„Vienas iš pagrindinių miesto triukšmo šaltinių yra automobilių eismas. Tą patį galima pasakyti ir dėl oro taršos. Todėl norime atrasti efektyviausias priemones, kaip sukurti tylią ir švaraus oro gatvę“, – pranešime spaudai sakė Vilniaus savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio vyriausiasis specialistas Emilis Tamošiūnas.

Skelbiama, kad bandomoji gatvė bus renkama pagal triukšmo, užterštumo lygį, eismo intensyvumą, atsižvelgiama, kiek šalia gyvena žmonių, į gatvės infrastruktūrą ir miesto planus šiai vietai. Atrinkus gatvę joje bus įrengiamas triukšmo ir oro taršos sensorius. Jis tiksliai išmatuos, kokia oro tarša ir triukšmo lygis įvairiu paros metu, įvairiomis savaitės dienomis. 

Vilniaus m. savivaldybės nuotr. 

Vėliau bus diegiamos įvairios triukšmo ir oro taršos mažinimo priemonės – gatvė apželdinama, įvedami įvairūs eismo ribojimai, nuolat šioje gatvėje važiuojantys gyventojai skatinami kuo mažiau naudotis savo automobiliu ir pan. 

Viso projekto vertė sieks 257,6 tūkst. iš kurių 60 proc. – ES lėšos.

„Kai visi automobiliu naudojasi vienu metu, mieste nėra tiek parkavimo individualiai vietų, kad ją laisvai rastų kiekvienas. Gatvės tampa užkištos automobiliais, ypatingai piko metu“, – teigė JUDU judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius.

Daugiausiai automobilių – maždaug trečdalis – įvažiuoja iš gretimų rajonų. Čia gyventojai naudojasi sostinės paslaugomis ir dirba Vilniuje. Tačiau ekspertai nemano, kad automobilių skaičių pavyks sumažinti, nors pirmieji pokyčiai jau – pradėti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Viešojo transporto atnaujinimas, nauji maršrutai, viešojo transporto dažnumas. Tai priemonės, kurios kelia kokybę tam pačiam keleiviui, kuris naudojasi viešuoju transportu ir skatina kitus naudotis paslaugomis, kurios atitinka jo lūkesčius. Tai sudaro konkurenciją keliauti automobiliu. Žinoma, šalia ir yra visa dviračių infrastruktūra, galime rinktis keliones pėsčiomis. Dažnai trumpus atstumus renkamės keliauti automobiliu, tačiau tą galima puikiai daryti ir pėsčiomis“, – ragino J. Damidavičius.

Kalti patys vairuotojai?

Nuolatiniais kamščiais ir parkavimosi vietų trūkumais besiskundžiantys vilniečiai gali būti kalti ir patys. Sostinėje automobilius turi daugiau gyventojų nei, pavyzdžiui, Londone ar Berlyne, o gatvės ir aikštelės – ne guminės. Kodėl sunkai persėdame į viešąjį transportą ir kokios permainos laukia sostinės gyventojų? Į klausimus atsakė J. Damidavičius.

– Čia reikėtų pasidžiaugti ar liūdėti, kad esame visi tokie ratuoti?

– Greičiausiai liūdėti, nes gatvėse erdvės turim, tiek kiek turim. Dažniausiai spūstys nuo to ir priklauso, kiek mes gatvėje automobilių turim, ir kiek jais naudojamės.

– Žmonės dažnai Vilniuje skundžiasi kamščiais, kartais net netipiniu paros metu. Arba norint pasistatyti automobilį arčiau centro, tai tampa neįmanoma užduotimi.

– Automobilių skaičius yra didelis ir visi automobiliu naudojasi vienu metu. Tiek parkavimo vietų neturime mieste, kad kiekvienas turėtų savo individualią vietą ir laisvai ją rastų. 

– Demografijos situacija Vilniuje: kur daugiausiai automobilių, o kur tas skaičius – mažesnis?

– Sudėtinga pasakyti, kur jų – daugiausiai. Ką mes matome, kad kasdien į miestą įvažiuoja 30 proc. automobilių iš rajono. Spūstyse dažnai stovime ne tik su miesto gyventojais, bet ir rajono, kurie čia dirba, turi tam tikrų reikalų – atvažiuoja jų tvarkytis.

