Buvusių milicininkų pasirodymas

Šiuo metu Lietuvos Seime vyksta Užimtumo įstatymo ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ koregavimas. Jie griežtinami. Galbūt lėmė tai, kad į Lietuvą atvyko pernelyg daug baltarusių. Tarp jų neva yra ir tokių, kurie tarnavo Baltarusijos milicijoje ir bananais talžė prieš šios šalies prezidentu apsiskelbusį Aliaksandrą Lukašenką sukilusius žmones.

Milicininkai iš Baltarusijos ir Vidurinės Azijos šalių Lietuvoje dažniausiai įsidarbina sunkvežimių vairuotojais. Įprasta, kad tai yra autoritetingi žmonės, aplink juos buriasi jų tautiečiai. Jei buvę milicininkai ir nėra siunčiami specialiųjų tarnybų, kas yra didelė abejonė, jų buvimas Lietuvoje vis tiek gali kelti pavojų tuo atveju, jei vyktų kokie nors neramumai.

Tą pripažįsta ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji teigė, kad užsieniečių skaičius Lietuvoje auga, o tai sukuria iššūkių, susijusių su Lietuvos nacionaliniu saugumu. Ji pripažino, kad darbdaviai piktnaudžiauja migracijos sistema. Iš dalies ir dėl to ją siekiama griežtinti.

Siūloma nustatyti griežtesnius reikalavimus darbdaviams. Jie privalės turėti reikiamas licencijas, nebūti bausti už nepranešimą apie pasikeitusius duomenis arba melagingų duomenų pateikimą, taip pat privalės vykdyti veiklą, kuriai ir kviečia užsienietį. Siūloma griežtinti ir užsieniečių įdarbinimo sąlygas. Darbdaviai turės įdarbinti užsienietį visą darbo laiką.

Skirtinga pinigo vertė

Toliau bus daroma tai, kas palanku darbdaviams. Numatoma, kad ir toliau užsieniečių įdarbinimo skaičius Lietuvoje bus didinamas. Galbūt tempai kiek ir sumažės, nes įvedama riba, kad įdarbinimo kvotos kasmet negalės būti didesnės 1,4 proc. nei praėjusiais metais.

Tai reiškia, kad kasmet į Lietuvos darbo rinką galės įsilieti apie 40 tūkst. naujų užsieniečių. Apie pusę darbo migrantų į Lietuvą atvyksta dirbti vairuotojais. Jų atvykimas į Lietuvą yra naudingas darbdaviams, bet visiškai nenaudingas Lietuvos darbuotojams.

Milicininkai iš Baltarusijos ir Vidurinės Azijos šalių Lietuvoje dažniausiai įsidarbina sunkvežimių vairuotojais.

Užsienietis iš Vidurinės Azijos, Indijos, Pakistano ar netgi Baltarusijos per dieną sutinka dirbti už 30–50 eurų, skaičiuodami pagal savo šalies pragyvenimo lygį. O Lietuvos gyventojui ir 70–80 eurų per dieną yra maži pinigai, nes kainos smarkiai išaugo ir toliau auga.

Lietuvos valdžia atvėrė duris trečiųjų šalių darbo jėgai, bet nesukūrė sąlygų savo šalyje, kad vietos gyventojams būtų užtikrinti palankūs atlyginimai.

Daugelyje Lietuvos transporto įmonių trečiųjų šalių darbo jėgos įsiliejimas jau kelia įtampas. Pavardės nenorėjęs skelbti vienas Klaipėdos autotransporto įmonės vairuotojas teigė, kad dažnėja smulkių konfliktų, kyla įtampa tarp lietuvių ir užsieniečių, ypač iš Vidurinės Azijos šalių.

„Dažnai užsieniečiai numeta į patvorį paliktas netvarkingas priekabas, kurias po to tvarkyti tenka lietuviams. Būtinai ką nors pavogs iš kabinos, jei per išeigines jiems duoda važiuoti su tau priskirtu automobiliu“, – pasakojo vairuotojas.

Kiek palankiau lietuviai neva žiūrintys į kolegas vairuotojus iš Ukrainos dėl to, kad agresorius iš Rusijos bombarduoja jų šalį ir žmonėms nėra kur dėtis. Bet yra ir tokių, kurie tiesiai pasako: „Ko čia tas ukrainietis atvyko, tegul grįžta ginti savo šalį.“

Beveik nėra konfliktų su vairuotojais iš Indijos, Pakistano ir kitų buvusių Didžiosios Britanijos kolonijų šalių. Tiesiog retas Lietuvos vairuotojas moka anglų kalbą, negali su jais susikalbėti, todėl nekyla ir konfliktų. Vairuotojų iš tų egzotiškų šalių dar nėra daug, jie, gerai mokėdami anglų kalbą, ilgai Lietuvoje neužsibūna. Skundžiasi per šaltu klimatu, jiems neįprastu maistu.

Problemiškiausia uosto vieta

Lietuvos valdžios institucijose kol kas nekalbama apie tai, ar tikslinga darbo jėgos migrantams iš trečiųjų šalių, o ypač iš buvusio sovietinio lagerio, leisti lankytis Lietuvos strateginiuose objektuose.

