Renginio dalyviai išbandė prie VU Fizikos fakulteto Saulėtekyje veikusį vienadienį atrakcionų parką – čia buvo galima pasisupti atnaujintame žmogaus dydžio žiurkratyje, išbandyti lazerių kambarį ir išvysti didžiulį smėlio laikrodį.

Po to, organizatoriai ir FiDi simbolis Dinas Zauras kvietė į eiseną Gedimino prospektu. Šventinėje eisenoje dalyvavo ne tik atributika nešini studentai, bet ir senoviniai automobiliai, grojo Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras.

Šiais metais renginys vyko apokalipsės tema.

Pasak organizatorių, šventė 2021 metais pripažinta Lietuvos nematerialaus kultūros paveldu.

Kaip skelbia Vilniaus savivaldybė, 2016 metais pradėtos rengti šventinės jaunimo eitynės tapo įkvepiančia, vienybės ir patriotizmo jausmus stiprinančia Vasario 16-osios tradicija sostinėje, kuri kasmet kviečia moksleivius prisiminti ir pagerbti Lietuvos valstybės kūrėjus, laisvės gynėjus ir pajusti gyvą ryšį su tautos istorija.

„Jaunimo eisena „Lietuvos valstybės keliu“ – tai išskirtinė galimybė būti kartu, kai rankose plazda Lietuvos trispalvės ir istorinės vėliavos. Tegul kiekvieno eisenos dalyvio gera nuotaika uždega visų širdyse pagarbą didingai Lietuvos valstybės praeičiai, žadina Vilnių. Tegul mokiniai pirmieji sveikina Vilnių Valstybės atkūrimo dienos proga“, – sako Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos pirmininkas Giedrius Mackevičius.

Vasario 16-ąją pasipuošę tautine atributika ir nešini Lietuvos trispalvėmis bei mokyklų vėliavomis tūkstančiai Vilniaus ir kitų miestų moksleivių iš Katedros aikštės leisis į iškilmingas eitynes Rasų kapinių link. Eisenos dalyviai, prie kurių kviečiami prisijungti ir vilniečiai bei miesto svečiai, tradiciškai aplankys 16 svarbių Lietuvos valstybės istorijai vietų.

Šventinis maršrutas prasidės Lietuvos valstybės centre – prie Valdovų rūmų ir Katedros, kur ilsisi didieji kunigaikščiai ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras. Prie paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui moksleivius pasveikins ir eiseną išlydės Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Stabtelėti prie Signatarų namų Pilies gatvėje kvies aktorius Andrius Bialobžeskis, kuris iš Signatarų balkonėlio perskaitys čia 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos narių pasirašytą Nepriklausomybės aktą. Prie tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus paminklo, priešais Filharmoniją – buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 m. posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas, bus giedama Tautiška giesmė. Pasiekęs Rasų kapines jaunimas gėlėmis ir uždegtomis žvakutėmis pagerbs Vasario 16-osios akto signatarų Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Jono Vileišio, 1863 m. sukilimo vadų bei už Tėvynės laisvę žuvusių karių savanorių atminimą.

Pasveikino miestą

Šeštadienį Trijų Karalių eisena prasidėjo nuo Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios ir keliavo Laisvės alėja, Vilniaus gatve iki Rotušės aikštės, kur prie pagrindinės miesto eglės vyko teatralizuotas sveikinimas ir koncertas „Trys Karaliai atkeliavo – visas svietas uždainavo“.

Iš pradžių eisena stabtelėjo ties prakartėle, įrengta ties Kauno arkivyskupija. Atidavė duoklę ėdžiose gulinčiam kūdikėliui, pasveikino jį giesmėmis. Beje, ši Kauno prakartėlė iš tiesų alsuoja gyvybe, mat čia laikinai apgyvendinta avis su savo mažuoju ėriuku, tad visi praeiviai gali stebėti šiltą jų gyvenimą pro langelius.

Trys Karaliai apžiūrėjo ir pagrindinę miesto eglę. Prie Kauno eglės susirinkę kauniečiai norėjo įamžinti į aikštę įžengusius personažus. Taip pat tikino, kad su žiemos šventėmis iš kiemo jau galėtų pasitraukti ir šaltukas.

