Duomenų apsauga

Kibernetinių išpuolių ir kibernetinių nusikaltimų skaičius Europoje auga ir jie tampa vis rafinuotesni. Anot Jevgenijaus Abdulajevo, „Vilnius Coding School“ vykdančiojo vadovo, kiekvienam vartotojui, kuris rūpinasi savo duomenų apsauga, yra itin svarbu pasidomėti svetainės / platformos privatumo politika.

„Neretai nutinka taip, kad įvairūs įrenginiai, platformos, programėlės, svetainės, norint užtikrinti tam tikrus funkcionalumus, gali dalytis jūsų duomenimis su trečiosiomis šalimis, taip pat tai yra daroma siekiant užsidirbti. Jūsų duomenys gali atsirasti įvairiausių įmonių rankose, kurių motyvai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai – tiesioginė reklama“, – įspėjo J.Abdulajevas.

Jam antrina ir startuolio „TermsHub“ teisininkė Aušra Starkutė-Šyvokienė, kuri pabrėžia, kad būtent privatumo politika skirta per svetainės kanalą gaunamiems duomenims apsaugoti. Taip pat atkreipia dėmesį, kad svetainės, renkančios ir turinčios jūsų asmens duomenų, privalo suteikti jums teisę susipažinti su jų turimais duomenimis ir gauti jų kopiją, bet kokią susijusią papildomą informaciją.

Kaip reikėtų reaguoti?

J.Abdulajevas, visų pirma, pataria nedelsiant pasikeisti visus savo slaptažodžius, kadangi su šiais duomenimis įsibrovėliai gali bandyti jungtis į kitas paskyras. Taip pat svarbu informuoti aplinką apie tai, kad duomenys galėjo būti nutekinti, nes gali būti platinamos nepatikimos nuorodos.

Ne mažiau svarbus proaktyvumas – kreiptis į įmonę, prieš kurią buvo vykdomas kibernetinis įsilaužimas, ir išsiaiškinti, kaip sprendžiama ši problema, ar buvo, ir jei taip, – kokie duomenys galėjo būt nutekinti.

Taip pat svarbu stebėti aktyvumą banko sąskaitoje ir pastebėjus operacijų, kurių nevykdėte, nedelsiant kreiptis į banką.

Baziniai dalykai

Anot J.Abdulajevo, reikėtų nenaudoti paprastų slaptažodžių. Rekomenduojama, kad slaptažodis būtų mažiausiai iš dvylikos simbolių, jame turi būti tiek didžiosios, tiek mažosios raidės, skaičiai ir specialūs simboliai. Taip pat yra itin svarbu nenaudoti vieno slaptažodžio visoms savo paskyroms, idealiu atveju kiekvienai paskyrai vis kitas, sudėtingas slaptažodis. Jis primena, kad rinkoje galima rasti nemažai nemokamų sprendimų, kurie gali sugeneruoti itin saugius slaptažodžius ir juos saugoti.

Jeigu naudojatės svetimu kompiuteriu ar bendru kompiuteriu viešose erdvėse, knygynuose, nepamirškite atsijungti nuo visų paskyrų, prie kurių jungėtės, kad kiti asmenys negalėtų pasinaudoti jūsų duomenimis.

Jeigu esate užsiregistravę įvairiuose portaluose ar programėlėse, kurių nebenaudojate, – rekomenduojame ištrinti paskyras, kadangi kibernetinio įsilaužimo į tokią svetainę ar servisą metu jūsų duomenys gali būt nutekinti.

Kaip išvengti įsilaužimo?

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, liepą Lietuvos IP rėžiuose veikė ne mažiau kaip 28 tūkst. sistemų, kurios dėl įvairių kibernetinio saugumo pažeidžiamumų gali būti užvaldytos ir išnaudojamos žalingai veiklai vykdyti.

„Kiekvienas prie interneto prijungtas įrenginys, tinkamai nepasirūpinus jo kibernetiniu saugumu, gali tapti piktavalių priemone ir būti išnaudojamas tokioms žalingoms veikloms kaip dalyvavimas „Botnet“ tinkluose, paskirstytų paslaugų trikdymo atakose (angl. DDoS), prievadų skenavime ir panašiai“, – sako NKSC Kibernetinio saugumo valdymo departamento direktorius Jonas Skardinskas, vykdantis NKSC direktoriaus funkcijas.

NKSC visą turimą informaciją apie nustatytus pažeidžiamus IP adresus pateikia Lietuvos interneto paslaugų teikėjams, o šie apie pažeidžiamumus turėtų informuoti savo klientus.

NKSC primena, kad savo išmaniųjų įrenginių kibernetiniu saugumu pirmiausiai turėtų pasirūpinti jų savininkai, todėl pateikia dešimt patarimų, kaip apsaugoti savo įrenginį nuo dalyvavimo žalingoje veikloje:

Pakeiskite visų prie interneto prijungtų įrenginių (kameros, maršrutizatorių, išmaniųjų namų, kt.) gamyklinius slaptažodžius;

Privatumo politika skirta per svetainės kanalą gaunamiems duomenims apsaugoti.

