Apie tai praneša dailymail.co.uk.

Devyniolikmetė moteris, kurios pavardė neminima, norėjo sužinoti, kas yra jos vaikų tėvas. Todėl ji paprašė, kad būtų atliktas testas. Po gimdymo praėjus aštuoniems mėnesiams, brazilė pradėjo abejoti, kas yra jos vaikų tėvas.

Moteris pasirūpino, kad būtų paimtas vyro, kurį įsivaizdavo vaikų tėvu, DNR testas. Tačiau netikėtai paaiškėjo, kad jis yra tik vieno vaiko tėvas.

Tada brazilė prisiminė, kad tą dieną, kai pastojo, ji santykiavo ne su vienu, o su dviem vyrais. Antrojo vyro DNR testas patvirtino, kad jis yra antrojo dvynuko tėvas.

Reiškinys, kai nėštumą pradeda daugiau nei vienas tėvas, vadinamas superfekundacija.

Dabar brazilės vaikams jau yra 16 mėnesių. Vienas iš tėvų rūpinasi abiem dvynukais.

Gimdymą priėmė moters sugėrovai, nusprendę, kad pasaulį išvydo mergaitė. Vis dėlto jie suprato, kad reikia iškviesti medikus, tą ir padarė. Pastarieji atvyko po 20 minučių.

Atvažiavus greitosios pagalbos ekipažui, paaiškėjo, kad moteriai gimė dar vienas kūdikis – labai mažas berniukas. Pirma gimusi mergaitė svėrė vos 900 gramų, berniukas – dar mažiau.

Mažyliai pasaulį išvydo labai anksti – 27-ąją nėštumo savaitę.

Tokius mažylius ne visada pavyksta išgelbėti net esant idealioms gimdymo sąlygoms, kai šalia yra visa brigada specialistų.

„Tokius mažylius ne visada pavyksta išgelbėti net esant idealioms gimdymo sąlygoms, kai šalia yra visa brigada specialistų“, – situaciją įvertino naujagimių reanimacijoje dirbantis gydytojas.

Gimdyvė, pastačius jai lašelinę, prasiblaivė ir prisipažino, kad nežinojo, jog nešiojo dvynukus. Ji nesikreipė į gydytojus, nebuvo akušerio-ginekologo įskaitoje.

O kaip gyveno moteris, ką ji veikė, parodė naujagimių tyrimo rezultatai. Jie šokiravo net visko mačiusius gydytojus. Dvynių kraujyje aptikta mirtina dozė vaistų, skirtų epilepsijai gydyti, taip pat  acetono, etilo ir izopropilo alkoholio mišinių.

Visi šie nuodai negali neatsiliepti žmogaus nervų sistemai, vidaus organams.

Tačiau kol kas dvyniai, nepaisant visko, gyvi. Jais visapusiškai rūpinasi gydytojai.

C. Ronaldo jau yra keturių vaikų tėvas, tarp jų jau yra ir dvynukų pora. Jo įrašas instagrame ketvirtadienį per 30 minučių sulaukė 6 mln. patiktukų.

Su savo gyvenimo partnere futbolo superžvaigždė jau augina dukterį, gimusią 2017 metų lapkritį. Prieš tai tų pačių metų birželį surogatinė motina pagimdė jam dvynukus.

Pirmą kartą C. Ronaldo tėvu tapo 2010 metų liepą, kai gimė jo sūnus.

Veiksmo – tik spėk suktis

"Esame laiminga šeima: tėtis, mama, sūnus ir dukra. Atrodo, negali būti nieko tobuliau", – trykšta džiaugsmu S.Dailidė.

Simonas su Aiste susipažino festivalyje. Po lemtingo susitikimo buvo ne vienas pasimatymas ir santykių išbandymas draugaujant per atstumą. Aistė gyveno ir mokėsi Paryžiuje, o Simonas – Vilniuje. Jie vienas pas kitą skraidė ir taip palaikė santykius. Kai Aistė baigė studijas, Simonas parsivežė ją į Lietuvą, pradėjo kartu gyventi. Pora susituokė 2019-ųjų rugpjūtį.

Pasak S.Dailidės, didelė šeima visuomet buvo jų su žmona svajonė: "Mes visą laiką norėjome dvynukų, per vestuves mums tiek daug žmonių būtent to ir linkėjo. Kodėl? Net nežinau. Daug kam atrodome kažkokia kitokia šeimynėlė. Tai ir svarstė draugai, kad vaikų turėtume susilaukti kažkaip kitaip, nei įprasta, pavyzdžiui, dviejų iškart. Tai ir įvyko."

Simono giminėje dvynukų nebuvę, o štai Aistės giminėje buvo – ir iš tėčio, ir iš mamos pusės. Tad dar besilaukiant žinia apie gimsiančius du vaikus poros per daug nenustebino.

"Dvigubas džiaugsmas, bet ir rūpesčių dvigubai, – sako pašnekovas. – Ir čia, žinoma, medalį mano žmonai reikia kabinti. Mat vasara man toks laikas, kai gausybė darbų, renginių, visokie žygiai, stovyklos. Kartais kartu važiuojame, bet dažniausiai man tenka vienam išvažiuoti, tad žmonai krūvis tenka tikrai didelis."

Pomėgis: iki gimstant vaikams Simonas ir Aistė daug laiko leido vasarnamyje prie Neries. Dabar šeimynai ten ankšta, bet randa vietų pasimėgauti vandens teikiama atgaiva. 

Jis teigia padedantis Aistei, kiek gali. Kai tik būna namuose – vaikus nešioja, sūpuoja, mankštas daro, migdo. Aistė vaikus maitina krūtimi, tad jokių mišinukų ruošti kol kas nereikia, tačiau ir atsitraukti nuo mažylių ilgesniam laikui negali.

Viskas dabar labai dinamiška. Kažkas buvo svarbu prieš mėnesiuką, o dabar jau – visai kiti dalykai.

Mama Aistė – profesionali muzikantė. Ji dirba Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, groja arfa. "Ji profesionalė – ir dabar viena ranka spėja arfa pagroti, – juokiasi Simonas. – Tikimės, kad greitai mūsų gyvenimas keturiese įsivažiuos ir Aistė vėl pradės dirbti. Po kažkurio laiko pradės nutraukinėti pieno į buteliuką – tada jau ir aš galėsiu vaikus pamaitinti, ne tik ji. Tada, tikiu, vėl daug kas keisis. Viskas dabar labai dinamiška. Kažkas buvo svarbu prieš mėnesiuką, o dabar jau – visai kiti dalykai. Tuoj pilvukų diegliai baigsis – dantukai prasidės, paskui žiūrėk jau vartytis pradės, ropoti – tik spėk gaudyti. O dar reikia pagalvoti apie didesnį būstą, automobilį... Mūsų gyvenimas buvo dinamiškas, bet dabar – dar dinamiškesnis."

Geriausia auklėti pavyzdžiu

S.Dailidė sako, kad stengiasi ką gali geriausio padaryti šiomis dienomis, šiuo momentu, tad koks bus tėvas ateityje, kaip auklės savo vaikus, nelabai ir turintis laiko pagalvoti – viso to dar teks mokytis. Jo manymu, pagrindinis dalykas, kurį tėvas turi padaryti dėl savo vaikų, – skirti jiems kuo daugiau laiko, atvirai apie viską šnekėtis.

"Aš manau, kad pavyzdys yra geriausia auklėjimo priemonė. Stengsiuosi leisti kuo daugiau laiko kartu, eiti į žygius, rodyti sveiko gyvenimo pavyzdį. Iš tiesų, man tenka nemažai dirbti su jaunimu stovyklose, tai užkrečiame juos savo pavyzdžiu, tikiu, kad ir čia pavyks. Aišku, tėvas tikriausiai retai būna autoritetu, bet stengsiuosi toks būti", – sako pašnekovas.

Porelė: Simonas – išdidus dviejų vaikų tėtis, nors su dviem vaikais ir rūpesčių dvigubai daugiau.

Jo manymu, jaunam žmogui svarbi saviraiškos laisvė, svarbu turėti galimybių pasireikšti. Bet viskas turi būti sveiko proto ribose. Tik klausimas, kur tas sveikas protas? Svarbu tėvams neužgožti besiformuojančios vaiko asmenybės kažkokiais savo norais ar savo neišsipildžiusiomis svajonėmis.

Pats Simonas ne kartą yra viešai pasakojęs, kad jo paauglystė buvo gana audringa – svaiginimasis, priklausomybės, problemos su teisėsauga. Su draugais Simonas iš mokyklos buvo išvežtas ne tik už alkoholio perdozavimą – buvo sulaikytas pareigūnų ir už tyčinį mokyklos padegimą, todėl puikiai žino, ką reiškia praleisti naktį areštinėje. Priešingai, nei daugelis gali pagalvoti, Simono šeima nebuvo asociali, joje niekada nebuvo smurtaujama, vartojamas alkoholis ar narkotikai. Pusantrų metų jaunesnė sesuo visada buvo pavyzdingas vaikas. Jis nuo pat ankstyvos vaikystės maištavo – vėlėsi į konfliktus, mat, kaip pats sako, norėjo kuo greičiau suaugti.

Aš manau, kad pavyzdys yra geriausia auklėjimo priemonė.

Atidus žvilgsnis į jaunimą

Kas turėjo įvykti gyvenime, kad galiausiai viskas kardinaliai pasikeitė? "Radau kitokią aplinką, kitokius pavyzdžius, nei iki tol turėjau, – sako vyras. – Sutikau žmonių, kurie kitaip žiūri į gyvenimą, turi kitus tikslus. Kol jų nepažinau, man jie atrodė kažkokie nupušėliai. Pamatęs iš arčiau supratau, kad turiu ko iš jų išmokti, ko pasisemti, pradėjau kitaip žiūrėti į gyvenimą ir kitaip gyventi. Viskas kardinaliai pasikeitė."

S.Dailidė dar prisimena pirmąją pažintį su sveikuoliais. Būdamas paauglys jis daug metų važiavo į sukarintą stovyklą, kurią Vilniaus savivaldybės Sveiko miesto biuras organizuodavo problemų keliantiems jaunuoliams, turintiems policijos rekomendaciją. Susirinkdavo ten visa vadinamoji Vilniaus grietinėlė. Vienais metais vadovais ten dirbo savanoriai iš Sveikuolių sąjungos. Simono bendravimas su jais baigėsi konfliktu, nes jis nenorėjo daryti to, kas liepiama. Tačiau po kurio laiko, vaikino nuostabai, sveikuoliai susisiekė su jo tėvais ir pasakė, kad nori pakviesti berniuką į savaitės stovyklą Šventojoje. Tiesiog taip, nemokamai.

Pareigos: S.Dailidei tenka ne tik džiaugtis tėvyste, bet ir dirbti Lietuvos sveikuolių sąjungos vadovo darbą – vykti į žygius, sveikuolių stovyklas, organizuoti įvairius renginius.

"Pagalvojau: savaitę prie jūros – kodėl gi ne? Galiu nuvažiuoti, Šventojoje pabūsiu. Net nežinojau, kad ten sveikuolių stovykla. Nuvažiavau ir atsitiko taip, kad ilgam likau Sveikuolių sąjungoje. Žinoma, tai neįvyko per savaitę, stovykla buvo pirmasis žingsnelis į kitokį gyvenimą. Paskui žingsnis po žingsnio įsitraukiau, pradėjau ten savanoriauti, vėliau pats kažką organizuoti, galiausiai ir dirbti", – pasakoja jau kelerius metus Lietuvos sveikuolių sąjungai vadovaujantis vyras.

Jo įsitikinimu, sveikuoliai, su kuriais jis susipažino, tiesiog pamatė  maištaujančiame paauglyje kažką daugiau: kad geras vaikas, tik į netinkamą aplinką, netinkamus žmones lygiuojasi, tad ir krečia kvailystes.

Dabar ir jis pats stengiasi stovyklose, kurias organizuoja, atkreipti dėmesį į panašų jaunimą – turinčius daug energijos, tik ne ten ją nukreipiančius, maištaujančius. Jeigu energiją pavyksta tinkamai pakreipti, galima ir jauno žmogaus gyvenimo takelį šiek tiek pakeisti tinkamesne, prasmingesne kryptimi.

Kiekvienas gali rinktis

Šiandien S.Dailidė ne tik nevartoja alkoholio, nerūko, sveikai maitinasi, bet ir savo pavyzdžiu stengiasi užkrėsti kitus. Jis yra jauniausias kada nors buvęs Lietuvos sveikuolių sąjungos vadovas.

Ar jaunam žmogui buvo lengva ryžtis užimti vadovaujančias pareigas? Žinoma, ne. Juo labiau kad organizacija turėjo susiformavusį šleifą – dauguma žmonių įsivaizdavo, kad ten pensininkai nuogi jūroje maudosi.

Negerk, pajudėk daugiau, pasportuok, ir bus ta gera savijauta visada – ir penktadienį vakare, ir šeštadienį ryte, ir visas dienas kitas.

Dabar, Simono manymu, tas organizacijos vaizdas jau pasikeitęs. Į sąjungą įsijungė labai daug jaunų žmonių, ir tai vadovą labai džiugina. Tačiau visada šaunu susitikti ir pabendrauti su tais vyresniaisiais, kurie turi daug šviesos, gyvenimiškos išminties – iš jų daug ko gali pasisemti.

Kas yra sveikuolis? Anot S.Dailidės, tas, kuris suvokia esmę: tu viską gali, bet ne visko nori. Sveikuoliai rūpinasi savimi, mankštinasi, žiūri, ką valgo, šneka, galvoja, nes labai svarbu ir palaikyti savo minčių švarą. Jie pozityviau žiūri į gyvenimą, ieško jame kažkokių prasmingų dalykų.

"Būna, man žmonės – dažniausiai išgėrę – sako: "Kaip aš tau pavydžiu. Kaip tau gerai." Ir man rankos nusvyra. Ko tu man pavydi? Tu pats gali visa tai turėti, tą patį daryti! Juk gyventi sveikai gali kiekvienas. Negerk, pajudėk daugiau, pasportuok, ir bus ta gera savijauta visada – ir penktadienį vakare, ir šeštadienį ryte, ir visas dienas kitas. Tai mes galime turėti kiekvienas, tik kažkaip prarandame per savo netaisyklingą gyvenseną, per rūpesčius", – sako sveikuolių vadovas.

Klinikos vadovės pareigas laikinai einanti akušerė ginekologė Emilija Bogužienė  sako, kad nedžiuginančios šalies demografinės situacijos dvyniai gal ir neišgelbės, tačiau niūrioje pandemijos kasdienybėje šis faktas ir džiugina, ir teikia optimistinių vilčių. 

2019 metais Moters ir vaiko klinikoje į pasaulį atėjo 13 dvynių porų, tad praėjusieji, kai gimė 31 dvynių pora, tikrai rekordiniai ir unikalūs. Akušerijos skyriuje užregistruoti 1739 gimdymai, o gimusių vaikų – 1761. E. Bogužienei nepasimiršta viena praėjusių metų para, kai gimė net trys dvynukų poros.

„Net dvi poros per parą yra neįtikėtina, o kai trys – unikalu, įspūdingas rekordas, mūsų puošmena“, – optimizmo nestokoja gydymo įstaigos, kurioje net ir pandemijos metu kasdien džiaugsmo daugiau nei liūdesio, laikinoji vadovė.

Net dvi poros per parą yra neįtikėtina, o kai trys – unikalu, įspūdingas rekordas, mūsų puošmena.

Trijų karalių dieną Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gimė pirmosios šių, jau 2021-ųjų metų dvynės – dvi sesutės. Gimdymas vyko sklandžiai, abi sesutės sveikos, mama taip pat sveika ir laiminga. 

„Kalbant apie nėštumą ir gimdymą, kai laukiamasi dvynių, rizikos yra didesnės, nes dvyniai – jau savaime yra padidėjusios rizikos nėštumas, kurį mes vertiname visai kitaip“, – sako E. Bogužienė.

