Kaune eksponuojama menininko Luke’o Jerram'o Žemės instaliacija „Gaia“ mintimis apie planetos sveikatą pasidalyti paskatino gamtininką Marių Čepulį, fotografę Neringą Rekašiūtę, atlikėją Giedrių Širką ir aplinkosaugos aktyvistę Rugilę Matusevičiūtę.

Praėjusiais metais net 115 parodų surengusio menininko Luke’o Jerram’o kūryba kone visuomet išryškina visuomenei aktualias temas, itin dažnai susijusias su ekologija.

„Kovoti su klimato krize kiekvienas turime taip, kaip galime geriausiai. Kaip menininkas tikiuosi, kad mano vaizdinės komunikacijos įgūdžiai gali būti naudingi“, – teigia kūrėjas.

Gamta ir mes

Ekologijos ir rūpesčio gamta svarbą akcentuoja ir žinomi Lietuvos kūrėjai. Socialinėse medijose gamtos fotografijomis ir savo žiniomis besidalijantis gamtininkas M. Čepulis garsiai kalbėti apie mus supančią aplinką pradėjo prieš penkiolika metų.

„Kad noriu tai daryti, supratau išgirdęs, ką šneka žmonės. Daugelis teigia, kad myli gamtą, tačiau išties nejaučia jai pagarbos – kiekvienas turi savo gyvenimą ir rūpintis aplinka ar apie ją galvoti kartais net neturi laiko. Todėl pritariu menininkui L. Jerram’ui, kad atkreipti dėmesį į mūsų ekologinę situaciją – būtina. Visgi pabrėšiu, kad Žemei mūsų evoliucija nėra svarbi, nes ji gyvavo ir gyvuos gerokai ilgiau nei mūsų civilizacija. Jei norime, kad mūsų rūšis išliktų, turime rūpintis ne planeta, bet mus supančia gamta ir aplinka – esame priklausomi nuo švaraus maisto, oro ir vandens. Svarbu turėti saiką, naudoti tiek resursų, kiek reikia – vartoti mažiau, palikti kuo mažiau atliekų. Turime suprasti, kad jei neliks gamtos, neliks ir mūsų“, – teigia gamtininkas.

Svarbus priminimas

Fotografė, poetė, visuomenininkė, Sengirės fondo ambasadorė N. Rekašiūtė neabejoja: semtis įkvėpimo iš gamtos – tai semtis įkvėpimo iš savęs.

Gamta kiekvienam žmogui primena, kas svarbiausia, kur ieškoti ramybės, įkvėpimo, atsakymų – savyje.

„Mano fotografijų esmė – kūno laisvė, džiaugsmo pojūtis, kūrybiškumo proveržis, kurie liejasi iš paties žmogaus. Gamta kiekvienam žmogui primena, kas svarbiausia, kur ieškoti ramybės, įkvėpimo, atsakymų – savyje. Mes esame gamta, jos dalis. Kai su fotografuojamais žmonėmis praleidžiame kelias valandas laukinėse vietose, kur nėra svetimų akių, vertinimų, taisyklių, iš vidinio pasaulio ima veržtis kūryba. Man gera su kitais sugrįžti namo, į gamtą.

Kai žmonės kenčia, pyksta, jaučia nepasitenkinimą, jie nutolsta nuo gamtos. Mano aplinkos žmonėms rūpi – ir ne tik rūpi, jie imasi veiklos, jaučia prasmę, pavyzdžiui, prisidėdami prie sengirių Lietuvoje išsaugojimo ir sukūrimo. Galbūt kartais neverta sukti galvos globaliais klausimais, bet galima pasistengti išsaugoti savo mylimą mišką, pelkę ar pievos lopinėlį“, – mintimis dalijasi N. Rekašiūtė.

Žmoniją veikia godumas

„Einant miesto gatvėmis užtenka žvilgtelėti žemyn ir – nuorūkos, plastiko gausa, tepalai ir visoks kitoks hominido paliktas pėdsakas. Galima netikėti klimato kaita, galima neigti žmogaus įtaką planetai globaliu mastu, bet nematyti savo aplinkos taršos ir toliau tai tęsti – mažų mažiausiai abejingumas ir tinginystė. Todėl kiekvieno sąmoningo piliečio pareiga šviesti ir drausminti visus tuos, kuriems toksinais ir chemikalais užteršta aplinka yra norma, drausminti kiekvieną, kuris abejingai elgiasi su mūsų visų turtu – sveika ir savo bioįvairove turtinga aplinka“, – įsitikinęs ir grupės „Golden Parazyth“ lyderis G. Širka.

Jo teigimu, žmoniją šiomis dienomis itin veikia godumas ir empatijos stoka. „Nieko nebus, jeigu niekas neparodys, kad mažiau yra daugiau, kad pievos ir miškai yra kažkieno namai, o ne tik

materialinės naudos resursas. Manau, kad muzika padeda sustoti ir išjausti. Pavyzdžiui, dainoje „Upė“ aš kalbu apie grįžimą į kažką saugaus, kažką, kas gydo sielą. Džiaugiuosi, jei daina padeda žmonėms prisiminti, kaip gera yra tiesiog pabūti ir pajausti“, – pasakoja G. Širka.

Tiki pokyčiais

Anot aplinkosaugos aktyvistės, iniciatyvos „Tvari Lietuva“ ambasadorės ir dėstytojos R. Matusevičiūtės, susidomėjimas tvarumu kilo iš artimo ryšio su gamta ir noro supažindinti žmones su mūsų Žemės grožiu.

„Natūralu, kad jei ir ateityje norime mėgautis Žemės teikiamais malonumais, privalome sustabdyti kenkėjiškus procesus ir keisti socialinius ir ekonominius visuomenės veikimo principus. Tvarumas man yra atsakymas į didelę dalį pasaulį kankinančių kataklizmų, todėl nematau kitos išeities, kaip tik prisidėti prie šios idėjos sklaidos ir tikėtis, kad ateityje tai bus ne mažos visuomenės dalies judėjimas, bet natūrali gyvensenos dalis.

Didelė bėda, kad daugelis mūsų tvarumą suprantame itin siaurai ir manome, kad neturime resursų, įrankių ar gabumų prisidėti prie šios idėjos sklaidos, tačiau tvarumas gali būti aktyvuotas visose gyvenimo srityse – pradedant tuo, ką dėvime, ir baigiant tuo, ką kuriame, kur dirbame, už ką balsuojame, kaip keliaujame ir ką valgome. Kiekvienas galime gyventi tvariau. Vieni galime daryti didesnį pokytį, kiti – patraukti savo pavyzdžiu ir įkvėpti saugoti mus supančią aplinką. Tam pakanka domėtis, skaityti, įsiklausyti, ką kalba mokslininkai, gamtininkai, ir įgytas žinias pritaikyti savo kasdieniame gyvenime. Taip plėsis bendraminčių ratas, atsiras įkvėpimas ir noras veikti. Vieno atsakymo, kaip veikti ir ką daryti, nėra,“ – sako R. Matusevičiūtė.

Kas: Luke’o Jerram’o instaliacija „Gaia“.

Kur: Kauno „Akropolis“, III a., Renginių aikštė.

Kada: Iki balandžio 17 d.

„Gaia“ instaliacija

Praėjusiais metais įvairius Luke’o Jerram’o kūrinius išvydo daugiau nei trys milijonai žmonių visame pasaulyje. Didelė dalis menininko darbų skatina mąstyti apie ateitį ir aplinką. Kornvalio vėjo turbinoje įrengta didžiule šviesos projekcija Luke’as Jerram’as pabrėžė atsinaujinančių energijos šaltinių svarbą, o Bristolyje pirmą kartą pristatyta naftos fontano instaliacija kvietė diskutuoti apie planetos priklausomybę nuo naftos. Ne išimtis ir kūrinys „Gaia“, siekiantis atkreipti dėmesį į ekologinius iššūkius ir rūpintis savo planeta. Iki balandžio 17-os dienos agentūros „Salto“ kuruojamą kūrinį dar galima nemokamai išvysti Kauno „Akropolyje“, Renginių aikštėje.

Anot menininko, instaliacija „Gaia“ jis siekia padovanoti intymaus ir asmeniško susitikimo su mūsų planeta galimybę, o kartu – paskatinti ateities kartas apmąstyti savo veiksmus. „Privalome kuo skubiau užkirsti kelią klimato kaitai, nes planetos B neturime. Tikiuosi, kad žmonės, aplankę instaliaciją, Žemę išvys kaip nepaprastai gražią ir brangią vietą, vienintelius mūsų namus, ir kaip ekosistemą, kuria turime skubiai rūpintis“, – pasakoja pirmosiomis NASA astronautų nuotraukomis paremtą kūrinį pristatantis autorius.

Senų žinių vairuotojams nepakaks

„Susidūrus su šia itin išmania technika mokėti vairuoti autobusą nebeužtenka. Dabar mūsų laukia iššūkis – išmokyti savo vairuotojus efektyviai ir ekonomiškai valdyti naujuosius elektrinius autobusus“, – sakė Imantas Paliakas, UAB „Klaipėdos paslaugos“ Eksploatacijos departamento direktorius.