Naudokite tik žinomų ir patikimų gamintojų programinę įrangą ir / ar mobiliąsias programėles;

Nuolatos atnaujinkite naudojamą operacinę sistemą, taip pat ir mobiliuosiuose įrenginiuose. Atkreipiame dėmesį, kad „Windows XP“ ir „Windows 7“ operacinės sistemos yra nebepalaikomos, todėl gali turėti kritinių saugumo spragų ir todėl jų tolesnis naudojimas gali kelti grėsmę jūsų įrenginių saugumui;

Naudokite antivirusinę programinę įrangą, taip pat ir mobiliuosiuose įrenginiuose;

Nustatykite, kad antivirusinės programos atsinaujintų automatiškai;

Profilaktiškai atlikite kompiuterio ar mobiliojo įrenginio patikrinimą (skenavimą) antivirusine programine įranga;

Naudokite tinkamai sukonfigūruotą operacinės sistemos ugniasienę;

Nesilankykite abejotinos reputacijos interneto svetainėse, nespauskite įtartinų nuorodų;

Neatidarinėkite e.paštu (ar kitais būdais) gautų dokumentų iš nežinomų siuntėjų. Būkite budrūs – dokumentuose, kuriuose esate prašomi įgalinti makrokomandas, dažnai talpinamas žalingas programinis kodas;

Tretiesiems asmenims niekada neatskleiskite informacijos apie jūsų išorinį IP adresą, prisijungimo prie paskyrų duomenų ar kitos jautrios asmeninės informacijos.

Liepė išsiregistruoti

Į „Kauno dieną“ kreipėsi keletas asmenų, kurių istorijos skambėjo identiškai. 29 metų neturintys žmonės ieškojo darbo, todėl užsiregistravo Užimtumo tarnyboje (UT). Kitą dieną jie sulaukė netikėto vyr. specialistės skambučio.

„Praradau darbą, todėl nusprendžiau ieškoti kito. Internetu užsiregistravau UT, o kitą dieną man paskambino ir pasakė, kad darbo man neieškos ir nebus mokamas PSD mokestis „Sodrai“. Liepė parašyti e.paštu vardą, pavardę, gimimo datą ir prašymą išbraukti iš UT. Man tik pasakė, kad mano numeris bus kažkam kitam perduotas ir su manimi susisieks“, – pasakojo darbo ieškoti norėjusi Vitalija (tikrasis vardas redakcijai žinomas).

Kaunietei gana greitai parašė kita moteris, prisistačiusi programos „Judam“, kurią organizuoja Jaunimo reikalų departamentas, kuratore. Darbo ieškančiai merginai buvo pasakyta, kad į programą ji bus įtraukta, kai parašys prašymą išsiregistruoti iš UT.

Moteris apie šią situaciją papasakojo pažįstamam,  kuris apie tai pasidalijo socialiniuose tinkluose. Paaiškėjo, kad tokių istorijų yra ir daugiau.

„Esu girdėjęs, kad UT išregistruoja, bet tai padaro, kai žmogus piktybiškai neieško darbo. O mano kalbinti žmonės tikrai norėjo rasti darbą, buvo vos prieš kelias dienas užsiregistravę. Keistai atrodo, kad institucija, kuri turėtų padėti ieškoti darbo, bet, švelniai tariant, atsijoja žmones. Paveikia juos, kad patys parašytų prašymą išbraukti iš sistemos, ir perduoda duomenis neaišku kam. Juk valstybės tarnautojas liepa išsiregistruoti.  Patiklūs žmonės ir apsigauna, nors toks sprendimas jiems nepalankus. Jokių svarių argumentų, kodėl žmogus turi išsiregistruoti, nėra“, – UT darbu stebėjosi Mindaugas.

Vyrui kilo įtarimų, kad UT vyr. specialistę ir Jaunimo reikalų departamento programos „Judam“ kuratorę gali sieti kokie nors ryšiai ir tokiu būdu stengiamasi parodyti, kad programa veikia ir į ją esą pritraukiami žmonės.

„Kiek domėjausi, tai ta programa skirta jaunimui, kuris turi priklausomybių ir piktybiškai neieško darbo. Susidaro įspūdis, jei tik žmogus neturi 29 metų ir registruojasi UT, jis priverčiamas išsiregistruoti ir prievarta stumiamas į tą programą, kad tik ten vietos užsipildytų“, – svarstė Mindaugas.

Kaip renkami duomenys

Vyras stebėjosi ir tuo, kaip valstybinėse įstaigose neatsakingai renkami asmens duomenys. Jau minėta, kad darbo ieškojusi moteris e.paštu turėjo nusiųsti vardą, pavardę ir gimimo datą. Vėliau jos kontaktai perduoti programos „Judam“ kuratoriams, kurie SMS žinute paprašė dar jautresnių duomenų, kuriais lengva pasinaudoti.

Saugumas: kauniečiai stebėjosi, kad e.paštu ir žinutėmis nepažįstamiems asmenims reikia atskleisti savo asmens duomenis. („Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.)

Vitalija pasakojo, kad iš programos „Judam“ kuratorės sulaukusi žinutės. Atsakant į žinutę reikia nurodyti vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą ir išsilavinimą. Tokie duomenys esą reikalingi norint žmogų užregistruoti programoje. Kiti pašnekovai patvirtino, kad kuratoriai SMS žinutėmis renka svarbiausius asmens duomenis.

Kalbinti žmonės įsitikinę, kad toks duomenų rinkimo būdas labiau primena sukčių viliones, o ne oficialių institucijų veiklą.