„Mano senoliai sakydavo, kad atėjus karaliams, dienos tampa šviesesnės, tad ir aš viliuosi, kad bus mažiau tamsos visomis įmanomomis prasmėmis – tiek dienos ilgės, tiek širdyje bus šviesiau“, – kalbėjo Joana, kartu savo vaikus fotografavusi prie atžygiavusių Trijų Karalių.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Trijų Karalių reikšmė

Sausio 6-ąją švenčiama Trijų Karalių šventė – krikščioniškajame pasaulyje trijų išminčių Kasparo, Merkelio, Baltazaro apsilankymas pas kūdikėlį Jėzų dar vadinamas epifanija (graikų kalba epiphaneia – „pasirodymas“, „apsireiškimas“). Tai šventė, kuria tradiciškai pasibaigia Kalėdų laikotarpis ir Saulės sugrįžimo minėjimai pagal senąsias tradicijas.

Trijų Karalių šventė žymi žiemos švenčių pabaigtuves, nuo seno Lietuvoje buvo svarbus gyvybės medžio jovaro motyvas. Tą dieną vaikščiodavo persirengėliai – gandrai, arkliai, meškos. Vyrai vaizduodavo vaidilas, krivius, senovės karius, persirengėliai lankydavo sodybas, giedodavo, linkėdavo namų šeimininkams sėkmės, gero derliaus, sveikatos, už tai buvo vaišinami ir apdovanojami. Po šios šventės pradėdavo samdyti žmones darbams.

Sausio 6-oji mūsų krašte nuo seno vadinta Krikštais, Atarašais, vėliau – Trimis Karaliais, o Latvijoje dar ir Žvaigždės arba Žvaigždžių diena.

Astronomiškai šis laikotarpis sutampa su Saulės stovėjimo (lot. solstitium – Saulės stovėjimas) laiko pabaiga. Vadinamasis Saulės stovėjimas – tai laikas, kai dienos trukmė beveik dvi savaites pastebimai nesikeičia, nes Saulė virš horizonto kasdien keliauja vis tą patį trumpiausią kelią. Sausio 6-ąją įgudusi akis jau gali pastebėti dienos Saulės kelio pailgėjimą pagal Saulės tekėjimo ir laidos vietos pasikeitimą arba pagal žvaigždynų padėtį.

Etnografai yra pažymėję, kad nuo Kalėdų iki sausio 6-osios „diena pailgėja per gaidžio žingsnį, arba tiek, kiek avinas pašoka į viršų“.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Eglės dar nenupuoš

Tradiciškai atėjus Trims Karaliams pasibaigia ir Kalėdų laikotarpis, nupuošiamos eglės. Gyventojų puoštoms natūralioms eglutėms surinkti jau įrengtos specialios vietos, tačiau pagrindinė Kauno eglė dar liks savaitėlei.

Kauno miesto savivaldybė skelbė, kad Rotušės aikštėje menininkės Jolantos Šmidtienės kurta „Angelo palytėta“ eglutė bus nupuošiama po sausio 14-osios. Vadinasi, savaitę ilgiau nei įprastai galėsime džiaugtis šia kalėdine puošmena. Miesto atstovai tikino, kad šiemet eglė nupuošiama vėliau dėl to, jog jau kitą savaitę Kaune vyks Europos dailiojo čiuožimo čempionatas, tad norėjosi suteikti galimybę daugiau žmonių aplankyti Kauno kalėdinę eglę.

Po savaitės bus pradėtos nupuošti ir visame mieste iškabintos dekoracijos. „Kauno gatvių apšvietimo“ darbuotojai nuo stulpų ir parkų nurinks lemputes. Planuojama, kad švieselių girliandos bus paliktos tik Laisvės alėjoje.

Kai kurie demonstrantai mojavo Izraelio ir Jungtinės Karalystės vėliavomis.

Protestas įvyko kitą dieną po to, kai dešimtys tūkstančių protestuotojų šeštadienį dalyvavo eitynėse Londone, reikalaudami visiško ugnies nutraukimo Izraelio ir „Hamas“ kare Gazos Ruože, kur šiuo metu iš esmės galioja laikinos paliaubos.

JK padaugėjo antisemitinių incidentų po spalio 7-ąją „Hamas“ surengtų išpuolių, kurie sukėlė naujausią konfliktą Gazos Ruože.

„Neapykanta turi išnykti. Neapykantos negali būti nei vienoje, nei kitoje pusėje“, – prasidėjus eitynėms prie Karališkųjų Teisingumo rūmų naujienų agentūrai AFP sakė 69-erių pensininkas Michaelas Jenningsas (Maiklas Dženingsas).

Demonstrantai, prie kurių prisijungė ir buvęs ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), eidami prie parlamento laikė plakatus su užrašu „Nulis tolerancijos antisemitizmui“.