UAB „Klaipėdos paslaugos“ vairuotojai apmokyti ekonomiško vairavimo, ateityje taip pat ketinama gerinti šias darbuotojų kompetencijas.

„Yra tokie niuansai kaip stabdymo, pagreitėjimo dinamika. Elektrinis autobusas gali išnaudoti inercijos jėgą tiek gamindamas, tiek taupydamas elektrą. Nors 18 metrų autobusas turi galingą variklį, nebūtina spausti greičio pedalą iki maksimumo. Nuosaikesnis įsibėgėjimas mažina ne tik energijos sąnaudas, bet ir didina keleivių saugumą“, – naujų autobusų valdymo ypatumus aiškino I. Paliakas.

Elektriniame autobuse apstu kompiuterinės įrangos, vien vaizdo stebėjimui įrengtos 5 kameros. Apie kliūtis vairuotojui signalizuoja garso signalai ir vaizdai monitoriuje.

„Gedimų pranešimai ir jų kodai pateikiami vairuotojo prietaisų skydelyje, juos reikia suprasti, laiku informuoti apie nesklandumus gamintoją. Jis yra suteikęs 10 metų garantiją tiek programinės įrangos atnaujinimui, tiek traukos akumuliatoriams (baterijoms). Tai jau visai kitas pasaulis ir technologijos, lyginant su autobusais, kuriuos iki šiol mums teko naudoti“, – pasakojo UAB „Klaipėdos paslaugos“ Eksploatacijos departamento direktorius.

Elektriniai autobusai – investicija į ekologiją

Pagal gamintojo pateikiamą informaciją, „YES EU18“ elektriniai autobusai vienu įkrovimu nuvažiuoja apie 400 kilometrų. Vidutinės elektros energijos sąnaudos šimtui kilometrų siekia 135,7 kW/h.

Kad autobusas galėtų dirbti visą dieną, jo akumuliatoriai turi būti kraunami apie 3,5 valandos. Be jau turimų 15 elektrinių autobusų, UAB „Klaipėdos paslaugos“ šiemet savo parką papildys dar 21 elektriniu autobusu. Kad jiems užtektų vietos bei galios įkrovai, bendrovė investavo arti pusantro milijono eurų į įkrovos stotelių infrastruktūrą.

„Klaipėda išlieka ekologinio viešojo transporto lyderiu šalyje. Nors išoriškai gali pasirodyti, kad niekas nepasikeitė – gatvėmis važiuoja tokie patys mėlyni autobusai, dyzelinių ir dujinių autobusų atsisakymas turi įtakos visiems. Su kiekvienu mūsų įsigytu nauju elektriniu autobusu mieste oro tarša mažėja dešimtimis tonų. Visi tie investuojami milijonai eurų – tai investicija į mūsų, mūsų vaikų sveikatą“, – akcentavo Vaidas Ramanauskas, UAB „Klaipėdos paslaugos“ generalinis direktorius.

Planuojama, kad jau šiemet UAB „Klaipėdos paslaugos“ elektriniais autobusais pakeis visus miesto maršrutais važinėjančius dyzelinu varomus autobusus. Klaipėdos miesto savivaldybei priklausanti bendrovė aptarnauja apie 40 proc. maršrutų, vežančių keleivius uostamiestyje didžiaisiais autobusais. Kitą dalį maršrutų aptarnauja privatūs vežėjai.

Tikslas ir pasipriešinimas

ES aktualijas nušviečiančio leidinio „Politico“ korespondentės Zia Weise ir Giovanna Coi nusprendė pasvarstyti, kaip ne per daug tolimoje ateityje atrodytų gyvenimas, jei iš tiesų pavyktų įgyvendinti numatomą žaliąjį perėjimą. Žurnalistės analizavo dabartines Europos Komisijos (EK) ataskaitas ir kitus dokumentus, kuriuose mėginama pateikti įvairių projekcijų, kokį efektą tam tikru laikotarpiu gali turėti dabartiniai sprendimai. Tad žvilgtelėkime į ateitį.

Prasideda XXI a. penktasis dešimtmetis. ES žalioji revoliucija įvykdyta 90 proc. Klimato neutralumas pasiekiamas, nes blokui pavyko sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją 90 proc., palyginti su XX a. dešimtuoju dešimtmečiu. Toks tikslas buvo nustatytas prieš šešiolika metų.

Rezultatas – nepaisant ES lyderių, kurie galbūt nuoširdžiai pavargo nuo reguliavimų karuselės, kaitos, žemynas pasikeitė. Tai pasiekti nebuvo lengva: subyrėjo valdančiosios koalicijos, teko uždaryti įmonių, ūkininkai ne kartą apgulė Briuselį.

Europiečiai dabar daugiau važinėja dviračiais ir valgo mažiau mėsos. Kaimo vietovių laukuose mažiau karvių, bet daugiau elektros laidų virš galvų. ES neliko nė vieno angliakasio, tačiau žaliosios gamybos sektorius klesti. Trumpai tariant, iki 2040 m. teršalų išmetimą sumažinus 90 proc., Europa turėjo pertvarkyti ekonomiką, pakeisti kraštovaizdį ir gyvenimo būdą.

Visuotinis atšilimas taip pat privertė imtis pokyčių. Pietų šalys vasaromis riboja darbą lauke. Slidinėjimo turizmo pramonė Alpėse žlunga. Iš oro kondicionieriumi vėsinamo Berlaymont pastato EK dalija įsakymus įvairiose teritorijose dislokuoti didėjantį Europos gaisrų gesinimo laivyną, kad šis kovotų su žiauriais miškų gaisrais. Tiesa, EK taip pat prisiima ir tarpininkės dėl vandens teisių besiginčijančių regionų vaidmenį.

2024 m. EK išreiškė palaikymą planui, kuris iš esmės numatė tokią ateitį. 605 puslapių poveikio vertinime nurodoma, kaip ES iki 2040 m. galėtų sumažinti išmetamų teršalų kiekį 90 proc.

Vis dėlto neįmanoma pasakyti, ar tokia įsivaizduojama ateitis kada nors iš tikrųjų ateis. Visame žemyne klimato politika susiduria su pasipriešinimu. Europos ūkininkai maištauja, o artėjantys ES rinkimai vilioja įstatymų leidėjus pažadėti savo rinkėjams, kad žaliasis perėjimas nebus skausmingas.

Tačiau, žvelgiant į pačios ES vertinimą ir naujausias Europos mokslinio patariamojo klimato kaitos komiteto ataskaitas, vienas dalykas yra aiškus: jei Europa nori pasiekti poveikio klimatui neutralumą, gyvenimą keičiantys pokyčiai yra neišvengiami.

Žemės ūkio revoliucija

Kas jūsų šaldytuve 2040 m.? Tikriausiai mažiau gyvūninės kilmės produktų. Šis mitybos pokytis padėjo Europai gerokai sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Ūkiniai gyvūnai vis dar yra pagrindinis ES metano šaltinis – antras pagal dydį visuotinio atšilimo veiksnys, tačiau dėl sumažėjusios mėsos ir pieno paklausos sumažėjo ir gyvulių, ir išmetamųjų teršalų.

Briuselis ir nacionalinės vyriausybės ėmėsi įvairių priemonių, kad paskatintų žmones valgyti daugiau augalinės kilmės maisto. Atidžiau pažvelkite į savo šaldytuvo turinį: galbūt ant pakuočių yra informacijos apie teršalų kiekį, kuris buvo išmestas į atmosferą gaminant atitinkamus maisto produktus? Galbūt šias dirbtinės mėsos dešreles pirkote, nes jos buvo pigesnės nei tikros? Juk, įvedus išmetamųjų teršalų kainodarą maistui, mėsos kainos išaugo.

Ūkininkams žaliasis perėjimas buvo tolygus žemės ūkio revoliucijai. Mažėja gyvulininkystės ūkių. 2023 m. ES moksliniai patarėjai prognozavo, kad paklausa sumažės iki 50 proc., ir tai išsipildė. Ūkininkai buvo priversti smarkiai sumažinti azoto trąšų naudojimą, todėl reikia keisti žemės ūkio praktiką, kad pasėlių derlius būtų pastovus.

Miestų planuotojai kuria miestus, kuriuose  mažesni atstumai tarp kasdienių būtiniausių traukos centrų.

Ūkininkų pajamų šaltiniai taip pat turėjo smarkiai pasikeisti – daugelis pasinaudojo ES naująja anglies dioksido šalinimo rinka, kad užsidirbtų pinigų iš CO2 saugojimo savo žemėje, ypač plotuose, kurie anksčiau buvo naudojami ganymui arba pasėliams, kuriuose buvo auginamas gyvulių pašaras.

Vis dėlto, Europai palaipsniui atsisakant iškastinio kuro naudojimo, žemės ūkis dabar yra didžiausias žemyno išmetamųjų teršalų šaltinis. Jei 2050 m. ES nori pasiekti visišką poveikio klimatui neutralumą, sektorius turės dar labiau sumažinti taršą.

