Keturi asmenys – Vladimiras Molis, Edmundas Tautavičius, Marius Navickas ir Virgilijus Valius – kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos ir trukdymu teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas, veikiant organizuotoje grupėje.

V. Molis ir E. Tautavičius yra buvę Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, klaipėdietis M. Navickas yra advokatas, laikinai išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo.

V. Valius yra vienas kaltinamųjų kitose byloje, susijusiose su galima korupcija teisėsaugoje. Tai jau ketvirta byla, kurioje V. Valiui pareikšti įtarimai.

Galėjo prisiimti kaltę dėl nužudymo

Teismui perduota byla yra susijusi su moters nužudymu uostamiestyje prieš 14 metų.

Klaipėdoje slaugytoja dirbusi 33 metų Inga Žitkevičienė buvo nužudyta 2008 metų liepą, jos bute nužudymo naktį lankėsi V. Valius su savo pažįstamu Edmundu Montvydu. Bute buvo vartojamas alkoholis, vyko konfliktai, manoma, kad moteris galbūt galėjo įžeisti vyrus ir buvo mirtinai sumušta.

Už I. Žitkevičienės nužudymą kaltu buvo pripažintas ir nuteistas kalėti E. Montvydas, V. Valiui buvo pateikti kaltinimai tik dėl nusikaltimo slėpimo ir daiktų vagystės, jis buvo išteisintas.

Manoma, kad patyręs spaudimą ir supratęs, kad V. Valius turi ryšių teisėsaugoje, E. Montvydas sutiko prisiimti kaltę dėl moters nužudymo, už tai jam buvo pažadėta 200 tūkst. litų (apie 58 tūkst. eurų).

Nužudymo bylos teismo procesas vyko ilgus metus – nužudytosios artimieji netikėjo, kad dėl nužudymo kaltas tik E. Montvydas, jie tikino, kad su nužudymu tiesiogiai yra susijęs ir V. Valius, o E. Motvydas tik sutiko prisiimti kaltę vienas. Byla buvo grąžinta prokuratūrai, nušalintas valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras.

BNS žiniomis, tyrėjai dabar išsiaiškino, kad E. Montvydas galėjo būti priverstas prisiimti kaltę dėl nužudymo, nes patyrė pareigūnų spaudimą.

Praėjus keliems metams po nužudymo, E. Montvydas buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje, paskui perduotas į Lietuvą.

Vyras anksčiau buvo davęs parodymus prieš grupuotės narius, todėl pats bausmės išvengė. Atgabentas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus vyras kartu buvo uždarytas į vieną kamerą su tos grupuotės nariu, su kuriuo anksčiau siejo bendra byla, jam buvo išmuštas dantis.

Manoma, kad patyręs spaudimą ir supratęs, kad V. Valius turi ryšių teisėsaugoje, E. Montvydas sutiko prisiimti kaltę dėl moters nužudymo, už tai jam buvo pažadėta 200 tūkst. litų (apie 58 tūkst. eurų). Jo šeimai, kol jis kalėjo šešerius metus, buvo mokami pinigai, galėjo būti sumokėta apie pusė sumos.

Kaltinimai pareikšti ir kitose bylose

Šiuo metu Lietuvos teismuose nagrinėjamos dar trys su E. Tautavičiumi, M. Navicku ir V. Valiumi susijusios baudžiamosios bylos.

Jie yra teisiami Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje byloje dėl trukdymo teisingumui ir kitų galimų nusikaltimų.

Kaip skelbė prokuratūra, per šį ikiteisminį tyrimą gauta duomenų, kad V. Valius, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už kokaino įsigijimą, su jį gynusiu advokatu Aivaru Surbliu ir kitu asmeniu surado ir įkalbėjo nekaltą socialiai pažeidžiamą asmenį – Anatolijų Greiną –  už 30 tūkst. eurų – prisiimti baudžiamąją atsakomybę už V. Valių.

