Tuo tarpu oficiali registruotų nusikaltimų statistika rodo, kad žmonės į pareigūnus dažniausiai kreipiasi dėl turtinių nusikaltimų ir smurto artimoje aplinkoje. Šie duomenys buvo pateikti šią savaitę vykusioje diskusijoje, kurioje mokslininkai ir policininkai diskutavo apie realų ir registruotą nusikalstamumą, nusikaltimų latentiškumą ir jį lemiančius veiksnius.

Trečdalis apklaustųjų pareiškė manantys, kad neapykantos kalba buvo susijusi su įsitikinimais ir pažiūromis.

„Dauguma žmonių, manančių, kad jie nukentėjo nuo neapykantos nusikaltimų, nurodė, kad neapykantos motyvas buvo jų įsitikinai ir pažiūros, – BNS sakė Vidaus reikalų ministerijos Projektų ir kokybės valdymo skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Vileikienė.  – Tie žmonės yra pakankamai aktyvūs socialiniuose tinkluose arba turi savo nuomonę tam tikrais klausimais. Viena iš prielaidų, kodėl toks didelis skaičius jaučiasi nukentėjęs nuo šios nusikalstamos veikos – jų požiūris į dominuojančią poziciją tam tikrais klausimais“.

Tyrimas buvo atliktas pernai rudenį, kai visuomenėje kilo daug diskusijų dėl kaukių dėvėjimo, galimybių paso ir kitų priemonių.

„Galbūt tie žmonės reiškė savo nuomonę ir sulaukdavo neigiamų atsiliepimų, dėl to jautėsi blogai“, – sakė ministerijos patarėja.

Pasak jos, konkrečiai tyrimas negali patvirtinti, tačiau tai gali būti dalies žmonių reakcija į jų pasisakymus viešojoje erdvėje apie COVID-19 pandemijos valdymo priemones: joms prieštaravę asmenys jautėsi diskriminuojami, o pritariantys Vyriausybės įvestoms pandemijos valdymo priemonėms sulaukdavo vadinamųjų antivakserių neigiamų reakcijų. 

„Dominuoja įsitikinimai ir pažiūros, vos keletas žmonių nurodė, kad prieš juos buvo elgtasi netinkamai dėl lyties, tautybės ar seksualinės orientacijos“,  – teigė E. Vileikienė.

Labiausiai nukentėjo nuo įžeidinėjimų, duomenų vagysčių, neapykantos

Apklausos duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių nuo nusikaltimų nukentėjo 10 proc., o per pastaruosius dvejus-penkerius metus – 18 proc. respondentų.

Per apklausą žmonės dažniausiai nurodė per paskutiniuosius metus nukentėję nuo viešosios tvarkos pažeidimų, kai viešoje vietoje juos asmeniškai įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius ir gestus; turto sugadinimo ar sunaikinimo; asmens duomenų vagysčių ar jų neteisėto panaudojimo elektroninėje erdvėje; neapykantos kurstymo. Taip pat sukčiavimo, fizinio smurto, plėšimų, seksualinių nusikaltimų, įskaitant atvejus artimoje aplinkoje, prekybos žmonėmis.

Per apklausą nuo viešosios tvarkos pažeidimų nurodė nukentėję 4,5 proc. nuo visų gyventojų ir 43,2 proc. nuo visų nukentėjusiųjų, nuo turto sugadinimo ar sunaikinimo – 2,6 proc. nuo visų gyventojų ir 25,5 proc. nuo nukentėjusiųjų.

Nuo asmens duomenų vagysčių ar jų neteisėto panaudojimo elektroninėje erdvėje nurodė nukentėję 2,4 proc. nuo visų gyventojų ir 22,8 proc. nuo nukentėjusiųjų.

2,1 proc. gyventojų ir 20,3 proc. nuo nukentėjusiųjų per apklausą nurodė asmeniškai nukentėję nuo neapykantos kurstymo – tai yra viešai skleidžiamos informacijos, kuria tyčiojamasi, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, fiziškai susidoroti dėl seksualinės orientacijos, lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, negalios, amžiaus, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo ar pažiūrų.

Į policiją kreipėsi dėl turtinių, smurtinių nusikaltimų

Į policiją kreipėsi dauguma nukentėjusių nuo vagysčių, plėšimų, turto sunaikinimo ar sugadinimo bei nukentėję nuo fizinio smurto, įskaitant atvejus artimoje aplinkoje.

