„Pareiškėjai Teisingumo ministerija pasiūlys kompensaciją, o jeigu su jos dydžiu ji nesutiks, tuomet galės kreiptis į teismą dėl didesnės išmokos“, – šeštadienį išplatintame pranešime cituojamas teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Anot pranešimo, įstatymas numato, kad ne teismo tvarka atlyginamos turtinės žalos dydis negali viršyti 2900 eurų, o neturtinės žalos – 1500 eurų.

Jei asmuo su kompensacijos dydžiu nesutinka, jis gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl didesnės sumos priteisimo. 

E. Jankevičius taip pat pabrėžė, kad veika, už kurią 2012 metais E. Kusaitė buvo nuteista, jau yra dekriminalizuota, todėl Lietuvai nereikės keisti teisės aktų.

„Ši teisinė problema šiandien jau nebeaktuali, nes prieš 3,5 metų Seimas nusprendė panaikinti baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Todėl, įgyvendinant Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadas, šioje byloje nebereikės keisti jokių teisės aktų“, – teigė ministras.

Ši teisinė problema šiandien jau nebeaktuali, nes prieš 3,5 metų Seimas nusprendė panaikinti baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą.

2012 metais E. Kusaitė buvo nubausta 380 eurų (tuomet – 1300 litų) bauda už tai, kad savo komentaru įžeidė valstybės tarnautojus – Generalinės prokuratūros prokurorus. Tuomet dėl terorizmo teisiama mergina pareiškė, kad prokurorai vykdo nusikaltimus, žudo žmones, jos artimuosius.

JT komitetas pažymėjo, kad E. Kusaitės pripažinimas kalta reiškė jos saviraiškos laisvės ribojimą. Komiteto vertinimu, E. Kusaitės atveju nebuvo tinkamai atsižvelgta į aplinkybę, kad komentaras išsakytas vykstant baudžiamajam procesui, per kurį jai buvo pateikti rimti kaltinimai.

Išvadoje pažymima, kad komentaras buvo spontaniška skundo autorės reakcija į žinią, kad jai bus taikomas suėmimas.

Prokurorai E. Kusaitę kaltino rengimusi įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje ir 2013 metais Vilniaus apygardos teismas ją nuteisė dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vėliau Lietuvos apeliacinis teismas E. Kusaitę išteisino, paskelbęs, kad žvalgybos pareigūnai provokavo ją nusikalsti. Išteisinamąjį nuosprendį 2016 metų pradžioje galioti paliko ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

E. Kusaitė buvo sulaikyta 2009 metų spalį, kai rengėsi vykti į Maskvą. Pagal kaltinimus, iš ten ji ketino keliauti į Čečėniją ir susisprogdinti prie karinio objekto. Moteris teisme tikino, kad būdama dar paauglė pateko į Valstybės saugumo departamento provokacijos tinklą. Jos rėmėjai kėlė klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.

Komiteto nuomone, baudžiamoji atsakomybė E. Kusaitei pritaikyta nepagrįstai.

E. Kusaitė buvo nubausta 380 eurų (tuomet – 1300 litų) bauda už tai, kad savo komentaru įžeidė valstybės tarnautojus – Generalinės prokuratūros prokurorus.

Komitetas pažymėjo, kad E. Kusaitės pripažinimas kalta reiškė jos saviraiškos laisvės ribojimą ir nusprendė nagrinėti, ar toks ribojimas buvo pateisinamas.

Išvadoje pažymima, kad tam tikri saviraiškos laisvės ribojimai galimi, tačiau tik tiek, kiek tai yra būtina kitų asmenų teisėms ir reputacijai gerbti arba valstybės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei apsaugoti.

Komiteto vertinimu, E. Kusaitės atveju nebuvo tinkamai atsižvelgta į aplinkybę, kad komentaras išsakytas vykstant baudžiamajam procesui, per kurį jai buvo pateikti rimti kaltinimai.

Pažymima, kad komentaras buvo spontaniška skundo autorės reakcija į žinią, kad jai bus taikomas suėmimas.

Komitetas taip pat mano, kad E. Kusaitės baudžiamoji byla sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo ir galėjo turėti politinių aspektų, todėl kritikos, kurią ji išreiškė prokurorų atžvilgiu, ribos galėjo būti platesnės.

