Šiuo metu užsienio reikalų viceministrais dirba Jovita Neliupšienė, Egidijus Meilūnas ir Jonas Survila. Dar vienas viceministras Mantas Adomėnas liepą atsistatydino dėl vairavimo išgėrus.

„Šiame etape apsiribosime trijų viceministrų darbu“, – žurnalistams Vilniuje šeštadienį sakė G. Landsbergis.

Pasak jo, likus metams iki Seimo rinkimų sudėtinga rasti viceministrą.

Visgi G. Landsbergis teigė, jog į J. Neliupšienės vietą viceministras bus ieškomas. Ji žiemą pradės vadovauti Europos Sąjungos misijai Jungtinėse Valstijose.

Šios kadencijos Vyriausybė turėtų dirbti iki 2024 metų vėlyvo rudens arba ankstyvos žiemos, Seimo rinkimai vyks tų pačių metų spalį.

Susitikime konstatuota, kad Rusijos agresyvūs veiksmai prieš kaimynines valstybes - karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos sienos ir jos teritorijų okupacija, kariniai veiksmai Donbase, Krymo ir Kaliningrado militarizacija, kibernetinės atakos ir kt. - pažeidžia saugumą Europoje. Atsižvelgiant į tai, NATO pasirengusi imtis visų reikalingų priemonių Aljanso narių saugumui ir gynybai užtikrinti.

„Šiuo metu nėra ženklų, kurie rodytų Rusijos pastangas deeskaluoti situaciją. Rusijos karinių pajėgų telkimas ir revanšistinė retorika verčia stiprinti atgrasymo ir kolektyvinės gynybos priemones, todėl siekiame papildomų saugumo garantijų NATO rytiniame flange", - sakė E. Meilūnas.

Viceministras taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos ir Baltarusijos integraciją. „Negalima ignoruoti gilėjančios Rusijos-Baltarusijos karinės integracijos ir augančio Rusijos karinio buvimo Baltarusijoje. Būtina, kad NATO atsižvelgtų į šį svarbų veiksnį", - pabrėžė viceministras.

NATO šalių atstovai aptarė tolesnę politinę ir praktinę paramą Rusijos spaudimą patiriančiai Ukrainai. Sutarta, kad bet kokia Rusijos agresija prieš Ukrainą turėtų susilaukti tokio atsako, kurio kaina Rusijai būtų didžiulė. Sausio 10 dieną planuojamas NATO-Ukrainos komisijos posėdis, kuriame sąjungininkės aptars saugumo situaciją su Ukrainos užsienio reikalų ministru.

Aptardami pasirengimą NATO-Rusijos tarybai, sąjungininkai akcentavo, kad NATO lieka įsipareigojusi dviejų takelių politikai Rusijos atžvilgiu, t. y. atgrasymo bei gynybos stiprinimui ir dialogui. Tačiau šis dialogas turi vykti laikantis sąjungininkų vienybės, abipusiškumo, pagarbos tarptautinei teisei ir kitų Europos saugumo kertinių principų. Būtina tolesnio dialogo sąlyga - Rusija turi imtis aiškių įtampos mažinimo priemonių.

Nuotoliniame susitikime bus kalbama apie Rusijos karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos ir kitus Europos saugumo iššūkius.

Susitikimui pirmininkaus NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

NATO užsienio reikalų ministrų susitikimuose įprastai dalyvauja Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, tačiau penktadienį jam nedarbo diena.

Ministrų susitikimas rengiamas likus mažiau nei savaitei iki sausio 10-ąją vyksiančių JAV ir Rusijos derybų Ženevoje, taip pat sausio 12-ąją numatyto NATO-Rusijos tarybos posėdžio.

Per jį NATO šalių atstovai diskutuos ir dėl tolesnių Aljanso bei sąjungininkių kontaktų su Rusija, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Susitikimo dalyviai taip pat aptars tolesnę politinę ir praktinę paramą Ukrainai ir NATO sąjungininkių saugumo bei gynybos stiprinimą.

Rusija prie sienos su Ukraina yra sutelkusi 100 tūkst. karių. Kijevas ir Vakarai nuogąstauja dėl galimo Maskvos įsiveržimo.