Jie taip pat rodė „Hamas“ kovotojų pagrobtų izraeliečių ir užsieniečių nuotraukas.

„Prašome taikos“

„Esame čia tam, kad palaikytume Izraelį. Atvykome prašyti paleisti visus įkaitus“, – AFP sakė Izraelio vėliava apsigaubusi 52-ejų metų Debby Goldberg (Debi Goldberg).

„Mes čia prašome taikos, nes norime, kad šis košmaras baigtųsi“, – pridūrė iš Argentinos kilusi Izraelio pilietė D. Goldberg.

37-erių muzikos terapeutas Omeras Plotniarzas sakė, kad taip nerimavo dėl antisemitizmo, jog į eitynes neišleido žmonos ir vaiko.

„Mes čia ne dėl neapykantos žmonėms. Mes nesame čia tam, kad ragintume žudyti. Spalio septintąją pabudome naujoje realybėje ir visi esame dėl to traumuoti“, – sakė jis AFP.

Tiesiog norime grįžę namo rasti savo kūdikius, žmonas, brolius, seseris, visus, kurie grįžo namo.

O. Plotniarzas ir kiti protestuotojai nešiojo lipdukus su užrašais: „Mūsų meilė stipresnė už jūsų neapykantą“.

„Tiesiog norime grįžę namo rasti savo kūdikius, žmonas, brolius, seseris, visus, kurie grįžo namo“, – pridūrė O. Plotniarzas.

Sekmadienį, trečią trumpalaikių paliaubų dieną, turėtų būti paleista trečia „Hamas“ įkaitų grupė.

Izraelio valdžios institucijų teigimu, spalio 7 dieną „Hamas“ ir kiti palestiniečių ginkluoti užpuolikai Izraelyje per kruvinus išpuolius paėmė apie 240 įkaitų ir nužudė 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Izraelis į spalio 7-osios išpuolį atsakė masiniais bombardavimais ir antžeminėmis operacijomis Gazos Ruože, per kurias, „Hamas“ valdomos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau žuvo jau beveik 15 tūkst. žmonių, įskaitant tūkstančius vaikų.

Žydų labdaros organizacija „Community Security Trust“ (CST) per 40 dienų nuo pirmojo „Hamas“ išpuolio iki lapkričio 15 dienos užregistravo mažiausiai 1 324 antisemitinius incidentus.

Tai daugiau nei 1984 metais, kai pradėta registruoti incidentus ir daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kai buvo užregistruoti 217 antisemitiniai incidentai.

Plakatas – irgi žinutė

Šiandien studentai žygiavo nuo Senojo turgaus iki Atgimimo aikštės.

Eisenos tradiciją atgaivinę Lietuvos studentų sąjungos (LSS) nariai norėjo, kad jaunimas išreikštų savo poziciją.

„Norėjome akcentuoti, kad mes visi turime problemų ir jas reikia įgarsinti, jeigu norime pokyčių. Siekėme, kad studentai ne tik įsitrauktų ir tiesiog dalyvautų eisenoje, bet ir pasisakytų apie švietimo problemas, nes jų tikrai yra. Todėl norėjome, kad ant plakatų užrašytų, kas ne taip. Mūsų manymu, tai turėjo pritraukti dėmesį“, – pasakojo LSS išorinės komunikacijos specialistė Gabrielė Jarošiūnaitė.

Norėjome akcentuoti, kad mes visi turime problemų ir jas reikia įgarsinti, jeigu norime pokyčių.

Problemos liko tos pačios

Studentus kamuojančios problemos metų metais išlieka tos pačios, teigė studentų atstovė.

„Mums svarbu parodyti, kad galime susivienyti dėl bendro tikslo, ir kartu viešinti tai, kas mums svarbu. Pagrindinės bėdos – nesutvarkyti, prastos būklės bendrabučiai, studijų kokybės klausimai, mažos stipendijos, taip pat užsienio studentų integracijos stoka“, – aiškino G. Jarošiūnaitė.

Po renginio visi dalyviai susirinko ne tik pabendrauti ir diskutuoti svarbiomis temomis, bet taip pat galėjo deklaracijoje įvardinti trūkumus arba siūlymus, kaip gerinti mokslo kokybę.

„Eisena nebuvo organizuojama šiaip sau. Pasibaigus renginiui, kiekvieno miesto renginyje dalyvavęs studentas turėjo galimybę užpildyti studento deklaraciją, kurioje galėjo surašyti savo studentiškas problemas, kurios vėliau bus įteiktos Seimui“, – teigė G. Jarošiūnaitė.