2021 metais teisėsauga sulaukė 9,9 tūkst. pranešimų apie fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, dažniausiai tai buvo smurto artimoje aplinkoje pasekmės, taip pat sulaukta 8,5 tūkst. pranešimų apie vagystes, užregistruota per 1 tūkst. viešosios tvarkos pažeidimų

Pasak Policijos departamento, į teisėsaugą kreipėsi tik trečdalis nukentėjusių nuo viešosios tvarkos pažeidimų ir nuo neapykantos kurstymo.

„Įdomu tai, kad dalis nukentėjusiųjų kreipėsi į policiją, bet neprisistatė vardu ir pavarde. Vadinasi yra, nors ir nedidelė dalis, žmonių, kurie netinkamai pranešė policijai ir tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl šis įvykis nebuvo toliau tiriamas“, – nurodo Policijos departamentas.

Nukentėjusieji dažniausiai minėjo šias nepranešimo policijai priežastis: 38 proc. nurodė, kad padaryta žala jiems buvo nereikšminga, 36 proc. nurodė netikintys, kad policija ištirs šį nusikaltimą, 31 proc. netikėjo, kad pažeidėjas bus nubaustas, 23 proc. konfliktą išsprendė be policijos, 12 proc. nepranešė, nes tuo metu nesuprato, kad jų atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, o 10 proc. bijojo keršto iš pažeidėjo, tiek pat nurodė, kad pažeidėjas buvo artimas ar pažįstamas žmogus.

Pagal apklausą, Lietuvoje nuo vagysčių, plėšimų ir turto sunaikinimo dažniau nukenčia vyrai, o moterys – nuo fizinio smurto, taip pat ir artimoje aplinkoje, neapykantos kurstymo, asmens duomenų vagysčių elektroninėje erdvėje bei sukčiavimų.

15-25 metų jaunuoliai dažniausiai nukenčia nuo plėšimų, 26-35 metų nuo asmens duomenų vagysčių elektroninėje erdvėje bei sukčiavimų.

Alytaus ir Kauno gyventojai dažniau nukenčia  nuo viešosios tvarkos pažeidimų, Klaipėdos gyventojai – nuo turto sunaikinimo, Vilniaus gyventojai – nuo fizinio smurto.

46-55 metų amžiaus grupėje daugiau nurodę nukentėję nuo turto sunaikinimo ir neapykantos kurstymo.

Nusikaltimų registruojama vis mažiau

Reprezentatyvią gyventojų apklausą 2021 metų rugpjūčio–lapkričio mėnesiai atliko „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 5021 respondentų: 3021 tiesioginės apklausos būdu ir 2010 internetinės apklausos būdu.

Visose šalies savivaldybėse buvo apklausti 15-75 metų gyventojai. Tyrimo statistinė paklaida neviršija 1,4 proc. esant 95 proc. patikimumui.

Oficiali statistika rodo, kad kasmet mažiau registruojama nusikalstamų veikų: 2021 metais Lietuvoje buvo registruota daugiau nei 42,5 tūkst. nusikalstamų veikų, kai 2006 metais jų registruota buvo dvigubai daugiau – per 82 tūkst.

Per du dešimtmečius užregistruotų nusikalstamų veikų  Lietuvoje sumažėjo beveik per pusę. Per 14 metų tyčinių nužudymų sumažėjo 80 proc., sunkių sveikatos sutrikdymų – 64 proc., viešosios tvarkos pažeidimų – 72 proc., vagysčių – 80 proc., o plėšimų – net 87 proc.

2006 metais savo gyvenamojoje vietovėje saugūs jautėsi 54 proc. apklaustųjų, tuo metu 2021 metais esantys saugūs nurodė 87 proc.

Prieš 16 metų teigiamai kriminogeninę situaciją savo gyvenamojoje aplinkoje vertino vos 29 proc. apklaustųjų, 2021 metais tokių jau buvo 73 proc.

Gyventojai labiau pasitiki policija (2006 metais ja pasitikėjo 43 proc, apklaustųjų, 2021 metais šis skaičius išaugo iki 83 proc.). Žmonės taip pat labiau pradėjo rūpintis savo turto saugumu – 2006 metais tai nurodė darantys 63 proc. apklaustųjų, pernai – 93 proc. 