„Internetu prisijungiant prie UT reikia atlikti tikslų asmens identifikavimą, jungtis per banką, turėti elektroninį parašą. Ten tikrai patikimos sistemos, atitinkančios duomenų apsaugos reikalavimus. Tačiau stebina, kaip vėliau su asmens duomenimis tvarkosi vyr. specialistai. Jie pasako, kad kažkam duos žmogaus numerį, kažkas paskambins. Asmens duomenys perduodami neaiškia forma, vadinasi, vyr.specialistė juos kažkur kaupia, gal ant kokio popieriuko užsirašo“, – stebėjosi Mindaugas.

Jis įsitikinęs, kad tokie veiksmai prieštarauja Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR), nes UT specialistai esą neturi teisės klientų duomenų atskleisti kitiems.

Žinute reikia nurodyti vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą ir išsilavinimą.

Sąrašuose – ir ukrainiečiai

Vyras įsitikinęs, kad asmens duomenų rinkimas SMS žinutėmis tikrai nėra saugus, nes bet kas gali paimti telefoną, pažiūrėti ir panaudoti piktiems tikslams. Be to, yra duomenų, kad į programos „Judam“ kuratorių sąrašus pateko ir ukrainiečių.

„Jei darbo ieško ukrainiečiai, iš programos „Judam“ administracijos skambina rusiškai kalbantys koordinatoriai. Taip pat prašoma žinute atsiųsti asmens kodą ir kitą svarbiausią asmeninę informaciją. Iš kitur atvykę žmonės nežino apie duomenų apsaugą, pasitiki ir nusiunčia tai, ko jų prašo. Juk skambindami prisistato neva iš oficialios institucijos“, – stebėjosi Mindaugas.

Kaunietis piešė ir juodą scenarijų, kaip nuo karo bėgančių asmenų duomenys gali būti panaudoti prieš juos.

„Iš patirties žinau, kaip paprasta telefone pažiūrėti informaciją, o čia – nežinia kelių žmonių asmeniniai duomenys tiesiog žinutėse guli. Neabejoju, kad tarp rusiškai kalbančių koordinatorių yra ir kitų rusakalbių žmonių, kuriems gali būti įdomi tokia informacija. Įsivaizduokite, žmogus atvyko į Lietuvą, kad būtų saugus, bet kas nors gali pasinaudoti jų asmens kodais, surasti artimuosius, likusius Ukrainoje, ir pradėti šantažuoti. Būtų tarptautinis skandalas“, – abejones duomenų apsauga toliau sėjo Mindaugas.

„Kiek kalbėjau su įvairiomis institucijomis, konsulais, visi pakraupę dėl tokio neatsakingo asmens duomenų tvarkymo. Pats rašiau skundą dėl galimo asmens duomenų apsaugos pažeidimo, bet tarnyba nusprendė skundą atmesti“, – pridūrė vyras.

Pažeidimų nemato

„Kauno diena“ dėl asmens duomenų rinkimo e.paštu ir SMS žinutėmis kreipėsi į UT. Taip pat paprašėme pakomentuoti, kodėl vos užsiregistravę kai kurie žmonės jau raginami išsiregistruoti.

„UT darbuotojai, panaikindami bedarbio statusą Užimtumo tarnyboje registruotiems bedarbiams, vadovaujasi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 24 straipsniu“, – biurokratiškai nurodė UT Komunikacijos skyriaus vedėjas Liudas Dapkus.

Minėtame straipsnyje nurodoma, kad bedarbio statusas sustabdomas laikotarpiu, kai jis dalyvauja paramos mokymuisi arba remiamojo įdarbinimo priemonėse, atsiranda ne ilgesnės kaip 6 mėnesių trukmės terminuoti darbo santykiai ar bedarbis atlieka karo tarnybą. Tad šiuo atveju žmonių buvo paprašyta parašyti prašymą esą dėl pirmosios nuostatos.

L.Dapkus nurodė, kad tarp UT ir Jaunimo reikalų departamento (JRD) dar 2019 m. rugpjūtį buvo pasirašyta asmens duomenų teikimo sutartis pagal Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „Judam“.

Tačiau liko neaišku, pagal ką į programą atrenkami žmonės ir kodėl UT nesistengia pirmiau pati surasti darbą, bet specialistai vos tik užsiregistravusius jaunuolius ragina savo noru išsiregistruoti ir darbo ieškoti kitur.

Paprašėme įvertinti ir vyr. specialistės ir programos „Judam“ koordinatorės veiksmus, renkant asmens duomenis. Pasiteiravome, ar tai yra įprasta praktika asmens kodus, vardus, pavardes ir kitus duomenis rinkti e.paštu ir žinutėmis.

„Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad asmuo (toliau – duomenų subjektas) savarankiškai ir tiesiogiai bendravo su dviem duomenų valdytojais – JRD per koordinatorę Vitą ir UŽT per Gintarę Eidukienę. Iš pateiktų nuotraukų negalima nustatyti, ar buvo duomenų subjekto duomenų apsikeitimas tarp JRD ir UT. Vertinant G.Eidukienės e.laišką, kuriame nurodoma „Kaip ir kalbėjome telefonu...“, darytina išvada, kad duomenų subjektas pats kreipėsi į G.Eidukienę telefonu dėl registracijos UT nutraukimo, o vertinant koordinatorės Vitos SMS žinutę, adresuotą duomenų subjektui, darytina išvada, kad duomenų subjektas buvo inicijavęs kontaktą su JRD dėl registracijos projekte“, – „Kauno dienai“ pateiktas susirašinėjimų su specialistais nuotraukas bandė aiškinti L.Dapkus.

Man tik pasakė, kad mano numeris bus kažkam kitam perduotas ir su manimi susisieks.

