Jis neslepia, kad gali atsitikti taip, jog trenerio karjeroje darys pertrauką. „Minčių apie tai, ką veiksiu, visada buvo. Turiu projektų, dėl to nežinau, ar daugiau dėmesio skirsiu jiems, ar vis tik liksiu prie treniravimo. Yra projektų, kur vienas nespėju, tad turiu apsispręsti, ar plėstis, ar priimti darbuotojus, ar likti be treniravimo ir viską daryti pačiam. Esu apsisprendimo kely“, – pokalbį su futbolas.lt pradėjo niekada žodžių į vatą nevyniojęs A. Skarbalius.

– Sakykite, ar įsivaizduojate, kad tas kelias galėtų nuvesti, pavyzdžiui, iki LFF prezidento posto?

– Niekada nesakyk niekada, bet politiniams postams neturiu nei siekio, nei noro, nei poreikio. Federacijos veikloje, šiaip ar taip, aš dalyvauju – esu techniniame padalinyje, prisidedu žiniomis ir siekiame bendro tikslo. Apskritai noriu pažymėti, kad atėjus Edvinui (Eimontui), situacija visiškai pasikeitė.

Futbolo visuomenė tapo daug atviresnė. Ir nors dabar vykdomasis komitetas gavo daugiau galių, tačiau pats komitetas tapo didesnis. O tai yra labai svarbu. Daugiau žmonių priims sprendimus – daugiau žmonių dalinsis atsakomybe.

– Ką Lietuvos futbolas gali laimėti iš to prieš mėnesį vykusio sujudimo?

– Mums labai svarbu, kad futbolo virtuvė turėtų aiškią hierarchiją. Todėl privalome įtraukti kuo didesnę dalį futbolo visuomenės ir kuo labiau išgryninti, kas yra kas. Jeigu mes galvojame, kad nereikia įtraukti visų mėgėjų klubų – netraukime. Tačiau pakvieskime į valdžią mėgėjų bendruomenės atstovą. Lygiai taip, kaip profesionalų.

Kuo mažiau virsime savose sultyse – tuo visiems bus geriau. Kitu būdu mes savo virtuvėje tiesiog išsigimstame. Pavyzdžiui, jaunimas. Mes vis dar gyvename pagal sovietų sistemą, kai savivaldybė moka pinigus futbolo mokyklai, o reikalauja tik lankomumo. Už rezultatus treneriai gauna didesnį atlygį. Tai yra didžiausias nuodas, nes prasideda nešvarūs žaidimai.

Nei vienoje demokratinėje šalyje taip nėra. Niekur. Jei jau sportui yra skirtų pinigų, tai už juos tegul pastato valstybė bazes. Kalbu ne tik apie futbolą, o apie visą sportą.

– Grįžtant prie E. Eimonto pasitraukimo. Jūs žinote, kas ten įvyko?

– Kai dalyvauji toje virtuvėje, kažkiek žinai. Pasakysiu taip: nėra dūmų be ugnies. Abi pusės kažką žinojo, kažką darė, kažkuo kaltino. Tačiau Edvinas pasitraukė ir nebeliko kaltinimų nei iš vienos pusės. Gal ir gerai, nes visų tikslas turi būti – geras futbolas. Aš tikrai nemanau, kad vykdomojo komiteto nariai jo nenori. O išsiplėtęs vykdomasis komitetas – tai demokratijos žingsnis.

Dabar svarbu, kad būtų atrenkami kompetetingi specialistai, o ne lojalūs žmonės. Reikia aiškiai įvardinti, ką jie turi padaryti, o tada iš jų reikalauti rezultato.

– Po E. Eimonto pasitraukimo jūs sulaukėte skambučio su pasiūlymu daugiau prisidėti prie LFF veiklos?

– Ne. Tačiau kaip ir minėjau, man politiniai postai nėra svarbūs. Svarbus yra progresas. O jis yra aiškiai matomas. Yra raktiniai indikatoriai, kuriuos gryniname. Tiesiog reikia išlaukti. Iš vaikų mes turime reikalauti, tarkime, išėjimų į atakas. Arba dar kažko, tačiau ne rezultato. Rezultatą mes galime pasiekti vien tik gindamiesi, bet tai niekur nenuves.

Apie rezultatą reikia galvoti, kai ateiname į U-21 rinktinę. Tada ir turime žiūrėti, ar esame konkurencingi, ar ne. Labai svarbu, kad klubai augintų žaidėjus, išvežtų juos į užsienį ir vaikai ten užsikabintų. Štai tada ir gausime atgalinį rezultatą rinktinėje.

Patvirtinta nauja LFF įstatų redakcija, apžvelgta pastarųjų metų veikla.

Konferencijos pradžioje į delegaciją kreipęsis LFF prezidentas Edvinas Eimontas informavo apie savo atsistatydinimą.

„Jaučiuosi savo pažadą futbolo bendruomenei ištesėjęs ir tai yra paskutinė mano darbo diena, einant prezidento pareigas. Per pusantrų metų pavyko padaryti išties daug – inicijuotas gerojo valdymo praktikos futbolo forumas, atnaujinta organizacijos strategija, daug matomų ir nematomų darbų, kiekvienas jų prisidėjo prie to, kad futbolo įvaizdis Lietuvoje po truputį pradėjo atgauti pasitikėjimą visuomenės akyse. Viliuosi, kad darbai bus tęsiami ir gerojo valdymo raportas iš dokumento pamažu virs vertę kuriančia ir futbolą auginančia sistema“, - kalbėjo E. Eimontas.