JT komitetas atkreipė dėmesį, kad valstybės yra skatinamos apsvarstyti šmeižto dekriminalizavimą, o baudžiamojo įstatymo taikymas turėtų būti pateisinamas tik sudėtingiausių bylų atvejais.

Komiteto vertinimu, E. Kusaitės atvejis nepriklausė sudėtingiausių bylų kategorijai ir nusprendė, kad jos saviraiškos laisvės ribojimas buvo neproporcingas ir nepateisinamas.

Prokurorai E. Kusaitę kaltino rengimusi įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje ir 2013 metais Vilniaus apygardos teismas ją nuteisė dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vėliau Lietuvos apeliacinis teismas E. Kusaitę išteisino, paskelbęs, kad žvalgybos pareigūnai provokavo ją nusikalsti. Išteisinamąjį nuosprendį 2016 metų pradžioje galioti paliko ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

E. Kusaitė buvo sulaikyta 2009 metų spalį, kai rengėsi vykti į Maskvą. Pagal kaltinimus, iš ten ji ketino keliauti į Čečėniją ir susisprogdinti prie karinio objekto. Moteris teisme tikino, kad būdama dar paauglė pateko į Valstybės saugumo departamento provokacijos tinklą. Jos rėmėjai kėlė klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antradienį atmetė prokuratūros skundą ir paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį Eglei Kusaitei, kuri buvo kaltinama rengimusi įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje.

2013 metais Vilniaus apygardos teismas merginą nuteisė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau vėliau Lietuvos apeliacinis teismas ją išteisino, paskelbęs, kad žvalgybos pareigūnai provokavo E.Kusaitę nusikalsti.

Aukščiausiasis Teismas pritarė apeliacinės instancijos teismo motyvams, kad nebuvo rengimosi padaryti nusikalstamą požymių.

Valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis sako, kad ši byla teisininkams svarbi baudžiamosios teisės taikymu dėl rengimosi stadijos išaiškinimo, o pati byla be reikalo buvo politizuota.

„Prokuroras savo kasaciniame skunde iš esmės kėlė teorinius klausimus būtent rengimosi - ar padaryti ir nustatyti veiksmai atitinka būtent rengimosi stadiją, ar tai atitinka taip teorijoje vadinamą tyčios iškėlimą aikštėn - kalbos manymai, konkrečių veiksmų nėra. Manau, kad ši nutartis įdomi ir svarbi būtent vertinant rengimosi stadiją. Aišku, kažkiek bus ramiau ir Lietuvos Respublikos pareigūnams, kurie gaus tokią informaciją, kad asmuo ketina daryti nusikalstamą veiką, tuo tikslu perka bilietus, gauna vizas ir išvykta į Rusiją. jo nesustabdymo atžvilgiu, aš tikiuosi, kad persekiojimas pareigūnų nebus vykdymas“, - žurnalistams po posėdžio sakė A.Urbelis.

Jis sakė, kad dėl galutinio Aukščiausiojo Teismo verdikto prokuratūra „nei džiaugiasi, nei liūdi“, tiesiog stengiamasi preciziškai taikyti baudžiamąjį įstatymą, tam ir buvo surašytas šioje byloje kasacinis skundas.

Mergina per pokalbius internetu skelbė, kad ketina susisprogdinti ir gavo pinigų kelionei į Maskvą, tačiau teismas nustatė, kad jos veiksmai neperaugo į rengimąsi padaryti teroro aktą.

Apeliacinis teismas nustatė, kad E. Kusaitė interneto tinklalapiuose, asmeninių pokalbių metu, viešai skelbė, kad dėl asmeninių ir religinių įsitikinimų ketina susisprogdinti Rusijos teritorijoje, atsisiuntė knygas, internetu ir telefonu bendravo su čečėnų kilmės Rusijos piliečiais Magmadovais, gavo kelionei į Maskvą piniginę perlaidą.

Apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad E. Kusaitės veiksmai buvo žinomi VSD pareigūnams, tačiau toleruoti - viza į Rusiją išduota tam, kad būtų sulaikyta kelionės metu ar nuvykus. Tokie pareigūnų veiksmai įvertinti kaip nusikalstamos veikos provokacija. E. Kusaitė buvo sulaikyta 2009 metų spalį Kauno autobusų stotyje, kai rengėsi vykti į Maskvą.

Pagal kaltinimus, iš ten ji ketino vykti į Čečėniją ir susisprogdinti prie karinio objekto.

E.Kusaitės rėmėjai visada kėlė klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pirmadienį kasacine tvarka išnagrinėjo išteisintosios Eglės Kusaitės bylą dėl ketinimų įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje. Prokuratūra prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir grąžinti bylą Apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Trijų teisėjų kolegija nutartį skelbs kitų metų sausio 12 dieną.

Kasacinį skundą dėl pernai balandžio 4 dieną klaipėdietei paskelbto išteisinamojo nuosprendžio pateikė Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis. Teismo posėdyje jis sakė, kad E.Kusaitę išteisinęs Apeliacinis teismas padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, E.Kusaitė nebuvo provokuojama teisėsaugos institucijų, o bylos aplinkybes teismas atsiejo nuo kitų įrodymų, todėl buvo padarytos nepagrįstos išvados.

Lietuvos apeliacinis teismas E.Kusaitę išteisino dėl planų įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo metu Vilniaus apygardos teismas 2013 metais merginą buvo pripažinęs kalta dėl terorizmo ir skyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įskaičius suėmime praleistą laiką, E.Kusaitė tolesnės bausmės išvengė. Apeliacinis teismas pareiškė, kad pripažinęs E.Kusaitę kalta, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

„Pirmiausia keliamas klausimas, ar teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar teisingai buvo nustatyti veiksmai, kurie atskleidžia, kad E.Kusaitė, turėdama tikslą įvykdyti teroro aktą, susirado ir atsisiuntė knygas, sudarė veikimo planą su Magmadovais telefonu, kad jie finansuos jos atvykimą į Rusijos Federaciją. Ji aktyviai domėjosi šachidžių (mirtininkių - red.) veikla, jomis žavėjosi. Ji buvo įsitikinusi, kad sumanytam nusikaltimui reikia pasirengti - suvokė rengimosi veiksmų svarbą ir pobūdį“, - LAT posėdyje kalbėjo prokuroras. Jis pastebėjo, kad klaipėdietė bilietą į Rusiją nusipirko į vieną pusę.

Anot A.Urbelio, byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos ypatingai pavojingos, o surinkti įrodymai nerodo pareigūnų įsikišimo.

E.Kusaitė teismui sakė, kad jos bylos nagrinėjimas vyksta labai netinkamu metu.

„Vos prieš savaitę pasaulį sukrėtė teroristiniai išpuoliai Paryžiuje. Aš terorizmo niekada nepalaikiau ir nepalaikysiu. Teroristės įvaizdis bus sukurtas VSD pareigūnų, siekiant mane sužlugdyti ar pasipelnyti. Aš terorizmo nepalaikau ir smerkiu. Aš labai tikiuosi, kad teismas objektyviai įvertins, įvertins mane kaip asmenybę, priims objektyvų sprendimą“, - sakė 28 metų E.Kusaitė. Ji atsiprašė teisėjų, kad silpnai kalba, nes bloga sveikatos būklė ir paprašė prijungti prie bylos neįgalumo pažymą.

Ji sakė nesutinkanti su prokuratūros kasaciniu skundu, nes pateikti argumentai neatitinka faktinių aplinkybių.

„Mano byla sukurta septynerių metų provokacijos pagrindu. Aš esu VSD suformuotas produktas, tikra musulmonė niekada nebuvau. VSD užsiėmė nusikalstama veikla prieš nepilnametį asmenį“, - sakė išteisintoji.

E.Kusaitė pakartojo anksčiau sakytus žodžius, kad nuo trylikos metų VSD pareigūnai prieš ją vykdė provokacijas, Klaipėdoje, Ryšininkų gatvėje, jai buvo išnuomotas konspiracinis butas, jis buvo išlaikomas VSD lėšomis. Bute esą lankėsi Klaipėdos musulmonų bendruomenė, kurią klaipėdietis vertinimu, sudarė vien VSD provokatoriai.

