Per savaitę Kelių policijos pareigūnai mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais užfiksavo 208 greičio viršijimo atvejus.

Praėjusios savaitės lakstūnas užfiksuotas trečiadienį. Vasario 7 d. apie 11.00 val. Kaune, Marijampolės pl., automobilis BMW, vairuojamas vyro (g. 1990 m.), kur leistinas važiavimo greitis – 50 km/val., važiavo 123 km/val. greičiu. Automobilio vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Sekmadienį, vasario 11 d., apie 17.15 val. Kaune, Panerių g., automobilį „Renault“ vairavo neblaivus vyras (g. 1965 m.). Policijos pareigūnams vairuotojas prisipažino, kad naktį vartojo stipriųjų alkoholinių gėrimų. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,94 prom.

Savaitgalį Kelių policijos pareigūnai vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Jų metu policijos pareigūnai Kauno mieste bei Kauno, Kaišiadorių, Jonavos rajonuose patikrino daugiau nei 5,5 tūkst. transporto priemonių. Jų metu išaiškinti devyni neblaivūs vairuotojai (nuo 0,43 prom. iki 1,94 prom.). Vykdytų priemonių metu policijos pareigūnai užfiksavo ir kitų KET pažeidimų.

Iš viso per savaitę Kauno apskrities policijos pareigūnai nustatė 21 neblaivų automobilio vairuotoją.

Ketvirtadienį-penktadienį buvo sužeisti 34 vairuotojai (10 motociklininkų, keturi vairavo mopedus, o du – keturračius motociklus), taip pat sužeista 18 keleivių, 10 pėsčiųjų (du pėsčiųjų perėjose), aštuoni dviračių (tarp jų ir elektrinių paspirtukų) vairuotojai.

Tarp nukentėjusiųjų – 17 nepilnamečių, penktadienį pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba.

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės, pirminiais duomenimis, įvyko trys avarijos, per jas daugiausia ir nukentėjo patys neblaivūs vairuotojai.

Palyginti šios savaitės avaringumo statistiką su praėjusių metų ta pačia savaite, pirminiais duomenimis, įvyko trimis eismo įvykiais mažiau, sužeista žmonių tiek pat (71).

Nelaimės keliuose įvyko saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės nesilaikymo (28 proc.), saugaus važiavimo greičio nepasirinkimo (22 proc.), reikalavimo duoti kelią važiavimo pirmenybę turinčiai transporto priemonei nevykdymo (19 proc.)., vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymo (11 proc.), dviračių vairuotojų padarytų pažeidimų (10 proc.), pėsčiųjų padarytų pažeidimų (6 proc.).

Šiemet per avarijas keliuose žuvo 79 žmonės, t. y. 18 (arba 30 proc.) daugiau nei 2022 metais per tą patį laikotarpį.

Tarp žuvusiųjų daugiausia transporto priemonių vairuotojų – 48 (aštuoni  motociklininkai, du dviračių, elektrinio paspirtuko vairuotojai, vadeliotojas).

Tai pat žuvo 15 keleivių, tarp jų – keturi vaikai ir paaugliai.

Remontas vyks dviem etapais: nuo liepos 17 d. 21 val. iki liepos 20 d. 6 val. ir nuo liepos 24 d. 21 val. iki liepos 27 d. 18 val. Šiais laikotarpiais transporto priemonės bus nukreipiamos apylankomis link Juodojo kelio ir geležinkelio pervažos Subačiaus gatvėje. Pėstieji geležinkelį ir toliau galės kirsti pėsčiųjų perėja šalia Pavilnio geležinkelio stoties.

Keisis 13 autobusų maršruto trasa ir tvarkaraštis

Dėl pervažos remonto darbų nuo liepos 17 d. 21 val. iki liepos 20 d. 6 val. ir nuo liepos 24 d. 21 val. iki liepos 27 d. 18 val. keisis 13 maršruto autobusų trasa.

Piko metu (nuo 5 iki 8 val. ryte ir nuo 16.30 iki 19 val. vakare) autobusai kursuos iki laikinai įrengtos stotelės prie Pavilnio geležinkelio stoties (Tuputiškių gatvėje). Kursuodami šia trasa autobusai nestos Žemojoje, Žiedų ir Žemojo Pavilnio stotelėse.

Likusiu eismo pakeitimų laiku 13 maršruto autobusai kursuos sutrumpinta trasa iki Markučių. Kursuodami šia trasa autobusai nestos Markučių stotelėje Žemosios g. kryptimi, taip pat Tuputiškių, Žemojoje, Žiedų ir Žemojo Pavilnio stotelėse.

Naujus 13 autobusų maršruto eismo tvarkaraščius nuo šiandien bus galima rasti www.judu.lt  ir www.stops.lt. Viešojo transporto judėjimą realiu laiku stebėkite čia: https://bit.ly/3oNMDIO

Geležinkelio pervažos remonto darbus vykdo UAB „Geležinkelio tiesimo centras“.

„170 km/val. greičiu automobilis skrieja judria miesto gatve, kur leidžiamas greitis – 50 km/val. Ar jaustumėtės jaukiai prasilenkdami su šiuo vairuotoju?“ – rašo Šiaulių apskrities policija.

Ji informuoja, kad balandžio mėnesį tokį šių metų greičio rekordą trikoju matuokliu užfiksavo Šiauliuose, Tilžės gatvėje, prie senojo viaduko.

„Turbūt nereikia nė sakyti, kad kelių ereliui teks pailsėti nuo vairavimo, ir gresia paploninti piniginę mažiausiai 450 eurų. Lieka pasidžiaugti, kad šis „paskraidymas“ nesibaigė tragedija“, – rašo policija.

„Nuolat stebime interpretacijas, kodėl trikojis statomas senojo viaduko prieigose. Vairuotojai skundžiasi, kad nuokalnėje įsibėgėjusius juos fotografuoja trikojis greičio matuoklis.

Šiuo atveju virkaujančių neužjausime, tik priminsime, kad automobilyje stabdžio pedalas įrengtas ne veltui, miestas nėra autostrada, o nusileidus nuo viaduko yra pavojingos Tilžės–Ragainės g. ir Tilžės–Donelaičio g. sankryžos. Pastaroji ilgus metus pažymėta juodąja dėme. Beje, ši atkarpa pasižymi dideliu eismo dalyvių srautu, visai šalia yra mokykla.

Vairuotojai, linkime susimąstyti apie greičio keliamą pavojų ir paisyti taisyklių, nes greičio kontrolė niekur nedings – ją ir toliau vykdysime“, – teigia Šiaulių apskrities policija.

Iki ketvirtadienio šalyje buvo užregistruotos 24 asmenų žūtys Lietuvos keliuose – tai šešiais žuvusiais daugiau nei pernai, penktadienį paskelbė Lietuvos kelių policijos tarnyba.

Šiemet per avarijas žuvo dešimt vairuotojų, aštuoni pėstieji (šeši žuvo tamsiuoju paros metu, trys – pėsčiųjų perėjose), keturi keleiviai, tarp jų vienas vaikas.

Taip pat žuvo vienas dviratininkas ir dar vienas eismo dalyvis.

Pastarąją savaitę, pirminiais duomenimis, užregistruoti 336 eismo įvykiai, tarp jų 22 proc. – transporto priemonių susidūrimai su gyvūnais. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 5 proc. visų avarijų.

Vasario 24  – kovo 2 dienomis, pirminiais duomenimis, žmonės nukentėjo 51 eismo įvykyje. Žuvo trys asmenys, visi jie vyrai, jų amžiaus vidurkis – 29 metai.

Sužeisti 58 eismo dalyviai: 23 pėstieji (12 – pėsčiųjų perėjose), 17 vairuotojų, 16 keleivių, 2 dviračių vairuotojai. Tarp nukentėjusiųjų – aštuoni nepilnamečiai (keturi pėstieji (pėsčiųjų perėjose), trys keleiviai, dviračio vairuotojas).

Dėl neblaivaus vairuotojo kaltės, pirminiais duomenimis, įvyko vienas eismo įvykis, žuvo du žmonės (keleiviai), du sužeisti (vairuotojai).

Palyginti šios savaitės avaringumo statistiką su praėjusių metų ta pačia savaite, pirminiais duomenimis, įvyko 13 eismo įvykių daugiau, žmonių žuvo vienu daugiau, sužeista 16 daugiau.

Neskubi – sulauksi įžeidimų

Klaipėdiečių vairavimo įpročių vaizdų galima išvysti socialiniuose tinkluose.

Neseniai vienas miestietis dalijosi įrašu apie tai, kad buvo agresyviai iškoneveiktas iš paskos važiavusio vairuotojo vien dėl to, kad važiavo 50-ies kilometrų per valandą greičiu.

Vyras ne tik signalizavo ilgosiomis šviesomis, bet ir prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos atėjo paaiškinti žmogui, koks jis esąs asilas arba net vienos partijos, kuri gina seksualinių mažumų teises, atstovas, nes važiuoja leistinu 50 kilometrų per valandą greičiu.

Pamokslai – dėl mažo greičio

Panaši situacija nutiko kelyje praėjusio pirmadienio, rugpjūčio 22-osios, rytą.

"Buvo ką tik paliję, duobės pilnos vandens, neasfaltuotu keliu važiavau išties negreitai. Kodėl duobėse turėčiau daužyti savo automobilį? Staiga prie mašinos galo prisigretino raudonos spalvos "Ford Mondeo". Veidrodėlyje išvydau isterišką "mirkčiojimą" ilgosiomis šviesomis. Fordą vairavo moteris", – pasakojo klaipėdietis vairuotojas.

Ponia taip įnirtingai spaudinėjo šviesų įjungimo svirtį, kad tai išvydęs vairuotojas sustojo ir įjungė avarinę signalizaciją.

"Gal kas nutiko, pamaniau. Tačiau ponia, savo mašina prisigretinusi prie mano automobilio iš kairės, sustojo, atidarė langą ir ėmė mane auklėti, esą lėtai važiuoju. Ji net nurodė, kokiu jai priimtinu greičiu turėčiau judėti. Tiesiog apstulbau", – pasakojo vairuotojas.

Fordo vairuotoja pamokslo ėmėsi, nors pati nepaisė Kelių eismo taisyklių (KET). Tiesa, kalbėjo mandagiai.

Kalta prasta genetika?

"Aš juk taisyklių nepažeidžiau, tai ji padarė iškart du pažeidimus ir dar mane auklėjo. Perspėjau, kad už signalizavimą šviesomis gali netekti vairuotojo pažymėjimo. Antra – ji sustojo šalia mano automobilio, užtverdama visą važiuojamąją dalį. Įspūdis toks, kad šiais laikais vairuotojai tiesiog nebegali nepažeisti taisyklių. Tai tiesiog yra būtina. Jau seniai pastebiu tam tikrą nuolatinį spaudimą važiuoti greičiau nei leidžiama, nepaisyti šviesoforo signalų. Tačiau miesto gatvė – ne greitkelis", – teigė nemalonios situacijos liudininkas, beje, turintis sportinį 400 arklio galių automobilį ir nevengiantis palakstyti Vokietijos magistralėse, kur greitis nėra ribojamas.

Įpročiai: Klaipėdoje eismo dalyvių aiškinimaisi dėl KET subtilybių ir suteikiamų prioritetų ne taip jau retai baigiasi įnirtingais mūšiais važiuojamojoje dalyje. / Stop kadras.

"Viską reikia daryti su protu ir saugiai. Tuo mes ir skiriamės nuo vokiečių – mieste važiuojame kaip bepročiai ir dar kitus verčiame daryti tą patį. Važiuoti greitai reikia greitkelyje, o ne gyvenvietėje, tačiau primityvūs, sudebilėję žmonės tokio elementaraus dalyko nėra pajėgūs suvokti. Matyt, reikėtų rimtai susirūpinti lietuvių genetika, nes genetinis mūsų žmonių kodo brokas – akivaizdus: pusgalvių yra neįtikėtina gausybė", – netikėtai reziumavo vyras.

Su alumi – prieš eismą

Kita iš koto verčianti situacija nutiko Liepų gatvėje. Tik per plauką niekuo dėtas vairuotojas liko gyvas.

Netoli sankryžos su Trilapio gatve ryte buvo nusidriekusi nedidelė automobilių eilutė.

"Liepų gatvėje stovėjo kelios mašinos, nes viena mašina rodė posūkio signalą į kairėje esančios statybinių prekių parduotuvės kiemą. Šios mašinos vairuotojas praleidinėjo iš priekio atvažiuojančias mašinas ir laukė galimybės pasukti į kairę. Už jo stovėjusių mašinų vairuotojai kantriai laukė, nes tokia situacija yra įprasta šioje vietoje", – pasakojo incidentą stebėjusi vairuotoja.

Staiga moteris nustėro, nes per kairės pusės veidrodėlį pamatė iš paskos atvažiuojantį automobilį priešpriešine eismo juosta.

Pasiuntė net teisėją

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika iš karto įvertino vairuotojų elgesį aprašytose situacijose.

Mindaugas Džermeika: atrodo, kad sėdę prie vairo lietuviai ima elgtis lyg laukiniuose vakaruose. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Ištisinė dviguba juosta kirsta, važiuota prieš eismą. Grėstų pažymėjimo

 atėmimas. Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas yra dvi skirtingos sąvokos. Už chuliganišką vairavimą pažymėjimo netekimas prasideda nuo vienerių metų. Pavojingą vairavimą lemia keli, vienas paskui kitą padaryti nusižengimai. Vairuotojas nerodė posūkio signalo, kirto ištisinę liniją, kitą vairuotoją vertė stabdyti ar keisti kryptį", – konstatavo M.Džermeika.

Chuliganiškas vairavimas yra agresyvūs veiksmai, nukreipti prieš kitus visuomenės narius.

Pavyzdžiui, viešoje žmonių susibūrimo vietoje manevruojama taip, kad kyla grėsmė kitiems eismo dalyviams.

"Tendencijos rodo, kad kol kas pas mus nėra tokios vairavimo kultūros, kokia, pavyzdžiui, ji yra Skandinavijos šalyse. Ir Danijoje vairuotojas bijo greitį viršyti vienu ar dviem kilometrais. Kolega pasakojo, kad vos pora kilometrų viršijęs greitį gavo 200 eurų baudą. Štai ir atsakymas, kodėl yra tvarka", – tikino M.Džermeika.

Lietuvoje kai kurie pirmą kartą prasižengę vairuotojai pusę minimalios baudos susimoka lengva ranka ir toliau lygiai taip pat elgiasi keliuose.

"Jie nieko nepasimoko, tokios baudos negąsdina. Bet įstatymas juk sukurtas tam, kad pilietį auklėtų. Vadinasi, tokie baudų dydžiai neauklėja. Dažnas tik nusišaipo. O kai kurie net nesuvokia, kokia yra baudos paskirtis. Tokie galvoja, kad čia jų kelio mokestis. Ir toliau važiuoja taip pat", – baisėjosi M.Džermeika.

Jis prisiminė vieno garbaus teismo pirmininko pasakotą istoriją.

Įpročiai: Klaipėdoje eismo dalyvių aiškinimaisi dėl KET subtilybių ir suteikiamų prioritetų ne taip jau retai baigiasi įnirtingais mūšiais važiuojamojoje dalyje. / Stop kadras.

"Važiuojant jam namo, toks jaunuolis užkirto kelią, pavojingai manevravo. Teisėjas kitoje sankryžoje perspėjo greta pristojusio automobilio vairuotoją, kad šis kelyje elgiasi nederamai. Dėl jo tokio vairavimo kiti turi staiga stabdyti ir keisti judėjimo kryptį. Vairuotojas teisėją pasiuntė tuo gerai žinomu rusišku keiksmažodžiu. Toks pavyzdys parodo mūsų kultūrą ir mentalitetą. Atrodo, kad sėdę prie vairo lietuviai ima elgtis lyg laukiniuose vakaruose. Tai yra nesuvokiama", – stebėjosi M.Džermeika.

Pamokos – iš vaikystės

Uostamiesčio Kelių policijos tarnybos vadas pabrėžė, kad minėti pavyzdžiai byloja, jog vairuotojai neišmoko pirmojo Kelių eismo taisyklių straipsnio.

"Kalbame apie Saugaus eismo įstatymo paskirtį. Įstatymas mums visiems primena, kad keliuose mes esame ne vieni, kad turime rodyti pagarbą kitiems eismo dalyviams. Kitas momentas – iki šiol mes neturime teisinės sąmonės. O ji formuojasi per dešimtmečius", – pažymėjo M.Džermeika.

Vadovas priminė sovietinius laikus, kai saugaus eismo pamokėlės buvo privalomos mokyklose.

"Nuo 1990 m. tokių užsiėmimų nėra. Šioje kartoje nebuvo išugdyta teisinė sąmonė. Tai yra 25-erių – 30-ies metų amžiaus žmonių karta. Šie žmonės dalyvauja su mumis eisme, bet jie neturi jokios vairavimo kultūros. Jie matė, kaip jų tėvai vairavo nesegėdami saugos diržų, ir jų supratimas yra visiškai kitoks nei anksčiau", – kalbėjo M.Džermeika.

O štai stebėtinai aukštą vairavimo kultūrą demonstruoja kai kurie buvę emigrantai.

"Žmonės pabuvoja užsienyje, pamato ir išmoksta ten vyraujančios kultūros. Vakarų pasaulio žmonės jau kitaip elgiasi keliuose. Sugrįžę į tėvynę, patys lietuviai stebisi, kad čia yra pavojinga vairuoti. Daugelis čionykščių landžioja iš juostos į juostą, nerodo posūkių signalų. Lietuvaičiai pernelyg agresyviai vairuoja automobilius", – pasakojo M.Džermeika.

Jau ruošiasi spūstims

Šią savaitę uostamiesčio gatvėse vėl nutįs ilgos automobilių eilės, nes daugybė tėvų veš savo atžalas į mokyklas.

"Bus tam tikras išbandymas visiems. Vaikus į mokyklas gabens mamos, kurios galbūt turi mažiau patirties. Visiems patariu laikytis rimties ir turėti kantrybės. Visko gali būti, kad bus eismo įvykių dėl neatidumo", – prognozavo M.Džermeika.

Primindamas nelengvą artėjantį laikotarpį, jis akcentavo, kad spūstyje nutikus eismo įvykiui, kai vienas automobilis smogia kitam į galinę dalį, derėtų kuo skubiai traukti mašinas į šoną ir pildyti deklaracijas.

"Ne kartą yra buvę, kai tokioje situacijoje vairuotojai dar ginčijasi, kviečia policiją. Mielieji, pareigūnai jums nieko naujo nepasakys, net jei pusantros valandos važiuosi iki įvykio vietos per spūstis. O yra ir taip buvę. Kaltas tas, kas nesilaikė saugaus atstumo", – priminė M.Džermeika.

Dar viena situacija, kuri erzina vairuotojus, – spūstys žiedinėse sankryžose.

"Taip, būna, kai spūstys kyla visiškai dėl nekaltų dalykų. Kažkas važiuodamas žiedine sankryža pristabdo, užblokuoja net dvi įvažas, kad kelią duotų vienos įvažos srautui. Būna ir taip, kad pareigūnai, radę  eismo juostoje bejėgiškai stovinčią mašinos vairuotoją, stoja padėti, nes moteris kartais pamano, kad sugedo jos mašina. Paaiškėja, kad joje veikia "stop-start" sistema, tausojanti aplinką, o moteris paprasčiausiai nežino, kodėl jos mašinos variklis užgęsta ir ką daryti toliau", – prisiminė M.Džermeika.

Ieškinys – 30 tūkst. eurų

Analizuodami eismo įvykių pobūdį, pareigūnai skaičiuoja, kad avarijas pirmiausia nulemia nesaugus greitis, alkoholio vartojimas, tik trečioje vietoje lieka netinkami inžineriniai kelių infrastruktūros sprendimai.

"Greitis lemia daugumą nelaimių. Todėl Kelių policijos tarnyba nuolat naudoja mobiliuosius greičio matuoklius. Situacija, įvykusi Klaipėdoje, parodė, kad žmonės nesupranta, kam ši įranga mums yra reikalinga. Mūsų matuokliai jau tris kartus nukentėjo nuo klaipėdiečių. Pastarąjį kartą matuoklį nuspyrė žmogus, gyvenantis tame pačiame mikrorajone, kur buvo matuojamas greitis. Taip asmuo išreiškė nepasitenkinimą. Ką darysi. Įranga sugadinta", – pasakojo M.Džermeika.

Grėsmės: didžiausią nerimą pareigūnams kelia girtų vairuotojų vojažai, todėl dažnai tenka tikrinti sustabdytųjų blaivumą. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Policija nufilmavo BMW vairuotoją, kuris, pravažiavęs matuoklį, sugrįžo savo automobiliu prie įrangos ir ėmė kabinėtis prie pareigūno, prižiūrėjusio aparatą.

"Gavęs visus atsakymus į savo klausimus, nueidamas vis tiek nuspyrė matuoklį. Na, ką, civiline tvarka šis pilietis turės atlyginti 30 tūkst. eurų dydžio padarytą žalą. Gal jis milijonierius?" – stebėjosi M.Džermeika.

Keliuose – slaptas stebėjimas

Policijos pareigūnai tvarkos keliuose siekia ne tik naudodami mobiliuosius greičio matuoklius.

Po uostamiestį važinėja ne viena nežymėta policijos mašina, kurios ekipažas stebi ir fiksuoja absoliučiai viską, kas pasitaiko jų kelyje.

Pareigūnai pripažįsta, kad "ekstraagresyvių" vairavimo atvejų pasitaiko retokai, bet kitų KET pažeidimų skaičiai vis dar išlieka.

Dažniausiai fiksuojama, kaip vairuotojai praleidžia pėsčiuosius pėsčiųjų perėjose. Stebimas ir eismas sankryžose.

Dažniausias pažeidimas – naudojimasis mobiliaisiais telefonais vairuojant.

Klaipėdiečiai vis dar dažnai nesegi saugos diržų.

Tokių policijos ekipažų darbo specifika įdomi – pareigūnai automobilius stebi tiek fotoobjektyvu, tiek vaizdo kamera.

Pažeidėjai apie tai, kad "užsidirbo" baudą, sužino tik gavę pranešimą, jų gatvėje policijos ekipažas nebestabdo. Išskyrus tuos atvejus, kai pareigūnams kyla įtarimas, kad vairuoja neblaivus pilietis.

Pranešimas apie padarytą KET pažeidimą gali būti įforminamas čia pat, automobilyje, ir išsiųstas vairuotojui iš karto.

Per savaitę Kelių policijos pareigūnai mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais užfiksavo 529 greičio viršijimo atvejus.

Savaitės lakstūnas užfiksuotas paskutinę praėjusios savaitės dieną. Birželio 12 d. apie 14 val. Kauno r., Garliavoje, automobilis „BMW X5“, vairuojamas vyro (g. 1996 m.), kelyje, kur leistinas važiavimo greitis – 50 km/val., važiavo 124 km/val greičiu.

Maža to, paaiškėjo, jog  greitį viršijo pradedantysis vairuotojas. Automobilio vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Tos pačios dienos vakarą gautas pilietiškos moters pranešimas, jog apie 23.20 val. Kaune, nuo Savanorių pr. link Šiaurės pr. automobilis BMW pavojingai manevruoja kelyje.

Pareigūnai nuvyko į Šiaurės pr. ir pabendravo su automobilio vairuotoj. Nuo jo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus vairuotojo blaivumą, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,05 prom. Pareigūnams bendraujant su pilietiška pranešėja ir dviem liudininkais, paaiškėjo, jog tas pats automobilio BMW vairuotojas Kaune, Savanorių pr., ne tik pavojingai manevravo kelyje, sukėlė avarinę situaciją staiga persirikiuodamas į kitą eismo juostą, bet ir apgadino kelio stulpą.

Praėjusią savaitę pareigūnai užfiksavo bandymą maskuoti automobilio numerius. Birželio 10 d. apie 23.45 val. Kaune, T. Masiulio g., vyras (g. 1993 m.) vairavo automobilį „Opel Vectra“ su užmaskuotais numeriais.

Jie buvo apklijuoti specialia maskuojančia plėvele. Automobilio vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas. 

Savaitgalio metu Kelių policijos pareigūnai vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Jų metu policijos pareigūnai Kauno mieste ir rajone,  Jonavos ir Kėdainių rajonuose patikrino daugiau nei 3 tūkst. transporto priemonių.

Šeštadienį vykusios priemonės metu nustatyti 6 neblaivūs vairuotojai (0,50 prom., 0,50 prom., 0,54 prom., 0,91 prom., 0,72 prom., 0,32 prom.(pradedantysis vairuotojas).

Sekmadienį nustatyti dar 8 neblaivūs vairuotojai (1,13 prom., 0,60 prom., 1,00 prom., 0,54 prom., 0,46 prom, 0,44 prom, 0,52 prom, 1,19 prom.). Vykdytų priemonių metu policijos pareigūnai užfiksavo ir kitų KET pažeidimų, tarp kurių – 32 vairuotojai, kurie transporto priemones vairavo neturėdami teisės to daryti, 3 automobilių vairuotojai vairuodami transporto priemones nebuvo prisisegę saugos diržo.

Iš viso per savaitę Kelių policijos pareigūnai nustatė 28 neblaivius automobilių vairuotojus. Taip pat išaiškinti 42 asmenys, kurie vairavo transporto priemones neturėdami tam teisės.

Kauno apskrityje šiais metais žuvo 5 eismo dalyviai (pernai iki birželio mėnesio pabaigos – 5), dar 291 sužeisti (pernai – 262).

Per savaitę Kelių patrulių kuopos pareigūnai mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais užfiksavo 226 greičio viršijimo atvejus.

Savaitės lakstūnas, nepaisęs prastų oro sąlygų ir ribojamo greičio, fiksuotas ketvirtadienį, gruodžio 2 d., apie 22.10 val., kuomet Kaune, Taikos pr., kur leidžiamas maksimalus 50 km/val greitis, kirto pėsčiųjų perėją 118 km/val greičiu. Vairuotojui automatiniu būdu suformuotas ir išsiųstas protokolas su administraciniu nurodymu.

Vakar, apie 19.45 val., policijos pareigūnai Kaune, Piliakalnio g. ir Jiesios pl. sankryžoje vykdę vairuotojų blaivumo patikrinimą, stabdė ir automobilį „Mercedes Benz“, kurio vairuotojas, supratęs, kad yra stabdomas, padidino greitį ir nuvažiavo miesto centro link.

Pareigūnų ekipažas, persekiojęs pažeidėją, sustabdė automobilį daugiabučio namo kieme. Automobilio vairuotojas (gim. 2000 m.) teigė pareigūnų reikalavimui sustoti nepaklusęs, nes neturi teisės vairuoti. Apžiūrint automobilį buvo jaučiamas stiprus galimai narkotinių medžiagų kvapas. Vairuotojas narkotinių medžiagų tyrimui buvo pristatytas į gydymo įstaigą.

Pareigūnų reikalavimui sustoti nepakluso dar viena vairuotoja. Apie 21.25 val. pareigūnai pastebėjo žiedinėje sankryžoje prieš eismą važiuojantį automobilį „VW Tiguan“.

Pareigūnai transporto priemonę persekiojo su įjungtais šviesos signalais ir per garsiakalbį nuolat ragino sustoti, tačiau automobilis nestojo, kėlė pavojų eismo saugumui, žiedinėse sankryžose važiavo prieš eismą.

Panaudojus priverstinio stabdymo priemonę, automobilis buvo sustabdytas. Jį vairavusi moteris (gim. 1981 m.) teigė, kad skubėjo įžiebti Kėdainių miesto eglę, todėl negalėjusi sustoti. Tokiais savo veiksmais vairuotoja sukėlė įtarimą esant neblaiviai, tačiau alkoholio matuoklis girtumo neparodė. Moteris tyrimui dėl psichiką veikiančių medžiagų buvo pristatyta į gydymo įstaigą.

Sekmadienio vakarą vykdytos policinės priemonės metu iš viso buvo patikrinta apie 1 tūkst. transporto priemonių, nustatyti trys neblaivūs vairuotojai ir du asmenys, vairavę transporto priemones neturint tam teisės, kai teisė vairuoti buvo atimta.

Iš viso per savaitę Kelių patrulių kuopos pareigūnai nustatė 13 neblaivių automobilių vairuotojų ir vieną dviratininką. Taip pat išaiškinta ir 13 asmenų, kurie vairavo transporto priemones neturėdami tam teisės.

Kauno apskrityje šiais metais žuvo 14 eismo dalyvių (pernai iki gruodžio mėnesio pabaigos – 26), dar 633 sužeisti (pernai – 590).

Mažina riziką

Eismo saugumo specialistai pabrėžia: tamsoje ir pėstieji, ir dviratininkai privalo dėvėti jų matomumą gerinančias priemones.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, pernai visuose Lietuvos keliuose žuvo 51 pėsčiasis, iš jų 36 – tamsiuoju paros metu (tai 71 proc. visų žuvusių pėsčiųjų).

"Skaudžią statistiką būtų galima gerokai sumažinti, jei eismo dalyviai labiau rūpintųsi savo saugumu. Tamsiame kelyje privalu dėvėti atšvaitą, šviesą atspindinčią liemenę – tai paprastos priemonės, kurios sumažina eismo nelaimės riziką tamsoje ir saugo eismo dalyvių gyvybes", – sakė draudimo bendrovės "Gjensidige" vadovas Marius Jundulas.

"NielsenIQ" atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys liudija, kad atšvaitus nuolatos dėvi 35 proc. šalies gyventojų, 27 proc. visuomenės juos segasi retkarčiais, 16 proc. mūsų šalies žmonių šią eismo nelaimės riziką mažinančią priemonę naudoja sezoniškai.

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje atšvaitų niekada nenaudoja 12 proc. žmonių, dar 8 proc. gyventojų jų nedėvi, tačiau pasirūpina, kad atšvaitus turėtų jų vaikai. Tarp nedėvinčiųjų labiausiai išsiskiria 16–19 metų amžiaus grupė – net 23 proc. jų sakė niekada nesegintys atšvaito.

Gajus mitas, kad atšvaitai būtini tik tamsiuoju paros metu užmiesčio keliuose. Anaiptol – atšvaitai itin svarbūs ir miestų gatvėse.

Mieste ir užmiestyje

M.Jundulo nuomone, pėsčiųjų ir dviratininkų elgsenos taisyklių būtina mokytis nuo pat mažų dienų.

Pavyzdį pirmiausia turėtų rodyti tėvai, sutemus į gatvę su atžalomis eidami tik prisisegę atšvaitus, pagal poreikį – ir dėvėdami ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais.

Vairavimo mokyklos vadovas, saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas atkreipė dėmesį į klaidingą atšvaitų dėvėjimo praktiką Lietuvoje.

"Gajus mitas, kad atšvaitai būtini tik tamsiuoju paros metu užmiesčio keliuose. Anaiptol – atšvaitai itin svarbūs ir miestų gatvėse. Tikriausiai kiekvienas vairuotojas prisimena atvejų, kai tamsoje vos nekliudė pėsčiojo, einančio per perėją ar kitoje vietoje kertančio važiuojamąją kelio dalį. Prietemos ar dulksnos sąlygomis, kitomis eismą sunkinančiomis aplinkybėmis prastas matomumas būna ir miestų gatvėse, ir užmiesčio keliuose", – kalbėjo A.Pakėnas.

Pasak saugaus eismo eksperto, auštant arba temstant regėjimas dar neprisitaikęs prie aplinkos, todėl šie pereinamieji paros laikotarpiai   eismo dalyviams sudėtingiausi. Prietemos laikas – itin apgaulingas, jį vertinti reikia labai atsakingai.

Skirtingi požiūriai

Pasak A.Pakėno, atšvaitus turėtų dėvėti ne tik pėstieji, dviratininkai ir važiuojantieji paspirtukais, tačiau ir automobilių vairuotojai.

"Pateiksiu pavyzdį: kai vairuotojas, nedėvėdamas jokių jo matomumą gerinančių priemonių, kelkraštyje keitė automobilio ratą tamsiuoju paros metu, kita keliu važiavusi transporto priemonė jį stipriai sužalojo", – priminė vairavimo mokyklos vadovas.

Eksperto teigimu, yra eismo dalyvių, kuriems saugumas – visada svarbiausias veiksnys kelyje. Suaugusiems dviratininkams Lietuvoje šalmas nebūtinas, tačiau dauguma žmonių, leisdamiesi į kelią dviračiu, šalmą visada užsideda. Paprastai tokie eismo dalyviai važiuoja dviračių taku, netrukdo pėstiesiems, kirsdami važiuojamąją dalį nulipa nuo transporto priemonės. Pavyzdingai ir atsakingai besielgiančių žmonių gausu ir tarp pėsčiųjų, kurie atšvaitus dėvi ant viršutinių drabužių, rankinių, kuprinių, visada pasirūpina atšvaitais vaikams.

Vis dėlto, A.Pakėno nuomone, Lietuvos keliuose ir gatvėse gausu eismo dalyvių, neigiančių rizikas, keliančių grėsmę visiems eismo dalyviams.

Tamsiuoju paros metu ir esant geroms oro sąlygoms vairuotojas, važiuodamas su įjungtomis artimosiomis šviesomis, pėsčiąjį be atšvaito pastebi likus iki jo 50 m, o su atšvaitu – iki 150 m.

Apie naujų mokslo metų pradžią ir tai, kas svarbu jauniausiems eismo dalyviams bei jų tėvams, papasakojo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios tvarkos valdybos bendruomenės pareigūnė Reda Antanavičiūtė.

– Prasidėjo nauji mokslo metai, vaikai sugrįžo į mokyklas, o patys mažiausi kelią iki mokyklos išbando dar tik pirmąjį kartą. Tad, į ką labiausiai šiomis pirmomis rudens dienomis turėtų atkreipti dėmesį mokiniai ir jų tėvai?

– Pirmiausia, tėvai su vaikais turi aptarti po vasaros atostogų pasikeitusias rytines tradicijas ir įpročius, prie kurių moksleiviai, ypač pirmų klasių, nebuvo įpratę, t. y. anksti keltis, planuotis rytines šeimos keliones ir laiką, naujus maršrutus ir pan. Skubėjimas – viena pagrindinių visų KET pažeidimų priežasčių, kai kalbame apie įvykius, kuriuose dalyvauja mažieji eismo dalyviai pirmosiomis mokslo metų dienomis.

Privaloma visapusiškai įsitikinti, kad įžengti į gatvę yra saugu ir jokiais būdais nebėgti.

Pavyzdžiui, tėveliai skubėjo, kad nevėluotų ir viršijo leistiną greitį, vaikai nespėjo prisisegti saugos diržo, o skubantys tėvai tuo nepasirūpino. 135 cm ūgio neturinčius vaikus „trumpam ir greitai“ pavežė ne specialiai tam skirtose saugos kėdutėse, vaikai skubėjo per gatvę, kad nevėluotų į pamokas ir bėgo neapsidairę, ne per pėsčiųjų perėją, nes vėluojantys tėvai „greitai“ juos išleido tam neskirtoje vietoje. Iš tiesų, rugsėjo mėnesį skuba visi – ir tie, kurie savo šeimose neturi vaikų, ir tie, kurie neįvertino mieste susidariusių rytinių spūsčių ar nėra prie jų pratę. Todėl labai svarbu kalbėtis su mažaisiais, kad neužtenka žinoti, jog kertant važiuojamąją dalį reikia apsidairyti – privaloma visapusiškai įsitikinti, kad įžengti į gatvę yra saugu ir jokiais būdais nebėgti.

Kauno apskr. VPK ir R. Vaičiūnienės nuotr.

– Ne vienerius metus Kauno apskrities policijos pareigūnai visą rugsėjo mėnesį skiria ypatingą dėmesį jauniausiems eismo dalyviams – dovanoja ne tik atšvaitus, bet ir dalijasi žiniomis apie eismo saugumą: skaito paskaitas, organizuoja susitikimus, konsultuoja. Kokių planų turite šį rugsėjį?

– Šį rugsėjį su kolegomis ir vėl aplankysime visus Kauno apskrities pirmų klasių moksleivius, kuriuos supažindinsime su pagrindinėmis KET. Per susitikimus žiūrime interaktyvius prevencinius filmukus, kurių pagalba mokomės žaisminga forma pateiktas KET, sprendžiame praktines užduotis, išsiaiškiname, kad atšvaitas yra mažas, tačiau labai svarbus ir mūsų gyvybes saugantis elementas.