A. Greina pareigūnams prisipažino dėl neva padaryto nusikaltimo ir 14 mėnesių buvo suimtas.

Tuo metu Šiaulių apygardos teismas baigia nagrinėti V. Valiaus bylą, joje Klaipėdos rajono gyventojas V. Valius ir du kauniečiai kaltinami bendrininkų grupėje neteisėtu disponavus labai dideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti.

Šios bylos kaltinamajame akte nurodoma, jog nusikaltimas padarytas 2017 metais, kovo–balandžio mėnesiais.

V. Valius degalinės kavinėje susitiko su dar trimis vyrais ir susitarė už 50 tūkst. eurų nupirkti daugiau nei 1 kilogramą kokaino. Jis turėjo būti platinamas Skandinavijoje. Buvo sutarta, kad 10 tūkst. eurų V. Valius sumokės pardavimo metu, likusius 40 tūkst. eurų – po kokaino realizavimo.

Bylos duomenimis, 2017 metų balandį konspiracijos tikslais pasiskolintu automobiliu V. Valius atvyko į Kauną, ten vieno prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje už 10 tūkst. eurų nupirko šešias uždarytas konservų dėžutes su jose paslėptu kokainu.

Narkotikus V. Valius parsigabeno į Klaipėdos rajone esantį savo gyvenamąjį namą. Įtariama, kad kokainą jis iš pradžių paslėpė žemės sklype, o po to ir namo garaže. Narkotikai ten buvo laikomi, kol juos per kratą 2017 metų gegužės 6-osios vakarą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Lapkričio pabaigoje prokuroras prašė pripažinti V. Valių kaltu ir skirti jam 13 metų laisvės atėmimo bausmę.

Trijų policininkų, sukčiavusių dėl draudimo išmokų, byloje padėtas pirmasis taškas – Klaipėdos apygardos teismas Edmundą Tautavičių, Artūrą Rimkų ir Žilviną Ukockį pripažino kaltais ir skyrė jiems bausmes.

Tiesa, už grotų atsidūrė ne visi. Ž.Ukockiui, kurio vaidmuo vykdant nusikaltimus pripažintas ne pagrindiniu, gavo baudą, kurios dalis sumažėjo prilyginus vieną įkalinimo ikiteisminio tyrimo metu dieną dviem minimaliems gyvenimo lygiams – 260 litų. Tad buvęs policininkas per metus į valstybės biudžetą turės sumokėti kiek per 22 tūkst. litų.

Buvęs Ž.Ukockio viršininkas, Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriui vadovavęs E.Tautavičius, nuteistas kalėti vienus metus.

Už grotų jis nuosprendžio laukė nuo balandžio vidurio, tad netrukus po Naujųjų metų ruošis namo.

Mažiausiai iš trijulės pasisekė buvusiam Šilutės kriminalistų vadui A.Rimkui – jam skirta pustrečių metų nelaisvės bausmė, vyras suimtas teismo salėje. Toks sprendimas jį suglumino, mat išklausyti nuosprendžio jis atvažiavo nepasiruošęs suėmimui.

Priminsime, kad A.Rimkus buvo pranešęs policijai apie išperkamosios nuomos būdu įsigyto automobilio vagystę, nors iš tiesų drauge su E.Tautavičiumi nugabeno jį į automobilių laužyną ir jį pardavė. Vėliau pareigūnas gavo draudimo išmoką.

Panašiai pasielgė ir E.Tautavičius, pranešęs apie savo paties ir draugės automobilių vagystes. Ž.Ukockis padėjo slėpti nusikaltimus ir buvo jų dalyvis.

Draudimo bendrovės naudai iš visų nuteistųjų solidariai priteista per 29 tūkst. litų.

Beje, abu pastarieji vyrai netrukus dar kartą susitiks teisme, mat yra dar viena baudžiamoji byla, kurioje jie siejami su vogtais automobiliais, atgabentais pas tą patį mašinų laužyno savininką.

Daugelis šių mašinų į Lietuvą buvo įvežtos iš užsienio. Neseniai šią teismą pasiekusią bylą prokuroras susigrąžino. Mat buvę policininkai atskleidė daugiau žinių apie toje pačioje byloje kaltinamų vyrų nusikalstamą veiklą.

Skandalingoje byloje, kurioje trys policininkai kaltinami sukčiavimu siekiant pasipelnyti iš draudimo, netikėtas posūkis – vienas kaltinamųjų mirė mįslingomis aplinkybėmis, o du iki šiol  kategoriškai savo kaltę neigę pareigūnai ją pripažino.

Mirė vaikštinėdamas miške

Vakar į Klaipėdos apygardos teismo posėdžių salę surakintas antrankiais buvo atvestas buvęs uostamiesčio Autotransporto priemonių grobimų tyrimų skyriaus viršininkas Edmundas Tautavičius.

Buvęs jo pavaldinys Žilvinas Ukockis bei buvęs Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos viršininkas Arūnas Rimkus atėjo be ginkluotos palydos – jie dabar yra laisvi.

Nesulaukta verslininko, supirkinėjusio naudotus automobilius bei prekiavusio jų detalėmis, 57 metų Viktoro Murašovo. Jį gynęs advokatas pranešė, kad šiemet rugsėjo 11 d. šis vyras netikėtai mirė. Tądien jis buvo rastas negyvas Klaipėdos rajone, Vyskupiškių kaimo miške.

Nors išorinių smurto žymių nepastebėta, ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti pradėję pareigūnai dar nesulaukė konkrečių atsakymų į pagrindinį klausimą – nuo ko mirė žmogus.

Beje, šį tyrimą organizuoja ir koordinuoja Klaipėdos apygardos Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo prokuroras.

Kol kas ši istorija kupina neatsakytų klausimų.
Vakar teisme buvo nutraukta baudžiamoji byla V.Murašovo atžvilgiu šiam mirus.

Išsigando dėl savo gyvybės

Šią mirtį gaubianti paslaptis padarė įtakos ir policininkų bylai. Anksčiau savo kaltės nepripažinęs Ž.Ukockis paprašė teismą jį apklausti papildomai ir pareiškė norintis būti apklausiamas negirdint A.Rimkui bei E.Tautavičiui.
Toks prašymas buvo naujiena jį ginančiam advokatui Osvaldui Martinkui.

Paklaustas, kodėl suformulavo tokį prašymą, Ž.Ukockis paaiškino, kad vieną dieną atėjo į Vyriausiąjį policijos komisariatą ir išgirdo apie paslaptingą V.Murašovo mirtį.

"Man neramu dėl mano paties bei mano šeimos narių gyvybės. Aš papasakosiu visas man žinomas bylos aplinkybes, bet norėčiau, kad apklausos metu E.Tautavičiaus ir A.Rimkaus nebūtų teismo salėje, aš jų bijau", – paaiškino Ž.Ukockis.

Pasisamdė kitą gynėją

Prašymą turėjo ir E.Tautavičius. Jį vakarykščiame teismo posėdyje gynė kitas advokatas, galima spėti, kad gynėjas su iki šiol kaltės nepripažinusiu buvusiu pareigūnu aptarė naują gynybos taktiką.

E.Tautavičius pareiškė visiškai pripažįstąs kaltę.
Šiam aukštas pareigas ėjusiam policininkui buvo inkriminuotas tarnybinis nusikaltimas – prisiekęs gaudyti mašinų vagis policininkas prisipažino piktnaudžiavęs tarnyba bei sukčiavęs.

Prieš kelerius metus policijai buvo pranešta, kad pavogtas E.Tautavičiaus sugyventinės automobilis, o vėliau jo paties mašina. Abiem atvejais draudimas sumokėjo išmokas nukentėjusiesiems.

Dar vėliau policijai buvo pranešta apie A.Rimkui priklausiusio BMW X5 vagystę. Jis taip pat gavo draudimą.

Prisipažinti buvę gėda

Pareigūnai išsiaiškino, kad E.Tautavičius žinojo, jog jo ir sugyventinės mašinos buvo ardomos V.Murašovo laužyne, bet apie tai vagystės tyrėjams nepranešė. Ta pati istorija atsitiko su A.Rimkaus mašina.

Buvęs pareigūnas papasakojo visas aplinkybes, bet tikino su savo bei sugyventinės mašinų vagystėmis neturėjęs nieko bendro, tik vėliau pažino šių automobilių detales draugo laužyne.

"Suveikė žmogiškasis faktorius. Išsigandau, bijojau, kad kas nors pakryps ne taip, juk jau buvau gavęs draudimą, – tikino E.Tautavičius. – Neprisipažinau, nes man buvo gėda. Buvau vertinamas, kaip gerai dirbantis pareigūnas. Bijojau prarasti darbą ir socialines garantijas dėl vienos klaidos, kurią pripažįstu padaręs. Man buvo gėda prisipažinti, kad suklydau."

Teisėjo klausinėjamas jis sutiko, kad šioje byloje jo kaltės įrodymų yra kur kas daugiau nei kai kuriose mašinų vagių bylose, kurias pats paruošdavo teismui.

E.Tautavičius tikino po atleidimo iš tarnybos policijoje įsidarbinęs, tad turįs galimybę atlyginti civilinį ieškinį.

Pinigų tikino negavęs

Teismas apklausė ir Ž.Ukockį, tačiau kitų kaltinamųjų iš teismo neišvedė. Buvęs pareigūnas įtikinėjo viso labo vykdęs tiesioginio viršininko E.Tautavičiaus nurodymus, tačiau pats nebuvęs aktyvus sukčiavimo dalyvis ir jokių savanaudiškų tikslų neturėjęs. Apie vykdomus nusikaltimus jis tik įtaręs.

"Kartą laužyne pamačiau besimėtantį mersedeso bagažinės dangtį, E.Tautavičius prasitarė, kad tai jo mašinos detalė, nors jo mašina buvo pavogta. Tada nesureikšminau šio pasakymo, bet vėliau supratau, ką tai reiškia. Įtariau, kad V.Murašovo angare stovi A.Rimkaus mašina. Žinojau, kad gedo jos greičių dėžė, lūžo rankenėlės, todėl jam būtų buvę sunku ją parduoti rinkos kaina", – liudijo Ž.Ukockis.

Pričiuptas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų šis vyras teigė, kad E.Tautavičius įkalbėjo A.Rimkų imituoti mašinos vagystę, gauti draudimą, o automobilį parduoti į laužyną. Už BMW X5 savininkas iš V.Murašovo gavo 2,5 tūkst. eurų.
Klausinėjamas apie santykius su buvusiu viršininku Ž.Ukockis teigė, kad E.Tautavičius jam iki šiol esąs skolingas 10 tūkst. eurų.

Laukia dar viena byla

Beje, Ž.Ukockis yra kaltinamas dar vienoje panašioje byloje. Teigiama, kad šis mašinų vagis gaudyti turėjęs pareigūnas pats pristatydavo į V.Murašovo laužyną vogtus automobilius.

Tikėtina, kad buvę policininkai tikisi šiais prisipažinimais palengvinti savo dalią ir išvengti realios laisvės atėmimo bausmės.

Tačiau kaltinimą palaikantis prokuroras Donatas Blinstrubis įsitikinęs, kad šis nuoširdumas yra gerokai pavėluotas ir negali būti vertinamas, kaip lengvinanti kaltę aplinkybė.

Prisimindamas pačią bylos pradžią prokuroras priekaištavo ir žiniasklaidai. Mat po pirmųjų dviejų sulaikymo parų visus tris pareigūnus teismas leido išleisti į laisvę ir nesankcionavo jų suėmimo.