– Jeigu tiek daug automobilių atvažiuoja iš rajono į Vilnių, gal nėra pakankamai sutvarkytas viešasis susisiekimas su rajonais?

Spūstyse dažnai stovime ne tik su miesto gyventojais, bet ir rajono, kurie čia dirba, turi tam tikrų reikalų.

– Kadangi dabar susisiekimas viešojo transporto vyksta pačiose rajonuose, miestas organizuoja savo maršrutus, rajonas savo maršrutus. Ta koordinacija yra minimali. Čia yra problema, kad rajono gyventojai gali naudotis viešuoju transportu, tačiau jiems yra sudėtingiau nei tą būtų galima daryti, jeigu atsirastų koordinavimas tarp rajono ir miesto.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tokia statistika jau yra postūmis strategijos keitimui, pokyčiams Vilniaus eisme? Automobilių, kaip sakėte nesumažės, jeigu nebus kažkas keičiama. Keliai nepaplatės ir nepadaugės parkavimo vietų.

– Tie skaičiai jau žinomi nuo 2018 metų, kai buvo mieste patvirtintas planas, kuris numato, kaip galėtų gyventojai keisti įpročius, gyventojui sudaryti galimybę keliauti viešuoju transportu – sukurti alternatyvą keliauti ne automobiliu, o kitais būdais. Ta strategija yra, tad tikimės, kad ji iki 2030 metų padės suvaldyti chaosą ir atrasti balansą mieste, kelionėse.

– Kokie pokyčiai laukia ir kas jau yra pradėję keistis Vilniuje?

– Didžiausios investicijos į viešąjį transportą: viešojo transporto atnaujinimas, nauji maršrutai, jų dažnis. Tai kelia kokybę pačiam keleiviui, kuris naudojasi viešuoju transportu ir skatina kitus naudotis paslaugomis, kurios atitinka jo lūkesčius. Tai sudaro konkurenciją keliauti automobiliu. Žinoma, šalia ir visa dviračių infrastruktūra. Taip pat ir kelionės pėsčiomis. Dažnai trumpus atstumus renkamės keliauti automobiliu, tačiau tą puikiai galima daryti ir pėsčiomis. Priemonių daug, tam numatyta daug veiksmų.

– Ar bandėte kokybiškai palyginti su Berlynu ar Londonu, kodėl pas mus tokie skirtumai?

– Yra tam tikrų dalykų, greičiausiai ir įpročių. Automobilio naudojimas mums yra svarbus dalykas gyvenimo ritme.

– Prestižo reikalas.

– Reikia keisti ne tik infrastruktūrą, bet ir patiems suvokti galimybes, kaip mes galime keliauti be automobilio.

„Eismo organizavimo priemonių inventorizavimas ir gatvių skanavimo informacija akivaizdžiai pagreitino mūsų darbo procesus. Pagreitėjo situacijos analizė, sprendimų priėmimas – statistika padeda rengti pirkimus ir sekti atliekamų darbų kiekius. Žinoma, sukurta aplikacija pareikalavo naujų darbo metodų atsiradimo, tačiau jos naudą spėjo įvertinti ne tik savivaldybės darbuotojai, bet ir rangovai, atliekantys darbus Vilniaus mieste“, – apie naują aplikaciją ir jos pritaikomumą darbe pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vadovas Rimantas Baravykas.

Nuo šiol Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai mato visus mieste esančius kelio ženklus, jų lokaciją, Kelių eismo taisyklių (KET) numerį, įrengimo datą, stovo aukštį, būklę bei kitus kelyje užfiksuotus objektus (šviesoforus, lėtėjimo kalnelius ir kt.). Sukurta sistema leidžia darbuotojams registruoti naujus kelio ženklus ar ištrinti senus, jau pašalintus ženklus, taip pat įvertinti ir patvirtinti atliktus darbus, prisijungus prie kompiuterio ar mobiliojo telefono.

„Tai pirma tokia sistema Lietuvoje, kurioje yra integruotos ne tik vertikaliųjų kelio ženklų nuotraukos, bet ir panoraminė vaizdų peržiūra street view būdu. Ši aplikacija leidžia vos kelių paspaudimų pagalba sužinoti visą informaciją apie kelio ženklus bei kitus gatvėje esančius objektus.