„Kauno diena“ paprašė patikslinti, kokiais būdais UT perduoda kontaktus programos „Judam“ koordinatoriams. Ar yra kokios nors oficialios formos, o gal tarp specialistų klientų duomenys keliauja, tarkime, užrašyti ant paprasto popierėlio?

„Teikiant duomenis visada yra atsiklausiama jaunuolio, ar jis nori pats susisiekti su specialistu, ar nori, kad jam specialistas paskambintų. Jaunuolis visais atvejais yra išsamiai informuojamas apie tai, kur jo asmens duomenys bus naudojami ir kokiu tikslu. Dažniausiai jaunam asmeniui, besidominčiam galimybe dalyvauti pirminės intervencijos projekte „Judam“, yra nurodomi projekto  koordinatoriaus kontaktai“, – tikino L.Dapkus.

„Susipažinus su jūsų pateikta informacija pagrindo pradėti pažeidimo tyrimą nėra“, – pridūrė UT Komunikacijos skyriaus vedėjas.

Situacija: Užimtumo tarnyba jaunuoliams darbo neieškojo, bet siuntė registruotis pagal programą, skirtą piktybiniams bedarbiams. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Saugumą užtikrina?

Projekto „Judam“ veiklų koordinatorė Ramunė Rinkūnienė patvirtino, kad bendradarbiauja su UT.

„Šio projekto tikslas – mažinti nedirbančių, nesimokančių, mokymuose nedalyvaujančių, UT neregistruotų 15–29 metų amžiaus jaunuolių skaičių“, – kam skirtas projektas aiškino pašnekovė.

Ji nurodė, kad projekte gali dalyvauti jaunas asmuo, kuris išsiregistravo iš UT arba jam buvo panaikintas bedarbio statusas.

R.Rinkūnienė aiškino, kad koordinatoriai, gavę informaciją apie asmenis, kuriems yra aktualios projekto „Judam“ paslaugos, su jais susisiekia potencialiam dalyviui tinkama komunikavimo priemone. Išsamiai papasakojame apie projekto tikslą, paslaugas ir tik jeigu asmuo mano, kad nori tapti projekto dalyviu, jam esą pasiūloma dalyvauti.

„Kauno diena“ JRD atstovų paprašė įvertinti koordinatorių veiksmus, prašant SMS žinutėmis pateikti galimų dalyvių asmens kodus ir kitą svarbiausią asmeninę informaciją. Koordinatorė laikėsi pozicijos, kad toks duomenų rinkimo būdas neprieštarauja BDAR taisyklėmis.

„Koordinatoriai, išmanydami grupės poreikius ir galimybes, potencialiam dalyviui įvardija visus tinkamus komunikavimo ir duomenų perdavimo būdus, išsamiai informuoja apie tai, kur jo asmens duomenys bus naudojami ir kokiu tikslu. Dažnas dalyvis neturi jokių komunikavimo priemonių, negali atvykti į „Judam“ darbuotojo biurą, nesutinka, kad koordinatorius atvyktų į jam patogią vietą, dėl pandeminių ribojimų ar silpnos sveikatos nesutinka susitikti gyvai, neturi galimybės susimokėti PSD ir todėl prašo kuo skubiau pradėti dalyvavimo projekte procesus.

Jaunas žmogus pats renkasi, ar su darbuotoju susitiks gyvai nurodytu laiku, ar duomenis pirminiam jų patikrinimui – įsitikinimui, kad jis atitinka visus dalyviui keliamus kriterijus, persiunčia dalyviui tinkamomis komunikavimo priemonėmis“, – bandė aiškino R.Rinkūnienė.

Ji neįžvelgė problemų, kad jautriausi asmenų duomenys renkami atviromis žinutėmis, tad neketina imtis jokių koordinatorių veiksmų analizių.

Bendros rekomendacijos

Dienraštis susisiekė su Valstybės saugumo departamento ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovais ir paprašė įvertinti galimas rizikas, kai asmens duomenys renkami tiesiog žinutėmis.

Institucijos tik pasidalijo bendromis rekomendacijomis, kad visada reikia kritiškai vertinti, kam asmuo atskleidžia savo duomenis. Dėl detalesnių paaiškinimų siūlė kreiptis į Valstybinės duomenų apsaugos inspekciją (VDAI), tačiau ir ši, atrodo, neįžvelgia jokių rizikų ir duomenų rinkimą e.paštu ir SMS žinutėmis laiko saugų.

„BDAR nedraudžia asmens duomenų teikimo, tačiau nustato taisykles, susijusias su laisvu asmens duomenų judėjimu. Kitaip tariant, asmens duomenys gali būti teikiami tretiesiems asmenims, jei tai atitinka BDAR nustatytas bendrąsias taisykles“, – pažymėjo VDAI Teisės skyriaus patarėja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.

Ji pridėjo programos „Judam“ aprašą, kuriame nurodoma, kad UT ir JRD užtikrina glaudų tarpinstitucinį bendradarbiavimą, vadovaudamasi teisės aktais, kad minėta programa būtų įgyvendinta. Todėl esą natūralu, kad šios institucijos dalijasi ir žmonių kontaktais.

Pasak R.Sinkevičiūtės-Šečkuvienės, asmens duomenų tvarkymas (rinkimas) e.paštu ar SMS žinutėmis savaime nėra laikytinas BDAR pažeidimu.