Nuolat bendradarbiaujame ir su įvairiomis įmonėmis, tad šiemet, kaip ir ankstesniais metais, aplankydami pirmokus, kiekvienam jų dovanosime po atšvaitą. Su vyresnių klasių moksleiviais susitinkame pasikartoti KET, kurių jau buvome išmokę praėjusiais mokslo metais, atlikti praktines užduotis specialiai tam skirtose vietose, kad vaikai įgautų kuo daugiau saugaus eismo įgūdžių. Šiemet tęsime ir smagiausią tradiciją, kai anksti ryte prieš pamokas atvykstame į ugdymo įstaigas su visų vaikų mylimu ir laukiamu policijos pareigūnų bičiuliu – šuniuku Amsiumi, kuris į pamokas skubančius vaikus „patikrina“, ar šie laikosi su pareigūnais išmoktų KET, ar taisyklingai dėvi ir turi atšvaitus.

Kauno apskr. VPK ir R. Vaičiūnienės nuotr.

– Ką jums pačiai reiškia bendravimas su vaikais? Ar rugsėjis – jums laukiamas mėnuo?

– Bendravimas su vaikais, savo žinių ir patirties jiems perdavimas man yra vienas geriausių ir gražiausių dalykų mūsų tarnyboje. Didžiausias įvertinimas, kai atvykus į ugdymo įstaigą vaikai tave pasitinka su šypsena, kviečia vardu, pažįsta nuo pirmos klasės ir nebijo policijos pareigūno. Praėjus daugiau nei ketveriems mokslo metams yra gera matyti užaugusią, atsakingą jaunųjų eismo dalyvių kartą, prie kurios ugdymo esu prisidėjusi nuo pirmos klasės. Smagu matyti jų švytinčias akis, žinant teisingą atsakymą į užduotą klausimą, jų norą pasidalinti savo žiniomis, puoselėjamomis tradicijomis šeimose, bet smagiausia, kai visi kartu išmokstame naujų dalykų – saugaus elgesio, bendravimo kultūros, o vėliau vaikai to nepamiršta ir laikosi tam tikrų elgesio normų, rodydami pavyzdį kitiems.

Rugsėjis man – daugiausia energijos, atsidavimo ir pastangų reikalaujantis mėnuo, nes rugsėjo 1-ąją į ugdymo įstaigas sugrįžtame ir mes, policijos pareigūnai. Tačiau nepaisant padidėjusio darbo krūvio, tai tikrai laukiamas mėnuo, nes bendravimas su vaikais, jų nuoširdumas ir gaunamas atgalinis ryšys atperka viską.

– Ar sutinkate, kad kalbant apie vaikų dalyvavimą eisme, itin reikšmingas tėvų indėlis? Kokiais patarimais su tėvais galite pasidalinti?

– Vadovaudamasi asmenine patirtimi galiu drąsiai teigti, kad lygiai taip, kaip ugdymo įstaigos atstovams bendradarbiaujant su vaikų tėvais ir įtraukiant juos į ugdymo procesą, vaikai gali pasiekti daug geresnių mokymosi rezultatų, taip ir kalbant apie vaikų dalyvavimą eisme, tėvų indėlis yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių vaikų elgesį, įpročius, formuojant naujosios eismo dalyvių kartos kultūrą. Mes galime kiekvieną mėnesį susitikinėti su vaikais, mokyti juos, aiškinti kodėl ir kaip svarbu laikytis pagrindinių KET, kodėl atšvaitas ar šalmas važiuojant dviračiu toks svarbus ir būtinas. Tačiau, jeigu grįžę namo vaikai matys visiškai kitokias jiems diegiamas vertybes, vieni policijos pareigūnai tokių teigiamų rezultatų kaip tikimės, tikrai nepasieks. Pasirūpinimas kuprine su atšvaitais – geras sprendimas keliaujant į ugdymo įstaigą, tačiau to nepakanka. Ant kuprinių atšvaitai būna prisiūti, kurių negalima nuimti ir pasiimti su savimi, kai po pamokų vaikai keliaudami į papildomus būrelius ar treniruotes jas palieka namie.

Padovanodami savo vaikams dviračius ar paspirtukus, tėveliai turi nepamiršti ir šalmo bei kitų saugos priemonių, reikalingų saugioms kelionėms.

Todėl tėveliai turi pratinti vaikus ir aiškinti jiems, kaip svarbu įprasti segėti juostinį atšvaitą, kurį užsidedame ant viršutinių lauko rūbų tamsiu paros metu, ar pritvirtinti pakabinamą atšvaitą gerai matomoje vietoje, kaip to reikalauja taisyklės. Padovanodami savo vaikams dviračius ar paspirtukus, tėveliai turi nepamiršti ir šalmo bei kitų saugos priemonių, reikalingų saugioms kelionėms. Kalbėtis su vaikais bei rodyti pavyzdį yra kertiniai dalykai saugių kelionių link. Kiekvienas bendruomenės pareigūnas dirba teritoriniu principu, todėl kviečiame tėvelius pagal savo gyvenamąją vietą pamėgti bendruomenės pareigūnų feisbuko paskyras, kuriose nuolat dalinamės įvairiais prevenciniais patarimais, taisyklėmis ir naudingomis nuorodomis.

Kauno apskr. VPK ir R. Vaičiūnienės nuotr.

Kad moksleivių kelionės į ugdymo įstaigas būtų saugios, visą rugsėjo mėnesį Kauno apskr. VPK pareigūnai užtikrins saugų eismą avaringiausiose miesto gatvėse. Pareigūnai sustiprins patruliavimą greta mokyklų ir vaikų darželių esančių sankryžų, bus rengiamos įvairios priemonės užtikrinančios KET laikymąsi.