Vilniaus planas, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės „2IN“ strategiją, siekia skaitmenizuoti savivaldybės darbo procesus ir pasitelkus išmanius sprendimus palengvinti kasdienį darbą“, – sukurtą sprendimą pristatė SĮ „Vilniaus planas“ Analizės ir modeliavimo skyriaus vadovas Haroldas Bertulis.

Aplikacijoje atvaizduojamos eismo organizavimo priemonės pasižymi išskirtiniu tikslumu – gatvėse matomi ženklai, tiksli jų geografinė padėtis ir kiti rodikliai buvo identifikuoti panaudojant 360 laipsnių nuotraukas. Susipažinti su dalimi duomenų gali ir visuomenė – surinkti panoraminių nuotraukų duomenys buvo patalpinti „Mapillary“ platformoje.

Horizontaliojo ženklinimo duomenims inventorizuoti ir atvaizduoti pasitelktos vienos tiksliausių technologijų – LiDar skenavimo informacijos pagalba kelio ženklinimas identifikuotas 1 cm tikslumu.

Ateityje planuojama išplėsti sistemos funkcionalumą, papildant eismo organizavimo priemonių projektavimo aplinka, ženklų pastatymo schemų aplinka ir suteikiant galimybę savivaldybės darbuotojams prižiūrėti užsakymo įgyvendinimą ir darbų priėmimą.

Saugesnėms kelionėms ir keleivių patogumui Tėvo dienos proga:

– birželio 4 d. 63 autobusų maršrute važiuos talpesni autobusai, o birželio 5-6 d. jie važiuos dažniau.

– birželio 4-6 d. 37 maršrute važiuos talpesni autobusai, 88 maršruto autobusai papildomai sustos Tyzenhauzų stotelėse

Be to, birželio 4 d. dėl vykdomų darbų Verkių–Kareivių sankryžoje keisis 6 troleibusų maršruto ir 7 autobusų maršruto trasos bei eismo tvarkaraščiai. Taip pat keisis 1G, 2G, 3G, 5G, 8, 9, 10, 24, 25, 27, 29, 33, 34, 35, 36, 37, 40, 46, 48, 49, 52, 53, 56, 63, 66, 87, 89,  91, 92, 93, 94 autobusų maršrutų trasos tais reisais, kai transporto priemonės važiuoja į autobusų parką. Pakeitimai planuojami iki birželio 10 d. imtinai.

Eismo pokyčiai Verkių–Kareivių sankryžoje

Darbų metu bus susiaurinta važiuojamoji gatvės dalis Verkių–Kareivių sankryžoje ir draudžiamas kairiojo posūkio eismas Kareivių gatve į Verkių gatvę, atvažiuojant nuo Kalvarijų g. pusės.

Eismo pakeitimai planuojami ir Verkių gatvėje – atvažiuojant nuo autobusų parko pusės, sankryžoje visas eismas bus nukreiptas tik į dešinę įvažiuojant į Kareivių gatvę.

Prašome keliones planuotis su laiko atsarga ir darbų zoną rekomenduojame apvažiuoti gretimomis gatvėmis. Atsiprašome už laikinus nepatogumus.

Kaip keisis viešojo transporto maršrutų trasos?

– 6 maršruto troleibusai, važiuodami iš Žemųjų Panerių iki Pramogų arenos stotelės, kursuos įprasta trasa, o toliau Kareivių ir Lizdeikos gatvėmis iki Antakalnio žiedo. Atgal troleibusai važiuos tokia pačia trasa. Važiuodami pakeista trasa troleibusai papildomai stos stotelėse – Verkių (Kareivių g.), Kareivių (Kareivių g. Antakalnio kryptimi), Valakampių tiltas, Oskaro Milašiaus, Lizdeikos bei Antakalnio žiedas. Pasikeitus maršruto trasai troleibusai laikinai nestos šiose stotelėse – Verkių (Verkių g.), Autobusų parkas, Šaltinėlio, Žirmūnų žiedas, Žirmūnų seniūnija. Keleiviai, vykstantys iš Žirmūnų žiedo, 6 maršruto troleibusus galės pasiekti 9, 12, 17, 20 ir 21 maršrutų troleibusais atvykę iki Kareivių stotelės (Žirmūnų g.) ir pasiekę Kareivių stotelę (Kareivių g.), kurioje kaip įprasta stos 6 maršruto troleibusai.