Dvynių besilaukiančioms nėščiosioms reikalinga visai kitokia medikų priežiūra: dažniau atliekamos echoskopijos, tyrimai, nėštumas yra labiau stebimas ir prižiūrimas. Pasak medikės, dvynių besilaukiančiai mamai yra didesnė komplikacijų rizika, todėl tokiam nėštumui reikia dvigubai daugiau dėmesio. Tad dvynių gimimas turi ne tik gražiąją pusę, bet ir sudėtingą nėštumo priežiūros etapą bei labiau komplikuotą gimdymo galimybę. 

Dvynukai ne visada gimsta išnešioti. Akušerė ginekologė E. Bogužienė sako, kad dažnai gimsta 32 savaičių, būna, kad ir anksčiau gimdymą reikia skatinti. Taip nutinka tais atvejais, kai pastebimi vaikų svorio skirtumai ar kitos vaisiaus vystymosi problemos. Tada nelaukiama natūralaus gimdymo pradžios, nes reikia gelbėti dviejų ateinančių naujagimių sveikatą ar net gyvybę. Medikė pastebi, kad Moters ir vaiko klinikoje dažniausiai dvynukai gimsta laiku, nes jų mamomis labai  rūpinamasi ir dėmesio skiriama daugiau, nei įprasto nėštumo metu, kai gimsta vienas naujagimis. Džiugina ir tai, kad dauguma dvynukų buvo pradėti natūraliai. 

Šiuo metu, kai visus vargina dėl koronaviruso pandemijos paskelbtas karantinas bei su juo susijusios problemos, akušeriai ginekologai ragina pasidžiaugti gerąja  karantino puse – po karantino daugėjančiais gimdymais.

„Dar negalėčiau pasakyti, kaip bus realybėje, bet tokia karantino taisyklė yra“, – sako E. Bogužienė ir patikina, kad šių metų pradžios tendencijos nuteikia džiuginančiai – per pirmąją metų savaitę gimė 30 naujagimių, tarp kurių ir viena dvynių sesučių pora. 

Moteris stočiai „Sky News“ pasakojo, kad prabudusi po komos pamatė, jog nebėra nėštumo požymių, todėl pradžioje manė, kad jos vaikai mirė. Mažyliai pasaulio šviesą išvydo balandžio 10-ąjąj - 26 nėštumo savaitę. Tačiau apie šį neįprastą atvejį paskelbta tik dabar.

Gimusi mergytė svėrė 770 gramų, o berniukas – 850 gramų. Po 116 dienų dvynukai buvo išrašyti iš ligoninės.

Ji apgailestaujanti, kad jos pagrandukų gyvenimo pradžia buvo tokia sunki, stočiai BBC sakė dar du vaikus auginanti moteris. Tačiau svarbu, kad viskas baigėsi gerai. Ir jos vyras dėkingas, kad „siaubingas“ metas baigėsi. „Kiekvieną dieną tikėjau, kad mano žmonos nėra tarp mirusiųjų. Mes esame komanda“, – sakė jis.

Didžioji Britanija yra itin smarkiai paveikta koronaviruso pandemijos.

Mažyliai pasaulį išvydo paeiliui per tris pirmas savaitės paras. Visų vaikučių tėvai jau išrinko vardus savo atžaloms. Pirmiausiai gimusios mergytės gaus Smiltės ir Emilijos vardus, berniukų pora – Motiejaus ir Jokūbo, po jų gimusios mažylės – Sofijos ir Viktorijos.

Pasak vyresniosios akušerės Ilonos Joneliūnienės, pernai Kauno klinikinėje ligoninėje irgi gimė trys dvynukų poros, bet per visus metus. „Dabar tiek sulaukėme per vieną savaitę“, – šypsojosi I.Joneliūnienė.

Ilona Joneliūnienė

Naujagimius priėmusios gydytojos Eglės Jašinskienės teigimu, visi mažyliai bei mamos yra puikios sveikatos. Visos dvynukų mamos gimdė pirmą kartą. „Džiaugiamės, kad personalas yra rūpestingas ir suteikia daug konsultacijų, ypač apie žindymą. Sulaukus dvynukų tai ypač svarbu“, – kalbėjo dvynukų tėvai.