Mažiau vartoti

Išeikite iš virtuvės ir apsidairykite likusioje buto dalyje. Pagrindiniai pokyčiai per pastaruosius 20 metų tikriausiai dabar bus nepastebimi, bet jūs puikiai prisiminsite išlaidas, triukšmą ir įtampą dėl didelių renovacijų, kurių reikėjo, kad jūsų namai taptų energiškai efektyvesni.

Gal 2020-aisiais namus šildydavote dujiniu katilu, o dabar tikriausiai jau įsirengėte elektrinį šilumos siurblį. Kuo toliau į pietus gyvenate, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų namuose bus oro kondicionierius, nes temperatūra reguliariai viršija 40 laipsnių šilumos. Tačiau, nepaisant kondicionierių, pastatai visoje ES sunaudoja mažiau energijos dėl elektrifikacijos ir geresnės izoliacijos.

Greičiausiai tai lemia ir mažesnes elektros sąskaitas. Tačiau iškastinį kurą naudoti brangu, nes anglies dioksido mokesčiai išaugo ir buvo panaikintos subsidijos. Todėl namų ūkiai vidutiniškai išleidžia daugiau transportui skirtai elektros energijai, o daugelis vis dar vairuoja automobilius su vidaus degimo varikliais.

Europiečiai sumažino ir bendrąjį vartojimą. Dalis sąmoningai perka mažiau naujų prekių, tačiau didžioji dalis sumažinimo paslėpta tiekimo grandinėje, nes gamintojai vis dažniau naudoja perdirbtas medžiagas.

Kai kurios vyriausybės ėmėsi priemonių sustabdyti vidutinio europiečio gyvenamojo ploto augimą, nes vis daugiau žmonių gyvena vieni, o tai kelia energijos ir medžiagų paklausą. Naujos priemonės – nuo asmeninių CO2 išmokų iki programų ir mokesčių paskatų, padedančių poroms persikelti į kompaktiškesnį būstą, kai užaugę jų vaikai išsikrausto kurti atskirų gyvenimų.

Yra ir kita tendencija, kuri gali paskatinti žmones keltis į mažesnius būstus ar labiau apgyvendintas teritorijas. Atsižvelgiant į renovacijos išlaidas, tikėtina, kad santykinė būsto kaina kils, kai iki 2040 m. išmetamųjų teršalų kiekis bus sumažintas maždaug 90 proc., – taip buvo teigiama 2024 m. EK vertinime.

Judėjimas ir miestai

Dauguma aplink judančių lengvųjų automobilių yra elektriniai: nulinės emisijos transporto priemonės sudaro 60 proc. automobilių keliuose. Norėdama to pasiekti ES 2035 m. laipsniškai nutraukė naujų iškastiniu kuru varomų automobilių pardavimą. Šiam žingsniui stipriai priešinosi Europos konservatoriai.

Tačiau elektromobiliai – ne vienintelis pokytis. Išpopuliarėjo dalijimosi mobilumas – nuo viešojo transporto iki tokių paslaugų kaip trumpalaikė nuoma, kuri taip pat yra susijusi su pastangomis sunaudoti mažiau: užuot turėję nuosavus dviračius, daugiau žmonių pasikliauja bendrais miesto dviračiais.

Be to, miestų planuotojai stengiasi paskatinti daugiau žmonių rinktis vaikščiojimą pėsčiomis ir važinėti dviračiais, kuria miestus, kuriuose  mažesni atstumai tarp kasdienių būtiniausių traukos centrų, pavyzdžiui, parduotuvių ir mokyklų.

Kalbant apie keliones ilgesniais atstumais, kur tik įmanoma, daugiau žmonių važiuoja traukiniais. Dėl mokesčių ir anglies dioksido kainodaros skrydžiai pabrango, todėl savaitgalio išvykos į Ibisą ar verslo kelionės į konferenciją visoje Europoje vyksta ne taip dažnai.

Be iškastinio kuro

Iki 2040 m. ES beveik eliminavo anglies dioksido išmetimą iš visos savo energetikos sistemos. Dabar blokas daugiausia veikia iš atsinaujinančiųjų šaltinių, kuriuos remia branduolinė energija. Transporto sektorius, turintis tam tikrą naftos paklausą, dabar yra didžiausias iškastinio kuro vartotojas.

Pastaraisiais metais energijos perėjimas tapo vis labiau pastebimas. Apsidairykite aplinkui ir pastebėsite kraštovaizdį, kuriame daugiau elektros energijos perdavimo bokštų ir daugiau laidų, besikertančių virš  galvos. Pamatysite daugiau vėjo turbinų ir saulės baterijų.

Nepaisant Lenkijos nenoro, iš akmens anglių gaminamos energijos vartojimas palaipsniui nutraukiamas. Darbo vietų šiame sektoriuje nebėra. Apskritai, kaip dar 2024 m. buvo teigiama EK vertinime, užimtumas iškastinio kuro pramonėje yra visiškai nebereikšmingas.

Patrauklių darbo vietų samprata pasikeitė, nes Europa atsisakė anglies dioksido išmetimo ir tokių sektorių kaip vidaus degimo variklių gamyba. Dabar gerų specialistų reikia pastatų renovacijos, švarių technologijų, pavyzdžiui, šilumos siurblių gamybos ir išteklių valdymo srityse.

Šimtai tūkstančiai europiečių buvo perkvalifikuoti, o tai paveikė daugiau vyrų nei moterų, nes darbo vietos nyksta daugiausia tuose sektoriuose, kuriuose dirba mažiau moterų.

2015–2040 m. pramonės išmetamų teršalų kiekis sumažėjo 85 proc. Kai kurioms įmonėms teko pakeisti visus gamybos procesus, kiti neutralizuoja likusius išmetamųjų teršalų kiekius taikydami anglies dioksido surinkimo technologiją (beje, ji tapo atskira pramonės šaka), sugaudydami CO2 iš oro prieš jam patenkant į atmosferą.

Pasiekus 90 proc. poveikio klimatui neutralumo tikslą, naujosios, aktualesnės technologijos buvo įdiegtos greičiau nei ne tokie ambicingi projektai. Dėl to per trumpesnį laikotarpį prireikė daugiau žaliavų, pavyzdžiui, ličio ar vario, daugiau kasybos projektų visoje Europoje, nepaisant aršaus vietos bendruomenių pasipriešinimo.

Gilūs įkvėpimai

ES išmetamųjų teršalų sumažinimas padeda sulėtinti klimato kaitą, tačiau planeta kol kas toliau šyla. Vasaros – karštesnės, žiemos – švelnesnės, ekstremalūs orai – audros, uraganai, potvyniai, ugnikalnių išsiveržimai – dažnesni, kasmet atneša milijardus eurų nuostolių ir nusineša daug gyvybių.

Tačiau 2040 m. europiečiai džiaugiasi vienu apčiuopiamu jų pastangų dekarbonizuoti ir elektrifikuoti žemyną pranašumu: jie lengviau kvėpuoja.

Kadangi akmens anglimis kūrenamos elektrinės uždaromos, o naftos produktais varomi automobiliai traukiasi iš Europos kelių, labai sumažėjo ankstyvų mirčių dėl oro taršos – maždaug nuo 466 tūkst. per metus 2015 m. iki mažiau nei 200 tūkst. per metus 2040 m. Tai Europos ekonomikai sutaupė milijardus eurų su visuomenės sveikata susijusių išlaidų.

Įmonės atsinaujina

Bendrovė „Kauno autobusai“ pastaruoju metu iš esmės atnaujino savo transporto priemonių parką.

Įsigyti 64 nauji hibridiniai – varomi suspaustomis gamtinėmis dujomis – autobusai. Projektą iš dalies finansavo Aplinkos projektų valdymo agentūra pagal Klimato kaitos programą. Šiuo metu vidutinis Kauno autobusų amžius – vos 4,2 metų, troleibusų – 9,4 metų, o visų transporto priemonių – 6,1 metų.

„Iš šalies atrodytų, kad situacija – gera, Kauno viešasis transportas gana kokybiškas. Vis dėlto jau dabar kyla klausimas: kas toliau? Jau visai netrukus teks skirti didžiules lėšas ekologiškiems autobusams įsigyti“, – sakė bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.

Jo teigimu, 2023-iaisiais įsigyti hibridiniai „MAN Lion’s City“ 2029-aisiais dar galės vežti keleivius, tad įmonei teks nupirkti 217 naujų autobusų ir tai atsieis apie 141 mln. eurų.

Naujais pakeisti prireiks 55 troleibusus – šiam tikslui išlaidos sudarys apie 32,5 mln. eurų.

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad valstybės skiriamų lėšų pakaktų vien tik Kauno viešajam transportui atnaujinti ir tai neskaičiuojant infrastruktūros. Iš kur gausime pinigų investicijoms? Be to, kas bus su energijos tiekimo pajėgumais, ar pakaks jų dideliam skaičiui transporto priemonių įkrauti, ypač didžiuosiuose miestuose? Atsakymų į šiuos klausimus kol kas nėra“, – teigė M. Grigelis.