– 7 maršruto autobusai, važiuodami iš Lazdynų iki Pramogų arenos stotelės, kursuos įprasta trasa, toliau tęs kelionę Kareivių g. iki Kareivių ir Žirmūnų g. sankryžos, nuo kurios Žirmūnų g. važiuos į Šiaurės miestelį nepakeista trasa. Atgal 7 maršruto autobusai važiuos tokia pačia trasa. Važiuodami pakeista trasa 7 maršruto autobusai papildomai stos Verkių stotelėje (Kareivių g. Antakalnio kryptimi). Pasikeitus maršruto trasai 7 maršruto autobusai laikinai nestos stotelėse – Verkių (Verkių g.), Autobusų parkas, Žirmūnų seniūnija.

– 1G, 2G, 3G, 5G, 8, 9, 10, 24, 25, 27, 29, 33, 34, 35, 36, 37, 40, 46, 48, 49, 52, 53, 56, 63, 66, 87, 89,  91, 92, 93 ir 94 maršrutų autobusai į Autobusų parką Verkių g. ir iš jo važiuos Žvalgų g. Važiuodami pakeista trasa, šių maršrutų autobusai, papildomai stos stotelėse – Jono Kazlausko (Centro kryptimi), Pramogų arena (Kalvarijų g. Santariškių kryptimi), tačiau nestos stotelėse – Verkių (Verkių g.), Autobusų parkas, Verkių (Kareivių g. Kalvarijų g. kryptimi).

Papildomi viešojo transporto eismo tvarkaraščių pakeitimai numatyti atsižvelgiant į vykdomus Liepkalnio–Žirnių g. sankryžos rekonstrukcijos darbus bei eismo ribojimus Žalgirio g. nuo Kalvarijų g. Rinktinės g. kryptimi ir siekiant užtikrinti viešojo transporto punktualumą. Dėl to nuo birželio 4 d. keisis 2, 5, 12, 16, 19, 34, 58, 61, 82, 88 maršrutų autobusų eismo tvarkaraščiai. Taip pat atsižvelgiant į gautus gyventojų pageidavimus keisis 25, 68 maršrutų autobusų eismo tvarkaraščiai.

Papildomai šį savaitgalį, birželio 5–6 d., 36 autobusų maršrute važiuos talpesni autobusai.

Nauji viešojo transporto maršrutų tvarkaraščiai nuo birželio 3 d. skelbiami stops.lt ir judu.lt.

Minėtoje vietoje dėl darbų bus įrengti laikini eismo ribojimai. Statybos darbai organizuojami taip,  kad nebūtų uždaromas eismas abiem kryptimis vienu metu. Požeminės pėsčiųjų perėjos įrengimo darbų metu viešojo transporto judėjimas nesikeis. Pilaitės pr. kursuos 4G, 30, 32, 54, 63 ir 75 maršrutų autobusai. Primename, kad 32 maršruto autobusai laikinai, važiuodami Žvėryno kryptimi iš V. Pociūno gatvės suka į Pilaitės prospektą Pilaitės kryptimi ir apsisukę papildomai stoja Pilaitės stotelėje Pilaitės kryptimi.

Antruoju darbų etapu planuojama išlaikyti tris eismo juostas, riboti kairį posūkį iš Sidaronių g. į Pilaitės pr., eismo judėjimas į dešinę Pilaitės pr. ir V. Pociūno gatvės sankryžoje centro kryptimi vyks per „Viada“ degalinės teritoriją, riboti kairį posūkį iš V. Pociūno g. į Pilaitės pr. įrengti laikinus pėsčiųjų takus, kurie užtikrins saugų pėsčiųjų apėjimą aplink atliekamus statybos darbus. Numatomi darbai – esamos asfalto dangos ir pėsčiųjų takų rekonstrukcija, po pilaitės prospektu įrengti požeminę perėją, kuri užtikrins saugų pėsčiųjų patekimą iš vienos Pilaitės prospekto pusės į kitą.

Suprojektuota uždaros rėminės konstrukcijos tipo požeminė perėja. Ant jos bus įrengiama ištisa hidroizoliacija ir asfaltbetonio danga.

Planuojama statybos darbus užbaigti rugpjūčio pradžioje. Visi eismo dalyviai raginami laikytis KET ir atkreipti dėmesį į pakitusį ženklinimą darbų vietoje.