Vienu iš tokių objektų yra Klaipėdos jūrų uostas. Į konteinerių terminalus darbo migrantai krovinių sunkvežimiais dar neveža, nes nesugebėtų įforminti dokumentų Malkų įlankos muitinės poste.

Daugiausia užsieniečių įvažiuoja į Centrinį Klaipėdos terminalą. Jei koks nors buvęs milicininkas ar jo bendras ką nors nelegalaus ar baisaus norėtų įvežti į šį terminalą, jis tą greičiausiai galėtų padaryti, nors po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV visuose oro ir jūrų uostuose veikia ISPS kodas.

Centrinio Klaipėdos terminalo vartai šiuo metu yra viena problemiškiausių uosto vietų, nes juose dažnai genda elektronika, įrengti trys nauji vartai jau gal metus, o gal mažiau neveikia. Dėl to prie vartų dažnai susidaro kamšatys.

Kamšačių kaltininkais galima laikyti ne tik nepatikimą elektroniką, bet ir Vidurinės Azijos vairuotojus. Jie sunkiau gaudosi elektroninėse sistemose, kai reikia įvesti du, kartais tris skaičius, jei automatiškai nori gauti įvažiavimo į uostą leidimą. Tai taip pat skatina įtampą ir galimus konfliktus tarp Lietuvos vairuotojų ir darbo jėgos migrantų iš svetur.

Diegtų visišką liberalizmą

Minėtas anoniminis vairuotojas teigė, kad tik tuomet, kai į Lietuvą plūstelėjo darbo jėgos migrantai iš svetimų šalių, jis supratęs, ką jautė Didžiosios Britanijos gyventojai, kai referendume balsavę už savo šalies išstojimą iš Europos Sąjungos. Viena pagrindinių tokio balsavimo priežasčių – pernelyg dideli migracijos mastai.

Lietuvai nereikėtų išstoti iš ES, nes į ją plūsta darbo migrantai ne iš ES šalių, o iš trečiojo pasaulio. Jų tiesiog galima neįsileisti, ir tiek. Kyla klausimas, kodėl Lietuvos valdžia, pripažindama darbo migracijos grėsmes, jų nepaiso ir toliau atveria duris pigiai darbo jėgai, tuo skriausdama savo šalies gyventojus. Jei Lietuvoje vairuotojų atlyginimai būtų tokio lygio, kokie yra Vokietijoje, Švedijoje ar Olandijoje, darbuotojų pas mus netrūktų. Žmonės sugrįžtų iš Vakarų Europos šalių.

Atlyginimai ir galėtų tokie būti, nes krovinio iš taško, tarkim, Ispanijoje į tašką Lietuvoje pervežimo įkainiai yra vienodi. Tai kodėl atlyginimai skiriasi 2–3 kartus? Atsakymas paprastas – todėl, kad Lietuvos valdžia pataikauja darbdaviams ir nemato savos šalies žmonių.

Pavyzdys yra Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri pasiūlė iš viso atsisakyti kvotų ir priimti darbo migrantų iš trečiųjų šalių tiek, kiek jų nurodys darbdaviai ir patvirtins Užimtumo tarnyba, kasmet sudaranti trūkstamų profesijų sąrašą.

Naujasis planas yra papildytas naujomis investicijomis, jį sudarys 2,3 mlrd. eurų europinių dotacijų bei 1,55 mlrd. eurų paskolų.

Vyriausybėje sprendimas priimtas prieš jį balsavus ekonomikos ir inovacijų ministrei, Laisvės partijos lyderei Aušrinei Armonaitei ir šios partijos deleguotam susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui. A. Armonaitė siūlė toliau derėtis su EK dėl su mokesčiais susijusių rodiklių peržiūros.

Su plane „Naujos kartos Lietuva“ įsipareigojimų vykdymu susijęs ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų gavimas.

„Klausimas yra uždarytas“

Europos Komisija praėjusią savaitę pranešė suderinusi su Lietuva atnaujintą „Naujos kartos Lietuva“ planą, tačiau neatsižvelgusi į Vyriausybės prašymą iki 2025 metų pradžios atidėti su mokesčiais susijusių tikslų įgyvendinimą.

Mokesčių reformai įstrigus Vyriausybė EK tvirtino, jog su pertvarka susijusius tikslus reikėjo atidėti dėl ekonominio neapibrėžtumo, būtinybės resursus perorientuoti į pagalbą verslui, užsitęsusių konsultacijų ir su mokesčiais susijusių įstatymų įsigaliojimo termino.

EK atmetus šiuos argumentus, Lietuva dar turėjo mėnesį pateikti pozicijai, po kurios Komisija galėjo priimti galutinį sprendimą.

Tačiau Vyriausybė to nusprendė nedaryti argumentuodama rizika, jog ES finansų ir ekonomikos ministrų taryba atnaujintą planą galutinai turi patvirtinti šiemet, kitaip Lietuva nespėtų panaudoti paskolų forma suteikiamos ES paramos.

