Kokia sporto ateitis laukia – neaišku. Apie sporto ateitį klausta sporto federacijų, asociacijų vadovų nuomonės bei kalbinti valdžios atstovai.

„Sprendimas  skirti laikiną ministrą nėra geras visai sporto (kaip ir švietimo)  sistemai. Todėl, tas laikinumas nusimato pakankamai ilgas“, – teigė Nacionalinės sporto federacijų asociacijos direktorius Edis Urbanavičius.

Kokia nusimato sportininkų ateitis,  pavaduojanti ministrė atsakyti negali.

„Ar teko bendrauti su sporto federacijomis, sportininkais atletais, išklausyti jų nuomonę?“ – klausė žurnalistas.

„Pagrindinis dalykas – šias pareigas turiu laikinai – dar tik antra savaitė. Su komanda sėdime, aptariame, kokias turime reformas, vasaros metu matome nemažai einamų dalykų, kuriuos būtina jau per vasarą padaryti “, – kalbėjo teisingumo ministrė, laikinai einanti švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Neišgirdęs atsakymo į klausimą, žurnalistas bandė teirautis dar kartą: „Su jokiais atletais kol kas nesusitikote?“ 

„Gaunu nemažai laiškų iš atskirų klausimų. Turime atsiminti, kad šiuo metu realizuojamos netgi kelios reformos, kalbame apie įtraukųjį ugdymą, tarpinius egzaminus–patikrinimus“, – ir toliau  aptakiai kalbėjo E. Dobrowolska.

Sporto bendruomenės atstovai jau ne vienerius metus tikisi iš valdžios stabilumo, tačiau panašu, kad visuomet išeina  atvirkščiai.

„Mes nematome, kol kas iš ministerijos pusės labiausiai jau treti metai strategiškumo. Mes jo taip ir neišvystėme, nors apie tai visą laiką kalbėjome. Nėra kriterijų patvirtintų sporto infrastruktūrai. Jau treti metai įpusėjo. Tai yra įrašyta Vyriausybės programoje“, – akcentavo E. Urbanavičius.

Sporto sritį kuruojantis viceministras Linas Obcarskas ramina atletus, kad darbai nesustos, nors pripažįsta, kad dvi ministerijas kuruojančiai E. Dobrowolskai užduotis – ne iš lengvųjų.

„Kiek pavyksta, turbūt tiek ji ir įsigilins. Be abejo, ta sritis ypatingai plati: ir švietimas, ir mokslas, ir sportas“, – ministrę bandė  teisinti  L. Obcarskas.

Buvusi ministrė tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniuose forumuose aktyviai pasisakė prie rusų ir baltarusių sportininkų grąžinimą į tarptautinius turnyrus. Kaip bus dabar, irgi kol kas neaišku.

„Kreiptąsi į federacijas ir į tarptautinį olimpinį komitetą bandant nuveikti darbus ES lygmeniu. Dabar šie darbai greičiausiai sustos, nes ji asmeniškai ant savęs buvo pasiėmusi šiuos darbus“, – sakė baidarininkas, Nacionalinės sportininkų asociacijos generalinis sekretorius Mindaugas Maldonis.

Pasak viceministro griežta Lietuvos pozicija dėl rusų ir baltarusių sportininkų – nesikeičia.

„Išlaikome visą tą patį darbo stilių. Deriname viską su mūsų sporto organizacijomis, su tarptautiniu olimpiniu komitetu, su parolimpinių komitetu, taip pat su tarptautiniais partneriais. Niekas nesikeičia, stilius tas pats“, – teigė L. Obcarskas.

Jau birželio 21 dieną Lenkijoje startuos vienas svarbiausių sezono sporto renginių – Europos žaidynės, kuriose Lietuvai atstovaus apie 130 atletų.

Švietimo ir mokslo ministerijos trečiadienį parengtame Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad 47-ių E. Urbanavičius bus atleistas liepos 16 dieną.

Nuo kitos dienos jo pareigas turėtų perimti departamento vyresnioji patarėja Kornelija Tiesnesytė.

KKSD direktoriaus kadencija trunka ketverius metus. E. Urbanavičius į šias pareigas buvo paskirtas 2014 metų liepą.