S. Žiūros nuotr.

Šios rodyklės leidžia atlikti posūkį į dešinę, esant draudžiamam šviesoforo signalui.

Nuo 2020 metų sausio 1 dienos reguliuojamose sankryžose ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtintų lentelių su žalia rodykle neliks, juos pakeis šviesoforai su krypties rodyklėmis.

Pasak Susisiekimo ministerijos, naujos šviesoforų įrengimo taisyklės įvedamos atsižvelgiant į kintančias eismo tendencijas miestuose ir sparčiai diegiamą jutiklinį šviesoforų valdymą.

Pagal 2014-aisiais priimtus Kelių eismo taisyklių pakeitimus, nuo šių metų lapkričio 1 dienos nebebus galima įrengti lentelių su žaliomis dešiniojo posūkio rodyklėmis.

Anot ministerijos, lentelių atsisakoma kaip nesaugaus ir jutikliniam šviesoforų valdymai netinkamo eismo organizavimo.

Vilniuje pralaidumas nekris

Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovė Miglė Bielinytė BNS atsiųstame komentare teigė, kad šie pakeitimai yra svarbūs, siekiant didinti visų eismo dalyvių saugumą.

„Vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis ir siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą, žalių lentelių, leidžiančių sukti į dešinę, esant įjungtam raudonam šviesoforo signalui, iki 2020 metų turi nelikti visose Europos sąjungos šalyse. Pritariame tam ir aktyviai ruošiamės pakeitimams, apgalvodami ir diegdami kitokius eismo reguliavimo ir valdymo sprendimus“, – sakė ji.

Vilniaus mieste buvo daugiau kaip 120 šviesoforais reguliuojamų sankryžų su žalios rodyklės lentelėmis, o šiuo metu liko apie 80 tokių sankryžų.

Sankryžų pralaidumas demontavus lenteles su žaliomis rodyklėmis kardinaliai nepasikeis.

„Sostinėje šviesoforinis eismo reguliavimas ir valdymas vykdomas automatizuotai, remiantis realiais eismo srautais gatvėse, todėl sankryžų pralaidumas demontavus lenteles su žaliomis rodyklėmis kardinaliai nepasikeis“, – teigia M. Bielinytė.

Ji akcentavo, kad šiuo metu įgyvendinamas kitoks įvažiavimo į dešinę sankryžose ir pėsčiųjų eismo organizavimo sprendimas – žalias šviesoforo signalas pėstiesiems uždegamas anksčiau, taip suteikiant jiems pirmenybę ir didinant jų matomumą, o užbaigiamas irgi anksčiau, kad į dešinę sukančios transporto priemonės dalį laiko galėtų tai daryti nepraleidžiant pėsčiųjų.

Eismas nuo penktadienio iki trečiadienio bus ribojamas kai kuriose gatvėse Senamiestyje bei sostinės centre, Kairėnuose, Naujininkuose.

Tai reikalinga tęsiant švediško serialo „Hamiltonas“ filmavimus, taip pat filmuojama režisieriaus Simono Aškelavičiaus komedija „Vestuvės: importinis jaunikis“, pradedami Vilniaus savivaldybės inicijuoto projekto „Pasivaikščiojimų Vilnius“ paruošiamieji filmavimų darbai.

Vilniaus kino biuras informuoja apie eismo ribojimus filmavimų metu:

birželio 21 d. 13 val. iki birželio 22 d. 2 val. filmavimo darbai vyks šalia Veržuvos upės, bus trumpam (iki 3 min.) draudžiamas transporto priemonių eismą Vinciūniškių, Veržuvos ir Kairėnų gatvėse;

birželio 25 d. 10–13 val. filmavimo darbai vyks Dzūkų ir Tyzenhauzų gatvių sankryžoje, trumpam (iki 3 min.) draudžiamas transporto priemonių eismą minėtų gatvių sankryžoje;

birželio 25 d. 13–15 val. filmavimas vyks Stiklių gatvėje, bus trumpam (iki 3 min.) draudžiamas transporto priemonių eismas Stiklių gatvėje;