"Tada buvo daug kalbų, kad dar viena STT byla bliūkšta. Dabar paaiškėjo, kad niekas nesubliūško. Reikėjo tik sulaukti šios dienos, kai kaltinamieji patys prisipažino", – teigė D.Blinstrubis.

Aferomis su automobilių draudimu įtariamas bei teisme kaltinamas buvęs uostamiesčio Autotransporto priemonių grobimų tyrimų skyriaus viršininkas Edmundas Tautavičius, nesulaukęs teismo sprendimo, atsidūrė už grotų.

Nori peržiūrėti visus įrašus

Teismas sankcionavo jo suėmimą trims mėnesiams. Argumentai, kodėl taip nuspręsta, yra du. Įpareigotas nuolat žymėtis policijoje E.Tautavičius dukart to nepadarė. Be to, jis įtariamas daręs poveikį su juo kartu teisiamam asmeniui.

Byloje sukčiavimu dėl draudimo išmokų už neva pavogtus automobilius kaltinami trys buvę pareigūnai: E.Tautavičius, jo pavaldinys Žilvinas Ukockis bei Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Artūras Rimkus.

Be jų, į kaltinamųjų suolą sėdo šilutiškis verslininkas 56 metų Viktoras Murašovas, kaltinamas vykdęs neteisėtus šių pareigūnų nurodymus – padėjęs jiems piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.

Jau kelis mėnesius vykstantis teismo procesas artėja prie pabaigos: apklausti visi liudytojai bei kaltinamieji, perskaityta bylos medžiaga. Nemažai laiko gali užtrukti vaizdo bei garso įrašų klausymas ir žiūrėjimas. To paprašė kaltinamieji.

Pasiskundė dėl grasinimų

Palikęs visus kaltinamuosius laisvėje teismas apribojo jų laisvę įvairiais būdais. Vienas jų – įpareigojimas visiems šiems vyrams nebendrauti tarpusavyje.

Praėjusią savaitę prokuroras sulaukė V.Murašovo skundo. Šis pranešė, kad sulaukė grasinimų iš E.Tautavičiaus bei kitų asmenų, esą grasinusių susidorojimu, jei šis žmogus nepakeis savo parodymų teisme.

V.Murašovas yra vienintelis iš teisiamųjų, kuris pasakoja apie policininkų suokalbį pelnytis iš draudimo. Automobilių laužyne dirbęs vyras kalbėjo apie neva pavogtų, tačiau į laužyną atvairuotų mašinų ardymą bei jų identifikavimo ženklų naikinimą.

Be šio žmogaus liudijimo, kaltinimas būtų grindžiamas kitais, šalutiniais įrodymais. Dar prieš kaltinamųjų apklausą teisme V.Murašovas sulaukė spaudimo "pamiršti" apie policininkų vaidmenį aferoje. Su juo buvo susitikę ne tik pašaliniai asmenys, bet ir pats E.Tautavičius.

Išsigandęs, kad grasinimai gali būti įvykdyti, V.Murašovas parašė apie savo baimes kaltinimą teisme byloje palaikančiam prokurorui Donatui Blinstrubiui.

Tikrina budėtojų darbą

Panašiu metu paaiškėjo ir dar vienas E.Tautavičiaus pažeidimas. Įpareigotas periodiškai žymėtis policijoje, jis įtariamas dukart iš eilės to nepadaręs. Tai pastebėjo policijos Imuniteto skyriaus viršininkas Andrius Balsys.
Jis patikrino Vyriausiojo policijos komisariato budėtojų kambaryje laikomą knygą, kurioje pasirašo teismo įpareigoti periodiškai žymėtis asmenys.

Pareigūnas pastebėjo, jog balandį teisiamasis E.Tautavičius yra nepasirašęs dukart iš eilės, nufotografavo šį lapą ir pranešė apie paaiškėjusį pažeidimą prokurorui.

