Nelaimių sąrašas pradedamas antradienio ryto įvykiu Vilijampolėje – Varnių gatvėje, kuomet apie 8.40 val. iš kiemo automobiliu „Opel Insignia Sports Tourer SW“ išvažiuodama 38 metų moteris partrenkė šaligatviu elektriniu paspirtuku važiavusį 37 metų vyrą. Šis neišvengė sužalojimų.

Dar vienas eismo įvykis, kuriame dalyvavo elektrinis paspirtukas, tądien užregistruotas Garliavoje – Liepų gatvėje. Apie 16.25 val. ten automobilis „Renault Megane Scénic RX4“, vairuojamas 57 metų vyro, susidūrė su priešpriešiais važiavusiu elektriniu paspirtuku. Nukentėjo pastarojo 42 metų vairuotoja.

Antradienį Kaune bei pakaunėje nukentėjo ir du dviratininkai. Iš viso tądien šalyje tokių buvo trys. Abiem atvejais nukentėjusieji – mažamečiai. Tądien šalyje sužeisti trys nepilnamečiai dviratininkai.

Apie 15.30 val. Kaune, Pramonės prospekte, į pėsčiųjų perėją dviračiu įvažiavusį 13-metį kliudė automobilis „Toyota Corolla“, vairuojamas 35 metų moters.

Apie 17.50 val. Kauno rajone, Domeikavos kaime, krovininis automobilis „Iveco“ (iki 3,5 t) kliudė iš šalutinio kelio dviračiu išvažiavusią septynmetę.

Dar vienas elektrinio paspirtuko vairuotojas nukentėjo Kaune trečiadienio ryte. Apie 7.45 val. Verkių gatvėje į prie pėsčiųjų perėjos sustojusio automobilio „Toyota Prius“ galą atsitrenkė neblaivus šia transporto priemone važiavęs senjoras. 65-erių nukentėjusiajam nustatytas 2,21 prom. girtumas.

Vienas iš minėtų atvejų šiandien paryčiais užregistruotas Jonavos rajone – kelyje A6 ties Šveicarijos seniūnijos Spanėnų kaimu.

Remiantis Kauno ugniagesių gelbėtojų suvestinėmis, šiandien 4.37 val. sulaukta prašymo iš policijos nuvalyti minėtoje vietoje kelio dangą po eismo įvykio – nuo Jonavos Kauno link važiavęs sunkiasvoris automobilis „Mercedes-Benz“ kliudė į kelią išbėgusius tris šernus. Jie žuvo.

Kadangi šis įvykis neįtrauktas į Lietuvos kelių policijos tarnybos suvestines apie praėjusios paros įskaitinius eismo įvykius, belieka daryti išvadą, kad „Mercedes Benz“ vairuotojas sužalojimų išvengė.

Remiantis minėtomis suvestinėmis, birželio 20-ąją šalyje užregistruota dešimt transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais. Pusė iš jų – tamsiu paros metu. Minimas ir magistralinis kelias A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ties Raseiniais.

Birželio 21-ąją – vienuolika tokių atvejų. Aštuonių iš jų – naktį. Ir vėl vienas toks susidūrimas užregistruotas minėtame magistraliniame kelyje Raseinių rajone.

Oro pagalvių neturi

Dviračiai – kasmet Lietuvoje populiarėjanti transporto priemonė. Didėjančios spūstys miestuose, aštrėjanti parkavimo problema, brangstantys degalai ir remontas skatina miesto gyventojus ieškoti automobilio alternatyvų. Kai kurie jų persėda į viešąjį transportą, o šiltuoju metų laiku renkasi dviračius ir elektrinius paspirtukus.

Žvelgiant iš tvarumo perspektyvos, mažėjantis automobilių srautas yra gera žinia, bet pastebima ir nerimo ženklų. Kiekvienais metais pareigūnai Lietuvoje fiksuoja šimtus eismo įvykių, kuriuose dalyvauja dviratininkai. Dar didesnė dviratininkų nelaimių dalis policijos suvestinėse nefiksuojama, tad apie tikrąjį problemos mastą lieka tik spėlioti.