birželio 25 d. 6.30–7.30 val. filmavimai vyks Pavilnių regioniniame parke, 8–9 val. Katedros aikštėje, 9.30–10.30 Maironio gatvėje, 11–12 val. šalia Gedimino pilies kalno, 17–18 val. Literatų gatvėje, prireikus filmavimų metu trumpam (iki 5 min.) pėsčiųjų prašoma palaukti arba apeiti filmavimo aikštelę (filmuojamas Vilniaus miesto ir regiono prioritetinių turizmo traukos vietovių e. rinkodarai skirtas video filmas);

birželio 26 d. 15.30–16.30 val. filmavimo darbai vyks šalia pastato Konstitucijos pr. 22, 21–22 val. filmavimas šalia Pavilnionių gatvės ir Vilniaus Vakarinio aplinkkelio sankryžos, prireikus filmavimų metu trumpam (iki 5 min.) pėsčiųjų prašoma palaukti arba apeiti filmavimo aikštelę (filmuojamas Vilniaus miesto ir regiono prioritetinių turizmo traukos vietovių e. rinkodarai skirtas video filmas);

birželio 26 d. 19–21 val. filmavimo darbai vyks Pylimo gatvėje šalia pastato Pylimo g. 66, trumpam (iki 3 min.) draudžiamas transporto priemonių eismą Pylimo gatvės dalyje nuo Bazilijonų iki Geležinkelio gatvės;

birželio 26 d. 22 val. iki birželio 27 d. 2 val. filmuos šalia pastato Totorių g. 18, bus trumpam (iki 3 min.) draudžiamas transporto priemonių eismą Totorių gatvės dalyje nuo Odminių iki Liejyklos gatvės.

Gyventojų ir miesto svečių atsiprašoma už galimus laikinus nepatogumus bei prašoma būti atidiems.

Vilniaus apygardos teismas kovo 10 dieną „Eurovia Lietuvos“ prašymu laikinai sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės skelbto konkurso procedūras.

Savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis BNS teigė, kad užsitęsus teismams, gali kilti rizika, jog šiemet mieste nepavyks įrengti numatytų eismo saugumo priemonių.

„Kadangi esame suplanavę vietas pagal eismo situacijas, tai dabar mums tokie procedūriniai sustabdymai nukelia rangovo pasirinkimo ir darbų pradėjimo terminus. Kuo mes vėliau pradėsime konkursą, tuo vėliau pradėsime gerinti ir eismo sąlygas, užtikrinti eismo saugumą. Neduok Dieve per tą laikotarpį nutiks eismo įvykis, kurio būtų buvę galima išvengti, jeigu būtume įrengę iškiliąją perėją, saugumo saleles ar kalnelius“, - BNS sakė T.Kamaitis.

Anot jo, šią savaitę savivaldybė turėjo atplėšti vokus su dalyvių pasiūlymais, tačiau teismo sprendimu konkurso procedūros buvo sustabdytos.

„Kitas dalykas, jeigu teisminės procedūros užsitęs, tai mes galime turėti 5-8 mėnesių vėlavimą, tai praktiškai būtų šių metų pabaiga. Be to, finansavimas skiriamas kasmet, tai jeigu šiemet neįsisavinsime lėšų, jas turėsime grąžini. Situacija nėra pavydėtina“, - kalbėjo savivaldybės atstovas.

T.Kamaičio teigimu, savivaldybė eismo saugumo priemonių įrengimo konkursus skelbia kas trejus metus. Paskutinį kartą buvo skelbtas bendras eismo saugumo priemonių bei ženklinimo konkursas. Tuomet jį laimėjo bendrovės „Biseris“ ir „Lemminkainen Lietuva“, su kuriomis 2013-ųjų lapkritį pasirašyta 5,623 mln. eurų vertės trejų metų trukmės sutartis.

„Tas konkursas buvo kartu su ženklinimu. Šiemet išskaidėme į mažesnius konkursus - saugumo priemones, ženklų įrengimas, kelio ženklinimo, ruošiame skelbti naują atitvarų įrengimo konkursą“, - komentavo T.Kamaitis.

Savivaldybės atstovas teigė, kad naujam eismo saugumo priemonių įrengimui lėšos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos dar nėra numatytos, tad sunku pasakyti, kokios vertės gali būti nauja sutartis. Vis dėlto, T.Kamaitis pažymėjo, kad pastaraisiais metais eismo saugumo priemonių įrengimui kasmet būdavo skiriama apie 100-200 tūkst. eurų.

