Kaip pranešė Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, nelaimė įvyko apie 9.45 val. Rokiškio rajone, Greviškių kaime, kelyje Petrošiškis – Salos – Gučiūnai.

85-erių automobilio „Toyota“ vairuotojas kliudė ta pačia važiavimo kryptimi važiavusią 85-erių dviratininkę. Ji pristatyta į Rokiškio rajono ligoninę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

Kaip pranešė Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, apie 17.10 val. Panevėžyje, J. Vaitiekūno ir Sporto gatvių sankryžoje, važiuodama dviračiu 15-metė susidūrė su iš dešinės pusės jai atvažiavusiu automobiliu „VW Golf“. Jį  vairavo 63-ejų moteris.

Per eismo įvykį apgadintos abi transporto priemonės, nukentėjo dviratį vairavusi nepilnametė.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

Kaip pranešė Policijos departamentas, avarija įvyko antradienį apie 16.50 val. Liepojos gatvėje.

Automobilis „Lincoln MKZ“, vairuojamas blaivios Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 52 metų prokurorės, partrenkė ir sužalojo staiga į važiuojamąją kelio dalį dviračiu išvažiavusią 78 metų moterį.

Suteikus medicinos pagalbą, nukentėjusioji gydoma ambulatoriškai.

Avarijos aplinkybės tiriamos. 

Pranešama, kad dviratininkė žuvo Airijoje, netoli Garistauno per treniruotę. Moters gyvybė užgeso per susidūrimą su automobiliu.

„24 metų lietuvė, atstovavusi „University College Dublin Cycling Club“ komandai, buvo aktyvi ir mylima vietos dviračių sporto bendruomenės narė. Gabrielė pernai Airijoje labai greitai įsiveržė tarp lyderių, nors dviračių sportas jai buvo tik laisvalaikio užsiėmimas. Lietuvos dviračių sporto federacija užjaučia žuvusios dviratininkės šeimą ir artimuosius. Užuojautą taip pat reiškia Airijos dviračių sporto federacija ir Europos dviračių sporto sąjungos (UEC) vadovybė“, – skelbia LDSF.

Kaip pranešė policija, apie 18.20 val., Bezdonių seniūnijoje, Plikakalnio viensėdyje, motociklas KTM, vairuojamas 17-mečio jaunuolio, lenkė priešprieša dviračiu važiavusią 13-metę ir ją kliudė.

Nuo smūgio dviratininkė nukrito nuo dviračio, o motociklo vairuotojas nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi į griovį. Abu nukentėjusieji dėl sužalojimų paguldyti į ligoninę.

Dėl avarijos pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pareigos: sporto direktorė

Pernai rudenį su didžiuoju sportu atsisveikinusi treko žvaigždė pradėjo dirbti Lietuvos dviračių sporto federacijoje (LDSF) – jai patikėtos sporto direktorės pareigos.

S.Krupeckaitė per dviratininkės karjerą dukart tapo pasaulio ir triskart Europos čempione, pagerino du pasaulio rekordus, pasaulio taurės varžybose iškovojo net 37 medalius, dalyvavo penkiose olimpinėse žaidynėse.

Paskutinis Simonos startas – Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) treko Čempionų lygos 4-ame etape Londone 2021-ųjų gruodį.

Įvardijo užduotis

LDSF prezidentas Darius Levickis pasidžiaugė, kad S.Krupeckaitė papildė federacijos administracijos komandą.

Sporto pasaulyje esu daug metų, tik dabar teks galvoti ne apie save, o rūpintis kitais.

„Prikalbinti Simoną nebuvo sunku. Ne kartą diskutavome apie bendrą darbą, norėjome išsiaiškinti, ar mūsų siekiai tokie pat, ar vienodai įsivaizduojame tikslus, – kalbėjo LDSF vadovas. – Simona puikiai supranta problematiką, tam tikras mūsų sporto ydas. Žinome, kad nebus lengva, bet esame laimingi, jog ji prisijungė prie mūsų federacijos veiklos.“

LDSF vadovas įsitikinęs, kad sportinei federacijos veiklai būtina skirti dar didesnį dėmesį.

„Yra net penkios olimpinės disciplinos – treko, plento, MTB ir BMX lenktynės ir laisvojo stiliaus BMX, iš viso vystome beveik dešimt dviračių sporto disciplinų ir jų atšakų. Tad kasmet turime surengti tiek pat Lietuvos elito grupės čempionatų, prisidėdami prie jų iš dalies arba prisiimdami visą organizacinę atsakomybę. Kur dar pasaulio, Europos čempionatai, kitos tarptautinės varžybos, Lietuvos vaikų, jaunučių ir jaunių čempionatai? Veiklos tikrai daug, – pažymėjo D.Levickis. – Siekdami efektyvumo privalome skirti dar daugiau dėmesio talentų paieškai, rinktinių rengimo sezonui priežiūrai ir koordinavimui, užtikrinti aiškius sportinius kriterijus. Sporto direktorė bus atsakinga už iškeltų sportinių tikslų vykdymą.“

Reikia nupūsti dulkes

Karjera: Lietuvos dviratininkė (dešinėje) 2010-aisiais Danijoje tapo keirino rungties pasaulio čempione. / Scanpix nuotr.

– Nuo dviračio – į direktorės kėdę. Ar lengva buvo apsispręsti? – paklausėme S.Krupeckaitės.

– Neslėpsiu, pamąstyti reikėjo. Be to, dirbti nebus labai paprasta, nes yra kur tobulėti. Sporto pasaulyje esu daug metų, tik dabar teks galvoti ne apie save, o rūpintis kitais ir siekti bendrų tikslų. Dar sportuodama vis susimąstydavau, ką veiksiu baigusi dviratininkės karjerą. Užklysdavo įvairios mintys, idėjos, tačiau konkrečių atsakymų nerasdavau. Viena aišku: norėjau ir noriu prisidėti prie dviračių sporto vystymo Lietuvoje, nes tai – ką išmanau ir mėgstu.

– Anksčiau LDSF sporto direktoriaus pareigybės nebuvo. Kokie darbai laukia jūsų?

– Mano užduotys – užtikrinti sportinės veiklos planavimo nuoseklumą ir sistemiškumą, didinti efektyvumą, padėti treneriams tinkamai planuoti treniruočių procesą ir varžybų kalendorių. Tikiuosi, kad su specialistais pavyks rasti bendrą kalbą. Tik kartu galime nuversti kalnus.

– Kaip vertinate situaciją Lietuvos dviračių sporte?

– Ne patys geriausi laikai. Turime ne vieną elito sportininką, tačiau privalome labai susirūpinti jaunimo ugdymu. Reikia plėsti dviračių sporto geografiją Lietuvoje, pritraukti naujų specialistų. Manau, kad reikia vėjelio, kuris nupūstų dulkes.

– Ką norėtumėte perduoti dviračių sporto treneriams, dviratininkams?

– Mano noras – padėti visiems ir kiekvienam, kelti dviračių sporto lygį ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Norėdami žengti į priekį, turime suvienyti jėgas, į daug ką žvelgti plačiau ir optimistiškiau.

S.Krupeckaitės atėjimas į LDSF administraciją – ne vienintelė naujiena: nuo balandžio 11-osios Techniniu direktoriumi pradės dirbti jau anksčiau federacijos veikloje dalyvavęs Antanas Taučius.

Tarptautinės dviračių federacijos kvietimas priimti likusią kvotą ir vykti į Japoniją Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK) pasiekė sekmadienį.

„Mūsų žiniomis, vienas iš kelialapį turėjusių nacionalinių olimpinių komitetų vietos atsisakė, todėl ji buvo pasiūlyta pirmai už brūkšnio likusiai Lietuvai.

Situacija – labai panaši į tą, su kuria susidūrėme dėl vyrų porinės keturvietės. Laiko labai mažai, o procedūra sudėtinga: turėjome aktyvuoti akreditaciją, gauti leidimą jai įvažiuoti į šalį, o pati sportininkė turėjo spėti atlikti du COVID-19 testus. Laimė, viskas sklandžiai pavyko ir O. Baleišytė jau netrukus išvyks į Tokiją“, – sakė LTOK Olimpinio sporto direkcijos vadovas Einius Petkus.

O. Baleišytė rugpjūčio 8 dieną startuos dviračių treko moterų daugiakovės (omniume) varžybose.

Likus kelioms dienoms iki varžybų į Tokiją atvyko ir vyrų porinė keturvietė. Kelialapis lietuviams atiteko po to, kai Rusijos komanda atsisakė vietos.

Lietuvė 137 km lenktynėse užėmė 35-ąją vietą tarp 68 startavusių sportininkių. 19 iš jų nefinišavo.

Olimpine čempione sensacingai tapo austrė Anna Kiesenhofer, kurios ankstyvam pabėgimui nuo grupės priešnuodžių nerado nė viena favoritė. R.Leleivytė nuo nugalėtojos atsiliko 7 min. 2 sek.

„Trasa sudėtinga, pagal mano charakteristiką gal kiek per sunki. Dėl karščio problemų nėra, nes man patinka toks oras. Man visai gerai buvo, nesikankinau. Dvi gertuves vandens pasiėmiau, dar maitinimo punkte vieną, o pabaigoje „Coca-Cola“ davė“, – sakė dviratininkė. Jos buvęs klasės draugas Lietuvos čempionas Evaldas Šiškevičius vakar pasitraukė iš vyrų grupinių lenktynių joms dar neįpusėjus.

Lietuvei labiausiai apmaudu buvo dėl klaidos, kuri jai sutrukdė pakilti aukščiau: „Per „Giro d‘Italia“ man skilo vienas šonkaulis. O čia nuo stataus kalno visos pradėjo labai lėkti. Man po griūties, dar kai šonkaulis duria, šiek tiek baisoka. Todėl nusileidau į grupės galą, o įkalnėje atakavau. Dėl to praradome apie 20 sekundžių. Likome dviese su norvege, bandėme artėti prie grupės, bandžiau nušokti į priekį, pasivijau dar dvi, bet kai grupė paspaudžią gazą, vienai jau sunku. O galėjau kovoti dėl 15-tuko. Bet nieko, tai bus dar didesnis stimulas geriau pasiruošti kitoms žaidynėms.“

Komentuodama varžybų baigtį, R.Leleivytė neslėpė nuostabos: „Labai keistos lenktynės. Per savo karjerą nebuvau mačiusi, kad grupė taip leistų atitrūkti ir paleistų. Olandė finišuodama net rankas pakėlė, nes galvojo, kad laimėjo. Nesupratau aš favoritų taktikos. Juk būtų stojusios į priekį grupės ir pasivijusios.“

Beje, šiandien trasoje buvo dvi dviratininkės, kurių gimimo vietos grafoje parašyta Lietuva. Viena – R.Leleivytė, kita – 19-ąją vietą užėmusi Slovėnijai atstovaujanti lenkė Eugenia Bujak. Ji gimusi Lentvaryje.

Po olimpinių žaidynių R.Leleivytė planuoja keliauti į aukštikalnes ir ten ruoštis Europos čempionatui, kurus vyks rugsėjį Italijoje: „Ten trasa bus man palanki, tikiuosi ką nors parodyti.“

Italijos komandos „Aromitalia-Basso Bikes-Vaiano“ lyderė ir kapitonė Rasa Leleivytė – pagrindinė kandidatė Tokijo olimpinių žaidynių dviračių plento grupinėse lenktynėse atstovauti Lietuvai. Sportinį kelią pradėjusi Vilniuje pas trenerį Gediminą Kastanauską, ji nuo 2008-ųjų gyvena Italijoje, Montekatini Termės kurorte, Toskanos regione.

Italų komandai, kurioje šiuo metu vien italės, vilnietė atstovauja jau dešimt metų ir yra vienintelė dviratininkė iš kitos šalies. Tiesa, šiemet į komandą sugrįžo Lietuvos čempionė Silvija Latožaitė-Pacevičienė, bet ji treniruojasi Lietuvoje ir italų komandai atstovaus ne visose varžybose.

„Mūsų komanda šiemet atjaunėjo, atėjo nemažai 20-mečių, už kurias esu dešimtmečiu vyresnė. Vienas iš komandos trenerių – mano vyras Paolo Baldi, jaunystėje žaidęs krepšinį, o kitas treneris, gyvenantis Varezėje, yra mano vyro dešinioji ranka“, – pasakoja Rasa.

Šiemet per pirmąsias lenktynes Ispanijoje ji pateko į griūtį ir susilaužė raktikaulį. Nepaisant to, ši 2005 m. pasaulio jaunimo čempionato bronzinė prizininkė, 2006 m. pasaulio jaunimo čempionė ir 2008 m. Europos jaunimo iki 23 m. čempionė save vadina laiminga dviratininke.

„Per dvidešimt karjeros metų, kai dalyvauju plento varžybose, tik vieną kartą susilaužiau raktikaulį ir du kartus – šonkaulius. Dviračių sporte tai smulkmenos, kasdienybė, o raktikaulio traumos tarp dviratininkų – dažnos, todėl šiuo atžvilgiu man pasisekė.

Raktikaulio lūžis man nebūtų sutrukdęs dalyvauti Tokijo olimpinėse žaidynėse. Balandžio mėnesį jau būčiau pradėjusi rungtyniauti, bet žaidynės nukeltos. Dėl to nenusimenu, nes kitąmet dar neketinu baigti karjeros, juk rengsiuosi olimpiniam debiutui“, – sako 31-erių Rasa.

Prasidėjus reabilitacijai, jai daug padėjo sutuoktinis Paolo Baldi, su kuriuo susipažino 2008-aisiais, kai su italų klubu pasirašė sutartį. Paolo dirbo klube. Šeimą pora sukūrė po ketverių metų. Jis – osteopatas, baigęs du aukštuosius mokslus: iš pradžių įgijo pedagogo profesiją, po to šešerius metus studijavo osteopatiją. Dabar savo tėvų namuose yra įkūręs studiją – pasitelkęs išlavintus pojūčius rankomis aptinka žmonių organizmo patologinius pokyčius ir juos gydo.

Dėl koronaviruso pandemijos jis negalėjo dirbti, todėl daug dėmesio skyrė žmonos reabilitacijai. Padėti traumą patyrusiai dukrai tvarkyti namų ūkį atvyko Rasos mama iš Vilniaus. Vieną dieną abi sumanė nuvažiuoti už 50 km nuo namų esančias aukštikalnes. Ten, 1600 m virš jūros lygio, Rasa norėjo padirbėti ant dviračių staklių.

„Nuvažiavom ir ilgam įstrigom. Italų policijos buvome užblokuotos ir daugiau kaip dvi savaites priverstos praleisti viešbutyje. Kai grįžome namo, karantinas mus vėl uždarė – galėjome nueiti tik į maisto prekių parduotuvę ir vaistinę. Namai, kuriuose gyvenu, tapo mano sporto sale. Kol dar rankose negalėjau tvirtai laikyti dviračio vairo, stiprinau kojas, daug dirbau su specialiomis elastinėmis gumomis. Valandą pasimankštinu, tada sėdu ant dviračių staklių ir gerą valandą minu pedalus“, – pasakoja Rasa.

Ji neabejoja, kad Tokijo olimpinėse žaidynėse vyks nuožmi kova. Rasai labiausiai patinka rungtyniauti vidutinio sudėtingumo trasose, tačiau Japonijoje ji nė karto nėra buvusi, todėl olimpinę distanciją norėtų išbandyti iki žaidynių.

„Jeigu man bus patikėta dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir per jas gerai jausiuosi, galima tikėtis visko. Netgi medalio, nes savo svariausios pergalės dar nesu pasiekusi“, – prasitaria dviratininkė, kuri vienintelį kelialapį į Tokiją Lietuvai iškovojo asmeniniame moterų pasaulio reitinge patekdama į TOP-100.

Rasa laisvai kalba itališkai, bet kartais ir jai kyla sunkumų: karantino sąlygomis nemažai laiko tenka praleisti prie pirmoko, pusseptintų metų sūnaus Alberto pamokų ir kiek sunkiau būna su matematikos terminais.

„Sūnui sunku išsėdėti namuose. Jis paprašė, kad aplink namą padaryčiau dviračių trasą, po kurią ir sukinėjasi. Manau, kad mūsų šeimoje auga dar vienas dviratininkas“, – sako Rasa.

Tame pačiame Toskanos regione gyvena dar dvi Lietuvos dviračių sporto legendos: už 5 km – Edita Pučinskaitė, o už 25 km – Raimondas Rumšas. Tačiau dėl užimtumo su jais Rasa retai susitinka. Kasmet po sezono ji su šeima stengiasi grįžti į Lietuvą.

Tituluotoji Lietuvos dviratininkė (1742,5 tšk.) nusileidžia tik 2019 metų pasaulio čempionei Honkongo atstovei Wai Sze Lee (2100 tšk.) ir šių metų Europos čempionei bei pasaulio vicečempionei rusei Anastasijai Voinovai (1775 tšk.). Miglė Marozaitė (1106 tšk.) iš 29-os vietos pakilo į 19-ą. Klasifikuotos 277 dviratininkės iš 53 šalių. Šios rungties šalių reitinge Lietuva iš dešimtos vietos pakilo į septintą.

Moterų skrečo reitinge Olivija Baleišytė (1382,5 tšk.) išsaugojo šeštą vietą. Pirmauja italė Martina Fidanza (1934 tšk.). Klasifikuota 400 dviratininkių iš 58 šalių. Šios rungties šalių reitinge Lietuva užima 14-ą vietą.

Moterų komandų sprinto reitinge Lietuva (1525 tšk.) užima aštuntą vietą. Pirmauja Rusija (2302,5 tšk.). Klasifikuotos 38 šalys.

Moterų daugiakovės reitinge O. Baleišytė (1337 tšk.) iš 14-os vietos nukrito į 15-ą. Lydere išliko olandė Kirsten Wild (2360 tšk.). Klasifikuotos 435 dviratininkės iš 61 šalies. Šios rungties šalių reitinge Lietuva yra 22-a.

Moterų keirino reitinge S. Krupeckaitė (1182 tšk.) iš 18-os vietos pakilo į 15-ą. Pirmauja Pietų Korėjos atstovė Hyejin Lee (2235 tšk.). Klasifikuotos 287 dviratininkės iš 48 šalių. Šios rungties šalių reitinge Lietuva yra aštunta.

Vyrų sprinto reitinge Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas Vasilijus Lendel (1190 tšk.) iš 24-os vietos pakilo į 16-ą. Pirmauja lenkas Mateusz Rudyk (2242,5 tšk.). Klasifikuotas 561 dviratininkas iš 71 šalies. Šios rungties šalių reitinge Lietuva yra 11-a.