Apeliacinis teismas nustatė, kad E. Kusaitė interneto tinklalapiuose, asmeninių pokalbių metu, viešai skelbė, kad dėl asmeninių ir religinių įsitikinimų ketina susisprogdinti Rusijos teritorijoje, atsisiuntė knygas, internetu ir telefonu bendravo su (čečėnų kilmės Rusijos piliečiais - BNS) Magmadovais, gavo kelionei į Maskvą piniginę perlaidą. Tačiau, anot teismo, veiksmai neperaugo į rengimąsi padaryti teroro aktą.

Apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad E. Kusaitės veiksmai buvo žinomi VSD pareigūnams, tačiau toleruoti - viza į Rusiją išduota tam, kad būtų sulaikyta kelionės metu ar nuvykus. Tokie pareigūnų veiksmai įvertinti kaip nusikalstamos veikos provokacija. E.Kusaitė buvo sulaikyta 2009 metų spalį Kauno autobusų stotyje, kai rengėsi vykti į Maskvą.

Pagal kaltinimus, iš ten ji ketino vykti į Čečėniją ir susisprogdinti prie karinio objekto.

Jos rėmėjai kelia klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nuo baudos mokėjimo atleido dėl planų įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje išteisintą Eglę Kusaitę bei suteikė malonę dar trims asmenims.

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovė pasirašė dekretą, pagal kurį E.Kusaitė atleista nuo 2823 eurų (75 MGL) dydžio piniginės baudos mokėjimo.

„Priimant sprendimą atsižvelgta į tai, kad nuteistoji sunkiai serga, neturi jokio turto ir pajamų, gyvena iš socialinės pašalpos, o ligos gydymas gali tęstis kelerius metus“, - nurodoma prezidentūros pranešime.

Šią baudą teismas E.Kusaitei paskyrė 2013-aisiais byloje dėl melagingo pranešimo Generalinei prokuratūrai apie esą prieš ją panaudotą fizinį smurtą.

Atsižvelgusi į Malonės komisijos rekomendacijas, D.Grybauskaitė dėl sunkios materialinės padėties nuo likusios piniginės baudos mokėjimo taip pat atleido Loretą Rimkutę, trejais metais sutrumpino laisvės atėmimo bausmę mažametį vaiką auginančiai Laurai Anukienei. Nuteistajam Liudui Laurinavičiui, kuris turi mažametį vaiką bei sunkiai sergančius ir jo globos reikalaujančius tėvus, prezidentės dekretu laisvės atėmimo bausmė sutrumpinta dvejais metais.

Iš viso liepos 2-ąją Malonės komisijos posėdyje buvo svarstomi 134 nuteistųjų malonės prašymai.

Malonės gali prašyti visi Lietuvos ir kitų valstybių teismų nuteisti Lietuvos piliečiai. Prašančiajam malonės gali būti dovanota laisvė, sutrumpintas laisvės atėmimo laikas arba sumažinta kita teismo skirta bausmė.

Malonės komisiją sudaro Lietuvos Aukščiausiojo ir Apeliacinio Teismų pirmininkai, teisingumo ministras, generalinis prokuroras, Kalinių globos draugijos, Lietuvos teisininkų draugijos, Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos atstovai, Prezidentės patarėjai teisės klausimais.

Pernai balandžio 4 dieną Lietuvos apeliacinis teismas panaikino žemesnės instancijos teismo nuosprendį ir E.Kusaitę išteisino dėl planų įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje. Teismas konstatavo, kad E.Kusaitė nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismas pernai merginą buvo pripažinęs kalta dėl terorizmo ir skyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įskaičius suėmime praleistą laiką, E. Kusaitė tolesnės bausmės išvengė.

Apeliacinis teismas nustatė, kad E. Kusaitė interneto tinklalapiuose, asmeninių pokalbių metu, viešai skelbė, kad dėl asmeninių ir religinių įsitikinimų ketina susisprogdinti Rusijos teritorijoje, atsisiuntė knygas, internetu ir telefonu bendravo su (čečėnų kilmės Rusijos piliečiais - BNS) Magmadovais, gavo kelionei į Maskvą piniginę perlaidą. Tačiau, anot teismo, veiksmai neperaugo į rengimąsi padaryti teroro aktą.

