viduje, bet kai mes keliaujame už ES ribų, visada tam turi būti teisinis pagrindas“, - tikino R. Aarnio.

Jo teigimu, Suomijos duomenų apsaugos tarnybos pradės tyrimą išsiaiškinti, ar duomenys buvo perduoti, o jei buvo - ar teisėtai.

„Reikalaujame informacijos, kad išsiaiškintume, ar yra teisinis pagrindas šioje byloje. Kitas dalykas yra tai, kaip vyko naudotojų informavimas - ar telefonų savininkai žinojo, kad informacija apie juos yra siunčiama į Kiniją?“ - sakė ombudsmenas.

Suomijos bendrovė „HMD Global“, gaminanti „Nokia“ telefonus, NRK teigė, kad tam tikra informacija iš „Nokia 7 Plus“ telefonų buvo siunčiama į Kiniją, tačiau atmetė kaltinimus, esą iš pateikiamos informacijos galima atpažinti atskirus naudotojus.

Pasak „HMD Global“, telefonuose jau atnaujinta programinė įranga, ištaisysianti šią problemą.

Pagrindinė „Nokia“ konkurentė, diegiant 5G mobiliojo ryšio tinklus, yra kinų „Huawei“, kuri pastaruoju metu susidūrė su kaltinimais, kad Kinijos valdžia gali naudoti bendrovės įrangą šnipinėjimui. Jungtinės Valstijos yra kampanijos uždrausti „Huawei“ priešakyje ir ragina sąjungininkus boikotuoti Kinijos įmonės įrangą, tačiau tiek „Huawei“, tiek ir Kinijos valdžia neigia bet kokius kaltinimus.

Edvino Kerzos teigimu, iki liepos ketinama pertvarkyti įmonę, pagrindines jos funkcijas perduodant Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų departamentui – jis pradėjo veikti nuo sausio, o vėliau ją panaikinti ar privatizuoti.

„Esame sutarę, kad iki liepos iš esmės peržiūrėsime situaciją. Tikslas yra identifikuoti svarbiausias institucijas. Mano vertinimu, reikia koncentruotis į vyriausybines organizacijas, užtikrinančias nacionalinį saugumą, dalyvaujančias mobilizacijos procese, pavyzdžiui, savivaldybės. Jau rengiame įstatymų projektus, kad atsirastų tokios įvardintos institucijos, kurioms saugaus duomenų perdavimo tinklo paslaugos būtų teikiamos privalomai, o valstybė apmokėtų jų teikimą“, – BNS sakė E. Kerza.

Viceministro teigimu, „Infostruktūrą“ panaikinus ar pardavus, iki tol jos klientų skaičius turėtų sumažėti bent perpus.

„Mano nuomone, nei biblioteka, nei mokykla, nei darželis (tie, kurie yra „Infostruktūros“ klientai – BNS) nėra tas kritinis objektas. Mano vertinimu, reikėtų apsispręsti ir dėl svarbiausių ligoninių“, - kalbėjo krašto apsaugos viceministras.

„Infostruktūra“ teikia paslaugas Prezidentūrai, Seimui, ministerijoms, Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai ir kitoms valstybės įstaigoms – jos sudaro 98 proc. įmonės klientų.

Gruodį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) priimtas sprendimas Aukštadvario regioninio parko direkcijos be konkurso sudarytą sutartį su „Infostruktūra“ pripažinti neteisėta gali tapti precedentu ir priversti kitas valstybės įstaigas, naudojančias jos paslaugas, nutraukti sutartis ir interneto tiekėją rinktis konkurso būdu.

E. Kerzos teigimu, teismo sprendimas netaps precedentu, nes pakeitus įstatymus „Infostruktūra“ buvo paskirta saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo valdytoja, o tai, anot jo, leidžia įstaigoms įsigyti įmonės teikiamas paslaugas be viešojo pirkimo.

Vyriausybė kitą savaitę galutinai apsispręs dėl Ūkio ministerijos parengto valstybės įmonių pertvarkos plano – jame numatyta įpareigoti KAM iki liepos parengti „Infostruktūros“ pertvarkos planą.

Ji įgaus įmonės savininko teises ir pareigas.