„Atvejis tikrai neeilinis, nes mes iki šiol turėjome tik vieną tokį skambų įvykį Lietuvoje, kai iš grožio chirurgijos (centro – ELTA) buvo pavogti asmens duomenys. Ir iš tiesų praėjo nemažai laiko, kai vėl panašaus pobūdžio incidentas pasikartojo. Ir matome, kad vienas incidentas eina po kito ir kad sėdime ant didžiulės sprogstančios bombos, nes neaišku, ką šiandieną sužinosime, kieno šiandien duomenys bus nutekinti“, – LRT radijui penktadienį sakė ji.

Anot teisininkės, nutekinusio asmens duomenis programišiaus pasisakymus viešojoje erdvėje reikėtų vertinti atsargiai.

„Manyčiau, kad programišiaus viešai skelbiamos informacijos ar tai, ką jis sako, apskritai neverta vertinti, tuo labiau galvoti, kad ta informacija yra patikima. Reikia įvertinti tai, kokius veiksmus tas asmuo atliko, ir nebūtinai ta informacija, kurią jis skelbia, yra teisinga. Jis pats minėjo – jo tikslas buvo tiesiog smagiai praleisti laiką“, – teigė ji.

Tų priemonių ir būdų, kaip pasinaudoti kito asmens tapatybe ir kito asmens duomenimis, yra begalės, tai išradingumo klausimas.

Pasak teisininkės, kaip galėtų būti panaudoti pavogti duomenys – tik išradingumo klausimas.

„Dažnu atveju eilinis žmogus to nesiims (pirkti vogtų asmens duomenų – ELTA), nes kokiu tikslu jis panaudos tuos duomenis? Juos galima panaudoti tik neteisėtu tikslu, pavyzdžiui, siekiant pasiimti greitąjį kreditą ar išsinuomoti automobilį kitose šalyse. Tų priemonių ir būdų, kaip pasinaudoti kito asmens tapatybe ir kito asmens duomenimis, yra begalės, tai išradingumo klausimas“, – sakė ji.

Kaip teigė teisininkė, sankcijos gresia ne tik duomenis nutekinusiam, tačiau ir juos perkantiems asmenims.

„Sprendžiant ir vertinant iš Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pusės, daugiausia informacijos yra pateikiama apie tiesioginės rinkodaros tikslais įsigyjamas duomenų bazes. (...) Realiai gana retai bendrovė, parduodanti tokią duomenų bazę, gali užtikrinti, kad tie duomenys buvo surinkti teisėtais būdais. Ir tas asmuo, kuris juos įsigyja, turi būti tikras, kad jie yra teisėtu būdu kaupti. Jei perkame kokius asmens duomenis ir nepatikriname, kad jų mes neturime teisės naudoti (...), akivaizdu, kad mums gresia ir pagal BDAR nustatytos sankcijos“, – teigė teisininkė.

Pirmadienio popietę paaiškėjus, kad kibernetiniai nusikaltėliai forume paskelbė apie 110 tūkst. Lietuvoje registruotų „CityBee“ klientų informaciją, ikiteisminį tyrimą dėl pavogtų duomenų pradėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuras, glaudžiai bendradarbiaudamas su pačia įmone. Tyrimą savo iniciatyva skelbia taip pat pradėjusi asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI).

Anksčiau išplatintame „CityBee“ pranešime sakoma, kad duomenys, kurie buvo įkelti viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų, yra trejų metų senumo.

Anot Simono Krėpštos, šis incidentas yra įrodymas, kad skaitmeninėje erdvėje dirbančiam verslui privalu investuoti į duomenų apsaugą.

„Tai tikrai tam tikras žadintuvas ir kitam verslui, kuris vis labiau linksta prie skaitmeninių paslaugų ir tam tikras įrodymas, kad reikia investuoti, skirti tiek žmogiškuosius, tiek finansinus resursus didinant duomenų bazių, asmens duomenų apsaugą, nuolat atnaujinant įvairias sistemas“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.

„Blogą menantys programuotojai ir tam tikros kitų šalių jėgos ieško tų spragų ir gana operatyviai jas suranda“, – pridūrė jis.

Anot šalies vadovo patarėjo, pandemijos kontekste poreikis investuoti į duomenų apsaugą auga tiek privačiam verslui, tiek valstybės institucijoms.