Sprendimą Generalinė prokuratūra apskundė Aukščiausiajam teismui - teismas pernai gruodį bylos nagrinėjimą atidėjo dėl E.Kusaitės gynėjo K.Stungio mirties ir dėl E.Kusaitės sveikatos problemų - teismui pateiktose pažymose tuo metu nurodyta, kad išteisintoji gydoma Santariškių Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Antakalnio filiale.

E.Kusaitė buvo sulaikyta 2009 metų spalį, kai rengėsi vykti į Maskvą. Pagal kaltinimus, iš ten ji ketino vykti į Čečėniją ir susisprogdinti prie karinio objekto. Moteris teisme tikino, kad būdama dar paauglė pateko į Valstybės saugumo departamento provokacijos tinklą. Jos rėmėjai kelia klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) trečiadienį kasacine tvarka nepradėjo nagrinėti išteisintosios Eglės Kusaitės bylos dėl ketinimų įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje.

Į posėdį buvo atvykęs tik Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis. Kaip žinoma, E.Kusaitės gynėjas Kęstutis Stungys mirė prieš beveik dvi savaites. Iš teismo paskelbtų prašymų matyti, kad gynėjas rūpinosi pareiga atstovauti klientei ir netgi prašė gruodžio 3 dieną suplanuotą posėdį atidėti, nes tuo metu turi dalyvauti kitoje byloje kitame teisme. LAT advokato prašymą gavo likus kelioms dienomis iki jo mirties.

Teisėjas Vytautas Masiokas paskelbė, kad teismas gavo ir E.Kusaitės prašymą atidėti jos bylos nagrinėjimą dėl dviejų priežasčių - mirus gynėjui K.Stungiui ir dėl jos sveikatos problemų. Teismui pateiktos pažymos, kad išteisintoji yra gydoma Santariškių Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Antakalnio filiale. Mergina pranešė, kad greičiausiai bus gydoma iki kitų metų birželio pabaigos.

E.Kusaitė prašo teismo naujam gynėjui suteikti trijų mėnesių terminą, kad jis galėtų susipažinto su byla.

„Trijų mėnesių terminas būtinas užtikrinant mano gynybą, byla sudėtinga ir didelės apimties“, - rašo E.Kusaitė.

Prokuroras A.Urbelis pripažino, kad akivaizdu, kad šioje byloje išteisintoji turi teisę dalyvauti, o savo teisių negali realizuoti dėl objektyvių priežasčių. Tačiau jis siūlė aiškintis, ar liga E.Kusaitei iš tikrųjų trukdo dalyvauti posėdyje.

Posėdyje dalyvavusi E.Kusaitės mama sakė, kad surado gynėją dukrai, jis prašo trijų mėnesių termino bylai susipažinti ir pateikė jai savo užimtumo grafiką.

Teisėjas V.Masiokas pranešė, kad objektyvios priežastys - išteisintoji serga, gynėjas mirė - dabar trukdo nagrinėti bylą, todėl posėdis atidedamas be konkrečios datos.

LAT skundą yra parašiusi Generalinė prokuratūra, kuri siekia, kad būtų panaikintas Apeliacinio teismo išteisinamasis nuosprendis ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

„Prokuroras mano, kad netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų“, - BNS yra sakiusi Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė.

Balandžio 4 dieną Lietuvos apeliacinis teismas E.Kusaitę išteisino dėl planų įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismas pernai merginą buvo pripažinęs kalta dėl terorizmo ir skyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įskaičius suėmime praleistą laiką, E. Kusaitė tolesnės bausmės išvengė.

„Pripažinęs (E.Kusaitę - BNS) kalta, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą“, - pareiškė Apeliacinis teismas.

Apeliacinis teismas nustatė, kad E.Kusaitė interneto tinklalapiuose, asmeninių pokalbių metu, viešai skelbė, kad dėl asmeninių ir religinių įsitikinimų ketina susisprogdinti Rusijos teritorijoje, atsisiuntė knygas, internetu ir telefonu bendravo su (čečėnų kilmės Rusijos piliečiais - BNS) Magmadovais, gavo kelionei į Maskvą piniginę perlaidą. Tačiau, anot teismo, veiksmai neperaugo į rengimąsi padaryti teroro aktą.

Apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad E.Kusaitės veiksmai buvo žinomi Valstybės saugumo departamento pareigūnams, tačiau toleruoti - viza į Rusiją išduota tam, kad būtų sulaikyta kelionės metu ar nuvykus. Tokie pareigūnų veiksmai įvertinti kaip nusikalstamos veikos provokacija.

E.Kusaitė buvo sulaikyta 2009 metų spalį, kai rengėsi vykti į Maskvą. Pagal kaltinimus, iš ten ji ketino vykti į Čečėniją ir susisprogdinti prie karinio objekto. Moteris teisme tikino, kad būdama dar paauglė pateko į Valstybės saugumo departamento provokacijos tinklą. Jos rėmėjai kelia klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.

Generalinė prokuratūra Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundė Apeliacinio teismo sprendimą išteisinti klaipėdietę Eglę Kusaitę dėl ketinimų įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje.

„Kasacinis skundas gautas liepos 10 dieną“, - antradienį BNS sakė LAT atstovė spaudai Živilė Jokimaitė-Dolgich.

Generalinė prokuratūra prašo, kad būtų panaikintas Apeliacinio teismo išteisinamasis nuosprendis ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

„Prokuroras mano, kad netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų“, - BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė.

Balandžio 4 dieną Lietuvos apeliacinis teismas E.Kusaitę išteisino dėl planų įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismas pernai merginą buvo pripažinęs kalta dėl terorizmo ir skyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įskaičius suėmime praleistą laiką, E.Kusaitė tolesnės bausmės išvengė.

„Pripažinęs (E.Kusaitę - BNS) kalta, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą“, - pareiškė Apeliacinis teismas.

Apeliacinis teismas nustatė, kad E.Kusaitė interneto tinklalapiuose, asmeninių pokalbių metu, viešai skelbė, kad dėl asmeninių ir religinių įsitikinimų ketina susisprogdinti Rusijos teritorijoje, atsisiuntė knygas, internetu ir telefonu bendravo su (čečėnų kilmės Rusijos piliečiais - BNS) Magmadovais, gavo kelionei į Maskvą piniginę perlaidą. Tačiau, anot teismo, veiksmai neperaugo į rengimąsi padaryti teroro aktą.

Apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad E.Kusaitės veiksmai buvo žinomi Valstybės saugumo departamento pareigūnams, tačiau toleruoti - viza į Rusiją išduota tam, kad būtų sulaikyta kelionės metu ar nuvykus. Tokie pareigūnų veiksmai įvertinti kaip nusikalstamos veikos provokacija.

E.Kusaitė buvo sulaikyta 2009 metų spalį, kai rengėsi vykti į Maskvą. Pagal kaltinimus, iš ten ji ketino vykti į Čečėniją ir susisprogdinti prie karinio objekto. Moteris teisme tikino, kad būdama dar paauglė pateko į Valstybės saugumo departamento provokacijos tinklą. Jos rėmėjai kelia klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.

Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį išteisino dėl ketinimų įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje nuteistą klaipėdietę Eglę Kusaitę.

„Nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, - paskelbė teisėjas Linas Šiukšta.

Vilniaus apygardos teismas pernai merginą pripažino kalta dėl terorizmo ir skyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įskaičius suėmime praleistą laiką, E.Kusaitė tolesnės bausmės išvengė.

„Pripažinęs (E.Kusaitę - BNS) kalta, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą“, - išteisinamojo nuosprendžio motyvus aiškino teisėjas.

Generalinė prokuratūra penktadienį Apeliacinio teismo sprendimo nekomentavo. Kaip BNS perdavė prokuratūros Komunikacijos skyrius, susipažinę su Apeliacinio teismo motyvais, prokurorai spręs, kaip elgtis toliau.