Vėliau tame pačiame žurnale atsirado įrašai, kad kaltinamasis tomis dienomis žymėjosi. Naujieji įrašai taip pat buvo nufotografuoti.

Kas suklastojo žurnalą, aiškinamasi. Pareigūnai ketina peržiūrėti vaizdo kameras, kurios turėtų parodyti, ar atgaline data už E.Tautavičių pasirašė jis pats.

Beje, policijos Vidaus tyrimų tarnybos pareigūnai šiuo metu bando aiškintis, kokios yra budėtojų pareigos. Kiek laiko jie gali pietauti ir ar privalo pasirašyti įpareigotų žymėtis asmenų žurnale.

Paaiškėjo, kad pareigūnai nereikalauja pateikti asmens dokumentų, kai apribojimų turintis žmogus ateina žymėtis. Panašu, kad įvairių nesklandumų dėl šių dalykų esame beveik visuose apskrities policijos komisariatuose.

Pateikė savus argumentus

Teisme teisindamasis dėl naujų įtarimų pažeidus įpareigojimus buvęs policijos pareigūnas aiškino turintis savų argumentų.

Jis pripažino dukart nepasižymėjęs policijoje. Kartą sirgęs, tačiau negalėjo pateikti tai patvirtinančių dokumentų. O kitą kartą buvęs išsiųstas į komandiruotę.
Tačiau pats E.Tautavičius laiko tai menku pažeidimu.
Klausiamas apie susitikimą su V.Murašovu jis pripažino patį susitikimo faktą, tačiau tikino, kad to norėjęs ne jis. Esą V.Murašovas bandė reikalauti iš jo nemažos pinigų sumos. Kaip įrodymą E.Tautavičius pateikė iš dalies užpildytą vekselį.

Šie argumentai teismo neįtikino, tad Klaipėdos apygardos teismas leido kaltinamąjį suimti trims mėnesiams. Šį sprendimą jis dar gali apskųsti.

Bando grįžti į tarnybą

Kitas buvęs policininkas Ž.Ukockis už grasinantį gestą, parodytą liudytojui, taip pat teismo buvo pasiųstas už grotų trims mėnesiams. Taip bandyta apsaugoti liudytojus.
Tačiau po poros savaičių, kai teismas juos apklausė, Ž.Ukockis buvo išleistas į laisvę.

Nors baudžiamoji byla dar nebaigta nagrinėti ir buvusių policininkų kaltės klausimas neišspręstas, visi trys bylinėjasi administraciniuose teismuose dėl grąžinimo į tarnybą.

Vyrai bando įrodyti, kad iš jų nepagrįstai atimta teisė dirbti su slaptais dokumentais. Būtent toks sprendimas tapo pagrindu juos atleisti iš darbo policijoje.

Klaipėdoje teisiamų buvusių policininkų, kaltinamų sukčiavus su draudimu, byloje – netikėtas posūkis. Vienas teisiamųjų teismo salėje suimtas už poveikį liudytojui.

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių vagysčių tyrimo skyriaus viršininku dirbęs Edmundas Tautavičius, jo pavaldinys Žilvinas Ukockis, Šilutės kriminalinės policijos vadas Artūras Rimkus kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba bei kitais nusikaltimais.

Pirmadienį Klaipėdos apygardos teisme pasibaigus posėdžiui Ž.Ukockis parodė gestą, kurį tądien nespėtas apklausti liudytojas suprato, kaip tiesioginį grasinimą nušauti.

Kaltinimą palaikantis prokuroras Donatas Blinstrubis pasakojo sužinojęs, kad kaltinamasis liudytojui parodė gestą, kurį galima būtų interpretuoti įvairiai. Tačiau kumštis su ištiestu rodomuoju pirštu, nukreiptas į žmogų labiausiai primena užuominą apie ginklą bei šūvį.