Dviratininkas, panašiai kaip ir pėsčiasis, yra itin pažeidžiamas eismo dalyvis. Susidūrimo su automobiliu atveju elementarūs fizikos dėsniai yra ne jų naudai.

Saugaus eismo specialistų teigimu, nors saugumo reikalavimai vienodai galioja visiems eismo dalyviams, dviratininkai jų turėtų laikytis kur kas griežčiau nei automobilio vairuotojai.

„Dviratininkas, panašiai kaip ir pėsčiasis, yra itin pažeidžiamas eismo dalyvis. Susidūrimo su automobiliu atveju elementarūs fizikos dėsniai yra ne jų naudai – jų nesaugo nei masė, nei apsauginės konstrukcijos, nei oro pagalvės“, – perspėjo asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas.

Girtumas – kaip epidemija

Didele problema, ypač provincijos keliuose, tampa dviratininkų neblaivumas. Praėjusiais metais policijos pareigūnai nustatė net 5 071 dviračio vairuotoją, kuris važiavo neblaivus.

Iš jų 2 544 nustatytas nuo 0,41 iki 1,5 promilės girtumas, dar 2 531 – 1,51 promilės ar didesnis. Palyginkime: pernai girtumas nuo 0,41 iki 1,5 promilės nustatytas 4 585 automobilių vairuotojams.

Skaičiai atrodo dideli, tačiau, įvertinus ankstesnius metus, jie rodo, kad situacija keičiasi į gerąją pusę. Pavyzdžiui, 2018 m. vien 0,41–1,5 promilės girtumas nustatytas 4 347 kartus. 4 137 kartus – daugiau nei 1,51 promilės. Tais pačiais metais autotransporto vairuotojų, kuriems nustatytas 0,41–1,5 promilės girtumas, buvo 2 870.

Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovo Vytauto Grašio, tokius didelius neblaivių dviratininkų skaičius lemia atsakomybės stoka ir požiūris į savo gyvybę. Dviračiu važiuojantis žmogus tarsi jaučiasi savo likimo šeimininku, nes veža tik pats save, o ne keleivius.

„Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad neatsakingas dviratininko elgesys kelyje yra toleruotinas ir tinkamas. Juk jis sukelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Tokiems „drąsuoliams“ šeima, draugai, visuomenė neturi leisti važiuoti nei automobiliu, nei jokia kita transporto priemone. Jeigu reikia, į pagalbą būtina kviesti pareigūnus“, – patarė V. Grašys.

Poslinkiai regionuose

Alkoholis prieš sėdant ant dviračio – ne vienintelė nuodėmė, kuri prišaukia nemalonumų. Per praėjusius metus 445 dviratininkai nesilaikė važiavimo tamsiuoju paros metu saugos reikalavimų, 980 nepaisė kelio ženklų, o 107 ignoravo eismo reguliavimo signalus.

Iš 216 įskaitinių eismo įvykių, kuriuose dviratininkai pripažinti kaltininkais, beveik 15 proc. jų buvo neblaivūs. Sužalojimų patyrė 400 dviratininkų, žuvo penki.

Policijos pareigūnai teigia, kad šalies regionuose dviratininkai tampa drausmingesni, tačiau prasižengėlių gretos retėja ne taip greitai, kaip norėtųsi.

„Pastebime, kad daugėja dviračiais važinėjančių jaunų šeimų, vaikai mokomi dėvėti apsaugos priemones: šalmus, šviesą atspindinčias liemenes, atšvaitus. Tokią tendenciją pastebime ir kaimiškose vietovėse. Tiesa, vyresnio amžiaus žmonės į šias saugumo priemones dažniau linkę žiūrėti pro pirštus. Be to, daug žmonių vis dar neskiria pakankamai dėmesio dviračiui, kad jis būtų tvarkingas ir saugus“, – aiškino Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Asta Šuminienė.

Jos teigimu, mažesniuose miestuose dviratininkai dažniau atsakingai elgiasi pėsčiųjų perėjose, yra linkę nulipti nuo dviračio. Parkuose, gatvėse, kur dviračių takai kertasi su pėsčiųjų takais, jie signalu įspėja pėsčiuosius. Jei nuo namų iki mokyklos veda patogūs dviračių takai, priemiestyje gyvenantys moksleiviai į mokyklas dažniau važiuoja dviračiais arba paspirtukais.

Ne visos traumos įskaitinės

Nors statistika ir pareigūnų matomi pokyčiai rodo, kad dviratininkų sąmoningumas auga, Lietuvoje šiltuoju metų laiku kasdien sužalojimų kelyje patiria vidutiniškai daugiau nei vienas dviratininkas.

„Tai tik skaičiai iš įskaitinių įvykių suvestinės, kuri nevertina susižalojimų, patiriamų be kitų eismo dalyvių įsikišimo. Mūsų duomenys rodo, kad dviratininkų traumos, patiriamos policijos fiksuojamuose eismo įvykiuose, iš tiesų tėra ledkalnio viršūnė“, – atskleidė BTA draudimo bendrovės atstovas A. Žilėnas.

Įskaitiniai įvykiai, kuriose dviratininkai patiria traumų dėl susidūrimų su automobiliais ar kitais eismo dalyviais, bendrovės statistikoje sudaro vos apie 3 proc. visų dviratininkų patiriamų sužalojimų.

Kenčia galūnės

Kur kas dažnesnė situacija, kai dviratininkas griūva pats dėl kelio defektų, pavyzdžiui, duobių, išsikišusių plytelių, nepamatuotos drąsos, netikėtų kliūčių ar kitų priežasčių.

Aukos: pernai vien oficialiai užfiksuotuose eismo įvykiuose sužalo jimų patyrė 400 dviratininkų, penki – žuvo. V. Kopūsto / BNS nuotr.

„Labai svarbu, kad dviratininkai įvertintų savo pažeidžiamumą ir neignoruotų elementarių saugumo priemonių – bent jau šalmų, šviesą atspindinčių liemenių ir žibintų – naudojimo. Leidžiantis į rizikingesnes pramogas, pavyzdžiui, kalnų dviračiais, būtinai reikėtų naudoti ir galūnių apsaugas“, – patarė A. Žilėnas.

Dažniausiai patiriamos dviratininkų traumos – galūnių kaulų lūžiai ir minkštųjų audinių sužalojimai. Įprastai krintant bandoma remtis rankomis, tad natūralu, kad pirmiausia kenčia būtent jos – patiriama plaštakų plėštinių sužalojimų, delno, dilbio, žasto kaulų lūžių. Neretai pasitaiko ir raktikaulių lūžių. Kiek rečiau diagnozuojami kojų sužalojimai. Įprastai tai nutinka dėl skaudaus kontakto su dviračiu griūvant.

Griūvant neretai sužalojama ne viena kūno dalis, todėl draudimo išmoka gali siekti ir ne vieną tūkstantį eurų. BTA bendrovės statistika rodo, kad praėjusiais metais dviračiu važiavusiems ir susižalojusiems asmenims buvo išmokėta beveik 8 tūkst. eurų, kitam nukentėjusiam – beveik 4 tūkst. eurų.

Negalėjo pajudėti

„Negaliu sakyti, kad keliuose buvo labai blogai. Aišku, gerai niekam nebuvo. Net ir pėstieji pajuto rimtas grėsmes. Visi slidinėjome. Laimei, „Kauno autobusų“ vairuotojai yra profesionalai, todėl jokių ypatingų ir jokių paprastų avarijų neturime. Bent jau aš nežinau“, – patikino „Kauno autobusų“ transporto eksploatacijos direktorius Rimas Stankaitis.

Pasak jo, apie 5 valandą ryto autobusai pradėjo strigti Garliavoje, Noreikiškėse.

„Dėl slidaus kelio kai kuriose gatvėse autobusai tiesiog negalėjo pajudėti iš vietos. Kai taip užstringa, pabarstymas jau nepadeda, reikia siųsti techninę pagalbą. Bet tokia yra žiemos kasdienybė – su nemaloniais nesklandumais. Dėl stringančių autobusų atsirado apie pusvalandį siekiantys vėlavimai. Vienuose maršrutuose mažiau, kituose – daugiau. Tai, be abejonės, keleiviams sukėlė nepatogumų. Manau, daugelis, tarp jų ir aš, žinodami, kokie orai prasideda, į darbą stengėsi išvykti bent pusvalandžiu anksčiau“, – svarstė R. Stankaitis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Darbas naktį

„Mūsų technika ir darbuotojai Kauno gatvėse pradėjo darbuotis pirmą valandą nakties. Vienuolika traktorių valė ir barstė pėsčiųjų zonas, dešimt sunkvežimių su barstytuvais tvarkė gatves“, – sakė bendrovės „Kauno švara“ atstovas Jonas Tumpa.

Vienuolika traktorių valė ir barstė pėsčiųjų zonas, dešimt sunkvežimių su barstytuvais tvarkė gatves.

Anot jo, plikledis ir lijundrą sudaro tokias sąlygas, kad smėlio ir druskos žarstymas pasidaro mažai efektyvus.

„Galima berti labai daug druskos, bet rezultatas nuo druskos kiekio beveik nepriklauso, nes esant plikledžiui ir lijundrai, druską iš karto užlyja ir jos efektyvumas labai krenta. Efektyvumas atsiranda tada, kai prasideda intensyvesnis automobilių judėjimas. Druska tada išsisklaido, tolygiau pasiskirsto ant važiuojamosios dalies. Intensyviausiu judėjimu pasižyminčiose gatvėse mūsų technika pravažiavo keletą kartų“, – pabrėžė J.Tumpa.

Sąlygos – ekstremalios

Jo pastebėjimu, eismo dalyviai – ir vairuotojai, ir pėstieji – tampa pakantesni, suprantantys, kad esant tokioms oro sąlygoms, tai vienur tai kitur neišvengiamai gali atsirasti eismui sudėtingų ruožų, reikalaujančių iš vairuotojų ir pėsčių ypatingo atsargumo.

„Oro sąlygos, kokios susidaro plikledžio, lijundros ar smarkaus snygio metu, yra ekstremalios. Žmonės tai supranta, žino, kad kelių tvarkytojai stengiasi padaryti viską, kas nuo jų priklauso“, – vylėsi specialistas.

Jis pabrėžė, jog dabar laukiama ledą tirpdančio vadinamojo šilto lietaus.

„Bet reikia atsiminti, kad bet kada gali atsirasti minusas ir ledas. Turime būti labai atsargūs ir vengti nebūtinų kelionių“, – patarė „Kauno švaros“ atstovas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ragino nerizikuoti

„Oi…“ ištarė bendrovės „Kautra“ eismo tarnybos vadovas Alvydas Periokas, paklaustas, kaip sudėtingomis eismo sąlygomis teko tvarkytis, kad visiškai nesubyrėtų autobusų maršrutų grafikai.

Pasak jo, pirmieji nesklandumai prasidėjo po šeštos valandos ryto.

„Mūsų maršrutai apima priemiestį ir tarpmiestį, Apie situaciją mieste galiu pasakyti, kad kai kur grafiką trikdė kamščiai. Užmiestyje kelių danga ir oro sąlygos reikalavo didelio atsargumo, todėl suprantama, kad autobusai vėlavo. Laimei, neatsitiko jokių rimtų avarijų. Vairuotojai pranešdavo, kad kai kurios vietos yra sunkiai pravažiuojamos. Tokiu atveju nurodydavome nerizikuoti ir maršrutą nutraukti, kas leidžiama pagal įstatymus“, – sakė A. Periokas.

Paklaustas, kokiam procentui maršrutų sutriko grafikas, specialistas atkreipė dėmesį, kad su didesniais ar mažesniais vėlavimais autobusai važinėja visais numatytais maršrutais, nei vienas maršrutas neapmirė.

„Autobusai važiuoja bendrame sraute, ir jei yra bendras transporto srauto sulėtėjimas, autobusas jo neišvengs. Kai paskambina vairuotojai ir praneša, kad vėluoja, nespėja ir klausia, ką daryti, sakome: važiuokite ramiai, nesinervinkite dėl grafiko neatitikimo. Svarbiausia – saugumas“, – pabrėžė A. Periokas.

Eismo įvykiai

Kauno apskrities policijos komisariato komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Reda Zarauskienė informavo, kad nuo 6 iki 10 valandos Kaune ir Kauno rajone užfiksuota keturiolika nedidelių eismo įvykių.

„Nemaloniausias įvyko Panerių gatvėje. Dešimt minučių po aštuntos valandos susidūrė trys lengvieji automobiliai. Vairuotojai buvo blaivūs. Vieno automobilio keleivę dėl nesunkių sužalojimų teko vežti į gydymo įstaigą“, – apgailestavo specialistė.

Policijos duomenimis, ryto valandomis įvairiose vietose nuo kelio nuslydo keturi automobiliai.

„Babtų seniūnijoje, atliekant sukimo manevrą, „Renault“ nuslydo nuo kelio ir apsivertė ant stogo. Kalbant apskritai, pareigūnai situaciją slidžiuose Kauno ir Kauno rajono keliuose vertina kaip pakankamai neblogą. Vairuotojai yra atsargesni, atsižvelgia į eismo sąlygas, renkasi maksimaliai saugų važiavimą – laikosi patikimo atstumo, neskuba“, – atkreipė dėmesį R. Zarauskienė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

100 pacientų

LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas informavo, kad Traumatologijos skyriuje antradienį nuo 6 val. ryto sulaukta apie 100 įvairias traumas patyrusių pacientų, kai įprastai per visą parą jų būna apie 150 – 200.

„Didžiausias antplūdis prasidėjo apie vidurdienį. Gausu ir sunkių traumų, kai reikalingas stacionarus gydymas. Tokių nuo ryto turime apie 20“, – sakė specialistas.

Kaip informavo sostinės policija, 8.01 val. Fabijoniškių ir Ukmergės gatvių sankryžoje automobilis „Opel Meriva“, vairuojamas 1971 metais gimusios moters, partrenkė ir sužalojo pėsčiųjų perėja ėjusį 1997 metais gimusį jaunuolį, jis dėl sužalojimų paguldytas į ligoninę.

Apie 16.14 val. Vilniuje, Švitrigailos ir Naugarduko gatvių sankryžoje, 1994 metais gimusios moters vairuojamas automobilis BMW, partrenkė ir sužalojo per pėsčiųjų perėją dviračiu važiavusį 1959 metais gimusį vyrą. Suteikus pagalbą ligoninėje, jis išleistas gydytis ambulatoriškai.

Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų.

„Šiandien kreipiausi į Generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti tyrimą dėl viešojo intereso gynimo ir nustatyti ar savivaldybė nepažeidė Vilniaus miesto gyventojų ir svečių teisių ir teisėtų interesų netinkamai tvarkydamasi savo veiklos srityje, laiku nenušienavusi skiriamųjų vejų miesto gatvėse ir pakelėse, kad būtų užtikrintas tinkamas matomumas vairuotojams ir išvengta nelaimingų nutikimų rizikos. Esu įsitikinęs, kad dėl rizikos ir avarijų, nutikusių dėl prastos želdinių priežiūros, visą atsakomybę turi prisiimti miesto valdžia“, – apie kreipimąsi sako parlamentaras.

Gamtos saugojimo politika, pasak Seimo nario Luko Savicko, yra pagirtina, tačiau dėl nemokėjimo tinkamai tvarkytis ji neturi ir negali kelti pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei.

L. Balandžio/BNS nuotr.

Visuomenėje nepasitenkinimo banga dėl Vilniaus mieste tvarkomų želdynų ir žaliųjų zonų bei dėl to kylančių nepatogumų miesto gyventojams kilo dar pavasarį, kai nešienaujamos pievos pradėjo trukdyti miestiečių įprastai veiklai. Tačiau, anot parlamentaro, į diskusijas dėl galimai aukštos ir nešienaujamos žolės padidėjusį erkių paplitimą ar suaktyvėjusias alergijas savivaldybė su gyventojais nėjo ir bendro sutarimo ieškoti nebuvo linkusi. Anot L. Savicko, panašu, kad naujas Vilniaus miesto savivaldybės požiūris į tvarų ekosistemos saugojimą sukėlė tiesioginę riziką miesto kelių eismo dalyviams.

„Prieš keletą dienų visuomenės informavimo priemonės pranešė apie eismo įvykį sostinėje, kai iš už aukštos nenušienautos skiriamosios vejos į kelią išbėgo briedis ir sukėlė avariją, kurios metu nukentėjo du vaikai. Vietinės reikšmės viešieji keliai, gatvės ir želdiniai, esantys prie jų, priklauso savivaldybėms ir būtent jos turi būti atsakingos už tinkamą vejų priežiūrą bei saugumo užtikrinimą miesto gatvėse. Panašu, kad Vilniaus savivaldybė nesusitvarko su savo pareigomis ir kelia riziką žmonių saugumui“, – motyvus, kodėl kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, vardijo parlamentaras.

Dėl rizikos ir avarijų, nutikusių dėl prastos želdinių priežiūros, visą atsakomybę turi prisiimti miesto valdžia.

Pastaruoju metu Vilniaus mieste prie greitkelių, žaliuosiuose ruožuose tarp eismo juostų, pėsčiųjų ar dviračių takų šienaujama tik iš krašto, greta važiuojamosios dalies paliekamos vos 1,5–2 m pločio pradalgės. Parlamentaro teigimu, visa tai gali sąlygoti blogą matomumą kelyje bei kelti grėsmę eismo dalyvių saugumui.

Pasak L. Savicko, Vilniaus miesto administracijos direktorius, turėdamas pareigą užtikrinti eismo saugumą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėje, tinkamai šios pareigos neatlikdamas galimai pažeidė miestiečių ir svečių teises ir teisėtus interesus.

Didesnis eismo srautas, skubėjimas ir neatidumas neigiamai veikia eismo saugumą. Pavyzdžiui, pernai metų rugpjūtį Kauno mieste buvo užfiksuoti 60 eismo įvykių, o rugsėjį – 84. Paskutinį vasaros mėnesį sužeistas 71 eismo dalyvis, rugsėjį net 107. Anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus, eisme svarbiausia būti atidiems, atsargiems, sąmoningiems ir gerbti kitą eismo dalyvį.

– Artėja rugsėjis, kai miesto gatves bei šaligatvius vėl užplūs vairuotojai ir pėstieji. Į ką šiems eismo dalyviams reikėtų atkreipti dėmesį? Kokių patarimų jiems turite?

Vigintas Lukošius/Kauno policijos nuotr.

– Intensyvesnis eismas pastebimas jau vasaros pabaigoje, į miestą iš atostogų grįžta gyventojai, čia anksčiau atvyksta ir studentai, tad šiuo metu ypač svarbu išlaikyti atidumą, sąmoningumą, atsargumą ir pagarbą vieni kitiems. Galima turėti ir labai gerą automobilį, tačiau, jeigu nebus kitų jau minėtų komponentų, technika nepadės. Taip pat labai svarbu paminėti, kad rugsėjį padaugėja mažųjų eismo dalyvių, kurie dažnai būna išsiblaškę, tad vairuotojams tenka būti dar atidesniems. Pėstieji yra labiausiai pažeidžiama eismo dalyvių grupė, todėl eismo įvykio metu pasekmės pėsčiajam eismo dalyviui būna sunkesnės.

Pati perėja dar nereiškia šimtaprocentinio saugumo.

Reikia atminti ir tai, kad pati perėja dar nereiškia šimtaprocentinio saugumo, pavyzdžiui, 2020 metais Kauno miesto perėjose žuvo du žmonės. Taip, ji suteikia pėsčiajam teisę pereiti gatvę ir pirmenybę, tačiau perėja nereiškia, kad vairuotojas pastebės pėsčiąjį ir automobilis tikrai sustos. Raginame pėsčiuosius prie perėjų nesielgti neprognozuojamai, neišeiti į gatvę staiga, įdėmiai apsidairyti, nesinaudoti mobiliuoju telefonu, kuris gali išblaškyti dėmesį. Kartais labai gerai pabūti abiejose barikadų pusėse, vairuotojui pabūti pėsčiuoju, o pėsčiajam vairuotoju, tada ir suprantame, kokia svarbi abipusė pagarba ir sąmoningumas.