Jis yra dirbęs valstybės įmonėje „Valstybinė radijo dažnių tarnyba“, vėliau užėmė įvairias pareigas Ryšių reguliavimo tarnyboje. Iki tapimo KKSD direktoriumi E. Urbanavičius dirbo šios tarnybos Inspektavimo skyriaus vedėju.

Jis taip pat yra buvęs Lietuvos rankinio federacijos vadovu, taip pat yra dirbęs viešosios įstaigos „Vilniaus rankinio centras“ valdybos pirmininku.

Teismo prašoma panaikinti KKSD direktoriaus Edžio Urbanavičiaus skirtą papeikimą KKSD dirbančiam Aivarui Salamakinui, kuris, taip pat vadovaudamas Kūno Kultūros ir sporto rėmimo fondui, viešai išsakė kritiką KKSD ir gavo papeikimą, nes, pasak KKSD, nesilaikė darbuotojams taikomų reikalavimų.

„Man nekyla jokių abejonių, kad šis papeikimas susijęs su permainomis fonde, kuriam pradėjau vadovauti. Tokiais grubiais metodais siekiama ne tik nebeleisti reikšti departamento vadovybei nepatogios nuomonės viešai, bet ir galimai daryti spaudimą man, kaip fondo vadovui“, – išplatintame pranešime teigia A. Salamakinas.

Kritikuoti nėra problemos, tegu kritikuoja, kas nori, mane kritikuoja jau ketvirti metai visur, bet kritikai turi būti pagrindas.

KKSD Kūno kultūros ir sporto strategijos skyriaus patarėjas A. Salamakinas į teismą kreipėsi iš departamento generalinio direktoriaus liepos pabaigoje sulaukęs raštiško papeikimo dėl nesuderintų veiksmų, susijusių su departamento fondo tarybos veikla bei išsakytos nuomonės viešai apie problematiką sporte ir fondo veikloje.

Jam papeikimą paskyręs E. Urbanavičius sako, kad kalbėdamas apie įstaigą, kuriai atstovauja, A. Salamakinas turėjo laikytis tam tikrų taisyklių.

„Atstovas atstovauja, o ne kritikuoja“, – sakė E. Urbanavičius.

Pasak jo, nepaisant išsiskyrusio požiūrio, keblumų bendraujant darbiniais reikalais su A. Salamakinu nekyla.

„Kritikuoti nėra problemos, tegu kritikuoja, kas nori, mane kritikuoja jau ketvirti metai visur, bet kritikai turi būti pagrindas. Antras dalykas, tai nebuvo kritika, tai buvo... švelniai pasakysiu – tikrovės neatitinkanti informacija“, – kalbėjo KKSD direktorius.

Sporto metus Kaune įamžins jubiliejinės – 10-osios – Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, Tarptautinės vaikų žaidynės bei kiti renginiai. Juose laukiama kelių tūkstančių atletų iš viso pasaulio.

Ryškiausios Lietuvos sporto žvaigždės gyvena permainomis, susijusiomis su rengiamais naujais Sporto įstatymais, numatomu rentų nusipelniusiems atletams mažėjimu. Šurmuliuoja ir trenerių cechas, sunerimęs dėl esą kilusio pavojaus rengiant jaunąją olimpiečių pamainą.

Apie šias bei kitas sporto aktualijas mintimis su "Kauno diena" pasidalijo Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius E.Urbanavičius.

– Netrukus baigsis tretieji jūsų vadovavimo šalies sportui metai. Iki kadencijos pabaigos lieka vieni metai. Ar esate patenkintas tuo, kas nuveikta?