Penktadienį teismo posėdis prasidėjo prokuroro prašymu pakeisti Ž.Ukockiui kardomąją priemonę ir jį suimti. Valstybės kaltintojas įsitikinęs, kad taip teisiamasis bandė paveikti liudytoją, o galbūt jam net pagrasino.

Po pertraukėlės teisėjas paskelbė nutartį, kuria kardomoji priemonė Ž.Ukockiui pakeista į suėmimą trims mėnesiams.

Jaunas vyras akivaizdžiai susinervino ir tikino nieko panašaus nedaręs, o jį ginantis advokatas pareiškė nušalinimą prokurorui D.Blinstrubiui, esą jis yra neobjektyvus ir šališkas. 
Teismas tokį prašymą atmetė.

„Manau teismo sprendimas suimti Ž.Ukockį buvo netikėtas, bet teisingas. Svarbu, kad būtų užtikrintas objektyvus procesas“, – teigė prokuroras.

Liudytojas, prieš kurį buvo nukreipti Ž.Ukockio veiksmai, vakar teisme patvirtino, kad jam buvo grasinama. Šis žmogus liudijo apie Kalnuvėnų kaime esančiame laužyne laikytus bei ardytus policininkų automobilius, kurie buvo ieškomi, kaip pavogti.

Klaipėdos apygardos teismas atvertė tarnybos piktnaudžiavimu kaltintų uostamiesčio bei Šilutės policininkų bei jų talkininku vadinamo vyro bylą. Nė vienas jų kaltės nepripažįsta.

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių vagysčių tyrimo skyriaus viršininku dirbęs Edmundas Tautavičius, jo pavaldinys Žilvinas Ukockis, Šilutės kriminalinės policijos vadas Artūras Rimkus kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba bei pareigūno vardo pažeminimu.

Penktadienį teisme prokuroras Donatas Blinstrubis perskaitė kaltinamąjį aktą, pasak kurio E.Tautavičiaus „AudiA6“, jo sugyventinės „Mercedes Benz“ bei A.Rimkaus išperkamosios nuomos būdu įsigytas „BMW X5“ buvo ieškomi kaip pavogti. Pareigūnai esą organizavo jų nugabenimą į laužyną Kalnuvėnų kaime, kur apynaujės mašinos buvo ardomos, ketinta jų dalis parduoti. O už A.Rimkaus mašiną buvo gautas draudimas, kurio dalimi apmokėtas lizingas, o likusieji 13 tūkst. litų, pasak prokurorų teko pačiam nusikaltimo organizatoriui.

Kaltinime teigiama, kad E.Tautavičius klaidino kolegas, ketinusius surengti kratą Viktoro Murašovo Kalnuvėnuose nuomojamame laužyne bei uostamiesčio Dubysos gatvėje esančioje įmonėje, prekiaujančioje naudotų automobilių detalėmis. Pareigūnas prašęs kolegų neatlikti tarnybos pareigos, tikindamas, kad Kalnuvėnuose vogtų mašinų jie neras, nes ten ardomi tik iš Anglijos pargabenti automobiliai.

A.Rimkus turės teisintis dėl kaltinimo pranešus apie žinomai nebūtą nusikaltimą – savo automobilio vagystę bei melagingą liudijimą.

V.Murašovas kaltinamas dar ir neteisėtu ginklo bei šaudmenų laikymu.

Nė vienas kaltinamasis nepripažino kaltės ir pareiškė teismui parodymus duosią tik išklausę visų liudytojų bei susipažinę su bylos medžiaga.

„Gerai, kad teisingumą Lietuvoje vykdo ne prokurorai, o teismas“, – žurnalistams tepasakė E.Tautavičius.

Bylą sudaro 37 tomai, joje nemažai pasiklausytų įtariamųjų pokalbių išklotinių. Liudyti bus kviečiami ir buvę teisiamųjų bendradarbiai, kurie tiriant galimas suktybes taip pat patyrė nemažai streso.