G. Namentkevič nuotr.

Akcijos turi galią

Kaip pasakojo akcijos organizatoriai, studentų eisenos buvo organizuojamos ir anksčiau, būtent dėl jų dabar studentai turi daugiau lengvatų ir palankesnes studijavimo sąlygas.

1996 m. LSS vykdė interaktyvią akciją, siekiant gauti lengvatų studentams naudotis viešuoju transportu.

Akcija pasiteisino ir nuo 1998 m. viešuoju transportu studentai gali naudotis pigiau.

2001 m. liepą Studentų sąjunga surengė nesankcionuotą mitingą, pasisakydama prieš Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, kuriomis ketinta įvesti visuotinę studijų įmoką.

Pavyko pasiekti, kad valstybės biudžete būtų numatytos papildomos lėšos aukštosioms mokykloms ir nenukentėtų studijų kokybė.

Pastaroji studentų akcija uostamiestyje vyko 2018 m. gegužę, kai gedulingais rūbais vilkėję jaunuoliai senamiesčio gatvėmis į Atgimimo aikštę atžygiavo nešdami karstą.

Šiomis simbolinėmis aukštojo mokslo laidotuvėmis tuomet Klaipėdos universiteto studentai siekė parodyti esantys neabejingi miesto reikalams.

„Pirmiausia, norime parodyti, kad studentai irgi yra visuomenės grupė, kuri turi savo problemų. Tai – solidarumo akcija“, – BNS penktadienį sostinėje sakė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) vadovas Paulius Vaitiekus.

Jis pabrėžė, kad šia akcija taip pat siekiama atkreipti dėmesį į prastą bendrabučių būklę, per mažas stipendijas ir siekį turėtų geresnę studijų kokybę.

„Tai yra problemos, kurios nėra sprendžiamos jau kurį laiką“, – kalbėjo P. Vaitiekus.

Vilniuje į eitynes nuo Rotušės aikštės iki Katedros aikštės susirinko apie 100 studentų. Viena iš jų – Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) studentų atstovybės vadovė Smiltė Kiaunytė.

Kaune akcija vyko nuo Istorinės Prezidentūros Laisvės alėja link Studentų skvero, o Klaipėdoje – nuo Senojo turgaus Tiltų gatve link Atgimimo aikštės.

Manau, kad labai ilgai buvome tokia užmiršta visuomenės grandis ir požiūris į mus yra šiek tiek sustagnavęs.

„Manau, kad labai ilgai buvome tokia užmiršta visuomenės grandis ir požiūris į mus yra šiek tiek sustagnavęs“, – BNS teigė trečio kurso architektūros studentė.

Klaipėdoje į eitynes penktadienį susirinko kiek daugiau kaip pusšimtis studentų ir kolegijų, Klaipėdos universiteto, Tarptautinio LCC universiteto. Studentai atėjo nešini plakatais „Gyvas tik energetinių pagalba“, „Prašot jaunimo neemigruoti, bet padėti oriai studentauti nenorit“, „Nenorit priimti be patirties Jūs, priims užsienis“, „Studijų kainos>Tėvų algos“ ir kita.

„Klaipėdietiškų problemų pilna – pradedant greitojo traukino tarp Klaipėdos ir Vilniaus trūkumu. Apskritai Lietuvoje, pavyzdžiui, moksleiviai, kiek žinau, turi daugiau nuolaidų, bendrabučių kokybė, stipendijos. Kaip ir ant plakato parašyta – stipendijų daug, bet skaičiai juokingi“, – BNS sakė Klaipėdos universiteto Studentų sąjungos prezidentas, jūrų transporto inžinerijos trečio kurso studentas Aidas Čurovas.

Anot jo, stipendijos įvairios, tačiau skatinamoji, gerai besimokantiesiems, tesiekia 49 eurai, tad nedirbančiam ir už bendrabutį mokančiam studentui suma yra varginga.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Spartaus transporto trūkumas, anot A. Čurovo, nevilioja uostamiestyje studijuoti Vilniaus, Kauno gyventojų, jų Klaipėdos universitete yra apie vienas procentas.

22-erių ketvirto kurso vaikystės studijų studentė Nora Sirutytė kaip problemą nurodė  paskaitų ir darbo nesuderinamumą bei sunkumus įsidarbinti neturint patirties. Mergina džiaugėsi pakliuvusi į visiškai naują universiteto bendrabutį, tad sąlygos jame puikios. Ji teigė neturinti priekaištų ir dėl studijų kokybės, pagalbos susirasti praktikai vietą.