Kauno klinikinėje ligoninėje gimdyvės skatinamos naujagimius maitinti motinos pienu, pradedant nuo ankstyvo žindymo tik gimus kūdikiui. Ligoninėje visas pagimdžiusias moteris nuolat konsultuoja vyresnioji žindymo specialistė Valerija Perminaitė.

Kauno klinikinės ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriuje pernai gimė 1,2 tūkst. naujagimių. Čia esančios gimdyklos artimos namų aplinkai – kiekviena moteris gimdo atskiroje gimdykloje, kartu su ja gali būti šeimos nariai. Po gimdymo naujagimis neatskiriamas nuo motinos ir savo šeimos narių. Tėveliams sudaroma galimybė būti kartu tiek gimdykloje, tiek palatose po gimdymo.

„Viskas prasidėjo nuo to, kad mano nėštumas buvo priskirtas prie didelės rizikos. Taip atsidūriau Kauno klinikose“, – pasakojimą pradeda dvynukų mama Deimantė.

Antro vizito Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje metu gydytojas akušeris ginekologas Jonas Ulevičius Deimantei diagnozavo dvynių transfuzijos sindromą. „Mane iš karto paguldė į Kauno klinikas, tačiau nuramino, kad viskas išgydoma ir kontroliuojama. Žinoma jaudinausi, kad norėdama išsaugoti dvynukus turėsiu vykti į užsienį, nes Lietuvoje tokios procedūros iki šiol nebuvo taikomos“, – pasakoja mama tapusi Deimantė.

„Savo rankose jau laikėme bilietus į Stokholmą, bendravome su Švedijos klinika, kurioje turėjo būti atlikta procedūra, išsauganti mūsų mažylius. Tačiau netrukus sužinojome, kad ją galime atlikti Kauno klinikose, – prisimena dvynukų mama. – Mums pranešė, kad ligoninės specialistai turi visą reikalingą aparatūrą, o procedūros sėkmingumą ir saugumą užtikrins į Lietuvą atvykstantis Leideno universiteto medicinos centro docentas Frans J. Klumper“.

Savo rankose jau laikėme bilietus į Stokholmą, bendravome su Švedijos klinika, kurioje turėjo būti atlikta procedūra, išsauganti mūsų mažylius. Tačiau netrukus sužinojome, kad ją galime atlikti Kauno klinikose.

Akušerijos ir ginekologijos klinikos Vaisiaus medicinos centro vadovė gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Eglė Machtejevienė teigia, kad dvynių transfuzijos sindromas pasireiškia identiškiems dvyniams, turintiems bendrą kraujagyslių tinklą placentoje. Esant tokiai būklei ir nepradėjus reikiamo gydymo, abu vaikai gali žūti.

„Vienas vaisius kenčia dėl kraujo pertekliaus ir išsivysto širdies nepakankamumas, kai tuo tarpu kitas vaisius kenčia dėl „kraujotakos bado“ ir jam vystosi inkstų nepakankamumas. Kauno klinikose dvynių transfuzijos sindromas pradėtas pažangiai gydyti 2008 m., moteris siunčiant į Europos vaisiaus medicinos centrus. Juose dažnai atliekamos placentos kraujagyslių jungčių lazerio koaguliacijos ir yra sukaupta reikalinga patirtis naujagimių išsaugojimui. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pacientės negali arba joms sudėtinga vykti į kitą šalį. Taip nutiko ir šiuo atveju, – kalbėjo gydytoja doc. dr. E. Machtejevienė. – Ši pacientė turi klausos negalią, todėl turėjome pasirūpinti, kad visos procedūros, norint išsaugoti dvynukus, būtų atliktos Kauno klinikose. Turėjome visą tam reikalingą aparatūrą, mus konsultavo iš kitos ligoninės atvykęs doc. F. J. Klumper, procedūroje dalyvavo mūsų ligoninės daugiadalykė komanda – visa tai nulėmė sėkmingą nėštumo baigtį“.

„Berniukai gimė gruodžio 29 dieną: vienas naujagimis svėrė 1646 gramus, kitas – 1340 gramų. Abu buvo iš karto nuvežti į Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių, kuriame praleido dvi paras. Jiems taikyta kvėpuojamoji terapija, skiriami antibiotikai, o būklei pagerėjus po kelių dienų jie perkelti į Naujagimių ligų skyrių. Šiuo metu vaikai jau patys kvėpuoja, tačiau dar maitinami per zondą. Taip pat papildomai skiriami vitaminai. Tėvų meilė ir rūpestis padeda jiems sveikti greičiau“, – pasakojo Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė.

Dvynukų tėvai džiaugiasi, kad po ilgų ir įtemptų laukimo mėnesių pagaliau gali jaustis ramūs ir džiaugtis į pasaulį atėjusiais mažyliais. „Norime padėkoti gydytojai akušerei ginekologei doc. dr. Eglei Machtejevienei, gydytojui akušeriui ginekologui doc. dr. Vladui Gintautui, visai gydytojų ir slaugytojų komandai už rūpestingai atliktą darbą ir nuoširdų palaikymą. Ačiū sakome Leideno universiteto medicinos centro docentui Frans J. Klumper, kuris konsultavo gydytojus ir padėjo jiems išgelbėti mūsų vaikučius“, – džiaugiasi Kauno klinikose gimusių dvynukų tėvai.

73-ejų Mangayamma Yaramati sakė, kad ji su 82 metų amžiaus vyru visada norėjo vaikų, bet iki šiol negalėjo pastoti. Kaip teigiama, moteriai buvo atlikta pagalbinio apvaisinimo procedūra.

„Esame nepaprastai laimingi. Bandėme daugybę kartų ir apsilankėme pas daugybę įvairių gydytojų, todėl tai laimingiausias metas mano gyvenime“, – sakė moters vyras Sitarama Rajarao.

Dvynukės mergaitės gimė po Cezario pjūvio, kuris įprastai atliekamas tokiais retais atvejais. Teigiama, kad tiek mama, tiek naujagimės jaučiasi gerai, tačiau praėjus dienai po mergaičių gimimo, S. Rajarao patyrė insultą ir šiuo metu yra gydomas ligoninėje.

M. Yaramati pridūrė, kad jautėsi stigmatizuojama savo bendruomenėje ir kaime, nes neturėjo vaikų.

Pasak Kauno klinikų, Sėkmingai atliktą kraujo perpylimo operaciją vienai iš dar negimusių dvynukių lėmė ne tik aukšta šių klinikų gydytojų kompetencija, patirtis ir technologijos, be kurių šiuolaikinės medicininės intervencijos neįsivaizduojamos, bet ir tėvų ryžtas bei kraujo donorų gerumas.

Sudėtinga operacija šeimai suteikė galimybę sėkmingai sulaukti nėštumo pabaigos ir dėkoti ne tik gydytojams, bet ir visiems kraujo donorams, kurie to net nežinodami prisidėjo prie vienos mažos mergaitės gyvybės išgelbėjimo.

Tuomet dar dvynių besilaukiančios Kristinos nėštumas buvo įprastas, visi tyrimai blogų ženklų nerodė. „Mano nėštumą prižiūrinti gydytoja akušerė ginekologė nusprendė padaryti papildomą echoskopiją, todėl išrašė siuntimą į Panevėžio ligoninę. Po apžiūros išgirdome, kad pas vieną iš dvynių buvo daug vandenų, o vaikelio svoris yra per didelis dėl skysčio vaisiaus pilve. Gydytojas nedelsiant patarė vykti į tretinio lygio ligoninę ir mes pasirinkome Kauno klinikas“, – pasakojo dvynukių mama.

Gavę skubų siuntimą, tėvai iškart vyko į Kauno klinikas ir pateko pas Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoją akušerę ginekologę, Vaisiaus medicinos centro vadovę doc. dr. Eglę Machtejevienę. „Darydama ultragarsą gydytoja iškart pamatė, kad kažkas ne taip, todėl nusprendė stacionarizuoti mane ir atlikti daugiau tyrimų. Tuo metu su vyru jautėme didelį nerimą ir baimę – juk visą nėštumo laikotarpį jaučiausi gerai“, – prisimena Kristina.

Kitą rytą moteriai gydytoja pakartotinai atliko detalų ultragarso tyrimą, kurio metu šeima sužinojo, jog nors mamos kraujo grupė – neigiama, vienos iš mergaičių – teigiama. „Atlikus tyrimą, Kristinai nustatėme rezus izomunizaciją: mamos kraujo grupė neigiama, vienos iš dvynių taip pat neigiama, tačiau kitos mergaitės – teigiama, – aiškino doc. E. Machtejevienė. – Šiai mergaitei ir išsivystė rezus izomunizacija su visomis komplikacijomis. Jeigu šeima būtų pasirinkusi nieko nedaryti ir laukti, vaisius būtų žuvęs, tačiau po išsamaus procedūros išaiškinimo šeima nusprendė, kad darys viską, jog abi mergaitės turėtų šansą gyventi“.

Rezus izoimunizacija – tai būklė, galinti atsirasti nėštumo metu, kai motina yra rezus neigiama, o vaisius rezus teigiamas, aiškinama Kauno klinikų pranešime. Ji diagnozuojama nustačius antikūnus prieš rezus faktorių nėščiosios kraujyje. Antikūnai, iš motinos organizmo per placentą patekę į vaisiaus kraujotaką, pradeda ardyti vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius, todėl prasideda mažakraujystė. Vaisiaus ir nėštumo baigties prognozė priklauso nuo vaisiaus pažeidimo diagnozavimo laiko, pažeidimo sunkumo ir tinkamos nėščiosios priežiūros. Gydytoja pabrėžia, kad labai svarbu, kad rezus neigiama nėščioji, kurios organizme randama antikūnų, būtų laiku nusiųsta konsultuotis ir gimdyti į Perinatologijos centrą.

Vaisiui, kuriam buvo nustatyta patologija, dar negimus buvo keturis kartus perpiltas kraujas. Pirmą kartą kordocentezė ir intrauterinis kraujo perpylimas atlikti anksti – 25 nėštumo savaitę. Plona adata, kuri buvo įvesta į virkštelę, gydytojai leido kraują, tuo pačiu metu buvo stebima vaisiaus būklė. Toks sudėtingas procesas, kuomet kraujas perpilamas dar įsčiose esantiems dvyniams, išgelbėjęs dar negimusios mergaitės gyvybę, Lietuvoje buvo atliktas pirmą kartą, Europoje atliekami ypač retai, keliuose centruose, skelbia Kauno klinikos.

Šiuo metu jau sveikas mergaites ant rankų supanti Kristina dėkoja visam Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos ir Neonatologijos klinikos personalui, kurie padėjo šeimai sulaukti taip išsvajoto stebuklo.

„Septynias savaites praleidus Kauno klinikose, gimė dvi visiškai sveikos ir nuostabios mergaitės. Po gimimo Neonatologijos klinikos gydytojai dar kartą atliko kraujo perpylimą, po kurio sėkmingai galėjome keliauti namo. Mergaitės auga gerai, neturime jokių sveikatos problemų, o visiems gydytojams ir, žinoma, kraujo donorams, nuoširdžiai dėkojame už mūsų dvynukių sveikatą ir gyvybę“, – dėkojo moteris.

Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumo patologijos sektoriaus vadovė, gydytoja akušerė ginekologė doc. Regina Mačiulevičienė pabrėžia, kad be pačios šeimos ryžto išsaugoti abiejų dukrelių gyvybes ir sutikimo, jog būtų atliekamos visos vaisių gelbėjančios gydymo procedūros, tokios laimingos istorijos pabaigos nebūtų.

„Ši procedūra – daugiadalykės gydytojų komandos darbas, todėl negalime pamiršti ir Kauno klinikų Kraujo centro pagalbos. Vadovė dr. Diana Remeikienė ir gydytoja dr. Dalia Toločkienė bei jų komanda skubiai sureagavo į šią situaciją ir darė viską, jog kraujo atsargos, sukauptos iš kraujo donorų, mus ir šeimą pasiektų laiku. Jeigu ne kraujo donorai, tokios sudėtingos procedūros mes nebūtume galėję šeimai net pasiūlyti“, – kraujo donorų indėlio ir pakankamų kraujo atsargų ligoninėje svarbą pabrėžia doc. R. Mačiulevičienė.