„BDAR yra technologiškai neutralus ir nenustato, kokiomis priemonėmis asmens duomenys turi būti renkami iš duomenų subjektų ir (arba) perduodami duomenų gavėjams ar kitiems tretiesiems asmenims, tačiau nustato duomenų valdytojui pareigą užtikrinti, kad tvarkant asmens duomenis būtų užtikrinama tinkama jų apsauga. Kokios asmens duomenų saugumo priemonės būtų tinkamos, galima spręsti pagal rizikos vertinimo rezultatus ar atsižvelgiant į kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes. Vis dėlto užtikrinti tinkamą tvarkomų asmens duomenų apsaugą yra duomenų valdytojo (šiuo atveju institucijų) pareiga, kurios pažeidimas, pavyzdžiui, neteisėtas asmens duomenų panaudojimas ar atskleidimas, duomenų valdytojui sukeltų teisinę atsakomybę“, – aiškino VDAI teisininkė.

Pakeiskite slaptažodžius

Nedelsdami pakeiskite visų naudojamų „online“ paslaugų (socialinių tinklų, internetinių parduotuvių, internetinės komunikacijos ir pan.), taip pat su jomis susijusių paslaugų slaptažodžius. Niekada daugiau nenaudokite senojo slaptažodžio. Slaptažodžiai turėtų būti keičiami kas pusmetį – tai svarbus jūsų saugumo internete aspektas. Jokiais būdais nenaudokite tokių slaptažodžių kaip qwerty ar 123456 ir pan. Kiekvienai paslaugai kurkite skirtingus slaptažodžius. Pakartotinis slaptažodžių naudojimas yra didžiausia blogybė. Svetainėse gali būti taikomi slaptažodžio reikalavimai, pavyzdžiui, skaičiai, didžiosios raidės ar simboliai. Tačiau jos negali uždrausti vartotojams naudoti tų pačių slaptažodžių ir neleisti jiems pakartotinai naudoti pažeistų slaptažodžių.

Susigrąžinkite savo paskyrų kontrolę

Jeigu pastebėjote, kad yra pasikėsinta į daugiau Jūsų valdomų paslaugų, susigražinkite jų kontrolę. Daugelis interneto paslaugų turi savo mechanizmus, kaip grąžinti paskyrą tikram savininkui, kai ją perima užpuolikai. „Apple“, „Facebook“, „Google“, „Microsoft“, „Twitter“ , „Yahoo“  ir pan. turi šiuos mechanizmus. Dažniausiai reikia atsakyti į kelis klausimus apie savo sąskaitą. „Facebook“ naudoja naujoviškesnį būdą patikrinti Jūsų tapatybę pagal draugus. Kraštutiniu atveju turėsite kreiptis į vietinį paslaugos biurą ir parodyti dokumentus, po kurių jums bus grąžinta paskyros kontrolė.

Ieškokite „atvirų durų“ (angl. backdoor)

Gali būti, kad įsilaužėlis jau pabuvojo jūsų paskyrose. Protingas įsilaužėlis nenurims paprasčiausiai įsiskverbęs į jūsų paskyrą. Jis pasirūpins galimybe vėl į ją patekti, įdiegdamas tam reikalingas priemones. Todėl, kai tik atgausite savo paskyrų kontrolę, nedelsdami patikrinkite, ar nėra „atvirų durų“, pro kurias galėtų sugrįžti įsibrovėliai. Jei tai el. paštas, patikrinkite nustatymus – ar yra sukonfigūruoti korespondencijos persiuntimai į kitas pašto dėžutes, ar išjungti šlamšto filtrai ir ar pasikeitė atsakymai į jūsų saugos klausimus kitų paslaugų paskyrose.

Stebėkite savo finansus

Atidžiai stebėkite, kas vyksta su jūsų sąskaitomis ir lėšų judėjimu per jas. Įsitikinkite, kad atsiskaitymo sąskaitose ar internetinių parduotuvių ir kitų mokamų paslaugų paskyrose nebuvo pridėti nauji pristatymo adresai, pridėti nauji mokėjimo metodai ar prijungtos naujos paskyros. Tai ypač aktualu dėl paslaugų, leidžiančių sumokėti už pirkinį vienu paspaudimu.

Pasišalinkite iš visų atvirą autorizacijos protokolą palaikančių paslaugų

„Google“, „Twitter“, „Facebook“, „Dropbox“ ir daugelis kitų palaiko „OAuth“ – atvirą autorizacijos protokolą, leidžiantį suteikti trečiajai šaliai ribotą prieigą prie saugomų vartotojo išteklių, kai nereikia perduoti savo vartotojo vardo ir slaptažodžio trečiajai šaliai. Pasitikrinkite ir sukurkite atskirą prisijungimą su vartotojo vardu ir slaptažodžiu arba pašalinkite tokias paslaugas.

Tačiau tyrimas atskleidė, kad net 78 proc. Baltijos šalių gyventojų visiškai nesirūpina arba labai mažai rūpinasi savo duomenų saugumu kibernetinėje erdvėje.

Technologijų kompanijos užsakymu atlikta apklausa apie kibernetinį ir mobiliųjų įrenginių saugumą parodė, kad tiek Lietuvos, tiek Baltijos šalių gyventojai turi per mažai informacijos apie galimus kibernetinius pavojus arba mano, kad jiems negresia susidurti su asmeninių duomenų vagystėmis.