Apeliacinis teismas nustatė, kad E.Kusaitė interneto tinklalapiuose, asmeninių pokalbių metu, viešai skelbė, kad dėl asmeninių ir religinių įsitikinimų ketina susisprogdinti Rusijos teritorijoje, atsisiuntė knygas, internetu ir telefonu bendravo su (čečėnų kilmės Rusijos piliečiais - BNS) Magmadovais, gavo kelionei į Maskvą piniginę perlaidą.

„Tačiau veiksmai neperaugo į rengimąsi padaryti teroro aktą“, - kaip vieną pagrindinių išteisinimo motyvų nurodė teisėjas L.Šiukšta.

Jis taip pat pažymėjo, kad E.Kusaitės veiksmai buvo žinomi pareigūnams, tačiau toleruoti - viza į Rusiją išduota tam, kad būtų sulaikyta kelionės metu ar nuvykus.

„Tokius teisėsaugos organų veikmus, kai nusikalstama asmens iniciatyva palaikoma, (...) vertinama kaip nusikalstamos veikos provokacija, tokia teisėsaugos veikla neatitinka įstatymų. Vertinama, kad surinkti duomenys gauti neteisėtu būdu“, - sakė teisėjas.

Be to, byloje yra Valstybės saugumo departamento pažyma apie E.Kusaitės veiksmus, kurioje nurodyta, kad jos atžvilgiu netikslinga taikyti prevencinių priemonių, tai yra įspėti merginą, kad jos veiksmai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę ir pan. Vietoj to dėl E.Kusaitės veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Apeliacinio teismo kolegija atkreipė dėmesį į Lietuvos teisėsaugos institucijų veiksmus ir po ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Jos teigimu, iš bylos matyti, kad tyrimas pradėtas dar iki tam tikrų E.Kusaitės veiksmų padarymo, prokuroro iniciatyva apie merginos ketinimus buvo informuotos Rusijos institucijos, tačiau jau po to mergina be ypatingų sunkumų gavo vizą iš Rusijos Federacijos ir susiplanavo kelionę iš Klaipėdos.

Nuosprendį apskundė ir prokurorai, ir pati E.Kusaitė. Iš pradžių prokurorai siekė merginai 10 metų laisvės atėmimo bausmės, bet vėliau persigalvojo ir pasiūlė skirti dvejų metų lygtinę bausmę. E.Kusaitė siekia visiško išteisinimo.

Teismas paskelbė, kad Generalinės prokuratūros skundas yra nepagrįstas, teismas taip pat pripažino, kad E.Kusaitės ir jos gynėjo kai kurie skundo argumentai taip pat yra nepagrįsti.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendžiai įsiteisėja, bet juos galima skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Po šio nuosprendžio E.Kusaitės yra visiškai išteisinta dėl visų jai inkriminuotų nusikaltimų. Apeliacinis teismas taip pat panaikino taikytą areštą jos pinigams ir kitas prievartos priemones.

E.Kusaitė buvo sulaikyta 2009 metų spalį, kai rengėsi vykti į Maskvą. Pagal kaltinimus, iš ten ji ketino vykti į Čečėniją ir susisprogdinti prie karinio objekto. Moteris teisme tikino, kad būdama dar paauglė pateko į Valstybės saugumo departamento provokacijos tinklą. Jos rėmėjai kelia klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.

Lietuvos apeliacinis teismas iki balandžio 4 dienos atidėjo sprendimo paskelbimą dėl klaipėdietės Eglės Kusaitės, kuri buvo nuteista dėl ketinimų įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje, bet išvengė realios laisvės atėmimo bausmės.

Teismo atstovė spaudai pranešė, kad pirmadienį sprendimas nebus skelbiamas „dėl didelės bylos apimties ir jos sudėtingumo teisėjų kolegijai fiziškai nespėjant surašyti procesinio dokumento“.

Vilniaus apygardos teismas merginą pripažino kalta dėl terorizmo ir skyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Įskaičius suėmime praleistą laiką, E.Kusaitė tolesnės bausmės išvengė.

Nuosprendį apskundė tiek prokurorai, tiek pati E.Kusaitė. Iš pradžių prokurorai siekė merginai 10 metų laisvės atėmimo bausmės, bet vėliau persigalvojo ir pasiūlė skirti dvejų metų lygtinę bausmę. E.Kusaitė siekia visiško išteisinimo.