Vežėjų manymu, valstybės žingsniai ir vėl neapgalvoti: skiriama tam tikra suma žaliajam transportui, nors nei vežėjas, nei savivaldybė neišspręs infrastruktūros klausimų – tam reikia Vyriausybės, savivaldybių, vežėjų, mokslininkų sprendimų.

Pavyzdžiui, 100 elektrinių autobusų įkrauti prireiktų 10 megavatų energijos. Tai milžiniškas kiekis, kurį šiuo metu sunku įsivaizduoti. Jei dabar vienu metu vežėjas pabandytų įkrauti tiek transporto priemonių, elektra išsijungtų visame Vilniuje.

Pasak įmonių vadovų, apie tai, iš kur paimti didelį kiekį energijos, dera pradėti galvoti jau dabar – turi būti priimami sprendimai dėl vėjo elektrinių, saulės baterijų parkų steigimo.

Jeigu rezultatui pasiekti valstybė prisideda tik šeštadaliu, iš kur vežėjams ir savivaldybėms paimti 1 mlrd.?

Lėšų per mažai

Susisiekimo ministerija transporto priemonėms atnaujinti ekologiškomis 2021–2027 m. numato iš viso apie 220 mln. eurų: 60 mln. eurų – 42 mažesnėms savivaldybėms, neturinčioms Darnaus judumo planų (DJP), ir 160 mln. eurų – aštuoniolikai didžiųjų savivaldybių, turinčių DJP.

Įkrovimo infrastruktūrai diegti numatyta vos 16 mln. eurų.

Įgyvendinant abi priemones tikimasi įsigyti 572 visai netaršias transporto priemones. Šiuo metu keleivius veža apie 3–3,2 tūkst. autobusų ir troleibusų.

„Maždaug tiek jų reikės atnaujinti iki 2029-ųjų, nes taip numatyta ADĮ. Suskaičiavome, kad tokiam rezultatui pasiekti gali prireikti apie 1,3–1,5 mlrd. eurų. Jei valstybė prisideda tik šeštadaliu, iš kur vežėjams ir savivaldybėms paimti likusį 1 mlrd.?“ – retoriškai klausė Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis.

Be to, pasirinktos priemonės nepatrauklios dėl mažo finansavimo intensyvumo (15–50 proc. nuo netaršios transporto priemonės vertės). Preliminariais duomenimis, tik šiek tiek daugiau nei pusė iš 42 savivaldybėse dirbančių vežėjų pateikė paraiškas paramai ir tik kas penkta paraiška atitinka nustatytus reikalavimus.

Dar daugiau neaiškumų dėl paramos aštuoniolikai didžiųjų savivaldybių.

„Baiminamės, kad didžioji dalis iš numatytų 160 mln. eurų nebus panaudoti pagal paskirtį – įsigyti nulinės taršos keleivinio transporto priemonių. Ne tik dėl per mažo finansavimo intensyvumo, bet ir dėl to, kad finansavimo gairės yra tik rekomendacinio pobūdžio, lėšos regionų nuožiūra gali būti naudojamas kitur“, – teigė G. Nakutis.

Kitos problemos

Keleivių vežėjus spaudžia ir projektų įgyvendinimo terminai. Nors, remiantis ADĮ, visas viešasis transportas turės būti varomas alternatyviaisiais degalais nuo 2029 m. pradžios.

Tačiau pagal Seimo dar 2021 m. patvirtintą Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę didžiuosiuose miestuose tai turės būti padaryta dvejais metais anksčiau – iki 2027 m. pradžios.

Analogiški reikalavimai taikomi taksi ir pavėžėjimo paslaugoms.

Iki 2027-ųjų liko vos treji metai. M. Grigelis priminė, kiek užtrunka įgyvendinti panašius projektus: „Priimti sprendimus, gauti finansavimą – maždaug penkiolika mėnesių, viešųjų pirkimų procedūros – apie devynis mėnesius, transporto priemonių gamyba – dar apie aštuoniolika mėnesių. Tad iš viso projektui įgyvendinti, jei viskas vyktų labai sklandžiai, prireiktų maždaug trejų metų. Didieji miestai, norėdami suspėti atsinaujinti iki 2027-ųjų, turėtų pradėti rengtis jau dabar. Deja, sprendimų, kaip tai padaryti, kol kas nėra.“

Keleivių vežėjams aktualus klausimas, ką reikės daryti su dabartinėmis, savų resursų dar neišnaudojusiomis transporto priemonėmis? Anksčiau vežėjai jas parduodavo Rytų kaimynams, dabar tektų nebent dovanoti Ukrainai, nors jos ir Lietuvoje dar galėtų sėkmingai vežti keleivius.

Nerimsta ir vokiečiai

Neseniai apie tai, kad vien tik keleivių vežėjai ir savivaldybės neįstengs atnaujinti transporto priemonių parkų ekologiškomis transporto priemonėmis, prakalbo ir Vokietijos transporto kompanijų asociacija (VDV).

Jos atstovų teigimu, jei federalinė valdžia neprisidės, mažosios ar vidutinės viešojo transporto įmonės nesugebės įsigyti alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių ir bus priverstos kur kas ilgiau nei įprastai vežti keleivius senaisiais dyzeliniais autobusais.

LKVA įžvelgia tas pačias grėsmes: be reikšmingesnės valdžios institucijų paramos su iškeltais tikslais nesusidoros nei patys vežėjai, nei su finansiniais sunkumais nuolat susiduriančios savivaldybės.

Meniu – tik su kodu

Klaipėdiečiai pietų ne taip seniai užsuko į miesto centre esantį restoraną „Čili pica“.

„Ne pirmą kartą lankėmės šioje įstaigoje, tačiau ilgesnį laiką nebuvome užsukę. Visuomet rasdavome meniu arba juos atnešdavo padavėja. Salė buvo pustuštė, tik prie kelių staliukų sėdėjo žmonės. Padavėja ilgokai nesirodė, o jai priėjus, paprašėme meniu. Mergina bestelėjo pirštu į kortelę, stovėjusią ant stalo su QR kodu, ir pratarė: „Meniu rasite čia“, – pasakojo klientai.

Klaipėdiečiai pastarąjį kartą šiame restorane pietavo prieš mėnesį, dar gruodžio pradžioje.

„Situacija pasirodė nelabai maloni – padavėja jau stovi prie stalo, tačiau tyli, meniu neduoda. Aš tuo metu turėčiau instaliuotis QR kodo nuskaitymo programėlę, tada ją paleisti mobiliajame telefone ir tik tuomet skenuoti kodą. Tai kada aš pavalgysiu? Vyro telefonas iš viso senesnio modelio, ten jau nebėra vietos papildomoms programėlėms. Mes neturime problemų dėl skaitmeninio raštingumo, bet tokių dalykų tai dar neteko matyti“, – pasakojo klientė.

Pasak klaipėdiečių, jie antrą kartą paprašė atnešti meniu.

„Padavėja tik gūžtelėjo pečiais ir pareiškė: „Ne, skenuokite QR kodą.“

Nustebęs svečias ironiškai mestelėjo, kad jei to nedarys, gal restorano darbuotojai iškvies policiją?

„Tada žodžiu paklausėme, ką galima būtų suvalgyti šioje įstaigoje. Ji išvardijo tik du patiekalus, iš jų ir pasirinkome. Kokia jų kaina, jau net neklausėme“, – pasakojo gyventojai.

Klaipėdiečiams liko slogus įspūdis po tokios viešnagės.

„O jei ateis dvi pensininkės, padavėja jas taip pat pasiųs QR kodo instaliuotis? Ar sugebės paaiškinti garbaus amžiaus klientams, kas yra QR kodas ir kas yra optinė etiketė? Paslaugas teikianti įstaiga ne tik turėtų galvoti apie aptarnavimo kultūrą, savo įvaizdį klientų akyse, bet ir apie prievolę supažindinti su patiekalų kaina. Tinkamas kliento informavimas vis tik turėtų būti“, – pastebėjo restorano klientė.

Realybė: daugeliui žmonių perteklinė skaitmenizacija reiškia atskirtį. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Internete – skundų lavina

Portale „rekvizitai.vz.lt“ apie šią įstaigą palikta arti pusantro tūkstančio klientų atsiliepimų.

Kai kuriems lankytojams taip pat užkliuvo meniu skaitmenizacija.

„Meniu telefone – didžiausias nesusipratimas. Jei ateini su šeima pailsėti nuo telefonų, čia vėl esi priverstas braukyti ekraną. Esant šešiems žmonėms ir turint du telefonus, meniu peržiūra užtrunka pusvalandį“, – viešai atsiliepimą sausio 7 d. parašė klientas.

Kita klientė dar gruodžio 27 d. taip pat piktinosi tvarka šioje įstaigoje.

„Nepalikti klientui alternatyvų skaitmenizacijos pasaulyje nėra padoru. Negebėjimas tinkamai informuoti kliento apie pokytį – nepagarba“, – taip apie patirtį restorane rašė kita klientė.

Rizika dėl atskirties

Dienraštis „Klaipėda“ komentaro dėl situacijos kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

Kyla klausimas, ar restoranų tinklui nepalikus alternatyvų susipažinti su siūlomomis paslaugomis nebus atskirta vyresnio amžiaus gyventojų dalis, kuriems skaitmenizacijos niuansai gali būti nesuprantami?

Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėja Miglė Kolinytė paaiškino, kad norinti tiksliai nustatyti diskriminacijos faktą, reikia atlikti išsamų tyrimą dėl galimo Lygių galimybių įstatymo pažeidimo.

„Restorano lankytojams siūlome pasikonsultuoti su mūsų tarnyba. Atkreipiame dėmesį, kad ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) atlikto tyrimo duomenimis, – intensyvus paslaugų skaitmenizavimas kelia grėsmę vyresnio amžiaus žmonių atskirčiai, didėja skaitmeninė atskirtis“, – patikino M. Kolinytė.

Pasak specialistės, skaitmeninė atskirtis apima ne tik gebėjimą naudotis technologijomis, bet ir daugiau aspektų – pavyzdžiui, galimybę įsigyti skaitmeninius įrenginius, mokėti už interneto prieigą.

„Su skaitmenine atskirtimi dažniau susiduria vyresnio amžiaus žmonės – tiek dėl įgūdžių trūkumo, tiek dėl mažesnių pajamų, didesnių skurdo rodiklių. Ši rizika išryškėja ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos praktikoje – sulaukiame skundų ir konsultacijų dėl nuolaidų parduotuvėse, kai jos taikomos tik mobiliosios programėlės turėtojams, nepaliekant kitos alternatyvos. Žmonės taip pat kreipiasi dėl viešųjų paslaugų – pavyzdžiui, galimybės teikti prašymus valstybinei įstaigai tik elektroniniu būdu“, – aiškino M. Kolinytė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė akcentavo, kad prekių pardavėjams ir paslaugų tiekėjams rekomenduojama atsižvelgti į skaitmeninės atskirties rizikas ir suteikti galimybę informaciją apie prekes bei paslaugas gauti ir kitais būdais, nereikalaujančiais skaitmeninės prieigos.

Su skaitmenine atskirtimi dažniau susiduria vyresnio amžiaus žmonės – tiek dėl įgūdžių trūkumo, tiek dėl mažesnių pajamų, didesnių skurdo rodiklių.

Nepaliko alternatyvų?

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priminė tvarką, kuria privalo vadovautis paslaugų teikėjai.

Šios tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė priminė, kad teisės aktai įpareigoja verslininką suteikti vartotojui aiškią, suprantamą ir neklaidinančią informaciją apie prekes ar paslaugas dar prieš jas įsigyjant.

„Taigi, maitinimo paslaugas teikiančioje įmonėje meniu pateikimas su nurodytomis patiekalų kainomis, alergenais ir pan. būtų privalomas informacijos suteikimas vartotojui. Nėra reglamentuojama, kokiu būdu ši informacija turi būti suteikta. Teisės aktai leidžia atitinkamą informaciją (pavyzdžiui, naudojimosi instrukciją) apie įsigytą prekę suteikti ir patvarioje laikmenoje (pvz., el. laišku, diske ar USB atmintinėje), jeigu vartotojas sutinka. Šios sąlygos taikomos jau po sandorio – įvykusio pirkimo“, – aiškino specialistė.

Preliminariai vertindama konkrečią klaipėdiečių nupasakotą situaciją, D. Malinauskienė pripažino, kad verslo sprendimas pateikti informaciją skaitmeniniu būdu yra leidžiamas.

„Tačiau verslininkui būtų rekomenduotina turėti būtiną informaciją ir popieriniu formatu, kad vartotojai, neturintys priėjimo prie skaitmeninės informacijos, ja galėtų pasinaudoti. Na, o jeigu popierinės informacijos formos verslininkas yra nusprendęs visiškai atsisakyti, įspėjimas apie tai galėtų būti pateikiamas prieš įeinant ar tik įėjus į restoraną, kad vartotojai galėtų tai įvertinti“, – paaiškino D. Malinauskienė.

Pasak D. Malinauskienės, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) dar nėra sulaukusi vartotojų skundų dėl tokios situacijos.

„Jeigu vartotojas mano, kad jo teisės buvo pažeistos, ir problemos nepavyko išspręsti su verslininku, jis gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Kiekvienas toks ginčas būtų vertinamas individualiai, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, ginčo šalių paaiškinimus, susijusias aplinkybes“, – patikino specialistė.

Miglė Kolinytė / M. Ambrazo nuotr.

Rūpi ekologija

Įmonės „Čili pica“ atstovė Kamilė Rimkutė paaiškino, kad popierinių meniu įmonė atsisakė dėl ekologijos.

„Reaguodami į svečio atsiliepimą, paaiškiname, kad skaitmeniniai meniu restoranuose įdiegti nuo 2023 m. Jie prisideda įgyvendinant mūsų verslui svarbius tvarumo principus. Spausdinama žymiai mažiau fizinių meniu, saugomi miškai, tausojami gamtos resursai, mažinamas CO2 pėdsakas. Taip pat dalies aptarnavimo proceso skaitmenizavimas įgalina restoranus greičiau suteikti svečiams pageidaujamas paslaugas, o šiems – skirti daugiau laiko mėgavimuisi maistu“, – raštu situaciją komentavo įmonės atstovė.

K. Rimkutė paaiškino, kad tokiais atvejais, kai svečiai dėl vienų ar kitų priežasčių negali pasinaudoti savo įrenginiais, kiekviename restorane yra tam tikras kiekis tradicinių meniu bei skaitmeniniam meniu skirtų planšečių.

„Personalas visuomet svečiui pasiūlo šias alternatyvas. Nuoširdžiai apgailestaujame, kad nurodytame restorane to nebuvo padaryta, ir dėsime visas pastangas, kad tokie atvejai nepasikartotų. Savo ruožtu išsiaiškinome, kad šiuo konkrečiu atveju Liepų g. restorane svečio apsilankymo metu nebuvo fizinių meniu. Taip atsitiko dėl jų atnaujinimo – atnaujinti dar nebuvo pristatyti, o senieji buvo „išimti“, kad nekiltų klaidinančių situacijų. Šiuo atveju personalas turėjo suteikti svečiui galimybę susipažinti su meniu planšetėje“, – paaiškino K. Rimkutė.

Įmonės atstovė patikino, kad visa informacija apie alergenus yra pateikta skaitmeninėje formoje.

Su ja svečias gali susipažinti savo įrenginyje arba kreiptis į aptarnaujantį personalą ir sužinoti šią informaciją suteiktoje planšetėje.

Šiuo metu minėtame restorane jau yra pateikiami visiškai nauji popieriniai meniu.

Privalumų – žymiai daugiau

Įkrovimo stotelės įrengtos bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ teritorijoje. Dar penkios tokios stotelės pastatytos autobusų stotyje.

Naujieji ilgieji elektriniai autobusai talpins per 120 keleivių. Juose – ne vienas privalumas tiek keleiviams, tiek ir vairuotojams – nuo šildomų sėdynių, patobulintos keleivių informavimo sistemos, didesnių ekranų, USB jungčių keleivių elektronikos prietaisams iki autobusų išorėje ir viduje esančių paslaugų mygtukų su specialiu žymėjimu, pritaikytų klausos ir regos negalią turintiems keleiviams.

Autobusuose sumontuotos rampos įvažiavimui neįgaliojo ar vaiko vežimėliui, o pneumatinė pakaba leidžia pasvirti į dešinę, palengvinant įvažiavimą į saloną. Pakaba gali iškelti autobusą aukštyn, taip padidinant pravažumą ar įveikiant kliūtį.

Inovatyvu: naujuosiuose autobusuose kur kas daugiau privalumų negu dyzelinu varomuose. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Tikslas – 100 proc. ekologiški

Pasak „Klaipėdos paslaugų“ generalinio direktoriaus Vaido Ramanausko, uostamiestyje – jau 13 tokių autobusų, padėsiančių Klaipėdai žengti ekologiškumo link.

„Europos Sąjunga seniai numatė reikalavimus, kad nuo 2030 m. didžiuosiuose miestuose neliktų taršių transporto priemonių. Turi likti tik dujomis, elektra arba vandeniliu varomos transporto priemonės. Tuo keliu ir einame, įgyvendiname visas direktyvas ir džiaugiamės, kad tai padaryti pavyko pirmiesiems“, – sakė V. Ramanauskas.

Elektriniai autobusai krausis naktį apie 3,5 val. Pagal gamintojo pateikiamą informaciją, vienu įkrovimu autobusas nuvažiuos ne mažiau nei 411 kilometrų. Vidutinės elektros energijos sąnaudos 100 kilometrų įveikimui – 135,7 kW/h, tad keleivius be trukdžių veš visą dieną.