2010 metais Vilniaus miesto savivaldybė buvo pasirašiusi 434,4 tūkst. eurų vertės trejų metų trukmės eismo saugumo priemonių sutartį su bendrove „Bipa“.

Aplinkkelio trečiąjį ruožą už 105 mln. eurų kartu su partneriais pastatė didžiausia Baltijos šalyse transporto infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“. Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Vilniuje pastaraisiais metais.

Automobilių eismas naujuoju aplinkkeliu prasidės antradienį apie 11.20 val. Jo atidarymo ceremonijoje dalyvaus premjeras Saulius Skvernelis, susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, „Kauno tiltų“ vadovas Aldas Rusevičius, pranešė Vilniaus savivaldybė.

Rangos sutartis numatė, kad kelio statybos darbai bus baigti 2017 metų pirmąjį ketvirtį. „Kauno tiltų“ vadovas A.Rusevičius BNS teigė, jog aplinkkelį pavyko baigti anksčiau, siekiant baigiamųjų jo darbų neatidėti žiemai.

„Dėl teismų darbų pradžia nusikėlė, o 2017 metų pirmasis ketvirtis yra neparankus statyboms, nes būtų dar žiema ir baigiamuosius darbus būtų buvę sudėtinga organizuoti. Pavyzdžiui, asfalto klojimas ar viaduko izioliacijų įrengimas reikalauja gerų oro sąlygų. Teko organizuoti viską, kad darbai būtų pabaigti greičiau, telkiant papildomas pajėgas, mokant papildomai už viršvalandžius ar darbą savaitgaliais“, - tvirtino A.Rusevičius.

Jo teigimu, baigiamieji kelio darbai bus baigti pavasarį.

Pasak A.Rusevičiaus, savivaldybė už darbus atsiskaito laiku, bendrovė neturi dėl to jokių pretenzijų.

Aplinkkelį per pusantrų metų - nuo 2015-ųjų liepos - statė „Kauno tiltai“ kartu bendrovėmis „Fegda“, „Lemminkainen Lietuva“, „Eurovia Lietuva“, „Tiltsta“ ir „Axis Power“. Statant šią aplinkkelio dalį, nutiesta 5,38 km ilgio 4-6 eismo juostų jungtis nuo Ozo gatvės iki Ukmergės gatvės.

84,06 mln. eurų projektui skirta iš Europos Sąjungos fondų, o 21 mln. eurų skyrė savivaldybė, kuri tam panaudojo 2014 metais gautą 17 mln. eurų Šiaurės Investicijų banko paskolą ir šiemet paimtą 27,6 mln. eurų „OP Corporate Bank“ paskolą.

Pirmąsias dvi aplinkkelio atkarpas taip pat tiesė „Kauno tiltai“ su partneriais. Pirmajame etape už 37,6 mln. eurų nutiestas kelias nuo Oslo iki L.Asanavičiūtės gatvės, o antrajame - už 61,1 mln. eurų - nuo L.Asanavičiūtės iki Ozo gatvės. Bendra vis Vilniaus vakarinio aplinkkelio vertė - apie 204 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad aiškus žiedinių sankryžų žymėjimas pagerina automobilių laidumą penktadaliu.

„Atsiras aiškūs ženklai, stulpeliai bei ištisinės juostos. Žiedas bus aiškus, suprantamas ir pagrindinė taisyklė, kurios vairuotojai turės paisyti, – tai užsiimti tą juostą, kuria norės važiuoti [prieš įvažiuodami į žiedą], nes bus uždrausta galimybė manevruoti, kas anksčiau sukėlė daug eismo įvykių. Manome, kad žiedas bus daug pralaidesnis ir bus aiškiau tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems“, – pasakojo Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis

Pirmiausia bus ženklinamos avaringiausios ir mažiausio pralaidumo Vilniaus žiedinės sankryžos Antakalnio, Olandų ir Kosciuškos gatvėse bei Žirmūnų, Šeimyniškių ir Tuskulėnų gatvių žiedai. Žirmūnų žiedu per parą pravažiuoja apie 34 tūkstančius automobilių, o Olandų gatvės žiedine sankryža – apie 33 tūkstančius.

Jei toks eismo organizavimo principas išties pateisins lūkesčius, kitais metais bus pakeitimų ir kitose žiedinėse sankryžose (prie Edukologijos universiteto, Savanorių žieduose).