Maskva, savo ruožtu, pateikė JAV ir NATO reikalavimus nesuteikti narystės Aljanse Ukrainai, atitraukti savo pajėgas, dislokuotas netoli Rusijos sienų.

„Nekomentuosime šito dalyko, todėl kad yra diplomatinė praktika nekomentuoti ir nepatvirtinti susitikimų, kurie atsiranda viešoje erdvėje nežinia kaip“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu teigė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad trylika Seimo opozicinių frakcijų atstovų pasirašė kreipimąsi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę žiniasklaidoje paaiškėjus, kad spalio viduryje užsienio reikalų viceministras E. Meilūnas du kartus susitiko su trąšas gabenančios Baltarusijos bendrovės „Belaruskalij“ atstovais, atvykusiais į Lietuvą. Parlamentarai prašo premjerės atsakyti, ar ji žinojo apie šiuos susitikimus ir tai, kodėl Užsienio reikalų ministerija (URM) po šių susitikimų pakeitė poziciją dėl JAV taikomų sankcijų Baltarusijai.

Darbo partijos, Demokratų „Vardan Lietuvos“, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų seniūnų ir jų kolegų teigimu, remiantis tokiu informacijos slėpimo motyvu, kyla pagrįstų klausimų, ar „Belaruskalij“ atstovai, kurie į Lietuvą atvyko susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio kvietimu, atstovavo tik savo įmonei, ar ir visam Baltarusijos režimui.

Kaip rašoma URM pranešime, ketvirtadienį ministerijos organizuotame pirmajame tarpinstituciniame Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimo darbo grupės posėdyje buvo aptartos diasporos politikos nuostatos Vyriausybės programoje ir programos įgyvendinimo plane bei Lietuvos diasporos politikos strategijos „Globali Lietuva“ 2022-2030 metams projektas.

Anot darbo grupės pirmininko, užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno, siekiama aktyvesnio, gilesnio ir į konkrečius rezultatus orientuoto dialogo tarp valstybės ir diasporos.

„Vyriausybė, stiprindama diasporos politiką, skiria padidintą dėmesį ir paramą sritims, kurioms pastaraisiais metais to dėmesio ir paramos trūko, tai yra – lituanistinio švietimo plėtrai, diasporos įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą ir gerovės joje kūrimą skatinimui, geresnei komunikacijai tarp Valstybės ir diasporos ir „sugrįžtančios Lietuvos“ idėjos įgyvendinimui“, - pranešime sakė viceministras.

Posėdžio metu taip pat buvo aptarta Užsienio reikalų ministerijos rengiama Lietuvos diasporos politikos strategija „Globali Lietuva“ 2022-2030 metams, kuri nuo 2022 metų pakeis šiuo metu galiojančią „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo programą.

Tarpinstitucinę Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimo darbo grupę sudaro Lietuvos valstybės institucijų, nevyriausybinių ir diasporos organizacijų atstovai.

Nurodoma, jog darbo grupės paskirtis – užtikrinti Vyriausybės dialogą su Lietuvos diasporos organizacijomis ir teikti siūlymus premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamai Lietuvos diasporos reikalų koordinavimo komisijai diasporos politikos įgyvendinimo klausimais.

Kaip teigia G. Landsbergis, Lietuva turi keisti laikyseną Kinijos atžvilgiu ir užmegzti glaudesnius santykius su kitomis, ekonomiškai pažangiomis bei demokratiškomis valstybėmis. Dėl to jau artimiausiu metu Lietuva atidarys dvi naujas diplomatines atstovybes Pietų Korėjoje ir Singapūre.

Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl Lietuva pasirinko steigti atstovybę Singapūre, kaip teigia G. Landsbergis, yra tai, kad ši valstybė yra viena reikšmingiausių Lietuvos partnerių regione. Kita vertus, jis pridūrė, kad Kinijos daromas spaudimas ir įtaka yra dar vienas argumentas, kodėl reikia gerinti santykius su Singapūru.

„Kinija yra tikrai aktuali tema. Ir mes, suprasdami, kad su ekonomiškai stipria valstybe ateina ir politiniai iššūkiai, esame nusprendę, kad vis dėlto norėtume tuos iššūkius atremti. Pirmiausia turime ieškoti partnerių ten, kur jų anksčiau galbūt nebuvome aktyviai ieškoję“, – teigė užsienio reikalų ministras. 