Į susirinkimą atvyko svečiai iš užsienio - Tarptautinės futbolo asociacijos (FIFA) bei Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) atstovai.

„FIFA pasiryžusi judėti į priekį ir bendradarbiauti su LFF vystant įvairias sritis Mūsų tikslas ne daryti įtaką, o suteikti Jums paramą ir pagalbą. Norint, jog futbolo populiarumas augtų, turime dirbti darbniai Pastaraisiais mėnesiais pasaulio futbole įvyko daug reformų. Svarbu, jog ir Jūsų veikloje būtų priimti drąsus sprendimai“, - teigė FIFA atstovas Bjornas Vassallo.

„Pastaraisiais metais stebėjau, kaip ruošiamas LFF strateginis planas. Tai svarbus dalykas kiekvieno sporto vystymui. Manau, jog šis planas realus ir jį galima įgyvendinti. Kviečiu esamus ir būsimus futbolo vadovus, kas jais bebūtų, neatsitraukti nuo šio plano. Pernai įvykęs Futbolo forumas – geras žingsnis pirmyn, tokio pobūdžio renginiai reti Europoje. Futbolas – populiariausias sportas, juo labai domimasi, todėl svarbu, jog valdymas būtų tinkamas“, - kalbėjo UEFA atstovė E. Pasquier.

Susirinkimo metu Gerojo valdymo praktikos darbo grupės pirmininkas Gintautas Babravičius pristatė grupės parengtą raportą, pateikė savo siūlymus dėl įstatų pakeitimo, ir atsakė į klausimus.

Po pristatymo buvo pateikti siūlymai dėl LFF įstatų pakeitimų. Savo įstatų projektus pateikė E. Eimontas, LFF Vykdomojo komiteto (VK) nariai Artūras Krukis ir Stasys Stankus. E. Eimonto projektui 9 str. pakeitimą pasiūlė VK narys Gediminas Daukšys.

Priimtas daugiausia balsų surinkęs  A. Krukio ir S. Stankaus pateiktas įstatų projektas.

Konferencijos nariams taip pat pristatyta ir patvirtinta 2016-17 m. LFF veiklos ataskaita, praėjusių metų finansinė ataskaita bei nepriklausomo auditoriaus ataskaita.

Pagal LFF įstatus konferencija yra aukščiausias federacijos organas. Į konferenciją kiekvienas iš federacijos narių - apskričių federacijos, šakinės asociacijos - deleguoja daugiausiai po 5 atstovus. Šiemetinėje konferencijoje dalyvavo 77 delegatai.

„Pirmąkart gyvenime susidūriau su šantažu. Vykdomajame komitete su manimi buvo bandyta susidoroti nešvariais būdais – grasinta sugriauti asmeninę ir profesinę mano reputaciją, kas sukompromituotų ir Lietuvos futbolo gerojo valdymo pokyčių strategiją. Tokiais atvejais kažin, ar žmogus turi paruoštą scenarijų, kaip elgtis. Atsistatydinimo kelias atrodė tinkamiausias, siekiant apsaugoti nuo neigiamų emocijų savo šeimą. Taip pat, kad pusantrų metų įdirbis skaidrumo ir atvirumo link nenueitų perniek. Esu tikras dėl savo veiklos etiškumo, kad niekam nekiltų jokių klaustukų, pats kreipiausi į UEFA ir FIFA su prašymu atlikti LFF veiklos auditą“, – pasakojo E. Eimontas.

E. Eimontas teigia, kad gerojo valdymo pokyčių strategija bus pradėta įgyvendinti patvirtinus naujus LFF įstatus. „Jų patvirtinimo data buvo numatyta gegužės 18 d., tačiau praėjusį penktadienį paaiškėjo, kad šis klausimas iš darbotvarkės bus išimtas. Trumpai tariant – procesas bus vilkinamas. Tarp vykdomojo komiteto narių yra žmonių, kurie iš paskutiniųjų priešinasi skaidrumo didinimui, struktūros peržiūroms. Visgi praėjusią savaitę sulaukiau labai daug palaikymo iš futbolo bendruomenės, matau, kad jai inicijuojamų pokyčių reikia. Ne kartą sakiau – prezidento kėdės nesilaikau, esu čia dėl pokyčių. Ir kol jie neįvyks visos futbolo bendruomenės labui, jaučiu pareigą tęsti pradėtus darbus“, – tikino LFF prezidentas.

Kalbėdamas apie pokyčius, E. Eimontas akcentavo, kad dabar yra kritinis metas. „Turime suprasti: per pastaruosius pusantrų metų pavyko padaryti nemažai, tačiau čia yra daugiausia, ką galime išpešti dabar galiojančių įstatų ribose. Privalome federacijos duris atverti visai futbolo bendruomenei, ne tik išrinktiesiems. Jeigu norime pokyčių, pirmiausia turi plėstis vykdomasis komitetas, didėti kongreso narių skaičius“, – teigė E. Eimontas.