– Šį laikotarpį vertinu dvejopai. Pamenu, kai 2014-aisiais užėmiau postą, buvau kupinas entuziazmo. Smagu, kad jo liko iki šiol. Procesai, reformos, kurias mes inicijavome, skatina eiti į priekį. Pagrindinis tikslas, kurį iškėliau vos atėjęs – stiprinti sporto reguliavimo aspektus tarp vyriausybinio ir nevyriausybinio sektoriaus, aiškiai atskiriant kompetencijas ir funkcijas. Turi būti įdiegti aiškūs kriterijai. Taip pat siekiame stiprinti sporto nevyriausybinių organizacijų galias tiek įstatymiškai, tiek finansiškai. Drauge koreguojame valstybės funkcijas sporto valdymo srityje. Norime, kad mūsų sritis būtų atstovaujama atskiros Sporto ministerijos, kaip yra daugelyje užsienio valstybių. Visais aspektais aktyviai bendraujame tiek politiniu lygiu, tiek su savo bendruomenės atstovais – sporto šakų federacijomis, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK).

– Tai, kad 2017-ieji paskelbti Sporto metais – labiau formalumas ar reikšmingas jūsų kuruojamos srities įvertinimas?

– Tai nėra formalus dalykas. Džiugu, kad Seimas dar pernai, pabrėždamas sporto svarbą visuomenei ir valstybei, šiuos metus paskelbė Sporto metais. Gal visuomenės dar nepasiekė atgarsiai, bet yra parengtas priemonių ir veiksmų planas, kuris jau įgyvendinamas. Jis apima ne vieną dešimtį renginių ir konkrečių žingsnių populiarinant sportą, sveiką gyvenimo būdą ir kitas sritis.

– Galbūt simboliška, bet šie metai prasidėjo triukšmingai. Ypač didelio atgarsio sulaukė Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) arba sportininkų rengimo reforma. Nemažai žinomų trenerių išreiškė nuogąstavimą, kad permainos sugriaus olimpinės pamainos rengimo sistemą. Ar tos baimės pagrįstos?

Pabrėšiu, kad nei sportininkai, nei treneriai nebus nuskriausti.

– Apie tai daug diskutavome tiek su treneriais, tiek su Seimo atstovais. Manau, kad apgynėme savo nuostatas ir pozicijas. Ši reforma brendo seniai, bet jai reikėjo ryžtis. Iš įvairių šaltinių buvo daugybė indikacijų, kad sistemai trūksta skaidrumo, atitikimo teisės aktams, vyksta funkcijų ar etatų dubliavimas. Valstybė pasirinko nuosaikesnį reformų variantą, tad pakeitimai vyks dviem etapais. Prasidėjus reformai, LOSC liko tik apie 60 sportininkų, kurie yra išlaikomi valstybės. Tai paskutiniai metai, kai valstybė juos ruošia. Palaipsniui pereinama prie kur kas skaidresnio programinio finansavimo, kurio kriterijai yra aiškūs ir konkretūs. Pabrėšiu, kad nei sportininkai, nei treneriai nebus nuskriausti. Juk triukšmas ir kilo todėl, kad buvo baiminamasi, jog dėl reformos sportininkai ir visa jų rengimo sistema neteks finansavimo šaltinių. Mes aiškiai parodėme ir įrodėme, kad šaltiniai yra ir jie nebūtinai – iš valstybės biudžeto. Šiuo metu yra 2 mln. eurų LTOK biudžete, skiriamų federacijoms, kurios ir rūpinasi sporto pamainos ugdymu.

– Greta šių reformų neseniai nuvilnijo ir olimpinės čempionės Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės bei kitų tituluotų sportininkų pareiškimai apie planuojamą karjeros pabaigą, jei bus priimtos įstatymų pataisos, pagal kurias bus peržiūrėta rentų mokėjimo tvarka. Ar reali grėsmė, kad baimindamiesi drastiškai sumažėsiančių išmokų už praeities pergales žinomi atletai pasitrauks iš sporto?

– Buvo daug nesusišnekėjimo. Gali būti, kad sportininkams nepakankamai išaiškinta, ką ir kaip planuojama keisti. Todėl sulaukėme tokios skubotos reakcijos. Šiuo metu, manau, kad masinio pasitraukimo pavojaus nėra. Žinoma, niekas negali uždrausti sportininkui baigti karjeros. Tačiau tai nutiks ne dėl rentų. Galiu patikinti, kad atgaline data rentos ir kitos išmokos nusipelniusiems atletams mažinamos nebus. Visi jie gaus tai, ką gaudavo iki šiol. Permainos palies tik ateities pasiekimus. Kalbame ne vien apie išmokų mažinimus. Tiesiog jos bus diferencijuotos, atsižvelgiant į tai, kur tie laimėjimai buvo pasiekti – tarkime, prestižiškiausiame sporto renginyje olimpinėse žaidynėse ar kažkurios sporto šakos Europos pirmenybėse. Atsiras naujos išmokos jauniems perspektyviems sportininkams. Visur siekiame paprastumo ir aiškumo, kad patys sporto žmonės tiksliai žinotų, ko ir kur gali tikėtis. Savo reformose remiamės Skandinavijos, kitų užsienio šalių patirtimi.