„Viena iš esminių „Infostruktūros“ veiklų yra užtikrinti tinkamą saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo funkcionavimą, teikti saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugas valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms. Šios įmonės veikla neatsiejamai susijusi su kibernetinio saugumo užtikrinimu valstybės mastu. Todėl siekiant nuosekliai ir efektyviai formuoti ir įgyvendinti kibernetinio saugumo politiką, tikslinga įgalioti „Infostruktūros“ teises ir pareigas įgyvendinti Krašto apsaugos ministerijai“, - trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Krašto apsaugos ministerijos atstovai anksčiau sakė, jog „Infostruktūra“ nuo kitų metų turėtų būti integruota į ministerijos žinioje esančias įstaigas, besirūpinančias kibernetiniu saugumu.

„Infostruktūros“ vykdomų komercinių interneto tiekimo paslaugų valstybė turėtų atsisakyti.

Šį įmonė buvo įkurta 1992 metais, tuomet ji buvo pavaldi tuometinei Ryšių ir informatikos ministerijai. Nuo 2001 metų įmonė tapo pavaldi Vidaus reikalų ministerijai, o nuo 2015 metų - Susisiekimo ministerijai.

Ji teikia duomenų perdavimo tinklo paslaugas Prezidentūrai, Seimui, ministerijoms, Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai ir kitoms institucijoms.

Susisiekimo ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo „Infostruktūros“ savininko teises perduotų Krašto apsaugos ministerijai.

„Nuo naujų metų „Infostruktūra“ turėtų įsilieti į mūsų jau esančias tarnybas. Mes turime Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybą ir Vyriausybinį ryšių centrą. Tai bus gera proga peržiūrėti, išsigryninti ir šių institucijų funkcijas“, - BNS antradienį sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Jo teigimu, „Infostruktūros“ vykdomų komercinių interneto tiekimo paslaugų valstybė turėtų atsisakyti.

„Infostruktūra“ buvo įkurta 1992 metais, tuomet ji buvo pavaldi tuometinei Ryšių ir informatikos ministerijai. Nuo 2001 metų įmonė tapo pavaldi Vidaus reikalų ministerijai, o nuo 2015 metų - Susisiekimo ministerijai.

Ji teikia duomenų perdavimo tinklo paslaugas Prezidentūrai, Seimui, ministerijoms, Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai ir kitoms institucijoms.

Vyriausybė sprendimą dėl įmonės perdavimo Krašto apsaugos ministerijai turėtų priimti artimiausiomis savaitėmis.

Neslepiama, kad jaučiamas spaudimas ir iš privačių bendrovių, kurios imtų teikti duomenų perdavimo paslaugas tūkstančiams valstybės įstaigų - čia akys krypsta į bendrovė "Teo LT", kuriai priklauso 84 proc. duomenų perdavimo rinkos. Neabejojama, kad nelikus "Infostruktūros", valstybės duomenų perdavimas taptų "Teo LT" rūpesčiu.

Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas portalui teigė, kad bendrovės ateitis šiuo metu sprendžiama, tačiau visiškai aišku, kad ji naikinama nebus. "Siūlėme Vyriausybei palikti "Infostruktūrai" tik valstybės tinklų saugumo užtikrinimą, bet tam nebuvo rasta sutarimo tarp institucijų, todėl mes ieškome sprendimų, kokia apimtimi ši įmonė toliau galėtų vykdyti savo veiklą. Ji turi save išlaikyti. Niekas nesiruošia šiai įmonei skirti pinigų. Tai valstybinė įmonė, bet ji veikia rinkoje. Iš subsidijų ji gyventi negali," - aiškino viceministras.

"Anksčiau bendrovė teigė, kad į projektą Lietuvai reikės investuoti 10 mln. eurų. Buvo tam ir Vyriausybės nutarimas. Vėliau sekė įdomios derybos dėl bendradarbiavimo sąlygų ir viso to pabaigoje per metus suomių kompanija pakeitę daugybę kartų savo poziciją ir galiausiai pasakė, kad tame projekte kartu su mumis negali dalyvauti ir projekto vertė mums padvigubėjo", - BNS sakė susisiekimo viceministras Arijandas Šliūpas.

Jo teigimu, ministerija Vyriausybės pasitarime siūlys nenurodytam laikui atidėti prisijungimą prie kabelio, nes nežinia, kada prisijungimas bus ekonomiškai naudingas.

"Dabar nematome tokių srautų, kurie būtų kritiniai, svarbūs ir dideli, kad pateisintų tokią valstybės investicija. Dabar skirti 10 mln. paliekami perskirstymui ir ieškosime kitų sprendimų. Bandysime gal suformuoti tokias sąlygas, kad projektas būtų ekonomiškai naudingas", - kalbėjo viceministras.