„Nepaisant dydžio, tai yra vienas svarbiausių mūsų ekonominių partnerių regione. Įdomus aspektas, kad 2019 m. į Kiniją mes eksportavome už 277 mln. eurų, o į Singapūrą – bemaž tiek pat – už 216 mln. eurų“, – sakė ministras.

„Tokios nedidelės valstybės, kaip Lietuva, dažnu atveju renkasi būtent Singapūrą, kaip savo naują partnerį regione dėl jo ryšių su visomis aplinkinėmis valstybėmis“, – tvirtino ministras.

URK pristatyta strategija dėl Lietuvos atstovavimo Indijos–Ramiojo vandenyno regione

Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas Seimo komitete pristatė Lietuvos bendradarbiavimo stiprinimo strategiją su Indijos–Ramiojo vandenyno valstybėmis.

Siekiant stiprinti Lietuvos atstovavimą minėtame regione, anot E. Meilūno, jau 2022 m. planuojama atidaryti nauja ekonominė atstovybė Singapūre, kuri bus akredituota Indonezijai, Malaizijai, Tailandui ir Vietnamui. Jo teigimu, dar šiais metais taip pat bus atidaroma Lietuvos ambasada Pietų Korėjoje. Ateityje, viceministro teigimu, bus svarstoma ir apie atstovybių steigimą Indonezijoje ir Malaizijoje.

Kaip teigia, E. Meilūnas, Lietuvos bendradarbiavimas su Kinija visgi nepateisino lūkesčių. Todėl Lietuvai atsirado poreikis pergalvoti strategines partneres šiame regione. Kaip pažymi viceministras, Lietuva nebetęs veiklos su Kinija formate 17+1, tačiau bendradarbiavimas su Kinija išlieka Europos Sąjungos mastu plėtojant formatą 27+1.

„Dideli lūkesčiai, kuriuos turėjome pradėję dvišalį bendradarbiavimą su Kinija, visgi nepasiteisino. Rodikliai nėra labai aukšti. Tad šiame kontekste nebetęsime Lietuvos veiklos iniciatyvoje 17+1. Sieksime plėtoti dvišalius abipusiai naudingus santykius. Taip pat su partneriais ir Europos Sąjungos institucijomis aktyviai dirbame plėtojant formatą 27+1“, – akcentavo viceministras.

Komitete daug dėmesio skirta Lietuvos santykių stiprinimui su Japonija

Nuo 2022 m., kaip URK minėjo užsienio reikalų viceministras E. Meilūnas, Lietuvos ambasada Japonijoje pradės pilną bendradarbiavimą ekonomikos srityje.

„Tikimasi ir dvišaliai žym,iai pagilinti ir išplėsti bendradarbiavimą siekiant strateginės partnerystės. Mus su šia šalimi, be jokios abejonės, sieja tos pačios demokratinės vertybės. Japonija yra mūsų labai svarbi ekonominė partnerė – Lietuvos eksportas į Japoniją visada viršijo importą. Todėl prekyboje visada buvo teigiamas balansas“, – kalbėjo E. Meilūnas.

„Esame įsitikinę, kad per artimiausius metus tiek prekyba, tiek įvažiuojamasis turizmas iš Japonijos atsigaus. Taip pat pastebimas Japonijos susidomėjimas ir Lietuvos investicijomis, kaip „Rail Baltica“, sinchronizavimo projektas ir kt.“, – sakė viceministras.

E. Meilūnas teigė, kad beveik visi Lietuvos universitetai yra užmezgę partnerystes su Japonijos švietimo įstaigomis.

Posėdyje dalyvavusi prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Dalia Tamošiūnienė teigė, kad prezidentas Gitanas Nausėda taip pat labai sveikina ir remia Azijos rinkų diversifikaciją bei nuolat palaiko ryšius su tų valstybių verslo asociacijomis. Primindama, kad Lietuvą ir Japoniją sieja ilgalaikiai draugiški ryšiai ir 2022 metais bus minimos 100-osios diplomatinių santykių užmezgimo metinės.