– Jau šį mėnesį Kaune nuvilnys 10-osios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, liepą į Kauną suvažiuos per 1,5 tūkst. jaunųjų atletų iš maždaug 90-ies pasaulio miestų. Kokią reikšmę teikiate šiems renginiams?

– Tai bus puiki proga Kaunui ir Lietuvai pristatyti save visam pasauliui. Į miestą sugužės tūkstančiai svečių, informuos daugelio šalių žiniasklaida. Tikiuosi, kad šios šventės įkvėps ir ne vieną jauną žmogų siekti sportinių aukštumų arba paskatins atsigręžti į sveikesnį gyvenimo būdą.

– Jei jau prakalbome apie įvaizdį, jis labai priklauso ir nuo sporto arenų. Kol kas nei Kaune, nei Vilniuje neturime deramo nacionalinio stadiono aukščiausio lygio sporto renginiams.

– Abu projektai šiai dienai yra realūs. Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos likimas didele dalimi priklausys nuo Vyriausybės apsisprendimo kaip panaudoti valstybės investicinės programos lėšas. Vilniaus stadiono reikalai taip pat juda į priekį. Vyksta statybos ir valdymo koncesijos konkursas. Kandidatų yra ne vienas, tad tikėtina, kad bus ir nugalėtojas. Tokio masto – apie 90 mln. eurų vertės – projektai greitai nevyksta. Rezultatą turėtume matyti po poros metų.

Nuo kitų metų pradžios įsigalios naujoji LOSC nuostatų redakcija, pagal kurią ši organizacija taps pilnai atsakinga už tinkamą individualių olimpinių sporto šakų sportininkų pasirengimą olimpinėms žaidynėms.

Edis Urbanavičius, KKSD generalinis direktorius, sako, jog tokie pasikeitimai buvo būtini, kad būtų pilnai aišku, kas yra atsakingas už sportininkų pasirengimą.

„Iki šiol sportininkų pasirengimo olimpinėms žaidynėms procese dalyvavo įvairios organizacijos – LOSC, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, federacijos, savivaldybės. Visos jos buvo atsakingos už tam tikras pasirengimo proceso dalis, visos jos sklandžiam proceso įgyvendinimui skyrė tam tikrus finansinius išteklius. Galbūt tai ir nebuvo labai ydinga sistema, tačiau didžiausias jos trūkumas buvo tas, kad galiausiai būdavo neaišku, kas turi prisiimti atsakomybę už olimpiečių pasirengimą ir jų rezultatus.

Naujoji sistema įneš aiškumo – aukščiausius sportinius rezultatus Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse pasiekusių sportininkų – pasirengimą žaidynėms pilnai finansuos LOSC valstybės biudžeto lėšomis, o sportininkams ir jų komandų nariams teliks tinkamai susiplanuoti pasirengimą ir galvoti apie rezultatus bei pasirodymus varžybose“, – mano E.Urbanavičius.

Anot jo, LOSC finansuos visų Lietuvos olimpinės rinktinės narių – maždaug 60 žmonių – pasirengimą, o jų pasiruošimas, neskaitant trenerių, medikų paslaugų, valstybės stipendijų, ar naudojimosi LOSC turima infrastruktūra, valstybei kasmet kainuos apie 1200 tūkstančių eurų.

„Analizavome daugelio kitų valstybių praktiką, taip pat mūsų sportininkų patirtis. Tokios sumos turėtų pilnai pakakti vieniems pasirengimo metams. Žinoma, vienos sporto šakos gali būti, sakykime, kiek brangesnės nei kitos, tačiau dramatiškai poreikiai skirtis neturėtų“, – sako KKSD vadovas.