„Tyrimo rezultatai parodė, kad Baltijos šalių gyventojai ne tik mažai rūpinasi savo saugumu skaitmeninėje erdvėje, bet 60 proc. jų nežino, kaip elgtis, jei į jų paskyrą arba įrenginį buvo įsilaužta. Taip pat, net 93 proc. Lietuvos gyventojų visiškai nesinaudoja arba naudojasi tik keliais kibernetinio saugumo ekspertų patarimais“, – sakė Vaidas Bielinis, „Samsung Electronics Baltics“ pardavimų verslui skyriaus vadovas Baltijos šalims.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas dr. Rytis Rainys sakė, kad nors per 2018 m. Lietuvoje kibernetinių incidentų buvo registruota 3 proc. mažiau nei 2017 m., kibernetinio saugumo požiūriu tiek praėjusiais metais, tiek šiais Lietuvoje buvo gausu įvykių.

„Praėjusiais metais Lietuvoje registravome 53 183 kibernetinius incidentus, tai yra daugiau nei 1000 atakų per savaitę. Nors bendra kibernetinių incidentų statistika rodo nedidelį registruotų incidentų sumažėjimą, tačiau kibernetiniai incidentai tapo labiau sudėtingesni ir kompleksiškesni“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo NKSC vadovas.

Pasak ekspertų, kibernetinio saugumo rizikos vis labiau didės, jų pasekmės turės vis didesnį poveikį, o kibernetinių nusikaltimų sukeliami nuostoliai augs. Remiantis amerikiečių kompanijos „Juniper research“1 duomenimis, kibernetinių atakų nuostoliai 2019 m. viršys 2 trilijonus dolerių.

Dr. R. Rainys pažymėjo, kad praėjusiais metais išaugo kibernetinių atakų skaičius nutaikytas į valstybinio sektoriaus institucijas.

„Nemaža dalis visos kenkėjiškos kibernetinės veiklos yra nukreipta į viešąjį sektorių. Tai reiškia, kad yra nusitaikoma į Lietuvos energetikos, finansų, saugumo politikos, užsienio reikalų sektorius. Kitas svarbus dalykas, ką mes pažymėjome ir savo ataskaitoje – daugiau, kaip pusė Lietuvos svetainių yra pažeidžiamos“, – pabrėžė dr. R. Rainys.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad trečdalis Baltijos šalių gyventojų nėra nė karto pasikeitę el. pašto slaptažodžio, 52 proc. lietuvių nėra keitę savo išmaniojo telefono slaptažodžio, o 20 proc. iš viso nenaudoja jokio išmaniojo telefono užrakinimo kodo.

Trečdalis Baltijos šalių gyventojų nėra nė karto pasikeitę el. pašto slaptažodžio, 52 proc. lietuvių nėra keitę savo išmaniojo telefono slaptažodžio, o 20 proc. iš viso nenaudoja jokio išmaniojo telefono užrakinimo kodo.

„Mūsų tyrimas parodė, kad lietuviai gana mažai įsigilinę į duomenų saugumo temą. Beveik pusė respondentų per pastaruosius 6 mėnesius teigia neskaitę nė vieno straipsnio, nematę nė vienos televizijos laidos ar negirdėję nė vienos radijo laidos apie saugumą skaitmeninėje erdvėje. Akivaizdu, jog ne visada įvertiname su šia tema susijusias grėsmes. Palyginimui, viena apklausa yra parodžiusi, kad amerikiečiai labiau bijo kibernetinių atakų nei fizinių išpuolių, įskaitant terorizmą, smurtinę mirtį ar seksualinį priekabiavimą“, – situaciją komentavo V. Bielinis.

Pasak V. Bielinio, silpnoji grandis siekiant apsisaugoti nuo tokių incidentų, yra žmonės.

„Prisiminkime prieš metus Lietuvoje kilusį „Yandex. Taxi“ skandalą. Nors įspėjimų apie duomenų saugumą ir galimas grėsmes netrūko ir netrūksta, šiandien programėlė ir toliau veikia. NKSC ataskaitoje buvo rašoma, kad ši programėlė reikalauja prieigos prie didelio kiekio jautrių duomenų ir leidimo naudotis įrenginio funkcijomis bei juos perduoda į Rusiją. Tačiau šiandien tikrai yra žmonių, kurie ir toliau siunčiasi šią programėlę nepaisydami nei žiniasklaidoje mirgančios informacijos, nei valstybinių institucijų perspėjimų. Vartotojai dažnai patys save stato į pavojų elgdamiesi neatsargiai ir sudarydami galimybę kenksmingai programinei įrangai patekti į jų įrenginius“, – kalbėjo ekspertas.

V. Bielinis priminė, kad reikėtų toliau ir intensyviau inicijuoti visuomenės švietimo projektus, aktyviau skleisti informaciją apie apsisaugojimo būdus. Taip pat išmaniųjų telefonų gamintojai, siekdami užtikrinti visapusišką vartotojo telefono duomenų apsaugą, turėtų iš anksto įrenginius aprūpinti specialiais saugumo sprendimais. Todėl vartotojai ketindami įsigyti naują išmanųjį telefoną turėtų atsižvelgti ir į šį aspektą. O ką galime padaryti mes patys?

„Manau, visi žinome pagrindines taisykles, kaip geriausiai apsaugoti savo mobilųjį telefoną ir kitus įrenginius. Tai reguliarus programinės įrangos atnaujinimas, stipraus lygio slaptažodžiai ir reguliarus jų keitimas. Taip pat nesisiųskite programėlių iš nepatikimų šaltinių, gavę neaiškų elektroninį laišką ar žinutę – ištrinkite. Tai patys paprasčiausi veiksmai, kuriais galite apsaugoti savo duomenis ir informaciją“, – patarimais dalinosi V. Bielinis.