Vyriausybė pernai birželį pritarė Lietuvos prisijungimui prie 70 mln. eurų vertės optinio kabelio tarp Suomijos ir Vokietijos projekto. Tuomet teigta, kad Lietuvos investicijos į Baltijos jūros dugnu nutiesto kabelio atšaką galėtų siekti 10 mln. eurų.

Šiuo metu kabelis tarp Vokietijos ir Suomijos jau yra nutiestas, o projekto įgyvendintoja suomių bendrovė "Cinia" už savo lėšas įrengė movą, skirtą Lietuvos atšakos prisijungimui.

Anksčiau teigta, kad Lietuva optiniu kabeliu galės naudotis 20 metų su galimybe nuomos sutartį pratęsti dar 5 metams. Anot kabelio naudingumo analizę atlikusios įstaigos "InvestuokLietuvoje" specialistų, jis pagerins duomenų perdavimo greitį, kuris yra svarbus kriterijus investuotojams į duomenų centrus. Tokius centrus Lietuvoje planuojama įrengti "Lietuvos energijos" Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) teritorijoje vystomame pramonės parke.

Valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugų įmonė „Infostruktūra“ iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pereina Susisiekimo ministerijai. Taip ketvirtadienį nusprendė Vyriausybė.

Susisiekimo ministerija tvirtina, kad „Infostruktūros“ veikla yra labiau susijusi su jos, o ne su VRM funkcijomis, nes ji formuoja valstybės elektroninių ryšių politiką ir koordinuoja valstybės gynybai bei saugumui naudojamų ryšių sistemą.

„Mes manome, kad Susisiekimo ministerija labiau artima elektroninių ryšių veiklai su savo valdomomis įmonėmis. Ir tai leistų tinklus optimizuoti, konsoliduoti investicijas, nesidubliuoti“, - Vyriausybės posėdyje sakė ministras Rimantas Sinkevičius.

Sprendimą daugiausiai lėlė, kaip įtariama, neskaidrūs viešieji pirkimai, dėl kurių metų pradžioje posto neteko ankstesnis įmonės vadovas. Susisiekimo ministras teigė, kad „Infostruktūra“ toliau organizuoja viešuosius pirkimus.

„Procesas tampa tarsi palaidas“, - tvirtino R.Sinkevičius.

Šiemet sausį abi ministerijos sutarė dėl „Infostruktūros“ pavaldumo keitimo. Jos direktorius Ričardas Bražėnas sausį atleistas, paaiškėjus, kad jis ikiteisminiame tyrime įtariamasis poveikiu kai kuriems VRM viešiesiems pirkimams.

„Infostruktūra“ teikia paslaugas Prezidentūrai, Seimui, ministerijoms, Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai ir kitoms institucijoms. 98 proc. jos klientų yra valstybės įmonės.

Duomenų perdavimo ir duomenų centrų nuomos paslaugas teikiantis Duomenų logistikos centras sumažino įstatinį kapitalą 45 mln. litų ir atsilaisvinusias lėšas išmokėjo savo akcininkėms bendrovėms "Lietuvos energija" ir "Litgrid".

Registrų centro duomenimis, Duomenų logistikos centro įstatinis kapitalas, siekiant akcininkams išmokėti lėšas, nuo 58,907 mln. litų iki 13,907 mln. litų sumažintas liepos 17 dieną.

Vienai didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse "Lietuvos energija", kuriai priklauso 79,64 proc. Duomenų logistikos centro akcijų, atiteko 35,836 mln. litų, o 20,36 proc. įmonės akcijų valdančiai elektros perdavimo bendrovei "Litgrid" - 9,164 mln. litų.

"Litgrid" šių metų šešių mėnesių veiklos ataskaitoje nurodė, kad Duomenų logistikos centras jai lėšas išmokėjo rugpjūčio 22 dieną.

Duomenų logistikos centro pardavimo pajamos pernai, palyginti su 2012-aisiais, sumenko 3,6 proc. iki 63,092 mln. litų, tačiau grynasis pelnas padidėjo 58,5 proc. iki 4,581 mln. litų. Praėjusių metų pabaigoje bendrovė turėjo 28,172 mln. litų pinigų ir jų ekvivalentų.