„Dėstytojai nevisiškai supratingi, dėstytojai išvažiuoja į komandiruotes – viskas tvarkoje, jei mes išvykstame kur nors atstovauti arba „Erasmus programomis“, sako, jūs švaistote laiką“, – teigė N. Sirutytė.

Slaugos studijų absolventė 24-erių Kornelija Dapkutė į eitynes atvyko nešina plakatu „Mano med. chalatas brangesnis už stipendiją“.

„Slaugos medicinos studentai negauna nemokamai reikiamų dalykų praktikoms, studijos prasideda nuo praktikos ligoninėje, reikia pirkti aprangą, kitus dalykus. Chalatas, jei nori geresnės kokybės, kainuoja 50 eurų, dar likusi apranga – nuo 40 iki 100 eurų. Reikia turėti daugiau nei šimtą eurų, jei nori būti pasiruošęs praktikai“, – teigė slaugos studijas pernai baigusi Klaipėdos valstybinės kolegijos absolventė.

Vilniuje studentai nešėsi atstovybių vėliavas, plakatus su užrašais „Širdis šalta kaip barako siena“, „Pagalba studentui – investicija į ateitį!“, „Už stipendijas nusipirksiu: 1. 2. 3. 4.“.

Vilniuje nužygiavę į Katedros aikštę studentai apie savo problemas surengė diskusiją su švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėju Andriumi Zaličiu, „Vilnius Tech“ rektoriumi Romualdu Kliuku.

Čia, kaip ir Kaune bei Klaipėdoje, studentai užrašo savo problemas į specialią Studentų problemų deklaraciją. Šis Tarptautinės studentų dienos dokumentas vėliau bus perduotas Seimui.

Šeštadienį po 17 valandos būriai mažųjų klaipėdiečių kartu su tėvais rinkosi prie fontano Danės skvere.

Tikėtina, kad dalyvių buvo tiek daug todėl, kad žibintus vaikai gamino mokyklose. Eisenos priekyje žingsniavo ilgu apsiaustu apsisiautęs Martynas.

Eisena sustojo prie scenos Teatro aikštėje. Čia Simono Dacho progimnazijos teatro klasės mokiniai papasakojo šv. Martyno legendą.

Ant scenos buvo pakviesti visi Martynai ir Martynos. Penki bendravardžiai – keturi berniukai ir mergaitė – gavo saldžių dovanų, kuriomis pasirūpino Klaipėdos vokiečių draugijos nariai.

Po padėkų mokytojams, kurie padėjo vaikams pasigaminti žibintus, prasidėjo linksmybės. Vieni stebėjo viduramžių ugnies šou, kiti žaidė žaidimus, suaugusieji vaišinosi.

Klaipėdoje vokiečių tautinės bendrijos iniciatyva ši šventė rengiama jau 15-tą kartą, šiemet jos organizatoriais tapo Klaipėdos turizmo informacijos centras.

D. Janauskaitės nuotr.

Ši šventė itin populiari Vokietijoje.

Legenda byloja, kad IV a. Italijoje gyveno karys Martynas, kuris žvarbų vakarą pasidalijo savo apsiaustu su elgeta ir kartu su visuomenės atstumtuoju šildėsi prie laužo. Nuo tada šv. Martyno simboliai yra ilgas apsiaustas ir ugnis.

Šv. Martyno ugnelės atskiria rudenį nuo artėjančios žiemos.

Lietuvoje, kaip ir kituose Europos kraštuose, ši diena buvo galutinis įvairių mokesčių sumokėjimo terminas.

Dar XX a. Klaipėdos krašte per šv. Martyną baigdavosi žemės ūkio samdinių samdos laikas.

Žemaitijoje per šv. Martyną kiekvienuose namuose valgydavo keptą žąsį ir iš jos krūtinkaulio burdavo. Šią dieną buvo spėjami žiemos orai.

Klaipėdoje šv. Martyno diena šiemet švenčiama visą savaitgalį. Kavinės ir restoranai į savo meniu įtraukė patiekalus iš žąsų, vyko įvairios pamokėlės, pramogos vaikams, Teatro aikštėje dvi dienas veikė mugė.

Jį organizuoja Lietuvos profesinių sąjungų federacija „Sandrauga“.