Naujausioje ESET apžvalgoje „Cybersecurity Trends 2019: Privacy and intrusion in the global village“ pateikiamos pagrindinės ateinančių metų kibernetinio saugumo tendencijos, turėsiančios reikšmingos įtakos verslui visame pasaulyje.

Kriptovaliutų kasyba ir toliau augs

Pasak ESET vyresniojo saugumo tyrėjo David Harley, kriptovaliutų kasyba pastaraisiais metais grūmėsi dėl žiniasklaidos dėmesio taip pat sėkmingai kaip ir išpirkos reikalaujantys kenkėjai. Ir šis reiškinys nerodo jokio augimo sulėtėjimo. Įdomu tai, kad artimiausiu metu galima išvysti savotiškus kriptovaliutų kasėjų karus.

„Tikėtina, kad kitais metais pamatysime daugiau kriptovaliutas kasančios programinės įrangos pastangų pašalinti konkuruojančių valiutų kasėjus iš tų pačių užkrėstų sistemų su tikslu pasinaudoti didesniais sistemos ištekliais“, – tvirtina D. Harley.

Automatizuotos socialinės inžinerijos kampanijos

ESET teigia, kad 2019 m. kibernetiniai nusikaltėliai dažniau naudos automatizavimą ir mašinų mokymąsi, kad surinktų kuo daugiau duomenų, kurių pagalba galėtų platinti labiau personalizuotas socialinės inžinerijos kampanijas. Vargu, ar programišiai turės prieigą prie tokių duomenų, kaip vartotojų reguliarios išvykos apsipirkti, tačiau jie gali pasinaudoti interneto stebėjimo priemonėmis, kurios leistų sekti aukų naršymo kelią – keliauti paskui iš vienos svetainės į kitą. ESET tyrėja Lysa Myers teigia, kad nepaisant sukčiavimo atakų bandymų imituoti teisėtus šaltinius jais apsimetant, nemažai tokių atakų vis dar yra akivaizdžiai fiktyvios. Būtent mašinų mokymasis leistų programišiams ženkliai pagerinti savo apgaules šioje srityje.

Duomenų privatumas nulems verslo gyvavimą

2018 m. žymėjo ne vien ES bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įsigaliojimą, tačiau ir stambias kibernetines atakas, duomenų nutekėjimą ir privatumo pažeidimus. „Cambridge Analytica“ skandalas pastūmėjo ne vieną ieškoti dominuojančių socialinių tinklų, kaip „Facebook“, alternatyvų. Tad saugumo ekspertai drąsiai tikina,kad gebėjimas tinkamai valdyti duomenų apsaugą ir privatumą turėtų nulemti, kurios įmonės išsilaikys, o kurios žlugs 2019 m. „BDAR atžvilgiu, įmonės asmens duomenų apsaugos srityje turėtų atkreipti dėmesį ne tik į pažangius apsaugos sprendimus, tačiau ir edukuoti darbuotojus, kurie tvarko asmens duomenis, kaip saugiai elgtis pavojų kupiname internete, kaip atpažinti tiek el. paštu, tiek internetu plintančias kibernetines grėsmes“, – komentuoja IT inžinierius Ramūnas Liubertas.

Žingsnis į globalią privatumo teisę?

Europos sąjungai reglamentavus BDAR, tai yra vienas iš pirmų žingsnių link globalios privatumo teisės. Panašūs susitarimai jau vyksta Kalifornijoje, Brazilijoje ir Japonijoje. Tai tik laiko klausimas, kada turėsime vieningą globalią privatumo politiką, užtikrinsiančią visų vartotojų duomenų apsaugą ir jautrios informacijos privatumą.

Nusikaltėliai taikysis į išmaniuosius namų įrenginius

Atsižvelgiant į kriptovaliutų plitimą ir daiktų interneto augimą, išmanieji įrenginiai ir namų asistentai bus vienas iš svarbiausių programišių taikinių 2019 m. Tokių atvejų, kai kibernetiniai nusikaltėliai pasitelkia prie interneto besijungiančius įrenginius didelių DDoS atakų platinimui, šiemet buvo ne vienas, tad tikėtina, kad ir kitais metais programišiai aktyviai ieškos įrenginių pažeidžiamumų įvairių kenkėjų platinimui ir sukčiavimo atakoms.

„Nuo savo tyrimo pradžios išsamiai išnagrinėjome tūkstančius programėlių. Ir atsisakėme daugiau nei 400 iš jų, nerimaudami dėl to, kaip galėjo būti panaudoti duomenys, kuriuos žmonės teikė programėlėms. Dabar atliekame daug išsamesnį tyrimą“, – pažymi „Facebook“.

Šių metų kovą „Facebook“ atsidūrė skandalo centre po „The New York Times“ publikacijos apie socialinio tinklo duomenų perdavimą bendrovei „Cambridge Analytica“. Įvairiais vertinimais, tyrimų bendrovė GSR („Global Science Research“, pasamdyta įmonės „Cambridge Analytica“ socialinio tinklo vartotojų duomenims rinkti) galėjo gauti neteisėtą prieigą prie beveik 87 mln. socialinio tinklo vartotojų asmeninių duomenų. Socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjui bei generaliniam direktoriui Markui Zuckerbergui teko liudyti prieš JAV Kongresą. Verslininkas patikino įstatymų leidėjus, kad nuo šiol „Facebook“ rūpestingiau elgsis su asmeniniais vartotojų duomenimis.