Rudenį į gatves išvažiuoja ir nemaža dalis naujų vairuotojų, kurių vairavimo įgūdžiai yra šiek tiek silpnesni, be to, rugsėjo mėnesį padaugėja eismo dalyvių iš kitų miestų, šiems eismo dalyviams reikia apsiprasti prie miesto, eismo organizavimo tvarkos, todėl labai prašome, kad kiti vairuotojai būtų supratingesni ir negrūmotų kitam eismo dalyviui, o padėtų jam integruotis į eismą.

– Kaip manote, kokie didžiausi iššūkiai laukia vairuotojų?

– Padidėjęs eismo dalyvių srautas, besikeičiantys orai, besitęsiantys gatvių remontų darbai. Kalbant apie kelio darbus, čia, tikriausiai, bus neišvengiamos spūstys, o ir kelio remonto zonose tyko įvairūs pavojai – galima įvažiuoti į duobę, kelyje dirba kelininkai, sukiojasi sunkioji technika. Tačiau įžvelgiu ir teigiamų dalykų. Kuo eismas lėtesnis, tuo mažesnė tikimybė, kad įvyks skaudžių eismo įvykių. Spūstyje taip pat rekomenduojame negudrauti, geriau jau važiuoti truputį ilgiau, bet tikslą pasiekti saugiai, nesukeliant grėsmės nei sau, nei kitiems.

– Ar rugsėjį eismo įvykių daugiau nei, pavyzdžiui, rugpjūtį? 

– 2020 metų rugpjūtį Kauno mieste buvo užfiksuota 60 eismo įvykių, o rugsėjį – 84. Paskutinį vasaros mėnesį sužeistas 71 eismo dalyvis, rugsėjį net 107. Rudenį pradeda anksčiau temti, suprastėja matomumas, didėja kritulių tikimybė, todėl ypač svarbu, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas, šviesos ir stabdymo sistema veiktų nepriekaištingai. Taip pat, atsižvelgiant į oro sąlygas, labai svarbu pasirinkti saugų greitį, kad transporto priemonę būtų įmanoma sustabdyti laiku.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

– O kaip pėstiesiems užtikrinti savo matomumą?

– Norėdami užtikrinti savo saugumą ir matomumą, pėstieji turėtų pasirūpinti šviesą atspindinčia liemene ar atšvaitais, žibintuvėliais ar kitais šviečiančiais ir šviesą atspindinčiais elementais, judėti pėsčiųjų ta-kais, šaligatviais, jei jų nėra – kelkraščiais prieš automobilių judėjimo kryptį, o per gatvę ar kelią eiti tik tinkamai įsitikinus, kad tai daryti yra saugu. Segintis atšvaitą, dėvintis liemenę ar kitus rūbus su šviesą atspindinčiais elementais žmogus yra pastebimas iš tris kartus ilgesnio, vidutiniškai 300 metrų, atstumo, o be atšvaitų – vos 100 metrų atstumu nuo transporto priemonės, važiuojančios su įjungtomis tolimosiomis žibintų šviesomis, ir tik 50 m atstumu nuo transporto priemonės, važiuojančios su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, o tada vairuotojui tinkamai sureaguoti ir išvengti susidūrimo dažnai nebeįmanoma.

Mūsų eismo saugumas priklauso nuo kelių, žmonių ir automobilių. Keliai ir automobiliai turi būti geri, o eismo dalyviai – sąmoningi.

Šiais metais, nuo sausio iki rugpjūčio pabaigos, Kauno apskrityje iš viso žuvo septyni eismo dalyviai – penkios mirtys fiksuotos Kauno rajone, dar dvi Jonavoje. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį žuvo šešiolika žmonių.