Ekonominės veiklos aktyvumas ir efektyvumas bus vienas iš esminių kriterijų vertinant diplomatinės atstovybės ir jos vadovo veiklą, bei apskritai sprendžiant, ar toje šalyje Lietuvai reikia turėti diplomatinę atstovybę.

Norint ekonominę diplomatiją išlaikyti kaip vieną iš diplomatinės tarnybos prioritetų, ekonominė veikla turi sudaryti mažiausiai penktadalį kiekvienos atstovybės vadovo kasdienės veiklos. Antradienį surengtame pirmajame naujosios Užsienio reikalų ministerijos vadovybės teminiame susitikime su diplomatinių atstovybių vadovais buvo pristatyta „Lietuvos komandos“ („Team Lithuania“) vizija. Konkrečioje šalyje dirbantys įvairių Lietuvos žinybų atstovai, susibūrę į komandą, bendromis pastangomis sieks didinti lietuviškų prekių eksportą, užsienio investicijų ir turistų pritraukimą, skatinti bendradarbiavimą mokslo ir inovacijų srityje. „Lietuvos komandos“ veiklą koordinuotų atstovybės vadovas.

Pasak viceministro, atstovybės vadovas privalo aktyviai įsijungti ne tik į sostinės suformuluotų užduočių įgyvendinimą, bet ir ieškoti ekonominio intereso bei rodyti iniciatyvą, proaktyviai ieškant naujų nišų ir interesų atstovaujamoje valstybėje

Ilgametė patirtis rodo, kad norint, jog „Team Lithuania“ užsienyje dirbtų rezultatyviai, svarbus yra ir institucijų bendradarbiavimas sostinėje. Todėl ministerija sieks užtikrinti gerai veikiančią ekonominės diplomatijos sistemą sostinėje, kuri būtų tvirtas ramstis dirbantiems užsienyje. Ekonominės diplomatijos tarybos (EDT) formatas taip pat išliks svarbus, kaip visas institucijas mobilizuojanti ir sujungianti platforma. Artimiausiu metu EDT planuojama pristatyti „Team Lithuania“ koncepciją.

Dėmesio centre ir toliau išlieka tarpinstitucinio  bendradarbiavimo stiprinimas, pirmiausia – su Ekonomikos ir inovacijų ir kitomis ministerijomis, agentūromis VšĮ „Versli Lietuva“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, MITA, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“  ir kitomis, taip pat – su verslo asociacijomis ir įmonėmis.

Antradienį surengtame pirmajame naujosios Užsienio reikalų ministerijos vadovybės teminiame susitikime su diplomatinių atstovybių vadovais diskutuota apie dvišalių atstovybių vykdomą ekonominę veiklą, ekonominės diplomatijos prioritetus, priemones, diplomatijos vaidmenį stiprinant Lietuvos ekonominį konkurencingumą.

„Palyginus panašaus dydžio valstybių 2019 m. ekonominius rodiklius – eksporto pajėgumus, pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų ir atvykusių turistų skaičius – matome, kad Lietuva iš pirmo žvilgsnio atrodo neblogai. Šiais rodikliais pirmaujame tarp Baltijos valstybių. Bet jeigu atkreipsime dėmesį į  kitų panašaus dydžio valstybių, pavyzdžiui, Airijos statistiką, tai eksporto ir investicijų apimtys atsilieka kartais“, – pažymi viceministras E. Meilūnas.

Pasak viceministro, dabartinės Vyriausybės programoje išskirtinis dėmesys yra skiriamas būtent ekonominei diplomatijai ir tai neatsitiktinai, nes pastarojo dešimtmečio skaičiai rodo, kad mūsų eksportas jau ilgą laiką net ir krizių sąlygomis išlieka mūsų ekonomikos garvežiu.

Viceministras pristatė  diplomatinių atstovybių 2020 metų ekonominės veiklos rezultatus. Vienas svarbiausių diplomatinių atstovybių ekonominės veiklos  kriterijų – verslo misijų ir renginių organizavimas, nes kokybiškai jį įgyvendindami galime prisidėti prie eksporto srautų didėjimo.  2020 m. buvo įgyvendintos 103 tokios misijos, aktyviausiai dirbo mūsų diplomatinės atstovybės Vokietijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Baltarusijoje, Kinijoje ir Ukrainoje. Dalis misijų vyko nuotoliniu būdu.