Spalio 17-ąją minima Tarptautinė kovos su skurdu diena. Anot federacijos, absoliučiame skurde gyvena 77 tūkst. Lietuvos žmonių.

„Dėl bankų lupikavimo ir nekontroliuojamos veiklos galime sakyti, kad aukščiausi valstybės vadovai, Seimas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tiesiog nieko nedaro ir nedarys, kad į bankų pinkles papuolę žmonės, ypač jaunos šeimos turėtų nors kokią viltį gauti pagalbą iš valstybės institucijų“, – rašoma pranešime spaudai.

Pasak federacijos, labiausiai skursta 66 metų ir vyresnio amžiaus asmenys.

„Sandraugos“ protesto renginį ir eisena prasidės nuo Laisvės alėjos 46  ir judės prie Kauno miesto savivaldybės.

Tarptautinę kovos su skurdu dieną Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas antradienį rengia skurdo ir socialinės atskirties 2023 metų Lietuvoje apžvalgos pristatymą.

Renginio metu bus pristatytos įžvalgos bei rekomendacijos skurdo ir socialinei atskirčiai mažinti, parengtos Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo bendradarbiaujant su nariais bei kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, skurdo ir socialinės atskirties srityje dirbančiais ekspertais ir mokslininkais.

Pasak Lietuvos romų bendruomenės pirmininko ir romų ansamblio „Sare Roma“ lyderio Ištvano Kvik, eisenoje romai pasirodė su žirgais, kaip tai įprasta romų kultūroje.

Šiemet festivalio eisena prasidėjo nuo Rotušės ir judėjo Pilies, Šventaragio, Tilto gatvėmis iki Kudirkos aikštės.

Anot I. Kvik, šiemet festivalis skleidžia mintį nepamiršti šeimos, bendruomeniškumo vertybių.

„Įprastai kiekvienais metais į festivalį kviečiame romų grupes iš užsienio, pristatome juos mūsų Lietuvos publikai. Šiemet norime dėmesį skirti mūsų namams – Lietuvai. Kviečiame romus iš visos Lietuvos, kad susibūrę talentingi romų ansambliai surengtų įspūdingą šventę Vilniaus centre“, – sakė I. Kvik.

Renginyje vyko muzikiniai, šokių pasirodymai.

Viena iš festivalio idėjos autorių, Baltijos regiono romių asociacijos vadovė Vaiva Poškaitė-Kovaliuk džiaugėsi, kad kasmet augantis festivalis jau ne kartą įvertintas dėl savo misijos.

Pernai jis buvo atrinktas Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimams kaip vienas iš trijų verčiausių projektų „Tautų dialogo” skatinimo kategorijoje. Šiemet tarptautiniuose „Revolution awards 2023“ apdovanojimuose festivaliui buvo skirtas specialus apdovanojimas.

Anot organizatorių, septintus metus Lietuvoje organizuojamas tarptautinis romų festivalis „Gypsy Fest“ yra socialinis projektas, skatinantis griauti stereotipus apie romų bendruomenę.

Šiemet projektą finansavo Tautinių mažumų departamentas ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Kiti eisenos dalyviai buvo kultūringi, tad vieni nuo kitų atsilikdavo maždaug 50–100 metrų. Turbūt norėjo išgirsti, ką groja prieš juos žygiuojantys pučiamųjų orkestrai.

Dalyvių daug – kas su mėlynais, kas su baltais marškinėliais. Tiesa, eisenos priekyje buvo keletas platformų su disko šokėjomis, jos priminė, kad tai – kurorto šventė.

Verta prisiminti tik keletą platformų su jūrine tema, pučiamuosius orkestrus iš Vilniaus ir JAV kariškius.

Po iškilminga vėliava žygiavo miesto meras, pasipuošęs kostiumu, ir vyriškis su baltais marškinėliais, uosto direktorius, bent taip pastebėjo kaimynė. O kur dar uosto kapitonai, kurie papuošė kolonos priekį?

Tačiau nebuvo aiškios ir ryškios Jūros šventės eisenos pradžios ir pabaigos.

Policijos arkliukai, mūsų nuomone, ne itin puošė šią eiseną. Čia juk ne rajono šventė. Mūsų supratimu, eisena turėjo užsibaigti kokia nors kompozicija jūrine tema.

Artėja jubiliejinė 90-oji Jūros šventė, kuri dar 1934-aisiais pradėjo savo istoriją.

Mes tikimės, kad ši šventė bus ne paprasta miesto šventė, o Jūros ir žvejų diena, kaip paskelbta įvairiuose Lietuvos leidiniuose.