„Mes pateikėme keturias objektyvas aplinkybes, kurios, mano nuomone, suponuoja tai, kad diskusijos užsitęsė. EK nuomone, tos aplinkybės nėra pakankamos ir aš šiandien papildomų objektyvių aplinkybių negalėčiau įvardinti“, – Vyriausybės pasitarime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Šiandien, man atrodo, tas klausimas yra uždarytas, nes aplinkybės nėra pasikeitusios“, – pridūrė ji.

Ginčai Vyriausybėje

Svarstant atnaujintą planą į apsižodžiavimą įsivėlė ekonomikos ministrė A. Armonaitė ir premjerė Ingrida Šimonytė.

A. Armonaitė siūlė tęsti derybas su EK ne tik dėl rodiklių atidėjimo terminų, bet ir dėl paties plano turinio. Laisvės partijos lyderė pabrėžė, kad dalis rodiklių neįpareigoja priimti konkrečių įstatymų projektų, šiuo metu jau pateiktų Seimui.

„Matome prasmę tęsti derybas ir kviečiu pritarti tokiai pozicijai, nes, kaip suprantu, jei šiandien pritariame tokia apimtimi, sakom, kad viskas, nebesideram nei dėl rodiklių, nei dėl turinio, o politinio sutarimo Seime dėl konkrečių mokestinių įstatymų pakeitimų nėra“, – pasitarime teigė ministrė.

I. Šimonytė akcentavo būtinybę patvirtinti „Naujos kartos Lietuva“ planą iki šių metų pabaigos.

„Galim ir toliau derėtis ilgai ir nuobodžiai, bet tokiu atveju sprendimų dėl atnaujinto plano Ecofin taryba negalės priimti iki šių metų pabaigos. Tai reiškia, kad paskolų dalimi pasinaudoti taip pat neturėsim galimybių“, – sakė premjerė.

Galim ir toliau derėtis ilgai ir nuobodžiai, bet tokiu atveju sprendimų dėl atnaujinto plano Ecofin taryba negalės priimti iki šių metų pabaigos. Tai reiškia, kad paskolų dalimi pasinaudoti taip pat neturėsim galimybių.

 

Tuo metu G. Skaistė A. Armonaitės klausė, dėl ko konkrečiai ji siūlo derėtis su Europos Komisija.

Tiek I. Šimonytė, tiek G. Skaistė pabrėžė, kad su mokesčių reforma susiję Lietuvos įsipareigojimai yra abstraktūs – rodikliuose yra numatytas įstatymų priėmimo faktas ir mokesčių sritis, tačiau konkretūs tarifai ir mokesčių modeliai nėra įvardijami.

„Neparašyti nei konkretūs tarifai, nei sprendiniai, kurie turi būti priimti, bet turime atliepti tikslus, kurie užprogramuoti Vyriausybės programoje, ir tą galime padaryti“, – sakė G. Skaistė.

Kaltino A. Armonaitę permetant atsakomybę

I. Šimonytė Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlė sukonkretinti pasiūlymus, dėl kol dar diskutuoti su EK.

„Perskaičiau jūsų pasiūlymą, bet jis yra toks „nueik ten nežinia kur, atnešk nežinia ką“, nes neaišku, ar siūlote derėtis dėl pačių rodiklių, ar dėl rodiklių interpretacijos. (...) Reikia turbūt neignoruoti to, kad jei rodiklio aprašyme parašyta, kad kažkokie įstatymo pakeitimai turi būti priimti, tai kiek besiderėsi, jei jokie įstatymo pakeitimai nepriimti, tai niekaip to rodiklio suinterpretuoti ir nepavyks“, – pasitarime teigė ministrė pirmininkė.

„Rodikliai yra labai labai abstraktūs, jūs tą puikiai žinote. (...) Negali sakyti, kad priimsim bet kokį įstatymą ir mes su tuo sutinkame. Aklai sutikti, kai nežinai, koks įstatymas, (...) kaip mes galime užsirišti akis ir sakyt, taip, įsipareigojame priimti bet kokį įstatymą, kai nežinom, apie kokį mes kalbam“, – sakė A. Armonaitė.

Tuo metu I. Šimonytė pabrėžė, kad įsipareigojimas yra priimti įstatymus, kurie atliepia rodiklius, o konkretus to įstatymo turinys plane nėra apibrėžtas.

„Bet kad įstatymas turi būti priimtas, tas gana aišku, jei skaitai visą dokumentą. (...) Pratęsti (pokalbį su EK – BNS) nėra jokių problemų, bet jūs negalite šitos atsakomybės tiesiog pasiūlyti numesti ant kolegų Vyriausybėje kitoje ministerijoje. (...) Negalite to plano vartyti taip, kaip jums patinka“, – sakė premjerė.

„Jūs bandote Finansų ministerijai duoti Eglės žalčių karalienės užduotį tokiu būdu neprisiimdama jokios atsakomybės už tai, ką jūs turite mintyje, tai sukonkretinkite tuos pasiūlymus“, – kalbėjo ji.

A. Armonaitei pasakius, kad ji balsuos prieš RRF plano keitimą, I. Šimonytė prašė jos atsakyti, kodėl.

„Atsiprašau, premjere, aš nežinau, kas čia jau per žanras, mes esame balsavime ir jūs kvestionuojate mano motyvus“, – pareiškė ekonomikos ministrė.