Svarbi naujovė, kurią pabrėžia KKSD atstovai, yra ir ta, kad sportininkų treneriai, LOSC dirbę darbo sutarčių pagrindu, nuo šiol, jiems pageidaujant, su LOSC galės sudaryti kontraktus dėl darbo su konkrečiais sportininkais. Tokia sistema, taikoma ir daugelyje kitų pasaulio šalių, dažnai yra lankstesnė ir patogesnė tiek patiems treneriams, tiek sporto šakų federacijoms, tiek už sportininkų pasirengimą atsakingai institucijai.

„Trenerius centrui siūlys konkrečios federacijos, atsižvelgdamos į sportininko nuomonę, o vėliau jau trenerio ir LOSC reikalas bus sutarti dėl konkrečių bendradarbiavimo formų ir sąlygų“, – teigia E.Urbanavičius.

Perspektyviausi, vadinamieji pamainos sportininkai, tiesiogiai LOSC finansuojami nebus, tačiau galės naudotis centro infrastruktūra, inventoriumi.

„Į perspektyviausių grupę šiuo metu patenka maždaug 90 sportininkų. Federacijos turėtų rūpintis jų pasirengimo finansavimu ir ieškoti tam šaltinių. Galimybių aš tikrai matau. Pavyzdžiui, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas iki šiol kasmet LOSC skirdavo maždaug milijoną eurų. Nuo kitų metų šios sumos LOSC biudžete nebelieka, tad kodėl gi šiais pinigais nefinansuoti perspektyviausių jaunųjų sportininkų pasirengimo, šias lėšas tiesiogiai skiriant federacijoms. Tačiau čia jau olimpinio komiteto ir federacijų susitarimo dalykas“, – sako E.Urbanavičius.

Šiuo metu pagal LOSC pateiktą informaciją LOSC rengiami 13-os individualių sporto šakų atstovai.

Lietuvos sporto apdovanojimų organizavimo tvarka yra aiškiai apibrėžta 2014 metų pabaigoje Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) pasirašytame susitarime.

Šio susitarimo 3 straipsnyje teigiama, kad KKSD įsipareigoja „sukurti ir aprūpinti Lietuvos sporto apdovanojimų nominacijų laimėtojus prizais“. Galiu pasakyti, kad prizai, autorinės teisės į kuriuos priklauso valstybei, šių metų renginiui jau seniai užsakyti.

Viena vertus mane nustebino ponios Dainos Gudzinevičiūtės pareiškimai apie KKSD nevykdomus įsipareigojimus šiam renginiui, o dar labiau – LTOK sprendimas stabdyti susitarimą dėl Lietuvos sporto apdovanojimų surengimo. Visgi, iš tam tikrų vienašališkų LTOK sprendimų planuojat šių metų renginį nujautėme, kad Olimpinis komitetas gali žengti tokį žingsnį.

Taip pat noriu pasakyti, kad iki šiol visi renginio organizaciniai darbai, salės nuomos mokestis, TV prodiuserių paslaugos buvo apmokamos LTOK biudžete tam numatytomis lėšomis.

Galbūt galima kalbėti apie didesnį KKSD finansinį indėlį į minėto renginio organizavimą. Tačiau tai turi būti daroma laikantis mano jau minėtoje sutartyje įtvirtintų principų. Poniai Gudzinevičiūtei tuo pačiu norėtumėm priminti, kad KKSD yra valstybės biudžeto lėšomis finansuojama institucija, negalinti valstybės lėšų naudoti kitaip nei numatyta biudžete ir įstaigos funkcijose.

Todėl susiklosčiusią situaciją ir LTOK sukeltą triukšmą aš vertinu labai paprastai: matyt Dainai Gudzinevičiūtei ir jos kolegoms tiesiog nusibodo su Lietuvos sporto apdovanojimus prieš du metus inicijavusiais partneriais – šiuo atveju KKSD – dalintis sėkmingo renginio scena.