„Be abejo, tai galioja tiek verslui, tiek valstybės institucijoms, ypač kai šiuo popandeminiu periodu matome, kaip sparčiai paslaugos keliasi į skaitmeninę erdvę“, – sakė S. Krėpšta.

Reikia investuoti, skirti tiek žmogiškuosius, tiek finansinus resursus didinant duomenų bazių, asmens duomenų apsaugą, nuolat atnaujinant įvairias sistemas.

Apie „CityBee“ klientų duomenų nutekėjimą paskelbta pirmadienio vakarą. Į programišių rankas pakliuvo ir buvo viešai paskelbta apie 110 tūkst. vartotojų, kurie platformoje užsiregistravo iki 2018-ųjų vasario 22 dienos, vardai, telefono numeriai, el. pašto adresai, asmens kodai, slaptažodžiai.

Savo klientus, kurie bendrovės sistemoje registravosi iki 2018-ųjų vasario 22-osios, „CityBee“ ragina pakeisti savo slaptažodžius tiek „CityBee“ sistemoje, tiek kitose sistemose, jei buvo naudotas toks pats ar panašus slaptažodis.

Tačiau bendrovės vadovas Kristijonas Kaikaris trečiadienį BNS tikino, kad keisti mokėjimo kortelių ar vairuotojo pažymėjimų asmenims, kurių duomenys buvo paskelbti viešai, tikrai nereikia, nes šios informacijos „CityBee“ nekaupė.

„CityBee“ veikia Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Bendrovės valdomą automobilių parką sudaro daugiau nei 2 tūkst. transporto priemonių, įmonė turi daugiau kaip 750 tūkst. registruotų klientų bazę.

Slaptažodžiai – pasinaudodami informacija, nusikaltėliai gali bandyti prisijungti prie nukentėjusiųjų el. pašto, „Facebook“ ar kitų paslaugų paskyrų, ir prieiti prie ten saugomos informacijos. Todėl rekomenduojama pasikeisti kitų paslaugų paskyrų slaptažodžius, jei buvo naudoti tokie patys ar panašūs, kaip ir jungiantis prie „CityBee“ paskyros. „CityBee“ slaptažodžio keisti būtinybės nėra. Ten, kur įmanoma, taip pat rekomenduojama jungiantis prie sistemų naudokite dviejų žingsnių autentifikaciją.

Asmens kodai – mažai tikėtina, tačiau gali būti bandoma jais pasinaudoti, apsimetant kitu asmeniu. Todėl apie tai, jog jūsų asmens kodas galėjo būti paviešintas, praneškite savo bankams, lizingo bendrovėms ir draudikams. Rekomenduojame susikurti paskyrą „Mano Creditinfo“ portale (manocreditinfo.lt) ir užsisakyti asmens tapatybės apsaugos paslaugą „Apsaugok savo tapatybę visus metus“, apsaugančią nuo greitųjų kreditų, lizingo, kitų paslaugų gavimo jums nežinant.

Telefono numeriai – nukentėję asmenys gali sulaukti daugiau nepageidaujamo turinio (brukalų) žinučių, sukčių bandymų prisidengiant įvairiais paslaugų teikėjais, išvilioti papildomus asmens duomenis (angl. phishing) mažiau tikėtina – skambučių. Todėl būtina išlaikyti budrumą.

El. pašto adresai – nukentėję klientai gali sulaukti daugiau nepageidaujamo turinio (brukalų) žinučių, sukčių bandymų, prisidengiant įvairiais paslaugų teikėjais, išvilioti papildomus asmens duomenis (angl. phishing) todėl būtina išlaikyti budrumą ir nespausti jokių nežinomų ar įtartinų nuorodų, nesuvedinėti duomenų.

Mokėjimų kortelės – „CityBee“ niekada nekaupė klientų mokėjimo kortelių duomenų, todėl jie negalėjo patekti programišiams į rankas.

Vairuotojų pažymėjimai – dabartinėmis žiniomis, klientų vairuotojų pažymėjimų kopijos nebuvo pavogtos. Neteisėtai gauti ir paviešinti buvo vairuotojų pažymėjimų numeriai ir galiojimo datos.

„Šiuo metu visos su incidentu susijusios institucijos bendradarbiaujame, kad kaip galima labiau užkirstume kelią galimam tolesniam neteisėtam asmens duomenų tvarkymui, taip pat patariame ir patiems žmonėms imtis nuo jų priklausančių saugumo priemonių, pirmiausia, pasikeisti slaptažodžius, nepasiduoti sukčių provokacijoms mokėti išpirkas, sekti mūsų ir policijos informaciją dėl šio incidento“, – sakė inspekcijos direktorius Raimondas Andrijauskas.

Pasak tarnybos, dėl šio incidento antradienį planuojamas VDAI, Teisingumo ministerijos ir kitų institucijų atstovų pasitarimas.

Net nekyla abejonių, kad privatūs asmens duomenys yra neįkainojamas turtas ir jų vagystė yra vertinama itin jautriai.

„Net nekyla abejonių, kad privatūs asmens duomenys yra neįkainojamas turtas ir jų vagystė yra vertinama itin jautriai. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija šioje situacijoje turi reaguoti žaibiškai, todėl betarpiškai bendraujame akylai, lauksime tyrimo rezultato, kad, prireikus, galėtume imtis ir teisinio duomenų apsaugos reguliavimo. Pilkųjų zonų čia negali likti“, – teigia teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Nukentėję asmenys, susiję su šiuo duomenų saugumo incidentu, gali kreiptis bendru VDAI elektroniniu paštu ada@ada.lt, tyrimo laukelyje nurodydami raktinį žodį „CityBee“. Atsižvelgiant į tai, kad VDAI pradės tyrimą savo iniciatyva dėl duomenų saugumo pažeidimo įmonėje, todėl nukentėjusiesiems nėra būtinybės teikti atskirus skundus.

Besikreipiantieji į VDAI turėtų nurodyti, kad jų duomenys galėjo būti nutekinti, visa kita VDAI nustatys tyrimo metu ir asmeniškai susisieks su galimai nukentėjusiais asmenimis. Taip pat apie priimtą sprendimą bus paskelbta viešai.

VDAI atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, duomenų saugumo pažeidimą patyrusi organizacija turi nedelsiant imtis visų priemonių padėčiai ištaisyti. Be kita ko, ne vėliau kaip per 72 val. apie tai pateikti pranešimą VDAI ir informuoti, su šiuo incidentu susijusius asmenis, kurių duomenys galėjo nukentėti.

Ragina pasikeisti slaptažodžius

Reaguodama į šį incidentą, VDAI paskelbė patarimus, ką turėtų daryti vartotojas įvykus duomenų saugumo incidentui.

Pasak tarnybos, svarbu nedelsiant pakeisti visų virtualių paslaugų – socialinių tinklų, internetinių parduotuvių, internetinės komunikacijos ir panašiai, slaptažodžius, taip pat su jomis susijusių paslaugų slaptažodžius.

Senojo slaptažodžio reikėtų nebenaudoti, o naujuosius – keisti kas pusmetį. Vartotojai turėtų nenaudoti lengvai atspėjamų slaptažodžių, tokių kaip „qwerty“ ar „123456“, kiekvienai paslaugai svarbu susikurti skirtingus slaptažodžius.

Pastebėjus, kad pasikėsinta į daugiau paslaugų, reikėtų pasirūpinti jų kontrolės susigrąžinimu. Dažniausiai reikia atsakyti į kelis klausimus apie savo paskyrą. Atgavus jų kontrolę, svarbu patikrinti, ar nebuvo palikta „atvirų durų“ (angl. backdoor), pro kurias galėtų sugrįžti įsibrovėliai: ar yra sukonfigūruoti pašto korespondencijos persiuntimai į kitas pašto dėžutes, ar išjungti šlamšto filtrai ir ar pasikeitė atsakymai į saugos klausimus kitų paslaugų paskyrose. 

Vartotojai taip pat turėtų atidžiai stebėti, kas vyksta su jų sąskaitomis, ar internetinėse parduotuvėse nebuvo pridėti nauji pristatymo adresai, prijungtos naujos paskyros.

Taip pat rekomenduojama atšaukti visus suteiktus atviro prisijungimo leidimus, vietoj to sukuriant atskirą prisijungimą su vartotojo vardu ir slaptažodžiu.

Antradienio naktį nutekinta apie 110 tūkstančių Lietuvoje registruotų automobilių dalijimosi paslaugos „CityBee“ vartotojų informacija.

Kaip pranešė bendrovė, nusikaltėliai viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų paskelbė trejų metų senumo vartotojų duomenis.

Buvo pavogti ne tik dalies „CityBee“ klientų vardai, pavardės ir asmens kodai, bet taip pat ir telefonų numeriai, elektroninio pašto adresai, gyvenamosios vietos adresai, vairuotojų pažymėjimo numeriai bei užkoduoti slaptažodžiai.

Dėl įvykio ikiteisminį tyrimą pradėjo ir policija.

Jį atlieka Kriminalinės policijos biuras, bendradarbiaudamas su įmone, antradienį pranešė Policijos departamentas.

„Prašome žmonių nesusigundyti siūlymais įsigyti pagrobtus duomenis, o apie tokius siūlymus pranešti policijai per portalą www.epolicija.lt“, – rašoma Policijos departamento pranešime.

Policija taip pat įspėja nesidalinti ir neplatinti pavogtų duomenų ir nuorodų, kur juos galima įsigyti.

Ikiteisminis tyrimas vykdomas dėl neteisėto elektroninių duomenų perėmimo bei neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos.

Ragina kreiptis į policiją, pasikeisti prisijungimo duomenis

Nukentėję nuo duomenų vagystės asmenys, pasak policijos, gali kreiptis į artimiausią policijos įstaigą ar parašyti pareiškimą per e.policija sistemą.

Jie taip pat raginami nedelsiant pasikeisti „CityBee“ platformos ir elektroninio pašto, kuriuo buvo registruojamasi prie jos, prisijungimo slaptažodžius bei visus kitus prisijungimo prie kitų elektroninės erdvės paskyrų slaptažodžius jei jie sutampa su naudotais „CityBee“.

Antradienio naktį nutekinta apie 110 tūkstančių Lietuvoje registruotų automobilių dalijimosi paslaugos „CityBee“ vartotojų informacija.

Kaip pranešė bendrovė, nusikaltėliai viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų paskelbė trejų metų senumo vartotojų duomenis.

Buvo pavogti ne tik dalies „CityBee“ klientų vardai, pavardės ir asmens kodai, bet taip pat ir telefonų numeriai, elektroninio pašto adresai, gyvenamosios vietos adresai, vairuotojų pažymėjimo numeriai bei užkoduoti slaptažodžiai.

Neseniai paskelbta „BuzzFeed News“ ataskaita atskleidžia, kad šie kiniški telefonai įdiegdavo kenkėjiškas programas ir užsakydavo mokamų paslaugų be vartotojo žinios.

Štai vienam Pietų Afrikos Respublikos piliečiui teko susidurti su šia problema. Jo išmanųjį telefoną „Tecno W2“ kamavo iššokantys skelbimai, nutraukiantys skambučius ir pokalbius. Nukentėjusysis atskleidė, kad kelis kartus pabudo radęs paslaptingai panaudotus savo išankstinio mokėjimo duomenis ir žinutes apie mokamas programėlių prenumeratas, kurių jis niekada neužsakinėjo.

„BuzzFeed News“ ir mobilių įrenginių kibernetinio saugumo ekspertai „Secure-D“ nustatė, kad iš anksto įdiegta programinė įranga buvo užkrėsta „xHelper“ ir „Triada“ kenkėjiškomis programomis. Šiuo atveju buvo nutekinti vartotojo duomenys ir tuo pačiu bandyta pavogti jo pinigus per tokias nepageidaujamas prenumeratas.

„Secure-D“ taip pat atskleidė, kad jos kurta sistema, kurią mobiliojo ryšio operatoriai naudoja savo tinklams ir klientams apsaugoti nuo apgaulingų operacijų, užblokavo 844 tūkst. operacijų, susijusių su iš anksto įdiegta kenkėjiška programa „Transsion Holdings“ telefonuose. Šis didžiulis blokuotų sandorių skaičius užfiksuotas per 2019 m. kovo-gruodžio mėn. laikotarpį.

„Transsion Holdings“ atstovas spaudai patvirtino, kad kai kuriuose „Tecno W2“ telefonuose yra paslėptos „Triada“ ir „xHelper“ programos, tačiau šis apkaltino „neidentifikuotą tiekėją tiekimo grandinėje“ ir užsiminė, kad kompanija visada teikė didelę reikšmę vartotojų duomenų ir įrenginių saugumui.