„Tai – sektinas pavyzdys“

„Važiuojant tokiomis transporto priemonėmis, mieste nebebus išmetama tūkstančiai tonų CO2 emisijų, kietųjų dalelių. Šie įgyti autobusai – pirmas žingsnis, mūsų miestas jį žengia sparčiausiai Lietuvoje. Kiek girdžiu iš kolegų Kaune ir Vilniuje, tai – sektinas pavyzdys“, – pažymėjo Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Šie įgyti autobusai – pirmas žingsnis, mūsų miestas jį žengia sparčiausiai Lietuvoje.

Jis taip pat užsiminė ir dėl bilietų kainų.

„Galiu garantuoti klaipėdiečiams, kad Klaipėda „neišsišoks“ su bilietų kainomis ne daugiau negu Vilnius ar Kaunas. Kalbėta apie kainų dydį, nuolaidas. Neatsitraukiu nuo savo siūlymo, kad žmonės, sulaukę pensinio amžius, galėtų naudotis nemokamai“, – teigė A. Vaitkus.

Pasak mero, šie elektrobusai ateityje veikiausiai taps viena pigiausių transporto priemonių gyventojams.

„Dabar didžiausias mūsų siekis – pasiekti bendrą susitarimą su elektros tiekėjais, jog šie leistų įrengti daugiau elektrobusų įkrovimo vietų, kad jau artimiausioje ateityje galėtumėme visus dyzelinu varomus autobusus pakeisti į elektrinius“, – sakė uostamiesčio vadovas.

Arvydas Vaitkus. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Pirmauja Baltijos šalyse

Pažymima, kad bendrovės „Busnex“ Lietuvoje atstovaujamo prekinio ženklo „YES EU“ ir koncerno „CRRC Electric Vehicle Co. Ltd“ europinio standarto elektriniai autobusai „YES EU18“ yra naujiena Lietuvoje, tačiau jau ne vienerius metus jais vežami keleiviai Belgijoje, Norvegijoje, Italijoje ir kitose ES šalyse.

Net 18 metrų siekiantys elektriniai autobusai pakeis bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ iki šiol naudojamas analogiško dydžio dyzelinu varomas keleivinio transporto priemones.

Miesto tipo žemagrindžiai autobusai nupirkti su ES fondų parama, vykdant bendrą Klaipėdos savivaldybės ir bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ projektą „Klaipėdos miesto viešojo transporto priemonių atnaujinimas“.

13 pailgintų elektrinių autobusų kainavo 8,047 mln. eurų, iš kurių tik 15 proc. sumos apmokėjo Klaipėdos savivaldybė.

„Mes, keleivių vežėjai, visada labai džiaugiamės naujomis transporto priemonėmis, kuriomis keleivius galima vežti patogiau, geriau ir maloniau“, – džiaugėsi Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.

Bendrovės „Busnex“ vadovas Simonas Ramanauskas akcentavo, kad Klaipėda pirmauja net ir Baltijos šalyse.

„Baltijos šalyse tokie ilgieji elektriniai autobusai yra pirmieji. Nei Vilnius, nei Kaunas jų neturi. Kiti Lietuvos miestai ir miesteliai renkasi mažesnius 9–10 metrų autobusus“, – sakė S. Ramanauskas.

Išrinko šešis laureatus

Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) organizuojamų apdovanojimų dalyviai šiemet įvertinti šešių nominacijų prizais.

„Kasmet augantis konkurso populiarumas iliustruoja, kad susisiekimo sektoriaus dekarbonizacija svarbi visiems: ir valstybės institucijoms, ir savivaldai, ir verslui. Akivaizdu, kad sektoriaus dalyviai turi vis didesnių ambicijų žengti klimatui neutralios ekonomikos link, didinti visos transporto sistemos efektyvumą ir taikyti inovatyvius sprendimus“, – sveikindamas konkurso nugalėtojus sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Egidijus Lazauskas, LTG grupės generalinis direktorius, pasidžiaugė, kad tradiciniai „Žaliojo susisiekimo“ apdovanojimai skatina tvaraus susisiekimo iniciatyvas ir sprendimus.

„Pasiekti ambicingų pokyčių, kurie būtini mažinant klimato kaitą, reikia sutelkti įvairių pajėgų, skatinti imtis drąsių ir inovatyvių sprendimų, mažinančių transporto sektoriaus poveikį mus supančiai aplinkai. Susipažinę su šių metų laimėtojais ir jų įgyvendintomis daugeliui naudingomis idėjomis, galime įsitikinti, kad „Žaliojo susisiekimo“ apdovanojimai visuomenei duoda didelės naudos“, – teigė E. Lazauskas.

Susisiekimo sektoriaus dekarbonizacija svarbi visiems: ir valstybės institucijoms, ir savivaldai, ir verslui.

Ekologiškas kurortas

Nominacijos „Savivaldybė“ nugalėtoja pripažinta Druskininkų savivaldybės administracija.

Druskininkiečiai drauge su projekto partnere „Kautra“ šiemet įgyvendino projektą „Ekologiškų transporto priemonių įsigijimas Druskininkų savivaldybėje“ ir, pasinaudojusi ES lėšomis, įsigijo devynis elektra varomus autobusus. Bendra projekto vertė – 2,43 mln. eurų.

„Inovacijos“ nominacijos prizą pelnė programėlė „LastMile“, prekėms iš parduotuvių tinklo IKI pristatyti pasitelkusi autonominius elektrinius automobilius. Naudojant šias elektrines transporto priemones, sostinės centre mažinamas CO2 išmetimas, prekės operatyviau pasiekia užsakovus.

Inovacijos autoriai akcentuoja, kad dėl šių automobilių eksploatavimo reikėjo keisti įstatymus, o Susisiekimo ministerija prisidėjo, kad estų gamybos autonominis automobilis galėtų atvykti į Lietuvą. Dabar prekes Vilniaus centre išvežioja trys tokie autonominiai elektromobiliai.

Nominacijos „Iniciatyva“ laureatė – Vidaus vandens kelių direkcija. Šiemet rugpjūtį baigtas trejų metų projektas – modernizuotas laivybos kelias Nemunu, kuris buvo finansuojamas ES ir valstybės biudžeto lėšomis. Upės 200 km ilgio ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai visą laivybos sezoną.

Efektyvios naujovės

„Institucijos“ nominacijos laimėtoja – VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“.

Įstaiga šiemet sudarė galimybę Klaipėdos e. bilieto kortele naudotis ir „Smiltynės perkėlos“ keltu plaukiantiems į Smiltynę – tai šalyje unikalus projektas, sujungęs sausumos ir vandens transportą.

Įstaiga į pajūrį vykstantiems vairuotojams šiemet taip pat pasiūlė iš anksto gauti informaciją apie laisvas parkavimo vietas Klaipėdoje ir Neringoje. Tai keliaujantiems padeda pasirinkti optimalius maršrutus.

Trečia šios įmonės inovacija – įdiegta bendra atsiskaitymo bankų kortelėmis paslauga Klaipėdos viešojo transporto tinkle: miesto ir priemiesčio autobusuose, maršrutiniuose taksi ir vandens autobuse.

Įkrova – nuo stulpų

Nominacijos „Verslas“ prizas įtektas UAB „Elektromobiliai“ (prekės ženklas „Autopildyk“).

Jos naujausias projektas – bendradarbiaujant su UAB „Vilniaus apšvietimas“ įgyvendinta elektromobilio įkrovimo galimybė nuo apšvietimo stulpų. Tai analogų neturintis sprendimas įkrovimo galimybę įrengiant ne stulpo išorėje, o viduje, taip išvengiant vizualinės taršos.

„Ambasadoriaus“ nominacijos apdovanojimas įteiktas Silvestrui Dikčiui – nepriklausomam klimato kaitos tyrinėtojui, laidų vedėjui, lektoriui. Darnaus judumo principus, kitas tvarumo temas jis pristato straipsniuose portale LRT.lt, tinklalaidėje „Penki kilometrai“, viešose paskaitose.

Nominantų vertinimo komisiją sudarė septyniolikos institucijų ir mokslo įstaigų specialistai.

Daug ginčų

Neseniai leidyklos „Cambridge University Press“ išleistoje monografijoje „Transformacinės naujos technologijos ir pasaulinis aplinkosaugos valdymas“ F. Rabitzas tyrinėja pažangiausių technologinių sprendimų ir pasaulinės aplinkosaugos krizės sankirtą. Autorius analizuoja, kaip tarptautinės institucijos reaguoja (arba nereaguoja) į didelio poveikio technologijas, dėl kurių vyksta daug diskusijų ir ginčų.

„Kai kurie iš siūlomų sprendimų yra labiau intervenciniai nei kiti: jie gali būti naudingi aplinkosauginiam tvarumui, tačiau kartu sukelti didelių problemų aplinkai ir žmonėms. Kol kas tokios transformacinės naujos technologijos lieka neįgyvendintos. Ar jos galiausiai pasiteisins ir ar pavyks išvengti su jomis susijusių pavojų arba bent jau sumažinti juos iki minimumo, labai priklauso nuo tinkamų valdymo sprendimų“, – aiškina F. Rabitzas.