Posėdyje, kuriam pirmininkavo R.Kveselaitis, dalyvavo fondo tarybos nariai – Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Bronislovas Vasiliauskas, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų Asociacijos pirmininkas Albinas Grabnickas ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas Romualdas Bakutis.

Nauji, fondo veiklą reglamentuojantys dokumentai buvo paruošti, atsižvelgiant į Lietuvos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinio vertinimo išvadą dėl KKSRF nuostatų ir KKSRF administravimo taisyklių.

Pirmininko R.Kveselaičio iniciatyva parengtas naujas administravimo taisyklių projektas buvo išsiųstas suderinimui STT ir Lietuvos sporto šakų federacijoms. Esminių pastabų šios organizacijos projektui nepateikė.

„Rengdamas naujas fondo administravimo taisykles ypač atsižvelgiau į Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas dėl fondo veiklos viešumo. Tikiuosi, kad nauja tvarka leis išvengti abejonių dėl fondo tarybos sprendimų, kuriems projektams skirti finansavimą. Svarbus dėmesys skirtas ir kokybiniam paraiškų vertinimui. Po diskusijų, atsižvelgę į kitų tarybos narių pastabas, taisykles patvirtinome. Tai svarbus žingsnis link bendro, efektyvaus ir skaidraus darbo“, - apie fondo administravimo tvarkos pakeitimus komentavo R.Kveselaitis.

Pirmininkas pasiūlė paraiškas vertinti trimis etapais. Visų pirma bus vertinama projektų administracinė atitiktis, vėliau projektams balus skirs ekspertai ir tik galiausiai, surinkusios reikiamą balų skaičių, paraiškos atsidurs fondo tarybos rankose. Iki šiol tiek ekspertai, tiek fondo taryba vertindavo absoliučiai visas fondui pateiktas paraiškas. 2015 m. jų sulaukta daugiau nei 780, o sprendimai dėl finansavimo turėjo būti priimami per tokiam darbui pernelyg trumpą laikotarpį. Nauja tvarka fondo tarybai leis dirbti kur kas efektyviau.

Nuo šiol viešai bus skelbiami trumpi visų fondo vertinimui pateiktų projektų aprašymai, surinktų balų vidurkiai, prašomos ir skiriamos lėšos, tarybos posėdžių protokolai bei kiti aktualūs dokumentai, o kiekvienas pareiškėjas asmeniškai gaus ekspertų išvadas.

Artimiausiame fondo tarybos posėdyje bus tvirtinama ir nauja paraiškas vertinančių ekspertų skyrimo tvarka, numatoma, kad, jais konkurso būdu galės tapti visi norintys ir atitinkantys kvalifikacinius reikalavimus.

Korupcijos rizikos analizė parodė, kad nepakankamai užtikrinamas Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui (KKSRF) skiriamų lėšų panaudojimo skaidrumas ir kontrolė. Be to, Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD), būdamas fondo asignavimų valdytojas, neturi įtakos lėšų skirstymui. Išvadose konstatuojama, jog tokia situacija ir KKSRF veiklos viešumo trūkumas yra palanki terpė galimam piktnaudžiavimui ir korupcijai atsirasti.

„STT ir Valstybės kontrolė jau ne pirmus metus nustato tas pačias rizikas, tačiau sisteminiai pokyčiai KKSRF nevyksta. Departamento pozicija ir pasiūlymai ignoruojami“, - sako KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Siekiant skaidraus kūno kultūros ir sporto finansavimo ir KKSRF naudos ne tik atskiroms suinteresuotoms grupėms, bet visai sporto bendruomenei, STT dar 2015 metų lapkritį atliko šią sritį reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą.

Tuomet taip pat buvo nustatyta, kad Fondo lėšų skirstymo praktika yra itin ydinga ir turi būti kuo greičiau keičiama.

STT antrą kartą rekomendavo nustatyti aiškius finansuojamų projektų atrankos ir ekspertų vertinimo kriterijus. Be to, turi būti įtvirtintas reikalavimas KKSRF nariams būti nepriekaištingos reputacijos bei užtikrintas atsakomybės už pažeidimus taikymas. Taip pat STT rekomendavo nuolat viešai teikti visą informaciją apie skiriamas lėšas.

Sporto sritis kaip viena rizikingiausių korupcijos atsiradimo sričių pastebėta jau seniai. Todėl sportas įtrauktas į 2015–2025 metų Nacionalinės kovos su korupcija programą.

Apie nustatytas korupcijos atsiradimo galimybes STT informavo Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Kūno kultūros ir sporto departamentą bei Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą.

„Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie galimą neskaidrų valstybės skirtų lėšų panaudojimą bokso federacijoje sukėlė įtarimų. Todėl sudarėme komisiją iš trijų skirtingų sričių KKSD specialistų, kurie atliks tyrimą ir pateiks išvadas“, - pranešime cituojamas KKSD generalinis direktorius E. Urbanavičius.

Planuojama, jog komisija tyrimą atliks iki šių metų birželio mėnesio pabaigos. Komisija tikrins valstybės bokso federacijai skirtų lėšų panaudojimo pagrįstumą ir atitikimą finansavimo sąlygoms.

„Federacijas audituojame nuolatos pagal iš anksto sudarytą tikrinimų planą. Tačiau dėl bokso federacijos finansų panaudojimo paskelbta informacija verčia nedelsiant imtis veiksmų ir atlikti tikrinimą“, - teigia E. Urbanavičius.

Komisija tikrins pastarųjų trejų metų bokso federacijos finansines ataskaitas.

Šiemet jau buvo atliktas Lietuvos futbolo federacijai skirtų valstybės lėšų panaudojimas, tačiau rimtų pažeidimų nenustatyta.

Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) auditoriai pradėjo tikrinti ar teisėtai buvo panaudotos iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) 2015 metų projektams skirtos lėšos.

„Pradėjome tikrinti KKSRF lėšų, skirtų projektų įgyvendinimui, panaudojimo teisėtumą. Auditoriai ir departamento specialistai atrinko didžiausios rizikos projektus. Be to, tikriname projektus, dėl kurių gavome signalų apie galimus nusižengimus“, - sako KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Pirmiausiai tikrinami į didžiausią rizikos grupę patekę projektai. Iki šiol patikrinimai buvo atliekami gavus informacijos apie galimai neteisėtą veiklą ir nusižengimus.

„Ministro Pirmininko pavedimu tikriname futbolo federacijos vykdytiems projektams skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. Taip pat ypatingas dėmesys skiriamas motociklų federacijos įsigytų priemonių naudojimui“, - pranešime cituojama KKSD vidaus audito skyriaus vedėja Asta Giedrikienė.

Gruodžio 22 d. pradėjus motociklų federacijos KKSRF lėšomis vykdomų projektų patikrinimą, pastaroji metė nepagrįstus kaltinimus KKSD generaliniam direktoriui. Be to, federacija kreipėsi į aukščiausius šalies pareigūnus – LR Prezidentę, Ministrą Pirmininką, Seimo Pirmininkę ir Vidaus reikalų ministrą. Pastarieji bus informuoti apie esamą situaciją, kai tyrimas dėl motociklų federacijos galimai nusikalstamos veiklos bus baigtas.

„Iš sąmoningų federacijų, sportininkų ir sporto visuomenės atstovų nuolatos sulaukiame signalų apie galimą neskaidrią veiklą ir valstybės lėšų netinkamą panaudojimą. Kiekvieną atvejį tikriname ir tiriame. Jei rasime nusižengimų – kreipsimės į teisėsaugos institucijas“, - teigia E. Urbanavičius.

Detalūs patikrinimai vyks kasmet ir vis platesniu mastu. Griežta lėšų panaudojimo kontrolė padės užtikrinti kuo didesnį sportui iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų skaidrumą ir viešumą.

Šiemet pirmą kartą KKSD generalinio direktoriaus siūlymu kiekvieną paraišką vertino mažiausiai du ekspertai, kuriems paraiškos turėjo būti parenkamos atsitiktiniu būdu. Be to, buvo siūlyta skirti ekspertus, kurie niekaip nesusiję su fondo tarybos narių atstovaujamomis organizacijomis. Ankstesniais metais buvo nustatoma kurie ekspertai kokias paraiškas vertins ir pasikliaujama vieno eksperto išvadomis.