„Transsion Holdings“ teigia, kad iš kenkėjiškų programų jokio pelno negavo, bet atsisako atskleisti, kiek telefonų buvo užkrėsti šia kenkėjiška programa.

Visgi, „Secure-D“ atskleidė, kad tokio tipo kenkėjiškos programos nėra išskirtinės „Transsion Holdings“ telefonams. Anksčiau kenkėjiškų programų aptikta ir „Alcatel“ telefonuose, kuriuos gamina Kinijos kompanija „TCL“. Atvejų apie pavogtus duomenis ir pinigus atsirado Brazilijoje, Malaizijoje ir Nigerijoje.

Įdomu tai, kad tokio pobūdžio atvejai nėra būdingi tik besivystančioms šalims. Šių metų pradžioje „Malwarebytes“ rado iš anksto įdiegtas kenkėjiškas programas dviejuose kiniškuose telefonuose, kurie pagal JAV vyriausybės finansuojamą programą „Lifeline“, buvo siūlomi skurdžiau gyvenantiems piliečiams.

Šis atvejis tikrai ne paskutinis, todėl visada turėtumėte atidžiai stebėti, kokios programos įdiegtos jūsų telefone. Net jeigu naudojatės žemos klasės išmaniuoju telefonu, turinčiu mažai aparatinės įrangos galimybių, jis vis tiek gali pavogti jūsų duomenis ir pinigus.

„Žmogus turi savo ligos istoriją, kuri galbūt tik jam žinoma, o ne visai plačiai visuomenei“, – LRT radijui sakė stoties profesinės sąjungos tarybos atstovė Violeta Seiliuvienė.

Pranešama, kad dispečeriai vasario mėnesį pastebėjo, jog negali peržiūrėti pagalbą kviečiančių žmonių ligos kortelių. Atlikus auditą buvo konstatuota, kad serverių duomenų bazė yra tuščia.

„Išvada turėtų būti traktuota taip, kad iš Greitosios medicinos pagalbos stoties serverio informacija buvo perkelta į kitą serverį. Kaip suprantu, prie jų gavo prieigą ir tretieji asmenys“, – sakė informacinių technologijų specialistas Darius Povilaitis.

Pats stoties vadovas Zdislavas Skvarciany dėl galimos duomenų vagystės kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Vis dėlto LRT radijui pažymėjo jis, dėl koronaviruso procedūros kol kas nepradedamos.

„Artimiausiu metu bandysime su jais susisiekti ir žiūrėti šią problemą“, – teigė Z. Skvarciany.

Skelbiama, kad inspekcija savo ruožtu tyrimo nepradėjo, nes Greitosios medicinos pagalbos stotis prašė tik patarimo, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pabrėžiama, kad tyrimą būtų galima pradėti, jeigu į inspekciją ar stotį kreiptųsi patys pacientai. Radijo reportaže taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Vilniaus GMP stotis nepranešė pacientams apie galimai nesaugiai laikomus jų konfidencialius duomenis.

„Bet kuris asmuo, patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę iš duomenų valdytojo gauti kompensaciją. Matyt, kad to dėmesio galėtų būti ir daugiau nukentėjusiam asmeniui, nes galbūt kažkas net nežino, kad neteisėtai tvarkomi jo duomenys ar yra kažkokie pažeidimai. Jei jis sužinotų tą informaciją, jis turi teisę kreiptis dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo – gal jis ir kreiptųsi“, – pastebėjo advokatas Karolis Rugys.

Savo ruožtu stoties steigėjos – Vilniaus miesto savivaldybės – vicemerė Edita Tamošiūnaitė stebisi, kodėl Vilniaus GMP vadovybė apie kilusias problemas net neužsiminė.

„Turėjome ir praėjusią savaitę posėdį su visais vadovais. Vadovas – Skverciany apie tai jokio signalo, kad yra tokia problema, toks klausimas, nėra net užsiminęs“, – teigė E. Tamošiūnaitė.

Vis dėlto į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl tyrimo pradėjimo kreipėsi Šeškinės poliklinikos šeimos gydytojas Igoris Bunkus. Pasak mediko, pacientams dažnai kviečiama greitoji pagalba, tad jis norįs būti užtikrintas, kad jo pacientų duomenys tvarkomi tinkamai.