Rinkitės saugų telefono atrakinimo būdą

Išmaniųjų telefonų savininkai gali rinktis iš kelių skirtingų telefono atrakinimo būdų, tačiau ne visi būdai yra vienodai saugūs. Šiandien vien PIN kodo, sudaryto vos iš 4-6 skaitmenų, ar grafinio užrakto apsaugoti išmaniajam tikrai neužtenka.

Specialistas A. Erbreideris sako, kad daug patikimesnis būdas apsaugoti telefoną ir jame esančius duomenis yra rinktis išmaniuosius, kuriuose integruotas piršto atspaudo ar akies rainelės skaitytuvai. Taip vartotojams nereikia įsiminti sudėtingų slaptažodžių ir juos įvesti kaskart norint atrakinti telefoną, užtenka pirštu paliesti skaitytuvą ar nuskaityti akies rainelę ir mobilusis atrakintas. Svarbiausia, kad šiomis technologijomis pasižymi beveik visi naujausi išmanieji telefonai.

„Iš tiesų, kol kas patikimiausiu telefono užraktu yra laikoma akies rainelės atpažinimo sistema. Biometriniu pagrindu paremtas skaitytuvas atpažįsta akies rainelę, kuri pas kiekvieną žmogų yra skirtinga. Akies rainelės raštas skiriasi net to paties žmogaus skirtingose akyse, todėl šis telefono atrakinimo būdas yra ypač saugus. Technologijų gamintojai atsižvelgdami į vartotojų poreikius į pačius naujausius išmaniuosius vis dažniau integruoja rainelės skaitytuvus“, – patikina A. Erbreideris.

Specialistas priduria, kad svarbiausius duomenis ir atskiras programėles kiekvienas išmaniojo telefono naudotojas gali apsaugoti papildomu sudėtingu slaptažodžiu arba juos paslėpti, kad galėtų matyti tik pats įrenginio savininkas.

Naudokitės specialiomis saugumo platformomis

Išmanieji telefonai tapo neatsiejama kiekvieno žmogaus laisvalaikio ir darbo priemone. Tai reiškia, kad juose yra sukaupiama labai daug svarbios ir konfidencialios informacijos, kurią būtina apsaugoti. Būtent dėl išaugusios mobiliųjų įrenginių reikšmės kasdieniame gyvenime, kai vis daugiau darbų atliekama išmaniuoju, naujausių technologijų gamintojai ėmė skirti didesnį dėmesį asmens duomenų saugumui.

„Dar vis pastebime tendenciją, kad didžioji dalis vartotojų bijo savo telefonuose laikyti svarbius verslo duomenis. Todėl kai kurie išmaniųjų telefonų gamintojai, siekdami užtikrinti visapusišką vartotojo telefono duomenų apsaugą, iš anksto įrenginius aprūpina specialiomis saugumo platformomis“, – teigia ekspertas.

Pasak A. Erbreiderio, „Knox“ yra speciali darbo aplinka, sukurta tam, kad apsaugotų įrenginį nuo įsilaužimų, kenkėjiškų programų, duomenų vagystės, nuo bandymų įsilaužti į prietaisus, kai jie yra pavagiami ar pametami, ir kitų grėsmių. Prisijungus prie paskyros ir įdiegus aplikaciją, naujausiuose telefonuose programėlė jau būna įdiegta.

Taip pat naujausiuose telefonuose yra įdiegtas saugus dokumentų segtuvas „Saugus aplankas“, kuriam galima sukurti atskirą slaptažodžį ir laikyti tam tikrą informaciją, kurią vartotojas nori paslėpti ar apsaugoti nuo kitų.

Nepamirškite saugaus naršymo taisyklių

Daugelis oro uoste ar kitoje viešoje vietoje aptikęs neapsaugotą bevielį tinklą juo naudojasi itin drąsiai. Ekspertas tikina, kad tai nėra blogai, jei viešuoju tinklu naudojamasi tik naršymui internete. Tačiau įspėja, kad norint patikrinti elektroninį paštą, atlikti bankinį pavedimą, reikėtų rinktis tik saugų tinklą, pavyzdžiui, asmeninius mobiliuosius duomenis. Kitu atveju, didėja duomenų vagystės tikimybė.

„Taip pat nepamirškite išjungti „Wifi“ ir „Bluetooth“ prieigų, jei jomis nesinaudojate ilgesnį laiką ir venkite atidarinėti laiškus, kurių turinys iš pirmo žvilgsnio atrodo neaiškus. Kaip ir kompiuteriu, taip ir telefonu keliauja virusai, todėl atidarius nepageidaujamą laišką iš nežinomo asmens jūs rizikuojate atskleisti savo duomenis internetiniams vagišiams“, – sako A. Erbreideris.

Dažnai atsitinka, kad atsisiųstos papildomos antivirusinės programėlės ir pasėja virusus telefone. Mobiliųjų produktų ekspertas taip pat sako, kad saugiausia įvairias programėles siųstis tik iš telefonų gamintojų rekomenduojamų parduotuvių. Taip pat reikėtų vengti programėlių, kurių atsiuntimų skaičius ir reitingas yra itin žemas, greičiausiai tokios programėlės nėra apsaugotos nuo įsilaužimų.