Pavojus: technologijų naudojimas kelia precedento neturinčią riziką ir iššūkių. / Leidyklos nuotr.

Nyksta įvairovė

Pavyzdžiui, vienas iš knygos skyrių skirtas biotechnologijų sričiai ir galimam naujų biotechnologijų panaudojimui aplinkosaugai. Nuolatinis biologinės įvairovės nykimas, kurį sukelia invazinės rūšys (nevietiniai organizmai, ardantys ekosistemas, dažniausiai į jas patenkantys dėl žmogaus veiklos), yra vienas iš planetos krizės, kurią išgyvename šiandien, požymių. Svarbiausios pasaulio mokslo ir politikos organizacijos sprendžia, kaip reikėtų neatidėliojant spręsti šią problemą.

„Jungtinės Tautos pripažįsta, kad iki šiol nepasiektas Darnaus vystymosi tikslų 15.8 uždavinys, kuriuo siekiama iki 2020 m. užkirsti kelią biologinės kilmės invazijų poveikiui sausumos ir vandens ekosistemoms, ir jį gerokai sumažinti“, – sako F. Rabitzas.

KTU mokslininkas teigia, kad pasaulyje tiriamos įvairios biotechnologinės atsakomosios priemonės, įskaitant ir vadinamąsias genetines žirkles, kurios galėtų veiksmingai kovoti su invazinėmis svetimomis rūšimis, taikant visą ekosistemą apimančią genų inžineriją.

Tačiau šių technologijų naudojimas kelia precedento neturinčią riziką ir iššūkių, kuriuos reikia atidžiai apsvarstyti bendradarbiaujant tarptautiniu mastu. Genetinės žirklės tapo intensyvaus politinio nagrinėjimo objektu pasauliniu mastu, įtraukiant tokias institucijas kaip Biologinės įvairovės konvencija ir Pasaulio sveikatos organizacija.

Technologijų problema

F. Rabitzas mano, kad naujoms transformacinėms technologijoms, pavyzdžiui, tokioms, kaip atspindinčiųjų dalelių technologija kovai su klimato kaita, reikalingi tinkami valdymo sprendimai. Tokiu atveju būtų galima pasinaudoti jų potencialia nauda arba sumažinti galimą žalą. Tačiau kol kas šie sprendimai nepasiekiami.

Nesant tinkamų tarptautinių sprendimų dėl įvairių svarbių šiuolaikinių technologijų pokyčių, anksčiau ar vėliau kils problemų.

„Iš knygoje aptariamų atvejų matyti, kad veiksmingų tarptautinių susitarimų nedaug. Nors egzistuoja daugybė tarptautinių institucijų, kurios iš esmės galėtų pasiūlyti valdymo sprendimų, susijusių su šių technologijų keliamais iššūkiais ir galimybėmis, praktiškai tai beveik nevyksta“, – sako F. Rabitzas, KTU tyrimų grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ vyresnysis tyrėjas.

Jis daro prielaidą, kad taip gali būti dėl įvairių priežasčių, viena iš jų – neįprastas ir iš dalies beprecedentis šių technologijų pobūdis, dėl kurio atsiranda didelis valdymo atotrūkis tarptautiniu lygmeniu. Pasak jo, taip yra ne tik aplinkosaugos srityje. Dirbtinis intelektas yra dar vienas pavyzdys, kur tarptautinės reguliavimo veiklos nebuvimas yra ryškus kontrastas politiniams, ekonominiams ir socialiniams interesams.

„Galbūt nesutarsime, ką tiksliai reikėtų daryti su šiomis ir kitomis transformacinėmis naujomis technologijomis, pavyzdžiui, ar jas apriboti, uždrausti, ar palengvinti jų atsakingą kūrimą ir naudojimą. Tačiau, vienaip ar kitaip, nesant tinkamų tarptautinių sprendimų dėl įvairių svarbių šiuolaikinių technologijų pokyčių, anksčiau ar vėliau kils problemų“, – sako F. Rabitzas.

Nemokama paskaita

Lapkričio 23 d., ketvirtadienį, 16 val. autorius ir KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas kviečia į atvirą paskaitą „Technologiniai globalios aplinkos krizės sprendimai?“, kurioje autorius pristatys savo knygą ir diskutuos minėtais klausimais. Paskaita nemokama ir atvira visuomenei.

Klimato savaitės renginys

Apie tai kalbėta Klimato savaitės metu, Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinyje naujo formato vaikų renginyje „Mėlynoji vaikų konferencija – tvarumas pagal jaunimą“.

Renginio, skatinančio vaikus kalbėti apie tvarumo svarbą aplinkai taip, kaip jie patys supranta, mato ir jaučia, idėja gimė, remiantis Davido Attenborougho knyga „Gyvenimas mūsų planetoje“.

Šio autoriaus žodžiais tariant, jei norime išsaugoti savo planetą ateities kartoms, turime įtraukti vaikus į tvarumo svarbą ir įgalinti juos tapti pokyčių lyderiais.

5–7 klasių moksleiviai pačių organizuotoje konferencijoje išsakė savo nuomonę, kokias mato aplinkosaugines problemas, atskleidė savo futuristinius matymus skaitydami pranešimus, kuriuos paruošti jiems padėjo mokytojai-mentoriai.

Idėja: renginyje vaikai kalbėjo apie tvarumo svarbą aplinkai taip, kaip jie patys supranta, mato ir jaučia. / Organizatorių nuotr.

Turėjo, kuo pasidalyti

Pirmieji į konferenciją užsiregistravo 4-okai, teikdami: „Tvarumas mums rūpi ir mes turime, kuo pasidalyti.“

Konferencijoje dalyvavo ir aktualius tvarumo iššūkius pristatė: S. Dacho progimnazijos moksleiviai (tema „Baltijos jūra – mirštanti jūra“), „Verdenės“ progimnazijos vaikai („Kodėl nyksta žuvys?“, „Mikroplastikas“ ir „Ekologinės problemos“), Sendvario progimnazijos moksleiviai („Tyras Baltijos lašas“).

Vydūno gimnazijos moksleiviai kalbėjo apie tvarų vartojimą, „Vyturio“ progimnazijos vaikai gvildeno temą apie Klaipėdos miesto plėtros įtaką Smeltalės upei, o M. Mažvydo progimnazijos moksleiviai sukūrė filmuką „Lašas po lašo“.

Komanda iš P. Mašioto progimnazijos pristatė šokį „Tautinis šokis šildo širdis, bet ne planetą“.

Pasiruošimui – nuotolinės paskaitos

Konferencijai pasiruošti buvo organizuotos nuotolinės paskaitos apie tvarią aplinką, tvarų transportą, antrinį panaudojimą, jaunuoliai įgijo viešojo kalbėjimo, pristatymų rengimo, vaizdo įrašų kūrimo, medijų naudojimo, komandinio darbo žinių bei kompetencijų.

Šiuos užsiėmimus vedė Lietuvos gamtos fondas ir jo savanoris Kasparas, „Papa boat“ įkūrėjas Tomas Vėlius, „Vaizdas garsas“ įkūrėjas Tautrimas Rupulevičius, Jūros tyrimų instituto doktorantė Viktorija Sabaliauskaitė, menininkė, chemijos mokslų daktarė Alisa Palavenis, bibliotekos Informacinių technologijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Jolita Baltrimienė, anglų kalbos mokytoja, visuomenininkė Šarūnė Tilvikaitė.

Išskirtinę edukaciją „Menas iš atliekų“ vedė Rita Valaikienė.

Kūrybiškiems pranešimams parengti susitelkė ne tik mokiniai, bet ir skirtingų dalykų mokytojai.

Pasirodymas: komanda iš P. Mašioto progimnazijos pristatė šokį „Tautinis šokis šildo širdis, bet ne planetą“. / Organizatorių nuotr.

Praktinė konferencijos dalis

Praktinė konferencijos dalis – komandinis jūros gyvūnų konstravimo Creatto Shark konkursas, atskleidęs jaunuolių kūrybiškumą, gebėjimą dirbti komandoje bei tikslumą atliekant darbą.

Dėl savo daugiafunkcionalumo šis žaidimas laikytinas tvariu ir leidžiančiu reikštis kūrybai ne vieną kartą, kuriant vis kitą vandens gyvūną – ryklį, aštuonkojį, žuvėdrą / kirą ir žuvį.

Moksleiviams teko užduotis surinkti žuvį, sugalvoti jai vardą ir kūrybiškai atsakyti, kokią misiją ji atlieka. Komisija, susidedanti iš penkių narių, įvertino jaunuolių darbus pagal komandiškumo, kūrybiškumo, konstrukcijos tikslumo kriterijus.

„Esu absoliučiai sužavėta moksleivių kūrybiškumu ir jų mokytojų uždegančiu palaikymu“, – teigė projekto vadovė Inesa Atkočaitienė.