„Metai buvo neeiliniai – dėl pandemijos  kai kurios planuotos veiklos neįvyko, kai kurias teko perorientuoti į elektroninę erdvę. Nors pradžioje buvo nemažai nuogąstavimų, kad dalis planuotų renginių neįvyks, bet tiek ambasados, tiek verslas persitvarkė ir daugelį reginių organizavo nuotoliniu būdu“,– sako viceministras E.Meilūnas.

Vyriausybės programoje yra labai aiškiai suformuotos ekonominės diplomatijos kryptys, tarp kurių – strateginė diversifikacija, siekiant mažesnės priklausomybės nuo vienos šalies rinkos, išnaudojant ES prekybos politikos priemones bei plečiant Lietuvos atstovavimo tinklą Pietryčių Azijoje. Ekonominė diplomatija turi tapti viena esminių diplomatinės atstovybės funkcijų. Siekiama skatinti ekonominus ryšius pasitelkiant užsienyje gyvenančius lietuvius profesionalus. Verslas turėtų aktyviau dalyvauti įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo politiką, kas padės atliepti ne tik ekonominius, bet ir vertybinius Lietuvos interesus.

URM kanclere skiriama Inga Černiuk, dirbusi direktoriaus pavaduotoja Turto banke, kanclere Susisiekimo ir Energetikos ministerijose.

M. Adomėnas 2008–2020 metais buvo Seimo narys, bet šiemet jis pralaimėjo rinkimus Raudondvario vienmandatėje apygardoje,.

Užsienio reikalų ministerijos pranešime rašoma, kad parlamentinės politinės karjeros metu jis dirbo švietimo, kultūros, užsienio politikos klausimais ir „daug dėmesio skyrė laisvės ir demokratijos plėtrai Sakartvele, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rytų Azijoje“.

M. Adomėnas nuo 2000 iki 2018 metų buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tų metų birželį partijos Priežiūros komitetas jį pašalino iš partijos už nederamus ryšius su koncernu „MG Baltic“.

A. Pranckevičius pastaruosius ketverius metus vadovavo Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje. Prieš tai jis dirbo prezidento Valdo Adamkaus patarėju, buvo Europos Parlamento pirmininkų Jerzy Buzeko (Ježio Buzeko) ir Martino Schulzo (Martino Šulco) diplomatiniu patarėju.

E. Meilūnas yra buvęs Lietuvos ambasadorius Lenkijoje, Japonijoje, Airijoje. Jis taip pat anksčiau yra ėjęs užsienio reikalų viceministro pareigas.

Ministro G. Landsbergio kabinetui vadovaus ambasadorius Algimantas Rimkūnas, atstove spaudai bus Vytautė Šmaižytė.

Šiose pareigose diplomatas pakeis kadenciją baigusią Rasą Adomaitienę, Dubline dirbančią nuo 2014 metų.

Medicininį ir teisinį išsilavinimą turintis E.Meilūnas yra dirbęs Vyriausybėje bei Užsienio reikalų ministerijoje, penkerius metus ėjo prezidento patarėjo pareigas, vėliau tapo Lietuvos ambasadoriumi Lenkijoje.

Nuo 2010-ųjų diplomatas ėjo užsienio reikalų viceministro pareigas, o nuo 2012 metų iki šiol dirbo Lietuvos ambasadoriumi Japonijoje.

Ambasadorius Lietuvoje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad E.Meilūnas ambasadoriumi Airijoje taptų nuo rugpjūčio 24 dienos.

Šiose pareigose jis pakeis diplomatę Rasą Adomaitienę, Dubline dirbančią nuo 2014 metų.

Medicininį ir teisinį išsilavinimą turintis E.Meilūnas yra dirbęs Vyriausybėje ir Užsienio reikalų ministerijoje, penkerius metus ėjo prezidento patarėjo pareigas, vėliau tapo Lietuvos ambasadoriumi Lenkijoje.

Nuo 2010-ųjų diplomatas ėjo užsienio reikalų viceministro pareigas, o ambasadoriumi Japonijoje tapo 2012 metais. Iš šių pareigų jį numatoma atšaukti nuo rugpjūčio 23-iosios.

Ambasadorius Lietuvoje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu ir pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.