„Tiesiog norėčiau, kad protokole būtų aišku, dėl ko jūs balsavote prieš“, – sakė I. Šimonytė.

M. Skuodis teigė balsuodamas susilaikęs, nes neieškoma sutarimo.

„Susilaikiau, nes man nepriimtina, kai neieškoma sutarimo, kai jis, mano vertinimu, yra, kalbama iš jėgos pozicijų, o vidinės diskusijos perkeliamos į viešą erdvę“, – žurnalistams pirmadienį Vilniaus oro uoste sakė M. Skuodis.

Papildomi pinigai

Finansų ministrės teigimu, lyginant su dabartiniu „Naujos kartos Lietuva“ planu, jame bus 1,75 mlrd. eurų daugiau lėšų. Iš jų 1,5 mlrd. eurų yra paskola, o 198,4 mln. eurų – subsidija, gaunama iš „RepowerEU“ iniciatyvos.

Į mūsų priemonę įtraukiama 1 mlrd. eurų finansinis instrumentas, nukreiptas pramonės žalinimui bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos plėtrai.

 

„Į mūsų priemonę įtraukiama 1 mlrd. eurų finansinis instrumentas, nukreiptas pramonės žalinimui bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos plėtrai. Bus paskolos įmonėms įvairaus dydžio, jei ankstesnės priemonės buvo labiau smulkiam ir vidutiniam verslui, tai į šią priemonę galės pretenduoti ir dideli verslai Lietuvoje“, – sakė G. Skaistė.

Daugiabučių pastatų renovacijai skiriama 80,7 mln. eurų, daugiau nei 0,5 mlrd. eurų – atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.

Tuo metu energetinio skurdo bendrijoms iš rinkos bus pasiskolinta 206 mln. eurų.

Dar 25 mln. eurų skirta kibernetinio saugumo programai, 9 mln. eurų – netaršiam krovinių gabenimui vidaus vandenimis.

„Kalbant apie visą planą, derinant subsidinę dalį, kuri sudarė iš pradžių 2,2 mlrd. eurų, vėliau sumažinta dėl objektyvių priežasčių, (...) buvo suderintas 191 rodiklis, už kurį reikia atsiskaityti, dalis jų reguliaciniai, reforminiai, dalis investiciniai“, – sakė ministrė.

Pasak G. Skaistės, atsinaujinančių išteklių bendrijoms kvietimai galėtų būti pradėti teikti šių metų pabaigoje, o paskolos – kitų metų pradžioje.

Pasak ministerijos, intensyvios derybos su EK dėl RRF plane numatytų terminų keitimo vyko nuo birželio 30 dienos, kai tam pritarė Vyriausybė.

„Lietuva derybų metu EK ne kartą teikė konkrečius argumentus dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių 2022–2023 metais, dėl kurių išsitęsė nacionalinės diskusijos dėl mokestinių pakeitimų ir kurios užkirto kelią plane numatytų rodiklių įgyvendinimui numatytais terminais“, – pranešime teigė Finansų ministerija.

Jos teigimu, Komisijai buvo pateiktos aplinkybės apie ekonominį neapibrėžtumą dėl karo Ukrainoje, sulėtėjusį ekonomikos augimą 2022–2023 metais, aukštą infliaciją, išaugusias energijos kainas, užtrukusias konsultacijas su socialiniais partneriais dėl mokesčių paketo, taip pat apie minimalų šešių mėnesių įsigaliojimo terminą mokestiniams pakeitimams.

„Nepaisant EK vertinimo, kad pateikti argumentai nėra pakankami mokestinių terminų nukėlimui, Finansų ministerija ir toliau laikosi nuomonės, kad pateikti argumentai yra pakankamai svarūs“, – teigė ministerija.

Nepaisant EK vertinimo, kad pateikti argumentai nėra pakankami mokestinių terminų nukėlimui, Finansų ministerija ir toliau laikosi nuomonės, kad pateikti argumentai yra pakankamai svarūs.

 

Lietuvos deleguotas EK narys Virginijus Sinkevičius ketvirtadienį BNS teigė, jog prašydamas pakoreguoti su mokesčių reforma susijusius RRF plano terminus Vilnius nepateikė pagrįstų argumentų bei priežasčių, kodėl tai turėtų būti padaryta.

Finansų ministerija eurokomisaro teiginius pavadino „neatitinkančiais tiesos“ ir „klaidinančiais visuomenę“, o V. Sinkevičių – „jokia forma nedalyvavusį Lietuvos ir Europos Komisijos derybose“.

„Kviečiame už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingą komisarą V. Sinkevičių nesuskubti komentuoti derybų, kuriose jis nedalyvavo ir galimai nėra susipažinęs su faktine informacija, bei jų rezultatų. Tuo pačiu raginame V. Sinkevičių išnaudoti savo kaip Lietuvos deleguoto komisaro poziciją padedant visuomenei pristatyti kolektyvinę ir derybose išreikštą Europos Komisijos poziciją“, – nurodė ministerija.

EK antradienį pranešė patvirtinusi atnaujintą 3,85 mlrd. eurų vertės Lietuvai skirtų RRF lėšų paketą, tačiau ji atmetė Lietuvos prašymą koreguoti plano terminus, susijusius su mokestiniais pakeitimais.

Pasak Komisijos, Lietuva dar turi vieną mėnesį pateikti galimas papildomas pastabas šiuo klausimu, po kurių EK priims galutinį sprendimą.

„Pagal RRF reglamentą tam, kad būtų keičiami jau esami rodikliai, jų pasiekti turi būti neįmanoma ir tas neįmanomumas turi atsirasti dėl objektyvių priežasčių“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, komentuodamas Komisijos sprendimą atmesti Lietuvos prašymą atidėti terminus iki 2025-ųjų pradžios.

„Mes nematome, kad būtų įvykdytos RRF sąlygos, leidžiančios kažkaip atidėti RRF rodiklių įgyvendinimą“, – pridūrė jis.

Lietuvos deleguotas EK narys Virginijus Sinkevičius taip pat teigė, jog prašydamas pakoreguoti su mokesčių reforma susijusius RRF plano terminus Vilnius nepateikė pagrįstų argumentų.

„Žiūrint į RRF taisykles, reikia pateikti arba pasiūlyti alternatyvą, kuri atlieptų tą priemonę. Vyriausybė to nepadarė. Jos tikslas – teisingesnė mokesčių sistema ir efektyvesnis viešasis sektorius, tačiau paaiškinti, kokios objektyvios priežastys to pasiekti neleidžia, to nebuvo padaryta. Vyriausybė realiai net nedetalizavo tų priežasčių“, – BNS ketvirtadienį teigė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

Mes nematome, kad būtų įvykdytos RRF sąlygos, leidžiančios kažkaip atidėti RRF rodiklių įgyvendinimą.

 

„Komisija nesutinka nukelti mokesčių reformos dviem metams be jokio paaiškinimo, kodėl tai turėtų būti padaryta. (...) Tam reikėjo arba pasiūlyti alternatyvą, kuri atlieptų Vyriausybės plane nurodytus tikslus (...), arba paaiškinti, kokios objektyvios priežastys neleidžia to padaryti“, – pridūrė jis.

Eurokomisaras pažymėjo, kad Komisija iki šiol buvo patenkinusi visus Bendrijos narių prašymus koreguoti su RRF planu susijusius įsipareigojimus – Lietuva tapo pirmąja ES valstybe, kurios prašymas buvo atmestas. 

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė anksčiau šią savaitę BNS sakė, kad Vyriausybė Komisijai nesiūlė koreguoti reformų tikslų – prašyta tik lankstumo dėl jų įgyvendinimo terminų.

Anot M. Vaščegos, Komisija nėra atlikusi skaičiavimų, kiek RRF lėšų gali netekti Lietuva, jei nebūtų laiku pasiekti joms gauti nustatyti rodikliai.

„Bendrame kontekste Lietuvos RRF lėšų naudojimas atrodo pakankamai neblogai“, – sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

EK antradienį pranešė patvirtinusi atnaujintą 3,85 mlrd. eurų vertės Lietuvai skirtų RRF lėšų paketą, tačiau ji atmetė Lietuvos prašymą koreguoti plano terminus, susijusius su mokestiniais pakeitimais.

Pasak Komisijos, Lietuva dar turi vieną mėnesį pateikti galimas papildomas pastabas šiuo klausimu, po kurių EK priims galutinį sprendimą.

Anot jos, per pastaruosius dvejus metus ekonominė situacija Europoje ir Lietuvoje smarkiai pasikeitė.  

„Europos Komisija irgi turėtų suprasti, kad derindama rodiklius 2021 metais ar kada Europa neturėjo 4 proc. Euriboro ir kad ekonomikos situacija dramatiškai pasikeitusi. Tas mechanizmas irgi galėtų būti lankstesnis. Manau, kad iš viso proceso čia visi pasimokys, nes nėra tik Lietuva įsipareigojusi įvairių dalykų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.

„Yra kitos šalys įsipareigojusios ambicingų tikslų, gal ne kiek mokestinėje sistemoje, mes gal ambicingiausiai įsipareigoję mokestinėje sistemoje, bet yra šalys, kurios įsipareigojo kitose srityse ir sunkiai sekasi (...). Europos Komisija irgi turi atsižvelgti į realią situaciją (...), žiūrėti ne tik į popierius, bet ir į realią situaciją ekonomikoje“, – kalbėjo politikė.

Europos Komisija irgi turėtų suprasti, kad derindama rodiklius 2021 metais ar kada Europa neturėjo 4 proc. Euriboro ir kad ekonomikos situacija dramatiškai pasikeitusi.

 

A. Armonaitė pasisako prieš nekilnojamojo turto (NT) įstatymo pataisas, kuriomis siūloma apmokestinti visą gyventojų NT, ji taip pat kritikavo šiuo metu atidėto Vyriausybės parengto mokesčių reformos paketo siūlymą dėl savarankiškai dirbančių žmonių apmokestinimo. Abu šie mokesčiai yra susiję su Lietuvos įsipareigojimais EK, prisiimtais norint gauti RRF lėšas.

„Svarbiausia įvertinti realią situaciją ekonomikoje ir kaip tai paveiks žmonių perkamąją galią, apibrėžtumą dėl ateities. Reforma ar pokyčiai, kurie buvo atnešti, yra iš esmės sustoję. (...) Nepaisant to, kad mokestinės sistemos pakeitimuose yra gerų dalykų, blogų taip pat yra“, – sakė A. Armonaitė, paklausta, kokį mato mokesčių reformos likimą.

„Mokestiniai pakeitimai yra sustoję ir nematau galimybių, kad jie šiemet būtų priimti“, – pridūrė ji.

Lietuva siekė, kad su mokesčių reforma susijusių įstatymų priėmimas būtų nukeltas į 2025 metų pirmąjį ketvirtį, bet EK su tuo nesutiko, teigdama, kad šis prašymas nepagrįstas.

Lietuvos RRF plane numatyta mokesčių reforma siekiama panaikinti kai kurias mokesčių išimtis bei specialius mokestinius režimus, padaryti mokesčių sistemą labiau skatinančia ekonomikos augimą ir sumažinti pajamų nelygybę bei skurdą.

Vyriausybė su mokesčių reforma susijusius įstatymų pakeitimus Seimui pateikė birželį, tačiau po ginčų valdančioji koalicija sutarė priėmimo neforsuoti. Praėjusią savaitę įstrigo ir įstatymo dėl nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimo priėmimas.

Jeigu Vyriausybės prašymas EK dėl mokestinių tikslų būtų patenkintas, tai reikštų, kad reformą tvirtinti turėtų naujos kadencijos Seimas.

Lietuva dar turi mėnesį pateikti atsiliepimui į EK nenorą atidėti mokestinių tikslų įgyvendinimą.

„(Mokestinių pakeitimų – BNS) priėmimas būtų buvęs anksčiau, tačiau Komisijai nesutikus, manau, kad tos diskusijos Seime toliau tęsis. Kadangi Vyriausybė yra pasiūliusi savo mokesčių pakeitimų paketą, manau, kad Seimas turės galimybę dėl jo apsispręsti“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė G. Skaistė. 

Ji patvirtino, jog teikdama atnaujintą RRF lėšų planą Komisijai, Lietuva prašė iki 2025 metų pradžios atidėti su mokesčių reforma susijusių tikslų terminą.

Pasak G. Skaistės, EK nesutiko atidėti terminų dėl mokesčių lengvatų bei aplinkosaugos ir nekilnojamo turto (NT) mokesčių peržiūros, gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų įstatymų pakeitimų, taip pat dėl savarankiškai dirbančių asmenų įtraukimo į nedarbo draudimo sistemą. 

„Kalbant apie tolimesnį rodiklių pasiekimą, viskas turbūt priklausys nuo Seimo – kiek Seimas turės ambicijos priimti pakeitimus, kurie yra pasiūlyti“, – kalbėjo ministrė, atsakydama į klausimą, kiek RRF lėšų gali netekti Lietuva, jei nebūtų laiku įgyvendinti su mokesčių reforma susiję tikslai.

Dokumentai yra iš esmės suruošti, tačiau techniškai šią savaitę turime užbaigti dokumentų išsiuntimą per įvairias informacines sistemas – tas ir bus padaryta.

 

„Manau, kad vienokius ar kitokius sprendimus ši ar kita Vyriausybė vis tiek turės priimti“, – teigė ji.

G. Skaistė pripažino, kad užsitęsus diskusijoms Lietuva „šiek tiek“ atsilieka įgyvendindama EK nustatytus rodiklius.

Pasak ministrės, šiuo metu rengiami dokumentai, reikalingi Lietuvai norint gauti įšaldytus 26 mln. eurų iš RRF fondo – juos EK reikia pateikti iki šeštadienio.

„Dokumentai yra iš esmės suruošti, tačiau techniškai šią savaitę turime užbaigti dokumentų išsiuntimą per įvairias informacines sistemas – tas ir bus padaryta“, – sakė G. Skaistė.

Ji pakartojo, jog Briuseliui bus pranešta apie Seimo jau priimtus akcizų ir aplinkos taršos mokesčių pakeitimus bei Seimui pateiktą NT įstatymo pataisų projektą. 

EK antradienį pranešė patvirtinusi atnaujintą 3,85 mlrd. eurų vertės Lietuvai skirtų RRF lėšų paketą, tačiau ji atmetė Lietuvos prašymą koreguoti plano terminus, susijusius su mokestiniais pakeitimais.

Pasak Komisijos, Lietuva dar turi vieną mėnesį pateikti galimas papildomas pastabas šiuo klausimu.

Plane atsispindi nauji Lietuvos tikslai finansuoti žaliąją energetinę transformaciją ir paskatinti verslo perėjimą prie žaliųjų ir aukštąją pridėtinę vertę kuriančių technologijų.

Visgi Europos Komisija atmetė Lietuvos prašymą koreguoti plane esančius šalies tikslus, susijusius su mokestiniais pakeitimais.

„Dėl keturių iš 48 su apmokestinimu susijusių priemonių, įtrauktų į Lietuvos planą, Komisija nustatė, kad priežastys, kuriomis grindžiamas Lietuvos prašymas pakeisti planą, yra nepagrįstos“, – rašoma EK pranešime spaudai.

Jame nurodoma, kad EK informavus apie tokią preliminarią išvadą, Lietuva dabar dar turi vieną mėnesį pateikti galimas papildomas pastabas šiuo klausimu.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Žinių radijui praėjusią savaitę sakė, kad Lietuva siūlė EK peržiūrėti RRF plane numatytų mokestinių rodiklių terminus, tačiau pripažino, kad EK yra nelinkusi to daryti ir „netgi atvirkščiai, siūlo didinti ambiciją mokestinio paketo kontekste“.

Pasak jos, Europos Komisija „mūsų mokesčių sistemos netobulumus mato kaip esminį trikdį keliauti vakarietiškos ekonominės gerovės link“.

Europos Komisija „mūsų mokesčių sistemos netobulumus mato kaip esminį trikdį keliauti vakarietiškos ekonominės gerovės link.

 

Papildomas postūmis Lietuvos žaliajai pertvarkai

Lietuvos RRF planą nuo šiol sudarys 2,3 mlrd. eurų europinės dotacijos bei 1,55 mlrd. eurų paskolos. EK pažymi, kad pakeistame plane labai daug dėmesio skiriama žaliajam kursui 37,4 proc. lėšų skiriant priemonėms, kuriomis remiami klimato tikslai.

Į savo pirminį planą Lietuva įtraukė papildomų investicijų, visų pirma du fondus, kurie teiks paskolas perėjimui prie švarios energijos. Vienas jų skatins įmones naudoti saulės ir vėjo energiją, o kitas – pereiti prie žaliųjų didelės pridėtinės vertės technologijų. Į planą įtrauktas skyrius „REPowerEU“ apima vieną reformą ir tris investicijų kryptis.

Papildomomis priemonėmis siekiama sparčiau įgyvendinti iniciatyvą „Renovacijos banga“, kuri apima energijos vartojimo efektyvumo didinimą renovuojant tiek viešuosius, tiek privačius pastatus, perėjimą prie saulės ir vėjo energijos supaprastinant leidimų procedūras ir remiant tokių elektrinių statybą.

Naujos investicijos taip pat apims paskolas saulės arba vėjo energetikos vystytojams, įskaitant ir gyventojus, paramą švarią energiją naudojantiems laivams, plukdantiems krovinius iš Kauno į Klaipėdos uostą.

Europos Taryba dabar turi keturias savaites EK vertinimui patvirtinti. Tarybos pritarimas leistų Lietuvai gauti 150 mln. eurų išankstinį „REPowerEU“ fondų finansavimą.

EK išaiškinimo Lietuva laukė šalyje stringant mokesčių reformos priėmimui. Vyriausybė ją Seimui pateikė birželį, tačiau po ginčų valdančioji koalicija sutarė priėmimo neforsuoti.

Praėjusią savaitę įstrigo ir įstatymo dėl nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimo priėmimas.

Planuojama, kad paramą Lietuvą gaus, jei EK vertinimas bus pozityvus, pranešė Finansų ministerija.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog tai reikšmingas „Naujos kartos Lietuvos“ plano įgyvendinimo žingsnis.

„Planą sudaro ne tik investicijos, bet ir reformos, kurių įgyvendinimui paprastai reikia šiek tiek daugiau laiko. Per pirmuosius metus įgyvendinome pusę reformų veiksmų ir užtikrintai judame pirmyn“, – pranešime sakė ministrė.

Pasak jos, rengiamas plano papildymas investicijomis į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, energijos efektyvumo didinimą ir kibernetinį saugumą.

Planą sudaro 191 rodiklis, kurių pažanga yra stebima kartu su Komisijos ekspertais. Pateikus mokėjimo prašymą EK įprastai per du mėnesius jį įvertina ir pritarus ES Tarybai skiriamos lėšos – Lietuvos atveju – už pirmuosius 33 rodiklius, teigia Finansų ministerija. 

G. Skaistė anksčiau pripažino, kad laiku nepadarius kai kurių darbų prašymas EK buvo atidėtas, tačiau ji žadėjo tai padaryti iki metų pabaigos, o prašyme bus pasiūlyta pakeisti RRF planą prašant ne tik subsidijos, bet ir paskolos atsinaujinančios energetikos plėtrai.

Finansų ministerija anksčiau BNS nurodė, kad bus prašoma paskolinti apie 1 mlrd. eurų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, energijos efektyvumo didinimui ir kibernetiniam saugumui.

Skelbta, kad prašymas EK buvo atidėtas, nes nebuvo priimti sprendimai dėl Darnaus judumo fondo steigimo ir visuotinio nekilnojamo turto (NT) mokesčio, nepakeista Strateginio valdymo metodika. Ministerija trečiadienį pranešė patikslinusi įstatymo pataisų projektą dėl naujo gyventojų NT mokesčio modelio ir teikia jį Vyriausybei.