Praėjusią savaitę LFF prezidentas vyko į planuotą susitikimą su UEFA ir FIFA gerojo valdymo pokyčių strategijos pristatymui. UEFA ir FIFA išreiškė visapusišką palaikymą. Gegužės pradžioje į Lietuvą atvyksta UEFA ir FIFA delegacijos, jų darbotvarkėje numatyti pagrindiniai klausimai susiję su Lietuvos futbolo pokyčių strategija ir įstatų keitimu. „UEFA ir FIFA ženkliai prisidėjo prie gerojo valdymo pokyčių strategijos, tad jų akys nukreiptos į Lietuvą, kaip mums pavyks ją įgyvendinti. Pokyčiai neišvengiami – piktybiški pasipriešinimai įsileisti visą futbolo bendruomenę turi būti įveikti, tik tada galėsime kalbėti apie tolesnį Lietuvos futbolo vystymąsi“, – akcentavo LFF prezidentas.

LFF pranešė, kad penktadienį skubos tvarka sušauktame federacijos vykdomojo komiteto posėdyje patvirtinta neeilinės LFF konferencijos data.

LFF Komunikacijos skyriaus vadovė Vaiva Zizaitė BNS sakė, kad neeilinėje konferencijoje numatoma rinkti federacijos prezidentą.

Praėjusią savaitę LFF prezidentas Edvinas Eimontas pranešė apie savo atsistatydinimą. Jis teigė iš pareigų pasitraukiantis dėl asmeninių priežasčių.

Prezidentas perduos savo įgaliojimus eilinės LFF konferencijos metu gegužės 18 dieną. E.Eimontas LFF prezidento pareigas ėjo nuo 2016 metų sausio.

Pagal LFF įstatus, prezidentą renka narių susirinkimas – konferencija – ketverių metų kadencijai.

E.Eimontas savo sprendimą palikti LFF vairą pranešė per Vykdomojo komiteto posėdį. Šį žingsnį kėdainietis apsisprendė žengti per savo 41-ąjį gimtadienį. Pabandžius susisiekti su federacijos vadovu, šis neatsiliepė telefonu nei ketvirtadienį iš ryto, nei prieš Vykdomojo komiteto posėdį, prasidėjusį 15 val.

„Tikiu veiklos tęstinumu ir tuo, jog toliau bus vykdomos pradėtos struktūrinės reformos“, – komiteto nariams sakė E. Eimontas.

Oficialiai E.Eimontas savo sprendimą motyvavo asmeninėmis priežastimis. Tačiau redakcijos kalbinti šaltiniai užsiminė, kad kėdainietį trenkti LFF durimis galėjo paskatinti nesutarimai federacijos viduje. Daugiau nei dešimtmetį federacijoje dirbęs E.Eimontas jos vadovu tapo 2016-ųjų sausį. Kaune vykusiuose prezidento rinkimuose jam atiteko net 94 procentai rinkėjų balsų. Turėdamas didžiulį palaikymą jis pakeitė iki tol federacijai dirigavusį kaunietį Julių Kvedarą.

Vis dėlto futbolo bendruomenės vienybė truko neilgai. Kalbama, kad juo toliau, juo labiau gilėjo pleištas tarp E.Eimonto ir senųjų Vykdomojo komiteto narių. Teigiama, kad pastariesiems didžiausią įtaką daro daugelį metų pilkuoju futbolo kardinolu vadinamas kaunietis Stasys Stankus. Šio diegiamą „politinę liniją“ esą palaiko dabartinis generalinis sekretorius Nerijus Dunauskas.

Vienu didžiausiu nesutarimų impulsų galėjo tapti rengiami ir gegužės mėnesį turėję sulaukti patvirtinimo LFF įstatų pakeitimai. Pagal reformas LFF valdymo sistemoje turėjo nelikti keleto šakinių federacijos asociacijų. Tokiu būdu daugiau įtakos LFF valdyme būtų tekę šalies futbolo klubams. Vienoms pirmųjų pašalinimas iš LFF Vykdomojo komiteto grėsė masinio futbolo bei vaikų ir jaunių futbolo asociacijoms. Pastarosioms diriguoja S.Stankaus bendražygiais vadinami Anatolijus Stecenko ir Vytautas Vaškūnas.

Pagal numatytas procedūras E.Eimontas savo įgaliojimus privalės perduoti LFF konferencijos metu. Būtent konferencijoje, planuojamoje gegužės 18 d. Vilniuje, naujam ketverių metų terminui būtų renkamas naujasis futbolo vairininkas.

Bankininko įtaka

Praėjusiųjų metų pradžioje LFF naujuoju prezidentu balsų dauguma buvo išrinktas Edvinas Eimontas. Gal ir nieko keisto, nes federacijoje jis ne naujokas – dirba nuo 2001 m. Būtent tuo metu LFF prezidentu tapo Liutauras Varanavičius. Pastarasis 2001–2009 m. buvo banko stebėtojų tarybos pirmininku. Prieš ateidamas dirbti į federaciją, E.Eimontas dirbo "Ūkio banko investicinės grupės" padalinyje.

Akivaizdu, kad ekonomisto diplomą įgijęs E.Eimontas futbolo subtilybėmis susidomėjo tada, kai svariausią žodį tvarkant šios sporto šakos reikalus tardavo V.Romanovas. E.Eimontui buvo patikėtos LFF projektų skyriaus vadovo pareigas, kurias jis ėjo dešimtmetį, buvo deleguojamas į įvairius UEFA komitetus. Tiesioginiu E.Eimonto viršininku buvo tuometis LFF generalinis direktorius Julius Kvedaras.

Tarp L.Varanavičiaus ir V.Romanovo perbėgus juodai katei, 2012 m. LFF prezidento rinkimus laimėjo J.Kvedaras. Savo įpėdiniu federacijos generalinio direktoriaus poste jis pasirinko E.Eimontą.

(Nuotraukoje - Vladimiras Romanovas)

Mokslininkas-verslininkas

LFF greičiausiai bus vienintelė sporto federacija, kurioje etatinis darbuotojas – vadybos ir administravimo krypties disertaciją apgynęs mokslininkas. Toks yra neseniai federacijoje plėtros vadovu pradėjęs dirbti Vytautas Žirgutis. 2008 m. jis Vytauto Didžiojo universitete apsigynė disertaciją "Organizacijų valdymas įvertinant įtakos grupių veiklą". Iki šiol jis yra ir šio universiteto Vadybos katedros lektorius.

V.Žirgutis žinomas ir kaip konsultantas verslo kitais klausimais. Prieš sėsdamas į LFF plėtros vadovo kėdę, jis vadovavo ne vieną viešąjį konkursą laimėjusioms ir už suteiktas paslaugas ne vieną šimtą tūkstančių eurų susižėrusioms konsultacinėms bendrovėms.

Už kokius nuopelnus?

Kaip galėjo atsitikti, kad neprastai privačiame versle galbūt uždirbęs, paskaitas aukštojoje mokykloje studentams dėstantis vadybos meno žinovas susigundė darbu LFF? Gal kad čia palyginti nemaži, vidutiniškai net per 1 700 eurų per mėnesį siekiantys atlyginimai?

Pikti liežuviai mala, ar kartais mokslų daktaras nebus prisidėjęs prie dabartinio federacijos prezidento diplominio darbo rašymo.

Pats V.Žirgutis turi savo versiją. "Atsižvelgiant į "UEFA Grow 2020" ir "FIFA Forward programas", Futbolo federacijai reikėjo strateginio planavimo ir strategijų įgyvendinimo patirties turinčio vadovo. Mano kvalifikacija atrodė tinkama. O man pasirodė įdomus darbo pobūdis. Juolab kad konsultanto paslaugas LFF teikiau jau anksčiau, futbolo srities problemos man buvo žinomos ir atrodė įdomūs profesiniai iššūkiai", – "Kauno dienai" dėstė pašnekovas.

Pikti liežuviai mala, ar kartais mokslų daktaras nebus prisidėjęs prie dabartinio federacijos prezidento diplominio darbo rašymo, kai šis studijavo sporto vadybos kursuose profesionalams – MESGO.

V.Žirgutis ir E.Eimontas tai neigia. "Žinojau šio žmogaus patirtį, tai buvo svarbiausia pradedant dirbti kartu. Profesionalumas ir patirtis nekėlė abejonių. Tuo remiantis V.Žirgutis tapo futbolo komandos dalimi, – pabrėžė E.Eimonas. – Kalbant apie diplominį darbą, džiaugiausi galimybe studijuoti tokio lygio studijose ir diplominiam rašyti skyriau maksimaliai savo asmeninio laiko. O su V.Žirgučiu mūsų akademinės darbo sritys yra labai skirtingos. Mano kryptis – vadinamasis good governance, V.Žirgučio – vadybinė. Tiesa, ateityje būtų naudinga susieti šias mūsų patirtis."

Sutartis – solidi

Yra ir ne menamų, bet realiai apčiuopiamų ryšių tarp E.Eimonto ir V.Žirgučio. Pastarojo vadovaujama bendrovė vienu metu yra bendradarbiavusi su buhalterine apskaita ir auditu užsiimančia bendrove "Astra Minerva", iš pradžių registruota Panevėžyje, o dabar – Kaune.

Pastaroji yra paruošusi galimybių studiją Kauno medicinos centrui. Už šią studiją federacija 2015 m. gegužę bendrovei sumokėjo 42 tūkst. eurų. Šį projektą kuravo tuo metu federacijos generalinio direktoriaus pareigas ėjęs E.Eimontas.

Pasiteiravus apie šiuos finansinius ryšius, V.Žirgutis glaustai pareiškė, kad jo įmonė bendradarbiavo ir bendradarbiauja su nemažai konsultavimo srities įmonių. Bendrovė "Astra Minerva" yra viena jų.

E.Eimontas buvo iškalbingesnis. "Kauno medicinos projekte dalyvauja ir Tarptautinė futbolo federacija (FIFA). Jūsų minima įmonė buvo pasirinkta ir pačios FIFA iniciatyva. Tai nebuvo asmeninis sprendimas, tai FIFA, LFF vykdomojo komiteto patvirtintas sprendimas. Atsiskaitėme pagal sutarties nurodytas sąlygas už konkrečius atliktus darbus", – aiškino LFF prezidentas.

(Nuotraukoje - Edvinas Eimontas)

Eurai iš banko

V.Žirgutis yra prisilietęs ir prie V.Romanovo pinigų. Ūkio bankas 2011 m. kovą ir birželį buvo sudaręs dvi paslaugų iš V.Žirgučio konsultacinių bendrovių pirkimo sutartis. Pirmajai bendrovei už konsultacines paslaugas dėl techninių galimybių studijos kūrybinių industrijų sektoriaus vystymo perspektyvoms Lietuvoje parengti buvo sumokėta per 87,6 tūkst. eurų, antrajai už galimybių studiją, kuria būtų ištirta instrumento, vertinančio įmonių įsipareigojimų įvykdymo galimybes, sukūrimo galimybes, atseikėta net per 143,8 tūkst. eurų.

Bankui bankrutavus, bankroto administratoriui kilo abejonių, ar šios abi sutartys nėra apsimestinės – fiktyvumą atseit patvirtina, kad galimybių studijos visiškai nesusijusios su banko veikla. Buvo kreiptasi į teismą ketinant susigrąžinti bendovėms sumokėtas lėšas.

Bendrovės teismų maratonas su BŪB baigėsi praėjusiųjų metų pavasario pabaigoje. Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria patvirtino pirmos ir antros instancijų teismų sprendimus – banko ieškinio netenkino. Buvo pripažinta, kad tai, ar bankas faktiškai panaudojo galimybių studiją savo veikloje, priklausė nuo užsakovo, o ne nuo bendrovės.

Tačiau šioje istorijoje įdomiausias yra Lietuvos apeliacinio teismo pasisakymas apie galimybių studijos kokybę. BŪB teismui pateikė duomenis, kad galimybių studija yra ne kas kita, kaip kitų dviejų galimybių studijų, kurias V.Žirgučio bendrovė parengė Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos užsakymu, pastarajai gavus šioms studijoms ES finansavimą, fragmentų kopijos. Kitaip sakant, dviejų studijų fragmentai buvo perkelti į trečiąją, už tai gaunant papildomą atlygį. Tokie veiksmai paprastai vadinami plagiatu, tačiau, teismo vertinimu, aplinkybė, kad galimybių studija parengta pagal ankstesnius bendrovės darbų rezultatus, "nereiškia, jog sutarties kaina tampa neproporcinga atlikto darbo vertei". Mat sutartyje nėra reikalavimo, kad studija būtų unikalus autorinis kūrinys.

Dirbo V.Romanovo struktūrose

O štai su antra studija kitai V.Žirgučio bendrovei nepasisekė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad šalys, sudarydamos sutartį, siekė kitokių tikslų, negu sutartyje nurodytas galimybių studijos parengimas. Pasak teismo, šalys siekė sukurti fiktyvų pagrindą bendrovei gauti banko lėšas ir per bendrovę atlikti mokėjimo pervedimus su ieškovės akcininkais susijusiems asmenims – tai ir buvo įvykdyta. "Sutartyje nurodyta galimybių studijos parengimo kaina (143 855,71 euro) nėra pagrįsta realia jos verte, nėra žinoma, kas realiai ir kada parengė galimybių studiją, nes byloje yra tik duomenys apie bendrovės vadovą ir nėra duomenų, kad bendrovė būtų turėjusi daugiau darbuotojų, o studijoje nenurodytas jos faktinis rengėjas, studijoje nė karto nėra paminėtas paslaugos užsakovas, nėra nurodomi jo poreikiai, veiklos sritys ir panašiai", – konstatuojama Aukščiausiojo Teismo neskundžiamoje nutartyje.

Paklaustas apie savo ryšius su V.Romanovo struktūromis ir  sutartis su Ūkio banku, V.Žirgutis tepasakė dirbęs su banku susijusioje akcinėje bendrovėje "Pramprojektas".

"Jūsų paminėtos konsultavimo įmonės, teikdamos konsultavimo paslaugas, turėjo platų klientų ratą. Tarp klientų buvo ir Ūkio bankas. Aš pats esu 2008 m. dirbęs AB "Pramprojektas" finansų ir ekonomikos direktoriumi. 2006 m. vienai kadencijai buvau išrinktas stebėtojų tarybos nariu", – prisiminė V.Žirgutis.

(Nuotraukoje - Vytautas Žirgutis)

Krepšinį iškeitė į futbolą

LFF – ne guminė, tačiau turi šakinių asociacijų, kurioms gali daryti įtakos. Viena iš tokių šakinių asociacijų – Vaikų ir jaunių futbolo asociacija (VJFA). Į jos direktoriaus kėdę praėjusiųjų metų rudenį ir klestelėjo dar vienas buvęs V.Romanovo bendražygis Donaldas Urniežius. Prieš ateidamas į asociaciją, jis kurį laiką buvo išrinktas į Kauno "Žalgirio" krepšinio klubo valdybą, o iki 2011 m. lapkričio pabaigos buvo V.Romanovo labdaros fondo direktoriumi.

Teigiama, kad šis teisės mokslus krimtęs vyras yra sukaupęs nemažai patirties sporto teisės ir vadybos srityse, dirbo Šveicarijoje registruotoje sporto konsultavimo kompanijoje "ALAC Sports Consulting" generaliniu direktoriumi. Registrų centro duomenimis, praėjusiųjų metų pradžioje D.Urniežius tapo Kaune registruotos mažosios bendrijos "Kamuolys apvalus" direktoriumi.

"Futbolo srityje esu dirbęs daugiau nei dešimt metų ir skirtingose vietose bei srityse, todėl turiu sukaupęs įvairiapusės patirties. Tikiuosi, kad mano žinios ir sugebėjimai sustiprins asociacijos veiklą ir padės populiarinti futbolą tarp vaikų ir jaunimo bei ugdyti perspektyvius sportininkus", – paskirtas asociacijos direktoriumi, viešai kalbėjo D.Urniežius.

Susitikime su savivaldybės administracijos direktoriumi Sauliumi Budinu aptarta Lietuvos futbolo strategija iki 2020 metų, futbolo infrastruktūros gerinimas Klaipėdos mieste bei bendradarbiavimas plėtojant klubinę kultūrą, akcentuojant tiek profesionalų futbolą, tiek vaikų ugdymą, prie kurio galėtų prisidėti ir federacija.

Lietuvos futbolo federacijos prezidentas 2017–2018 metus vadina kitokio bendradarbiavimo tarp savivaldos, futbolo federacijos bei vietinės bendruomenės metais. E. Eimontas patikino, kad Klaipėda yra matoma kaip vienas iš centrų greta Vilniaus ir Kauno, uostamiestyje galėtų žaisti tiek nacionalinė, tiek jaunimo rinktinė. „Yra visos sąlygos ir galimybės ateityje tai pasiekti. Kalbame apie tai, kad galbūt reikia galvoti apie visiškai naują stadioną. Žinoma, savivaldybė negali verstis per galvą ir jo statyti neįvertinus galimybių ir visko neapskaičiavus, galbūt vertėtų atlikti studiją, kuri atsakytų į klausimą, kokia vieta tenka futbolui Klaipėdos regione“, – sakė E. Eimontas.

Aptartas ir futbolo mokyklos konversijos projektas. Futbolo federacijos prezidentas patikino, kad įsipareigojimas pasirūpinti aikštyno danga tikrai nepamirštas. „Analizuojame šį projektą, peržiūrėsime, pateiksime ir savo pasiūlymus. Mūsų tikslas, kad tai atitiktų pačias naujausias ir geriausias tendencijas, kurios reikalingos tokiam treniruočių kompleksui. Čia mūsų bendras interesas“, – sakė E. Eimontas.

Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos prezidentas Romualdas Jonaitis pažymėjo, kad būtinas ir bendras darbas keičiant tam tikrus bendradarbiavimo momentus puoselėjant klubinę futbolo kultūrą, ugdant vaikus. Kalbama apie Klaipėdos miesto futbolo vystymo planą. „Tada turėsime ilgalaikę perspektyvą ir galėsime planą įgyvendinti sistemingai“, – sakė R. Jonaitis.

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, uostamiestyje pastaruoju metu skiriama daug dėmesio sporto infrastruktūrai gerinti, ne išimtis ir futbolas. Per dvejus metus centriniame stadione buvo įrengta VIP tribūna, automatinė žolės laistymo sistema, iš esmės atnaujinti lengvosios atletikos bėgimo takai, kurie dabar atitinka šiuolaikinius reikalavimus. Taip pat jau baigiamas rengti Futbolo mokyklos rekonstrukcijos projektas, šiemet bus paskelbtas rangos darbų pirkimo konkursas, prasidės ir rekonstrukcijos darbai – seni pastatai bus griaunami ir statomi nauji. Keičiasi ir bendrojo lavinimo mokyklų sporto aikštynai: baigiama įrengti dirbtinės dangos aikštė prie „Pajūrio“ pagrindinės mokyklos, kur Futbolo mokyklos renovacijos laikotarpiu bus sudarytos sąlygos treniruotis šios įstaigos auklėtiniams. Jau sutvarkyta ir natūralios vejos danga prie „Vėtrungės“ gimnazijos, aikštyną bus galima naudoti jau šį sezoną. Šiemet taip pat numatyta iš esmės sutvarkyti prie Prano Mašioto progimnazijos esančią dirbtinės dangos aikštę, seną dangą pakeičiant nauja.

„Bendradarbiavimas su Lietuvos futbolo federacija mums labai svarbus. Būtina žinoti, ko nori sporto bendruomenė, ir darbus atlikti ne tam, kad būtų galima ataskaitoje uždėti paukščiuką, o tam, kad sukurta infrastruktūra iš tiesų pasitarnautų sportininkams“, – teigė S. Budinas.

Susitikime taip pat aptartos galimybės 2020 metais Lietuvoje suorganizuoti Pasaulio salės futbolo čempionatą. Vienas iš etapų numatomas Klaipėdoje, „Švyturio“ arenoje. Atsakymo, ar šis čempionatas vyks Lietuvoje, iš Tarptautinės futbolo federacijos laukiama gegužės mėnesį.

Kone visą dieną trukusiame vizite LFF prezidentas Edvinas Eimontas bei generalinis direktorius Nerijus Dunauskas aplankė kone visas miesto institucijas ir organizacijas, kurios gali bendromis jėgomis padėti atgimti Šiaulių futbolui.

Siekiant nuo pat pamatų sukurti jaunųjų futbolininkų rengimo sistemą, diskutuota su Šiaulių futbolo akademijos, Šiaulių sporto gimnazijos, Šiaulių universiteto atstovais, situacija aptarta Šiaulių sporto tarybos posėdyje ir per pokalbį su miesto meru.

Anot E.Ei­mon­to, dabartinė padėtis tikrai nebloga, užtikrinamas jaunųjų futbolininkų rengimas, pagirtinas yra Futbolo akademijos ir Sporto gimnazijos įdirbis. Būtent Šiaulių futbolo akademija ir galėtų tapti pagrindu kuriant futbolo klubą, kuriame nebū­tų ap­si­ri­bo­ta tik vy­rų ko­man­da, o atsirastų ir vai­kų, jau­nu­čių, jau­nių, kitose ly­go­se žai­džian­čių komandų.

Pasak Šiaulių miesto mero Artūro Visocko, toks nuoseklus žaidėjų rengimo modelis tikrai motyvuotų sportuojantį jaunimą. Futbolo treniruotes tik pradėję lankyti vaikai jau turėtų į ką lygiuotis ir žinotų, kad galės atstovauti savo miestui.

LFF prezidentas įsitikinęs, kad miestas palaipsniui užsiaugins ir stiprią pagrindinę vyrų komandą, tada bus galima ieškoti ir privačių rėmėjų. Toks modelis užtikrintų ilgalaikių rezultatų siekimą, o ne dirbtinį komandos sukomplektavimą ir žaidimą tol, kol pakanka rėmėjų pinigų.

Futbolo federacija pasiruošusi investuoti į futbolo infrastruktūrą Šiauliuose. Kartu su Šiaulių miesto savivaldybe pradėta Kviečių g. 9 esančio stadiono rekonstrukcija. Šiemet parengiamiesiems darbams Savivaldybė skyrė 64,5 tūkst. eurų. 2017 metais LFF lėšomis planuojama pakloti dirbtinę dangą, įrengti apšvietimą, aptverti teritoriją, atlikti kitus reikalingus darbus. LFF šiam projektui yra numačiusi skirti iki 300 tūkst. eurų vertės paramą.

Pagerbė trenerius ir futbolo savanorius

Šiemet apdovanojimų šventė vyko Vilniaus rajone esančiame viešbutyje „Grand Resort“ – čia rinkosi futbolo klubų žaidėjai ir daugelis žinomų futbolo bendruomenės narių, kuriuos pasveikino Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edvinas Eimontas.

LFF vadovas už nuopelnus futbolui pagerbė daug metų futbolui atidavusius specialistus - su įvairiais šalies klubais bei rinktinėmis dirbusį Saulių Širmelį bei prieš kelis dešimtmečius su Vilniaus „Žalgiriu“ dirbusius Algirdą Vosylių ir Algirdą Klimkevičių.

Jau tradicija tampa ir masinio futbolo atstovų pagerbimas. Geriausia iniciatyva pripažintas Močiutes į futbolo aikštę sukvietęs marijampolietis futbolo treneris Martynas Karpavičius, o išskirtinę lyderystę pademonstravo vilniečiai Tadas Beržonskas ir Cedric Raffier – jų savanoriškas projektas „Vilnius Social Club“ įtraukia sportuoti socialinę atskirtį patiriančius vaikus. Apdovanoti ir aktyviai prie futbolo renginių prisidedantys savanoriai – Gabrielė Putriūtė iš Prienų rajono ir vilnietis Arūnas Vrubliauskas.

Įspūdinga „Žalgirio“ trofėjų ir prizų gausa

Ketvirtą sezoną paeiliui Lietuvos vyrų čempionato aukso medalius atsiemė Vilniaus „Žalgiris“. Šį sezoną sostinės ekipa iškovojo net keturis titulus – LFF Supertaurės trofėjų, ir dėl pereinamojo laikotarpio du kartus šiemet vykusias LFF taurės varžybas.

„Žalgirio“ atstovams teko ir daug individualių prizų. Valdas Dambrauskas išrinktas geriausiu pirmenybių treneriu, Mantas Kuklys – geriausiu čempionato žaidėju,  o serbo Matijos Ljujičiaus įvartis į „Stumbro“ vartus futbolo aistruolių pripažintas gražiausių šį sezoną.

Antrus metus iš eilės antra liko „Trakų“ ekipa, o bronzos medalius po atkaklios kovos po ketverių metų pertraukos iškovojo „Sūduva“.

Antrame pagal pajėgumą šalies divizione nugalėjo ir kelialapį aukštyn pelnė Kazlų Rūdos „Šilas“. Pirmą kartą į prizininkus įsiveržė „Palanga“ ir „Vilniaus Vytis“.

Moterų A lygos auksą dvyliktą kartą iš eilės atsiemė Šiaulių „Gintra Universitetas“. Šios komandos saugė Simona Veličkaitė pirmą kartą tapo geriausia metų futbolininke. Sidabrą vėl iškovojo Kauno "LSU-Žara". Staigmeną pateikė debiutantės – pirmąjį sezoną trečią vietą iškovojo Gargždų „Banga“. Už savo drąsą bei ryžtą šiai komandai atiteko ir specialus prizas.