E.Kusaitė buvo sulaikyta 2009 metų spalį, kai rengėsi vykti į Maskvą. Pagal kaltinimus, iš ten ji ketino vykti į Čečėniją ir susisprogdinti prie karinio objekto.

E.Kusaitė savo ruožtu teisme tikina, kad būdama dar paauglė patekoį Valstybės saugumo departamento provokacijos tinklą. Jos rėmėjai kelia klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.

Kokia bebūtų ketinimu įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje kaltinamos klaipėdietės Eglės Kusaitės bylos baigtis, negalima menkinti jos tyrimo, sako Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis.

"Išgelbėta jauno žmogaus gyvybė, išvengta tarptautinės provokacijos. Su byla E.Kusaitė pradėjo bręsti, suartėjo su savo mama ir šeima", - teismo posėdyje Apeliaciniame teisme trečiadienį sakė A.Urbelis.

Teismas klaipėdietės bylą apeliacine tvarka baigė nagrinėti.

"Kadangi byla yra didelės apimties ir sudėtinga, įstatymas sprendimo priėmimui suteikia 40 dienų", - sakė kolegijos teisėjas Linas Šiukšta.

Nutartis ar nuosprendis bus skelbiami beveik po pusantro mėnesio - kovo 17 dieną.

E.Kusaitė ir jos advokatas teismo prašė išteisinimo. Suteikus paskutinio žodžio teisę, mergina dar kartą priminė, kad nuo paauglystės buvo globojama Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų ir jų agentų, buvo provokuojama, teismai nebuvo priėmę nutarčių, kurios būtų leidusios veikti VSD agentams.

"Ekselencijai dar ilgai reikės dirbti, prokuratūra yra klystkeliuose", - sakė advokatas K.Stungys.

Jo manymu, prokuratūros pozicija šioje byloje nesutampa su Lietuvos valstybine politika - Lietuva kažkodėl perėjo į Rusijos pusę, pusė bylos medžiagos yra gauta iš Rusijos.

Lietuvos teisėsauga ir teismai jau kurį laiką švelnina sprendimus E.Kusaitės byloje.

Pernai lapkritį Generalinė prokuratūra Apeliaciniam teismui pareiškė, kad merginą siūlo įkalinti nebe dešimčiai metų, kaip norėjo anksčiau ir prašo skunde, o skirti dvejų metų lygtinę bausmę, į ją įskaitant suėmimo laiką.

Apeliacinis teismas sušvelnino nuteistajam kardomąją priemonę - nuolatinį registravimąsi policijoje pakeitė į rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo E.Kusaitės ir Generalinės prokuratūros skundus dėl Vilniaus apygardos teismo paskelbto nuosprendžio.

Pernai gegužės 30 dieną Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu klaipėdietę pripažino kalta ir nuteisė ją kalėti dešimčiai mėnesių. Įskaičius kardomajame kalinime praleistą laiką, pripažinta, kad mergina atliko bausmę.

Bylos duomenimis, E.Kusaitė rengėsi vykti į Maskvą, iš kur jos pažįstamas čečėnų tautybės Apti Magmadovas būtų pergabenęs į Čečėniją. Čia teroristinės organizacijos "Kavkaz Imirat" nariai klaipėdietę turėjo parengti mirtininkės vaidmeniui. Mergina turėjo susisprogdinti prie kurios nors karinio objekto. Be to, E.Kusaitė esą verbavo vykti į Rusiją dvi lietuves. Jas planuota taip pat panaudoti teroristiniams aktams.

Klaipėdietę VSD pareigūnai sulaikė 2009 metų spalį Kauno autobusų stotyje.

2011 metų gruodį Rusijoje nuteisti E.Kusaitės bendrininkai brolis ir sesuo Apti ir Aišat Magmadovai. Jiems skirtos atitinkamai šešerių ir dvejų metų laisvės atėmimo bausmės.

Klaipėdietė savo kaltę teismuose neigė ir tvirtino, kad ją į terorizmą sąmoningai bandė įtraukti Valstybės saugumo departamentas. Jos rėmėjai kelia klausimus dėl Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje.