Policijos duomenimis, balandžio 2 d. apie 6.35 val. Panevėžyje iš vilkiko „SCANIA“ pavogta 450 litrų dyzelinio kuro. Transporto priemonė stovėjo nerakintoje teritorijoje.

Turtinė žala siekia 779,55 eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Alytuje, Naujojoje g., esančioje degalinėje, sidabrinės spalvos automobiliu „Audi A4” atvykusi moteris įpylė dyzelinio kuro į automobilį ir pasišalino nesumokėjusi.

Nuostolis daugiau nei 70 eurų.

Asmenis, žinančius ar atpažinusius užfiksuotą moterį ir galinčius nurodyti jos anketinius duomenis, policija prašo informuoti Alytaus apskr. VPK Veiklos skyriaus vyriausiąjį tyrėją Robertą Stanaitį tel. +370 700 65716, el. paštu robertas.stanaitis@policija.lt arba skubios pagalbos tarnybų telefonu 112

Balandžio 10–17 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,57 euro, arba dviem centais daugiau nei prieš savaitę, o dyzelinis kuras pigo centu iki 1,44 euro.

LEA pažymi, kad dyzelino kaina Lietuvoje pirmą kartą nuo 2021-ųjų rudens yra mažesnė nei Lenkijoje, kur jo litro kaina siekia 1,45 euro. Benzinas Lenkijoje per savaitę brango dviem centais, iki 1,47 euro.

Lietuvoje degalai taip pat išlieka pigiausi Baltijos šalyse.

Latvijoje benzino kaina nesikeitė ir išliko 1,64 euro, dyzelinis kuras pigo 3 centais iki 1,53 euro, Estijoje vidutinė degalų kaina kaina per savaitę nekito: benzino litras kainavo 1,69, dyzelinio kuro – 1,57 euro.

Vokietijoje benzino kaina išliko 1,88 euro, dyzelinas atpigo 2 centais ir vidutiniškai kainavo 1,69 euro.

Kaip pastebi LEA, degalų kaina Lietuvoje šiuo metu yra 10 proc. mažesnė nei praėjusių metų balandžio pradžioje, kai benzinas kainavo 1,7, o dyzelinis kuras – 1,78 euro.

Didmeninė benzino kaina Lietuvoje balandžio 1–17 dienomis dienomis sumažėjo 2, centais, o dyzelino – 3 centais.

„Brent“ nafta per savaitę brango 0,9 proc. ir vidutiniškai kainavo 87 JAV dolerių už barelį, „Urals“ kaina padidėjo 13,7 proc. iki 67,1 JAV dolerio.

Sausio 30–vasario 6 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,51 euro arba vienu euro centu mažiau nei prieš savaitę, o dyzelinis kuras atpigo dviem centais, iki 1,67 euro.

Degalai Lietuvoje išlieka pigiausi Baltijos šalyse, nurodo LEA.

Latvijoje benzino kaina tuo pačiu metu nesikeitė ir buvo 1,65 euro, dyzelinis kuras atpigo 4 centais, iki 1,71 euro. Estijoje benzinas brango nežymiai, nuo 1,76 iki 1,77 euro, dyzelinio kuro kaina didėjo 2 centais, iki 1,82 euro.

Lenkijoje benzinas per savaitę atpigo vienu centu, iki 1,41 euro, dyzelinio kuro kaina nesikeitė ir buvo 1,62 euro. Vokietijoje benzino kaina mažėjo 4 centais iki 1,80 euro, o dyzelinis kuras atpigo 5 centais, iki 1,80 euro.

„Brent“ nafta praėjusią savaitę atpigo 5 proc. ir vidutiniškai kainavo 82,2 JAV dolerio už barelį, „Urals“ pigo 8,5 proc. iki 52,7 JAV dolerio.

Anot LEA, „Brent“ naftos kaina žemiau 90 JAV dolerių ribos laikosi pastarąsias 11 savaičių (lapkričio 22–vasario 6 dienomis.

Gruodžio 5–12 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,56 euro, o dyzelinio kuro kaina siekė 1,71 euro. Gruodį benzino vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo 5, dyzelino – 7 centais, benzinas 17 savaitę iš eilės kainuoja mažiau nei dyzelinis kuras.

Degalai Lietuvoje ir toliau išlieka pigiausi Baltijos šalyse.

Latvijoje degalai per savaitę atpigo 5 centais: benzinas – iki 1,64 euro, dyzelinis kuras – iki 1,70 euro, Estijoje benzino vidutinė kaina sumažėjo 4 centais, iki 1,76 euro, o dyzelinis kuras – 9 centais, iki 1,76 euro.

Lenkijoje benzinas tuo pačiu metu pabrango centu, iki 1,4 euro, dyzelinis kuras centu atpigo, iki 1,63 euro, Vokietijoje abiejų rūšių degalai pigo 8 centais: benzinas – iki 1,72 euro, dyzelinis kuras – iki 1,78 euro.

Didmeninė benzino kaina Lietuvoje, perdirbėjos „Orlen Lietuva“ duomenimis, per mėnesį iki gruodžio 12-osios nukrito 0,3 euro už litrą, o dyzelino kaina gruodžio 2–12 dienomis mažėjo 0,15 euro.

Žaliavinės naftos kainos per savaitę mažėjo: „Brent“ nafta pigo 5,4 JAV dolerio už barelį, „Urals“ – 7,1 JAV dolerio.

Lapkričio 21–gruodžio 12 dienomis „Brent“ naftos kaina buvo mažesnė nei 90 JAV dolerių už barelį – paskutinį kartą visą savaitę tokios kainos fiksuotos šių metų sausio 3–24 dienomis. 

Įtariamuosius policija sulaikė tirdama anksčiau įvykdytas kuro vagystes, vyrai įtariami iš viso įvykdę septynias kuro vagystes, trečiadienį pranešė Klaipėdos apskrities policija.

Balandžio 29-osios rytą, apie 7.24 val., buvo pranešta, kad Klaipėdos rajone, Radailių kaime, iš įmonei priklausančios savaeigės gręžimo mašinos SR35T, stovėjusios neaptvertoje statybų aikštelėje, buvo pavogta apie 230 litrų dyzelinio kuro. Žala – apie 420 eurų.

Tą pačią dieną gautas pranešimas, kad kitoje Radailių kaimo vietoje, iš ekskavatoriaus JCB buvo pavogta apie 150 litrų dyzelinio kuro ir sugadintas kuro bako dangtelis. Žala įmonei – 460 eurų.

Be to, Trušelių kaime iš įmonėms priklausančių dviejų ekskavatorių, stovėjusių statybos objekte, kuro bakų pavogta 350 litrų dyzelinio kuro ir keturios talpos, kuriose buvo apie 120 litrų dyzelinio kuro. Žala įmonėms – apie 917 eurų.

Dėl vagysčių buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Tai buvo ne pirmos kuro vagystės, įvykdytos Klaipėdos rajone per pastaruosius du mėnesius. Jas aiškindamiesi Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai balandžio 29-sios paryčiais Mazūriškių kaime, miškelyje prie vandens telkinio, sulaikė du 1988 ir 1979 metais gimusius vyrus.

Prie jų buvo rasta apie 700 litrų galbūt vogto dyzelinio kuro. Vyrai sulaikyti ir uždaryti į areštinę. Griežčiausia įtariamiesiems gresianti bausmė – iki trejų metų nelaisvės.

Koziris – kaina

Šiuo metu dėl lyderio pozicijos grumiasi dvi pagrindinės technologijos: baterijose kaupiama arba vandenilio degalų elementų gaminama energija maitinamos elektros pavaros.

Ekspertai pažymi, kad vienos iš jų dominavimą galėtų lemti tik pastebimai kritusi kaina.

„Citroen“ yra viena iš nedaugelio bendrovių, kurios jau dabar yra gerai pasiruošusios abiem ateities scenarijams. Prancūzijos gamintojas ne tik siūlo išskirtinai plačią elektra varomų komercinių automobilių gamą, kurioje kiekvienas verslininkas gali išsirinkti geriausiai jo veiklos sričiai tinkantį modelį, bet ir pirmasis pradėjo vandenilio degalų elementais varomo „e-Jumpy Hydrogen“ serijinę gamybą.

Viskas pagrįsta ekonominiais skaičiavimais – tiek gamintojai, tiek pirkėjai renkasi racionalius sprendimus.

Pastarasis modelis skirtas įmonėms, kurioms nepakanka „e-Jumpy“ montuojamos 75 kWh talpos baterijos ir viena įkrova nuvažiuojamo 330 km atstumo. Abiejų modelių ratus suka toks pat 100 kW galios elektros variklis, tačiau versija su vandenilio elementais gali įveikti daugiau nei 400 km, o jei ir tektų sustoti, papildyti bakus truks vos tris minutes.

Prancūzijos bendrovė planuoja ateitį, kurioje vandenilio degalų elementų technologija bus plačiai taikoma tolimesniems maršrutams skirtuose komerciniuose automobiliuose, o elektromobiliai daugiausia naudojami miestuose ir jų prieigose.

Kartu klientams vis dar suteikiama galimybė rinktis ir „Euro 6“ emisijos normą atitinkančius modernius dyzelinius variklius, kurių išvystoma galia siekia nuo 100 iki 180 AG.

Išimtimi tapo tik keleiviams vežti skirti modeliai, kurie nuo 2022-ųjų komplektuojami tik su elektros motorais.

Problema: infrastruktūra

Transporto nuomos bendrovės „Sixt Lietuva“ pardavimo vadovas Valdas Stanislovaitis įsitikinęs: komerciniai automobiliai su vidaus degimo varikliais artimiausiais metais dar tikrai niekur nedings.

Anot pašnekovo, viskas pagrįsta abipusiais ekonominiais skaičiavimais – tiek automobilių gamintojai, tiek ir pirkėjai visuomet linkę imtis racionalių sprendimų.

„Automobilių gamintojus spaudžia didžiuliai taršos mokesčiai. Manau, tai viena iš priežasčių, lėmusių „Citroen“ sprendimą atsisakyti M1 klasės keleivinių automobilių su vidaus degimo varikliais“, – komentavo rinkos ekspertas.

V.Stanislovaitis pažymėjo, kad didžiulę dyzeliniais varikliais varomų komercinių automobilių paklausą Lietuvoje lemia iki šiol taikomi santykinai nedideli mokesčiai. Be to, įvertinę dar ir gerokai aukštesnę pradinę elektra varomų komercinių modelių įsigijimo kainą, verslininkai dažniausiai renkasi mažiau technologiškai pažangų, tačiau pigesnį variantą.

„Akivaizdu: jeigu už 20 tūkst. eurų galima įsigyti įprastą dyzeliuką-furgoną, mažai kas ryšis atseikėti 40 tūkst. už varomą elektra. Atsipirks jis negreitai, dar yra papildomų nepatogumų – kaip ribotas nuvažiuojamas atstumas“, – konstatavo pašnekovas.

Pasak V.Stanislovaičio, iki šiol didelė problema yra elektromobiliams skirtos infrastruktūros plėtra. Įkrovimo stotelių trūksta ir jos ne visuomet veikia. Verslininkams tai – papildoma rizika.

Paskata – subsidijos

Išimtis – valstybinės institucijos, kurios tiesiog priverstos pereiti prie ekologiško transporto.

Pagal Aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymą, ne mažiau kaip pusė šiemet per viešuosius pirkimus įsigytų automobilių turės būti mažai taršūs. Nuo 2023-iųjų ši proporcija dar labiau didės.

„Valstybinės įstaigos priverstos pirkti ekologiškus, tačiau brangesnius automobilius. Kitos išeities nėra, nes Lietuva, kaip ES valstybė narė, yra įsipareigojusi mažinti taršą. Galiausiai tai palies ir privačias įmones“, – kalbėjo V.Stanislovaitis.