2016 metų sezono Lietuvos futbolo apdovanojimų laureatai

Masinio futbolo asociacijos metų futbolo širdies apdovanojimai

Metų masinio futbolo iniciatyva:  „Močiutės už futbolą“ (Martynas Karpavičius)

Metų masinio futbolo lyderis:  Tadas Beržonskas ir Cedric Raffier („Vilnius Social Club“)

Metų futbolo savanoriai:  Gabrielė Putriūtė ir Arūnas Vrubliauskas

Metų moterys už futbolą:  Gargždų „Bangos“ moterų komanda

2016 m. Lietuvos moterų futbolo A lygos čempionatas

1 vieta: Šiaulių „Gintra-Universitetas"

2 vieta: Kauno "LSU-Žara"

3 vieta: Gargždų „Banga“

2016 m. Lietuvos moterų futbolo A lygos individualūs prizai

Perspektyviausia žaidėja: Gabija Gedgaudaitė (Vilniaus MFA „Žalgiris")

Geriausia vartininkė:  Indrė Venskevičiūtė (Šiaulių „Gintra-Universitetas")

Geriausia gynėja: Vestina Neverdauskaitė (Šiaulių „Gintra-Universitetas")

Geriausia saugė: Dovilė Gailevičiūtė (Šiaulių „Gintra-Universitetas")

Geriausia puolėja:  Liucija Vaitukaitytė (Kauno „LSU-Žara")

Rezultatyviausia žaidėja (50 įvarčių):  Tatjana Kozyrenko  (Šiaulių "Gintra-Universitetas")

Geriausia žaidėja: Simona Veličkaitė (Šiaulių „Gintra-Universitetas")

2016 m. Lietuvos veteranų (35 m. ir vyresnių) pirmenybės

1 vieta: Jonavos "Klevas"

2 vieta: Panevėžio "Ekrano senjorai"

3 vieta: Alytaus "Dainava"

2016 m. Lietuvos senjorų (50 m. ir vyresnių) mažojo futbolo pirmenybės

1 vieta: FK "Seimas"

2 vieta: "Kauno senjorai"

3 vieta: "Klaipėdos veteranai"

2016 m. Lietuvos futbolo federacijos Pirma lyga:

1 vieta: Kazlų Rūdos "Šilas"

2 vieta: Palangos "Palanga"

3 vieta: "Vilniaus Vytis"

Korektiškiausia 2016 m. LFF Pirmos lygos komanda: Gargždų „Banga“

Rezultatyviausias 2016 m. LFF Pirmos lygos žaidėjas (31 įvartis):

Artur Skuratovič ("Vilniaus Vytis")

2016 m. „SMSCredit.lt A lygos" čempionatas:

1 vieta: Vilniaus „Žalgiris"

2 vieta: Trakų „Trakai"

3 vieta: Marijampolės „Sūduva“

Rezultatyviausias 2016 m.  „SMSCredit.lt A lygos“ žaidėjas (20 įvarčių):

Andrija Kaludjerovič (Vilniaus „Žalgiris“)

Korektiškiausia 2016 m. „SMSCredit.lt A lygos“ komanda: Trakų „Trakai"

Gražiausias 2016 m. „SMSCredit.lt A lygos“ sezono įvartis: Matija Ljujič (Vilniaus „Žalgiris“).

2016 m. geriausias Lietuvos pirmenybių treneris:

Valdas Dambrauskas (Vilniaus „Žalgiris").

2016 m. perspektyviausias Lietuvoje žaidžiantis jaunasis futbolininkas:

Eligijus Jankauskas (Marijampolės „Sūduva“).

2016 m. geriausias „SMSCredit.lt A lygos“ futbolininkas:

Mantas Kuklys (Vilniaus „Žalgiris“).

2016 m. geriausias Lietuvos futbolininkas:

Fedoras Černychas (Balstogės „Jagiellonia“, Lenkija).

Premjero teigimu, šis čempionatas būtų vienas didžiausių renginių per Lietuvos sporto istoriją ir teiktų ženklią ekonominę naudą, nes, skaičiuojama, jog atvyktų daugiau nei 13 tūkst. užsienio turistų, teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

„Preliminariai paskaičiuota, kad varžybų dalyviai ir atvykstantys užsienio aistruoliai atneštų apie 10 mln. eurų ekonominės naudos. Sirgaliai išleistų pinigus transportui, apgyvendinimui, maitinimui ir kitoms paslaugoms. Be to, ženkliai padidėtų Lietuvos žinomumas pasaulyje“, – rašoma pranešime.

Vyriausybės vadovas ir LFF atstovai pasirašė bendrą sutartį, kurioje įtvirtino siekį surengti čempionatą ir galimus įsipareigojimus tuo atveju, jei Lietuva butų išrinkta čempionato šeimininke.

Šalis, kurioje vyks 2020 metų Pasaulio čempionatas, bus išrinkta šių metų gruodį. Surengti šias varžybas be Lietuvos taip pat pretenduoja Japonija, Kroatija, Kosta Rika, Kazachstanas, Naujoji Zelandija ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

Pasak LFF prezidento E. Eimonto, čempionato varžyboms surengti Lietuva galėtų panaudoti turimas modernias sporto arenas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, todėl neprireiktų papildomų investicijų į naujos infrastruktūros kūrimą.

„Taip pat, skirtingai nei per kai kuriuos kitus sporto renginius, už čempionato surengimą netaikomas atskiras mokestis, todėl biudžetą sudaro tik organizacinės išlaidos“, – Vyriausybės pranešime cituojamas E. Eimontas.

LFF vadovas atkreipė dėmesį ir į sportinę naudą, nes rengiant čempionatą jame šeimininkų teisėmis pirmą kartą dalyvautų Lietuvos rinktinė.

„Galimybė išbandyti jėgas tokio lygio varžybose su stipriausiomis pasaulio ekipoms būtų reikšminga siekiamybė ir impulsas salės futbolo, kaip sporto rūšies, vystymui Lietuvoje“, – sakė E. Eimontas.