„Nors konferencijos paruošiamieji darbai vyko visiems chaotišku laiku (bibliotekos paskutiniai atnaujinimo darbai, mokytojų streikas, evakuacijos mokyklose, visuotinis peršalimo ligų paūmėjimas), tačiau rezultatas pranoko visus mano lūkesčius.“

Geriausiai pasirodė mišri „Žuviukų“ komanda („Verdenės“ ir Sendvario progimnazijų mokiniai), jie apdovanoti už kūrybiškiausią darbą, „Mašiotukių“ komanda (P. Mašioto progimnazijos mokinės) įvertinta už tiksliausią konstrukciją ir „Gvatemalos karalius“ (Vydūno gimnazijos moksleiviai) – už komandiškiausią darbą.

Laikosi marinistinės krypties

Marinistinės krypties veiklų vystymas išskiria Melnragės biblioteką iš kitų Lietuvos viešųjų bibliotekų.

Šioje bibliotekoje vyksta diskusijos apie aplinkosaugos problemas ir tvarumą, kaupiama marinistinė informacija, skatinama meninė kūryba, taip pat planuojama aktyvinti Baltijos pakrančių bendruomenių tarptautinę komunikaciją.

Bibliotekininkų vizijose Melnragės biblioteka turėtų tapti jūrinės kultūros ir mėlynosios ekonomikos centru.

Vykdomi neformalaus švietimo užsiėmimai, vasaros stovyklos vaikams ir jaunimui.

Bibliotekininkų teigimu, tam, kad jaunimas jaustų tvarumo reikšmę, jie turi įgyvendinti sprendimus ir idėjas patys, todėl šio renginio pamatinė mintis – ugdyti aktyvią ir pilietišką visuomenę, jaunus žmones, kurie ne tik atranda tvarumo, ekologijos terminus, tačiau ir individualiai ieško kelių kalbėti apie gamtos tausojimą ir kurti originalias idėjas bei sprendimus jos išsaugojimui.

Elektra – tik lėtai

Šiuolaikinės technologijos sparčiai keičia ne tik mūsų buitį namuose, bet ir tai, kaip keliaujame iš vieno taško į kitą. Pradedant elektriniais paspirtukais, baigiant – ekologiškais krovininiais vilkikais.

Statistika liudija, kad naujų automobilių segmente sparčiausiai auga hibridinių modelių pardavimas. Pastarąjį ketvirtį jų buvo nupirkta beveik 35 proc. daugiau nei prieš metus.

Rinkoje nuolat gausėja ne tik hibridų, bet ir jų rūšių. Paprastam pirkėjui užrašai HEV, PHEV ar MHEV skamba tarsi šifro kodai, tad tampa sudėtinga susigaudyti šioje hibridų jūroje. Autoplius.lt portalo specialistai paaiškino, kuo skiriasi įvairios hibridų rūšys, kokie yra kiekvieno modelio pranašumai ir trūkumai.

Populiariausias hibridinių automobilių tipas – HEV (Hybrid Electric Vehicle). Šias sistemas turinčios transporto priemonės yra su dviem varikliais – benzininiu arba dyzeliniu ir elektriniu. Iš esmės elektrinis variklis padeda benzininiam, taip sumažinamas degalų sunaudojimas ir tarša. Spūstyse, iki tam tikros greičio ribos – 40–45 km/val., transporto priemonė gali važiuoti varoma vien elektra.

Painiava: paprastam pirkėjui užrašai HEV, PHEV ar MHEV skamba tarsi šifro kodai, tad tampa sudėtinga susigaudyti šioje hibridų jūroje. / V. Skaraičio / BNS nuotr.

Taupumo etalonas

Šių hibridų nereikia įkrauti iš išorinio elektros lizdo. Jie naudoja regeneracinę stabdymo sistemą, kuri keičia judėjimo metu gautą energiją į elektros energiją, taip kraunant baterijas. Geriausiai žinomi tokio tipo hibridai Lietuvoje – „Toyota Corolla“ ir „RAV4“. Būtent pastarieji yra pats populiariausias mūsų tautiečių pasirinkimas jau ne vienus metus iš eilės.

„Toyota“ toli gražu ne vienintelis gamintojas, siūlantis tokio tipo hibridų. Pavyzdžiui, autoplius.lt portale galima rasti „Ford“, „Lexus“, „Hyundai“ ir kitų markių paprastųjų hibridų.

Vienas pagrindinių HEV pranašumų – itin mažos degalų sąnaudos. Tarkime, neseniai mūsų išbandytas „Toyota Auris“ hibridas su 1,8 l darbinio tūrio benzininiu varikliu, mieste neviršijo 4–4,5 l 100 km limito. Važiuojant tokiomis sąnaudomis itin sumažėja ir anglies dioksido išmetimas į aplinką. Tiesa, šis hibridas turi ir akivaizdų trūkumą – jam būtinas benzinas, nes nėra galimybės važiuoti vien elektriniu varikliu.

Svarbu – baterijos talpa

Kiek kitoks yra PHEV (Plug-In Hybrid Electric Vehicle) hibridas. Šio modelio automobilius galima įkrauti iš elektros tinklo. Tai lyg dar artimesnis žingsnis link elektromobilio, palyginti su hibridais, turinčiais HEV sistemą. Pagrindinis jų skirtumas, kad PHEV modeliuose yra galimybė tam tikrą kilometrų skaičių važiuoti varomam vien elektra, nepriklausomai nuo greičio. Koks bus tas atstumas – priklauso nuo baterijos talpos.

PHEV sistemas turinčiuose modeliuose dažniausiai taip pat būna pavara, kuri suteikia galimybę važiuoti lygiai taip pat, kaip važiuotumėte HEV modeliu, tačiau šis įsikrauna per regeneracinę sistemą, o PHEV modelį galiausiai vis vien teks krauti iš elektros lizdo. Gal ir atrodo, kad PHEV sistema kelia daugiau problemų ir rūpesčių nei HEV, tačiau jos potencialas sumažinti bendrą į aplinką išskiriamą anglies dioksido kiekį – gerokai didesnis. Tiesa, tik tokiu atveju, jei sistema visiškai išnaudojama. Svarbu apskaičiuoti savo kasdienį nuvažiuojamų kilometrų skaičių ir išsirinkti „Plug-In“ hibridą, kuris tą atstumą įveiktų.

Spūstyse, iki tam tikros greičio ribos – 40–45 km/val., transporto priemonė gali važiuoti varoma vien elektra.

Jei į darbą, parduotuvę, pasiimti vaikų ir grįžti namo pakanka 50 km – parinkus taupų modelį, kuris gali juos įveikti, kasdien galėsite važiuoti vien elektra. Tiesa, tolimoms kelionėms prie jūros ar į užmiesčio sodybą teks naudoti daugiau įprastinių degalų. Mat važiuojant automobiliu su vidaus degimo varikliu, dėl papildomo baterijų svorio sąnaudos būna didesnės nei įprasto hibrido (HEV).

Įkraunami – brangesni

Kiek paprastesnė yra MHEV (Mild Hybrid Electric Vehicle) sistema. Jei ją lygintume su HEV modeliais, būtų tas pats, tarsi lygintume garsiojo Vincento van Gogho paveikslo „Žvaigždėta naktis“ pigią klastotę su neįkainojamu originalu.

MHEV modeliai neturi didelių baterijų dugne. Tačiau juose įmontuota papildoma 48 V baterijos sistema, kuria vieni gamintojai didina momentinę galią, kaip, pavyzdžiui, „Audi RS6“ modelyje, kiti taupo degalų sąnaudas, kaip „Volkswagen Golf 8“.

„Mild hybrid“ sistema turi gerokai mažesnį variklį nei anksčiau minėti hibridai ir važiuoti varomi vien elektra negali. Ši sistema skirta vidaus degimo varikliui padėti. Kartais atleidus akceleratorių benzininis variklis toliau veikia, tačiau greitį palaiko „Mild hybrid“ sistema. Kitaip tariant, ji padeda automobiliui judėti sava eiga. Ekspertai skaičiuoja, kad, maksimaliai išnaudojant šią sistemą, degalų sąnaudas būtų galima sumažinti apie 20 proc. Taigi, MHEV sąnaudos yra šiek tiek mažesnės nei automobilio su paprastu vidaus degimo varikliu. Kita vertus, nėra galimybės važiuoti vien elektra, tad degalų sąnaudos didesnės nei HEV ar PHEV.

Anot specialistų, įvairios hibridinės sistemos savo funkcijas atlieka nevienodai efektyviai. Natūralu, kad jos nevienodai ir kainuoja. Palyginus to paties segmento modelius, brangiausiai kainuos turintys įkraunamo hibrido sistemas (PHEV), o pigiausiai – MHEV. Bet kokiu atveju prieš perkant modelį, turintį vieną iš šių sistemų, labai svarbu apsvarstyti poreikį ir atkreipti dėmesį į savo kasdienių kelionių specifiką. Taip išsirinksite tinkamiausią modelį.