Yra verslininkų, kurie pereiti prie naujų technologijų ryžtasi ir negąsdinami taršos mokesčių. V.Stanislovaitis teigė, kad vienai įmonei jo atstovaujama bendrovė perdavė net penkiolika elektra varomų furgonų. Automobiliai daugiausia naudojami mieste, o baterijoms įkrauti įmonės teritorijoje įrengtos stotelės.

„Jie paskaičiavo, kad elektra varomi furgonai atsipirks. Viešosios infrastruktūros neužtektų, tačiau kartu su automobiliais pavyko gauti ir įkrovimo stotelių. Dieną furgonai važiuos, o naktį bus statomi įkrauti. Per dieną nuvažiuojant bent 150 km, mažesnės išlaidos energijai atsipirks“, – kalbėjo pašnekovas.

Įmones pastūmėti pirkti elektra varomus komercinius automobilius gali ir valstybės skiriamos subsidijos. Paraiškų teikimo tvarka gerokai sudėtingesnė nei privatiems asmenims, tačiau jas pildyti verta. Iš įsigijimo kainos atėmus 5 tūkst. eurų siekiančią kompensacinę išmoką, komercinis elektromobilis, anot eksperto, tampa patraukliu pasiūlymu.

Pavyzdžiui, už naują „Citroen e-Jumpy“ iš Aplinkos projektų valdymo agentūros gavus 4 tūkst. eurų kompensacinę išmoką, pirkinio kaina susitraukia iki 39 tūkst. eurų. Dar 1 tūkst. eurų įmonės gali gauti už kiekvieną utilizuoti perduotą ir išregistruotą transporto priemonę.

Hibridai neperspektyvūs

V.Stanislovaitis pastebėjo, kad perėjimas prie elektra varomo komercinio transporto – neišvengiamas.

Ar tai bus baterijoje sukaupta energija varomi automobiliai, ar modeliai su vandenilio degalų elementais, rinkos eksperto nuomone, priklausys nuo to, kuri technologija greičiau taps patraukli verslininkams.

„Laimės ta technologija, kuri labiau atpigs. Nemanau, kad įmonės rinksis vandeniliu ar baterijose sukaupta energija varomus automobilius pagal veiklos sritį ar nuvažiuojamą atstumą. Tobulėjant abiem variantams, galiausiai paaiškės, kuriuo iš jų naudojantis vieno nuvažiuoto kilometro kaina mažesnė, ir tai bus lemiantis veiksnys“, – sakė rinkos ekspertas.

Iki šiol komerciniame transporte neprigijusios hibridinės pavaros, V.Stanislovaičio manymu, vargu ar išpopuliarės. Pašnekovas abejojo, ar automobilių gamintojai dar ryšis į tai investuoti. Žvelgiant į ateitį, racionaliau būtų susikoncentruoti į vien elektra varomų modelių tobulinimą.

„Komerciniais automobiliais įveikiami dideli atstumai, o tokiose kelionėse iš hibridinės pavaros mažai naudos. Daug važinėjant užmiestyje ar tarpmiestiniais maršrutais ši technologija – visiškai neefektyvi. Tik naudotum degalus ir nuolatos vežiotumeisi papildomą svorį“, – aiškino ekspertas.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tvirtina, kad dėl nuolat brangstančių degalų, mūsų vežėjai priversti degalus piltis kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Baltarusijoje.

„Taip mūsų šalies biudžetas praranda papildomas pajamas. Dar pernai gruodį siūlėme premjerei ir finansų ministrei spręsti šį iššūkį pritaikant kitose Vakarų šalyse naudojamą praktiką – grąžinti sunkiasvorių transporto priemonių savininkams dalį sumokėto akcizo už dyzelinį kurą. Tikimės, kad į šį pasiūlymą bus atsižvelgta, o įvertindama didelę infliaciją, Vyriausybė sumažins ir patį akcizą visiems degalams“, – sakė Z. Buivydas.

Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, šiuo metu akcizas dyzeliniam kurui Lenkijoje siekia 330 eurų tūkstančiui litrų, Lietuvoje – 372 eurus tūkstančiui litrų dyzelinio kuro. Lenkijoje akcizas dyzeliniam kurui atitinka minimalų ES reikalavimą, tuo metu Lietuvoje akcizas dyzeliniam kurui yra beveik 13 proc. didesnis nei Lenkijoje ir ES minimumas. Todėl mūsų šalies vežėjai priversti vis dažniau piltis degalus kaimyninėse šalyse ir taip papildyti Lenkijos, Baltarusijos ir kitų šalių biudžetus.

Be to, Lietuvoje jau kitąmet norima didinti dyzelino akcizą: nuo 2023 m. – iki 410 Eur už 1 tūkst. litrų (dabar – 372 Eur), nuo 2024 m. – iki 466 Eur, o nuo 2025 m. – iki 500 Eur.

Dalis Vakarų Europos valstybių užsienio šalių vežėjams, vykdantiems krovinių pervežimus, kurių svoris viršija 7,5 tonos, grąžina dalį sumokėto akcizo dyzelininiam kurui. Pavyzdžiui, Belgija grąžina apie 0,2269 Eur už litrą, Prancūzija – 0,1571 Eur, Ispanija – apie 0,049 Eur, Italija – 0,21418 Eur, Slovėnija – 0,05767 Eur už litrą. Šiuo pavyzdžiu „Linava“ siūlo pasekti ir Lietuvai.

Lietuvoje veikia atskira rūšis verslo paslaugų, padedanti vežėjams susigrąžinti dalį sumokėto akcizo ir PVM iš užsienio šalių.

Priėmus sprendimą sugrąžinti dalį akcizo vežėjams už įsigytus degalus Lietuvoje, mūsų šalis taptų patrauklesnė užsienio šalių vežėjams.

„Priėmus sprendimą sugrąžinti dalį akcizo vežėjams už įsigytus degalus Lietuvoje, mūsų šalis taptų patrauklesnė užsienio šalių vežėjams, būtų daugiau surenkama pajamų už akcizą degalams, daugiau pinigų liktų mūsų šalies ekonomikoje. Tai būtų naudinga ir Lietuvos biudžetui, ir vietiniam verslui, užsiimančiam degalų prekyba“, – sakė „Linavos“ viceprezidentas, bendrovės „Minjotra“ vadovas Vytas Bučinskas.

Akcizai užima antrą vietą po PVM Lietuvos biudžeto pajamų struktūroje, todėl, ekonomistų vertinimu, akcizų politikoje reikia vadovautis konkurencingumo principu – jei kitos ES valstybės taiko tam tikras lengvatines verslui praktikas, analogiškai turi elgtis ir Lietuva.

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdančiojo direktoriaus Vido Šukio skaičiavimais, viena pasienio degalinė dėl pigesnių degalų Lenkijoje vidutiniškai praranda apie 15 tūkst. litrų neužpiltų degalų per parą. Vadinasi, Lietuvos biudžetas vien iš vienos pasienio degalinės gali netekti apie 5,6 tūkst. eurų akcizo mokesčių per parą, 3,6 tūkst. PVM eurų per parą. Taigi vienos paros praradimas vien tik iš vienos pasienio degalinės šalies biudžetui – apie 9,2 tūkst. eurų per parą. V. Šukio teigimu, vien važiuojant į Lenkiją pasienio regione galima suskaičiuoti apie 25 degalines Lietuvos pusėje.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas nurodo, kad dyzelinio kuro įperkamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o nelegalaus kuro prieinamumas Lietuvos gyventojams – vienas didžiausių. Tad siūlomas dyzelinio kuro akcizo didinimas turėtų tik padidinti vadinamojo „šešėlio“ plitimą degalų sektoriuje.

Šį kartą įkliuvo du devyniolikmečiai prieniškiai. Vienas – iš pačių Prienų, kitas – iš vieno Prienų rajono Ašmintos seniūnijos kaimo.

Abu vagiliauja nuo keturiolikos-penkiolikos metų. Tačiau iki pilnametystės vis būdavo atiduodami motinų priežiūrai, skiriant laisvės apribojimus – naktimis būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, kaip tai dviprasmiškai, turint galvoje, kad jie nusikaltimus darė ir toliau, beskambėtų.