Lapkričio pradžioje skelbta, kad Vyriausybė dėl šių laiku neatliktų „namų darbų“ atidėjo pirmąjį prašymą EK. Komisijos  atstovas Lietuvoje Marius Vaščega tuomet BNS teigė, kad Vyriausybė turi pati nuspręsti, kada prašyti paramos, tačiau pabrėžė, kad reformų ir investicijų tempas yra svarbus.

M. Vaščegos teigimu, Lietuva pirmuoju prašymu turėtų gauti 650 mln. eurų, tačiau iš kiekvieno mokėjimo išskaičiuojant 13 proc. pernai išmokėto 289 mln. eurų avanso, reali suma bus mažesnė – 565 mln. eurų.

2023 metais Vyriausybė ketina prašyti iš RRF plano išmokėti 572 mln. eurų, 2024 metais – 319 mln. eurų, 2025 metais – 192 mln. eurų, 2026 metais – 288 mln. eurų.

Anksčiau skelbta, kad Lietuvai numatyta iš šio plano skirti iki 3 mlrd. eurų paskolų ir 2,225 mlrd. eurų dotacijų.

Planas numato finansavimą įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams, sako finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė.

„Per metus ketinama paskelbti 1,7 mlrd. eurų vertės kvietimų, jie bus skirti įvairioms sritims, pradedant startuolių akseleratoriais, dirbtinio intelekto blokų grandinėmis, robotikos sprendimais, baigiant energetiniu saugumu, investicijomis į atsinaujinančių energijos šaltinių elektrinių kaupimo įrenginių diegimą, elektromobilių krovimo stotelių tinklą“, – Seimo Europos reikalų komitete praėjusią savaitę sakė viceministrė.

Anot jos, su pirmuoju mokėjimo prašymu Lietuva turėtų gauti 565 mln. eurų. Norint gauti šias lėšas, turi būti pasiekti 33 rodikliai, šiuo metu pasiekta 15.

„Kad gautume šį mokėjimą iš Europos Komisijos, mes turime pasiekti 33 rodiklius iki rugsėjo mėnesio, kai turėsime pateikti mokėjimo prašymą. Iš visų rodiklių, kuriuos turime pasiekti, jau esame pradėję įgyvendinti didžiąja dalį“, – sakė V. Česnulevičiūtė.

Pasak jos, rodikliai apima ne tik investicijų planavimą, bet ir teisines reformas.

Pagal planą, Energetikos ministerijos investicijos sieks beveik 340 mln. eurų, Ekonomikos inovacijų ministerijos – 433 mln. eurų, Susisiekimo ministerijos – apie 320 mln. eurų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos – 440 mln. eurų.

Viso plano vertė siekia 2,25 mlrd. eurų. Finansų ministerijos duomenimis, Lietuva iš šios sumos yra gavusi 289 mln. eurų avansą.

Lietuvos planas parengtas siekiant pasinaudoti Europos Komisijos pasiūlyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, skirta skatinti ūkio atsigavimą po koronaviruso pandemijos.

„Esame pasiruošę lėšas pradėti investuoti iškart. Dar liepos pradžioje įsakymu patvirtinau taisykles, kuriomis nustatoma projektų atrankos, sprendimų dėl jų finansavimo priėmimo ir projektų įgyvendinimo tvarka“, – pranešime teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

EK skelbia, kad pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) Lietuvoje finansuojamos investicijos ir reformos, paveiksiančios šalies ekonomiką ir visuomenę.

„Pirmoji išmoka Lietuvai paskatins daug žadančio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą. Priemone „NextGenerationEU“ užtikrinama tvaresnės, labiau skaitmeninės ir atsparesnės Lietuvos ateitis. Plataus užmojo skaitmeninimo planas ir švietimo bei mokslinių tyrimų reformos suteiks postūmį Lietuvos inovacijoms ir konkurencingumui", – pranešime teigė EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Layen).

Finansų ministerijos teigimu, iki metų pabaigos lėšas planuojama skirti 200 megavatų (MW) energijos kaupimo įrenginiams – avansui baterijos tiekėjui, taip pat valstybės IT valdymo pertvarkai – 40-ies (iš 325) biudžetinių įstaigų IT infrastruktūra bus perkelta į centralizuotai valdomą debesijos IRT infrastruktūrą.

Be to, lėšos bus skirtos Inovacijų skatinimo fondo veiklai, taip skatinant investicijas į fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei inovacinę veiklą.

Numatoma, kad 2022 metais reformoms ir investicijoms iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšų bus skirti 339 mln. eurų, o per 2023-2024 metus planuojamas investicijų iš šio instrumento pikas, kadangi planuojama į ekonomiką įlieti daugiau kaip 1,168 mlrd. eurų. Paskutiniais EGADP lėšų tinkamumo laikotarpio metais – 2025 ir 2026 metais – bus investuoti likusieji 600,1 mln. eurų.

Visa „Naujos kartos Lietuva“ plano vertė – 2,225 mlrd. eurų, o investicijos ir reformos apima septynis komponentus: žaliąją pertvarką, skaitmenizaciją, švietimą, sveikatą, socialinę apsaugą, inovacijas ir mokslą, viešojo sektoriaus pertvarką.

Planas Europos Sąjungos Taryboje patvirtintas liepos pabaigoje.