Vienas iš jų tokį Alytaus teismo Prienų rūmų nuosprendį išgirdo ir šiemet gegužę, kuriuo buvo įpareigotas ne tik naktimis būti namuose, bet ir per pusmetį neatlygintinai išdirbti 60 valandų įstaigose, kurios rūpinasi sergančiais, neįgaliais bei senyvo amžiaus asmenimis. Tačiau tai netrukdė ir toliau vagiliauti. Pastarąjį kartą tokį įtarimą Prienų policija jam pareiškė vos prieš mėnesį. O jo bendrininkui – vos prieš kelias dienas iki įsisukimo į minėtos Jonučiuose įsikūrusios bendrovės teritoriją.

Pirmieji neprašytų svečių pėdsakai čia buvo pastebėti šeštadienio vakare, aptikus atsuktus dviejų vilkikų kuro bakus. Viename iš jų paryčiais pasigesta 300 litrų dyzelinio kuro. Tada bendrovės direktorius ir nusprendė peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus. Šie buvo įamžinę tris asmenis, naktį iš šeštadienio į sekmadienį kelias valandas laksčiusius įmonės teritorijoje su plastikiniais bakeliais pirmyn ir atgal.

Sekmadienį nuspręsta sumontuoti papildomas kameras, reaguojančias į judesį. Pirmadienį peržiūrėjus vaizdo įrašus, vėl pastebėti trys asmenys, vaikštantys po įmonės teritoriją, kurioje paprastai naktimis stovi apie 20 vilkikų su pilnais kuro bakais. Panašu, kad apsižiūrinėta, rengiantis dar didesnei vagystei.

Nusprendus nuo pirmadienio vakaro stebėti, ką fiksuoja kameros tiesiogiai, šis įtarimas pasitvirtino. Po gerų pusantrų valandų laukimo atvyko du automobiliai. Kaip paaiškėjo vėliau, – „VW Passat“ ir „VW Polo“. Vieną iš jų, kurio valstybiniai numeriai buvo uždengti, bendrovės direktorius nusprendė pasekti. Pajutęs kažką negero, sekamo automobilio vairuotojas įsuko į vieną Garliavos Gedimino gatvės aikštelę, kurioje netrukus pasirodė ir bendrovės direktoriaus išsikviesti policijos patruliai. 

Iki to laiko bebaimis verslininkas jau buvo atidaręs sekamo automobilio, kurio viduje sėdėjo du sutrikę ir išsigandę jaunuoliai, dureles ir užfiksavęs jo gale sudėtus plastikinius bakelius ir iškalbingas žarnas.

Prieš pasirodant policijai, demaskuotieji dar spėjo prisipažinti, kad vogė iš bendrovės dyzelinį kurą. Ir bandė prašyti nekviesti pareigūnų, žadėdami atlyginti padarytą žalą.

Preliminariais duomenimis, ji viršija 1500 eurų. Pavogta ne tik apie 1200 litrų dyzelinio kuro, bet ir apgadinta bendrovės teritoriją juosianti tvora, asfalto danga bei vilkikų kuro užraktai.

Sulaikius įtariamuosius šia didelio masto vagyste, bus sprendžiama, ar kreiptis į teismą dėl jų suėmimo, ar apsiriboti intensyvia jų priežiūra apykojės pagalba.

Neatmetama, kad įtariamųjų šioje byloje bus ir daugiau. Ir ne vien dėl to, kad vaizdo įrašuose užfiksuoti daugiau nei du vagys.  

Pradėtam ikiteisminiam tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuroras Vidas Kilinskas. Įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų. O Kauno policija linkusi akcentuoti, kad, nors šis atvejis ir baigėsi laimingai, patiems sulaikinėti įtartinų asmenų nereikėtų. Geriau tokiais atvejais nedelsiant kviesti pagalbą.

Kaip pranešė Policijos departamentas, incidentas įvyko ketvirtadienio vakarą tarpstotėje Kuršėnai – Papilė 21-ame kilometre.

Nuostolis nustatinėjamas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.